- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2-187-892/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01749-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- D. M., UAB „SEB lizingas“
- Advokatai
- Edmundas Jonušas, Dariuš Lučinski
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant ieškovei S. M., jos atstovui advokatui Dariuš Lučinski
atsakovo V. M. ir trečiojo asmens D. M. atstovui advokatui Edmundui Jonušui
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui V. M. ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei S. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiojo asmens D. M. reikalavimą S. M., V. M. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „SEB lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė, patikslinusi reikalavimus (DOK – 13868) prašė: 1) nutraukti tarp S. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nutraukus santuoką šalims palikti santuokoje turėtas pavardes – M., M.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų N. M. ir L. M. gyvenamąją vietą su ieškove S. M.; 4) nustatyti tokią skyrium gyvenančio V. M. bendravimo su vaikais N. M. ir L. M. tvarką – V. M. gali su vaikais bendrauti iš anksto apie tai pranešęs S. M.; pasibaigus bendravimui su vaikais, V. M. turi vaikus grąžinti į jų gyvenamąją vietą; 5) priteisti nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iš V. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. M. ir L. M. po 320 Eur periodinėmis įmokomis iki jų pilnametystės, lėšas jų tvarkymui uzufrukto teise sumokant kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į S. M. asmeninę banko sąskaitą, mokėjimus indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisti iš atsakovo V. M. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams N. M. ir L. M. po 3 220 Eur jas tvarkymui uzufrukto teise sumokant į S. M. asmeninę banko sąskaitą; 7) priteisti iš V. M. 5 000 Eur neturtinę žalą ieškovei S. M.; 8) padalinti santuokoje šalių įgytą turtą tokiu būdu priteisiant ieškovei S. M. kompiuterį (200 Eur vertės), dulkių siurblį Thomas (240 Eur vertės), namų kino sistemą „Sony“ (350 Eur vertės), atsakovui - 0,2400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)– 8 370,00 Eur, ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (15 610,50 Eur vertės); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (930 Eur vertės), ½ dalį kitų statinių (inžinieriniai) – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (94,50 Eur vertės), automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (4 000 Eur vertės), automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. CZ J938, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (4 500 Eur vertės), priekabą „RYDWAN A750“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (1 200 Eur vertės), „Makita“ siaurapjūklį (100 Eur vertės), „Makita“ gręžtuvą (250 Eur vertės), „Makita“ perforatorių (200 Eur vertės), „Makita“ oblių (140 Eur vertės), „Metabo“ gręžtuvą (250,00 Eur vertės), šalmą (600 Eur vertės), motociklininko kostiumą (1 000 Eur vertės), Šaldytuvą „Sharp“ (530 Eur vertės), skalbimo mašiną „Elektrolux“ (340,00 Eur vertės), kaitlentę „Elektrolux“ (160 Eur vertės), orkaitę „Elektolux“ (270 Eur vertės), šiltnamį (500 Eur vertės), putplastį (1 400 Eur vertės), stiklo vatą (140 Eur vertės), betono maišyklę (270 Eur vertės), kopėčias (150 Eur vertės), žemės grąžtą (80 Eur vertės), suktuką „Makita“ (315 Eur vertės), „Deeper“ žvejo echolotą (220 Eur vertės), guminę valtį „Kolibri“ (500 Eur vertės), motociklininko šalmą „Shoei“ – 200 Eur vertės; 9) priteisti iš V. M. 26 765 Eur piniginę kompensaciją ieškovei S. M.; 10) pripažinti negaliojančiomis 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį bei 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartį arba pripažinti, jog pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį bei 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartį atsirado asmeninės atsakovo V. M. prievolės; 11) priteisti iš atsakovo V. M. ir atsakovės D. M. ieškovei S. M. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini). Šalims gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini). - N. M. ir (duomenys neskelbtini). - L. M.. Po santuokos sudarymo bendras gyvenimas buvo sėkmingas ir laimingas. Po vaikų gimimo ieškovė skyrė labai daug laiko vaikų priežiūrai ir auklėjimui. Planuodami bendrą šeimos gyvenimą sutuoktiniai įgijo pusę senos statybos namo be jokių patogumų, todėl buvo poreikis atlikti renovaciją. 2020 metais atsakovas vienašališkai nutaręs, už bendras šeimos pajamas įgijo prabangų motociklą 6 000 Eur vertės, pagal užsakymą pagamintą šalmą 600 Eur vertės ir motociklininko kostiumą 1 000 Eur vertės, kurie buvo tik jam vienam reikalingi ir niekaip nebuvo susiję su šeimos poreikių tenkinimu, nors šeimai tuo metu reikėjo finansinių lėšų gerinti turimo būsto kokybę. 2021 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesį ieškovė pastebėjo, kad atsakovas pasikeitė, tapo tarsi atitolęs. Jis pradėjo nepalikinėti savo telefono be priežiūros, ankščiau to nedarydavo. Būdamas namuose telefoną laikė tik prie savęs ir vis kažką rašydavo. Priėjus arčiau prie atsakovo žiūrintį į telefoną, jis patraukdavo telefoną, išeidavo, užsidarydavo. Per Naujuosius 2022 metus ieškovė išgirdo kaip vyras skambino kažkokiai moteriai ir ją pasveikino. Ieškovė nenorėdama gadinti santykių bei ketindama išsaugoti santuoką, bijodama vaikus palikti be tėvo priežiūros ir turėdama viltį, kad klysta, apsimetė, jog negirdėjo. 2022 metais atsakovas atrado naują pomėgį - žiemą maudytis, nes tai darė moteris, su kuria atsakovas šiuo metu gyvena. Atsakovas toliau nesirūpino šeima. Kiekvieną vakarą jis nieko neaiškindamas išvažiuodavo. 2022 m. vasario mėnesį ieškovė pažiūrėjo gautas telefonų išklotines tarp kurių buvo ir vyro bei jai tapo aišku, kodėl vyras nepaleisdavo savo telefono iš rankų. Išklotinėse nuo ryto iki vakaro buvo vienu numeriu rašomos SMS žinutės ir skambučiai. Siekdama išsaugoti šeimą ir naiviai tikėdamasi, jog gal tai laikinas vyro pomėgis ir artimiausiu metu jis viską paaiškins bei šeimos santykiai susitvarkys, ieškovė nieko vyrui nesakė, tylėjo ir kentėjo. Atsakovas grįžęs namo po darbo, nieko nepasakęs išvažiuodavo ir grįždavo namo tik apie 22:30 val. Netrukus iš pažįstamų ieškovė pradėjo gauti informaciją, kad matė atsakovą su kita moterimi. Per visą tą laiką ieškovė jokios pagarbos iš ieškovo negaudavo, vaikai iš tėvo nesulaukdavo jokio dėmesio. 2022 m. balandžio mėnesį, atsakovui eilinį kartą grįžus namo apie 22:40 val., ieškovė neištvėrė ir paklausė vyro dėl jo elgesio ir kitos moters. Nors pati ieškovė jau viską žinojo, tik tą norėjo išgirsti iš vyro. Iš pradžių atsakovas neigė, bet galiausiai prisipažino. Kitą dieną po šio pokalbio, atsakovas grįžęs namo po darbo, greitai susiruošė ir išvažiavo, o grįžo namo tik 5:00 val. ryto, persirengė, išgėrė kavos ir išvažiavo į darbą. Toliau atsakovo atvykimas į namus buvo sunkiai prognozuojamas, nes būdavo ir parą jis negrįždavo. Visa tai matė vaikai, kuriems kildavo klausimų, kodėl jų tėvas taip elgiasi, bet ieškovė nieko negalėjo jiems paaiškinti. Tokia situacija tęsėsi iki 2022 m. liepos mėnesio. Ieškovė prašė, maldavo atsakovo, kad visa tai liautųsi, bet atsakovas į tai nekreipė dėmesio. Tokia situacija kėlė ieškovei nuolatinę įtampą, stresą. Ieškovė jau neturėjo jėgų ir sveikatos į tai žiūrėti bei kęsti. Būdama 175 ūgio, nuo patiriamo streso ieškovė svėrė 48 kg. Ieškovei net prireikė medikų pagalbos, nes nuo streso sutriko jos miegas ir jai nepavykdavo užmigti, ieškovė vartojo išrašytus vaistus, maisto papildus. Tuo metu atsakovo elgesys pradėjo dar labiau keistis, jis pradėjo grasinti, kad ieškovė liks be nieko, kad padarys taip, kad ieškovė neteks mašinos, namo ir vaikų. Tokiu būdu manipuliavo susiklosčiusia situacija, žemino. 2022 m. birželio 29 - 30 dienomis atsakovas surinko savo daiktus ir išvyko iš namų, pas kitą moterį, tai yra V. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Išvykęs iš viso nesirūpino ir nesidomėjo vaikais, jų nelankė. Nuo 2022 m liepos 15 d. atsakovas pradėjo mokėti į ieškovės sąskaitą po 400 Eur vaikų išlaikymui, bet toliau nesidomėjo ir nesirūpino vaikais, juos aplankydavo tik labai retai ir toks bendravimais užtrukdavo vos kelias minutes, du kartus po dvi valandas vaikus buvo išvežęs į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kartu su kita moterimi. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog būtent atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.27 straipsnyje, - sutuoktinių pareigą būti lojaliu, vienas kitą remti ir gerbti, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, šie pažeidimai vertintini, kaip esminiai, dėl kurių bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis santuokos metu surado kitą moterį bei paliko šeimą ir ja visiškai nesurūpino (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šalių pavardė paliktinos nepakeistos.
3. Atsakovui palikus šeimą, nepilnamečiai vaikai liko ir gyvena kartu su ieškove, kuri jais rūpinasi ir prižiūri. Atsakovo bendravimas su vaikais iš esmės apsiriboja tuo, jog jis vaikus kartais aplanko, tačiau labai trumpai, neužtunka nei pusės valandos. Nors tarp šalių dėl atsakovo netinkamo elgesio santykiai yra pablogėję, ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas galėtų su vaikais bendrauti ir dažniau ir ilgiau, bet atsakovas niekada tokio poreikio nėra išreiškęs. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos, šalims šioje dalyje pavyksta susitarti be ginčo, todėl šalių nepilnamečių vaikų N. M. ir L. M. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, o bendravimo su vaikais tvarka turi būti nustatyta tokia, jog atsakovas gali su vaikais bendrauti iš anksto apie tai pranešęs ieškovei, o pasibaigus bendravimui su vaikais, atsakovas turi vaikus grąžinti į jų gyvenamąją vietą.
