- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- I1-5873-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00873-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- Ž. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės kalėjimo, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-11).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN, nuo 2023-01-01 Marijampolės kalėjimas) nuo 2018-01-08 buvo paskirtas gyventi 2-ame lokaliniame sektoriuje 5 būryje bendrabučio tipo patalpoje. Trečiajame aukšte yra 5, 6 ir 7 būriai, kuriame iš viso gyvena nuo 150 iki 180 nuteistųjų. Nuo 2018-01-08 iki 2023-04-13 (skundo padavimo teismui dienos) naudojantis sanitariniu mazgu buvo nuolat matomas kitų nuteistųjų, prieš veidą už pusantro metro įrengti pisuarai. Tualetas buvo įrengtas tik iš šono skiriančia sienele, iš priekio jokių durų nebuvo. Kituose būriuose tualetai sumontuoti su kabinomis, juose įrengti dušai, kur nuteistieji gali naudotis juo bet kuriuo dienos metu. Vietoje kriauklių prausykloje įrengtas pailgas lovys su vienu gale nutekėjimu. Šiame lovyje įmontuoti 6 kranai. Praustuvės turi būti keramikinės. Prausyklose turi būti muilo dozatoriai, šiuo atveju prie 3 metrų lovio muilo dozatoriaus nėra. Dušuose dušų galvutės sumontuotos taip, kad prausiantis esi matomas kitų nuteistųjų. Dušus skiria tik šoninės sienelės, o iš priekio jokios uždangos nėra. Dušuose nėra kilimėlių arba grotelių, veidrodžių, lentynėlių, kūno ir plaukų prausiklių dozatorių. Dušo reikmenis tenka dėtis ant grindų, bendrame dušo persirengimo kambaryje nėra tualetų. Gyvenant 2-ame lokaliniame sektoriuje buvo parazitų (blakių), kadangi pareiškėjas buvo sukandžiotas. UAB ,,Dezinfa“ blakių neišnaikino. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas kiekvieną dieną kankinosi, jautė fizinį skausmą, didelę dvasinę kančią, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas (b. l. 15-20). Nurodė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu specialiai naudotis tualetu skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. LVAT yra nurodęs, kad nuteistiesiems tokiu atveju sudaromos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Pažymėjo, jog 5 būrys sanitariniais įrenginiais naudojasi kartu su 6 ir 7 būriais, kurie turi 2 sanitarinių mazgų patalpas. Kabinos 5 būrio sanitariniame mazge buvo įrengtos 2021-03-24, o 6-7 būriuose 2021-04-01. Dušinės prie kiekvienos sėdimos vietos yra padėtos grotelės. Veidrodžiai dušinėje kabo iki tol, kol nuteistieji patys jų nesudaužo. Marijampolės kalėjimas stengiasi visais įmanomais būdais, kad šie kabėtų nuolatos. Higienos priemonėms pasidėti dušinėje yra skirti stalai, kurie buvo pastatyti nuteistųjų pageidavimu, kad butų galima pasidėti daugiau priemonių nei ant mažų lentynėlių. Jokie teisės aktai nenumato nuteistųjų dušinėje įrengti tualetą. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien yra valomos ir dezinfekuojamos. Atsakovo įsitikinimu, praustuvė skirta nuteistiesiems praustis, todėl yra svarbus ne praustuvų skaičius, o esamų prie praustuvo vandens maišytuvų skaičius. Toks prausyklos įrengimas, atsakovo atstovo įsitikinimu atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai praustis gali 6 nuteistieji. Duomenų, kad praustuvėje užsilaikytų vanduo, kai ja naudojasi nuteistieji atsakovas neturi, atsakovo atstovo žiniomis, vandens surinktuvai funkcionuoja tinkamai, vanduo praustuvėje neužsilaiko ir nubėga. Turto valdymo skyriaus darbuotojai prižiūri patalpas ir esant reikalui atlieka daiktų remontą. Muilo dozatoriai prausykloje nėra numatyti pagal teisės aktų reikalavimus, veidrodžius patys nuteistieji piktybiškai gadina, o darbuotojai deda dideles pastangas, kad šie būtų nuolatos atnaujinami. Visi baldai yra tvarkingi, nesulūžę ir jais galima tinkamai naudotis. HN 134:2015 37 p. numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Pareiškėjo teiginys dėl tariamai esančių blakių yra neatitinkantis tikrovės. Marijampoles PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampoles PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebi parazitus ir nedelsiant apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB ,,Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius argumentus, kurie yra nepagristi, neturi jokio realaus pagrindo, kuriems pagristi nepateikė jokių argumentų. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018-01-08 iki 2023-04-13 (skundo teismui išsiuntimo diena (b. l. 12).
