Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas

2021-09-20 · Civilinė byla Nr. e2-2545-1071/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-09-20Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-20
Bylos Nr.
e2-2545-1071/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00165-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius (pirm.)
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
R. M.
Trečiasis asmuo
L. B., Luminor Bank AS, veikiantis per jo Lietuvos skyrių
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Viktorija Safošina, Rūta Šimkienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2545-1071/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00165-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.12;3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, (nuotoliniu būdu),

atsakovui R. M. (nuotoliniu būdu), jo atstovei advokatei Rūtai Šimkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, trečiasis asmuo L. B. AS veikiantis per L. B. AS Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus:

1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje tarp ieškovės I. S. (M) ir R. M. sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. M. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėta pavardę – M;

3) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama I. M.;

4) priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M. po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko mamą I. M.; nustatyti, kad išlaikymo lėšos yra indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

5) nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo R. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

- kas antrą lyginį mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima sūnų iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžina sūnų vaiko motinai sekmadienį iki 19 val. Apie planuojamą susitikimą vaiko motina informuojama trumpąja SMS žinute prieš dvi dienas. Jei vaiko tėvui priklausantį bendravimo su vaiku savaitgalį susitikimas negali įvykti dėl nuo tėvo priklausančių aplinkybių, tuomet bendravimo laikas neperkeliamas, o jei vaikas serga ir tai patvirtina Pirminės sveikatos priežiūros centro išduota pažyma, tuomet bendravimo laikas perkeliamas pirmam savaitgaliui po vaiko pasveikimo arba šalims suderinus kitą laiką atkreipiant dėmesį į tėvų užimtumą darbe;

- sūnaus gimtadienio proga – vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienais metais pirmą sekmadienį po vaiko gimimo dienos datos nuo 11 val. vietos ir grąžina vaiko motinai tą pačią dieną iki 19 val.;

- vaiko tėvo gimtadienio proga - vaikų tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienais metais pirmą sekmadienį po jo gimimo dienos datos nuo 11 val. ir grąžina vaiko motinai tą pačią dieną iki 19 val.;

- Lietuvos valstybinių švenčių metu:

- Naujieji Metai - vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos porinių metų gruodžio 30 d. nuo 17 val. ir grąžina vaiko motinai sekančių metų sausio 2 d iki 19 val.;

- Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos - vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne porinių metų gruodžio 23 d. nuo 17 val. ir grąžina vaiko motinai gruodžio 26 d. iki 19 val.;

- Šv. Velykos – vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos porinių metų Šv. Velykų išvakarių dieną nuo 17 val. ir grąžina vaiko motinai paskutinę Šv. Velykų dieną iki 19 val.;

- Tėvo dienos proga - vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienais metais pirmą birželio mėnesio sekmadienį nuo 11 val. ir grąžina vaiko motinai tą pačią dieną iki 19 val.

- sūnaus mokyklinių vasaros atostogų metu – vaiko tėvas bendrauja sūnumi kiekvienais metais vieną su puse mėnesio (45 kalendorinės dienos) jo mokyklinių vasaros atostogų metu, šių atostogų laiką vaikų tėvas praneša vaiko motinai prieš 14 kalendorinių dienų. Vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 11 val. ir grąžina vaiko motinai paskutinę atostogų dieną iki 19 val.;

- sūnaus mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu – vaiko tėvas bendrauja su sūnumi poriniais metais jo mokyklinių žiemos atostogų metu, o neporiniais metais – jo mokyklinių rudens ir pavasario atostogų metu. Vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 11 val., ir grąžina vaiko motinai paskutinę atostogų dieną iki 19 val.;

- sūnaus atostogų metu kiekvienas iš tėvų turi teisę palikti Lietuvos Respublikos teritoriją, tai yra išsivežti sūnų Martiną į užsienį, įspėjus vienas kitą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomos išvykos dienos;

- abiejų vaiko tėvų susitarimu, vaiko tėvas gali bendrauti su sūnumi Martinu ir kitu - šioje sutartyje nenurodytu laiku.

6) po santuokos nutraukimo ieškovei I. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 0,3675 ha ploto žemės sklypo dalis 1837/3675, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 42 300 Eur, dalies vertė 21 144 Eur);

- 186,75 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 49 900 Eur);

- automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2007-09-07, vidutinė rinkos vertė – 7 660,00 Eur.

Iš viso ieškovei atitenkančio turto vertė yra 78 704 Eur;

7) Po santuokos nutraukimo atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- automobilį Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2002-11-19, vidutinė rinkos vertė – 910,00 Eur.

Iš viso atsakovui atitenkančio turto vertė yra 910,00 Eur;

8) Priteisti iš ieškovės I. M. atsakovo R. M. naudai 18 190,26 Eur dydžio kompensaciją. Nustatyti, kad kompensaciją turi būti sumokėta per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

9) nustatyti, jog kreditorinio įsipareigojimo Luminor bank pagal 2014-10-02 Kreditavimo sutartį Nr(duomenys neskelbtini), vykdymas po santuokos nutraukimo lieka ieškovei I. M., t. y. ji privalo visa apimtimi dengti paskolą. Tačiau abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi pagal nurodytą prievolę;

10) priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės grindžia tuo, kad atsakovas nuo santuokos pradžios elgdavosi labai egoistiškai, nepaisė jos interesų, ji nesulaukdavo iš jo jokios moralinės paramos, išsiskyrė jų požiūriai į daugelį gyvenimo situacijų, į šeimą, namuose būdavo nuolat kivirčijamasi. Atsakovas pastaruosius keletą metų nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, o pastaruosius 4 metus – reguliarus alkoholio vartojimas tapo atsakovo kasdienybe. Nuo 2020 m. pradžios atsakovas jos atžvilgiu pradėjo sistemingai naudoti psichologinį spaudimą, bei darė tai nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Nuolatiniai atsakovo pykčio priepuoliai, necenzūrinių žodžių vartojimas girdint nepilnamečiui vaikui arba visiškas ignoravimas, bei negrįžimas į namus, kuris pastaruoju metu tęsiasi po kelias dienas iš eilės ir ilgiau, bei atsisakymas pasiaiškinti sutuoktinei dėl tokio atgrasaus elgesio priežasčių, privedė ją prie minties dėl negalimumo išsaugoti darnius sutuoktinių santykius, todėl ir prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nė neketina keisti gyvenimo būdo. Be to, jie nuo 2017 m. rugsėjo mėn. sutuoktiniai visiškai nebepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio, savo pajamomis disponuoja atskirai.

Reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo grindžia tuo, kad atsakovui pastaruoju metu vis dažniau negrįžtant į namus kelias paras iš eilės, šalių nepilnametis vaikas yra jos nuolatinėje priežiūroje, tai yra faktiškai liko gyventi su mama jos gyvenamojoje vietoje, todėl prašo jo gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Tačiau tikslu užtikrinti sūnaus saugų ryšį su abiem tėvais, kad sūnus, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abejiems tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką. Ji mato poreikį nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nes tarp sutuoktinių jau kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais reguliarumo, todėl siekiama išvengti, kad tokie ginčai nepasikartotu ateityje. Jos manymu atsakovas privalo teikti išlaikymą sūnui M atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius, kas sudarytu po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol sūnus sulauks pilnametystės. Ji pažymi, jog esant galimybei ir poreikiui atsakovas privalo papildomai prisidėti prie sūnaus Martino specialiųjų sveikatos poreikių ir kitų popamokinės veiklos poreikių tenkinimo, apmokėti jo gydymo išlaidas bei treniruočių/inventoriaus įsigijimo išlaidas, ir tokios išlaidas sūnui neturi būti išskaičiuojamos iš kas mėnesį teikiamo išlaikymo sumos. Jos manymu mėnesiui vieno sveiko, normaliai besivystančio vaiko išlaikymui yra reikalinga ne mažiau kaip 800 Eur, įskaitant būsto išlaikymą, maistą, vaiko sveikatos, higienos priežiūros, kitų būtiniausių prekių išlaidas, vaiko mokymo ir lavinimo išlaidas. S. M. yra 11 metų, neužilgo kovo 2 d. sukaks 12 metų, jis lanko vidurinę mokyklą. Taip pat išlaidų reikalauja kasdieniai vaiko poreikiai – maitinimas namuose ir apranga, vaikui būtina pirkti higienos, sveikatos priežiūros priemones (vaistai, vitaminai). Nurodė, jos atsakovas dirba Norvegijoje, jo darbo užmokestį sudaro 2 500 Eur per mėnesį, o jos darbo užmokestis nėra stabilus – per mėnesį vidutiniškai (paimtas vienerių metų vidurkis) 1 816,79 Eur.