4. Atsakovas nuo 2022 m. sausio mėnesio visiškai nesirūpino vaikais ir jų išlaikymu. Tik 2022 m. liepos mėnesį abiejų vaikų išlaikymui į ieškovės banko sąskaitą kiekvieną mėnesį pradėjo mokėti 400 Eur, bet tokio dydžio išlaikymas abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui yra nepakankamas. Ieškinio rengimo metu minimali mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. yra nustatyta 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014, TAR 2022-10-07, kodas 2022-20590). Nuo šios sumos atskaičiavus privalomus mokėti mokesčius, minimalus darbo užmokestis sudaro apie 633 Eur. Pažymėtina, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga didėja iki 924 Eur, kas atskaičiavus mokesčius sudaro 676 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką minimalus vaikams priteistino išlaikymo dydis, nereikalaujat papildomų poreikių vertinimo, yra 633 Eur, kurį padalinus dviem tėvams po lygiai, sudaro po 316,50 Eur. Nepaisant to, ieškovė siekdama pagrįsti vaikų išlaikymui būtinų lėšų poreikį, sudarė lentelę, kurioje detaliau nurodė pačias minimaliausias ir būtiniausias vaikų išlaikymo išlaidas, kurios sudaro apie 665 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėtina, jog šioje lentelėje nėra nurodytų tokių išlaidų kaip kompiuterio, dviračio, paspirtuko ir pan., nes buvo apskaičiuotos tik išlaidos minimaliems būtiniausiems poreikiams. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės būtinybės pateikti įrodymus vaikų poreikiams tenkinti, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Ieškovė dirba UAB „Norfos mažmena“ ir jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 840 Eur per mėnesį. Galimybę ieškotis kito geriau apmokamo darbo ieškovei riboja būtinybė rūpintis ir prižiūrėti vaikus. Ieškovės žiniomis atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės už ieškovę ir atsakovas kiekvieną dieną neprižiūrėdamas vaikų ir jais nesirūpindamas jais, turi daug didesnes galimybės gauti didesnes pajamas. Todėl nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo kiekvienam vaikui turi būti priteistas po 320 Eur išlaikymas mokant kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. Atsakovas nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. liepos mėnesio nemokėjo vaikams išlaikymo, todėl už šį laikotarpį susidarė 3 840 Eur (640 Eur x 6 mėn.) įsiskolinimas. Nuo 2022 m. liepos mėnesio mokant tik po 200 Eur išlaikymą vaikams, iki šio ieškinio parengimo susidarė 2 600 Eur (po 1 300 Eur kiekvienam vaikui) išlaikymo įsiskolinimas (240 Eur x 11 mėn.), todėl iš viso iš atsakovo priteistinas 6 440 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
5. Atsakovui palikus šeimą ir pradėjus gyventi su kita moterimi ieškovė kartu su vaikais liko gyventi šalių santuokos metu įgyto namo dalyje su ūkiniais pastatais Atsakovas iki šio ieškinio parengimo pasiėmė visas transporto priemones, dalį daiktų, o visi kiti daiktai liko statiniuose. Transporto priemonės, darbo įrankiai, šalmas ir motociklininko kostiumas, buitinė technika ir kiti daiktai negali būti fiziškai padalinti per pusę ar kitomis dalimis, nes tokiu būdu jie praras savo paskirtį. Padalinant šį turtą nustatant šio turto idealias dalis nulems, jog tokiu atveju būtinas šalių susitarimas dėl naudojimosi šiuo turto tvarkos nustatymo, kas sukelia naują ginčą. Todėl dalijant transporto priemones, statybinius įrankius, buitinę techniką, šalmus, motociklininko kostiumą ir kitus daiktus, šis turtas turi atitekti asmeninės nuosavybės teise vienam asmeniui, o kitam atitinkamai turi būti priteista šių daiktų vertės kompensacija. Santuokos metu šalys įgijo sklypą, kuriame yra ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinio statinių. Dalinant šį turtą, būtina įvertinti, jog statiniai žemės sklype yra išdėstyti po visą žemės sklypą, todėl atidalinti ir suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypą nagrinėjamu atveju nepavyks, tokiu būdu žemės sklypą turi ištikti toks pats likimas kaip statinių. Gyvenamasis namas, kurio ½ dalis priklauso šalims, yra su krosniniu šildymu, naudojantis juo pagal paskirtį yra būtini prie jo esantys pagalbiniai statiniai – ūkio pastatas, šulinys, lauko tualetas ir pan. ir negalimas šio turto atidalinimas ir naudojimas atskirai nuo namo. Gyvenamojo namo naudingas plotas iš viso yra 52,26 kv. m., o šalims priklauso tik ½ dalis šio ploto, kas atitinkamai yra 26,13 kv. m. Dalinant šį sutuoktinių turtą kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį nulemia, jog kiekvienam iš sutuoktinių atitenka po 13,065 kv. m. Tokio dydžio plotas yra akivaizdžiai per mažas, jog juo galima būtų naudotis gyvenant su dviem vaikais. Ieškinio parengimo metu ieškovė su vaikais liko gyventi name, atsakovui nereiškiant dėl to jokių pretenzijų ir turėjo ketinimus toliau jame gyventi. Po ieškinio pateikimo situacija labai pasikeitė. Atsakovo motina D. M., kuri iki ieškinio pateikimo palaikydavo ieškovę, užjausdavo ją dėl jos sūnaus tokio elgesio, pakeitė savo poziciją į priešingą ir pradėjo ginti savo sūnų, kaltindama ieškovę tikrovę neatitinkančiais dalykais apie kuriuos ji net nežino. Tokiu būdu iš pakankamai gerų santykių, susiklostė pakankamai įtempti ir konfliktiški santykiai. D. M. yra namo, kuriame ketino gyventi ieškovė su vaikais ir kitų statinių ½ dalies bendrasavininkė, todėl ieškovei likus toliau gyventi šiame name, kuris yra pakankamai mažas, tektų nuolat gyventi konfliktinėje situacijoje. Be to, namas nėra ypatingai geros būklės, nes jis nėra tinkamai apšiltintas. Namas turi krosninį šildymą, todėl atėjus šalčiams, tenka jį nuolat kūrenti, o kai šalčiai padidėja ir papildomai pučia vėjas, toks šildymas yra nepakankamas ir name yra labai šalta. Ketinant toliau gyventi šiame name, reikia atlikti jo remontą apšildant, t. y. tokiu būdu patiriant papildomas išlaidas. Namo apšildymas yra susijęs ir su D. M., kaip bendrasavininkės teisėmis ir teisėtais interesais, todėl tokiems darbams atlikti būtinas jos sutikimas. Tokiu būdui atsiradus konfliktiškiems santykiams, ieškovei tapo akivaizdu, jog tolesnis pilnavertis gyvenimas jos su vaikais šiame name tapo negalimas. Namas yra už apie 6 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), kuriame vaikai lanko mokyklą ir ieškovė dirba. Toks atstumas yra pakankamai didelis, kad galima būtų įveikti jį pėsčiomis. Visuomeninis transportas nurodytu maršrutu važinėja pakankamai retai, todėl būtina turėti automobilį siekiant nuvežti vaikus į mokyklą ir pasiimti bei pačiai nuvykti į darbą. Ieškovės turimam automobiliui sugedus, atsakovas jį pasiėmė ir nėra grąžinęs. Tokiu būdu ieškovei teko ieškotis ir iš giminaičių skolintis automobilį, kad galėtų nuvykti į (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė bylos nagrinėjimo metu paliko namą ir su vaikais persikraustė gyventi į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei toliau neketinant gyventi name, ji neturi jokio intereso palikti sau nuosavybės teisę į namo statinių ir žemės sklypo dalį. Tokios nuosavybės jai palikimas akivaizdžiai ateityje nulemtų tolesnius ginčus su D. M., ar su D. M. ir atsakovu dėl naudojimosi šiuo turtu, nes akivaizdu, jog namui reikia atlikti remontą, kurio apimtis ir kaina būtų naujo ginčo objektu. Dalies mažame name, kaimo vietovėje realizavimas taip pat būtų labai probleminis. Atsakovas pateiktame priešieškinyje išreiškė reikalavimą palikti jam dalį šiame name, todėl įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog sutuoktiniams priklausianti namo dalis turi atitekti atsakovui, o iš jo ieškovei priteista piniginė kompensacija. Atitinkamai namo dalį palikus atsakovui, jam turi būti paliktos statinių dalys bei žemės sklypas, o ieškovei priteista atitinkama piniginė kompensacija. Toks nekilnojamojo turto padalinimas labiausiai atitiktų šalių interesus ir užkirstų kelią ateityje kitiems ginčas dėl naudojimosi šiuo turtu. D. M. atliko šalių nekilnojamojo turto vertinimą pagal kurį buvo nustatyta šio turto vertė, kurio suma tik nežymiai nesutapo su ieškovės nurodyta šio turto vidutine rinkos verte. Atsakovas vadovaujasi šia turto verte, o ieškovė neketina ginčyti šios nustatytos vertės, todėl ja vadovaujasi nustatant šio turto vertę.
6. Ieškovė su šeima išsikrausčiusi iš namo su savimi pasiėmė kompiuterį, dulkių siurblį, namų kino sistemą „Sony“, o kitą namie esančią buitinę techniką, statybines medžiagas ir kitokią įrangą, kitus kilnojamus daiktus ieškovė paliko namuose ir jie jai nėra reikalingi. Motociklininko šalmas ieškovei taip pat nėra reikalingas, nes ieškovė neturi nei motociklo, nei planuoja ateityje jį įgyti ar su jais važinėtis. Kaip anksčiau buvo nurodyta, motociklai buvo atsakovo brangiai kainuojantis pomėgis, todėl atitinkamai jam ir turi būti paliktas šis turtas, priteisiant ieškovei už jį kompensaciją.
7. Atsakovui palikus šeimą, jis pasiėmė santuokos metu įgytą motociklą „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Sprendžiant klausimus dėl santuokos nutraukimo paaiškėjo, jog atsakovas šio turto jau neturi, nes perleido kitam asmeniui, bet ieškovei neperdavė ½ dalies lėšų už šį parduotą turtą. Šis motociklas buvo įgytas santuokos metu už 6000 Eur ir atsakovas į jo būklės pagerinimą įdėjo nemažai piniginių lėšų, todėl jo vertė nesumažėjo, o padidėjo. Gavus dokumentus iš VĮ „Regitra“ paaiškėjo, jog motociklą atsakovas po kelių dienų kai paliko šeimą, t. y. 2022 m. liepos 2 d. perleido V. M. už 1 000 Eur. V. M. yra toji moteris, dėl kurios atsakovas paliko šeimą ir ieškovės žiniomis ieškovas kartu su ja gyvena bei naudojasi šiuo motociklu. Iš 2022 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog parduodamo motociklo būklė yra gera, jis neturi trūkumų, todėl nurodyta jo 1 000 Eur vertė neatitinka tikros rinkos kainos. Visa tai pagrindžia atsakovo nesąžiningus veiksmus, nes palikęs šeimą, jis suprato, jog laukia santuokos nutraukimo procesas, kurio metu reikės dalinti šį didelės vertės turtą. Siekdamas išvengti tokio turto padalinimo, atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, sudarė tariamą sandorį nuslėpdamas turtą. Ieškovei motociklas nėra reikalingas ir jis buvo įgytas už šeimos pajamas vien tik atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ieškovė neturi tikslo ginčyti atsakovo sudarytą sandorį ir reikalauti taikyti restituciją – sugrąžinti motociklo nuosavybės teisę. Toks atsakovo sudarytas sandoris sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovui atiteko santuokoje įgytas 6 000 Eur vertės motociklą, o ieškovei iš jo priteistina 3 000 Eur piniginė kompensacija. Padalinus kilnojamą turtą šalims natūra, ieškovei atiteko turtas, kurio vertė 790 Eur, o atsakovui atiteko turtas, kurio vertė 48 320 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 23 765 Eur. Papildoma pridėjus anksčiau nurodytą 3 000 Eur kompensaciją už motociklą, viso kompensacijos suma sudaro 26 765 Eur.
8. Po santuokos sudarymo, šalys ketino įgyti gyvenamąjį būstą, bet tam neturėjo pakankamai piniginių lėšų. Todėl 2008 m. kovo 7 d. S. M., V. M., D. M. bei V. M. (šiuo metu yra miręs) su A. I. bank p.l.c. sudarė Paskolos sutartį Nr. 31V-4035 (toliau – Paskolos sutartis) dėl 14 662,17 Eur paskolos suteikimo ir už gautas pinigines lėšas įgijo žemės sklypą, namą su statiniais. Skirtumą tarp gautos paskolos ir šio turto kainos sumokėjo atsakovo močiutė H. B.. Dalį piniginių mokėjimų pagal šią Paskolos sutartį atliko šalys, o likusią dalį sumokėjo atsakovo motina D. M., kuri, atlikusi mokėjimus pagal Paskolos sutartį, nereiškė jokių reikalavimų, bet priešingai, minėjo, jog mokėjimus atlieka vaikams nereikalaudama grąžinimo. Esant tokiai situacijai laikytina, jog D. M. įvykdė šalių prievoles jų kreditoriui ir pati nepareiškė jokio reikalavimo dėl šių lėšų grąžinimo, todėl tokie atlikti mokėjimai laikytini atliktu dovanojimo sandoriu šalims – apdovanotojo atleidimas nuo turtinės prievolės trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir D. M. nelaikytina šioje byloje kreditoriumi.
9. Atsakovas 2023 m. balandžio 18 d. su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovei nebuvo žinoma apie šios sutarties sudarymą ir ji nebuvo išreiškusi sutikimo tokiai sutarčiai sudaryti. Pagal šią sutartį gautos piniginės lėšos buvo panaudotos tik atsakovo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl visos prievolė pagal šią sutartį laikytina atsakovo asmenine prievole.
