- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-48-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00165-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėta pavardę – M.;
1.3. nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama I. M.;
1.4. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M. po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę ir nustatant, kad išlaikymo lėšos yra indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.5. nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal ieškovės ieškinyje siūlomą tvarką:
1.6. po santuokos nutraukimo ieškovei I. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1.6.1. 0,3675 ha ploto žemės sklypo dalis 1837/3675, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 42 300 Eur, dalies vertė 21 144 Eur);
1.6.2. 186,75 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 49 900 Eur);
1.6.3. automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 7 660,00 Eur.
1.6.4. Iš viso ieškovei atitenkančio turto vertė yra 78 704 Eur;
1.7. Po santuokos nutraukimo atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1.7.1. automobilį „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 910,00 Eur.
1.7.2. Iš viso atsakovui atitenkančio turto vertė yra 910,00 Eur;
1.8. priteisti iš ieškovės atsakovui 18 190,26 Eur dydžio kompensaciją. Nustatyti, kad kompensacija turi būti sumokėta per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
1.9. nustatyti, jog kreditinio įsipareigojimo Luminor bank, AS, pagal 2014 m. spalio 2 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2306-2014-96690, vykdymas po santuokos nutraukimo lieka ieškovei I. M., t. y. ji privalo visa apimtimi dengti paskolą. Tačiau abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi pagal nurodytą prievolę;
1.10. priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad atsakovas nuo santuokos pradžios elgdavosi labai egoistiškai, nepaisė jos interesų, ji nesulaukdavo iš jo jokios moralinės paramos, išsiskyrė jų požiūriai į daugelį gyvenimo situacijų, į šeimą, namuose būdavo nuolat kivirčijamasi. Atsakovas pastaruosius kelerius metus nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, o pastaruosius 4 metus – reguliarus alkoholio vartojimas tapo atsakovo kasdienybe. Nuo 2020 m. pradžios atsakovas prieš ją pradėjo nuolat vartoti psichologinį spaudimą ir tai darė vaiko akivaizdoje. Nuolatiniai atsakovo pykčio priepuoliai, necenzūrinių žodžių vartojimas girdint nepilnamečiam vaikui arba visiškas ignoravimas, negrįžimas į namus lėmė negalimumą išsaugoti darnius sutuoktinių santykius, nes atsakovas nė neketina keisti gyvenimo būdo. Be to, jie nuo 2017 m. rugsėjo mėn. visiškai nebepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio, savo pajamomis disponuoja atskirai.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad viso dalytino santuokoje įgyto turto vertė yra 79 614 Eur, neįvykdyti kreditiniai įsipareigojimai bankui – 41 413,47 Eur, kredito ir debeto santykis yra 38 200,53 Eur. Padalijus turtą jos pasiūlytu būdu ji turi išmokėti atsakovui 18 190,26 Eur dydžio kompensaciją už jai atitenkantį didesnės vertės turtą. Žemės sklypo su jame esančia gyvenamojo namo dalimi (butu) neprašo padalyti natūra dėl to, jog gyventi su atsakovu po vienu stogu būtų neįmanoma dėl nutrūkusių santuokinių ryšių, o automobilius prašo padalyti pagal jų faktinį naudojimą santuokos metu. Sutuoktiniai bendrų dalytinų lėšų neturi, turi vieną bendrą kreditorių Luminor Bank, AS, paskolos likutis 2020 m. sausio 26 d. sudaro 41 413,47 Eur, šiai prievolei yra įkeistas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji prašo priteisti jai, o ji įsipareigoja visa apimtini dengti paskolą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas R. M. su pareikštu ieškiniu sutiko tik iš dalies ir prašė:
4.1. nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
4.2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – M.;
4.3. nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su ieškove;
4.4. priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant ieškovę ir nustatant, kad išlaikymo lėšos yra indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
4.5. nustatyti, kad skyrium gyvenantis atsakovas R. M. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi būdamas Lietuvoje nepertraukiamai iš anksto šalių suderinta tvarka, atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigoje, sūnaus norus ir interesus. Per valstybines šventes ir sūnaus gimtadienį šalys bendrauja rotacijos principu.
