- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- eTA-21-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02879-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d. jis buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje ir galėjo praustis duše kiekvieną dieną. Tvirtino, kad jam prausiantis duše nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi dušai nebuvo visiškai atitverti, t. y. dušuose nebuvo įrengta priekinė sienelė ar bent užuolaida, dėl to pareiškėjas galėjo būti matomas priešais besimaudančių nuteistųjų, o tai jam sukėlė diskomfortą, stresą, nepilnavertiškumo jausmą, nepatogumus ir pažeminimą.
3. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A-888-858/2018 ir teigė, kad minėtoje byloje teismas konstatavo privatumo pažeidimą, kai dušinėse pertvaros yra 1,6 m. aukščio.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad tam tikri teisių suvaržymai yra būdingi laisvės atėmimo bausmei. Nurodė, jog pataisos namų dušinėse pertvaros buvo įrengtos per visą ginčo laikotarpį.
II.
6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-uoju kalėjimu) (toliau – ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas) laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d. jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. dušo patalpose nebuvo užtikrinamas pakankamas privatumas, nes nebuvo įrengtos visiškai besimaudantį dengiančios maudymosi vietos, įskaitant duris ar uždangą iš priekio. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. nepilnavertiškumo jausmą, pažeminimą, diskriminavimą, nepatogumus.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
9. Teismas, įvertinęs CK 6.247 straipsnio nuostatas, akcentavo, jog sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas nurodė, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad pataisos įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, taip pat akcentavo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas nurodė, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimą, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių – elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu.
11. Pasisakydamas dėl pertvarų įrengimo dušų patalpose, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo maudantis duše dėl nesančių durų ar uždangos iš priekio. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas pažymėjo, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime visą ginčo laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d. dušo pertvaros buvo įrengtos, ir pareiškėjas to neginčijo, tik teigė, kad jo teises pažeidžia visiško privatumo neužtikrinimas, t. y. maudymosi vietos duše neuždengimas iš priekio.
12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų visiškai uždarų maudymosi kabinų, dengiančių besimaudantį ir iš priekio, nurodė, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas įrengti su visiškai uždaromis maudymosi vietomis (kabinomis). Teismas sprendė, kad
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, tokio reikalavimo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas vertino, kad dušo įrengimas su pertvaromis tik iš šonų, bet be durų ar kitų matomumą ribojančių priemonių iš priekio, t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas tos pačios lyties asmenims, yra analogiškas daugumai viešųjų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos naudotis dušu, negu likusiai visuomenės daliai, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas duše be durų ar uždangos iš priekio iš esmės nebuvo pažeidžiamas ir neteisėti atsakovo veiksmai dėl tokių aplinkybių nekonstatuotini.
14. Teismas akcentavo, jog nors pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018, teigdamas, kad joje teismas konstatavo, jog 1,6 m. pertvara neužtikrina nuteistojo privatumo duše, tačiau tokia išvada teismo buvo padaryta vertinant asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. tualetu, o ne dušu. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta teismų praktika negali būti vertinama kaip precedentas šioje byloje, kadangi teismas minėtoje nutartyje konstatavo kitų kalinimo sąlygų, t. y. ne analogišką, pažeidimą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas maudantis duše.
15. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas nevertino kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio), nes, nenustačius neteisėtų veiksmų, tokių sąlygų vertinimas teisine prasme yra beprasmis, ir nesudaro pagrindo priteisti žalą.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti iš atsakovo 8 000 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas ir nurodo, kad su jomis nesutinka. Pažymi, kad į bylą pateikė fotonuotrauką, iš kurios matyti, jog pareiškėjui naudojantis dušu, tarp dušo ragelių buvo įrengtos iš šonų apie 1,80 m. aukščio pertvaros, kurios, naudojantis dušu iš šonų ne visiškai užtikrindavo pareiškėjo minimalų privatumą, kadangi kai kurių nuteistųjų ūgis viršijo pertvarų aukštį ir pareiškėjas buvo matomas. Pareiškėjas teigia, kad byloje nėra faktinių duomenų, jog pertvaros yra apie 2 m. aukščio, todėl tokie atsakovo paaiškinimai yra nepagrįsti ir atmestini.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju tikslinga remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A888858/2018 pateiktais išaiškinimais, kuriais, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai atsisako remtis, motyvuodamas tuo, kad tokia teismo išvada buvo padaryta vertinant asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. tualetu, o ne dušu, todėl pareiškėjo nurodyta teismų praktika negali būti vertinama kaip precedentas šioje byloje, kadangi teismas nurodytoje nutartyje konstatavo kitų kalinimo sąlygų, t. y. ne analogišką, pažeidimą.