10. Atsakovas ir D. M. pateikė į bylą 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį bei 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartį. Ieškovė tik šioje byloje pirmą kartą sužinojo ir pamatė sudarytas paskolos sutartis, jai apie tokių sutarčių sudarymą ir pinigų skolinimo faktą nebuvo žinoma. D. M. neskolino šiose sutartyse nurodytų piniginių lėšų nei ieškovei, nei atsakovui, o šios sutartys buvo pasirašytos tik po ieškovės teismui pateikto ieškinio, atsakovui su savo motina ieškant sprendimų, kaip iš ieškovės priteisti kuo didesnę turto dalį. Vertinant šias sutartis matyti, jog jas skiria beveik 3 metai, šios sutartys atrodo kaip parengtos tuo pačiu metu, juose naudojamas identiškas tekstas. Vertinant šių sutarčių tekstą ir D. M. paaiškinimus nurodytus savarankiškuose matyti akivaizdus nesutapimas, nes pagal šias sutartis nurodoma, jog skolinama viso 12 000 Eur pinigų suma, tuo pačiu pripažįstant, jog šie pinigai skirti pagerinti namo būklę, kurio bendrasavininke yra ir pati D. M., kuri atitinkamai laiko, jog ½ dalis šių piniginių lėšų yra panaudota jos naudai. Tokiu būdu akivaizdu, jog pati D. M. pripažįsta, jog sudarytos sutartys neatitinka tikros šalių valios ir susitarimo. Šios sutartys buvo sudarytos tarp atsakovo ir D. M., kurie yra sūnus ir motina ir tokių sutarčių sudarymo faktą šiuo metu ketinama panaudoti prieš ieškovę. Gyvenimiškos situacijos, kai sūnus su motina sudaro rašytines sutartis yra mažai tikėtinos ir kelia abejonių dėl tokios sutarties buvimo tikrumo, o dažniausiai tai daroma ketinant sukurti tokį faktą, kurį vėliau galima būtų panaudoti prieš kitus asmenis. Ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu ir pakankamai dažnai susitinkant, o esant tikriems paskolos santykiams ir D. M. ketinant užtikrinti paskolos grąžinimą, negalima logiškai paaiškinti, kodėl tuo pačiu sutartyse nebuvo prašoma pasirašyti ir ieškovės. Visa tai pagrindžia, jog remiantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu laikoma, jog atsakovas ir D. M. sudarydami šią sutartį buvo nesąžiningi. Analizuojant sutarčių tekstą ir joje numatytas aplinkybes bei žinant D. M. turtinę padėtį, kyla abejonių ar šių sutarčių sudarymo metu ji galėjo turėti ir turėjo tokios sumos pinigines lėšas grynais. Nors pačiose sutartyse nurodoma apie pinigų perdavimą, daugiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog D. M. turėjo šias pinigines lėšas grynais pinigais, ir jas perdavė atsakovui. Sutartyse buvo nurodyti terminai paskolai grąžinti, kurie yra suėję pakankamai seniai, bet byloje nėra jokių pateiktų įrodymų ar nurodytų paaiškinimų, jog iš ieškovės buvo pareikalauta ar priminta grąžinti paskolas, buvo sudarytas susidarymas dėl termino pratęsimo ir pan. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog paskolos sutartis sumai didesnei nei 3 000 Eurų sumai, jeigu vykdoma grynais pinigais, turi būti notarinės formos. 2018 m. liepos 17 d. sutartyje numatyta pinigų suma viršija 3 000 Eur ir ji vykdoma grynais pinigais bei nebuvo sudaryta notarine forma, tokiu būdu tokia sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Šių visų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadas, jog 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartis bei 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartis buvo sudarytos tik dėl akių neketinant atsakovui ir D. M. sukurti teisinių pasekmių, todėl tokios sutartys laikomos tariamais sandoriais (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Kadangi tokius sandorius ir jų sudarymo faktą ketinama naudoti prieš ieškovę, ieškovė reškia reikalavimą dėl 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartis bei 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Pripažinus sutartis negaliojančiomis, kadangi joks turtas pagal jas nebuvo perduotas, restitucija neturi būti taikoma. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė nedavė sutikimo 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutarčiai bei 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutarčiai sudaryti, jai nebuvo žinoma apie šių sutarčių sudarymą, ji negavo jokių piniginių lėšų pagal šias sutartis, o vien tai, jog tokiose sutartyse, kurių šalys yra nesąžiningos, buvo nurodyta, jog jos skirtos namo pagerinimui, neįrodo, jog šios lėšos buvo gautos ir panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės leidžia ieškovei reikšti alternatyvų reikalavimą prašant pripažinti, jog prievolės pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį bei 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartį laikomos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, todėl D. M. reikalavimai dėl skolos priteisimo pagal šias sutartis turi būti netenkinti dalyje dėl ieškovės, o tenkinti dalyje dėl atsakovo.
Šalies argumentai
11. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį (2024 m. sausio 30 d. DOK-6579), kuriuo prašė: 1) santuoką tarp V. M. ir S. M. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečių vaikų N. M. ir L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. M. ir L. M. po 200 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) 26 273,40 Eur šalių įsipareigojimus D. M. pripažinti ieškovės ir atsakovo daline prievole; 5) UAB „SB lizingas“ vartojimo kreditą pagal 2023 m. balandžio 18 d. kredito sutartį pripažinti asmenine atsakovo prievole; 6) priteisti atsakovui lengvąjį automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7) priteisti ieškovei lengvąjį automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 8) priteisti atsakovui priekabą RYDWAN A750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 9) padalinti šalims lygiomis dalimis 0,24 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ 70,79 kv. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 10) priteisti ieškovei kompiuterį, dulkių siurblį, namų kino sistemą „Sony“, šalmą „Shoei“; 11) priteisti atsakovui šaldytuvą Sharp, skabimo mašiną „Elektrolux“, kaitlentę „Elektrolux“, orkaitę „Elektrolux“, elektrinį siaurapjūklį „Makitą“, elektrinį gręžtuvą „Makita‘, elektrinį perforatorių „Makita“, oblių „Makita“, elektrinį gręžtuvą „Metabo“, motociklininko šalmą, motociklininko kostiumą, šiltnamį, putplastį termoporą, stiklo vatą Izover, betono maišyklę, kopėčias, žemės grąžtą; 12) priteisti iš atsakovo ieškovei 2 395 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
12. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingi šalių interesai bei poreikiai. Nuo santuokos sudarymo atsakovas rūpinosi šeima, tačiau ieškovės charakteris yra sudėtingas, elgesys neprognozuojamas ir savanaudiškas, per paskutinius metus ieškovė labai pasikeitė, ne kartą pažeidė sutuoktinės pareigas, elgėsi nepagarbiai, žemino atsakovą, ignoravo kaip vyrą. Ji nuolat būdavo nepatenkinta, keldavo ultimatumus, atsisakydavo ieškoti kompromisų ir spręsti problemas. 2021 m. vasario 16 d., kai šalių santykiai dar nebuvo iki galo pašliję, ieškovė atsiuntė atsakovui atmintinę susiruošusiems nutraukti santuoką. Tai buvo atsakovui staigmena. Atsakovo manymu, ieškovė jau tada turėjo ketinimų nutraukti santuoką, nors atsakovas jokio preteksto tam nesuteikė. Atsakovas stengėsi išsaugoti šeimą, buvo lojalus, daug dirbo, tačiau nepagarbus ieškovės elgesys kėlė didelius išgyvenimus, todėl atsakovas išėjo gyventi atskirai. Ieškovės teiginiai apie atsakovo neištikimybę deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Iki 2022 m. birželio pabaigos, kai išėjo gyventi atskirai, atsakovas buvo ištikimas ieškovei, jokių intymių santykių su kitomis moterimis neturėjo. Atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, siekiant išvengti konfliktinių situacijų prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Pažymėjo, kad į išlaikymo sumą turi būti įskaičiuota valstybės mokama išmoka vaikams, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovo atlyginimas sudaro 1 079,85 Eur, todėl ieškovės reikalaujamo išlaikymo suma 640 Eur yra atsakovui nepakeliama našta. Tačiau esant būtinybei atsakovas neatsisakys finansiškai prisidėti prie savo vaikams reikalingų brangesnių pirkinių. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepagrįstas, nes gyvendamas kartu atsakovas teikė išlaikymą vaikams. Be to, ieškovė nepaaiškina, kodėl išlaikymo įsiskolinimą pradeda skaičiuoti nuo 2022 m. sausio 1 d. Atsakovas nurodė, kad išeidamas gyventi atskirai paėmė automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas automobilis liko ieškovei. Deeper žvejo echoloto, suktuko „Makita“ atsakovas neturi ir nežino, kur jis yra. Šalmas „Shoi“ buvo įgytas ieškovei, yra mažo dydžio, moteriškas. Be to, ieškovė sąmoningai padidino kai kurių daiktų vertę, pavyzdžiui, 17 metų senumo priekabą „Rydwan“ įvertino 1 200 Eur, nors realiai ji kainuotų apie 400 Eur, motociklininko kostiumą įvertino 1 000 Eur, nors reali jo vertė 500 Eur. Ieškovė gyveno name su vaikais 14 metų, buities sąlygos buvo geros. Tą patvirtino ir 2023 m. birželio 27 d. apsilankę Vaiko teisių apsaugos specialistai. Ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti piniginę kompensaciją už nekilnojamą turtą pripažindama, kad D. M. padengė jos ir atsakovo prievoles kreditoriui ir žinodama, kad D. M. šalims yra pareiškusi kreditorinius reikalavimus. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu nekilnojamo turto padalijimo būdu ir prašo dalinti jį lygiomis dalimis. Iš kilnojamų daiktų prašė priteisti ieškovei automobilį „Subaruu Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kompiuterį, dulkių siurblį, namų kino sistemą „Sony“, šalmą „Shoei“. Atsakovui priteisti automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „RYDWAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaldytuvą Sharp, skabimo mašiną „Elektrolux“, kaitlentę „Elektrolux“, orkaitę „Elektrolux“, elektrinį siaurapjūklį „Makitą“, elektrinį gręžtuvą „Makita‘, elektrinį perforatorių „Makita“, oblių „Makita“, elektrinį gręžtuvą „Metabo“, motociklininko šalmą, motociklininko kostiumą, šiltnamį, putplastį termoporą, stiklo vatą Izover, betono maišyklę, kopėčias, žemės grąžtą. Ieškovės nurodytų daiktų „Deeper“ žvejo echaloto, guminės valties „Kolibri“ ir suktuko „Makita“ atsakovas neturi, jų buvimo vieta nežinoma, todėl jie negali būti dalinami. Iš atsakovo ieškovei priteistina 2 395 Eur kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas nurodė, kad jis ir ieškovė neatliko nė vieno mokėjimo A. I. bankui pagal 2008 m. kovo 7 d. paskolos sutartį, nes neturėjo lėšų. Žodžiu su D. M. buvo sutarę, kad grąžins jai įmokėtas lėšas, kai turės galimybę. Be to, D. M. 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolino atsakovui 3 000 Eur santechninio mazgo įrengimui ir pagal 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartį paskolino 9 000 Eur stogo rekonstrukcijai ir asbestcemenčio dangos keitimui į skardą. Tokiu būdu D. M. paskolino atsakovui ir ieškovei 12 000 Eur jiems ½ dalimi priklausančio namo remontui ir rekonstrukcijai. Kadangi D. M. priklauso ½ dalis namo, negrąžinta paskolos dalis mažintina per pusę. Ieškovė ir atsakovas D. M. kreditą turi grąžinti lygiomis dalimis, po 13 136,70 Eur. Atsakovas 2023 m. balandžio 18 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „SB lizingas“ asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl šis vartojimo kreditas laikytinas jo asmenine prievole.
13. Tretysis asmuo D. M. patikslinusi reikalavimus (2023 m. lapkričio 3 d. DOK – 66423) prašė priteisti jai iš ieškovės ir atsakovo po 7 331,09 Eur sumokėtų pagal 2008 m. kovo 7 d. paskolos sutartį su A. I. bank, 2 805,61 Eur paskolintus nekilnojamam turtui pagal 2008 m. kovo 28 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įsigyti bei 3 000 Eur pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartis, viso po 13 136,70 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo kaltės išgalvoti. Ieškovė ilgą laiką ignoravo atsakovą kaip sutuoktinį, dėl ko atsakovas ne kartą klausė D. M., kaip toliau gyventi. 2022 m. birželį atsakovas informavo, jog daugiau neištvers ir išeis iš namų, kad vaikai mažiau patirtų psichologinio smurto iš ieškovės pusės ir nuolatinių keliamų skandalų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neteikė išlaikymo nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. birželio, atsakovas rūpinosi vaikais ir teikė jiems išlaikymą ne tik, kol gyveno su ieškove, bet tai daro ir dabar. Ieškovė nutyli, kad trūkstamus 5 611,23 Eur namo pirkimui paskolino D. M., nes šalys tuo metu neturėjo pinigų. Ieškovė neteisingai nurodo, kad dalį piniginių mokėjimų pagal paskolos sutartį atliko šalys, nes visą paskolą už ieškovę ir atsakovą bankui įvykdė D. M.. Ieškovės nurodyta aplinkybe dėl dovanojimo sandorio neatitinka tikrovės, nes su ieškove ir atsakovu buvo sutarta, kad jie įmokas grąžins, kai galės. Tretysis asmuo teigė, kad padengė visą prievolę bankui, tai yra sumokėjo 14 662,17 Eur pagal 2008 m. kovo 7 d. paskolos sutartį. Ieškovė ir atsakovas jokių įmokų bankui neatliko, nes neturėjo lėšų. Be to, paskolos iš banko neužteko sumokėti turto kainai, todėl tretysis asmuo paskolino trūkstamą 5 611,23 Eur sumą iš asmeninių ir skolintų lėšų. Pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį tretysis asmuo atsakovui paskolino 3 000 Eur mazgo įrengimui, o pagal 2018 m. liepos 16 d. sutartį – 9 000 Eur stogo rekonstrukcijai ir asbestcemenčio dangos keitimui į skardą. Šios paskolos negrąžintos. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorei priklauso ½ dalis namo, kuris už skolintas lėšas buvo rekonstruotas, ieškovės ir atsakovo negrąžintų paskolų dalis mažintina per pusę ir sudaro 6 000 Eur.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas nenurodė, kuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Atsakovas gyvendamas šeimoje prioritetu laikė savo asmeninius poreikius ir pramogas, šeimai sunkiai gyvenant atsakovas nevengė gautas lėšas skirti asmeninėms pramogoms ir laisvalaikiui. Pagrindine santuokos iširimo priežastimi laikytina tai, kad atsakovas susirado kitą moterį ir paliko šeimą. Jei ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, atsakovas turėjo su ieškove ieškoti galimybių spręsti kylančius nesutarimus, o jei tai nepavyksta – tartis dėl santuokos nutraukimo. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nekyla, atsakovas nepagrindė bendravimo su vaikais tvarkos būtinumo. Atsakovas nurodydamas išlaikymo dydį po 234,40 Eur nepagrindė jo paskaičiavimo. Įsipareigojimas UAB „SB Lizingas“ yra asmeninė atsakovo prievolė. Ieškovė nesutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad jie turi bendrą kreditorių D. M., kuri įvykdė dalį prievolių buvusiam kreditoriui A. I. bank p.l.c. Nes ji niekada nereikalavo iš šalių grąžinti šias lėšas, o atlikdama mokėjimus aiškino, jog juos atlieka nereikalaudama atlyginti. Iki bylos iškėlimo ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo su motina sudarytas paskolos sutartis.
