- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- eTA-29-552/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02876-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba), 5 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2023 m. kovo 1 d., jam atliekant bausmę Pravieniškių Pirmajame kalėjime, jam buvo sudarytos sąlygos kasdien naudotis dušu, kuriame nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi dušai nebuvo visiškai atitverti nuo kitų nuteistųjų matomumo iš priekio. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl tokių kalinimo sąlygų tekdavo nuolatos patirti diskomfortą, didelių nepatogumų, dvasinių ir emocinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių Pirmajame kalėjime visose dušinėse pertvaros įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d., o, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas.
5. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas į Pravieniškių Pirmojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo stoka, nesant priekinėms pertvaroms dušinėse, nesikreipė.
6. Atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, kad nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmais (neveikimu) nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. spalio 7 d. (skundo padavimo dienos), neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis dušais.
9. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas (6.271 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.), nurodė, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpų pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose įrengimo reikalavimų ir nenumato pataisos įstaigoms prievolės įrengti pertvaras dušuose.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas, nors ir neužtikrinant visiško privatumo, savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas vertino, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrino pakankamą pareiškėjo privatumą naudojantis dušu, o pareiškėjo teiginius, jog kitas asmuo, besinaudojantis dušu, galėjo jį stebėti, laikė nepagrįstais.
11. Teismas konstatavo, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta, o vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka.
12. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos fakto, konstatavo, kad nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
III.
13. Pareiškėjas S. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
14. Pareiškėjas pažymi, kad vien iš šonų įrengtos sienelės dušuose neužtikrina privatumo naudojantis dušu nes dušinėse, kurias naudojo pareiškėjas, buvo įrengtos 8 maudimosi vietos / kabinos, 6 iš jų yra viena priešais kitą, todėl privatumas yra pažeidžiamas.
15. Pareiškėjas pabrėžia, kad administracinėje byloje Nr. I1-1762-816/2023 buvo pripažintas pažeidimas analogiškoje situacijoje (kai dušų kabinos buvo įrengtos vieną priešais kitą, be užuolaidų).
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus, nuosekliai išdėstė, kokiais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo sprendinio išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus duomenis ir padarė teisės aktu nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
18. Atsakovo atstovas teigia, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų, kai pareiškėjui nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. spalio 7 d., nebuvo užtikrintinas privatumas duše, atlyginimo priteisimo.
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, užtikrinamas pakankamas privatumas, pareiškėjo skundą atmetė.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad dušai buvo vieni priešais kitą, todėl privatumas nebuvo užtikrinamas.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
23. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-9-552/2025).
24. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, taip pat atsakovo atstovas nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad toks dušų įrengimas užtikrino pareiškėjo privatumą, jam maudantis duše, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu nebuvo pažeistas.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde teigė, jog teisę pasinaudoti dušu turėjo kasdien, esant Pravieniškių Pirmajame kalėjime, atsakovo atstovas šių teiginių nepaneigė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas visą ginčo laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių Pirmajame kalėjime (201 kartą).
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
27. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
28. Aiškindamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014; kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; kt.).
29. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, konstatuoja, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jam kompensaciją, t. y. nepakanka apsiriboti pripažinimu, jog pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
31. . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (pažeistas privatumas dėl naudojimosi dušu, kai dušai įrengti vienas prieš kitą), mastą ir trukmę (201 kartą), atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ypač akcentuodama tai, jog, nors privatumo pažeidimas tęsėsi ilgą laiką, tačiau pareiškėjas sąmoningai ir laisva valia toliau naudojosi dušu daugiau, nei nustatytas minimalus naudojimosi dušu skaičius teisės aktuose, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti 600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent jo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis.
33. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. spalio 12 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2023 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su pareiškėjo privatumo pažeidimu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiamas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo S. J. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui S. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.