20. Pareiškėjo įsitikinimu, iš pateiktos fotonuotraukos matyti, kad dėl įrengtų dušų ragelių priešais nebuvo užtikrinamas jo privatumas, kadangi iš priekio maudėsi kiti kaliniai, kurie jį stebėjo, šaipydavosi, todėl pareiškėjas jautė didelius nepatogumus, diskomfortą, dvasines ir emocines kančias, orumo pažeminimą bei nepilnavertiškumo jausmą.
21. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir formaliai įvertino aplinkybes, kad duše veidrodžiai apsiskusti buvo įrengti tik prie išėjimo iš dušo, kuriame nebuvo durų. Pareiškėjo vertinimu, visi praeinantys asmenys pažeisdavo jo teises į privatumą, kadangi patalpoje prie veidrodžio skutantis jis buvo nuogas, nes apranga sudrėktų nuo garų.
22. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo formuojamos praktikos pripažinti pažeidimo, kai asmenys netenka privatumo naudodamiesi dušu, yra matomi priešais besimaudančių asmenų iš priekio, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią praktiką turi tobulinti ir imtis visų įmanomų priemonių, kad sukurtų tokią praktiką ir pripažintų nagrinėjamu atveju.
Atsiliepimas
23. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
24. Atsakovo atstovas pakartoja ginčo, pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinio skundo esmę ir nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.
25. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.
26. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.
27. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, jog buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Atsakovo atstovo teigimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime, kai dušo patalpose nebuvo užtikrinamas pakankamas privatumas, nes nebuvo įrengtos visiškai besimaudantį dengiančios maudymosi vietos, įskaitant duris ar uždangą iš priekio, už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti procesines palūkanas.
29. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo privatumas duše be durų ar uždangos iš priekio iš esmės nebuvo pažeidžiamas, taip pat kad atsakovo atstovo veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir formaliai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A888858/2018 pateiktais išaiškinimais. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo formuojamos praktikos pripažinti pažeidimą, kai asmenys praranda privatumą besinaudojant dušu, taip pat yra matomi besimaudančių asmenų iš priekio.
31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų matyti, kad pertvaros dušinėse buvo įrengtos tik iš šono. Nors byloje nėra pateikta duomenų apie pertvarų aukštį, vizualiai įvertinus nuotraukas, matyti, kad yra įrengtos pakankamai aukštos pertvaros, tačiau dušai yra įrengti vieni prieš kitus.
33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu jam naudojantis dušu, pažymi, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Tačiau, kaip jau minėta, pagal šios bylos įrodymus, dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokių dušų įrengimo konstrukcija, kuri neužtikrina jo privatumo.
34. Pažymėtina, kad teismo praktikoje jau yra nustatyta, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024 ir kt.).
35. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų visiškai uždarų maudymosi kabinų, dengiančių besimaudantį ir iš priekio, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo privatumas duše be durų ar uždangos iš priekio iš esmės nebuvo pažeidžiamas, o atsakovo atstovas nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad toks dušų įrengimas užtikrino pareiškėjo privatumą jam maudantis duše. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimo, jam maudantis duše, kai dušai yra įrengti vienas prieš kitą, nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.
36. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
37. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014; kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; kt.).
39. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, konstatuoja, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jam kompensaciją, t. y. nepakanka apsiriboti pripažinimu, jog pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).
42. Pažymėtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 27 d. pažymoje Nr. RV-22-10392, nurodyta, jog dėl patirtų dvasinių ir emocinių išgyvenimų, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, t. y., privatumo neužtikrinimas duše, pareiškėjas nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, tačiau tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti.
43. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus, dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl naudojimosi dušais, jo subjektinių teisių pažeidimo (naudojimasis dušais, kurie įrengti vienas prieš kitą, taip neužtikrinant visiško privatumo) mastą ir trukmę (nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, jog pareiškėjui priteistina jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti 80 Eur suma.
44. Pareiškėjas prašo priteisti jam 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
45. Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. spalio 25 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2023 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisiama 80 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. spalio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo M. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui M. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. spalio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nutartis neskundžiama.