Reikalavimą dėl turto padalijimo grindžia tuo, kad viso dalintino santuokoje įgyto turto vertė yra 79 614 Eur, neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai bankui – 41 413,47 Eur, kredito ir debeto santykis yra 38 200,53 Eur. Padalinus turtą jos pasiūlytu būdu ji turi išmokėti atsakovui 18 190,26 Eur dydžio kompensaciją už jai atitenkantį didesnės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodė, jog nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su jame esančia gyvenamojo namo dalimi (butu) neprašo padalinti natūrą dėl to, jog gyventi su atsakovu po vienu stogu būtų neįmanoma dėl nutrūkusių santuokinių ryšių, o automobilius prašo padalinti pagal jų faktinį naudojimą santuokos metu. Nurodė, jog jie bendrų dalintinų lėšų neturi, turi vieną bendrą kreditorių L. B. AS, paskolos likutis 2020-01-26 sudaro 41413,47 Eur, šiai prievolei yra įkeistas nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji prašo priteisti jai, o ji įsipareigoja visa apimtini dengti paskolą.

Atsiliepimas

Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Sutinka su pareikštu ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką, dėl ieškovės pavardės, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Tačiau nesutinka, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik jis, nesutinka su ieškovės reikalaujamu santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, bendravimo tvarkos nustatymu.

Atsakovas atsiliepime pareiškė savo reikalavimus:

1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje šalių sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėta pavardę — M ;

3) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M., gįm. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama I. M.;

4) priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M. po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti vaiko mamą I. M.. Nustatyti, kad išlaikymo lėšos yra indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

5) nustatyti, kad skyrium gyvenantis atsakovas R. M. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi būdamas Lietuvoje nepertraukiamai iš anksto šalių suderinta tvarka atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigoje, sūnaus norus ir interesus. Valstybinės šventės ir sūnaus gimtadienį šalys bendrauja rotacijos principu.

6) Santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu:

6. 1. ieškovei I. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 1/2 dalį 0,3675 ha ploto žemės sklypo iš bendros 1837/3675 dalies, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 42 300 Eur, visos dalies vertė - 21 144 Eur, 1/2 dalies vertė -10 572,00 Eur);

- 1/2 dalį 186,75 kv. m. ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą - 49 900 Eur, 1/2 dalies vertė - 24 950,00 Eur);

- automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data - 2007- 09-07, vidutinė rinkos vertė - 7 660,00 Eur;

Iš viso ieškovei atitenkančio turto vertė yra - 43 182,00 Eur;

6. 2. Atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 1/2 dalį 0,3675 ha ploto žemės sklypo iš bendros 1837/3675 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 42 300 Eur, visos dalies vertė - 21 144 Eur; 1/2 dalies vertė -10 572,00 Eur);

- 1/2 dalį 186,75 kv. m. ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą - 49 900 Eur), 1/ 2 dalies vertė - 24 950,00 Eur;

- automobilį , pirmosios registracijos data 2002-11-19, vidutinė rinkos vertė - 00,00 Eur.

Iš viso atsakovui atitenkančio turto vertė yra -35 522,00 Eur;

7. Priteisti iš ieškovės I. M. atsakovui R. M. 3830,00 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkantį automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2007-09-07, vidutinė rinkos vertė - 7 660,00 Eur.

8. Priteisti iš ieškovės I. M. atsakovo R. M. naudai 22 000,00 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo asmeninės lėšas, panaudotas apmokant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę (duomenys neskelbtini).

9. Nustatyti, jog sutuoktinių kreditorinis įsipareigojimas Luminor bank pagal 2014-10-02 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičiamas.

10. Nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-02-02) ieškovė I. M. privalo kompensuoti atsakovui 1/2 dalį kreditoriui Luminor bank pagal 2014-10-02 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtų palūkanų, kredito grąžinimo įmokų, turto draudimo bei išlaikymo išlaidų. Atsiliepimo teikimo dienai paskolos grąžinimo ir palūkanų ieškovės atsakovui mokėtina suma yra 167,95 Eur (334,39 Eur : 2 = 167,95 Eur), 72,80 Eur namo išlaikymo išlaidų (2021-02-18 145,61 Eur atsakovo mokėjimai „Ignitis“).

11. Priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes prasidėjus tarpusavio nesutarimams, atsiradusi nepagarba vienas kito atžvilgiu, nebelikus jokių bendrų reikalų, pomėgių, užsiėmimų, jausmų, abu pradėjo gyventi savo atskirus, savarankiškus gyvenimus ir tolimesnis šalių bendravimas yra susijęs tik su vaikų interesais. Ieškovės nurodomus konfliktus šeimoje ji pati ir sukeldavo, o to priežastis - nuolatiniai reikalavimai atsakovui kuo daugiau uždirbti, nors, tik atsakovas ilgą laiką šeimoje buvo vienintelis dirbantis ir išlaikantis šeimą. Be to, jis santuokos metu iš ieškovės nejuto jokios paramos, palaikymo ir supratimo atsitikus nelaimėms. Jo nuomone santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: skirtingas požiūris į šeimą nenoras stengtis, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, psichologinis nesuderinamumas, asmenybių skirtumai.

Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinyje išdėstytais argumentais, kad sūnus M yra nuolatinėje ieškovės priežiūroje, nes ieškovė dirba Suomijoje ir po du mėnesius negrįžta į namus, o jis tuo metu prižiūri sūnų, rūpinasi juo, tačiau jis sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu sūnumi nurodė, kad nuo 2017 metų faktiškai šalys gyvena atskirai, ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tarp šalių niekada nebuvo. Tačiau įvertinus tai, kad jie abu dirba užsienyje ir su sūnumi turi galimybę tiesiogiai bendrauti tik grįžę į Lietuvą, todėl ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra faktiškai neįgyvendinama dėl abiejų šalių darbo specifikos, todėl jis su ja nesutinka. Jo nuomone tikslinga nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi nepertraukiamai buvimo Lietuvoje laikotarpiu. Bendravimo laikas gali būti keičiamas, tačiau bet kokiu atveju išlaikomas principas, kad abu tėvai bendrauja su vaiku po lygiai. Bendru susitarimu šalys turėtų suderinti sūnaus pasiėmimo/grąžinimo tvarką. Atsakovas sutinka, kad bendravimo laikas švenčių metų būtų nustatytas rotacijos principu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui nurodė, kad jis nesutinka nei su išlaikymo dydžiu, nei su reikalavimu išlaikymą, priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, jog nuo ieškovės išvykimo į Suomiją dienos jis pilnai išlaiko sūnų ir rūpinasi juo, dėl to ginčo nebuvo. Jis nesutinka su prašoma ieškovės išlaikymo 400 Eur suma, nes jie niekada vaiko išlaikymui neišleisdavo 800 Eur per mėnesį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pati būtų šias išlaidas patyrusi, o ieškovės nurodoma išlaidų pozicija - buto nuoma Suomijoje liudija akivaizdų melavimą ir piktnaudžiavimą, nes ieškovę Suomijoje gyvenamąją vieta aprūpina darbdavys ir ji nepatiria jokių būsto nuomos išlaidų. Ieškovės pateiktas sūnaus akinių receptas yra vienintelis išlaidų įrodymas, tačiau ir sūnaus akiniams jis davė ieškovei 150 Eur.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nurodė, kad jis su ieškinio reikalavimu padalinti turtą nesutinka, nes jis yra nesąžiningas, neteisingas, juo paneigiama prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jo nuomone nekilnojamas turtas yra dalus ir gali būti padalintas natūra, nes jis neturi jokios kitos nuosavybės kurioje galėtų gyventi, o už ieškovės pasiūlytą kompensaciją, jis nieko negalės įsigyti, o be to ir gauti kreditą, nes liks solidariai kreditoriui skolingas iki 2041 m. Ieškovė nepateikė jokiu argumentu bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad 186.75 kv. m. bendro ploto butas yra nedalus ir jo negalima padalinti natūra. Dėl kilnojamojo turto nurodė, kad jam ieškovės siūlomas priteisti automobilis „Peugeot 607“ yra bevertis, nes jis nuo 2018 metų yra nebeeksploatuojamas, o už ieškovei atitenkantį automobilį „Audi Q7“, ieškovė jam turi kompensuoti ½ dalį jo vertės. Taip pat jis nesutinka dėl ieškovės siūlomos jam sumokėti 18190,26 Eur kompensacijos, nes nekilnojamąjį turtą jie įsigijo 2014-10-17 sumokėję 125695,08 Eur sumą, dalį sumokėjo grynais, o dalį pavedimu gavę kreditą. Nurodė, jog jis 2015 -05 - 11 paveldėjo savo senelio butą (duomenys neskelbtini), kurį pardavęs 2017-02-24 už 44 000,00 Eur sumą - visas gautas už asmeninės nuosavybės pardavimą lėšas panaudojo skolų grąžinimui už bendrą jungtinę nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), todėl dalinant bendrą jungtinę nuosavybę turi būti išspręstas šių, jo asmeninių lėšų, kompensavimo jam klausimas. Taip pat jis nesutinka su ieškovės reikalavimu likti solidariais skolininkais ieškovei priteisiant visą nuosavybę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. B. AS pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovė I. M. ir atsakovas R. M. atsako solidariai bankui pagal 2014-10-02 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas sutinka, kad tokia atsakomybė išlieka ir po santuokos nutraukimo ir nėra keičiama ar modifikuojama. Pareiškėjų tarpusavio susitarimai mokėti kreditą neturi ir neturės įtakos Banko teisėtiems interesams ateityje. Bankas sutinka ir neprieštarauja, kad minėtas Bankui įkeistas turtas po santuokos nutraukimo tampa asmenine I. M. nuosavybe. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriui M šeima nėra žinoma. Nurodė, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl skyrius sutinka, kad nepilnamečio M. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Ieškovės šiuo metu pareikštas reikalavimas nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką neprieštarauja vaiko interesams bei byloja, kad ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku, yra pasirengusi šį klausimą spręsti geranoriškai. Skyrius tikisi, kad tėvai galės ateityje visus atsakovo bendravimo su vaiku klausimus spręsti bendru sutarimu. Skyrius sutinka, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui M. M. priteisimo yra pareikštas vaiko interesais, o prašoma priteisti suma galėtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikius.

Teismo posėdžių metu ieškovė I. M. ir jos atstovė ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nuodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti, o su atsakovo reikalavimais sutiko tik iš dalies. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su vyru daug metų konfliktuoja, negali gyventi kartu, atsakovas kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Ne kartą varė ją iš namų, yra tekę išeiti pagyventi pas mamą su vaikais dvi savaites. Gyvena viename name, bet nesutarimai prasidėjo prieš keturis metus. Į Suomiją dirbti ji važiuoja nuo 2017 m., kadangi neužteko lėšų pragyvenimui, nes ji moka visus komunalinius mokesčius už namą. Ji Suomijoje tik dirba, o ne gyvena, nepilnametį sūnų prižiūri dukra. Sūnaus išlaikymui prašo priteisti 400 Eur. Sūnus yra su autizmo požymiais, jam reikalingas geras maistas, priežiūra. Sūnui reikalinga, maistui, mokyklai, vadovėliams, komunaliniams mokesčiams. Vaikui per mėnesį išleidžia 400 Eur per mėnesį, prašo pusę sumos nuo 800 Eur. Iš valstybės gauna 70 Eur. Šia suma išlaikymo nemažina. Ji už tai, kad vaikas bendrautų su tėvu, ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, ji gali ir atsisakyti nustatyti bendravimo tvarką, kad tik atsakovas bendrautų su sūnumi. Ji lieka gyventi su dviem vaikais, todėl jai turi būti priteistas visas santuokos metu įgytas turtas. Ji turėtų galimybę sumokėti kompensaciją atsakovui. Gyventi kartu su atsakovu ji negali, nes pastoviai jaučia iš jo pažeminimą. Butas yra kotedžas per du aukštus, galimybės kartu gyventi nėra, jis nesaikingai vartoja alkoholį, visa tai mato nepilnametis sūnus, pastoviai ją varo iš namų, grasina nusamdyti moterį, kuri tvarkys namus, ją vadina necenzūriniais žodžiais. Fizinio smurto nepatyrė. Gyvenamąjį namą ji nori išsaugoti vien dėl vaikų, kad jie turėtų kur grįžti. Atsakovas dirba Norvegijoje, tris savaites būna namie, tris dirba. Per tris savaites namuose jis nieko nedaro, nepadeda, išgėrinėja, savaitgaliais namie nebūna. Tėvas su sūnumi nelabai bendrauja, nėra ryšio tarp jų. Paaiškino, kad namas turi atskirus įėjimus. Virtuvė viena kartu su salonu, iš viso dar yra 4 kambariai. Ji gyvena apačioje, o atsakovas buvusiame šeimos miegamajame, o kiti kambariai dukrai K ir M. Galimybės įrengti du butus nėra. Šiuo metu ji siunčia vaikams pinigus, padeda vaikams jos mama. Atsakovas siunčia dukrai, namie perka maistą. Gyvenant kartu ji tvarkė šeimos biudžetą, atsakovas jai siuntė pinigus. Prasidėjus konfliktams, atsakovas tris mėnesius visai nesiuntė šeimai pinigų. Kreditą mokėjo visada atsakovas, dabar moka ir už elektrą, o komunalinius mokėjo ji. Jis moka paskolą 200 Eur per mėnesį, o ji 150 Eur už komunalines paslaugas. Paaiškino, kad dalis pinigų namo pirkimui buvo skolinta. Jų namas sublokuotas, turi kaimynę Ingridą. Jiems ir kaimynei trūko pinigų namo pirkimui. Jie per savo draugus skolino pinigus, kad perskolintų kaimynei. Kokia suma buvo skolinta nepamena, tai buvo 2014 metais. Jie dalį pinigų sutaupė ir grąžino 2015 metais. Patvirtina, kad pinigus skolino iš draugų, bet ne tokias sumas, kokias jie nurodo. Gali būti, kad grąžino ir 2017 metais, nepamena. Namo pardavėjas el. laiškus siuntė jai ir automatiškai vyrui. Ji negavo jokio laiško, kad yra skoloje. Nepamena pas notarą ar tvirtino, kad sumokėjo visus pinigus, tačiau liko skoloje. Kompensaciją sumokėti jai padės tėvai. Paaiškino, kad savo asmeninį turtą atsakovas pardavė 2017 metais. Ji nenorėjo jo parduoti, tačiau atsakovas nusprendė jį parduoti. Lėšos buvo panaudotos skolų grąžinimui, ji nepamena kiek, tačiau neginčija. Visos gautos sumos už parduotą turtą jis nepanaudojo skolų grąžinimui, nes buvo pirktas automobilis už 11000 Eur. Ji sutinka, kad automobilis Audi Q7 buvo įgytas iš atsakovo asmeninių lėšų, tačiau prašo priteisti jai, nes ji juo naudojasi. Ji nesutinka sumokėti atsakovui kompensaciją. Paaiškino, kad likusius 33000 Eur panaudojo – atsakovas nupirko šildymo įrangą į namą, keliavo visa šeima į Turkiją 15 dienų, dukra mokinosi kolegijoje – 1500 Eur sumokėjo už mokslus, kažkokia dalis buvo skirta fiziniams asmenims skolai padengti. Iš vyro pusės ji visiškai nieko negauna jau kelis mėnesius. Ji pinigus siunčia Karinai, atsakovui lėšų nesiunčia. Siunčia per mėnesį 200-300 Eur, skirtingai. Neskaičiavo kiek siunčia per mėnesį pinigų vaikams. Kai tėvas būna namie jis padeda išlaikyti vaikus, būna kai ji ir nesiunčia tada. Ji mano, kad jaunam, sveikam vyrui bus lengviau išeiti iš namų, nei jai su vaikais ir augintiniais. Pradinę įmoką pilnai už namą sumokėjo iš sutaupytų lėšų, ėmė paskolą. Visos sumos nesiskolino jie, nepamena kokią sumą skolinosi. 10 000 eurų ar litų (nepamena) skolinosi iš kaimynės, bet nepamena ar litais, ar eurais. Šiuo metu ji sūnaus išlaikymui per mėnesį kiek išleidžia negali pasakyti. Po pamokinės veiklos sūnus nelanko, užsiima „onlein“ programavimu, viena pamoka 11 Eur, per savaitę 2 pamokos. Ji nori, kad sūnus bendrautų su tėvu. Ji planuoja grįžti į Lietuvą ir ieškotis darbo.