4.6. ieškovei I. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
4.6.1. 1/2 dalį 0,3675 ha ploto žemės sklypo iš bendros 1837/3675 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 42 300 Eur, visos dalies vertė – 21 144 Eur, 1/2 dalies vertė – 10 572,00 Eur);
4.6.2. 1/2 dalį 186,75 kv. m ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą – 49 900 Eur, 1/2 dalies vertė – 24 950,00 Eur);
4.6.3. automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 7 660,00 Eur;
4.6.4. Iš viso ieškovei atitenkančio turto vertė yra 43 182,00 Eur;
4.7. atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
4.7.1. 1/2 dalį 0,3675 ha ploto žemės sklypo iš bendros 1837/3675 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 42 300 Eur, visos dalies vertė – 21 144 Eur; 1/2 dalies vertė – 10 572,00 Eur);
4.7.2. 1/2 dalį 186,75 kv. m ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą – 49 900 Eur), 1/ 2 dalies vertė – 24 950,00 Eur;
4.7.3. automobilį „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 00,00 Eur.
4.7.4. Iš viso atsakovui atitenkančio turto vertė yra 35 522,00 Eur;
4.8. priteisti iš ieškovės atsakovui 3 830,00 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkantį automobilį „Audi Q7“;
4.9. priteisti iš ieškovės atsakovui 22 000,00 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo asmeninės lėšas, panaudotas apmokant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę (duomenys neskelbtini);
4.10. nustatyti, jog sutuoktinių kreditinis įsipareigojimas Luminor Bank, AS, pagal 2014 m. spalio 2 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2306-2014-96690 nekeičiamas;
4.11. nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. vasario 2 d.) ieškovė privalo kompensuoti atsakovui 1/2 dalį kreditoriui Luminor Bank, AS, pagal kreditavimo sutartį sumokėtų palūkanų, kredito grąžinimo įmokų, turto draudimo bei išlaikymo išlaidų. Atsiliepimo teikimo dieną paskolos grąžinimo ir palūkanų ieškovės atsakovui mokėtina suma yra 167,95 Eur, 72,80 Eur namo išlaikymo išlaidų;
4.12. priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes, prasidėjus tarpusavio nesutarimams, atsiradus nepagarbai vieno kitam, nebelikus jokių bendrų reikalų, pomėgių, užsiėmimų, jausmų, abu pradėjo gyventi savo atskirus, savarankiškus gyvenimus ir tolimesnis šalių bendravimas yra susijęs tik su vaikų interesais. Ieškovės nurodomus konfliktus šeimoje ji pati ir sukeldavo, o to priežastis – nuolatiniai reikalavimai atsakovui kuo daugiau uždirbti, nors tik atsakovas ilgą laiką šeimoje buvo vienintelis dirbantis ir išlaikantis šeimą. Be to, jis santuokos metu iš ieškovės nejuto jokios paramos, palaikymo ir supratimo atsitikus nelaimėms. Jo nuomone, santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas.
6. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimas padalyti turtą yra nesąžiningas, neteisingas, juo paneigiama prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsakovo nuomone, nekilnojamasis turtas yra dalus ir gali būti padalytas natūra, nes jis neturi jokios kitos nuosavybės, kurioje galėtų gyventi, o už ieškovės pasiūlytą kompensaciją jis nieko negalės įsigyti, o be to, ir gauti kreditą, nes liks solidariai kreditoriui skolingas iki 2041 m. Ieškovė nepateikė jokių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad 186,75 kv. m bendro ploto butas yra nedalus ir jo negalima padalyti natūra. Dėl kilnojamojo turto nurodė, kad jam ieškovės siūlomas priteisti automobilis „Peugeot 607“ yra bevertis, nes jis nuo 2018 metų yra nebeeksploatuojamas, o už ieškovei atitenkantį automobilį „Audi Q7“ ieškovė jam turi kompensuoti ½ dalį jo vertės. Taip pat jis nesutinka dėl ieškovės siūlomos jam sumokėti 18 190,26 Eur kompensacijos, nes nekilnojamąjį turtą jie įsigijo 2014 m. spalio 17 d. sumokėję 125 695,08 Eur sumą, kurios dalį sumokėjo grynaisiais, o dalį pavedimu gavę kreditą. Nurodė, jog jis 2015 m. gegužės 11 d. paveldėjo savo senelio butą (duomenys neskelbtini), kurį pardavęs 2017 m. vasario 24 d. už 44 000,00 Eur sumą visas gautas už asmeninės nuosavybės pardavimą lėšas panaudojo skolų grąžinimui už bendrą jungtinę nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), todėl dalijant bendrą jungtinę nuosavybę turi būti išspręstas šių, jo asmeninių lėšų, kompensavimo jam klausimas. Taip pat jis nesutinka su ieškovės reikalavimu likti solidariais skolininkais ieškovei priteisiant visą nuosavybę.
7. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank, AS, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame sutiko, kad šalių solidari atsakomybė pagal kreditavimo sutartį išliktų ir po santuokos nutraukimo, nebūtų keičiama ar modifikuojama.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad M. šeima Skyriui nėra žinoma. Tarp tėvų nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl Skyrius sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Ieškovės reikalavimas nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką neprieštarauja vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies:
9.1. nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
9.2. po santuokos nutraukimo atsakovui paliko pavardę – „M.“, ieškovei – „M.“;
9.3. nustatė nepilnamečio vaiko M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
9.4. priteisė iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos 2021 m. vasario 3 d. iki jo pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka;
9.5. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę;
9.6. nustatė atsakovo R. M. bendravimo su sūnumi M. M. tvarką;
9.7. padalijo ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:
9.7.1. priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 0,3675 ha ploto žemės sklypo iš bendros 1837/3675 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 10 572,00 Eur; ½ dalį 186,75 kv. m ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 24 950,00 Eur; automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 7 660,00 Eur. Iš viso ieškovei atitenkančio turto vertė yra 43 182,00 Eur.
9.7.2. priteisė atsakovui ½ dalį 0,3675 ha ploto žemės sklypo iš bendros 1837/3675 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 10 572,00 Eur; ½ dalį 186,75 kv. m ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 24 950,00 Eur. Iš viso atsakovui atitenkančio turto vertė yra 35 522,00 Eur.
9.7.3. priteisė atsakovui iš ieškovės 16 080,00 Eur kompensaciją už nurodytą ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį bei už panaudotas asmenines lėšas įsigyjant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę.
9.8. nustatė, kad ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui Luminor Bank, AS, pagal 2014 m. spalio 2 d. kredito sutartį Nr. 2306-2014-96690 yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė;
9.9. priteisė atsakovui iš ieškovės 109,60 Eur bylinėjimosi išlaidų;
9.10. priteisė iš ieškovės 496,02 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą;
9.11. priteisė iš atsakovo 765,98 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
10. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
10.1. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tik atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Šalys patvirtino, kad konfliktai tarp sutuoktinių prasidėjo, kai atsakovas šeimai skyrė mažiau pinigų ir liepė ieškovei įsidarbinti. Abu patvirtino, kad nesutarimų būdavo, tačiau santykiai galutinai nutrūko beveik prieš trejus metus. Teismo vertinimu, tai patvirtina ir byloje surinkta medžiaga, atsakovas visada rūpinosi šeima, netgi po to, kai jie pradėjo nebevesti bendro ūkio. Duomenų ir įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ar vartojo prieš ieškovę psichologinį ir ekonominį smurtą, byloje nepateikta. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Teismas padarė priešingą išvadą, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nesutarimai kildavo dėl skirtingo požiūrio į tam tikras gyvenimo situacijas, vertybes ir aplinkybes, šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
10.2. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė atsakovo kaltę, tiek atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtini jų dėstomas aplinkybes, į bylą nepateikė, apklausti liudytojai jų šeimos iširimo aplinkybių patvirtinti negalėjo.
10.3. Teismas nustatė, kad automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 16 d. buvo sunaikintas kaip netinkamas eksploatuoti, todėl jį kaip nebeturintį vertės pašalino iš dalytino turto balanso.
10.4. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir konfliktiško elgesio kaip neįrodytus. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kaip kad itin konfliktiški šalių santykiai, dėl kurių nebūtų įmanoma ateityje bendrai naudotis turtu ar kita, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Nei ieškovė, nei atsakovas šiuo metu neturi pakankamai lėšų, kad galėtų vienas kitam sumokėti pinginę kompensaciją, nors abu teigė, kad tokia galimybė yra, tačiau įrodymų, pagrindžiančių galimybę sumokėti vienas kitam kompensaciją, teismui nepateikė.
10.5. Teismas atkreipė dėmesį, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šalių įsigytas 2014 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 125 695,08 Eur. Tarp šalių kilus ginčui dėl šio turto vertės nė viena šalis nepateikė nepriklausomo turto vertintojo išvados, neprašė skirti nekilnojamojo turto ekspertizės, o vadovavosi VĮ Registrų centre 2014 m. spalio 6 d. nustatyta vidutine rinkos verte. Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomą aplinkybę, susijusią su dabartine nekilnojamojo turto kaina, yra tos nuomonės, kad ieškovės nurodyta šalių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto (dalies žemės sklypo ir 186,75 kv. m ploto buto) vertė – 92 200 Eur, aiškiai neatitinka realios šio nekilnojamojo turto vertės. Todėl nebūtų sąžininga, kad nekilnojamasis turtas būtų paskirtas tik vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant realios nekilnojamojo turto vertės kainos neatitinkančią piniginę kompensaciją, kuri nesuteiktų galimybės įsigyti kito gyvenamojo būsto. Teismas darė išvadą, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas natūra lygiomis dalimis užtikrins socialinį teisingumą ir nepažeis nė vienos iš šalies bei jų nepilnamečio vaiko interesų.