15. Atsiliepime į trečiojo asmens D. M. reikalavimą ieškovė nurodė, kad apie 2011 metus D. M. neprašoma pati pasisiūlė, kad gali padėti jaunai šeimai, kurios finansinė padėtis nebuvo labai gera sumokėti paskolos įmokas sakydama, kad jas atliks geranoriškai padėdama vaikams. Nebuvo jokio susitarimo ar jos paaiškinimų, kad atliktus mokėjimus reikės vėliau grąžinti. Toks elgesys yra socialiai suprantamas ir pakankamai dažnai sutinkamas. Atlikti veiksmai ir sudaryti sandoriai turi būti vertinami pagal jų metu esančius šalių ketinimus ir tuo metu buvusią, aiškiai išreikštą valią. Tai, kad pasikeičia sandorį sudariusio asmens valia neturi turėti įtakos sandorio teisinei kvalifikacijai. Todėl D. M. atlikti mokėjimai padengiant šalių įsipareigojimus laikytini kaip dovanojimo sandoriai – apdovanotojo atleidimas nuo turtinės prievolės trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Sužinojusi apie santuokos nutraukimo procesą D. M. pakeitė poziciją dėl jos anksčiau atliktų mokėjimų ir pradėjo ieškoti būdų, kaip atgauti atliktus mokėjimus ar turtą. Pirminiu reikalavimu D. M. teigė, kad šalių įgytas turtas jai priklauso nuosavybės teise, nes ji sumokėjo jo kainą, pateikė reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo. Tokio reikalavimo pareiškimas ir paaiškinimai leidžia spręsti, kad D. M. mokėjimus atliko manydama, kad juos atlieka už savo turtą ir jokio susitarimo ar pranešimo šalims apie tai, jog tuos mokėjimus reikės jai vėliau grąžinti, nebuvo ir negalėjo būti. Jei būtų buvęs susitarimas dėl mokėjimų grąžinimo ateityje, apie jį būtų nurodyta pradiniame pareiškime. Procesinės pozicijos keitimas įrodo, kad ji nepatikima. Be to, trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, kad ji atliko visus mokėjimus bankui neatitinka tikrovės, nes 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. sausio 17 d., kovo 29 d., lapkričio 19 d. mokėjimus atliko atsakovas. Be to, nemaža dalis mokėjimų atlikta prieš 10 metų, todėl dėl dalies reikalavimų suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškovė teigė, kad nesiskolino pinigų iš D. M. namo įgijimui, trūkstamą pinigų sumą davė atsakovo močiutė H. B.. D. M. nepateikus įrodymų, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, 5 611,23 Eur perduota nekilnojamo turto įgijimui ar jais sumokėta už įgytą turtą, reikalavimas dalyje dėl 2 805,61 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, šio reikalavimo dalyje yra suėjęs senaties terminas. Ieškovė nurodė, kad šalys atliko namo sanitarinio mazgo bei stogo remontą, tačiau darbams atlikti įdėjo nemažai savo darbo, gavo pažįstamų pagalbos. Medžiagos buvo pirktos iš santaupų, gaunamų pajamų palaipsniui, šalys skolinosi lėšas iš pažįstamų ir dalimis jas grąžino. Ieškovė nesudarinėjo paskolos sutarčių su D. M., apie sudarytas sutartis ieškovei tapo žinoma tik iškėlus bylą, todėl jos kaip sudarytos be ieškovės žinios ir sutikimo pripažintinos negaliojančiomis. Be to, nėra aišku kodėl D. M. esant namo savininkei buvo būtina sudaryti paskolos sutartį dėl lėšų, panaudotų namo pagerinimui. 2018 m. liepos 17 d. sutartyje numatyta suma viršija 3 000 Eur, ji vykdoma grynais pinigais, nebuvo sudaryta notarine forma, todėl remiantis CK 6.871 straipsniu yra niekinė ir negaliojanti.
16. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą nepagrįstas. Atsakovo nuomone, jo teiktas vaikams išlaikymas nuo 2022 m. liepos mėnesio buvo pakankamas vaikams tinkamai augti ir vystytis bei patenkinti ne tik būtiniausius jų poreikius. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2 600 Eur įsiskolinimą nepagrįstas. Atsakovas nerinko čekių ar kvitų, kad galėtų įrodyti, kiek išleido bendraudamas su jais, tų pinigų neskaičiuoja ir išleidžia vaikams tiek, kiek reikia. Atsakovas rado bilietą, pirktą dukrai N. M. į 2023 m. gegužės 22 d. vykusį Rammstein koncertą Vilniaus Vingio parke. Visada pasveikina vaikus gimtadienio, kitų švenčių progomis, noriai ir maloniai su jais bendrauja.
17. 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad po santuokos su atsakovu apsigyveno pas tėvus. 2010 m. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Namas buvo neįrengtas, patogumų jame nebuvo, aplinka apleista, šalių finansinė padėtis sunki, tretysis asmuo D. M. pasisiūlė padėti išmokėti kreditą. 2014 m. vasarą padėjo įvedinėti vandenį, darbus padėjo atlikti vyro draugai. Medžiagas pirko už savikainą, darbai nekainavo, draugas davė sisterną kanalizacijai. Apie paskolos gavimą iš trečiojo asmens D. M. jai nebuvo žinoma. 2018 m. nutarė renovuoti namą. Pakeitė stogą, darbus atliko pažįstamas, todėl išlaidos buvo minimalios. Trūko 3 000 Eur, kuriuos pasiskolino iš draugo. Atsakovas žvejys, daug pinigų išleisdavo valams, meškerėms, be to jis mėgo gerai apsirengti, pirko brangius drabužius, norėjo žieminių, vasarinių kostiumų žvejybai. Ieškovė iš savo darbo užmokesčio išlaikė vaikus, tvarkė aplinką. Atsakovas norėjo laikytis teises motociklui vairuoti, ieškovė prieštaravo, nes namas nebuvo tinkamai įrengtas, neužbaigtos grindys, sienos, lubos. 2019 m. spalį atsakovas įgijo motociklo teises, 2020 m. pavasarį įgijo motociklą už 6 000 Eur, vėliau motociklininko kostiumą už 1 000 Eur, šalmą už 600 Eur, namo įrengimas atsakovui nerūpėjo. Motociklas buvo nupirktas važinėti su sugyventine. 2021 m. atsakovas pasikeitė, atitolo. Pradėjo laikyti telefoną prie savęs, jo nepaleisdavo, pastoviai kažką rašė. 2022 m. išgirdo, kad jis sveikina moterį su Naujais metais. Žinojo, kad atsakovas pradėjo maudytis žiemą su V. M., visada po darbo apie 17 val. išvažiuodavo prie ežero, vėliau išvažiuodavo 8 val., grįždavo apie 22.30 val. Ieškovė norėdavo važiuoti kartu, bet atsakovas tam prieštaravo. 2022 m. vasarą ieškovė patikrino skambučių išklotines ir pamatė skambučius, žinutes V. M.. Ieškovei buvo sunku viską ištverti. 2022 m. balandį ieškovė paprašė pasakyti, su kuo atsakovas susitikinėja. Iš pradžių atsakovas neigė, vėliau prisipažino. Ieškovė paprašė atsakovą išsikraustyti. Pablogėjo ieškovės sveikata, sutriko miegas, gydytojas skyrė raminančiųjų. 2022 m. birželį dukra turėjo vykti pagal Erasmus programą į Lenkiją, atsakovas nedavė pinigų. Kai papasakojo D. M. apie kitą moterį, ji ieškovę palaikė, o su sūnumi nebendravo pusę metų. 2022 m. birželio pabaigoje atsakovas išsikraustė gyventi atskirai, o 2022 m. liepos 15 d. ieškovei pirmą kartą pervedė 400 Eur, iš jo pagalbos ieškovė nesulaukdavo. 2022 m. rugpjūtį ieškovė patyrė piršto traumą, prašė atsakovo padėti sukapoti malkas, tačiau tai padaryta nebuvo. Ieškovė teigė, kad 2018 m. paskolą iš D. M. nežinojo. Kai išėjo iš namų atsakovas su vaikais nebendrauja, pasiima vaikus pas gimines 2 val. Telefonu paskambina dažniausiai dukrai, bendrai klausia “ką veiki”, “kaip gyveni”. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. namas buvo neįrengtas, dėl to dažnai kildavo barniai, ieškovė prašė nepirkti meškerės, motociklo, nes jie brangiai kainavo, pripažino, kad „spaudė gal“. Taip darydavo norėdama parodyti vaikams, kad nenormalu taip gyventi, be ieškovės pastangų nebūtų patogumų name ir šiuo metu. Turbūt prašymai atsakovui nepatiko. 2019 m. – 2020 m. prasidėjo šaltumas santykiuose, atsakovas atitolo, pasidarė uždaras, ką ieškovė bepasakydavo atsakovui būdavo neįdomu, atsakydavo „daryk taip, tegu būna kaip nori“. Atsakovas kartu gyveno iki 2022 m. birželio pabaigos, tačiau pirko maistą tik sau, nevalgė to, ką ieškovė gamino, vaikams nieko nepirko, už nieko nemokėjo, tik kartais parveždavo iš būrelio. Motociklą atsakovas pardavė V.i, ieškovei jokių už pardavimą gautų lėšų neperdavė. 2022 m. birželio pradžioje atėmė automobilio Subaru (duomenys neskelbtini) raktus. Ieškovė neturėdama automobilio prašė giminaitės pagalbos, kad pavežtų ją, dukrą, mėnesiui draugė buvo paskolinusi automobilį. Vėliau D. M. liepė duoti ieškovei automobilį, išeidamas iš namų birželio pabaigoje atsakovas pasakė „aš atimsiu tą automobilį, tu jo neturėsi“. Automobilį jis paėmė 2022 m. gruodžio mėnesio techninei apžiūrai, jos nepraėjo, nes automobilis buvo blogos būklės. 2023 m. sugedo, prakiuro bakas, remontas brangiai kainuotų. 2023 m. vasarą atsakovas paėmė automobilio raktus, ieškovė atidavė, nes bijojo neduoti. Teikdama paaiškinimu apie išlaidas vaikams ieškovė parodė, kad dukra lanko šokius, kainuoja 30 Eur, dalyvauja Erasmus programoje, vyksta į užsienį mokytis anglų kalbos, šokių konkursus. Sūnus būrelių nelanko. Specialių poreikių vaikai neturi. Ieškovės pajamos sudaro apie 800 -1 000 Eur per mėnesį, gauna po 95 Eur išmoką vaikams. Ieškovė teigė, kad su D. M. santykiai labai atšalę, ji labai supyko, kai ieškovė nusprendė skirtis iki tol atvažiuodavo dažnai, pabūdavo. Kai santykiai atšalo, prasidėjo įtampa. D. atvažiuoja į daržą, bet su ieškove nebendrauja, vasarą išvadino baisiu žmogumi. Ieškovė neturi ketinimu grįžti gyventi į namą, nes jai tektų tik ¼ jo dalis. Atsakydama į atsakovo atstovo klausimą ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario mėnesį siuntė laišką atsakovui siūlydama nutraukti santuoką, nes atsakovas nuolat priekaištavo, kad ieškovė viską daro ne taip. Ieškovė atsakė, jei netinka, gali skirtis. Į klausimą, ką atsakovas atsakė, ieškovė paaiškino „atrodo nesakė, kad skiriamės“, nes atsakovui buvo patogu su ieškove gyventi. Atsakovui pabodo klausyti ieškovės priekaištų. Ieškovė pripažino jaučianti ir savo kaltę dėl santuokos iširimo. Nuo 2022 m. atsakovas neduodavo pinigų pirkiniams, maistui, už savo lėšas pirkdavo sau, o ieškovė už savo maitino ir išlaikė šeimą. Porą kartu yra davęs pinigų už elektrą sumokėti priekaištaudamas dėl to. Paskolą iš pradžių iki 2011 m./2012 m. mokėjo ieškovė, nes ji gaudavo gerą motinystės pašalpą, duodavo pinigus vyrui, o jis pašte sumokėdavo. Vėliau D. ėmė dengti paskolą. Jei ieškovė būtų žinojusi, kad jai reiks grąžinti, būtų nesutikusi. Ieškovė paaiškino, kad, kadangi atsakovas pasiėmė automobilį, tegul jis jam ir atitenka. Kitą automobilį ji paimtų, nes jis važiuojantis. Automobilio vertę nurodė pagal atsakovo nurodytą mediacijoje. Šiuo metu jo vertė turbūt nesiektų 1 000 Eur. Ieškovė sakė įrodymų neturinti, tačiau atvykęs atsakovas, paėmęs strypą grasino, kad, jeigu ieškovė neatiduos automobilio, pradus padangas, jį sugadins, sakė tą auto pasiims, nes tai jo. Atsakydama į atsakovo atstovo klausimą dėl 2015 m. paskolos paaiškino, kad vanduo buvo pravestas 2014 metų pavasarį, santechnika įrengta rudenį, paskolos pinigų nematė. Santechnikos mazgas padarytas už šeimos lėšas, atsakovo draugas atliko darbus be atlygio, įranga pirkta už savikaina su didele nuolaida. Apie 2018 m. paskolą nieko nežino, apie ją nebuvo informuota. Stogą dengė atsakovo draugas, už darbus apmokėta minimali suma, gal 1 500 Eur. Visas stogo keitimas kainavo apie 9 000 Eur – 10 000 Eur, apmokėta iš santaupų, gal 3 000 Eur paskolino atsakovo kaimynas iš (duomenys neskelbtini), greitai grąžino, gyveno iš ieškovės darbo užmokesčio, o atsakovo skirdavo skolai grąžinti. Valtį atsakovas gavo dovanų gal 2012 m., ją paėmė atsakovo tėvas gal 2021 m. vasarą, nuo to laiko ieškovė nežino, kur valtis, gal atsakovas jos irgi neturi, matė ją uošvių bute, uošvio kambaryje, po to nežino, kur ji. Už valtį kompensacijos neprašo, nes ji atsakovui buvo dovanota. Echalotą pirko atsakovas iš Anglijos. Mažas daiktas, nieko nuostabaus, kad pasimetė, ieškovė nežinotų, ką su juo daryti. Nežino, kur yra suktukas „Makita“. Tai senas daiktas, nesupranta, kodėl atsakovas nurodė tokią jo kainą. 2022 m., kai atsakovas išėjo gyventi atskirai pastoviai atvažiuodavo pasiimti daiktų. D. pasiūlė, kad jis nevežtų daiktų į V. butą, vežtų pas ją. Ieškovė dėdavo daiktus į dėžes ir veždavo pas D.. Tikriausiai atsakovas iš jos viską pasiėmė. Šalmo nepasiėmė, nes atsakovas reikalavo grąžinti. Ieškovė neturi motociklo teisių. Jei kitas automobilis būtų priteistas, ieškovė jį paimtų. Ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau jai būtų patogu, jei atsakovas perspėtų, kada paima vaikus. Namo įgyti ieškovė nenorėjo, nes jis nieko vertas. Neįsivaizdavo, kaip jame galima būtų gyventi. Name šalta, jei būna vėjas, pučia iš visų pusių. Atsakovo močiutė sumokėjo už likusią dalį namo. Dalis, kurią įsigijo, buvo močiutės dviejų seserų. Po vienos mirties močiutė pergyveno, kad įgis svetimas asmuo, todėl ieškovės prašė paimti paskolą, sakė padės ją mokėti. Ne ieškovės ir atsakovo šeimai reikėjo to namo. Ieškovė labai nenorėjo pirkti, bet sutiko. Atsakovas žadėjo padaryti remontą. Ieškovė tuo metu gavo motinystės pašalpą, atsakovas nedirbo, todėl reikėjo papildomo užstato. Ieškovė įsipareigojo mokėti įmokas. Vėliau, po penkių metų, D. pasiūlė pagalbą išmokant paskolą.