Atsakovės atstovė prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – ir CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr. LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2023-04-13, todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2018-01-08 iki 2020-04-13 taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas už minėtą laikotarpį atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Marijampolės PN pataisos namuose laikotarpiu nuo 2020-04-14 iki 2023-04-13 (skundo išsiuntimo teismui dienos).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Marijampolės PN, jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti (kokios teisės normos buvo pažeistos), taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, dėl kurios būtų būtina priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodė, kad būdamas tualete buvo matomas kitų nuteistųjų, nes prieš veidą įrengti pisuarai. Dėl to jautėsi pažemintas, tarp nuteistųjų kildavo nemalonios diskusijos. Tualetas buvo įrengtas tik iš šono skiriančia sienele, iš priekio jokių durų nebuvo, nebuvo užtikrintas privatumas.
Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas iš esmės neginčijo unitazų ir/ar pisuarų nepakankamumo. Neturtinės žalos priežastimi jis iš esmės nurodė aplinkybę, kad dėl tualeto patalpos ir unitazų bei pisuarų išdėstymo joje nebuvo užtikrintas jo privatumas, t. y. tarp unitazų buvo pertvaros, tačiau nebuvo jokių užuolaidėlių, durų privatumui užtikrinti, todėl pareiškėjui naudojantis tualetu buvo matomas kitų asmenų. Taip pat nurodė, kad jam naudojantis unitazu matė priešais pisuaru besinaudojančius asmenis.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 5 būrys sanitariniais įrenginiais naudojasi kartu su 6 ir 7 būriais, kurie turi 2 sanitarinių mazgų patalpas. Kabinos 5 būrio sanitariniame mazge buvo įrengtos 2021-03-24, o 6-7 būriuose 2021-04-01. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti pateikė sanitarinių mazgų nuotraukas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovės atsiliepimo argumentai ir pateiktos nuotraukos patvirtina faktą, kad kabinos 5 būrio sanitariniame mazge buvo įrengtos 2021-03-24, o 6-7 būriuose 2021-04-01, t. y., kad unitazai buvo ne tik atitverti ribojančiomis sienelės, bet ir durimis (b. l. 113-117).
Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl privatumo bendrabučio tipo tualeto patalpose neužtikrinimo, pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, sanitariniai mazgai buvo įrengti specialiai tam skirtose vietose, atskirtose nuo gyvenamųjų patalpų, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės bei kartu su atsiliepimu teismui pateiktos sanitarinių mazgų nuotraukos. Šiuo aspektu aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota analogiško pobūdžio bylose sprendžiant dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimo Marijampolės PN. Pagal suformuotą praktiką, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros minimaliai užtikrina privatumą, nes sanitariniai mazgai įrengti specialiai tam skirtose vietose, kurios visiškai atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų. Tokiu atveju pripažįstama, jog buvo sudarytos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos pažeidimui konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Atsižvelgusi į tai, kad sanitariniai mazgai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis, pareiškėjas naudojosi sanitariniu mazgu ne kameroje, o specialiai naudotis sanitariniais mazgais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vyraujančią praktiką analogiško pobūdžio bylose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą naudojantis sanitariniais mazgais užtikrinančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Pareiškėjas skunde, kaip dar vieną neturtinės žalos priežastį, nurodo praustuvo bei maišytuvų (vandens kranų) netinkamą įrengimą. Nurodė, kad vietoje kriauklių yra sumontuotas pailgas lovys su viename gale esančiu nutekėjimu, kurio diametras 5 cm. Šiame lovyje įmontuoti 6 kranai, vienu metu juo naudojasi 6 asmenys, vanduo nespėja sutekėti, todėl jaučiamas šleikštulys. Praustuvės turi būti keramikinės.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės PN prausyklos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai galėjo praustis 6 nuteistieji. Nurodytiems argumentams pagrįsti atsakovė pateikė prausyklos nuotraukas.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Norma), 7.4 punkte nurodyta, kad prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Taigi teisinis reglamentavimas aiškiai nustato būtiną užtikrinti vandens maišytuvų (kranų) skaičių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinant pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles ir sprendžiama, ar pareiškėjas pakankamai detalizavo ir pagrindė savo teiginius, o atsakovas juos paneigė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-156-822/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017). Pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-475-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-756/2017; 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-108-822/2017).