10.6. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neprieštaravo, kad automobilis „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovei, nors jis ir buvo pirktas iš asmeninių atsakovo lėšų, priteisė automobilį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui pusės jo vertės – 3 830 Eur – kompensaciją už netektą bendro turto dalį.
10.7. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,3675 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendros 1837/3675 dalies, 186,75 kv. m ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas įgytas pagal 2014 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Šiam nekilnojamajam turtui įsigyti sutuoktiniai 2014 m. spalio 2 d. su kreditoriumi Luminor Bank, AS, sudarė kredito sutartį, pagal kurią jiems, kaip solidariems skolininkams, buvo suteiktas 49 814,64 Eur kreditas nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Įvertinęs tai, kad nekilnojamasis turtas šalims padalytas natūra kiekvienam po ½ dalį, tai, kad sutuoktiniai minėtą prievolę prisiėmė bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti, taip pat tai, kad solidarus prievolės pobūdis yra aiškiai įtvirtintas sutuoktinių ir banko sutartyje, teismas darė išvadą, jog šalių prievolė kreditoriui Luminor Bank, AS, pagal kredito sutartį yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė.
10.8. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu buvo pasiskolinę iš bendrų šeimos draugų A. N. (A. N.), N. Š. ir A. Š. 18 000 Eur. Šia aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai ir atsakovo pateikti sąskaitų išrašai, kurie pagrindžia šių sumų grąžinimą pirmiau nurodytiems asmenims. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad pinigus skolino Monkaičių šeimai namo pirkimui, paskolos sutarčių jie nesudarinėjo, nes pasitikėjo vieni kitais. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo, kadangi juos patvirtina ir byloje esantys duomenys, o būtent atsakovo pateikti sąskaitų išrašai.
10.9. Teismas atmetė ieškovės atstovės argumentus dėl elektroninių laiškų tikrumo, nes byloje esantys atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad už įsigytą namą 2015 m. spalio 16 d. atsakovas R. M. pervedė pardavėjui A. Z. (A. Z.) 18 430,00 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas už namo dalį adresu (duomenys neskelbtini) už I. J. skolą pagal pirkimo pardavimo sutartį“. Todėl netikėti esama el. laiškuose informacija apie skolą už įsigyjamą namą teismui nebuvo jokio pagrindo. Be to, ir pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas, 2017 m. vasario 24 d. pardavęs savo asmeninę nuosavybę, grąžino skolas bendriems šeimos draugams, kurie patvirtino, jog santykiai tarp jų yra geri, jie nuo vaikystės bendravo, nesutarimų tarp jų nėra ir nebuvo. Todėl netikėti jų parodymais teismui taip pat nebuvo pagrindo.
10.10. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė, jog panaudojo savo asmenines lėšas įsigyjant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę adresu (duomenys neskelbtini), tai yra grąžino 18 000 Eur skolą ir įrengė name naują šildymo sistemą už 6 500,00 Eur. Todėl atsakovui iš ieškovės yra pagrindas priteisti kompensaciją. Tačiau įvertinus tai, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,3675 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendros 1837/3675 dalies bei 186,75 kv. m ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini), nutraukiant santuoką, padalytini abiem po ½ dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 12 250 Eur kompensacija už panaudotas asmenines lėšas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ieškovės skundžiamoje dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 0,3675 ha ploto žemės sklypo 1837/3675 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 186,75 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui iš ieškovės 37 075,27 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį ir už atsakovo panaudotas asmenines lėšas įsigyjant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę; nustatyti, jog kreditinio įsipareigojimo Luminor Bank, AS, pagal kreditavimo sutartį vykdymas po santuokos nutraukimo lieka ieškovei, t. y. ji privalo visa apimtimi dengti paskolą; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo naudai iš ieškovės priteista 3 250,00 Eur kompensacija už atsakovo panaudotas asmenines lėšas įsigyjant šildymo sistemą; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
11.1. Teismas, vertindamas šalių santuokos nutraukimo priežastis ir konstatuodamas, esą duomenų ir įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ar vartojo ieškovės atžvilgiu psichologinį ir ekonominį smurtą byloje nepateikta, netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė prieš ją vartoto smurto fakto. Šalių paaiškinimai taip pat laikytini įrodymais, todėl tokios teismo sprendimo išvados yra nepagrįstos. Ieškovė aplinkybę, kad prieš ją atsakovas vartojo psichologinį smurtą, įrodinėjo nuosekliais paaiškinimais, kai smurtas pasireiškė tendencingu žeminimu ir aiškiai išreiškiama nepagarba.