Šalies argumentai
18. Ieškovės atstovas paaiškino, kad santuokos metu atsakovas susirado kitą moterį, paliko šeimą ir ja nesurūpino. Tai patvirtina netiesioginiai įrodymai – nuotraukos prie motociklo, kurį perleido dieną po to, kai išėjo iš namų. Ieškovė leidžia bendrauti su vaikais, tačiau atsakovas nebendrauja. Atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka nekonkreti. Ieškovės nurodė automobilio vertę, kuri buvo atsakovo pasiūlyta mediacijoje. Kai atsakovas pasiūlė automobilį priteisti ieškovei, tai nurodė mažesnę jo kainą. Dauguma kilnojamų daiktų yra susiję su nekilnojamu turtu. Bylos metu ieškovės pozicija nesikeitė. Jai namas nėra reikalingas. Jis nėra baigtas statyti, jį reikia apšildyti, remontuoti. Jei jis ir būtų priteistas ieškovei, kitų ginčas dėl jo atidalijimo. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad procesinis elgesys parodo tiesą iš dalies. Ieškovės pozicija niekada nekito. Trečiojo asmens procesinis elgesys nebuvo nuoseklus. Pradžioje prašė priteisti turtą, vėliau reikalavimą pakeitė. Paskolos sutartys sudarytos tarp mamos ir sūnaus, jos su ieškove nederintos. Šaukimas atsakovui buvo įteiktas adresu, kur gyvena V. M.. Automobilis, kurį atsakovas pasiėmė, 2023 m. gegužės mėnesį stovėjo tuo pačiu adresu. Ten pat stovi ir kitas automobilis, priekaba. Atsakovas pripažino, kad nuo 2023 m. birželio pradėjo gyventi su V.. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tuo laikotarpiu, už kurį jis prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jis pirko maistą, kitus daiktus šeimai. Atsakovas prašo dalinti apšiltinimo medžiagas, jos yra sukrautos name. Paskolos sutartys sudarytos tarp artimų giminaičių, nesilaikant notarinės formos, D. M. negalėjo paaiškinti jų sudarymo aplinkybių, klausimai jai sukėlė pyktį. Jei iš tiesų buvo sudaryti paskolos sandoriai, jų sudarymo aplinkybes D. būtų paaiškinusi. Paaiškinimų metu ji nurodė, kad dalimis duodavo pinigus, nors sutartyje nurodyta, kad duota visa suma. Notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu.
19. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad santuoka iširo dėl nesusipratimų, abiejų kaltės. S., kai susinervindavo, bėgdavo iš namų, vaikai laikydavo už rankų. Su kita moterimi bendrauja nuo 2023 m., nepamena, kada susipažino. Nuo 2022 m. birželio gyvena atskirai, gyvenant kartu vaikai nuolat matė ginčus. Kol gyveno kartu atsakovas dengdavo savo dalį išlaidų. Dėl maisto, vaikų drabužių buvo atsakinga ieškovė, malkomis, buitimi rūpinosi atsakovas. Išeidamas gyventi atskirai atsakovas pasakė „atsibodo toks gyvenimas“, ieškovė prašė „gal galim dar kartą pabandyti“. Atsakovas nesutiko dar kartą pabandyti, nes dėl visko kenčia vaikai. Namas buvo tinkamas gyventi, bet reikėjo rekonstruoti, stogą, langus įdėjo. Stogą keitė 2015 m., 2016 m., 2018 m. – sanitarinį mazgą, vėliau pripažino, kad klydo. Dalį pinigų turėjo, dalį davė D., sakė, kai turėsite grąžinsite. Apie 2015 m. paskolą ieškovė žinojo, nes kartu atliko darbus. Buvo pirktos plytelės, hidroforas, boileris, unitazas. 2018 m. pirkta skarda. Darbus atliko su draugu, ieškovė viską žinojo. Santechnikos mazgo įrengimas kainavo apie 3 000 Eur, stogo pakeitimas - 9 000 Eur. Motociklas buvo pirktas šeimai. Dėl motociklo perleidimo kainos atsakovas paaiškini, kad turėjo grąžinti 1 000 Eur paskolą, todėl ir perleido už tokią kainą. Perleido V., nes ji turėtą sudaužė. Atsakovas pripažino, kad dėl bendravimo su vaikais ginčų nėra, ieškovė visada leidžia su jais bendrauti, nustatyti bendravimo tvarką nėra būtinumo. Automobilis, kurį prašo priteisti ieškovei, stovi kieme, kur atsakovas gyvena ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė atvažiavo paimti atsakovo dokumentų, atnešė raktus ir pasakė „patrauk man ją iš kelio“. Atsakovas paaiškino, kad išėjęs gyventi atskirai iš pradžių gyveno pas mamą. Neatsakė, kada D. M. sužinojo apie jo santykius su V., tačiau pripažino, kad sužinojusi iš pradžių supyko, dabar santykiai su ja geri.
20. Tretysis asmuo D. M. paaiškino, kad ji mažai uždirbo, todėl negalėjo paimti paskolos, todėl ją paėmė ieškovė, o ji sutiko mokėti paskolą. Mokėjimo sąlygų nebuvo aptarę. Manyta, kad, kad turės pinigų, tas mokės. Jie neturėjo pinigų. Kai gyveno kartu, nieko nesakė, kai taip išėjo, nori atsiimti. 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos egzempliorių atnešė sūnus, D. M. yra davusi jam 500 Eur, 1000 Eur, neturėjo 3000 Eur. Buvo ir kitų paskolų, nenurodytų. Dėl pasirašymo termino paaiškino „na, turbūt tą dieną buvo pasirašyta“. Apie V. sužinojo 2022 m. vasarą. Atsakovas pasakė, kad yra kita moteris, nusibodo bartis ir toks gyvenimas. 2022 m. birželį atsakovas neilgai pagyveno, kai susibarė, išėjo. Po to susirgo tėvas, buvo aišku, kad ilgai negyvens, atsakovas sugrįžo.
Atsiliepimas
21. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad atsakovas yra mažakalbis asmuo. Dėl santuokos nutrūkimo kaltos abi šalys. Iki 2022 m. birželio mėnesio, kai išėjo gyventi atsakovas atskirai ištikimybės nebuvo. Ieškovė nenurodė, ką padarė, kad santuoka neiširtų. 2021 m. ji siuntė laišką dėl skyrybų. Atšalo šalių santykiai, atsakovas negalėjo toliau taip gyventi, bet ne dėl kitos moters. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra, dėl bendravimo tvarkos atsakovas pakeitė poziciją. Atsakovas sutinka mokėti išlaikymui po 200 Eur, teikdama reikalavimą dėl išlaikymo ieškovė jo nesumažino vaiko pinigų suma. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepagrįstas, iki 2022 m. birželio pabaigos atsakovas gyveno šeimoje, pagal įprastą tvarką atliko mokėjimus, todėl teigti, kad nesirūpino šeima nepagrįsta, paprastai išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo gyvenimo skyriumi. Ieškovė gyveno visame name, dėl skyrybų išsikėlė. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas paėmė abu automobilius neatitinka tikrovės. Atsakovas juos paėmė, nes jie buvo be priežiūros. Automobilio vertę sumažino, nes pamatė, kad ji krenta. Atsakovas sąžiningai išvardino, ką iš kilnojamų daiktų turi. Ieškovė patvirtino, kad valtį atidavė uošviui. D. iš pradžių nekalbėjo, kad paskolą reikės grąžinti, tai pasakė vėliau. Apie kredito dovanojimą kalbos niekada nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo
22. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė N. M., (duomenys neskelbtini) gimė L. M..
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tačiau minėtos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-480-378/2017). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.
24. Ieškovė teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris buvo ieškovei neištikimas, susirado kitą moterį, išėjo gyventi atskirai. Atsakovas teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
25. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju bylos duomenų visuma nepakankama konstatuoti, kad santuoka tarp šalių iširo tik dėl atsakovo kaltės (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas gyvendamas santuokoje susirado kitą moterį ir pradėjo su ja artimai bendrauti, tačiau bylos duomenų visuma nesuponuoja manymo, kad būtent atsakovo santykiai su V. M. tapo santuokos iširimo priežastimi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad santuoka sudaryta 2005 m. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad gyvenant santuokoje tarp šalių vyravo barniai, ji reiškė priekaištus atsakovui dėl nepakankamo rūpinimosi namo įrengimu, atsakovas daugiau lėšų išleisdavo savo asmeniniams nei bendriems šeimos poreikiams. Ieškovės išdėstytos aplinkybės dėl atsakovo pomėgio žvejybai, lėšų asmeniniams poreikiams (žvejybai ir motociklui) leidimo nepagrindžia atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nes sudarius santuoką sutuoktiniai nėra įpareigoti vesti tokį asmeninį gyvenimo būdą, kurio labiausiai tikėtųsi kita šalis. Taip pat nėra aiškių kriterijų, susijusių su šeimos gyvenamosios aplinkos sąlygomis, pagal kuriuos galima būtų spręsti dėl netinkamo kitos šalies santuokinių pareigų įgyvendinimo. Suprantamas ieškovės noras geriau įsirengti namus, tačiau tokių siekių neišpildymas nelaikytinas santuokinių pareigų pažeidimu. 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad 2018 m. namas buvo neįrengtas, dėl to dažnai kildavo barniai, ieškovė prašė nepirkti meškerės, motociklo, nes jie brangiai kainavo, pripažino, kad „spaudė gal“, turbūt prašymai atsakovui nepatiko, 2019 m. – 2020 m. prasidėjo šaltumas santykiuose, atsakovas atitolo, pasidarė uždaras, ką ieškovė bepasakydavo atsakovui būdavo neįdomu, atsakydavo „daryk taip, tegu būna kaip nori“. Taigi, ieškovė teikdama paaiškinimus pripažino, kad jos priekaištai dėl gyvenimo sąlygų, bendrų lėšų joms pagerinti panaudojimo, galėjo kelti įtampą tarp sutuoktinių ir tapti nesutarimų priežastimi. Be to, ieškovė neginčijo, kad 2021 m. vasario 16 d. į atsakovo elektroninį paštą išsiuntė elektroninį laišką, atmintinę, susiruošusiems nutraukti santuoką. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad tai padarė norėdama atsakovą pagąsdinti, skirtis nenorėjo, tuo metu dar nežinojo apie atsakovo santykius su V.. Išsiųstas elektroninis laiškas patvirtina, kad santykiai tarp šalių buvo tokie konfliktiški, įtempti, todėl ieškovė turėjo pretekstą pagąsdinti atsakovą dėl skyrybų. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad išeidamas gyventi atskirai jis pasakė „atsibodo toks gyvenimas“, ieškovė prašė „gal galim dar kartą pabandyti“, atsakovas nesutiko dar kartą pabandyti, nes dėl visko kenčia vaikai. Taigi, šalių paaiškinimai teismo posėdyje pakankamai patvirtina, kad šalims sukūrus santuoką ir pragyvenus ilgą laiką kartu, pristigo pastangų toliau išlaikyti šeimyninius santykius, namo remonto, įrengimo darbai sąlygojo buitinius rūpesčius, kuriuos sprendžiant pritrūko savitarpio bendradarbiavimo, supratimo. Atsiradus įtampai, nuovargiui, konfliktams, šalys neįstengė rasti tarpusavio supratimo bei išsaugoti santuokinius ryšius. Nors atsakovas, būdamas santuokoje pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi, negalima konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1042-580/2023). Atsakovo neištikimybė gali būti vertinama kaip nepagarba ieškovei, tačiau ne pagrindas taikyti prezumpciją ir (ar) pripažinti įrodytu su ja siejamą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
26. Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kasacinio teismo doktriną, teismas neturi pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis). Remdamasis byloje esančiais duomenis, o būtent šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiuose laikui bėgant pradėjo trūkti tarpusavio pagarbos bei supratimo, pakantumo, įsivyravus konfliktams šalys nesugebėjo įveikti jų bei jų keliamų pasekmių, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo (CPK 185 straipsnis, CK 3.27 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis). Šalims sutinkant, paliekamos jų santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnis).