Atsiliepimas

Atsakovas R. M. ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, kaltė yra abiejų. Santuokos iširimo priežastis yra pinigai, nes ieškovei vis maža jų. Santuokinio gyvenimo negyvena 2 metai, kažkur nuo 2018 metų. Gyvena kartu, atskiruose kambariuose. Nemano, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Psichologinio ir fizinio smurto nenaudojo ieškovės atžvilgiu. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Bendravimo tvarkos nustatyti nereikia, jie sutaria. Išlaikymą vaikui sutinka mokėti, bet 400 Eur nesutinka, nes jis gyvena pastoviai su vaikais ir juos išlaiko, nes ieškovė dažniau būna Suomijoje. Sūnui per mėnesį išlaikymui sutiktų mokėti 250 Eur. Specialių poreikių sūnus neturi, viskas gerai. Dukra pilnametė gyvena pas juos, ji jiems padeda ir jis jai padeda. Viena dukra gyvena atskirai, jai padėti nereikia. Nekilnojamojo turto daugiau neturi. Jis visą gyvenimą dirbo ir uždirbo, o ji dabar nori viską iš jo atimti. Padedant tėvams jie įsigijo vieno kambario butą, vėliau 3 kambarių. Jie namą pirko iš A. Z., jis pasiūlė pirkti namą dviem šeimoms. Namas yra dvibutis, jiems iš pradžių neužteko pinigų namo įsigijimui, pardavėjas jiems pasiūlė suteikti kreditą. Pirmiausia jie turėjo sumokėti dalį pinigų, kad jis galėtų atsiskaityti su banku, o vėliau jis duos kreditą, kad atsiskaityti su juo, tačiau jis nieko jam nedavė. Jie pardavė savo butą ir persikėlė į namą. Ir tada pirkėjas pareikalavo grąžinti visus pinigus. Jam kreditą bankas suteikė 170000 litų. Namą sutarė pirkti už 830000 litų. Jie turėjo 160000 litų, vėliau paėmė kreditą170000 litų. Su jais namą pirko kaimynai per pusę, jie pirko tik pusę, jų dalį sudarė 434000 litų. Neprimokėjo už namą 60000 litų. Kai namą pirko, jie tą skolą perrašė ant antros pirkėjos Ingridos. Po metų jie grąžino Ingridai skolą. Rašytinių įrodymų, kad tai buvo paskola jis neturi, tik banko išrašus. Pinigus už skolą trims asmenims jis pervedė gavęs pinigus už parduotą asmeninės nuosavybės butą, pravedė bendrai kažkur 18000 Eur. Pinigus, kuriuos jis turėjo sumokėti pardavėjui, jis pasiskolino iš tų trijų asmenų. Anksčiau nesiskolino, nes galvojo uždirbs ir atiduos. Pinigus skolino iš draugų. Sutinka, kad automobilis Audi Q7 liktų ieškovei, o jam priteista kompensacija. „Peugeot“ automobilis yra 4 metai nevažiuojantis. Fiziškai automobilis yra, tačiau jį reikia utilizuoti. Paaiškino, kad jis į namą instaliavo šildymo sistemą, nes anksčiau šildymas buvo malkomis ir reikėdavo eiti pas kaimynę. Gyventi atskirai yra galimybė name. Su ieškove nebendrauja jokiais klausimais, visai nekalba. Jis moka namo kreditą ir už elektrą, o ieškovė moka už komunalinius. Jis buvo pervedęs ieškovei pinigų už komunalinius. Jis prašo priteisti kompensaciją už jo asmeninės nuosavybės parduotą butą ir sumokėtas skolas. Paaiškino, kad jie gyventi po vienu stogu gali, būna, kad kyla konfliktai. Už 18000 Eur kompensaciją jis nieko negali įsigyti. Kredito likutis dar yra 40000 Eur. Jo pajamos yra vidutiniškai 2500 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Kreditas dengiamas iš jo asmeninės sąskaitos. Kol ieškovės nebuvo jis vienas išlaiko vaikus, kai išvažiuoja perveda Karinai pinigus pragyvenimui. K nedirba, išlaiko ir ją. Jis sutinka išmokėti ieškovei 18000 Eur ir tapti namo savininku. Ginčo dėl naudojimosi namu kol kas nėra. Ieškovė dirbti pradėjo tik nuo 2018 metų, seniau ji mažai dirbo, jis pagrinde išlaikė šeimą. Jis prašo 22000 Eur kompensaciją, 18000 Eur kur skolą trims asmenims ir 6500 Eur už šildymo sistemą, visa tai matosi bankiniuose išrašuose. Paaiškino, kad skirtis nenorėjo, nes ilgai išgyveno. Ieškovės namie pastoviai nėra, tai jis išvyksta, todėl netenka ir konfliktuoti. Jis paprašė, kad ji padirbtų, padėtų šeimai, todėl ji ir supyko. Jis visada pervesdavo ieškovei pinigus. Sumokėdavo mokesčius, sau pasilikdavo ir kitus jai pervesdavo. K pervesdavo vidutiniškai apie 400 Eur, pervesdavo ir žmonai. Iki 2018 metų bendras biudžetas buvo. Jis niekada ieškovei neliepė išeiti iš namų. Jis nori, kad nebūtų nustatytos jokios bendravimo tvarkos, nes ginčo dėl to nėra. Nesutinka mokėti 400 Eur. Ingai perveda už komunalinius, internetą ir televiziją - pusę sumos. Kai pirko namą ieškovė nedirbo. Ieškovė žinojo apie skolinamus pinigus, ji pati skolino. Tarėsi pinigus grąžinti be termino. Kažką skolino grynais, kažkas pavedimu. Susirašinėjimas patvirtina, kad jie atidavė skolą pardavėjui nurodant „Ingridos skola“. Pas jų name yra trys sanmazgai, virtuvė, be to yra pirtis. Aš noriu bendrauti su ieškove, nenoriu net santuokos nutraukti. Dėl automobilių ginčo nėra. Automobilį pirko iš asmeninių lėšų. Jis buvo pirktas šeimos poreikiams tenkinti.

