Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-04-26 · Administracinė byla Nr. TA-495-1047/2023

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
TA-495-1047/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01888-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Administracinė byla Nr. TA-495-1047/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01888-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizavimo – Vilniaus pataisos namai, iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) (toliau – ir atsakovas) neturtinę žalą, kurią patyrė dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) veiksmų, kuriais buvo suvaržyta jo religijos laisvė nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu (92 dienos) neteisėtai ir nepagrįstai buvo apribota jo religinė, saviraiškos ir socialinė teisė, suvaržyta teisė gauti religinę literatūrą, būdamas kataliku jis negalėjo pasimelsti, atlikti religinių apeigų, nebuvo vedamas į koplyčią. Pareiškėjas negalėjo susitikti su kitais religinės bendruomenės nariais ir kunigu. Jis keletą kartų žodžiu ir raštu prašė nuvesti į koplyčią, sudaryti sąlygas atlikti religines apeigas, tačiau jo žodiniai prašymai nebuvo tenkinti, pareigūnai atsakydavo, kad jis gali pasimelsti ir kameroje, žiūrėdamas į sieną. Pareiškėjas negavo atsakymų į rašytinius prašymus.