27. Konstatavus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės prašymas priteisti neturtinę žalą.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos
28. Byloje nekilo ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. 2023 m. liepos 5 d. išvadoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrius nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo po 320 Eur priteisimas, ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitiks vaikų interesus. 2023 m. lapkričio 29 d. išvadoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų interesus, tėvo ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, skyriaus manymu, aiškesnė ir konkretesnė bendravimo tvarka yra tinkamesnė, nes užkertą kelią tėvų konfliktams bei interpretacijoms, tačiau vaiko negalima priversti bendrauti su vienu iš tėvų, o tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus.
29. Nesant ginčo tarp šalių, darytina išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus ir poreikius, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).
30. Ieškovė konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos neprašė nustatyti, tik norėjo, kad apie bendravimą būtų iš anksto pranešta. Tokio reikalavimo įtvirtinimas atitiktų tiek vaikų ir ieškovės interesus bei nepažeistų atsakovo interesų, nes visiems būtų aiškus ir iš anksto žinomas bendravimo laikas, tiek ieškovė, tiek vaikai, žinodami apie bendravimą galėtų tinkamiau jam pasiruošti. Be to, pasibaigus bendravimui tėvas turi grąžinti vaikus į gyvenamąją vietą. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad ieškovė neriboja jo bendravimo su vaikais ir dėl to jokių ginčų tarp šalių nekyla. Atkreipus atsakovo dėmesį, kad jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-160-378/2019), teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad nereikalauja, jog būdų nustatyta jo prašoma bendravimo tvarka (2024 m kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:24:30). Todėl priešieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.
31. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė N. M. yra (duomenys neskelbtini) metų, o L. M. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, abu lanko ugdymo įstaigas, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro apie 840 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo draudžiamos pajamos sudaro apie 1 803 per mėnesį. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad gauna 1079,85 Eur darbo užmokestį. Šalys turi dvi transporto priemones, priekabą, ½ dalį gyvenamojo namo, kuriame gyvena, žemės sklypą. Abi šalys turi ir kito nekilnojamo turto, kurį paveldėjo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ribojančius jo darbingumą, ar kitus išlaikytinius byloje nėra.
33. Ieškovė su pradiniu ieškiniu pateikė vaikų poreikių – išlaidų lentelę, kurioje nurodė, kad išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį sudaro apie 598 Eur. Patikslintoje 2023 m. gruodžio 19 d. pateiktoje lentelėje nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui sudaro 665 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad į lentelę neįtraukė visų išlaidų vaikų išlaikymui (pvz. išlaidų dviračiui, kompiuteriui), tačiau kartu neįrodinėjo, kad tokios išlaidos yra būtinos, bei, kokio dydžio jos būtų (CPK 178 straipsnis). Todėl, esant ginčui tarp šalių dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į ieškovės pateiktose lentelėse nurodytas išlaidų sumas.
34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
35. Minimali mėnesinė alga bylos nagrinėjamu pirmosios instancijos teisme metu, t. y. nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo 840 Eur (po mokesčių – 633 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi 2023 m. vaiko išlaikymui skirtina 633 Eur suma yra neįrodinėtina. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), vadinasi nuo 2024 m. vaiko išlaikymui skirta 709 Eur išlaidų suma neįrodinėtina. Ieškovės nurodytų išlaidų vaikams dydžiai iš esmės neviršijo minimalios algos. Be to, atsakovas neteikė argumentų bei įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą būtinų išlaidų vaikams dydį (CPK 178 straipsnis). Nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečių vaikų išlaikymui yra neprotingos ar nepaprastai didelės, todėl atsakovui nepateikus jokių argumentų dėl ieškovės nurodytų išlaidų vaikų išlaikymui pagrįstumo nėra pagrindo jas mažinti.
36. Ieškovė nurodė, kad vaiko pinigai numatyti kaupti kaip vaikų piniginės lėšos ateityje leidžiant panaudoti mokslams ir kitiems poreikiams sulaukus pilnametystės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-502-936/2024).
37. Šioje byloje nustatyta, kad šalių pajamos nėra didelės (ieškovės apie 840 Eur, atsakovo apie 1 080 Eur) per mėnesį, todėl remiantis teismų praktika panašiose bylose, vaiko išmokų suma mažintinas priteistino išlaikymo dydis. Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio x 49 Eur) universali išmoka vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“). Taigi, nagrinėjamu atveju vaikams reikalinga išlaikymo suma pradinio ieškinio pateikimo metu buvo po 512,25 Eur ((598 Eur - 85,75 Eur)/2), patikslinto – po 579,25 Eur (665 Eur – 85,75 Eur).
38. Pažymėtina, kad, kaip paaiškino ieškovė ir nepaneigė atsakovas, jis su vaikais bendrauja retai. 2023 m. birželio 27 d. nuomonės išklausymo metu L. ir N. paaiškino, kad kartais tėvas nuveža į piceriją, pavalgo picų. Kartu praleidžia apie valandą. Ilgesniam laikui ar likti su nakvyne tėtis nekviečia. Tėtis paskambina per šventes, pasveikina, bet dovanų neatveža. Susitikus tėvas pinigų neduoda, viską perka mama. L. laisvalaikiu mėgta piešti, jokio neformalaus užimtumo būrelio nelanko. N. lanko šokių būrelį, turėjo važiuoti į varžybas kitoje šalyje, prašė, kad tėvas prisidėtų finansiškai, nes kelionė kainavo 400 Eur, bet tėvas atsisakė padėti. N. teigimu, ji žino, kad tėvas perveda po 200 Eur išlaikymui, bet jos nuomone to neužtenka ir mamai tenka didesnė našta. Byloje nustatyta, kad vaikai nuo 2022 m. birželio gyvena su ieškove, kuri viena jais rūpinasi. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas gauna didesnį darbo užmokestį nei ieškovė, todėl atsakovas turi pareigą didesne dalimi pridėti prie vaikų išlaikymo nei ieškovė. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nustačius, kad ieškovė viena rūpinasi vaikais, atsakovas su jais bendrauja retai, atsakovo pajamos didesnės nei ieškovės, vadovaujantis teisingumo, protingumo principu yra pagrindas kiek nukrypti nuo pareigos išlaikyti vaikus lygybės principo, nustatant, kad atsakovas turi dengti 56 procentus vaikams būtinų išlaidų, ieškovė – 44 procentus. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo 2023 m. birželio 13 d. priteistina po 287 išlaikymas kiekvienam vaikui, nuo patikslino ieškinio 2023 m. gruodžio 19 d. pateikimo – po 324 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (CK 3.3 str., 3.192 str., 3.194 str.). Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomo išlaikymo priteisimas jam taptų nepakeliama našta, tačiau, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kokias pastangas dėjo, kad gautų didesnes pajamas. Atsakovas neįrodinėjo savo išlaidų pragyvenimui, kad iš tiesų būtų galima konstatuoti, kad priteisus prašomo dydžio išlaikymą atsakovas objektyviai negalės jo mokėti, nes jam neliks lėšų pragyvenimui. Atsakovas teigė, kad neatsisakys finansiškai prisidėti savo vaikams reikalingų brangesnių pirkinių, tačiau išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir užtikrinti būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą.
39. Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
40. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
41. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas gyvena atskirai nuo 2022 m. birželio pabaigos. Tačiau pakankamai įtikinami ieškovės argumentai, kad tinkamo išlaikymo atsakovas neteikė nuo 2022 m. sausio 1 d. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad nuo 2022 m. atsakovas neduodavo pinigų pirkiniams, maistui, už savo lėšas pirkdavo sau, o ieškovė už savo lėšas maitino ir išlaikė šeimą, atsakovas porą kartu yra davęs pinigų už elektrą sumokėti, priekaištaudamas dėl to. 2022 m. birželį dukra turėjo vykti pagal Erasmus programą į Lenkiją, atsakovas nedavė pinigų, šią aplinkybė patvirtino ir šalių dukra N. M.. Be to, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad jau 2021 m. šalių santykiuose tvyrojo neturimai, įtampa (bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. vasario mėnesį ieškovė atsiuntė atsakovui atmintinę dėl skyrybų, 2022 m. ieškovė išgirdo, kad atsakovas sveikina moterį su Naujais metais, žinojo, kad atsakovas pradėjo maudytis žiemą su V. M., 2022 m. vasarą ieškovė patikrino skambučių išklotines ir pamatė skambučius, žinutes V. M., 2022 m. balandį ieškovė paprašė pasakyti, su kuo atsakovas susitikinėja, iš pradžių atsakovas neigė, vėliau prisipažino). Minėti duomenys pakankamai patvirtina, kad jau 2022 m. pradžioje sutuoktiniai buvo pakankamai atitolę, iš esmės bendro santuokinio gyvenimo negyveno, vedė atskirą ūkį, atsakovas palaikė ryšius su kita moterimi, todėl, įvertinus paminėtą, taip pat ieškovo paaiškinimus apie atsakovo pomėgį skirti lėšas asmeniniams poreikiams (motociklui, žvejybai, brangiems drabužiams ir pan.), labiau įtikinami ieškovės argumentai, kad atsakovas jau nuo 2022 m. sausio 1 d. tinkamai neišlaikė nepilnamečių vaikų nei atsakovo argumentai, kad jis tokią pareigą tinkamai vykdė (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178,185 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teismo posėdyje tik lakoniškai paaiškino, kad, kol gyveno kartu, jis dengdavo savo dalį išlaidų, dėl maisto, vaikų drabužių buvo atsakinga ieškovė, malkomis, buitimi rūpinosi atsakovas, tačiau kokios buvo jo išlaidos malkoms ir buičiai nedetalizavo, jas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad jis nerinko čekių ar kvitų, kad galėtų įrodyti išlaikymo faktą. Tokia pozicija viena vertus, įtikinama, tačiau įprastai atsiskaitymai už prekes yra vykdomi per banką, o atsakovas netgi nekonkretizavo, kokias išlaidas jis patyrė šeimos poreikiams nuo 2022 m. sausio mėnesio. Atsakovas rado bilietą, pirktą dukrai N. M. į 2023 m. gegužės 22 d. vykusį Rammstein koncertą Vilniaus Vingio parke, tačiau pavienės išlaidos vaiko pramogoms nesuponuoja manymo dėl tinkamo išlaikymo pareigos vykdymo. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad visada pasveikina vaikus gimtadienio, kitų švenčių progomis, noriai ir maloniai su jais bendrauja, tačiau vaikai VVTĮT specialistams sakė, kad tėtis paskambina per šventes, pasveikina, bet dovanų neatveža, susitikus tėvas pinigų neduoda.