11.2. Atsakovo šeimai teikta išlaikymo suma neužtikrino šeimos gerovės bei vaikų interesų. Šių aplinkybių atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje neginčijo, jas pripažino. Ieškovė, siekdama užtikrinti šeimos orias gyvenimo sąlygas, buvo priversta dirbti kenksmingomis darbo sąlygomis Suomijoje laivų statykloje, todėl neturėjo galimybių tiesiogiai rūpintis šeima ir vaikais. Sūnaus M. M. priežiūra iš esmės rūpinosi pilnametė šalių dukra K.. Tuo tarpu byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas šeimai teikiamą išlaikymą sumažino esant objektyvioms aplinkybėms, t. y. dėl sumažėjusių pajamų. Minėtos aplinkybės suponuoja, kad atsakovas prieš ieškovę taikė psichologinį ir ekonominį smurtą.
11.3. Ieškovė apeliaciniu skundu nesiekia pakeisti teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau mano, kad teismas, vertindamas šalių paaiškinimus, nepagrįstai nusprendė, kad byloje neįrodytas atsakovo prieš ieškovę vartotas psichologinis ir ekonominis smurtas. Įvertinus tai, kad psichologinio ir ekonominio smurto prieš ieškovę panaudojimo fakto nustatymas gali turėti reikšmingos įtakos sprendžiant klausimą dėl šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo formos, pripažintina, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvų pakeitimas daro poveikį ieškovės teisėms ar pareigoms, todėl ieškovės skundžiamo teismo sprendimo motyvai turėtų būti peržiūrėti apeliacine tvarka.
11.4. Šalys procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažino konfliktiškus tarpusavio santykius, bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad atsakovas šią dieną faktiškai gyvena Ispanijoje, ten nuomojasi butą, Lietuvoje būna retai. Be to, atsakovas visiškai nesidomi namų priežiūra. Namų priežiūra rūpinasi viena ieškovė. Taigi atsakovui Lietuvoje esantis turtas faktiškai yra nereikalingas.
11.5. Iki šiol itin konfliktiškus šalių santykius stabilizuojantis veiksnys buvo šalių faktinis gyvenimas skyriumi, nes abi šalys dirbo užsienyje. Iki šiol ieškovė nesiryžta grįžti dirbti ir gyventi į Lietuvą, suvokdama, kad gyvendama Lietuvoje ji turės gyventi viename būste su atsakovu, dėl to nepavyktų išvengti konfliktų vaikų akivaizdoje. Taigi nekilnojamojo turto padalijimas natūra sukuria konfliktiškus šalių santykius ateityje bei nesudaro sąlygų atkurti tarp šalių teisinę taiką, daro žalą šalių vaikams. Nekilnojamojo turto padalijimu natūra nėra pasiekiami civilinio proceso tikslai, sudaromos sąlygos ateityje kilti naujiems civiliniams ginčams dėl naudojimosi turtu.
11.6. Teismui padalijus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą natūra, turėjo būti nustatyta ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Teismui neišsprendus naudojimosi turtu tvarkos klausimo, teismo nustatytos faktinės aplinkybės, esą ginčo turto padalijimas natūra yra objektyviai įmanomas, yra nepagrįstos ir paremtos prielaidomis.
11.7. Šalys pasirinko turto vertę įrodinėti remdamosi VĮ Registrų centro duomenimis, taigi teismas šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertę turėjo pareigą nustatyti remdamasis šalių pateiktais įrodymais, o ne prielaidomis. Juo labiau, kad įrodinėti jam palankias aplinkybes atsakovas su tam tikromis išlygomis turi teisę ir apeliacinės instancijos teisme.
11.8. Vertinant ieškovės prašomą taikyti turto padalijimą, priteisiant nekilnojamąjį turtą ieškovei, jai paskiriant bankui mokėtiną paskolą, akivaizdu, kad atsakovo interesai pažeisti nebus, o priteisiama kompensacija yra protinga ir teisinga, nes atsakovo gaunama nauda sudaro apie 57 000 Eur, t. y. atsakovui priteisiama 37 075,27 Eur kompensacija, o atsakovo bankui mokėtiną 20 000 Eur paskolos sumos dalį vykdytų ieškovė.
11.9. Ieškovė pažymi, kad ieškovės tėvai turi asmeninių santaupų ir yra pasirengę ieškovei padėti įvykdyti teismo sprendimą, padovanodami ieškovei pinigines lėšas, reikalingas kompensacijos atsakovo naudai išmokėjimui.