Liudytojas N. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad santykiai su ieškove ir atsakovu geri, šalis pažįsta nuo vaikystės, buvę kaimynai. Jis paskolino pinigų jiems, jie po to grąžino. Jis paskolino jiems grynais, o grąžino per banką pavedimu. Grąžino M., prašė paskolinti, nes trūko namui pirkti. Paaiškino, kur pirko namą, yra buvęs. Jie kreipėsi abu į jį, kaip šeima. Jie tuo metu pirko namą. Jis paskolino 10000 litų. Jis nežino, kodėl grąžino 6000 Eur. Atidavė vieną kartą. Gal ir galėjo paskolinti 20000 litų, nepamena. Tarėsi, kad grąžins, kai uždirbs. Daugiau neskolino šalims. Grynais jam pinigų ieškovė neperdavė, jokio vekselio jie nepasirašė. Paaiškino, kad jis gavo tiek, kiek paskolino, teisinga skola grąžinta. Kodėl jam grąžino 6000 Eur nepamena, gal daugiau skolino, nepamena jis.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad su šalimis yra draugai, santykiai geri. Jis buvo paskolinęs M. šeimai 6000 Eur, jų teigimu pirkti namui. Tai buvo 2015 m. rugpjūčio mėn. Paskolino jis grynais, o grąžino per banką 2017 m. vasario mėn. Į jį kreipėsi abu dėl pinigų pasiskolinimo. Pažysta šalis nuo vaikystės, bendravo šeimomis. Tai buvo vienkartinis skolinimas. Jis nesiskolino iš jų pinigų. Jie prašė metams paskolinti, bet grąžino po dvejų. Paskolos raštelio nesirašė, pasitikėjo. Jis neprašė, kad grąžintų, jie patys prašė palaukti.

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad santykiai su šalimis geri, bendrauja su jais nuo mokyklos laikų. Ji paskolino M. pinigus per kelis kartus, tai yra 6000 Eur visokiomis sumomis. Prašydavo dažniausiai Inga, o grąžino R pavedimu. Prašydavo pragyvenimui, nes atsakovas likdavo be darbo, reikėjo pragyventi. Ji pasitikėjo Inga, žinojo, kad grąžins. R pardavė butą ir galėjo grąžinti iš tų pinigų. Buvo, kad ir M jiems skolino iki 500 Eur, atiduoti stengdavosi iš karto. Raštą jos paprašė parašyti, tai tiesa ką ji parašė. Patvirtina, kad grąžino 6000 Eur jai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismo posėdžių metu duotų šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros K, kurios yra pilnametės, o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M, kuris šiuo metu yra nepilnametis. Ieškovės paskaičiavimu nepilnamečio M. M. išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 800,00 Eur suma. Ieškovė pateikė kontaktinių lęšių kvitus iš kurių matyti, kad ieškovė už sūnaus lęšius 2020-02-12 sumokėjo 60 Eur; 2020-09-01 sumokėjo 163,50 Eur už akinius.

2014-10-17 pirkimo pardavimo sutartimi ieškovė I. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 1837/3675 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą/patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) . Šiam nekilnojamam turtui 2014-11-05 įregistruota hipoteka. VĮ „Regitra“ duomenimis I. M. vardu yra įregistruotas automobilis Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovo R. M. vardu įregistruotas automobilis Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad ieškovės I. M. ir atsakovo R. M. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2018-02-06 iki 2018-07-04 buvo įregistruotas 0,0805 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); po ½ dalį nuosavybės teise įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2003-06-26 iki 2014-07-10, kuris parduotas už 46339,20 Eur (160000 litų).

Nustatyta, kad 2014-10-02 ieškovė ir atsakovas sudarė kredito sutartį su kreditoriumi Luminor bankas (buvęs pavadinimas AB DNB bankas), kuria ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas 49814,64 Eur kreditas, nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimui.

UAB „Adoris“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovės darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro 2153,14 Eur (atskaičius mokesčius), o Linjebygg AS išduotos pažymos patvirtina, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro vidutiniškai 2268,38 Eur (atskaičius mokesčius).

VĮ „Registrų centras“ pažyma patvirtina, kad ieškovės I. M. ir atsakovo R. M. vardu 2018-02-06 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris išregistruotas 2018-07-04 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Nustatyta, kad ieškovės I. M. ir atsakovo R. M. vardu 2003-06-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas kiekvienam po ½ dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2014-07-10 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu parduotas už 46339,20 Eur.

Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. Š. paskolino M šeimai 6000 Eur, kuriuos jai grąžino R. M.; N. Š. 2015 m. rugsėjo mėn., paskolino atsakovui R. M. 6000 Eur, kuriuos jam grąžino atsakovas 2017 m. vasario mėn., šį pinigų grąžinimo faktą patvirtina Luminor banko išrašas; A. N. 2015 m. rugpjūčio mėn., paskolino atsakovui R. M. 6000 Eur namo pirkimui, kuriuos jam grąžino atsakovas 2017 m. vasario mėn., šį pinigų grąžinimo faktą patvirtina „Swedbank“ akcinė bendrovė banko išrašas; el. laiškas patvirtina, kad atsakovas susirašinėjo su A. Z. dėl ieškovės likusios skolos 169,68 Lt grąžinimo.

Atsakovo R. M. Luminor banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2017-02-27 atsakovas į savo sąskaitą pravedė 40000 Eur; tą pačią dieną atsakovas A. Š., A. N. ir N. Š. pravedė po 6000 Eur. Mokėjimo pavedimas patvirtina, kad 2015-10-16 atsakovas R. M. pravedė A. Z. 18430,00 Eur, paskirtyje nurodyta - „skolos grąžinimas už namo dalį adresu (duomenys neskelbtini) už I. J. skolą pagal pirkimo pardavimo sutartį“; 2015-10-09 atsakovui į asmeninę sąskaitą N. Š. pravedė 3000 Eur; el. laiškai rašyti iš el. adreso – (duomenys neskelbtini) ieškovei el. adresu (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tarp pardavėjo ir ieškovės vyko derybos dėl namo pardavimo, jo kainos ir skolos grąžinimo.

UAB “Versor” eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas patvirtina, kad atsakovas R. M. 2021-07-16 atidavė sunaikinti transporto priemonę Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Ieškovas ir atsakovė šiuo metu kartu gyvena viename name, tačiau bendro ūkio neveda, sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nesutinka ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl šeimos iširimo priežasčių, nurodydamas, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė nurodė, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis nepaisė jos interesų, ji nesulaukdavo iš jo jokios moralinės paramos, atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, psichologinio ir ekonominio smurto jos atžvilgiu. Atsakovo teigimu, jis savo, kaip sutuoktinio, pareigų nepažeidė, visą santuokos laikotarpį dirbo ir vienas išlaikė šeimą, nepiktnaudžiavo alkoholiu, jokio smurto ieškovės atžvilgiu nenaudojo. Todėl, atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Abiejų kaltę grindė ir tuo, kad jų šeimai susidūrus su problemomis, jis paprašė ieškovės, jog ji susirastų darbą ir padėtų išlaikyti šeimą, nuo tada ir prasidėjo nesutarimai šeimoje, kivirčai.

Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad tik atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo.

