Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas I. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

II.

6. Teismas, išanalizavęs Tarnybos pateiktas 2024 m. gegužės 24 d. pažymas, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. spalio 14 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pataisos namų Pirmajame sektoriuje; pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl patiriamo pažeminimo, pašaipų ar kitų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti tai, kad pareiškėjas nėra (nebuvo) švarus.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Tarnyba nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. spalio 14 d. nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam teisės aktus atitinkančiomis sąlygomis. Nenustačius neteisėtų veiksmų ar neveikimo, atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kilusios pareiškėjui I. J. (I. J.) dėl privatumo naudojantis dušu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje neužtikrinimo nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. spalio 14 d., atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

21. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025; kt.).

22. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

23. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-67-492/2025; kt.). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui Tarnybai, perėmusiam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teises ir pareigas).

24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai nereglamentavo pertvarų duše įrengimo nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. vasario mėnesio, Pataisos namų Pirmojo sektoriaus dušuose pertvaros buvo įrengtos nuo 2022 m. vasario mėnesio, o, vadovaujantis teismų praktika, aplinkybė, kad pareiškėjas dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipė į įkalinimo įstaigos administraciją, sudaro pagrindą konstatuoti, jog kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nekėlė nepatogumų.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaudamasis šis teismas vertino Pataisos namų dušų įrengimą ginčui aktualiu laikotarpiu.

26. Pažymėtina, kad, pagal nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punktą, iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami, be kita ko, į dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę).

27. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnyba) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (neteko galios nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse yra užsimenama apie tai, kad pataisos įstaigose įrengiami dušai, tačiau dušų įrengimas išsamiau nereglamentuojamas.

28. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, šis įsakymas nebuvo pakeistas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punkte „Dušo patalpos“ yra išvardyti privalomi baldai ar kitas inventorius ir jų normos, tačiau tarp jų neminima pertvara ar pan.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisės aktų reikalavimai dėl dušų įrengimo ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės nesikeitė, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog Pataisos namų Pirmojo sektoriaus dušo patalpose pertvaros iki 2022 m. vasario mėnesio nebuvo įrengtos dėl to, kad teisės aktuose nebuvo įtvirtinta tokia pareiga, o pertvarų dušo patalpose įrengimą nuo 2022 m. vasario mėnesio lėmė teisinio reguliavimo pasikeitimai. Atitinkamai, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nesudaro pagrindo pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. vasario mėnesio pripažinti nepagrįstais.

30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Pataisos namų Pirmojo sektoriaus dušo patalpose 2022 m. vasario mėnesį buvo įrengtos pertvaros. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu rėmėsi tik atsakovo atsiliepime į skundą pateiktu teiginiu, kad Pataisos namų Pirmojo sektoriaus dušinėse pertvaros iš šonų buvo įrengtos nuo 2022 m. vasario mėnesio. Konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Pataisos namų Pirmojo sektoriaus dušo patalpose nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. spalio 14 d. nebuvo įrengtos pertvaros, yra nepaneigtos.

31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, išskyrus minėtose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodytus baldus ir inventorių, teisės aktai nenustato kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Kita vertus, pabrėžtina, kad suimtųjų, arešto ar laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos turi būti suderinamos su pamatinėmis žmogaus teisėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas; draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 7 straipsnyje yra įtvirtintas humanizmo principas, reiškiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (7 str. 1 d.). Žmogaus orumo apsauga yra neatsiejama nuo privatumo naudojantis sanitariniais, higienos įrenginiais užtikrinimo.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau, pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu dušai yra įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-244-502/2025; kt.).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje nepateikti konkretūs, objektyvūs duomenys apie Pataisos namų Pirmojo sektoriaus dušo patalpų įrengimą ginčui aktualiu laikotarpiu, ir kad pareiškėjas tvirtina, jog dušai nebuvo atskirti pertvaromis (dušu vienu metu galėjo naudotis iki 9 asmenų), prieina prie išvados, kad dušo patalpų įrengimas nebuvo pakankamas pareiškėjo privatumui naudojantis dušu užtikrinti.

34. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. spalio 14 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima laikyti nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu draudimu (t. y. draudimu asmenį kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis arba bausti tokiu būdu) ir įvertinti prašoma 3 000 Eur suma. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pataisos namų padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. spalio 14 d.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis arba kad sutriko pareiškėjo sveikata, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, prieina prie išvados, jog pareiškėjui priteistina 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl sporto inventoriaus, tačiau šioje byloje nekilo ginčas dėl sporto inventoriaus, t. y. pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl sporto inventoriaus įrengimo.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. priteisti jam (pareiškėjui) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui I. J. (I. J.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas neskundžiamas.