11.10. Šildymo sistema yra gyvenamojo namo priklausinys, kadangi skirtas tarnauti gyvenamajam namui ir funkciškai yra susijęs su namu. Nekilnojamojo turto kaina apima turto ir jo priklausinių vertę, kurie funkciškai yra susiję su pagrindiniu nekilnojamuoju turtu ir sudaro galimybes nekilnojamąjį turtą naudoti pagal paskirtį. Todėl atskiras šildymo sistemos išskyrimas iš nekilnojamojo turto ir šios sistemos vertės priteisimas atsakovo naudai yra nepagrįstas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Taigi teismas, priteisdamas atsakovo naudai šildymo sistemos ½ dalį kainos turėjo įvertinti šildymo sistemos nuvertėjimą. Akivaizdu, kad šią dieną šildymo sistemos kaina yra kur kas mažesnė nei jos vertė buvo 2017 metais.
Atsiliepimas
12. Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė neskundžia, todėl visi ieškovės skundo argumentai dėl santuokos nutraukimo priežasčių vertintini tik kaip ieškovės noras įrodyti neegzistuojančias aplinkybes tuo tikslu, kad šalių santuokos metu įgytas turtas būtų priteistas jai natūra. Ieškovė argumentus dėl santuokos iširimo priežasčių grindžia tik savo pačios paaiškinimais, kurių ne tik kad nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, bet akivaizdžiai juos paneigia, kaip pvz., atsakovo atsiskaitomųjų sąskaitų duomenys apie jo rūpinimąsi šeimos buities išlaidomis, vaikų išlaikymu.
12.2. Ieškovė ne tik nepaneigė teismo argumentų dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, bet ir nurodė naujas aplinkybes, kurios net nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, kaip pvz., aplinkybę, kad atsakovas neva faktiškai gyvena Ispanijoje. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad jis dirba po 2 savaites Norvegijoje, po to 4 savaites būna Lietuvoje ir gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi ir dukra šeimos namuose, tuo tarpu ieškovė Lietuvoje dalijamam turte nebuvo nuo 2021 m. sausio mėnesio, nes visą laiką gyveno ir dirbo Suomijoje. Be to, ieškovė skundą grindžia aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kaip pvz., kad namų priežiūra visapusiškai rūpinasi viena ieškovė. Tačiau atsakovo atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai neginčijamai įrodo, kad atsakovas moka visas įmokas kreditoriui Luminor Bank, AS, pagal kreditavimo sutartį, nekilnojamojo turto draudimo bei jo išlaikymo išlaidas, teikia išlaikymą užsienyje besimokančiai dukrai K., perveda lėšas ieškovei, 2017 metais įrengė naują šildymo sistemą name už 6 500,00 Eur.
Šalies argumentai
12.3. Ieškovė nurodo, kad ji sutiktų, jog iš jos atsakovo naudai būtų priteista 37 075,27 Eur kompensacija už ieškovei atitenkantį didesnės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovė nurodo, kad turės galimybę šią kompensaciją sumokėti, tačiau įrodymų nepateikia. Atsakovo įsitikinimu, kad teismo taikytas prioritetinis turto padalijimo būdas natūra po ½ dalį visiškai atitinka abiejų šalių teises ir teisėtus interesus. Taip padalijus turtą ir nustačius kiekvieno jų dalis bendrojoje nuosavybėje bus sudarytos visos galimybės šalims, kaip bendraturčiams, ateityje priimti sąžiningus sprendimus dėl bendros dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo, disponavimo. Be to, tokiu būdu eliminuojamas ginčas dėl realios turto vertės.
12.4. Priešingai nei teigia ieškovė, tik ji nurodė turto vertę vadovaujantis VĮ Registrų cento duomenimis, tuo tarpu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos dėl turto padalijimo natūra, o tokio padalijimo atveju aktualu nedidinti šalių patiriamų finansinių sąnaudų atliekant turto vertės ekspertizę ar nepriklausomą vertinimą. Todėl teismas pagrįstai vertino realią dalinamo turto vertę, palyginant dalijamo nekilnojamojo turto įsigijimo vertę 2014 m. spalio 17 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį už 125 695,08 Eur su ieškovės nurodyta 71 044 Eur dalijamo turto verte 2021 metais.
12.5. Ieškovė apeliaciniame skunde reiškia naują reikalavimą modifikuoti šalių prievolę kreditoriui Luminor Bank, AS, jai paliekant paskolą dengti visa apimtimi.
