Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–10) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 19 764 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d., t. y. 16 dienų, buvo kalinamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Areštinė), nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 17 d., t. y. 88 dienas, – Šiaulių TI, nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 20 d., t. y. 3 dienas, – Lukiškių TI-K, o nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 20 d. 7 kartus buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos. Šiais laikotarpiais buvo pažeistos jo neturtinės teisės ir taip jam padaryta žala. Žalą dėl pareigų nevykdymo netiesiogiai padarė ir Kalėjimų departamentas, kadangi pagal kompetenciją jis privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Teigė, jog Šiaulių TI, Areštinėje ir Lukiškių TI-K vienam asmeniui nebuvo skiriamas teisės aktuose nustatytas 3,6 kv. m kamerų plotas. Su baldais, sanitariniu mazgu ir prausykla, kalint su kitais asmenimis, tekdavo tik apie 1–2 kv. m laisvo ploto. Areštinėje, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K kalintys asmenys išvedami pasivaikščioti tik vieną valandą per parą. Šiose įstaigose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių), atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo likusių gyvenamųjų patalpų dalių, todėl asmenys buvo priversti uostyti nemalonius kvapus. Be to, tualete nebuvo unitazo. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 109 tualetas buvo įrengtas prieš pat duris, todėl buvo patekęs į nemalonią situaciją, kai jam atliekant gamtinius reikalus, pareigūnas atidarė duris ir jį stebėjo. Paminėtų įstaigų kamerose priešais langus maždaug 1 metro atstumu yra įrengtos grotos, kurių paskirtis – neleisti asmenims pasiekti langų. Taip ribojamas natūralios šviesos patekimas į kamerą. Langai labai maži, todėl nebuvo natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas visose įkalinimo įstaigų patalpose nebuvo pakankamas. Dėl įrengtų grotų nebuvo galimybės per langus vėdinti patalpų, o mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nėra. Žiemą kamerose buvo labai šalta, o dėl grotų nebuvo galimybės užsisandarinti langų. Net sudužusių langų Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K nekeitė. Drėgmė kamerose žiemą siekė 100 procentų, sienos buvo drėgnos nuo kondensato. Buvo kalinamas avarinės būklės kamerose (sienos, lubos aptrupėjusios, pajuodusios, matyti pelėsis ir pan.). Pažymėjo, kad nebuvo atliekamas joks naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas. Sanitarinių švaryklų nėra, todėl kilo grėsmė jo sveikatai. Visos Areštinės, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K patalpos yra apleistos. Nėra išduodamos valymo ir dezinfekavimo priemonės bei švarus inventorius. Patalpose veisiasi tarakonai, o Areštinėje ir Šiaulių TI – ir graužikai. Daugumos patalpų, kuriose buvo laikomas, paprastasis remontas nebuvo atliekamas mažiausiai 15–25 metus. Čiužiniai ir antklodės buvo be užvalkalų. Rankšluosčių įstaigos neduodavo. Lovos skalbiniai buvo keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, o sausojo valymo įrangos įkalinimo įstaigos neturi. Patalynė buvo tik dezinfekuojama. Į Areštinę atvykus penktadienį, patalynė būdavo išduodama tik pirmadienį. Asmeninių rūbų skalbimo paslaugos buvo apmokestintos, taip diskriminuojant socialiai pažeidžiamus asmenis. Nei Šiaulių TI, nei Lukiškių TI-K pašalpų ar kitokių socialinių išmokų nemokėjo, nebuvo galimybės užsidirbti ar kitaip gauti lėšų oriai egzistuoti. Perpildytose kamerose nebuvo sąlygų nei skalbti asmeninių rūbų, nei jų džiovinti. Be to, jis buvo konvojuojamas šaltuoju metų laiku ir jam teko kęsti šaltį. Šildymo sistemos buvo įrengtos tik po konvojaus pareigūnų sėdynėmis. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl neteisėtų institucijų veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, pasireiškusį psichologiniais išgyvenimais – neviltimi, bejėgiškumu, skriauda, liūdesiu. Areštinės padarytą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 1 216 Eur, Šiaulių TI – 6 688 Eur, Lukiškių TI-K – 228 Eur, Viešojo saugumo tarnybos – 3 500 Eur, o Kalėjimų departamento – 8 132 Eur.