42. Taigi, byloje esančių duomenų visuma labiau suponuoja išvadą, kad jau nuo 2022 m. sausio atsakovas tinkamai neišlaikė nepilnamečių vaikų nei priešingai (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Visgi, byloje nustačius, kad dalį laikotarpio, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, šalys gyveno kartu, ieškovei nepateikus konkrečių įrodymų dėl išlaidų vaikų poreikiams nuo 2022 m. sausio iki ieškinio pateikimo, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, jo dydis nustatytinas pagal mėnesinį minimalų atlyginimą atėmus išmokas vaikams. Be to, nesant ginčo, kad iki 2022 m. liepos 1 d. atsakovas gyveno kartu su šeima, išlaikymo dydis skirstytinas lygiomis dalimis, o tik nuo 2022 m liepos 1 d. jo tenkanti dalis atsakovui skaičiuotina didesnė. Minimalus darbo užmokestis 2022 m. buvo 730 Eur neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius - 533,65 Eur, išmoka vaikui – 73,50 Eur. Todėl iš atsakovo priteistina po 2 299,75 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui (1 380,45 Eur už 2022 m. sausio – birželio mėnesius ((533,65-73,50)/2)*6), 346 Eur už 2022 m. liepos – gruodžio mėnesius ((533,65-73,50)*0,56)*6)-200*6), 532,30 Eur už 2023 m. sausio – gegužės mėnesius (633-85,75)*0,56*5)-1 000)) bei 41 Eur už 2023 m. birželio 1-12 d. (633-85,75)*056)/31*12-(200/31*12)).
Dėl nekilnojamo turto, kilnojamo turto padalijimo, kompensacijos priteisimo
43. Nutraukiant santuoką bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas turi būti padalintas (CK 3.100 straipsnis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.
44. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalintino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalys 70,79 kv. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kita dalis šio turto priklauso trečiajam asmeniui D. M.. Minėtą turtą ieškovė ir atsakovas įgijo 2008 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 70 000 Lt, kuriuos pirkėjai sumokėjo pardavėjoms, o pardavėjos gavo iš pirkėjų prieš pasirašant sutartį. 2023 m. birželio 29 d. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 8 370 Eur, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 31 221 Eur, pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 1 860 Eur, kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),- 189 Eur.
46. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys jau ilgą laiką kartu negyvena, ieškovė iškėlus bylą išsikraustė iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. lapkričio 1 d. nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), už 250 Eur. Ieškovė nurodė, kad name gyventi su vaikais jai nepatogu, namas tinkamai neapšiltintas, vaikams toli nuo jo važiuoti į ugdymo įstaigas. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai). Namas yra nedidelis, bendro 70,79 kv. m. ploto, šalims priklauso jo tik ½ dalis, kita dalis priklauso atsakovo motinai trečiajam asmeniui D. M., su kuria, kaip matyti iš paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovės santykiai yra įtempti. Įtikinami ieškovės atstovo argumentai, kad priteisus šalims nekilnojamą turtą lygiomis dalimis vėliau teks spręsti ginčą tarp šalių dėl turto atidalijimo. Todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti atsakovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių A(duomenys neskelbtini).
47. Šalys santuokos metu įgijo automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN J(duomenys neskelbtini), automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priekabą RYDWAN A750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašė priteisti jam automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4 000 Eur, o ieškovei automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 500 Eur. Ieškovė paaiškino, kad išeidamas iš namų birželio pabaigoje atsakovas pasakė „aš atimsiu tą automobilį, tu jo neturėsi“. Automobilį jis paėmė 2022 m. gruodžio mėnesį techninei apžiūrai, jos nepraėjo, nes automobilis buvo blogos būklės. 2023 m. sugedo, prakiuro bakas, remontas brangiai kainuotų. 2023 m. vasarą atsakovas paėmė automobilio raktus, ieškovė atidavė, nes bijojo neduoti, atvykęs atsakovas, paėmęs strypą grasino, kad, jeigu ieškovė neatiduos automobilio, pradurs padangas, jį sugadins, sakė tą auto pasiims, nes tai jo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad abu automobiliai stovi namo, kuriame atsakovas gyvena, kieme. Teismo posėdyje ieškovė nurodė sutinkanti, kad jai atitektų automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei paaiškinus, kad atsakovas atėmė ieškovei galimybę naudotis automobiliu Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtam automobiliui esant atsakovo žinioje, taigi, nepaneigus ieškovės paaiškinimų dėl jo atėmimo, minėtas automobilis priteistinas atsakovui, o automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovei.
48. Priekaba RYDWAN A750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesant ginčo tarp šalių, priteistina atsakovui. Ieškovės atstovas pateikė duomenis iš autoplius.lt, iš kurių matyti, kad priekabų Rydwan kainos svyruoja nuo 999 Eur iki 2 290 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad priekabą pirko 2007 m. iš UAB „Avtovega“ už 3 040 Lt (880 Eur). Emprekis duomenimis priekabų Rydman A750, pagamintų 2006 - 2024 kaina su PVM 390 Eur. Todėl, žinant, kad transporto priemonės dėvisi, labiau įtikinami atsakovo argumentai, kad reali priekabos rinkos kaina būtų apie 400 Eur.
49. Kai vienas iš sutuoktinių teigia esant tam tikrą santuokos metu įgytą turtą kito sutuoktinio nuslėptą ar perleistą kitiems asmenims, tai turi įrodyti (CPK 178 straipsnis), t. y. pagrįsti, kad iš tikrųjų toks turtas, kurį prašoma pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, egzistuoja, jis įgytas ir kokiu teisėtu pagrindu abiejų ar vieno sutuoktinio, taip pat, kad vienas sutuoktinis be kito žinios perleido ar nuslėpė tą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013 ir kt.).
50. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Iš teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
51. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2020 m. birželio 3 d. įgijo motociklą (duomenys neskelbtini) už 6 000 Eur, kurį 2022 m. liepos 2 d. pardavė V. M. už 1 000 Eur. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad automobilis buvo perleistas už 1 000 Eur, nes tokio dydžio skolą jis turėjo grąžinti kitam asmeniui. Motociklas buvo perleistas V. M., su kuria atsakovas gyvena. Atsakovas nepateikė jokių argumentų dėl realios perleisto motociklo vertės. Santuokos metu atsakovo gautos sumos priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovas, be ieškovės sutikimo už 1 000 Eur perleidęs motociklą ir taip sumažinęs bendro šeimos turto balansą, vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), turi ieškovei grąžinti pusę už įgyjant motociklą sumokėtos sumos (ž. palyginimui Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1042-580/2023). Todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti jai 3 000 Eur kompensaciją už perleistą bendrą turtą.
52. Ieškovė paaiškino, kad šalmas „Shoei“ buvo įgytas tuo metu, kai atsakovas įgijo motociklą, kad ieškovė galėtų važiuoti su juo. Šalmas yra moteriškas, buvo įgytas ieškovės naudojimuisi, todėl nepaisant to, kad ieškovė neturi motociklininko teisių, tačiau šalmas buvo įgytas jai naudoti, jis jai ir priteistinas, nes atsakovas savo poreikiams negalės juo naudotis.
53. Ieškovė nurodė, kad motociklininko kostiumo vertė yra 1 000 Eur, atsakovas – 500 Eur. Ginčo nekilo dėl to, kad šis daiktas priteistinas atsakovui. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie didesnę turto vertę nei sutiko atsakovas, laikytina, kad kostiumo vertė 500 Eur (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178,185 straipsniai).
54. Ieškovė prašė atsakovui priteisti suktuką „Makita“, „Deeper“ žvejo echalotą, guminę valtį „Kolibri“. Minėta, kad kai vienas iš sutuoktinių teigia esant tam tikrą santuokos metu įgytą turtą, jis tai turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neįrodė, kad faktiškai tokie daiktai egzistuoja, teismo posėdžio metu pripažino nežinanti, kur jie yra, todėl minėti daiktai nedalintini.
55. Ginčo dėl likusių kilnojamų daiktų tarp šalių nekilo, todėl ieškovei priteistinas kompiuteris (200 Eur vertės), dulkių siurblys Thomas (240 Eur vertės), namų kino sistema „Sony“ (350 Eur vertės). Atsakovui priteistinas Šaldytuvas „Sharp“ (530 Eur vertės), skalbimo mašina „Elektrolux“ (340 Eur vertės), kaitlentė „Elektrolux“ (160 Eur vertės), orkaitė „Elektolux“ (270 Eur vertės), „Makita“ siaurapjūklis (100 Eur vertės), „Makita“ gręžtuvas (250 Eur vertės), „Makita“ perforatorius (200 Eur vertės), „Makita“ oblius (140 Eur vertės), „Metabo“ gręžtuvas (250 Eur vertės), motociklininko šalmas 600 Eur, šiltnamis (500 Eur vertės), putplastis (1 400 Eur vertės), stiklo vata (140 Eur vertės), betono maišyklė (270 Eur vertės), kopėčios (150 Eur vertės), žemės grąžtas (80 Eur vertės).
56. Taigi, ieškovei priteistina turto natūra už 4 990 Eur (4 000 Eur vertės transporto priemonė, 200 Eur vertės šalmas, 790 Eur vertės kitas kilnojamas turtas (sprendimo 55 punktas)). Atsakovui priteistina turto natūra už 35 785 Eur (nekilnojamo turto už 25 005 Eur (8 370+15 610,50 +930+94,05), o transporto priemonių už 4 900 Eur (4 500+400), motociklininko kostiumas už 500 Eur bei kito kilnojamo turto už 5 380 Eur (sprendimo 55 punktas)). Todėl ieškovei priteistina 15 397,50 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį natūra bei 3 000 Eur už perleistą motociklą, viso 18 397,50 Eur kompensacija.
Dėl kreditorinių reikalavimų, prievolių pobūdžio, sandorių pripažinimo negaliojančiais
57. Tretysis asmuo D. M. teigė, kad paskolino trūkstamus 5 611,23 Eur gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kitų statinių įgijimui. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šalys įgijo nekilnojamą turtą už 70 000 Lt (20 273,40 Eur), kuriuos pirkėjai sumokėjo pardavėjoms, o pardavėjos gavo iš pirkėjų prieš pasirašant sutartį. Pagal 2008 m. kovo 7 d. su A. I. banku sudarytą paskolos sutartį buvo suteikta 14 662,17 Eur paskola. Ieškovė nepripažino aplinkybės dėl lėšų skolinimosi iš D. M. nekilnojamo turto įgijimui, teigė, kad trūkstamą sumą davė atsakovo močiutė H. B.. Vienoks ar kitos šalies aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų nepripažįsta kita šalis, turi būti pagrindžiama kitais įrodymais. Nei atsakovas, nei D. M. nepateikė jokių įrodymų, išskyrus paaiškinimus, patvirtinančių pinigų nekilnojamo turto įgijimui paskolos faktą. Į bylą buvo pateikta 2008 m. kovo 7 d. paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad D. M. paskolino V. M. 7 000 Lt (2 027,34 Eur) grynais pinigais įmokų pagal paskolos sutartį Nr. 31V-4035 mokėjimui, taigi, ne kainos pagal 2008 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjimui. Todėl darytina išvada, kad tretysis asmuo neįrodė, kad paskolino šalims 5 611,23 Eur nekilnojamo turto pagal 2008 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį pirkimui. Reikalavimui priteisti skolą neva pagal 2008 m. sudarytą paskolos sutartį yra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Todėl šis reikalavimas netenkintinas.
58. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, atsakovas, tretysis asmuo D. M., V. M. 2008 m. kovo 7 d. sudarė paskolos sutartį su A. I. Banks p.l.c. dėl 14 662,17 Eur paskolos iki 2028 m. balandžio 1 d. suteikimo, kuri buvo suteikta buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimui. Jos 15 punkte numatyta, kad visi paskolos gavėjai, nurodyti preambulėje, yra atsakingi solidariai. Bylos duomenys patvirtina, kad dalį paskolos įmokų atliko D. M.. Ieškovė teigė, kad minėtos įmokos laikytinos dovanojimo sandoriais, tačiau D. M. valios dovanoti šias lėšas nepagrindė (CPK 178 straipsnis, CK 6.162, 6.465 straipsniai). Ieškovė paaiškino, kad šalims esant sunkioje finansinėje situacijoje, D. M. sutiko dengti įmokas bankui. Atsakovas negalėjo paaiškinti, ar buvo susitarta dėl įmokų grąžinimo. D. M. paaiškino, kad ji sutiko mokėti paskolą, mokėjimo sąlygų nebuvo aptarę, manyta, kad, kas turės pinigų, tas mokės, atsakovas ir ieškovė neturėjo pinigų, todėl paskolą dengė ji, kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, nieko nesakė, kai taip išėjo, nori atsiimti. Taigi, kaip matyti ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens D. M. paaiškinimų, jokio susitarimo dėl sumokėtų įmokų pagal kredito sutartį grąžinimo/negrąžinimo sudaryta nebuvo. Tai, kad D. M. anksčiau nereiškė reikalavimo dėl sumokėtų įmokų priteisimo nereiškia, kad ji tokios reikalavimo teisės neturi. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad į bylą nebuvo pateikta vienareikšmių įrodymų, patvirtinančių D. M. valią atleisti ieškovę ir atsakovą nuo regresinės prievolės.
59. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1042-580/2023).
60. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1042-580/2023).