Įvertinus skundo turinį matyti, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl netinkamo praustuvo modelio (t. y. vietoje keramikinių kriauklių yra vienas lovys 6 asmenims).
Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.5. punkte buvo numatyta, jog drausmės grupės gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtų taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, buvo numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Taigi, minėti teisės aktai nenumatė nuteistųjų paprastos grupės sanitarinių mazgo įrengimo konstrukcijų, nereglamentavo sanitarinio mazgo ar praustuvės įrengimo specifikos.
Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumatė, kokios konstrukcijos turi būti prausykla ir kiti jos įrenginiai, kokie jos montavimo ir įrengimo reikalavimai, teismas laiko, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos prausyklos (jos modelio) bei maišytuvų (kranų), atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kadangi prausykloje yra 6 kranai, tai pagal Higienos normas turi būti sumontuoti mažiausiai 3 muilo bakeliai ir 3 veidrodžiai.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Norma) numato, koks inventorius turi būti prausykloje, tualete: 7.1 lentynėlė asmens higienos priemonėms – po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės, 7.2. sieninė pakaba – bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių; 7.3 sieninis veidrodis – po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės ; 7.4 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, <...>.
Šiuo atveju matyti, kad virš praustuvės yra veidrodis, tačiau vertinant aplinkybę, kad praustuve vienu metu gali naudotis 6 asmenys ir toks praustuvės modelis atitinka 6 atskiras praustuves, teismas sprendžia, kad vieno ar dviejų veidrodžių įrengimas nepakankamas (kaip matyti iš nuotraukų (b. l. 86)) ir pažeidžia Normos reikalavimus. Nurodytos Normos iš esmės nenumato reikalavimo prausyklose įrengti muilo dozatorius.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dušų čiaupai įrengti taip, kad besimaudantis mato kitus nuteistuosius. Dušus skiria tik 1.95 cm šoninės sienelės, o jokios uždangos iš priekio nebuvo. Prie kiekvienos dušo galvutės turi būti kilimėliai ar grotelės, veidrodžiai, lentynėlės higienos priemonėms, kūno ir plaukų dozatoriai. Dušo higienos reikmenis turi dėtis ant grindų, muilo bakelis nuolat tuščias, kilimėlių ir grotelių nėra, nėra tualetų bendrame dušo persirengimo kambaryje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), konstatavo, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas (LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).
Teismai pripažįsta, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukelia jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai, kai yra stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duše. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019 ir kt.).
Šiuo atveju matyti, kad dušų patalpos yra tvarkingos, dušai yra atskirti pertvarinėmis sienelėmis, kurios pakankamai užtikrina pareiškėjo ir kitų nuteistųjų privatumą (b. l. 71-84).
Teismas taip pat pažymi, jog dušo įrengimas tos pačios lyties asmenims be durelių ar užuolaidų yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitų inventoriumi normų 13 punkte nurodyta, koks inventorius turi būti dušo patalpose, t. y. dušo čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir/ar taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės - 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriaus – pagal poreikį.
Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad dušuose yra suolai, prie sėdimų vietų yra padėtas kilimėlis ar medinės grotelės, kurie neprivalo būti užtikrinti konkrečiai maudymosi vietoje. Taip pat dušo patalpoje yra veidrodis (1 vnt.). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kai kuriose dušo patalpose yra kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, tačiau jų įrengimas nėra imperatyviai nustatytas teisės normose. Šis dušo patalpos inventorius užtikrinamas tik pagal poreikį, kas reiškia, kad tam tikroje dušo patalpoje šio inventoriaus nebuvimas nereiškia atsakovės neteisėtų veiksmų ir teisės normų pažeidimo.