12.6. Ieškovė nurodo, kad šildymo sistema yra daikto priklausinys ir jos kainą apima viso daikto kaina, teismas neįvertino jos nuvertėjimo. Duomenų, kokia šildymo sistemos vertė, ieškovė nepateikė. Atsakovas šioje byloje teikė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimą ir savo reikalavimą grindė CK 3.98 straipsniu. Atsakovas įrodė, kad jo asmeninės lėšos buvo panaudotos skolų už bendrą jungtinę nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), grąžinimui bei šio turto pagerinimui įrengiant šildymo sistemą, įsigyjant automobilį. Ieškovė patvirtino ir pripažino šį faktą teismo posėdžio metu. Atsakovo asmeninių lėšų suma, investuota į bendros jungtinės nuosavybės pagerinimą (šildymo sistemos įrengimą), nepasikeitė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ieškovės motyvų dėl atsakovo smurtinių veiksmų
15. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl neįrodyto atsakovo prieš ieškovę vartoto psichologinio ir ekonominio smurto, siekdama sau palankesnio šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovo prieš ieškovę vartoto psichologinio ir ekonominio smurto turėjo padaryti, remdamasis jos nuosekliais paaiškinimais, kad atsakovo smurtas pasireiškė tendencingu žeminimu ir aiškiai išreiškiama nepagarba. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog duomenų ir įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ar vartojo prieš ieškovę psichologinį ir ekonominį smurtą, byloje nepateikta. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė atsakovo kaltę, tiek atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti jų dėstomas aplinkybes, į bylą nepateikė, apklausti liudytojai jų šeimos iširimo aplinkybių patvirtinti negalėjo.
17. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K‑3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl neįrodyto atsakovo vartoto ekonominio ar psichologinio smurto prieš ieškovę. Subjektyvaus pobūdžio ir abstraktūs ieškovės apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Ieškovė objektyvių atsakovo smurtinius veiksmus galinčių patvirtinti įrodymų nepateikė, tokių aplinkybių negalėjo patvirtinti ir byloje apklausti liudytojai, todėl vien tik ieškovės paaiškinimų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka, kad daryti išvadą apie smurtinį atsakovo elgesį prieš ieškovę. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių duomenų nepakanka atsakovo atliktiems psichologinio ir/ar ekonominio smurto veiksmams konstatuoti, ir tai atlikdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties ieškovės argumentai dėl atsakovo vartoto ekonominio ir psichologinio smurto prieš ją atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
19. Ieškovė pareikštu apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), šalims padalijo natūra po ½ dalį. Ieškovės vertinimu, dėl itin konfliktinių šalių santykių nekilnojamojo turto padalijimas natūra neatitinka civilinio proceso tikslų, sudaromos sąlygos ateityje kilti naujiems civiliniams ginčams dėl naudojimosi turtu. Pirmosios instancijos teismas, padalydamas šalims priklausantį turtą natūra, turėjo taip pat nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Ieškovė taip pat argumentuoja, kad šalys buvo pasirinkusios turto vertę įrodinėti remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą šio turto vertę nustatyti remiantis šalių pateiktais įrodymais, o ne prielaidomis. Be to, ieškovės tėvai turi asmeninių santaupų ir yra pasirengę ieškovei padėti įvykdyti teismo sprendimą, padovanodami ieškovei pinigines lėšas, reikalingas kompensacijos atsakovo naudai išmokėjimui. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
20. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Be to, tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 63 ir 64 p.). Šiuo aspektu, be kita ko, reikšminga: 1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą; 2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, nes tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad sutuoktiniams priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl savo dydžio ar kokių nors savybių būtų nedalus. Tokių įrodymų, kad ginčo buto nebūtų galima padalyti, byloje nėra pateikta.
23. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra dėl šalių itin konfliktinių santykių ir vaikų interesų nėra galimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra šiuos ieškovės teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Vien tik ieškovės paaiškinimų nepakanka, kad daryti išvadą, jog nekilnojamojo turto padalijimas yra negalimas dėl minėtų subjektyvių priežasčių. Juolab kad ieškovė po santuokos faktinio iširimo pakankamai reikšmingą laiko tarpą gyveno viename būste su atsakovu, o paskutiniu metu apskritai negyvena kartu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas viename (dideliame) gyvenamajame būste su abejais, nors ir santuoką nutraukusiais tėvais, galėtų pažeisti vaiko interesus. Šiame kontekste pažymėtina, kad abu tėvai privalo elgtis taip, kad nekenktų nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, nedarytų žalos jam.
24. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, padalydamas šalims priklausantį turtą natūra, turėjo taip pat nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Tačiau tokio reikalavimo ieškovė nereiškė pirmosios instancijos teisme. Savo ruožtu teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp sutuoktinių jų bendrai gyvenamą namą (butą), privalomai nustatytų naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3‑491/2013). Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį, kad santuokoje įgyto turto padalijimas natūra neužkerta kelio šalims ateityje kreiptis į teismą dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo. Ieškovei taip pat išlieka teisė ateityje reikalauti atidalyti jai nuosavybės teise priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jei šalims iš tikrųjų nepavyktų toliau kartu gyventi ir būtų pažeidžiamos jos teisės. Šalys taip pat turi teisę bandyti parduoti ginčo turtą bendru sutarimu, ieškovė gali siūlyti atsakovui išpirkti jo dalį už šalių sutartą kainą.
25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys buvo pasirinkusios turto vertę įrodinėti remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą šio turto vertę nustatyti remiantis šalių pateiktais įrodymais, o ne prielaidomis. Teisėjų kolegija atmeta tokį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą.
26. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė pareikštu ieškiniu siekė priteisti jai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, o atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį. Atsakovas dar atsiliepime į ieškovės ieškinį buvo aiškiai nurodęs, kad ieškovės siūloma kompensacija jo netenkina, taip pat nesutiko su ginčo turto priteisimu tik ieškovei. Dėl šių priežasčių būtent ieškovei teko našta pagrįsti, kad jos siūloma kompensacija už atsakovui priklausančią sutuoktinių nekilnojamojo turto dalį atitinka realią turto kainą ir nepažeidžia atsakovo teisių, taip pat ir konstitucinės teisės į nuosavybės apsaugą, principo, kad paimant nuosavybę prieš savininko valią, už tai turi būti teisingai atlyginta.
27. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta ir šalims nesutariant dėl kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė šalių dėmesį, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo šalių įsigytas 2014 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 125 695,08 Eur, o ieškovės nurodyta 92 200 Eur nekilnojamojo turto vertė (ir, atitinkamai, jos siūlomas kompensacijos dydis) neatitinka realios rinkos vertės. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nebūtų sąžininga nekilnojamąjį turtą paskirti tik vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant realios nekilnojamojo turto vertės kainos neatitinkančią piniginę kompensaciją.
28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir nekilnojamąjį turtą priteisus ieškovei, šalių turimas įsipareigojimas bankui pagal kreditavimo sutartį 41 413,47 Eur sumos po šalių santuokos nutraukimo turėtų likti solidariai abiem sutuoktiniams, o tai neigiamai paveiktų atsakovo teisėtus interesus, galimybes gauti kitą kreditą. Ieškovė byloje neteikė įrodymų, kad ji būtų bandžiusi persirašyti kreditavimo sutartį tik savo vardu, o trečiasis asmuo Luminor Bank, AS, būtų sutikęs palikti ją vienasmene skolininke pagal kreditavimo sutartį.
29. Vertinant ieškovės argumentus dėl jos galimybių sumokėti atsakovui kompensaciją už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad ji iš tikrųjų būtų pajėgi sumokėti bent jos pačios siūlomą kompensaciją. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad jai galbūt galėtų padėti jos tėvai. Tačiau teikdama apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad ji neturi galimybių sumokėti kelių šimtų eurų žyminio mokesčio. Tai kelia abejonių dėl ieškovės teiginių apie jos galimybes sumokėti atsakovui gana didelę kompensaciją.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo turtą padalijo natūra. Ieškovės iškeltos abejonės dėl atsakovo intereso gyventi ginčo turte nebuvimo, šių išvadų nepaneigia. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad po darbo savaičių Norvegijoje reguliariai grįžtą gyventi į Lietuvą ir gyvena ginčo turte ir šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra.
Dėl kompensacijos priteisimo
31. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl kompensacijos už šildymo sistemos įrengimą nepriteisimo atsakovui. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas šildymo sistemos įrengimui panaudojo savo asmenines lėšas. Ši šildymo sistema tapo namo sudėtine dalimi ir, atitinkamai, sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė nuo šildymo sistemos įrengimo ja naudojosi ir faktiškai iš jos gavo naudos. Be to, naudos iš šildymo sistemos ji gaus ir kaip ½ namo dalies savininkė po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Nagrinėjamu atveju bendrosios jungtinės nuosavybės pagerinimui įrengiant joje šildymo sistemą atsakovas panaudojo savo asmenines lėšas, todėl minėtos teisės normos pagrindu jam pagrįstai priteista ½ patirtų išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
35. Atsakovas R. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 210 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2021 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2021 m. spalio 24 d. banko pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo patirtos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
36. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi atidėjo ieškovei I. M. 311,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo dienos. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš ieškovės priteistina likusi 311,00 Eur ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio suma už pateiktą apeliacinį skundą valstybei.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. M. 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui R. M..
Priteisti iš ieškovės I. M. 311,00 Eur (tris šimtus vienuolika eurų) žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.