Šalys patvirtino, kad konfliktai tarp sutuoktinių prasidėjo, kai atsakovas šeimai skyrė mažiau pinigų ir liepė ieškovei įsidarbinti. Abu patvirtino, kad nesutarimų būdavo, tačiau santykiai galutinai nutrūko beveik prieš trejus metus. Teismo vertinimu, ką patvirtina ir byloje surinkta medžiaga, atsakovas visada rūpinosi šeima, netgi po to, kai jie pradėjo nebevesti bendro ūkio. Duomenų ir įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ar vartojo ieškovės atžvilgiu psichologinį ir ekonominį smurtą byloje nepateikta. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Priešingai, manytina, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nesutarimai kildavo dėl skirtingo požiūrių į tam tikras gyvenimo situacijas, vertybes ir aplinkybes, šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Pažymėtina, kad tiek ieškovė atsakovo kaltę, tiek atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo, grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtini jų dėstomas aplinkybes, į bylą nepateikė, apklausti liudytojai jų šeimos iširimo aplinkybių patvirtinti negalėjo.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, jų argumentus dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, daro išvadą, kad nei ieškovė, nei atsakovas nebuvo lojalūs vienas kito atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad tarp šalių nebuvo pagarbos vienas kito atžvilgiu, tarpusavio nesutarimai taip pat turėjo įtakos šalių santuokos nutraukimui. Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir tai, jog abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad aptariamą lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas dalinai, tai yra šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į ieškovės norą pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei I. M. paliktina santuokinė pavardė – M., o atsakovui R. M. paliktina jo prigimtinė pavardė – M.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.174 straipsnio 1 dalis).

Ginčo dėl nepilnamečio M. M. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas neprieštaravo ir prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Institucija, teikianti išvadą byloje savo išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad nepilnamečio M gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (mama). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu jų sūnus gyvena šeimos namuose, kartu su tėčiu ir mama, atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, vaiko amžių, šiuo metu nepilnamečio sūnaus interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro sūnui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti.

Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, tėvų savybes, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas, spręsdamas bylą vaikų interesais, mano, jog nepilnamečio M. M. gyvenamoji vieta nustatytina su mama – ieškove I. M. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Iš šalių procesinių dokumentų turinio ir jų paaiškinimų analizės matyti, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendravimo tvarkos nustatymo ji gali ir atsisakyti, kad tik atsakovas bendrautų su sūnumi. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo darbas yra komandiruotės į Norvegiją, todėl ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra faktiškai neįgyvendinama dėl jo darbo specifikos. Jo nuomone, tikslinga nustatyti, kad jis bendrauja su nepilnamečiu sūnumi nepertraukiamai buvimo Lietuvoje laikotarpiu, bendravimo laiką sutariant su ieškove. Jis sutinka, kad bendravimo laikas švenčių metu būtų nustatytas rotacijos principu. Institucijos teikiančios išvadą byloje išvadoje nurodyta, jog ieškovės šiuo metu pareikštas reikalavimas nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką neprieštarauja vaiko interesams bei byloja, kad ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku, yra pasirengusi šį klausimą spręsti geranoriškai, todėl skyrius tikisi, kad tėvai galės ateityje visus atsakovo bendravimo su vaiku klausimus spręsti bendru sutarimu.

Įvertinus tai, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi iš esmės nėra, ką teismo posėdžio metu parodė pati ieškovė, pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimą su savo nepilnamečiu vaiku, nenustatyta, teismo vertinimu, tikslingiausia būtų nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, t. y., kad atsakovas R. M. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi būdamas Lietuvoje nepertraukiamai iš anksto šalių suderinta tvarka atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigoje, sūnaus norus ir interesus. Per valstybines šventes ir sūnaus gimtadienį - šalys bendrauja rotacijos principu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. M. išlaikymui po 400 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją ir nustatyti, kad išlaikymo lėšos yra indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas sutinka išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokėti po 250 Eur per mėnesį, motyvuodamas tuo, kad 500 Eur suma per mėnesį yra pakankama sūnaus poreikiams patenkinti.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šiais metais ji didesnę dalį praleido dirbdama ir gyvendama Suomijoje, sūnų Lietuvoje prižiūri dukra K, ji sūnų išlaiko viena, siunčia pinigus dukrai K sūnaus išlaikymui. Patvirtino, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 800 Eur suma, tačiau konkrečiai įvardinti ir pagrįsti iš ko susideda tokia suma, ieškovė negalėjo. Atsakovas nesutiko, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 800 Eur suma, paaiškino kad jis, kai nedirba Norvegijoje, gyvena su sūnumi jų name ir pilnai sūnų išlaiko bei rūpinasi juo, o šios aplinkybės nepaneigė ir ieškovė. Ieškovė teigė, kad nepilnametis M turi autizmo požymių, tačiau įrodymų pagrindžiančių sūnaus ligą, teismui nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnus M yra 12 metų amžiaus, lanko mokyklą. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 800 Eur suma, kurią sudaro: maistas mokykloje - 45 Eur, maistas namuose - 150 Eur, komunaliniai mokesčiai - 30 Eur, kanceliarinės prekės - 12 Eur, pratybos -10 Eur, kuprinė - 7 Eur, mokyklinė uniforma - 17 Eur, sportinė apranga - 11 Eur, kanceliarinės prekės metams - 15 Eur, klasės fondas -10 Eur, kuras - 60 Eur, rūbai - 47 Eur, avalynė - 30 Eur, gimtadienis - 41 Eur, telefonas 350 Eur, telefono dėklas - 20 Eur, šventė -120 Eur, laisvalaikis - 40 Eur, atostogos, kelionės -50 Eur, kirpykla - 12 Eur, higienos prekės - 10 Eur, telefono mokestis -16 Eur, kalėdinė dovana - 33 Eur, akiniai + stiklas -23 Eur, sporto inventorius -5 Eur, vaistai, vitaminas -9 Eur, gydytojo paslaugos - 28 Eur, išleistuvės - 6 Eur, buto nuoma Suomijoje - 83 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės pajamos sudarė 2153,14 Eur (atskaičius mokesčius), o atsakovo 2268,38 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovės ir atsakovo vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įregistruota 0,3675 ha ploto žemės sklypo dalis 1837/3675 bei butas (kotedžas) adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu įregistruotas automobilis Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovo vardu automobilis Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2021-07-16 sunaikintas (utilizuotas). Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo šalių turtines padėtis iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl teismas yra tos nuomonės, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo, jauno amžiaus (byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi įsipareigojimų kreditoriui, kitų išlaikytinių neturi. Abiejų vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamas turtas. Nustatyta, kad nepilnametį sūnų išlaiko ir rūpinasi abu tėvai.

Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 642,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 467,00 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 233 Eur. Tačiau, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, jo poreikius, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams užtikrinti yra pakankama 600 Eur suma kas mėnesį, kadangi vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 70,00 Eur.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamas darbo užmokestis leidžia tenkinti maksimalius vaiko poreikius, todėl anksčiau nurodyta įstatymo nuostata netaikoma, ir priteistina išlaikymo suma nemažintina pagal išmokų vaikams įstatymą. Tačiau, pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas mažintinas – priteistinas M išlaikymas iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, susipažinus su išvadą teikiančios institucijos nuomone dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas mano, kad tokia suma yra pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokos metu dalintino turto balanso.

Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė .

Remiantis VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra duomenimis, šalys santuokos metu įgijo - 0,3675 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendros 1837/3675 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 21 144 Eur, bei 186,75 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 49 900 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2007-09-07, kurio vertė – 7660 Eur; automobilį Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bevertis).

Nustatyta, kad automobilis Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-07-16 buvo sunaikintas, kaip netinkamas eksploatuoti, todėl jis kaip nebeturintis vertės pašalintinas iš dalintino turto balanso.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalinimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Byloje nustatyta, kad santuokoje šalys įgijo - 0,3675 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendros 1837/3675 dalies, 186,75 kv. m. ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių); kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo. Ieškovė prašo šį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovui sumokant 18190,26 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, jis prašo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalinti natūra kiekvienam po ½ dalį.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nesutiko turtą dalinti natūra, motyvuodama tuo, jog gyventi su atsakovu po vienu stogu būtų neįmanoma dėl nutrūkusių santuokinių ryšių, dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu bei pastoviai kylančių konfliktų tarp jų, bei dėl to, kad padalyti butą į du butus nėra galimybės, nors butas ir turi du įėjimus. Atsakovas teigė, kad jie ir dabar gyvena viename name atskiruose kambariuose, galimybė gyventi viename name yra, nes name yra įrengti trys sanmazgai. Teigė, kad ieškovės nurodyta buto kaina yra žema, o jam siūloma kompensacija nesuteiks galimybės įsigyti kitą būstą. Teigė, kad jie su ieškove keli metai gyvena kartu nors santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, rūpinasi bendru turtu, yra pasidalinę būsto išlaikymo išlaidomis, kartu rūpinasi nepilnamečiu sūnumi.

Spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo, teismas pirmiausia atmeta ieškovės nurodytus argumentus dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių, o būtent dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, konfliktiško elgesio, nes ieškovė nepateikė jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Antra, teismas pažymi tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kaip kad itin konfliktiški šalių santykiai dėl kurių nebūtų įmanoma ateityje bendrai naudotis turtu ar kita, dėl kurių turto padalinimas natūra būtų negalimas. Galiausiai, bylos duomenys, šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog nei ieškovė, nei atsakovas šiuo metu neturi pakankamai lėšų, kad galėtų vienas kitam sumokėti pinginę kompensaciją, nors abu teigė, kad tokia galimybė yra, tačiau įrodymų, pagrindžiančių galimybę sumokėti vienas kitam kompensaciją, teismui nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Be to, šios bylos kontekste negalima nepaminėti ir to, kad ginčo objektas yra šalių įsigytas 2014-10-17 pirkimo pardavimo sutartimi už 125 695,08 Eur. Šią aplinkybę patvirtino abi šalys ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Tarp šalių kilus ginčui dėl šio turto vertės nei viena šalis nepateikė nepriklausomo turto vertintojo išvados, neprašė skirti nekilnojamojo turto ekspertizės, o vadovavosi VĮ Registrų centre 2014-10-06 nustatyta vidutine rinkos verte. Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomą aplinkybę, susijusią su dabartine nekilnojamojo turto kaina, yra tos nuomonės, kad ieškovės nurodyta šalių santuokos metu įgyto nekilnojamo turto (dalies žemės sklypo ir 186,75 kv. m. ploto buto) vertė – 92 200 Eur, aiškiai neatitinka realios šio nekilnojamo turto vertės. Todėl teismas sprendžia, jog nebūtų sąžininga, kad nekilnojamas turtas būtų paskirtas tik vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant realios nekilnojamojo turto vertės kainos neatitinkančią piniginę kompensaciją, kuri nesuteiktų galimybės įsigyti kito gyvenamojo būsto.

Apibendrinant tai, kas paminėta, darytina išvada, jog ginčo objekto padalijimas natūra lygiomis dalimis, užtikrins socialinį teisingumą ir nepažeis nei vienos iš šalies bei jų nepilnamečio vaiko interesų (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kilnojamojo turto padalijimo.

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą – santuokoje įgytą automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 7 660,00 Eur priteisti jai. Atsakovas neprieštaravo, jog automobilis Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas ieškovei, nors jis ir buvo pirktas iš asmeninių atsakovo lėšų.

Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilis Audi Q7 buvo pirktas šeimos poreikiams tenkinti, todėl jis neprieštarauja jog jis atitektų ieškovei jam priteisiant kompensaciją. Įvertinus atsakovo poziciją, bei tai, kad nors automobilis ir buvo pirktas už asmenines atsakovo lėšas, tačiau buvo ir yra naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, teismas šį turtą – automobilį Audi Q7 vertina kaip bendrą sutuoktinių turtą, kuris dalintinas nutraukiant šalių santuoką.

Įvertinus pirmiau nurodytą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 7 660,00 Eur, o atsakovui pusės jo vertės – 3 830 Eur kompensacija už netektą bendro turto dalį.

Kaip nustatyta anksčiau, automobilis Peugeot 607, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 2021-07-16 buvo sunaikintas, kaip bevertis ir netinkamas eksploatuoti, todėl jis, kaip neturintis jokios vertės, nedalintinas.

Dėl sutuoktinių bendrų prievolių padalijimo nutraukiant santuoką.

Solidarioji sutuoktinių prievolė atsirado sutarties pagrindu, taigi bankas įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Esminis solidarumo požymis tas, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reikštų sutarties subjekto pakeitimą.

CK 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-6 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,3675 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendros 1837/3675 dalies, 186,75 kv. m. ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamas turtas įgytas pagal 2014-10-17 pirkimo - pardavimo sutartį. Šiam nekilnojama turtui įsigyti sutuoktiniai 2014-10-02 su kreditoriumi Luminor bankas sudarė kredito sutartį, pagal kurią jiems, kaip solidariems skolininkams, buvo suteiktas 49814,64 Eur kreditas, nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimui.

Ieškovė prašė priteisus nekilnojamąjį turtą jos asmeninėn nuosavybėn, nustatyti, kad įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį vykdys ji, tačiau kartu paliekant šalis solidariais skolininkais. Įvertinus tai, kad nekilnojamas turtas šalims padalintas natūra kiekvienam po ½ dalį, tai, kad sutuoktiniai minėtą prievolę prisiėmė bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti, taip pat tai, kad solidarus prievolės pobūdis yra aiškiai įtvirtintas sutuoktinių ir banko sutartyje, teismas daro išvadą, jog šalių prievolė kreditoriui Luminor bankas pagal 2014-10-02 kredito sutartį yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė (CPK 178 straipsnis).

Dėl kompensacijos už atsakovo panaudotas asmenines lėšas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl atsakovo panaudotų asmeninių lėšų įsigyjant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę adresu (duomenys neskelbtini).

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė iš ieškovės priteisti 22 000,00 Eur dydžio kompensaciją už jo panaudotas asmenines lėšas įsigyjant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimą grindė tuo, kad santuokos metu pagal 2014-10-17 pirkimo - pardavimo sutartį už 125 695,08 Eur šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,3675 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendros 1837/3675 dalies, 186,75 kv. m. ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), kitą namo dalį įsigijo I. J.. Nurodė, jog už perkamą namą sumokėjo sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose nustatyta tvarka: 262 000,00 Lt/75 880,44 Eur (8000,00 Lt grynais, 254 000,00 Lt pavedimu) prieš sutarties sudarymą, o 172 000,00 Lt/49 814,64 Eur gavę kreditą. Tam, kad sumokėti iki sutarties sudarymo pardavėjui 75880,45 Eur (262000,00 litų) šalys neturėjo, todėl skolinosi iš bendrų šeimos draugų A. N., N. Š. ir A. Š.. Šalys sutinka, kad šis nekilnojamas turtas yra bendrosios jungtinės nuosavybės objektas. Nurodė, jog šalių skola pardavėjui A. Z. už įgyjamą nekilnojamąjį turtą buvo 18430,00 Eur (63630,00 litų). Taip pat nurodė, jog 2015-05-11 jis paveldėjo savo senelio butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį pardavęs 2017-02-24 už 44 000,00 Eur sumą - gautas lėšas panaudojo skolų už įgytą bendrą jungtinę nuosavybę grąžinimui, 2017 metais įrengė name naują šildymo sistemą už 6500,00 Eur bei pirko automobilį Q7 už 11500 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovas pardavęs savo asmeninę nuosavybę, gautus 44000 Eur panaudojo šeimos reikmėms, šildymo sistemos įrengimui, automobilio pirkimui, kelionėms. Kartu ir neigė ir pripažino, kad atsakovas iš asmeninių lėšų už įsigytą bendrą jungtinę nuosavybę grąžino skolas A. N., N. Š. ir A. Š..

Tai, kad šalys buvo pasiskolinę iš bendrų šeimos draugų A. N., N. Š. ir A. Š. 18 000 Eur, patvirtino ir jie patys byloje apklausti liudytojais, tai patvirtina ir atsakovo pateikti sąskaitų išrašai, kurie pagrindžia šių sumų grąžinimą pirmiau nurodytiems asmenims. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad pinigus skolino M šeimai namo pirkimui, paskolos sutarčių jie nesudarinėjo, nes pasitikėjo vieni kitais. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina ir byloje esantys duomenys, o būtent atsakovo pateikti sąskaitų išrašai. Todėl teismas remiasi šiais liudytojų parodymais.