Taip pat iš dušo patalpų nuotraukų matyti, kad dušo patalpoje centruotai yra pastatytas medinis staliukas, kuris atlieka dušo lentynėlių higienos priemonėms susidėti funkciją. Tai, kad dušo patalpose nėra atskirų lentynėlių prie kiekvieno dušo nurodė pareiškėjas, to nepaneigė ir atsakovė, kas leidžia daryti nekvestionuotiną išvadą, kad atskiros lentynėlės higienos ir prausimosi priemonėms pasidėti prie kiekvieno dušo vietos nėra įrengtos. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas nurodytus pažeidimus tik konstatuoja, nenurodydamas, kokias dvasines kančias jam toks pažeidimas sukėlė. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes, į tai, kad dušo patalpose pareiškėjas buvo tik 1 ar 2 kartus per savaitę ir tik trumpą laiko tarpą (15 min), darytina išvada, kad toks pažeidimas savaime laikytinas mažareikšmiu.
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad bendrame dušo persirengimo kambaryje nėra tualetų, tačiau jokie teisės aktai nenumato nuteistųjų dušinėję įrengti tualetą, todėl šis pareiškėjo teiginys yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio.
Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje veisiasi blakės, kurios sukandžiojo jo kūną.
Atsakovė nurodo, kad su UAB ,,Dezinfa“ yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį, kuri nuolat stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas. Nuo 2021-09-27 yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri atlieka kenkėjų kontrolės paslaugas, patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus nedelsiant apie tai praneša viršininkui ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ atsakingiems darbuotojams.
Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su parazitais ir graužikais kamerose, paprastai vertinama, ar tarp laisvės atėmimo įstaigos (tardymo izoliatoriaus) ir specialaus subjekto yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, ar tokios sutarties sąlygų buvo laikomasi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 76:2010 60 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).
Byloje esanti 2018 m. kovo 20 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-28, 2019 m. rugsėjo 24 d. sutartis Nr. 27-10-130, 2021 m. rugsėjo 27 d. sutartis Nr. 27-10-138 patvirtina, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartis su UAB „Dezinfa“, UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo (b. l. 24-67). Iš sutarties sąlygų matyti, kad įmonė nuolat ir pagal poreikį teikia dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Minėtos sutartys patvirtina, kad pataisos namai imasi veiksmų, kad kenkėjai būtų naikinami.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad UAB „Dezinfa“ nuolatos stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą.
Iš graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo matyti, kad UAB „Dezinfa“ ginčo laikotarpiu atliko kenkėjų naikinimą, taip pat matyti, kad kenkėjų stebėjimas ir naikinimas buvo atliekamas nuolat (maždaug kas mėnesį), taigi akivaizdu, kad Marijampolės PN patalpose kenkėjai buvo naikinami. Iš žurnalo duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu dezinfekcija buvo atliekama kelis kartus, nurodant kada, kokie kenkėjai buvo naikinami, kokios priemonės naudotos ir kokiose kamerose darbai atlikti. Tai, kad kenkėjai buvo naikinami skunde patvirtino ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad UAB ,,Dezinfa“ atlieka parazitų naikinimo darbus.
Nors pareiškėjas nurodo, kad UAB ,,Dezinfa“ buvo informuotas, kad blakių išnaikinti nepavyks dėl to, kad patalpoje seni mediniai baldai ir grindys, tačiau ši informacija yra subjektyvi ir niekuo nepagrįsta.
Pažymėtina, jog buitinių kenkėjų buvimo laisvės atėmimo vietos įstaigos patalpose faktas pats savaime nėra laikomas pažeidimu, pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, kai pataisos namų administracija nesiima veiksmų aptiktiems buitiniams kenkėjams naikinti. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 134:2015 20 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016, 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1714-602/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors netinkamų Marijampolės PN veiksmų.
Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Marijampolės PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių, graužikų ir kitų parazitų nebūtų, o priešingų įrodymų byloje nėra. Todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).
Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumų, didžiulių išgyvenimų, dvasinių kančių, pažeminimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Iš Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. RV-20-3755 (b. l. 70) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į psichologą dėl streso, kurį lemti galėjo blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Iš į bylą pateiktos asmens sveikatos istorijos (b. l. 123-136) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų, blakių ar parazitų sukandimo į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus nesikreipė. Todėl spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą, daro išvadą, kad dėl netinkamai įrengtų bendro dušo, prausyklos patalpų (veidrodžių lentynėlių higienos ir prausimosi priemonėms pasidėti trūkumo) įrengimo, galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Taigi pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 straipsnis).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjas Ž. D. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (iki 2023-01-01 Marijampolės pataisos namai) buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.