61. Pagal 2008 m. kovo 7 d. sudarytą paskolos sutartį su A. I. Banks p.l.c D. M., V. M., S. M., V. M. prievolė buvo solidari. Ieškovė neįrodė, kad D. M., padengusi dalį įmokų, atsisakė jos atžvilgiu regresinio reikalavimo. D. M. neįrodė buvus susitarimą, kad V. M. ir S. M. turės padengti visą jos sumokėtų įmokų dalį, nes turtas buvo įgytas jų vardu. 2024 m. kovo 25 d. teismo posėdyje D. M. paaiškino, kad kredito dengimo sąlygų su ieškove ir atsakovu sutarta nebuvo. Todėl D. M. turi teisę gauti prievolės vykdymą iš ieškovės ir atsakovo tokiomis sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo vykdyti prievolę bankui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-264-248/2018, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1042-580/2023).
62. Pažymėtina, kad šioje dalyje reikalavimo ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Skolininkų pagal 2008 m. kovo 7 d. sudarytą paskolos sutartį buvo keturi. Todėl iš ieškovės ir atsakovo lygioms dalimis priteistina pusė D. M. bankui sumokėtų įmokų nuo įmokų momento, kurių regresiniam reikalavimui nėra suėjės ieškinio senaties terminas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). D. M. reikalavimas buvo priimtas po trūkumų šalinimo 2023 m. lapkričio 22 d. Nuo minėto termino D. M. pagal pateiktus nurodymus yra sumokėjusi 14 211,83 Eur (2013 m. 128,30 Eur, 2014 m. 1 411,32 Eur, 2015 m. 1 183,41 Eur, 2016 m. 1 200 Eur, 2017 m. – 1 200 Eur, 2018 m. – 1 200 Eur, 2019 m. - 996,64 Eur, 2020 m. – 1 799,16 Eur, 2021 m. - 1 128 Eur, 2022 m. 3 965 Eur) bankui. Todėl iš ieškovės ir atsakovo D. M. priteistina po 3 552,96 Eur sumokėtų įmokų. Trečiajama asmeniui iš ieškovo ir atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 552,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
63. Atsakovas ir tretysis asmuo į bylą pateikė rašytinės sutartis: 1) 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp D. M. ir V. M. dėl 3 000 Eur paskolos grynais pinigais san. mazgo įrengimui name (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.; 2) 2018 m. liepos 16 d. tarp D. M. ir V. M. sudarytą paskolos sutartį dėl 9 000 Eur paskolos grynais pinigais namo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijai ir asbestsemenčio dangos pakeitimui į skardą. Paskola turi būti grąžinta iki 2021 m. liepos 10 d.
64. Ieškovė teigė apie minėtų sutarčių egzistavimą nežinojusi, pinigų perdavimo ar jų panaudojimo nemačiusi, teigė, kad santechninio mazgo įrengimas ir stogo remontas buvo vykdomas iš šalių sukauptų, skolintų lėšų, draugų pagalba. Prašė minėtas sutartis pripažinti negaliojančiomis arba skolą priteisti tik iš atsakovo.
65. Vertinant minėtą reikalavimą visų pirma pažymėtina, kad nei atsakovas, nei tretysis asmuo D. M. įtikinamai ir rišliai, nuosekliai negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl minėtų sandorių sudarymo, o tai pakankamai kelia abejonių dėl nurodytų sandorių sudarymo aplinkybių (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178,185 straipsniai). 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje atsakovas suklydo dėstydamas aplinkybes, kokie darbai, kada atlikti. Teigė, kad ieškovė žinojo apie paskolas, tačiau paaiškinimai atsakovo buvo lakoniški, jis nenurodė, kaip ieškovė apie jas sužinojo (matė, kaip perduodami pinigai ar kt.). Į klausimą, kaip buvo sutarta grąžinti pinigus, atsakovas atsakė „tai irgi, mama nereikalavo grąžinti pinigus, kai turėsite, tai grąžinsite“, nors abiejose paskolos sutartyse yra nurodytas grąžinimo terminas. Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. paskolos lėšos buvo išleistos medienai ir skardai, medžiagos apšiltinimui buvo nupirktos, bet stogas neapšiltintas, darbus atliko su draugu, nežino, kiek kainavo darbai, yra sąskaitos. Pažymėtina, kad jokių sutarčių ar sąskaitų, patvirtinančių stogo remonto darbus į bylą pateikta nebuvo (CPK 178 straipsnis). Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad paskola nėra grąžinta, buvo susitarta grąžinti „taip pat“. Tačiau sutartyje yra nurodytas konkretus grąžinimo terminas. Atsakovas paaiškino, kad terminas įrašytas „šiaip, dėl datos gal“. Taigi, kodėl buvo įrašytas terminas, kai sutartis sudaryta tarp sūnaus ir motinos bei, pagal paaiškinimus teismo posėdyje, dėl termino tartasi nebuvo, atsakovas negalėjo tinkamai paaiškinti.
66. 2024 m. kovo 25 d. teismo posėdyje D. M. paaiškino, kad atsakovas atnešė 2015 m. rugpjūčio 20 d. sutartį, ji perskaitė, pasirašė, pinigų visos sumos negalėjo duoti, duodavo dalimis (davė 500 Eur, 1000 Eur), nes iš karto 3 000 Eur neturėjo. Suma nurodyta, nes reikėjo įrašyti sumą. 2015 m. rugpjūčio 20 d. sutartyje nurodyta, kad pagal ją 3 000 Eur buvo perduoti grynais, tačiau teismo posėdyje tretysis asmuo minėto fakto nepatvirtino. Dėl 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutarties nurodė, kad buvo pardavusi mišką, turėjo pinigų, todėl juos paskolino. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad ši sutartis yra ir grynųjų pinigų 9 000 Eur perdavimo aktas. Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartis minėtų reikalavimų neatitinka. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Be to, trečiojo asmens D. M. paaiškinimai, kad ji duodavo pinigus ir su paskola, ir be paskolos, pinigus duodama nežinojo, ar reikalaus jų grąžinti, ar ne, labiau suponuoja manymą, kad faktiškai 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad D. M. yra namo bendrasavininkė, todėl aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas skolintųsi lėšas iš D. M. jos pačios turto dalies remontui yra neįtikinamos, nes nelogiškos. Skirtingu laikotarpiu sudarytos paskolos sutartys beveik identiškos, tekstas spausdintinis, ne surašytas ranka, kas nebūdinga paprastos rašytinės formos sutartims sudaromoms tarp šeimos narių (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1343-560/2023). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą buvo pateikta 2008 m. kovo 7 d. tarp atsakovo ir D. M. sudaryta paskolos sutartis dėl 7 000 Lt (2 027 Eur) paskolos grynais pinigais įmokų (pagal paskolos sutartį Nr. 31V-4035) mokėjimui, nors pagal 2008 m. kovo 7 d. su A. I. banku sudarytą paskolos sutartį buvo suteikta 14 662,17 Eur paskola, o pati D. M. buvo bendraskolininkė, todėl, jei ji turėjo lėšų grynais, galėjo būti paimta mažesnė paskola tokiu būdu išvengiant ir palūkanų mokėjimo. Taigi, trečiojo asmens D. M., atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad D. M. duodavo pinigų atsakovui, tačiau ne kiekvienas pinigų davimas šeimos nariams laikytinas paskola. Į bylą buvo teikiamos paskolos sutartys, kuriose įrašyti faktai apie pinigų perdavimą paskolos sutarties pagrindu, labiau manytina, neatitiko tikrovės (CPK 185 straipsnis).
67. Atsižvelgiant į išdėstytą, labiau manytina, kad ginčijamos 2015 m. rugpjūčio 20 d. bei 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartys jose nurodytomis sąlygomis faktiškai nebuvo sudarytos, be to pateikta 2018 m. liepos 16 d. sutartis neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų. Todėl minėtos sutartys pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnis, 1.86 straipsnis, 6.871 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1343-560/2023). D. M. reikalavimas priteisti pagal jas skolą iš šalių netenkintinas.
68. 2023 m. balandžio 18 d. atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį su UAB „SB lizingas“. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nuo 2022 m. birželio pabaigos gyvena atskirai. Tretysis asmuo UAB „SEB lizingas“ prieštaravimų dėl prievolės pobūdžio nepareiškė (2024 m. sausio 31 d. per EPP išsiųstas patikslintas priešieškinys, atsiliepimo negauta). Todėl minėta prievolė pripažintina asmeninė atsakovo prievole.
69. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 1267 Eur žyminio mokesčio (2023 m. birželio 12 d. sumokėjo 709 Eur žyminio mokesčio, 2023 m. gruodžio 10 d. sumokėjo 558 Eur žyminio mokesčio).
Ieškovė patyrė 1 300 Eur atstovavimo išlaidų (2022 m. lapkričio 11 d. sumokėjo 300 Eur už advokato paslaugas už teisines konsultacijas, atstovavimą mediacijoje, 2023 m. birželio 12 d. sumokėjo 500 Eur už ieškinio parengimą. 2023 m. spalio 17 d. sumokėjo advokatui 500 Eur už atstovavimą posėdžiuose).
70. Ieškovė pateikė neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, prašė priteisti jai neturtinę 5 000 Eur žalą, 2015 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. liepos 16 d. sandorius pripažinti negaliojančiais, priteisti jai 27 550 Eur vertės turtą. Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis. Ieškovė pateikė turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto, kompensacijos už 27 555 Eur priteisimo, 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Teikdama reikalavimą dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovė siekė paneigti trečiojo asmens jai teiktą reikalavimą dėl 3 000 Eur pagal minėtas paskolos sutartis priteisimo, todėl reikalavimas laikytinas turtiniu ir žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 3 000 Eur sumos. Taigi, už turtinius reikalavimus mokėtinas 758 Eur žyminis mokestis. Viso ieškovės turėjo sumokėti 868 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo 1 267 Eur, todėl jai grąžintina 399 Eur žyminio mokesčio.
71. Atsakovas sumokėjo 1 061 Eur žyminio mokesčio (2023 m. lapkričio 1 d. sumokėjo 796 Eur žyminio mokesčio, 2023 m. lapkričio 16 d. sumokėjo 265 Eur žyminio mokesčio). Atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai sudarė 2 100 Eur (2023 m. spalio 13 d. kvitas 1 000 Eur sumai, 2024 m. sausio 31 d. V. M. pavedimas 500 Eur sumai, 2024 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvitas 400 Eur sumai, 2024 m. balandžio 10 d. pavedimas 200 Eur sumai).
72. Trečiojo asmens D. M. 2023 m. liepos 24 d. sumokėjo 326 Eur žyminio mokesčio (D. M. išlaidos advokato teisinei pagalbai sudarė 450 Eur (2023 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymas).
73. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, patenkintų bei atmestų reikalavimų dalį, šioje byloje kiekvienai iš šalių bei trečiajam asmeniui paliktinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).
74. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 22,01 Eur. Jos nepriteistinos iš šalių, nes dalinant trims asmenims kiekvienam iš jų neviršytų minimalaus priteistino išlaidų dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę M..
Nustatyti nepilnamečių vaikų N. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. birželio 13 d. išlaikymą po 287 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt septyni Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis, o nuo 2023 m. gruodžio 19 d. – po 324 Eur (trys šimtai dvidešimt keturi Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) po 2 299,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui.
Išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad V. M. gali su vaikais bendrauti iš anksto apie tai pranešęs S. M.. Pasibaigus bendravimui su vaikais, V. M. turi vaikus grąžinti į jų gyvenamąją vietą
Priteisti atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 70,79 kv. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priekabą RYDWAN A750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) šalmą „Shoei“ (200 Eur vertės), kompiuterį (200 Eur vertės), dulkių siurblį „Thomas“ (240 Eur vertės), namų kino sistemą „Sony“ (350 Eur vertės).
Priteisti atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) šaldytuvą „Sharp“ (530 Eur vertės), skalbimo mašiną „Elektrolux“ (340 Eur vertės), kaitlentę „Elektrolux“ (160 Eur vertės), orkaitę „Elektolux“ (270 Eur vertės), „Makita“ siaurapjūklį (100 Eur vertės), „Makita“ gręžtuvą (250 Eur vertės), „Makita“ perforatorių (200 Eur vertės), „Makita“ oblių (140 Eur vertės), „Metabo“ gręžtuvą (250 Eur vertės), motociklininko šalmą (600 Eur vertės), motociklininko kostiumą (500 Eur vertės), šiltnamį (500 Eur vertės), putplastį (1 400 Eur vertės), stiklo vatą (140 Eur vertės), betono maišyklę (270 Eur vertės), kopėčias (150 Eur vertės), žemės grąžtą (80 Eur vertės).
Priteisti ieškovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 18 397,50 Eur (aštuoniolika tūkstančių trys šimtai devyniasdešimt septyni Eur, 50 ct) kompensaciją.
Priteisti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 3 552,96 Eur (trys trūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du Eur, 96 ct) sumokėtų įmokų, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo reikalavimo priėmimo 2023 m. lapkričio 22 d. iki visiško įvykdymo.
Pripažinti 2015 m. rugpjūčio 20 d. bei 2018 m. liepos 16 d. paskolos sutartis negaliojančiomis.
Pripažinti V. M. 2023 m. balandžio 18 d. su UAB „SB lizingas“ sudarytą Vartojimo kredito sutartį asmenine atsakovo V. M. prievole.
Grąžinti ieškovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 399 Eur (trys šimtai devyniasdešimt devyni Eur) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.