Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui Ą. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

10. Apeliantė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydį, jį padidinant iki 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

11. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti ir laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

12. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 633,20 Eur (neatskaičius mokesčių 840 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. – 708,24 Eur (neatskaičius mokesčių 924 Eur). Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra orientacinis, o ne privalomai taikomas. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).

13. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

15. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šalių nepilnamečiam vaikui laiką išlaikymą po 200,00 Eur, įvertino tai, kad atsakovas nedirba, registruotino nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi, be to, atsakovo atžvilgiu yra vykdomas skolos išieškojimas, todėl sprendė, kad atsakovas turi užtikrinti bent minimalius (bazinius, egzistencinius) nepilnamečio vaiko poreikius: poreikį į maistą, aprangą, būstą bei kitas būtinas (bazines) priemones (išlaidos vaistams, lavinimui ir pan.). Šiais pagrindais remdamasis pirmosios instancijos teismas priteisė mažesnį laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nei prašė ieškovė.

16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kurie paremti teismo iniciatyva surinktais įrodymais apie atsakovo turtinę padėtį, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti savo nepilnamečiam vaikui pakankamo dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrinti bent minimalūs jo poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šioje proceso stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, nėra galimybės nustatyti, kad atsakovo turtinė padėtis nulemta ne atsakovo valios, nėra duomenų apie jo nedarbingumą, tai bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad ieškovės nurodytas argumentas, kad atsakovas paveldėjo butą, tačiau nuosavybės teisių nėra įregistravęs, yra pagrįstas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1416-1125/2023 nustatė, kad pagal Testamentų registro išrašą M. Č. palikimą priėmė atsakovai J. Č. ir Ą. Č., palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini), o M. Č. vardu iki šiol registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovui priklauso ½ dalis paveldėto buto.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priteisiant vaikui išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį.

18. Pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje laikė, kad turi būti užtikrinti bent minimalūs vaiko poreikiai: į maistą, aprangą, būstą bei kitas būtinas (bazines) priemones (išlaidos vaistams, lavinimui ir pan.). Tačiau teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustatydamas vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi, ir priteisiant laikiną išlaikymą, vaiko poreikiai turi būti patenkinti ne tik baziniai, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, tačiau laikinas išlaikymas turi būti pakankamas visapusiškam vaiko vystymuisi, vaiko poreikiai privalo būti užtikrinti viso teisminio proceso metu.

19. Paminėtina, kad ieškiniu prašoma priteisti išlaikymo suma, tiek prašoma laikino išlaikymo suma yra vienodos, t. y. 275 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui išleidžia vidutiniškai 630-635 Eur per mėnesį: maistui, skiriami dienpinigiai, aprangai, avalynei, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, kirpimui, buitinėms prekėms, ugdymui, lavinimui, pramogoms, būreliui, būstui, transporto išlaidoms, ir kt. Taip pat ieškovė nurodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, t. y. vaikui nustatyti specifiniai mokymosi sutrikimai, taip pat reikalingas papildomas odontologinis gydymas. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, pakankamai neatsižvelgė į vaiko poreikius, suteikdamas ypatingą reikšmę atsakovo turtinei padėčiai, nors įstatymuose įtvirtintas vaiko interesų prioritetas.

20. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas). Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 51 punktas).

21. Preliminariai įvertinus šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir jo amžių, abiejų tėvų turtinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus (ieškovė ir atsakovas turi nekilnojamojo turto, atsakovas, oficialiais duomenimis, šiuo metu negauna pajamų, o ieškovė dirba, ieškovė nurodo turinti 6392,41 Eur kreditą, o atsakovas taip pat turi skolų), tai, kad nėra galimybės nustatyti tikrųjų vaiko poreikių, kurie bus nustatyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, taip pat realios turtinės tėvų padėties ir kokiomis proporcijomis abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš atsakovo pirmosios instancijos teismo priteista šalių sūnui laikino išlaikymo suma neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl didintina. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, bei aukščiau nurodytas aplinkybes, spendžia, kad šioje konkrečioje situacijoje 250,00 Eur per mėnesį laikino išlaikymo dydis atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei vaiko interesus, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

22. Paminėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas išlaikymo teikėjo nerūpestingumu.

23. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą (nustatyti tiek didesnį, tiek mažesnį reikalingą išlaikymą), nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

Dėl bylos baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos neatsižvelgė į teismų praktiką dėl laikino išlaikymo priteisimo ir suteikė prioritetą turtinei atsakovo padėčiai, o ne nepilnamečio vaiko interesams, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis keistina – priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 250 Eur išlaikymą mokamą kas mėnesinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl laikino išlaikymo dydžio, priteisiant iš atsakovo Ą. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui, 2023 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę V. P. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.