Teismas atmeta ieškovės atstovės argumentus dėl elektroninių laiškų tikrumo, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad už įsigytą namą 2015-10-16 atsakovas R. M. pervedė pardavėjui A. Z. 18 430,00 Eur, paskirtyje nurodydamas - „skolos grąžinimas už namo dalį adresu (duomenys neskelbtini) už I. J. skolą pagal pirkimo pardavimo sutartį“. Todėl netikėti esama el. laiškuose informacija apie skolą už įsigyjamą namą teismui nėra jokio pagrindo. Be to, ir pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas 2017-02-24 pardavęs savo asmeninę nuosavybę grąžino skolas bendriems šeimos draugams, kurie patvirtino, jog santykiai tarp jų yra geri, jie nuo vaikystės bendravo, nesutarimų tarp jų nėra ir nebuvo. Todėl netikėti jų parodymais teismui taip pat nėra pagrindo.

Ieškovė teismo posėdžio metu nesutiko su atsakovo prašoma priteisti kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant bendrąją jungtinę nuosavybę, tačiau įrodymų, paneigiančių šį atsakovo reikalavimą, nepateikė.

Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad atsakovas įrodė, jog panaudojo savo asmenines lėšas įsigyjant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę adresu (duomenys neskelbtini), tai yra grąžino 18 000 Eur skolą ir įrengė name naują šildymo sistemą už 6 500,00 Eur. Todėl atsakovui iš ieškovės yra pagrindas priteisti kompensaciją. Tačiau įvertinus tai, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantis nekilnojamasis turtas - 0,3675 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendros 1837/3675 dalies bei 186,75 kv. m. ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką padalintini abiems po ½ dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 12 250 Eur kompensacija už panaudotas asmenines lėšas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepime prašė nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-02-02) ieškovė I. M. privalo kompensuoti jam 1/2 dalį kreditoriui Luminor bank pagal 2014-10-02 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtų palūkanų, kredito grąžinimo įmokų, turto draudimo bei išlaikymo išlaidų. Nurodė, jog atsiliepimo teikimo dienai paskolos grąžinimo ir palūkanų ieškovės atsakovui mokėtina suma yra 167,95 Eur (334,39 Eur : 2 = 167,95 Eur), 72,80 Eur namo išlaikymo išlaidų (2021-02-18 145,61 Eur atsakovo mokėjimai „Ignitis“).

Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog yra pasiskirstę mokėti išlaidas už bendrai išlaikomą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, todėl vienas kitam pretenzijų neturi.

Esant tokioms aplinkybėms, o būtent, kad tarp šalių ginčo dėl to nėra, kompensacija atsakovui iš ieškovės nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį ir rašytiniais įrodymais pagrindė 3150 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Taigi iš viso ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 3450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2021-02-15 teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1181 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nagrinėjamoje byloje buvo pareiškusi vieną neturtinį reikalavimą (dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių) bei 1 turtinį reikalavimą dėl turto padalinimo. Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino apie 58 procentus ieškinio reikalavimų

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020 15 punktas).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad, atsakovas teismo posėdžio ne kartą sutiko bandyti ginčą spręsti taikiai, sutiko ir su teisminės mediacijos taikymu, tačiau ieškovė, teismui ne kartą siūlant šalims spręsti ginčą teisminės mediacijos būdu, nenurodydama jokių objektyvių priežasčių, su tokiu ginčo išsprendimo būdu nesutiko. Taigi ieškovė turėjo galimybę rinktis kitokį ginčo sprendimo būdą (išspręsti ginčą taikiai), tačiau siekė ginčo nagrinėjimo teisme. Jeigu ieškovė būtų sutikusi su atsakovo siūlymu išspręsti ginčą taikiai, be jo nagrinėjimo teisme, bylinėjimosi išlaidų (be kita ko, ir atsakovo turėtų advokatės pagalbai) apskritai nebūtų susidarę.

Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimo rezultatą (t. y. ieškovės ieškinys patenkintas 58 proc.), į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ir šiuo atveju į tai, kad dėl ieškovės procesinio elgesio (galimybės išspręsti ginčą taikiai, kas turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų atsiradimui, tai yra buvo pagrindas šia galimybe pasinaudoti), teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, nustatant ieškinio patenkinimo ir atmetimo proporcijas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra mažinamas iki 50 procentų.

Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 725,00 bylinėjimosi išlaidų (1575 Eur (3150 Eur x 50 proc.) bei 150 Eur (300 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis x 50 proc.) .

Atsižvelgiant į tai, kad dalis – 42 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų nebuvo patenkinti, į tai, kad 2021-02-15 teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1181,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos, proporcingai nepatenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 496,02 Eur (1181 x 42 proc.) ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio suma.

Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 4368,10 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 58 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, tai yra 1834,60 Eur (4368,10 Eur x 42 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad dalis – 58 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų buvo patenkinti, į tai, kad 2021-02-15 teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1181 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos, proporcingai patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 684,98 Eur (1181 x 58 proc.) ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio suma.

Ieškovė už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atitinkamai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 81,00 Eur žyminio mokesčio suma, už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (300 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.).

Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui iš ieškovės priteistina 109,60 Eur (1834,60 Eur – 1725 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 9,48 Eur tokių išlaidų. Ieškinį patenkinus 58 proc. iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 5,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai. Iš ieškovės ieškinio atmestų reikalavimų daliai tenkančios bylinėjimosi išlaidos 3,98 Eur nepriteistinos, nes jos sudaro mažiau nei 5,00 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatos).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo R. M. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui – panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.190 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 443, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. M. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo – S), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. M. palikti pavardę – „M“, I. M. - „M“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama I. M..

Priteisti iš atsakovo R. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymą sūnui M. M., gim. 2009 m. kovo 2 d., nuo ieškinio pateikimo dienos 2021 m. vasario 3 d. iki jo pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę I. M..

Nustatyti atsakovo R. M. bendravimo su sūnumi M. M. tvarką:

- atsakovas R. M. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. M., gim. 2009 m. kovo 2 d., būdamas Lietuvoje nepertraukiamai iš anksto šalių suderinta tvarka, atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigoje, sūnaus norus ir interesus;

- per valstybines šventes ir sūnaus gimtadienį - ieškovė I. M. ir atsakovas R. M. su nepilnamečiu sūnumi Martinu bendrauja rotacijos principu.

Padalinti ieškovei I. M. ir atsakovui R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

- priteisti ieškovei I. M. asmeninės nuosavybės teise – ½ dalį 0,3675 ha ploto žemės sklypo iš bendros 1837/3675 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ½ dalies vertė – 10 572,00 Eur;

- ½ dalį 186,75 kv. m. ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 24 950,00 Eur;

- automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7 660,00 Eur;

Iš viso ieškovei atitenkančio turto vertė yra – 43 182,00 Eur.

Priteisti atsakovui R. M. – ½ dalį 0,3675 ha ploto žemės sklypo iš bendros 1837/3675 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 10 572,00 Eur;

- ½ dalį 186,75 kv. m. ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 24 950,00 Eur;

Iš viso atsakovui atitenkančio turto vertė yra – 35522,00 Eur.

Priteisti atsakovui R. M. iš ieškovės I. M. 16 080,00 Eur (šešiolika tūkstančių aštuoniasdešimt eurų) kompensaciją už nurodytą ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį bei už panaudotas asmenines lėšas įsigyjant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Nustatyti, kad ieškovės I. M. ir atsakovo R. M. prievolė kreditoriui Luminor bankas pagal 2014-10-02 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė.

Priteisti atsakovui R. M. iš ieškovės I. M. 109,60 Eur (vieną šimtą devynis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. M. 496,02 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 2 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo R. M. 765,98 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurą 98 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą – panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius