Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1343-560/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-22
Bylos Nr.: e2A-1343-560/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02075-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Dainius Rinkevičius (pirm.), Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: L. V.
Atsakovas: R. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB "Ignitis", SEB bankas, BUAB "Arvol"

Kategorijos

3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1343-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02075-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 2.3.2.4.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimo ir 2023 m. kovo 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui R. V., tretieji asmenys antstoliai I. G., V. M., G. B., R. K., N. Š. S., R. V., K. B., Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Arvol“, E. D., R. M., G. S., I. S., išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; palikti šalims turimas pavardes; pripažinti, kad sutuoktiniai gyvena skyrium nuo 2018 m.; šalių sūnaus V. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės konkrečia pinigų suma – 52 200 Eur, kurią uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo sūnui 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos; priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini) 33 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (vnt./25 Eur); pripažinti, kad 129 027,11 Eur, esančių antstolio R. V. (buvusioje antstolio D. K.) depozitinėje sąskaitoje, likusių po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, yra asmeninė ieškovės nuosavybė; priteisti ieškovei iš atsakovo 201 285,91 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei automobilį „INFINITI FX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (vnt./28,96 Eur); pripažinti, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini)akcijų (vnt./25 Eur) yra asmeninė ieškovės nuosavybė; padalinti šalių turimas prievoles ir pripažinti, kad: 940,49 Eur skola kreditoriui AB SEB bankui, 1 031,61 Eur skola kreditoriui UAB „Ignitis“, 277 926,11 Eur (ir 5 proc. metinės palūkanos) kreditoriui BUAB „ARVOL“, 3 161,30 Eur ir 50 Eur skola kreditorei VMI, 2 986 Eur skola K. B. yra asmeninės atsakovo prievolės. Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad 22 000 Eur skola E. D., 20 000 Eur skola R. M., 20 300 Eur skola G. S., 23 200 Eur skola I. S. lieka asmeninės ieškovės prievolės. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad gyvenant santuokoje pradėjo ryškėti skirtingas šalių požiūris į gyvenimą, pamatines šeimos vertybes, šeimoje prasidėjo konfliktai. Ieškovės nuomone santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – atsakovas atsiskyrė nuo šeimos, gyveno savo atskirą gyvenimą, prasidėjo konfliktai atsakovo darbe, atsakovas užsidarė, nebendravo. Šalys nuo 2018 m. negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo ir neveda bendro ūkio.

3. Ieškovė laiko, kad (duomenys neskelbtini) 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi 2000 m. sausio 21 d. ieškovė pagal pirkimo-pardavimo sutartį šią įmonę įsigijo į asmeninę nuosavybę už tėvo P. K. jai padovanotus pinigus. Piniginės lėšos (201 285,91 Eur), esančios antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje, yra likusios po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486 pardavus 428/2034 dalį žemės sklypo ir 4/3 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Turtas buvo įgytas gyvenant santuokoje, tačiau turtui įsigyti buvo panaudotos tik ieškovės asmeninės lėšos – 201 285,91 Eur, gautos iš įmonės (duomenys neskelbtini) (13 500 Eur), iš kompensacijos (100 267,52 Eur), gautos už banke „Snoras“ prarastą indėlį bei kitos ieškovės asmeninės piniginės lėšos iš ieškovės sąskaitos (pinigų kilmė – piniginės lėšos gautos pagal ieškovės su P. K. sudaryta paskolos sutartį). Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu, todėl šis turtas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso automobilis „INFINITI FX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priteistinas ieškovei. (duomenys neskelbtini) 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų priteistinos ieškovei, kadangi ieškovė vadovauja šiai bendrovei. (duomenys neskelbtini) 33 vnt. vardinių paprastųjų akcijų priteistinos atsakovui, kadangi atsakovas vadovauja šiai bendrovei. Atsakovas turi išmokėti ieškovei 201 285,91 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

4. Ieškovė turi asmeninių įsipareigojimų S. šeimai, E. D., R. M., iš viso 85 500 Eur (pagal vekselius), kurie lieka asmeninė ieškovės prievolė. Atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus: 940,49 Eur skolą AB SEB bankui vykdomojoje byloje Nr. 0240/19/00857 (antstolis V. M.); 1 031,61 Eur skolą UAB „Ignitis“ vykdomojoje byloje Nr. 0040/19/02193 (antstolis G. B.); 277 926,11 Eur (su 5 proc. metinėmis palūkanomis) skolą BUAB „ARVOL“ vykdomojoje byloje 0008/20/01189 (antstolis I. G.); 3 161,30 Eur skolą VMI vykdomojoje byloje 0055/20/01446 (antstolis R. K.); 50 Eur skolą VMI vykdomojoje byloje 0033/20/01030 (antstolė N. Š.-S.); 2 986 Eur skolą K. B. vykdomojoje byloje 0033/19/00470 (antstolė N. Š.-.S). Šios prievolės po santuokos nutraukimo paskirtinos vykdyti atsakovui.

5. Šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri užtikrina visus vaiko poreikius. Atsakovo nusistovėjusi bendravimo tvarka su sūnumi atitinka sūnaus interesus. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), baseiną, futbolo treniruotes. Vaikas turi specialiųjų poreikių – (duomenys neskelbtini) teikia vaikui odontologo paslaugas. Vasaros metu vaikas lankė vasaros stovyklą (duomenys neskelbtini) vaikų stovyklas. Tik antstoliams areštavus ieškovės sąskaitas ieškovė sužinojo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu iš atsakovo yra priteista 277 926 Eur žalos atlyginimas BUAB „Arvol“. Ieškovė bandė gelbėti turtą, skolinosi pinigus iš artimų žmonių. Nekilnojamas turtas buvo parduotos iš varžytinių. Ieškovė su vaiku gyvena nuomojamajame bute ir moka už buto nuomą bei komunalinius mokesčius. Kadangi šalių visų banko sąskaitų disponavimas yra apribotas, už visas vaikui teikiamas paslaugas yra mokama grynaisiais pinigais, todėl nėra galimybių pateikti visus įrodymus dėl vaiko išlaikymo. Dalį išlaidų (Futbolo klubas (duomenys neskelbtini) VšĮ Berniukų ir jaunuolių choras (duomenys neskelbtini)UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sąskaitas) apmokėjo vaiko sesuo G. V., gaudama pinigus iš savo senelės. Tuo atveju jeigu bus netenkintas reikalavimas dėl išlaikymo vaikui konkrečia pinigų suma, prašo priteisti iš atsakovo 600 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, kuris atitinka prašomos priteisti konkrečios pinigų sumos dydį per mėnesį. Atsakovas išlaikymo už paskutinius 3 metus neteikė, todėl prašomas priteisti 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas (600 Eur x 36 mėn.).

Atsiliepimas

6. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad šalių santykiai pašlijo, padažnėjo konfliktai, nesutarimai nuo 2016 m., kai atsakovo darbovietėje UAB „Arvol“ prasidėjo nesutarimai su verslo partneriu, pagrindiniu akcininku A.V. P.. Atsakovas nuo 2018 m. su ieškove kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 priteisė BUAB „Arvol“ iš atsakovo 277 926,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Prasidėjus teisminiam ginčui, areštavus visą turtą, atsakovas buvo visiškai sužlugdytas, iširo šeima, atsakovui kilo didelis stresas, sveikatos problemos, sunki depresija, nutrūko ryšiai su šeima. Nuo to laiko su ieškove atsakovas nebendravo, neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo.

7. Atsakovas sutinka, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalių sūnus nuo mažens lankė privatų darželį, lanko privačią mokyklą (duomenys neskelbtini), berniukų chorą (duomenys neskelbtini), baseiną, futbolo treniruotes. Atsakovo ir vaiko ryšys yra artimas, daug laiko praleidžiama kartu, atsakovas nuveža vaiką į būrelius. Atsakovas dirba ir deda visas pastangas, kad būtų grąžintos skolos kreditoriams. Vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos atitinka realius sūnaus poreikius, nes vaikas turi specialių poreikių, nuolat lankosi privačioje odontologo klinikoje, nešioja kabes. Atsakovui žinoma, kad išlaikyti sūnų padeda ieškovės giminaičiai, sūnaus mokslams ir kitiems poreikiams ieškovė yra pasiskolinusi pinigų. Atsakovas dirba, jo pajamos nėra didelės, gauna minimalų darbo užmokestį, sąskaitos areštuotos, antstoliai vykdo išieškojimą iš gaunamų pajamų, atsakovas turi sveikatos problemų, jam konstatuota depresija, rizika patirti širdies infarktą ar insultą. Sūnaus išlaikymas turėtų būti priteistas konkrečia pinigų suma – 52 200 Eur. Atsakovui priklauso pusė piniginių lėšų iš 129 027,11 Eur, esančių antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje, likusių po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo. Šis turtas turi būti skirtas sūnaus išlaikymui. Pirmiausia turėtų būti užtikrinti vaiko, o ne kreditorių poreikiai.

8. 2015 m. žemės sklypas ir 4/3 dalis pastato-vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už ieškovės asmenines lėšas (201 285,91 Eur). Ieškovė tuo metu buvo gavusi kompensaciją (100 267,52 Eur) už banke „Snoras“ prarastą asmeninį indėlį ir kitas asmenines lėšas ir atsakovas į šį turtą pretenzijų neturi, todėl reikalavimas dėl 201 285,91 Eur kompensacijos priteisimo yra pagrįstas. (duomenys neskelbtini)yra asmeninis ieškovės verslas, todėl asmeninės nuosavybės teise turėtų priklausyti ieškovei. Atsakovas 1996 m. įregistravo R. V. individualią įmonę, kurią vėliau pervadino į R. V. firmą (duomenys neskelbtini), tačiau įmonė jokios veiklos nevykdė, 2000 m. atsakovas perleido įmonę ieškovei, kuri pradėjo vykdyti savo veiklą.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo VMI atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės įsiskolinimą valstybės ir savivaldybių fondų biudžetams sudaro 21,05 Eur bauda už administracinį nusižengimą. Atsakovo įsiskolinimas sudaro 2 799,10 Eur: 2 739,10 Eur pagal Lietuvos institucijos išduotus vykdomuosius dokumentus ir 60 Eur administracinio nusižengimo bauda.

10. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimuose į patikslintą ieškinį prašė nutraukiant santuoką prievolę AB SEB bankui palikti atsakovo asmenine prievole, netenkinti ieškovės prašymo dėl turto padalinimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nesutinka dėl turto padalijimo bei išlaikymo priteisimo turtu, kadangi reikalavimas priteisti beveik visą turtą ieškovei bei vaikui vienkartine išmoka pažeidžia atsakovo kreditorių teises ir interesus, neužtikrina nepilnamečio teisių bei šalių lygiateisiškumo. Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas jos asmenine nuosavybe, tačiau neteikiamas analogiškas prašymas pripažinti, kad likusioji dalis pripažintina atsakovo asmenine nuosavybe, todėl liktų neišspręstas dalies turto likimas. Ieškovė nurodo, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas iš asmeninių jos lėšų, tačiau nėra įrodymų, kad pagal 2000 m. sausio 30 d. paskolos sutartį piniginės lėšos buvo perduotos ieškovei. Tokiu atveju privalomas buvo paskolos deklaravimas, tačiau duomenų apie tai nėra. Minėtos paskolos sutarties tikslas: gyvenamojo būsto įsigijimas ir verslo vystymas. Byloje nėra duomenų, kad išmokėtos išmokos už indėlius sietinos su paskola. Iš kokių konkrečiai lėšų buvo sukaupti indėliai „Snoro“ banke, esant šalims santuokoje, nėra duomenų, o paskolos sutartis neįrodo, kad iš paskolintų lėšų. Vertintina ir tai, kad pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovė nemanė, kad perkamas turtas jos asmeninės nuosavybės teise, kadangi aiškiai išreikšta pirkėjų valia – turtas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tas faktas išviešintas ir viešame registre. Vėliau bendrosios jungtinės nuosavybės faktas tvirtintas sudarant 2016 m. balandžio 6 d. su kreditoriumi „Luminor Bank AS“ kredito sutartį bei hipotekos sandorį. Taigi turtas, esantis (duomenys neskelbtini)įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o lėšos, įgytos kaip išmoka iš įmonės, laikytinos bendru sutuoktinių turtu. Nėra byloje įrodymų, kurie nekeltų abejonių dėl ieškovės prašymo pripažinti jos asmeninių lėšų indėlį į bendrą turtą. Nepilnamečių vaikų interesų prioritetas nereiškia, jog tėvams šiuo tikslu yra suteikiama teisė atlikinėti veiksmus, kurių sukeliamos teisinės pasekmės iš esmės įtakoja jų kreditorių interesus bei teises. Prašoma priteisti vienkartinė mokėtina suma aiškiai pažeis dabartinių atsakovo kreditorių interesus, juo labiau, kad ieškovė siekia, kad beveik visas santuokos metu įgytas turtas būtų priteistas jai.

11. Trečiasis asmuo BUAB „Arvol“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo atsakovui priteisti 50 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, 25 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, 17 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini)akcijų, ½ piniginių lėšų, esančių antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje; ieškovei priteisti: 50 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, 25 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, 16 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini)akcijų, transporto priemonę „INFINITI FX 35“, ½ piniginių lėšų, esančių antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje, įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui 4 165 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę sutuoktinių bendro turto dalį. Priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, atmesti ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus arba šią sumą žymiai sumažinti ir priteisti iš ieškovės BUAB „Arvol“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 BUAB „Arvol“ naudai iš atsakovo priteisė 277 926,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. BUAB „Arvol“ dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo kreipėsi į antstolį I. G., kuris pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/20/01189. Antstolis patvarkyme dėl skolininko turto dalies nustatymo pateikė turto sąrašą, kuris įgytas santuokos metu. Antstolis savo 2020 m. gruodžio 2 d. siūlyme kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko (atsakovo) turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo Nr. S-20-174-36048 pasiūlė III eilės išieškotojams ir BUAB „Arvol“ per 30 d. nuo šio siūlymo surašymo dienos pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl skolininko turto (258 054,23 Eur sumos), kuris yra bendras su L. V., dalies nustatymo. Antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, nuosavybės teise priklausančias šalims, yra likusios po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo. Atsakovo kreditorės – VMI, AB SEB bankas ir BUAB „Arvol“ Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateikusios prašymus nustatyti skolininko (atsakovo) dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su ieškove (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2VP-546-981/2022, Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26882-2018-6). Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių šioje byloje yra pareikštas tik todėl, kad teismas atsisakė patvirtinti šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pateikta tvirtinti sutartis apribojo pareiškėjų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš santuokos metu įgyto turto, nes atsakovui buvo neskiriama proporcinga ir pakankama turto dalis bei sutartimi nepagrįstai ir neteisėtai nukrypta nuo bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nesant jokio išimtinio atvejo. Ieškovės nurodytos atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo tariamai pagrindžiančios aplinkybės nesudaro pagrindo jas pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu nuo 2018 m. negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo, tačiau Tarnybai ieškovė nurodė, jog su atsakovu skyrium gyvena nuo 2019 m.

13. Piniginės lėšos (258 054,23 Eur), esančios antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes šios lėšos buvo gautos hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui išieškojus skolą iš santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (toliau – NTR) buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šios lėšos turi būti padalintinos abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Ieškovė neteisėtai ir nesąžiningai 258 054,23 Eur sumą tarp sutuoktinių padalijo asmeninės nuosavybės teise pasiskirdama 201 285,91 Eur sumą, t. y. sumą už kurią turtas buvo įsigytas. CK 3.91 straipsnis nustato, jog pajamos iš įmonės yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl 13 500 Eur suma, gauta iš ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma asmeninėmis ieškovės lėšomis, o kompensacija už indėlį banke „Snoras“ buvo gauta santuokos metu ir byloje nėra jokių įrodymų, kad indėlis banke buvo asmeninės ieškovės lėšos. Ieškovės nurodytas faktinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant 258 054,23 Eur pinigines lėšas, esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje (t. y. asmeninių L. V. lėšų panaudojimas nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini) pirkti) jau buvo įvertintas kaip nepagrįstas ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-3054-861/2021). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021. Šių aplinkybių trečiajam asmeniui įrodinėti byloje nebereikia, nes jos – prejudiciniai faktai, o ieškovė šioje byloje nepagrįstai šiuos prejudicinius faktus vėl ginčija iš naujo.

14. Taigi tik po to, kai teismas įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad bylos aplinkybės nepatvirtina, jog turtui įsigyti buvo panaudotos asmeninės L. V. lėšos, į šią bylą ieškovė L. V. pateikė naują rašytinį įrodymą – su P. K. 2000 m. sausio 30 d. pasirašytą paskolos sutartį, pagal kurią ji tariamai asmeniškai gyvenamojo būsto įsigijimui ir asmeninio verslo vystymui gavo 2 000 000 Lt paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti P. K. pareikalavus. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realų pinigų perdavimą ir jų grąžinimą (ar negrąžinimą), juo labiau pateikti įrodymai susiję su P. K. vykdytais verslais, atliktomis čekių operacijomis ir turėtomis akcijomis nepatvirtina, jog paskolos davėjas apskritai disponavo tokia didele (2 mln. Lt) pinigų suma. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad šis rašytinis įrodymas (paskolos sutartis, kuria ieškovė bando pagrįsti lėšų nekilnojamajam turtu įgyti šaltinį) naujai atsirado tik šioje byloje, nors iki tol tarp tų pačių šalių nagrinėtose bylose L. V. nei paskolos gavimo faktu, nei šiuo įrodymu nesirėmė ir į ankstesnes bylas jo neteikė. 2000 m. sausio 30 d. paskolos sutartis pagal joje nurodytą sudarymo datą jau turėjo egzistuoti, tačiau ieškovė šią aplinkybę pirmąkart nurodė tik šioje byloje, kas kelia abejonių dėl šios paskolos realumo.

15. Paskolos sutartis nėra patvirtinta notariškai, jos tekstas atspausdintas spausdinimo mašinėle, o ne surašytas ranka, kas nebūdinga paprastos rašytinės formos sutartims sudaromoms tarp šeimos narių (tėvo ir dukros), nėra nurodytas P. K. asmens kodas (ieškovės asmens kodas nurodomas) ir antras vardas (nors tai yra būtina asmens tapatybei tiksliai nustatyti), sutartyje nurodyta paskolos suma yra itin didelė, kad tokią sumą būtų saugu ir protinga fiziškai laikyti ir perduoti grynaisiais pinigais (2 mln. Lt), P. J. K. 2000 m spalio 3 d. mirė. Ieškovės į bylą pateikti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad P. J. K. įpėdiniai nepaveldėjo palikėjo P. J. K. reikalavimo teisių į tariamai suteiktos paskolos pagal sutartį pasirašytą 2000 m. sausio 30 d., grąžinimą. Ieškovė teigia, kad nekilnojamasis turtas 2015 m. liepos 24 d. už 201 285,91 Eur buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų, kurių kilmė yra iš P. K. gautos paskolos lėšos. Patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė turinti kokių nors asmeninių skolų P. K. įpėdiniams, kurie turėjo paveldėti P. J. K. reikalavimo teises pagal paskolos sutartį pasirašytą 2000 m. sausio 30 d., todėl, jeigu tokia paskola buvo suteikta, tai ieškovės prievolė grąžinti paskolą turėjo pasibaigti jau po to, kai ji su atsakovu įgijo nekilnojamąjį turtą (2015 m. liepos 30 d.). Pagrįstai manytina, kad jokios paskolos nebuvo ir ieškovė jokios tariamos paskolos negrąžino, nes po nekilnojamojo turto įsigijimo buvo vykdomi namo statybos darbai, kuriems finansuoti, labiausiai tikėtina, ir buvo naudojamos ir iš banko pasiskolintos lėšos, jų grąžinimą užtikrinus šio turto hipoteka. Bankas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo kreditingumą tikėtinai nebūtų suteikęs jiems paskolos (kuri buvo ne mažesnė kaip 81 724 Eur), jeigu bankas būtų nustatęs 2 mln. Lt (600 000 Eur) įsiskolinimą tretiesiems asmenims (ši informacija turėjo būti atspindėta ieškovės ir atsakovo kreditavimo paraiškoje bankui) bei gaunamą minimaliam artimą darbo užmokestį. Ieškovė VMI privalėjo pateikti informaciją apie nuosavybės teise priklausantį turtą ir turimas pinigines lėšas.

16. Iš ieškovės teismui pateiktos 2015 m. liepos 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2.3 punkto matyti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patikslintais 2015 m. liepos 24 d., sutuoktiniai įsigijo pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kuris turėjo 108,14 v. m. bendrojo ploto, jo baigtumo procentas buvo tik 36 proc., vidutinė rinkos vertė – 34 500 Eur (nustatyta 2015-06-12) sutartyje nurodyta namo kaina – 90 650,91 Eur. Ieškovė ir atsakovas vykdė šio pastato statybos (įrengimo) darbus ir 2016-01-21 gavo pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-160121-00063, kurios pagrindu įregistravo pasikeitusius daikto duomenis. Po pasikeitusių duomenų registracijos sutuoktiniai, įkeisdami turtą, iš hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS paėmė paskolą ne mažesnę kaip 81 724 Eur, kuri, labiausiai tikėtina, buvo skirta šio pastato statybos darbams užbaigti. NTR išrašai patvirtina, kad 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos registro pranešimu apie hipotekos įregistravimą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytiems pastatui ir žemės sklypo daliai buvo įregistruota hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (NTR išrašo 7.24 punktas). Ieškovė nutylėjo, jog atsakovas (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JG-2432 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Šio buto vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2021 m. gegužės 12 d. yra 41 300 Eur. Šį butą 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas pardavė, jokių duomenų, kad už šio asmeninės nuosavybės teise turėto buto pardavimą gautas asmenines lėšas atsakovas panaudojo ne su ieškove įsigyto gyvenamojo namo statybos darbams ar kitoms šeimos reikmėms nėra. Nėra jokio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo 201 285,91 Eur kompensaciją už tai, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš tariamai tik jos asmeninių 201 285,91 Eur lėšų, o antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios 258 054,23 Eur piniginės lėšos gautos pardavus turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turi būti padalintinos abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, po 129 027,11 Eur.

17. Nuo 2022 m. sausio 4 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad (duomenys neskelbtini)100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, yra gražintos šalių bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl šioje byloje nereikia įrodinėti šio fakto. Pažymi, kad prejudiciniams faktams ginčyti ieškovė šioje byloje vėl pateikė naujus galimai suklastotus įrodymus: 2000 m. sausio 21 d. sudarytą individualios įmonės pirkimo-pardavimo sutartį ir 2020 m. sausio 5 d. pinigų dovanojimo sutartį, kurios tariamai patvirtina šių akcijų įgijimą už asmenines lėšas ir jų turėjimą ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Šie nauji, ankstesnėse bylose neteikti įrodymai prieštarauja ne tik teismo jau nustatytiems prejudiciniams faktams, bet ir pačios ieškovės įvykdytiems vėlesniems sandoriams: sudarydami 2020 m. liepos 1 d. notarinės formos Akcijų dovanojimo sutarčiai, kuria 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų buvo padovanotos dukrai G. V., jos 3.1 punkte šalys patvirtino, kad dovanojamos akcijos priklauso jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, akcijos registruotos L. V. vardu. Be to, šios sutarties 2.1 punkte abu sutuoktiniai atsakovas buvo nurodyti 100 vienetų vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų savininkais. Net jei ir daryti prielaidą, kad ieškovė buvo gavusi 20 000 Lt dovaną verslo vystymui, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini)akcijas, o iki jos pertvarkymo – nuosavybės teisė į individualiąją įmonę (duomenys neskelbtini)priklausė šalims bendrosios nuosavybės teise. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Įmonė (duomenys neskelbtini) įsteigta 1996 m. Tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o sutuoktinio asmenine nuosavybe laikomas toks turtas, kuris sutuoktiniui priklausė iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana ar paveldėtas. Todėl, pirmiausia, ieškovė negalėjo sudaryti su savo sutuoktiniu individualiosios įmonės pirkimo pardavimo sutarties, kadangi tas turtas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir net jei ir laikyti, kad įmonė buvo nupirkta iš sutuoktinio 2000 metais (santuokos metu), toks turtas, remiantis SŠK 21 straipsnio 1 dalimi, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe.

18. (duomenys neskelbtini)33 vnt. vardinės paprastosios akcijos, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, registruotos atsakovo vardu, kurių 33 vnt. nominali vertė yra 825 Eur ieškovės patikslintame ieškinyje įvertintos net 9 000 Eur suma. Toks vertinimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir yra akivaizdžiai neteisingas, nes 2020 m. finansinių ataskaitų duomenimis šios bendrovės ilgalaikis turtas 1 722 Eur, trumpalaikis turtas 9 230 Eur, nuosavas kapitalas 9 974 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 987 Eur; pardavimo pajamos 71 131 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) 4 321 Eur, grynasis pelningumas 6,07 proc., o ieškovei ir atsakovui priklauso tik 1/3 šios įmonės akcijų. (duomenys neskelbtini) 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur, registruotų ieškovės vardu, vertė taip pat turi būti artima nuosavo kapitalo vertei – 3 281 Eur, o ne nominaliai akcijų vertei (1 448,00 Eur), nes ši bendrovė 2020 m. finansinių ataskaitų duomenimis veiklos nevykdo, įsipareigojimų neturi. Šioje byloje ieškovė nurodė, kad ji turi asmeninių skolų S. šeimai, E. D., R. M., iš viso 85 500 Eur, kurios yra ir lieka jos asmeninėmis skolomis, nors šių tariamų asmeninių prievolių ieškovė nenurodė pateikdama teismui tvirtinti 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. pasirašytas sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nors dauguma prievolių tuo metu jau turėjo egzistuoti, nes skoliniai įsipareigojimai, kuriais ieškovė šioje byloje siekia parodyti savo prastesnę turtinę padėtį atsirado dar 2019-2020 metais. Iš pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad ieškovė pateikė niekinę paskolos sutartį ir negaliojančių vekselių už bendrą net 108 700 Eur sumą. Ši suma nustatyta pagal byloje pateiktų sutarties ir vekselių nuotraukas: 2020 m. sausio 20 d. ieškovė pasirašė paskolos sutartį su R. M. pagal kurią pasiskolino 20 000 Eur su 6 proc. mėnesinėmis palūkanoms, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Nėra įrodymų, kad paskolos sumą ieškovė gavo negrynais pinigais, todėl jei ieškovė tokių įrodymų nepateiks šis sandoris laikytinas niekiniu.

19. 2020 m. liepos 28 d. ieškovė išdavė iš viso 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur) iš viso už 23 200 Eur sumą E. D., kuriuos įsipareigojo besąlygiškai apmokėti iki 2020 m. gruodžio 1 d.; vekseliai yra negaliojantys dėl privalomos notarinės sandorio formos nesilaikymo ir praradę vertybinio popieriaus statusą. 2022 m. sausio 19 d. ieškovė vėl išdavė iš viso 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (7 po 2 900 Eur ir 1 už 1 700 Eur) iš viso už 22 000 Eur sumą E. D., kuriuos įsipareigojo besąlygiškai apmokėti iki 2022 m. birželio 30 d. Šiuo atveju ieškovė akivaizdžiai sudarė apsimestinius sandorius siekdama išvengti privalomos notarinės sandorio formos. Už iš L. A. išsinuomoto buto, kuriame gyvena ieškovė, nuomą bei komunalinius mokesčius moka (duomenys neskelbtini), o ne ieškovė ir šią aplinkybę patvirtinanti nuomos sutarties kopija, kurią ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2VP-546-981/2022, taigi ieškovė šių išlaidų nepatiria. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ne visas atsakovo skolas kreditoriui BUAB „Arvol“, nes jis asmeniškai papildomai yra skolingas dar ir BUAB „Arvol“ 2 282,38 Eur sumą pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021, 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021, 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1 368,42 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021, 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur. Ieškovė nurodė, kad šalys išlaiko dukrą, apmoka jos medicinos studijas (16 200 Eur), kas metus, šios aplinkybės rodo, jog pilnametei dukrai taip pat yra būtina parama, išlaikymas, tiek gyvenamasis plotas, tiek finansinė pagalba, o tai reiškia, kad nepilnamečio brolio išlaikymo išlaidų jo sesuo neturi galimybių apmokėti ir realiai šios išlaidos yra apmokėtos ieškovo ir atsakovės iš neoficialių pajamų.

Šalies argumentai

20. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį atsakovas turėtų skirti 600 Eur (t. y. abu tėvai po 600 Eur arba net po 666 Eur pagal vaiko poreikių lentelę). Toks vaiko išlaikymo dydis neatitinka tėvų turtinės padėties – deklaruojamų gaunamų pajamų ir turimų kreditorinių įsipareigojimų, o ypač ieškovės finansinės padėties. Šalys deklaruoja gaunančios minimalius arba jiems artimus darbo užmokesčius, todėl faktiškai vaikas yra išlaikomas ne tik tėvų, bet ir jų kreditorių. Išlaikymo sūnui priteisimas iš atsakovo, nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, 52 200 Eur suma, negarantuos išlaikymo sumos reikalingos vaikui išlaikyti kas mėnesį gavimo, pažeis kreditorių teises gauti jų reikalavimų patenkinimą iš atsakovui priskirtos bendro turto dalies, neatitiks sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų. Be to, ieškovė šią pinigų sumą gali panaudoti ne vaiko poreikiams, o skolų grąžinimui, kadangi ji turi virš 80 000 Eur asmeninių įsipareigojimų. Ieškovė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą vėliau pareiškė tik siekdama sumažinti sumą, į kurią galėtų pretenduoti atsakovo kreditoriai. Nėra pateiktų rašytinių įrodymų dėl būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo dėl kito sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto: transporto priemonės „IFINITI FX35“, ieškiniu prašant priskirti šį turtą ieškovei, jokia šio turto vertės kompensacija atsakovui nenumatoma, tuo pažeidžiant jo kreditorių interesus.

Atsiliepimas

21. Antstolis D. K. (iki jo teisių perėmimo) pateikė pareiškimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad jog visiškai sutinka ir palaiko trečiųjų asmenų (išieškotojų) atsiliepimuose, t. y. AB SEB banko, VMI ir BUAB „Arvol“ išdėstytus vertinimus dėl ieškovės ieškinio tikrųjų tikslų, o taip pat, kad ieškovė nepagrįstai siekia atidalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, tarp jų ir vykdymo procese areštuotas lėšas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, bei reiškia akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą priteisti iš atsakovo tvirto dydžio išlaikymo sumą vaikui iki išlaikytinio pilnametystės. Paaiškino, kad jis nėra atsakovo R. V. kreditorius, todėl neturi ir asmeninio tiesioginio suinteresuotumo minimoje byloje, prašo bylą išnagrinėti pagal joje surinktą medžiagą nedalyvaujant antstoliui ar jo atstovui.

22. Tretieji asmenys E. D. ir R. M. atsiliepimuose patvirtino, kad paskolino ieškovei pinigus. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

23. Trečiasis asmuo G. S. prašė pripažinti, kad ieškovės skolos jai lieka asmeninės ieškovės prievolės.

24. Trečiasis asmuo I. G. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

25. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

26. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovui neteikiant vaikui tinkamo išlaikymo, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

27.1 nutraukė ieškovės L. V. ir atsakovo R. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

27.2 pripažino, kad sutuoktiniai gyvena skyrium nuo 2019 metų;

27.3 po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. paliko turimą pavardę „V.“, o atsakovui R. V. paliko turimą pavardę „V.“;

27.4 nustatė L. V. ir R. V. nepilnamečio sūnaus V. V. gyvenamąją vietą su ieškove L. V.;

27.5 priteisė iš atsakovo, nepilnamečiam vaikui V. V. išlaikymą, mokamą po 230 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-01-26), iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

27.6 vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. V.;

27.7 priteisė ieškovei transporto priemonę – automobilį INFINITI FX35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (7 000 Eur vertės); (duomenys neskelbtini) 16 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur; (duomenys neskelbtini) 25 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur; (duomenys neskelbtini)50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė yra 25 Eur;

27.8 priteisė atsakovui (duomenys neskelbtini) 17 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur; (duomenys neskelbtini)25 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur; (duomenys neskelbtini) 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė yra 25 Eur;

27.9 pripažino, kad 129 027,11 Eur suma, likusi po realizuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, buvusioje antstolio D. K. depozitinėje sąskaitoje (jo teises ir pareigas perėmė antstolis R. V.), ieškovei L. V. priklauso asmeninės nuosavybės teise;

27.10 pripažino, kad 129 027,12 Eur suma, likusi po realizuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini)vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, buvusioje antstolio D. K. depozitinėje sąskaitoje (jo teises ir pareigas perėmė antstolis R. V.), atsakovui R. V. priklauso asmeninės nuosavybės teise;

27.11 pripažino ieškovės asmeninėmis prievolėmis BUAB „Arvol“: pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1 368,42Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur;

27.12 pripažino ieškovės 60 Eur skolą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmenine prievole, antstolio G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/22/01393;

27.13 pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis: 940,49 Eur skolą kreditoriui SEB bankui (v/b Nr. 0240/19/00857, antstolis V. M.); 277 926,11 Eur (5 proc. metinės palūkanos) skolą kreditoriui BUAB „Arvol“ (v/b 0008/20/01189, antstolis I. G.); 3 161,30 Eur skolą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v/b 0055/20/01446, antstolis R. K.); 50 Eur skolą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v/b 0033/20/01030, antstolis N. Š.-.); 2 986,00 Eur skolą kreditoriui K. B. (v/b 0033/19/00470, antstolis N. Š.-S.), 1 031,61 Eur skolą kreditoriui UAB „Ignitis“ (v/b Nr. 0040/19/02193, antstolis G. B.);

27.14 pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis BUAB „Arvol“: pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1 368,42Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur;

27.15 pripažino ieškovės su R. M. 2020 m. sausio 20 d. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

27.16 pripažino ieškovės I. S. 2019 m. sausio 4, 5, 6, 7 d. ir 2019 m. vasario 1, 2 (trys), 3 d. išduotus 9 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 26 100 Eur, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento;

27.17 pripažino ieškovės G. S. 2019 m. vasario 6, 7, 8, (du), 10, 11 d. išduotus 6 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 17 400 Eur sumai, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento;

27.18 pripažino ieškovės E. D. 2022 m. sausio 19 d. išduotus 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (7 po 2900 Eur ir 1 už 1700 Eur), negaliojančiais nuo jų sudarymo momento;

27.19 priteisė ieškovei iš atsakovo 25 Eur kompensaciją už (duomenys neskelbtini) akcijas;

27.20 priteisė atsakovui iš ieškovės 3 500 Eur kompensaciją už automobilį INFINITI FX35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

27.21 kitų ieškinio reikalavimų netenkino;

27.22 netenkino trečiojo asmens BUAB „Arvol“ prašymo įpareigoti ieškovę L. V. per 30 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją.

28. Teismas nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų – dukters G. V. ir sūnaus V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu dar yra nepilnametis. Byloje nustatyta, kad šalys iki šios bylos iškėlimo mėgino šalių santuoką nutraukti bendru sutikimu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021. Pateikdami pirminį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu šalys nurodė, kad prašo teismo „nutraukti šalių santuoką, nesant abipusės valios gyventi šeimoje ir išsaugoti šeimos santykius. Kadangi jau kurį laiką iš esmės gyvename atskirai ir negyvename santuokinio gyvenimo, šiuo metu jau nebeturime bendrų – santuokinių interesų ir ateities planų. Esame įsitikinę, kad santuoka yra faktiškai iširusi, jos išsaugoti nebeįmanoma, todėl tolimesnis santuokos egzistavimas nebeturi prasmės. Dėl šių priežasčių abipusiu sutikimu nutarėme santuoką nutraukti“. Taigi, šalys teikiant pirminį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nelaikė vienas kito kaltu dėl santuokos iširimo ir atsakovo kaltės klausimą iškėlė tik po to, kai teismas nepatvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kadangi ji prieštaravo viešajai tvarkai ir kreditorių interesams. Ieškovės teigimu, atsakovo kaltė pasireiškė finansiniu sužlugimu, atsiradusiomis ligomis, diabetu, aukštu kraujospūdžiu, gilia depresija. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakovą rėmė moraliai susiklosčius atsakovui nepalankiai situacijai darbe, atsakovui priėmus nepalankų procesinį sprendimą abi šalys nesiekė išsaugoti santuokos, todėl teismas laikė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims prašant, po santuokos nutraukimo paliekamos turimos pavardės – ieškovei V., atsakovui – V. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

29. Ieškovė prašo nustatyti, kad šalys skyrium gyvena nuo 2018 m. pradžios. Atsakovas sutinka su šiuo reikalavimu, trečiasis asmuo BUAB „Arvol“ su tuo nesutinka. Ieškovė, duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad atsakovas iš namų išėjo, kai BUAB „Arvol“ pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dėl ko buvo areštuotos ieškovės banko sąskaitos. Ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 17 d., o laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos 2019 m. sausio 27 d. nutartimi. Tarnybai ieškovė nurodė, jog su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2019 m. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-80-370/2022 teismas nustatė, jog šalys atskirajame skunde teismui nurodo, kad jų santuoka iširo 2019 – 2020 metais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laikė, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 metų.

Žemesnės instancijos teismas

30. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, bylos duomenis, Tarnybos išvadą, teismas sprendė, jog yra pagrindas šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus. Ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti atsakovo su vaiku bendravimo tvarkos. Šalys bylos nagrinėjimu metu taip pat nereiškė tokio reikalavimo. Bylos nagrinėjimo metu šalys paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko su atsakovu bendravimo, atsakovas bendrauja su sūnumi. Šalių sūnus Tarnybos atstovei nurodė, kad eina su tėčiu pasivaikščioti į miestą, parką, žaidžia stalo žaidimus, kavinėje žiūri futbolo rungtynes, buvo MO muziejuje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas nenustatė konkrečios atsakovo su vaiku bendravimo tvarkos. Ieškovė, teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokamą po 600 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės vienkartine 52 200 Eur (600 Eur x 87 mėn.) išlaikymo suma, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos sudaro 1 000 Eur (bruto), o atsakovo 840 Eur (bruto). Ieškovė teismui pateikė vaiko poreikių lentelę, nurodydama, kad vaiko metinių poreikių išlaidas sudaro – 4 800 Eur maistui (pusryčiams, vakarienei, savaitgaliams); 225 Eur maitinimui mokykloje; 100 Eur higienos prekėms (šampūnui, muilui, burnos higienos priemonėms, tualetiniam popieriui ir kt.); 200 Eur buities prekėms (patalynei, rankšluosčiams, skalbimo milteliams, buities chemijos prekėms); 500 Eur sveikatai (vaistams nuo peršalimo, vitaminams, reguliariems apsilankymams pas odontologą, kabėms; akiniams, apsilankymams pas okulistą); 180 Eur kirpyklai; 4 800 Eur mokyklos metiniam mokesčiui; 900 Eur popamokinei grupei iki 15 val.; 79 Eur mokinio krepšeliui; 242 Eur mokyklinei aprangai; 300 Eur ugdymo priemonėms (knygoms, pratyboms, rašymo priemonėms, sąsiuviniams, kuprinei); 999 Eur išlaidos būreliams (plaukimu, futbolui, chorui (duomenys neskelbtini)); 200 Eur telefonui; 840 Eur rūbams ir avalynei (malkutėms, megztiniams, sportinei aprangai, apatiniams rūbams, džinsams, kelnėms, kojinėms, striukei (žieminei, rudeninei), batams (žieminiams, vasariniams, rudeniniams) guminei avalynei, pirštinėms, šalikui ir kt.); 500 Eur vaikiškoms knygoms, žurnalams, vaiko gimtadieniui, draugų gimtadieniams, teatrams, parodoms, žaislams; 910 Eur atostogoms, vaikų vasaros stovykloms; 120 Eur transportui. Iš viso vaiko poreikių išlaidos sudaro 15 995 Eur; mėnesiui – 1 333 Eur, o 1/2 dalis – 666 Eur; ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 600 Eur.

31. Atsakovas yra padaręs žalą BUAB „Arvol“, kuriai iš atsakovo yra priteista 277 926,11 Eur žala, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, kurias pasak trečiojo asmens BUAB „Arvol” sudaro 55 582,2 Eur (nuo 2018-12-17 iki 2022-12-17) ir bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad šalių vaikas leidžiamas į privačią mokyklą, (duomenys neskelbtini), ugdymas šioje mokykloje kainuoja 4 900 Eur. Atsižvelgiant į šalių deklaruojamas, gaunamas arti minimalios sumos, pajamas, turimą kreditorinių įsipareigojimų mastą, teismas sprendė, kad vaiko ugdymo poreikiai gali būti užtikrinami ir valstybinėje mokykloje, kaip daugelio kitų vaikų, kurie sėkmingai baigia ugdymo programas, o vėliau sėkmingai studijuoja valstybės finansuojamose vietose aukštosiose mokyklose, todėl teismas laikė, kad 4 900 Eur poreikis ugdymui nėra būtinas, pažeidžia kreditorių teises, dėl ko šį poreikį teismas atėmė iš vaiko poreikių sumos. Atsižvelgiant į vaiko amžių (12 m.), lankomų burelių kiekį, teismas iš vaiko poreikių lentelės taip pat atėmė 900 Eur sumą popamokinei grupei iki 15 val. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma suma vaiko maistui (4 800 Eur/12 mėn. = 400 Eur/mėn.) taip pat sudaro per didelę sumą, kadangi ieškovė atskirai dar išskiria maitinimą mokykloje (225 Eur). Teismas laikė, kad vaiko maistui poreikis gali būti užtikrinamas ir 300 Eur suma mėnesiui, į kurią įeina ir maitinimas mokykloje, o visos kitos vaiko nurodytų poreikių išlaidos yra protingo dydžio, todėl teismas jų nemažino. Sudėjus visus vaiko poreikius, išskyrus atimtus ir sumažintus, teismas laikė, kad vaiko metinė poreikių suma sudaro 8 770 Eur (1 mėn./731 Eur). Atsakovas gauna nuolatines pajamas, jis gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau tokį darbo užmokestį pats sau ir nusistatė, būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės akcininku ir vadovu. Atsakovas turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, ir šalių sūnui priteisus išlaikymą vienkartine pinigų suma neabejotinai būtų pažeistos kreditorių teisės patenkinti savo reikalavimus iš atsakovo po santuokos nutraukimo priteisto turto. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas netenkino ieškovės prašymo dėl vaikui išlaikymo priteisimo konkrečia vienkartine pinigų suma, nes vaiko poreikiai gali būti patenkinti atsakovui mokant vaiko išlaikymui periodines išmokas. Byloje nustatyta, kad atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį, kurį pats sau nusistatė, neturi nekilnojamojo turto. Ieškovė gauna 1 000 Eur (bruto) darbo užmokestį (kurį pati sau nusistatė), bei turi asmeninės nuosavybės teise atitinkamas dalis nekilnojamojo turto. Šalių sūnus turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kurį paveldėjo po savo močiutės (ieškovės motinos mirties) pagal testamentą. Teismo vertinimu, atitinkama dalis ieškovės paveldėto turto, nuosavybės teise šiuo metu priklauso ir šalių sūnui, todėl vaiko poreikių dalis gali būti tenkinama ir iš šio nekilnojamojo turto gaunamų pajamų, ar realizavus šį turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. šalių deklaruojamas gaunamas pajamas, atsakovo įsipareigojimus BUAB „Arvol“ ir kitiems kreditoriams, į ieškovės ir šalių sūnaus turimą nekilnojamąjį turtą, ieškovės geresnę turtinę padėtį teismas laikė, kad iš atsakovo priteistina šalių sūnui protinga ir teisinga išlaikymo suma sudarytų 230 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikui 21 600 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. Kitose išnagrinėtose bylose šalys teigė, jog išlaikymą vaikams teikia kartu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad visi vaiko poreikiai buvo patenkinti. Viso proceso metu ieškovė nebuvo nuosekli, pirma teigė, kad vaiko poreikius tenkina vyresnioji dukra, vėliau aiškino, kad iš močiutės (ieškovės mamos) gaunamų lėšų; dar vėliau aiškino, kad vaiko poreikiai buvo tenkinami iš gautų paskolų (vekselių), nors pastarąsias prievoles laiko asmeninėmis prievolėmis, kurias po santuokos nutraukimo prašo pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis. Teismas sprendė, kad visi vaiko poreikiai ieškovės nurodytu laikotarpiu buvo patenkinti, todėl vaikui iš atsakovo negali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė neprašo jai atlyginti vaiko išlaikymo išlaidų dalies. Šalys pirminiame ieškinyje šioje byloje nebuvo nurodę, kad yra susidaręs vaikui išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo iš atsakovo vaikui priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir šį reikalavimą vertino, kaip abiejų šalių siekį sumažinti atsakovo kreditorių galimybes gauti realų savo reikalavimų patenkinimą iš atsakovui tenkančios turto dalies po santuokos nutraukimo.

33. Ieškovė prašo priteisti jai automobilį INFINITI FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismas laikė, kad šio automobilio vertė yra apie 7 000 Eur be PVM, automobilis yra nedalus turtas, todėl nesant byloje ginčo dėl šio automobilio padalijimo, jo vertės, jis priteistinas ieškovei, atsakovui priteisiant ½ dalį šio turto vertės kompensaciją (3 500 Eur).

34. Ieškovė prašo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (nominali vertė 25 Eur/vnt.), (duomenys neskelbtini)50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (nominali vertė 28,96 Eur/vnt.), 33 vnt. (duomenys neskelbtini)vardinių paprastųjų akcijų (nominali vertė 25 Eur/vnt.) ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 patenkino BUAB „Arvol“ ieškinį ir pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto 39-ojo notarų biuro notarės E. P. patvirtintą 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą ieškovės, atsakovo ir šalių dukters G. V.; taikė restituciją natūra ir grąžino ieškovei su atsakovu 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės, atsakovo iš jų dukters BUAB „Arvol“ naudai 3 055,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-6-739/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, buvo sprendžiamas (duomenys neskelbtini) akcijų teisinio rėžimo klausimas, nustatytos aplinkybės (akcijos priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise) reikšmingos abiejose bylose. Teismo vertinimu pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią ir šioje byloje, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) akcijos ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

35. (duomenys neskelbtini) yra ilgą laiką ir sėkmingai veikianti bendrovė, kurios turtą 2021 m. finansinių ataskaitų duomenimis sudarė 364 089 Eur vertės ilgalaikis turtas, 449 008 Eur vertės trumpalaikis turtas, 274 934 Eur atsargos, 129 489 Eur nepaskirstytas pelnas, 498 885 Eur pardavimo pajamos, 73 259 Eur grynasis pelnas. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. vasario 3 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – Grožio salonas su gydytojų kabinetais, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2018 m. gruodžio 13 d. masinio vertinimo duomenimis sudarė 351 000 Eur. Teismas sutiko su BUAB „Arvol“ argumentais, kad ieškovės nurodomas (duomenys neskelbtini) akcijų įvertinimas 2 500 Eur suma prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Teismas taip pat laikė, kad ieškovės nurodoma (duomenys neskelbtini) 33 vnt. akcijų vertė taip pat neatitinka ieškovės nurodomos vertės 9 000 Eur. (duomenys neskelbtini) 2021 m. finansinių ataskaitų duomenimis šios bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 3 403 Eur, trumpalaikis turtas 78 848 Eur, nuosavas kapitalas 78 386 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 3 888 Eur; pardavimo pajamos 189 673 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) 69 071 Eur. Pagal (duomenys neskelbtini) aiškinamąjį raštą bendrovės turtą sudaro statybinis bokštelis, statybinis dulkių siurblys, šlifavimo mašina, kompiuteris, planšetinis kompiuteris ir televizorius. Bendrovei UAB „Novum situm“ skola sudaro 62 231,54 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Novum situm“ daugelyje bylų procesinė padėtis yra atsakovas, todėl BUAB „Arvol“ teisingai nurodo, kad abejotinos šios skolos susigrąžinimo galimybės iš UAB „Novum situm“, atitinkamai ir šių akcijų vertė gali būti gerokai mažesnė, nei nurodo ieškovė (33 vnt. – 9000 Eur). Byloje nustatyta, kad ieškovei iš 100 vnt. akcijų priklauso tik 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (duomenys neskelbtini), akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis, 2021 m. bendrovės trumpalaikį ir ilgalaikį turtą sudaro 3 517 Eur, nuosavą kapitalą 3 281 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 236 Eur, todėl tikėtina, kad akcijų vertė atitinka nominaliai jų vertei (1 448,00 Eur). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra galimybės nustatyti realios visų bendrovių akcijų vertės, kadangi šalys jos neįrodinėjo (jiems taip naudingiau), o bankrutavusi UAB „Arvol“ neturi akcijų vertinimui lėšų, akcijos yra dalus turtas, atsakovas turi ženklius įsipareigojimus kreditoriams, todėl teismas laikė, kad šiuo atveju, visų bendrovių akcijų padalijimas sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra labiau atitiks šalių ir kreditorių interesus.

36. Byloje nustatyta, kad šalių nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 1 d. buvo parduotas iš varžytinių, patenkinus hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS reikalavimus iš įkeisto turto ir atskaičius vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486 apskaičiuotas vykdymo išlaidas, liko nepaskirstyta skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti 258 054,23 Eur suma. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad pusę šios sumos (129 027,11 Eur) ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas sutinka su šiuo reikalavimu, todėl teismas 258 054,23 Eur sumą, likusią po realizuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, buvusioje antstolio D. K. depozitinėje sąskaitoje (jo teises ir pareigas perėmė antstolis R. V.), šalims paskirsto pagal ieškovės reikalavimą – ieškovei 129 027,11 Eur, o atsakovui 129 027,12 Eur.

37. Byloje nustatyta, kad šalys mėgino nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau nustačius, kad šalių (pareiškėjų) sutartis pažeidžia kreditorių teises, o per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo šalys neįvykdė teismo įpareigojimo (nepatikslino sutarties), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje e2YT-6393-1090/2021 pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtą. Šį procesinį sprendimą šalys skundė apeliacinės instancijos teismui nurodydami, kad nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), įsigyti buvo panaudotos pareiškėjos L. V. asmeninės lėšos, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties 21 punkte konstatavo, „kad visgi, rašytiniai įrodymai tokios išvados teismui daryti neleidžia, nes nepatvirtina, kad nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudotos iš L. V. įmonės (duomenys neskelbtini) gautos lėšos, kurios buvo pareiškėjos L. V. asmenine nuosavybe; kompensacija buvo išmokėta 2015 m. (pareiškėjų santuokos metu) ir nėra susijusi tik su pareiškėja, o kokių nors įrodymų, kad lėšos buvo pareiškėjos, o ne abiejų sutuoktinių, nėra. Atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, jog pareiškėjai asmeniškai buvo paskirta indėlių draudimo išmoka ir 2015 m. būtent jai išmokėta išmoka, nepatvirtintos jokiomis bylos aplinkybėmis“. Taigi ieškovės argumentai dėl asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jau yra įvertinti, kaip nepagrįsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3054-861/2021. Po šios nutarties priėmimo ir šioje byloje ieškovei iš naujo įrodinėjant savo asmeninio turto panaudojimą nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), įsigyti, ieškovė prisiminė, kad jai tėvas P. K. 2000 m. sausio 30 d. paskolino du milijonus litų. Aiškinantis paskolos sudarymo aplinkybes, ieškovė negalėjo prisiminti, grynais ar pavedimu gavo šias lėšas. Ieškovės paklausus, kaip ji galėjo pamiršti dviejų milijonų vaizdą grynais pinigais, aiškino, kad šią paskolą gavo visgi grynais pinigais, tačiau du milijonai litų buvo laikomi tėvų namuose, seife, o ji galėdavo pasiimti iš tėvų namuose esančio seifo pinigų, kiek jai reikėjo. Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų apie ieškovei realų dviejų milijonų litų perdavimą, priešingai, ieškovė teigia, kad pinigai taip ir neiškeliavo iš tėvo seifo. Ieškovės paaiškinimai nebuvo užtikrinti, ji nesuprato daugelio klausimų, abejojo, grynais ar pavedimu gavo du milijonus litų. Minėta paskolos sutartis atsirado tik šioje byloje, nors iki tol tarp tų pačių šalių buvo nagrinėtos bylos (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-546-981/2022; Nr. e2YT-6393-1090/2021, Nr. e2-6905-600/2021; Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-3054-861/2021), kuriose ieškovė įrodinėjo savo asmeninį indėlį į šį turtą bei asmeninių lėšų panaudojimą turtui įsigyti bei verslui vystyti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės tėvas turėjo du milijonus litų laisvai disponuojamų grynų pinigų, paskolos sutartis nėra patvirtinta notariškai, jos tekstas atspausdintas spausdinimo mašinėle, o ne surašytas ranka, kas nebūdinga paprastos rašytinės formos sutartims sudaromoms tarp šeimos narių, nėra nurodytas nei P. K. asmens kodas ir jo antras vardas J.. Ieškovė taip pat negalėjo paaiškinti, kokias pinigų sumas ir kam panaudojo. Ieškovės į bylą pateikti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad P. J. K. įpėdiniai nepaveldėjo palikėjo P. J. K. turtinių reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį. Patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė turinti kokių nors asmeninių skolų savo tėvo įpėdiniams. Ieškovė gautos paskolos taip pat nedeklaravo VMI pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir VGTDĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 punktus iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Be to, šalys įsigiję ginčo gyvenamąjį namą, statybos būdu padidino jį nuo 108,14 kv. m. iki 208,92 kv. m. Nekilnojamojo turo registro duomenimis, šalys turtą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ieškovė nebuvo išreiškusi valios turtą (jo dalį) įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, duodamas paaiškinimus nurodė, kad 11 metų dirbo bendrovėje Švyturio alus vadovaujamose pareigose, taip pat dirbo ir tarptautinėse kompanijose, taigi atsakovas taip pat tikėtina gaudavo nemažas pajamas. Jis 2016 m. gruodžio 30 d. pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), šio buto vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2021 m. gegužės 12 d. buvo 41 300 Eur. Ginčo turtui įrengti šalys 2016 m. balandžio 6 d. gavo iš Luminor Bank AS 130 000 Eur kreditą. Taigi, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ginčo turtas buvo įsigytas ieškovės asmeninėmis lėšomis, todėl nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti 201 285,91 Eur kompensaciją už buvusį turtą, (duomenys neskelbtini).

38. Byloje nustatyta, kad ieškovė su R. M. 2020 m. sausio 20 d. sudarė 20 000 Eur paskolos sutartį su 6 proc. mėnesinėmis palūkanoms, kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. rugsėjo 20 d. ir mokėti kiekvieną mėnesį 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovė, teikdama paaiškinimus nurodė, kad šią sumą gavo grynais pinigais, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė šiam kreditoriui kiekvieną mėnesį moka palūkanas. Kreditorius nesikreipė į teismą dėl šios skolos priteisimo, byloje nėra duomenų, kad paskolos grąžinimo terminas būtų pratęstas, šalys teikdamos teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nenurodė šio kreditoriaus. Sutartis nėra patvirtina notarine tvarka, o šis kreditorius atsirado tik šioje byloje. CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažino ieškovės su R. M. 2020 m. sausio 20 d. paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

39. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 4, 5, 6, 7 d. ir 2019 m. vasario 1, 2 (tris), 3 d. ieškovė išdavė I. S. iš viso 9 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 26 100 Eur sumai, o jo sutuoktinei G. S. 2019 m. vasario 6, 7, 8, (du), 10, 11 d. išdavė 6 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 17 400 Eur sumai. Ieškovė, teikdama paaiškinimus nurodė, kad pinigus gavo grynaisiais pinigais. Šalys, teikdamos teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nenurodė šių kreditorių. Visų šių vekselių apmokėjimo terminas suėjo 2020 m., o byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo pareikšti reikalavimai šiuos vekselius apmokėti. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Ieškovė išduodama S. atskirus vekselius po 2 900 Eur kas kelias dienas, ar po kelis vekselius per dieną, bendrai 43 500 Eur sumai siekė išvengti privalomos notarinės sandorio formos. Byloje nėra duomenų, kad S. realiai pinigus perdavė ieškovei. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kadangi toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms jis yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažino ieškovės I. S. 2019 m. sausio 4, 5, 6, 7 d. ir 2019 m. vasario 1, 2 (trys), 3 d. išduotus 9 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 26 100 Eur ir ieškovės G. S. 2019 m. vasario 6, 7, 8, (du), 10, 11 d. išduotus 6 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 17 400 Eur sumai, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

40. Ieškovė 2022 m. sausio 19 d. išdavė iš viso 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (7 po 2 900 Eur ir 1 už 1 700 Eur) iš viso už 22 000 Eur sumą E. D., kuriuos įsipareigojo besąlygiškai apmokėti iki 2022 m. birželio 30 d. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei pinigai buvo perduoti, kad ieškovei buvo pareikšti reikalavimai šiuos vekselius apmokėti, todėl jie yra praradę vertybinio popieriaus statusą. Ieškovė sudarė akivaizdžiai apsimestinius sandorius siekdama išvengti privalomos notarinės sandorio formos, todėl tokiems sandoriams taikytinas privalomos notarinės formos reikalavimas. Įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį, teismas pripažįsta ieškovės E. D. 2022 m. sausio 19 d. išduotus 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (7 po 2 900 Eur ir 1 už 1700 Eur), negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teismas netenkino ieškovės prašymo pripažinti, kad 22 000 Eur skola E. D., 20 000 Eur skola R. M., 20 300 Eur skola G. S., 23 200 Eur skola I. S. lieka asmeninės ieškovės prievolės. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė turi neįvykdytą 60 Eur ATPK baudą antstolio G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/22/01393, todėl ši prievolė pripažįstama ieškovės asmenine prievole.

41. BUAB „Arvol“ nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė savo asmeninių skolų BUAB „Arvol“ (2 282,38 Eur), kurias sudaro šiam kreditoriui priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1 368,42Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl šių prievolių pripažinimo ieškovės asmeninėmis prievolėmis, teismas pripažino, kad šios prievolės laikomos ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

42. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-28213-1099/2019 iš atsakovo Lietuvos energijos tiekimas (šiuo metu AB „Ignitis“) priteisė 802,75 Eur skolą už elektros energiją, tiektą nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 8 Eur žyminio mokesčio, 2,95 Eur už teisines paslaugas, 0,23 Eur komisinio mokesčio. Byloje skolininku buvo patrauktas tik vienas atsakovas, teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl teismas pripažino, kad atsakovo skola AB „Ignitis“ yra asmeninė atsakovo prievolė.

43. Dėl kitų atsakovo kreditorių reikalavimų byloje nėra ginčo, todėl teismas pripažino, kad 940,49 Eur skola kreditoriui AB SEB bankui, 277 926,11 Eur (ir 5 proc. metinės palūkanos) kreditoriui BUAB „Arvol“, 3 161,30 Eur ir 50 Eur skola kreditorei VMI, 2 986 Eur skola K. B. yra asmeninės atsakovo prievolės. Atsakovas asmeniškai papildomai yra skolingas BUAB „Arvol“ 2 282,38 Eur sumą pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1368,42 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiose bylose. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl šių prievolių pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis, teismas pripažino, kad šios prievolės laikomos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

44. Trečiasis asmuo BUAB „Arvol“ prašo įpareigoti ieškovę per 30 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją, tačiau teismas netenkino šio prašymo, kadangi įsiteisėjus sprendimui jis ir taip turi būti vykdomas nedelsiant, o jeigu asmuo po teismo sprendimo įsiteisėjimo geranoriškai nesumoka skolos arba neįvykdo kitos prievolės, teismo sprendimas gali būti bet kada pateikiamas vykdyti antstoliui.

45. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė trečiajam asmeniui BUAB „Arvol“ iš ieškovės L. V. 6 991,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo R. V. 23,80 Eur žyminio mokesčio, 149,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės L. V. 113,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

46. Ieškovė L. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei formos priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo, bylinėjimosi išlaidų padalijimo ir priimti naują sprendimą dalyje, L. V. ieškinio reikalavimus tenkinti dėl:

46.1 pripažinti, kad sutuoktiniai, gyvena skyrium nuo 2018 metų;

46.2 priteisti iš R. V. 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo, sūnui V. V.;

46.3 priteisti iš R. V. išlaikymą sūnui V. V., nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, tvirto dydžio suma lygia 52 200,00 Eur, kurią uzufrukto teisėmis pavedant valdyti L. V.;

46.4 priteisti R. V. (duomenys neskelbtini) 33 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur;

46.5 pripažinti, kad skolos: 22 000 Eur skola E. D., 20 000 Eur skola R. M., 20 300 Eur skola G. S., 23200 Eur skola I. S. lieka asmenine L. V. prievole;

46.6 priteisti L. V. iš R. V. kompensaciją 201 285,91 Eur;

46.7 priteisti L. V. transporto priemonę - automobilį INFINITI FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

46.8 priteisti L. V. (duomenys neskelbtini) 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur;

46.9 pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) 2052348100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, yra asmeninė L. V. nuosavybė;

46.10 priteisti iš R. V. visas L. V. patirtas teismo išlaidas ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti;

46.11 sumažinti BUAB „Arvol“ priteistų išlaidų dydį.

47. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodine proceso forma ir apklausti liudytojus. Nurodo, kad tai, kad nepavyko išsaugoti santuoką yra atsakovo kaltė, jis nutolo nuo šeimos, gyveno savo atskirą gyvenimą, ieškovė su atsakovu nuo 2018 metų negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo. Atsakovas sirgo sunkia depresijos forma, kitomis ligomis, gydėsi stacionare. Apeliantė, teikdama teismui ieškinį neprašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. NT įsigyti buvo panaudotos tik ieškovės asmeninės 201 285,91 Eur dydžio lėšos, gautos iš L. V. įmonės (duomenys neskelbtini) (13 500,00 Eur), kompensacija (100 267,52 Eur) už banke Snoras prarastą indėlį bei kitos ieškovės asmeninės piniginės lėšos iš ieškovės sąskaitos (lėšos, gautos pagal ieškovės su P. K. sudarytą paskolos sutartį). Turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (NT) buvo įsigytas už ieškovės asmenines pinigines lėšas, kurios turėtų būti kompensuotos. Tiek pinigų dovanojimo sutartis, tiek pinigų paskolos sutartis yra galiojantys, nenuginčyti sandoriai. Be tėvo paramos (paskolos), neturėdama kitų finansavimo šaltinių, ieškovė, būdama 26 metų, negalėjo taip startuoti bei išvystyti tokio verslo, kokia šiandien yra (duomenys neskelbtini)“. Vienkartinė gyventojo 2003-12-31 turėto turto deklaracija patvirtina, kad apeliantė deklaruoja 310 154,00 LT kaip savo asmenines lėšas 2003 metais. Apeliantė nedeklaravo paskolos 2003 metų deklaracijoje, nes 2000 m. spalį mirė jos tėvas, prievolė grąžinti pinigus baigėsi. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovas pripažįsta, jog (duomenys neskelbtini)akcijos yra asmeninis apeliantės turtas. Apeliantę visą laiką rėmė ir jos mama iš šeimos santaupų.

48. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė CK 3.27 straipsnyje, CK 3.30 straipsnyje pagrindines sutuoktinio pareigas, t. y. 2018 m. pradžioje išėjo iš namų ir paliko šeimą, nutraukė visus ryšius su sutuoktine bei vaikais, visiškai neišlaikė nepilnamečio vaiko, nesirūpino šeima, visiškai neprisidėjo prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas patvirtino, jog bendras šeimos gyvenimas baigėsi 2018 m., nuo to laiko sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio, nebeprisiima bendrų prievolių, baigėsi sutuoktinių pareigos, kurios būdingos tik jiems gyvenant kartu: lojalumo, moralinės paramos pareiga. Teismas sprendime pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakovą rėmė moraliai, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų atsakovą išvariusi iš namų ar kaip nors kitaip privertusi sutuoktinį palikti namus, uždraudusi rūpintis, išlaikyti vaiką, ar kaip nors engusi sutuoktinį. Išeiti iš namų ir nutraukti visus ryšius su šeima buvo atsakovo savarankiškas sprendimas. Teismas neištyrė įrodymų visumos kaltės klausimu, vadovavosi prielaidomis, todėl teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikytina nepagrįsta ir naikintina.

49. Patys sutuoktiniai geriausiai žino kada faktiškai iširo jų santuoka, o ne trečiasis asmuo BUAB „Arvol“. Atsakovas 2018 m. pradžioje apsigyveno atskirai, kaip jis nurodė, buvo apsistojęs nešildomame, neįrengtame name (duomenys neskelbtini). Į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog po 2018 metų šalys būtų bendrai gyvenusios, vedusios bendrą ūkį, įgijusios kokio nors turto ar pan. Teismas neturėjo teisėto pagrindo konstatuoti, jog sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžia 2019 m. Ieškovė teikė teismui prašymą apklausti sutuoktinių pilnametę dukrą G. V. kaip liudininkę, tačiau teismas netenkino šio prašymo. Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr.e2-80-370/2022 dalykas buvo proceso atnaujinimas ir šioje byloje nebuvo nagrinėjama sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžia, kalbama apie pareiškėjo sveikatos būklę laikotarpiu nuo 2019-2020 m, o ne apie gyvenimo skyriumi pradžią.

50. Šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra susiformavę nuo vaiko gimimo, šalims gyvenant santuokoje, jie augindami vaikus, laikėsi tokio požiūrio, kad vaikai, jų išsilavinimas yra prioritetiniai dalykai svarstant šeimos biudžeto paskirstymą. Vien tas faktas, kad vaiko tėvų santuoka nutraukiama, negali lemti to, kad būtų atsisakyta vaiko ugdymo privačioje mokykloje, būrelių lankymo ir kitų jau susiformavusių vaiko poreikių užtikrinimo. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje MMA yra 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika iš atsakovo turėtų būti priteistas ne mažesnis kaip 315 Eur dydžio išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis. Teismo išvadą galima suprasti ir taip, kad vaikas yra turtingas, turi didelės vertės turtą ir gali pats save išlaikyti, tokia išvada prieštarauja materialinės teisės normoms. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas nuo 2018 metų iki šiol, t. y. jau daugiau nei trejus metus neskiria vaikui išlaikymo jokia forma, tai patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ir ateityje atsakovas nemokės sūnui išlaikymo priteisto periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų teikęs sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis ar kaip nors kitaip prisidėjęs prie sūnaus poreikių užtikrinimo.

Šalies argumentai

51. Apeliantė nesutinka, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 nustatė prejudicinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) akcijos yra bendroji jungtinė apeliantės ir atsakovo nuosavybė. Analizuojant kasacinio teismo praktiką apie verslo pasidalijimą, dažniausiai vienam iš sutuoktinių už jam tenkančią akcijų dalį yra priteisiama kompensacija, bet ne dalis akcijų. Atsakovas neturi jokios patirties, žinių vystyti tokį verslą kaip (duomenys neskelbtini) vykdo. Atsakovas nėra prisidėjęs savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis prie (duomenys neskelbtini) verslo vystymo. Teismo 50 procentų (duomenys neskelbtini) akcijų, priteistų atsakovui, realiai bus parduoti iš varžytinių tenkinant atsakovo asmeninių kreditorių reikalavimus. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi tik vieno iš trečiųjų asmenų pozicija ir prielaidomis apie dalijamo turto vertę. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jai 201 285,91 Eur kompensaciją už buvusį turtą (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino rašytinių įrodymų esančių byloje, apeliantės atlikto Snoro banko pavedimo, kurio suma viršija vieną milijoną litų, Snoro indelių sertifikatų kopijas esančias byloje, (duomenys neskelbtini) apskaitą vedančios įmonės pažymos apie apeliantės investuotas į bendrovę pinigines lėšas, apeliantės deklaracijos turinio (buvo deklaruota 300 000 Eur asmeninių lėšų), kitų rašytinių įrodymų.

52. Ieškovė deklaravo ieškinyje savo asmenines skolas ir prašė pripažinti, kad 22 000 Eur skola E. D., 20 000 Eur skola R. M., 20 300 Eur skola G. S., 23 200 Eur skola I. S. lieka asmeninės ieškovės prievolės. Apeliantė patvirtina, kad realiai pasiskolino iš negrąžino 22 000 Eur skola E. D., 20 000 Eur R. M., 20 300 Eur skola G. S., 23 200 Eur skola I. S..

53. Teismas sprendime konstatavo, kad Ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 4 999 Eur (3 623 Eur žyminio mokesčio už ieškinį + 1 331 Eur advokato teisinei pagalbai + 45 Eur vertimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo BUAB „Arvol“ bylos nagrinėjimo metu pagal faktą iš viso patyrė 6 991,38 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai (nors nurodė, kad patyrė 6 628,38 Eur). Jeigu ieškinio reikalavimai, teismo vertinimu, 57 proc. buvo patenkinti, tai kodėl trečiajam asmeniui yra priteista iš ieškovės 100 procentų turėtų išlaidų. Teismas nemotyvavo, bet priteisė šiam asmeniui netgi daugiau negu buvo prašoma (nurodė, kad patyrė 6 628,38 Eur, priteista 6 991,38 Eur). Apeliantė nesutinka su trečiojo asmens BUAB „Arvol“ įvardintų išlaidų dydžiu.

Atsiliepimas

54. Atsakovas R. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti.

55. Nurodė, kad teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, o tai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimui. Atsakovas viso proceso metu tvirtino, jog jų santuoka iširo dėl jo (atsakovo) kaltės, kadangi jis 2018 m. pradžioje išėjo iš namų ir paliko šeimą, nutraukė visus ryšius su sutuoktine bei vaikais, visiškai neišlaikė nepilnamečio vaiko, nesirūpino šeima, visiškai neprisidėjo prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo. Teismas turėjo teisę rinkti trūkstamus įrodymus, o ne remiantis byloje neegzistuojančiais duomenimis daryti nepagrįstas išvadas. Atsakovas išėjo iš namų ir nutraukė visus ryšius su ieškove nuo 2018 metų pradžios, t. y. bendras šeimos gyvenimas baigėsi ir sutuoktinių pareigos vienas kitam baigėsi. Teismas šioje byloje prioritetiniais laikė kreditoriaus BUAB „Arvol“ interesus ir juos besąlygiškai gynė, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Teismas neįvertino vaiko psichologinės būsenos, vaiko jau susiformavusių socialinių ryšių, to, kad vaikas yra labai jautrus ir bet kokie esminiai pokyčiai vaikui gali padaryti didelę žalą jo emocinei sveikatai. Sūnui išlaikymas tvirto dydžio suma būtų naudingiausias ir labiausiai atitinkantis vaiko poreikius bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai po santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis galimai yra geresnė, nei pateikti duomenys į bylą rodo, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, todėl, nesant byloje įrodymų, galinčių patvirtinti esant kitokią, nei pagal pateiktus byloje duomenis nustatyta tėvo turtinė padėtis, teismas turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, o ne vadovautis prielaidomis apie atsakovo turtinę padėtį. Nors atsakovo pareigos įmonėje ir direktoriaus, tačiau jis pats dirba sunkų fizinį darbą statybų objektuose, būdamas ne pačios geriausios sveikatos būklės, atsižvelgiant į tai, pagrįstai iš nurodytų aplinkybių kildinama rizika, grėsmė vaikui negauti vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo ateityje.

Šalies argumentai

56. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo sūnui V. V., tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti šį ieškovės reikalavimą. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi atsakovas realiai neteikė išlaikymo savo sūnui nuo 2018 metų. Ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip viena išlaikyti sūnų, kadangi atsakovas atsiribojo, atsisakė nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Išvadoje yra teigiama, kad Tarnyba neprieštarauja ieškovės prašymui priteisti išlaikymą vaikui konkrečia pinigų suma.

Atsiliepimas

57. Atsakovas nesutinka su teismo turto padalinimu, kadangi mano, jog ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais, kad (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninis turtas, kuris nedalintinas. L. V. yra vienintelis L. V. firmos (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovas įmonėje (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, neprisidėjo prie šios įmonės veiklos, kadangi visada turėjo savo atskiras veiklas ir visada UAB (duomenys neskelbtini) laikė ieškovės asmeniniu turtu ir įmone. (duomenys neskelbtini) yra vienintelis atsakovo pajamų šaltinis, o ieškovė neturi reikiamų žinių (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui, todėl (duomenys neskelbtini) dalies akcijų priteisimas ieškovei yra niekam nenaudingas, nei proceso šalims, nei kreditoriams. Santuokos nutraukimo metu dalinant verslus, teismų praktikoje dažniausiai laikomasi pozicijos, dažniausiai vienam iš sutuoktinių už jam tenkančią akcijų dalį yra priteisiama kompensacija, bet ne dalis akcijų. Šalys byloje nurodė (duomenys neskelbtini) 100 vnt. akcijų vertę – 2 500 Eur. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 33 vnt. akcijų vertė - 9 000 Eur ir tai pagrindė (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentais. Teismas nenagrinėjo santuokos nutraukimo bylos, o nagrinėjo kreditoriaus teisių gynimo bylą ir todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

58. Trečiasis asmuo BUAB „Arvol“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2023 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, netenkinti nepagrįsto ieškovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

59. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas bendrai kartu veikdami siekia, kad atsakovo kreditoriai, iš kurių didžiausias - trečiasis asmuo BUAB „Arvol“ negautų savo reikalavimo patenkinimo iš bendro sutuoktinių turto dalies tenkančios atsakovui, dėl nesąžiningo, kreditorių interesus pažeidžiančio turto padalijimo. Apeliaciniame skunde ieškovė vėl iš naujo kvestionuoja ir iškraipo tas aplinkybes, kurias teismai yra nustatę įsiteisėjusiais teismo sprendimais priimtais bylose anksčiau išnagrinėtose dalyvaujant tiems patiems asmenims. Teismas sprendime nurodė, kad šalys teikiant pirminį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nelaikė vienas kito kaltu dėl santuokos iširimo ir atsakovo kaltės klausimą iškėlė tik po to, kai teismas nepatvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kadangi ji prieštaravo viešajai tvarkai ir kreditorių interesams. Ieškovės skundo teiginiai, kad atsakovas nutraukė visus ryšius su šeima yra akivaizdžiai deklaratyvūs ir prieštarauja bylos įrodymams. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2018 m. Byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai patvirtino aplinkybę, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi anksčiausiai nuo 2019 m. pradžios. Ieškovė teikė teismui prašymą šaukti sutuoktinių pilnametę dukrą G. V. kaip liudininkę, kuriai žinomos aplinkybės susijusios su jos tėvų bendro gyvenimo nutraukimu, teismas pagrįstai šio prašymo netenkino, nes materialiai nuo tėvų priklausoma dukra negalėjo paliudyti kitokių aplinkybių nei byloje nurodė jos tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

60. Teismas santuokos nutraukimo faktu sprendime nesirėmė kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų lėšų dalį skirtų ugdymo paslaugoms, teismas sprendė kad vaiko ugdymo poreikis privačioje mokykloje už 4 900 Eur per metus nelaikytinas būtinuoju ir šis poreikis gali būti užtikrinamas ir valstybinėje mokykloje. Šalių pasirinktas mokamas nepilnamečio vaiko ugdymas privačioje švietimo įstaigoje neturėtų būti vykdomas atsakovo kreditorių sąskaita, jeigu tėvų pajamos ir turtinė padėtis neleidžia skirti tokiam ugdymui pakankamo išlaikymo dydžio. Pagal 2021 m. vasario 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.4 punktą ieškovė ir atsakovas buvo susitarę, kad atsakovas R. V. teiks išlaikymą sūnui periodinėmis 200 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą iš atsakovo tinkamai atsižvelgė į tėvų turinę padėtį ir ją teisingai įvertino. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 600 Eur kas mėnesį, iš viso už 87 mėnesius - 52 200 Eur iki pilnametystės, nors atsakovas oficialiai gauna tik 730 Eur mėnesinį darbo užmokestį (prieš mokesčius), kas „į rankas“ sudaro 550 Eur, taigi atsakovas objektyviai negali skirti vaiko poreikiams per mėnesį skirti 600 Eur nes toks vaiko išlaikymo dydis neatitinka atsakovo turtinės padėties - deklaruojamų gaunamų pajamų ir turimų kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, nes teismas nustatė, kad ji turi daug nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise, valdo ir vadovauja pelningam verslą. Atsakovui piktybiškai nevykdant įsipareigojimų savo kreditoriams, skolinantis savo poreikiams iš jo paties vadovaujamos ir valdomos (duomenys neskelbtini), nes iš pasiskolintų sumų, kitaip nei iš atsakovo gauto darbo užmokesčio negalimas išieškojimas pagal antstolių vykdomuosius dokumentus, įvairiais būdais slepiant turtą bei pajamas faktiškai nepilnametis vaikas yra išlaikomas ir kreditorių sąskaita ir abi šalys siekia, kad tokia situaciją tęstųsi toliau. Jeigu ieškovė mano, kad turi būti tenkinami išskirtinai brangūs vaiko poreikiai, kurių bendras dydis sudaro per 1 200 Eur/mėn., tai ieškovė juos turėtų tenkinti savo ir paveldėto turto lėšomis, o ne atsakovo kreditorių sąskaita.

Šalies argumentai

61. Ieškovės finansinis elgesys yra labai rizikingas: jos paaiškinimai byloje apie 85 000 Eur viršijančių paskolų grynaisiais pagal vekselius gavimą 2018-2022 m ir jų tariamą panaudojimą „verslo, šeimos ir namo gelbėjimui“ nesudaro pagrįstų prielaidų vertinti, kad ieškovė vienkartinę vaiko išlaikymo išmoką sugebės panaudoti taip, kad ji geriausiai atitiktų vaiko interesus. Išlaikymas tvirto dydžio suma negarantuos, kad jos pakaks iki vaikui išlaikyti iki jo pilnametystės, jos vertė ir reali perkamoji galia dėl infliacijos, energijos kainų augimo, valiutos rizikos ir kitų galinčių atsirasti aplinkybių, kurių numatyti neįmanoma, gali sumažėti. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes: atsakovas turi didelę verslo patirtį, yra ilgametis bendrovių akcininkas ir vadovas, gauna nuolatines pajamas. Teismas nustatė, kad viso proceso metu ieškovės paaiškinimai nebuvo nuoseklūs: pirma ieškovė teigė, kad vaiko poreikius tenkina vyresnioji dukra, vėliau aiškino, kad vyresnioji dukra iš močiutės (ieškovės mamos) gaunamų lėšų; dar vėliau aiškino, kad vaiko poreikiai buvo tenkinami iš gautų paskolų (vekselių), nors pastarąsias prievoles laiko asmeninėmis prievolėmis, kurias po santuokos nutraukimo prašo pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimai teikiami civilinėse bylose apie vaikams teikiamą išlaikymą yra kardinaliai prieštaringi ir keičiasi priklausomai nuo aplinkybių, t. y. yra tokie, kokie naudingesni tuo metu, todėl vien tik jais remtis teismas neturėjo pagrindo. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė nuo 2018 m. iki tol, kol kreditoriai pareikalavo nustatyti atsakovo dalį bendrame sutuoktinių turte, kad iš jo būtų galima išieškoti, būtų reikalavusi, kad atsakovas prisidėtų prie jo išlaikymo išlaidų, kurių dydis tariamai yra apie 1 200 Eur/mėn., nors tuo metu ieškovės pajamos buvo tik 672 Eur/mėn.

62. Teismas pagrįstai sprendė, jog teismo nustatytas faktas, kad 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų priklauso R. V. ir L. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Prejudiciniams faktams ginčyti ieškovė šioje byloje pateikė naujus galimai suklastotus įrodymus. Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)m. Įmonė (duomenys neskelbtini) įregistruota (įsteigta) 1996 m. Akcijų vertė yra ženkliai didesnė už nominalią visų akcijų vertę (2 500 Eur). Atsakovo ar bet kurio kito asmens buvimas akcininku nereiškia, kad akcininkas turi aktyviai dalyvauti versle savo žiniomis, patirtimi ar darbu bei turėti specialių to verslo žinių, nes akcininkas gali naudotis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kurias jam suteikia turimos akcijos. Ieškinyje nurodoma (duomenys neskelbtini) akcijų vertė – 9 000 Eur nepagrįsta įrodymais ir neatitinka rinkos kainos. Atsižvelgiant į tai, kad šios akcijos yra dalus turtas, teismas jas pagrįstai padalino natūra, nes toks padalinimo būdas yra galimas ir priimtinas. Ieškovės argumentai apie asmeninių lėšų panaudojimą turtui įsigyti yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. 13 500 Eur suma gauta iš L. V. įmonės (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma asmeninėmis ieškovės lėšomis, o kompensacija už indėlį banke Snoras buvo gauta santuokos metu ir byloje nėra jokių įrodymų, kad indėlis banke buvo asmeninės ieškovės lėšos.

63. Tik po to, kai teismas įsiteisėjusiu sprendimu kitoje byloje nustatė, kad bylos aplinkybės nepatvirtina, jog turtui įsigyti buvo panaudotos asmeninės L. V. lėšos, į šią bylą ieškovė L. V. pateikė naują rašytinį įrodymą - su P. K. 2000 m. sausio 30 d. pasirašytą paskolos sutartį. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių realų pinigų perdavimą ir jų grąžinimą (ar negrąžinimą) nepateikė. P. J. K. parašai yra visiškai kitokie nei P. K., t. y. asmens be asmens kodo ir antro vardo, kurio tapatybės šiuo metu nustatyti neįmanoma, parašas paskolos sutartyje. Ieškovė nesugebėjo paaiškinti paskolos sutarties pasirašymo aplinkybių ir paaiškinti kodėl šiuose dokumentuose parašai akivaizdžiai skiriasi. Patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė turinti kokių nors asmeninių skolų P. K. įpėdiniams, kurie turėjo paveldėti P. J. K. reikalavimo teises pagal paskolos sutartį. Pagrįstai manytina, kad jokios paskolos nebuvo ir ieškovė jokios tariamos paskolos negrąžino. Valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovė privalėjo pateikti informaciją apie nuosavybės teise priklausantį turtą ir turimas pinigines lėšas. VGTDĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto (t. y. iš P. J. K. gautos 2 000 000 litų paskolos) nedeklaravo, tai šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai, todėl paskolos sutartimi pasirašyta 2000 m. sausio 30 d. tarp P. J. K. ir L. V. negali būti įrodinėjamas asmeninių ieškovės lėšų panaudojimas tiek nekilnojamojo turto įsigijimui, tiek ieškovės asmeninio verslo vystymui. Apeliaciniame skunde ieškovė teismo sprendimo išvadų dėl sandorių niekinio pobūdžio ir jų negaliojimo iš esmės neginčija ir nenurodo jokio motyvo, išskyrus šių sandorių tariamą realumą, todėl teismo sprendimas ir šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas. Pinigus pagal negaliojančius vekselius tariamai paskolinę ieškovės draugai ir bičiuliai nereikalauja paskolintų pinigų grąžinti apmokėjimo terminams pasibaigus, matyt žinodami, kad sudaryti sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys. Negaliojančiais pripažintų sandorių sumos yra gana didelės, tačiau nei vienas iš šių kreditorių apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo atitinkamoje dalyje, nors suinteresuotumas sudarytų sandorių galiojimu, jeigu pinigai būtų buvę realiai paskolinti, turėjo būti didesnis nei ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

64. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės pareikšto ieškinio teismui, kuriuo šalys iš esmės siekė išvengti atsakovo prievolių įvykdymo BUAB „Arvol“. Teismas ieškinį vertino kaip nesąžiningą, nes jis pareikštas teismui nepatvirtinus šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir siekiant sumažinti atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditoriais kuo daugiau atsakovo turimo turto priteisiant vaikui arba ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

65. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

66. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Apeliantė teigia, jog bylą reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi reikia apklausti liudytojus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo tiek apeliantė, tiek jos atstovas, apeliantė teikė papildomus įrodymus, paaiškinimus. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra, bei, jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodyti apeliantės prašymai atmetami, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

67. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų – dukters G. V. ir sūnaus V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu dar yra nepilnametis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

68. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad sutuoktiniai gyvena skyrium nuo 2018 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo šalių paaiškinimus dėl to, nuo kada šalys gyvena skyriumi ir darė išvadą, jog šalys gyvena skyriumi nuo 2019 metų. Ieškovė, duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad atsakovas iš namų išėjo, kai BUAB „Arvol“ pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dėl ko buvo areštuotos ieškovės banko sąskaitos. Atsakovo teigimu, prasidėjus teisminiam ginčui dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 ir areštavus visą turtą, atsakovas buvo visiškai sužlugdytas finansiškai, emociškai bei fiziškai, sutriko jo sveikata, sužlugo gyvenimas, iširo šeima. Kaip nustatyta byloje, ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 17 d., o laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos 2019 m. sausio 27 d. nutartimi, kas patvirtina, jog šalys pradėjo gyventi skyriumi nuo 2019 metų. Tarnybai ieškovė nurodė, jog su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2019 m. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-80-370/2022 pagal šalių atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria buvo netenkinta šalių prašymo dalis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 pagal ieškovo BUAB „Arvol“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo, teismas nustatė, jog šalys atskirajame skunde teismui nurodė, kad jų santuoka iširo 2019 – 2020 metais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalys laikėsi pozicijos, kad jie gyvena skyriumi nuo 2019 metų, o savo poziciją pakeitė (pradėjo teigti, jog skyriumi gyvena nuo 2018 metų) tik šioje civilinėje byloje. Kadangi šalių pozicija prieštarauja byloje esantiems duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys gyvena skyrium nuo 2019 metų.

69. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš R. V. išlaikymą sūnui V. V. nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės tvirto dydžio suma, lygia 52 200,00 Eur, kurią uzufrukto teisėmis pavedant valdyti L. V.. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika iš atsakovo turėtų būti priteistas ne mažesnis kaip 315 Eur dydžio išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, ir šalių sūnui priteisus išlaikymą vienkartine pinigų suma neabejotinai būtų pažeistos kreditorių teisės patenkinti savo reikalavimus iš atsakovo po santuokos nutraukimo priteisto turto. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Byloje nustatyta, kad atsakovas turi didelę verslo patirtį, yra ilgametis bendrovių akcininkas ir vadovas, gauna nuolatines pajamas. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ne periodinėmis išmokomis. Kaip nustatyta byloje, išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis garantuotų kasdienių vaiko poreikių tenkinimą ir atitiktų tiek šalių, tiek jų nepilnamečio vaiko, tiek kreditorių interesus.

70. Apeliantė nurodo, kad vaikui turėtų būti priteistas ne mažesnis kaip 315 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, atsakovas su tokia apeliantės pozicija sutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas - 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios, tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje MMA yra 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas ne mažesnis kaip 315 Eur dydžio išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo R. V. nepilnamečiam vaikui V. V. išlaikymą, mokamą po 315 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-01-26) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

71. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš R. V. 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo sūnui V. V.. Atsakovas byloje sutinka su šiuo reikalavimu ir nurodo, jog realiai neteikė išlaikymo savo sūnui nuo 2018 metų dėl ne kartą nurodytų priežasčių (sunki materialinė padėtis, areštuotos sąskaitos, sveikatos būklė, depresija ir pan.). Pirmosios instancijos teismas šio ieškinio reikalavimo netenkino, nurodė, kad šį reikalavimą vertina kaip abiejų šalių siekį sumažinti atsakovo kreditorių galimybes gauti realų savo reikalavimų patenkinimą iš atsakovui tenkančios turto dalies po santuokos nutraukimo. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-480-378/2017). Šiuo atveju tiek ieškovė tiek atsakovas sutinka, kad atsakovas paliko šeimą ir neteikė išlaikymo sūnui V. V.. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų teikęs sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis ar kaip nors kitaip prisidėjęs prie sūnaus poreikių užtikrinimo, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašo priteisti 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Byloje nustačius, jog atsakovo mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra po 315 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 11 340 Eur (315 Eur * 12 mėnesių * 3 metai) išlaikymo įsiskolinimas.

72. Apeliantė apeliaciniu skundu prašė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, yra asmeninė L. V. nuosavybė. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 27 punktas). Kaip nustatyta byloje, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 matyti, kad ieškovė ir atsakovas minėtoje byloje įrodinėjo aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) akcijos ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise (sprendimo 2.2, 2.19. punktas), tačiau teismas laikė, kad šios akcijos yra bendroji šalių jungtinė nuosavybė (16, 18 sprendimo punktai) ir panaikinęs ginčijamą sandorį, grąžino minėtas akcijas šalių bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 patenkino ieškovės BUAB „Arvol“ ieškinį ir pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento Vilniaus miesto 39-ojo notarų biuro notarės E. P. patvirtintą 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą 2020 m. liepos 1 d. tarp atsakovų R. V., L. V., ir G. V., notarinio; taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovams R. V. ir L. V. 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų R. V., L. V. ir G. V. ieškovės BUAB „Arvol“ naudai 3 055,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) akcijos yra grąžintos bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, todėl nėra pagrindo daryti priešingą išvadą, kad šios akcijos yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

73. Apeliantė apeliaciniu skundu prašė priteisti R. V. (duomenys neskelbtini) 33 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, priteisti L. V. (duomenys neskelbtini)50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra galimybės nustatyti realios visų bendrovių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) akcijų vertės, kadangi šalys jos neįrodinėjo (jiems taip naudingiau), o bankrutavusi UAB „Arvol“ neturi akcijų vertinimui lėšų, o kadangi akcijos yra dalus turtas, teismas laikė, kad visų bendrovių akcijų padalijimas sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra, labiau atitiks šalių ir kreditorių interesus. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) turtą 2021 m. finansinių ataskaitų duomenimis sudarė 364 089 Eur vertės ilgalaikis turtas, 449 008 Eur vertės trumpalaikis turtas, 274 934 Eur atsargos, 129 489 Eur nepaskirstytas pelnas, 498 885 Eur pardavimo pajamos, 73 259 Eur grynasis pelnas, įmonei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – Grožio salonas su gydytojų kabinetais, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2018 m. gruodžio 13 d. masinio vertinimo duomenimis sudarė 351 000 Eur, todėl ieškovė ir atsakovo nurodoma (duomenys neskelbtini)akcijų vertė – 2 500 Eur prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. (duomenys neskelbtini) 33 vnt. akcijų vertė taip pat neatitinka ieškovės nurodomos vertės 9 000 Eur, kadangi (duomenys neskelbtini) 2021 m. finansinių ataskaitų duomenimis šios bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 3 403 Eur, trumpalaikis turtas 78 848 Eur, nuosavas kapitalas 78 386 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 3 888 Eur; pardavimo pajamos 189 673 Eur, grynasis pelnas 69 071 Eur. (duomenys neskelbtini) akcijos nominali vertė 28,96 Eur, Juridinių asmenų registro duomenimis, 2021 m. bendrovės trumpalaikį ir ilgalaikį turtą sudaro 3 517 Eur, nuosavą kapitalą 3 281 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 236 Eur, todėl tikėtina, kad akcijų vertė atitinka nominaliai jų vertei (1 448,00 Eur).

74. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Taigi, byloje nustačius, jog ne visų įmonių akcijų vertė atitinka ieškovės ir atsakovo nurodomas vertes, šalims byloje neatlikus turimų akcijų vertės nustatymo ekspertizės, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad kadangi akcijos yra dalus turtas, todėl atsižvelgiant į tai, kad tikroji akcijų vertė nėra žinoma, teismas pagrįstai akcijas padalino lygiomis dalimis tarp ieškovės ir atsakovo. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia įrodymų, paneigiančių tokias teismo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks akcijų padalinimas yra sąžiningas abiejų šalių atžvilgiu ir užtikrinantis tiek šalių, tiek jų kreditorių interesus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo šioje dalyje.

75. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad skolos: 22 000 Eur skola E. D., 20 000 Eur skola R. M., 20 300 Eur skola G. S., 23200 Eur skola I. S. lieka asmenine L. V. prievole. Pirmosios instancijos teismas pripažino vekselius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teismas nustatė, kad ieškovė su R. M. 2020 m. sausio 20 d. sudarė 20 000 Eur paskolos sutartį su 6 proc. mėnesinėmis palūkanoms, kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. rugsėjo 20 d. ir mokėti kiekvieną mėnesį 6 proc. dydžio metines palūkanas, ieškovė, teikdama paaiškinimus nurodė, kad šią sumą gavo grynais pinigais, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė šiam kreditoriui kiekvieną mėnesį moka palūkanas, šalys teikdamos teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nenurodė šio kreditoriaus, sutartis nėra patvirtina notarine tvarka. CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, todėl teismas šį sandorį pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento. 2019 m. sausio 4, 5, 6, 7 d. ir 2019 m. vasario 1, 2, 3 d. ieškovė išdavė I. S. iš viso 9 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 26 100 Eur sumai, o jo sutuoktinei G. S. 2019 m. vasario 6, 7, 8, (du), 10, 11 d. išdavė 6 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 17 400 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad pinigus gavo grynaisiais pinigais, šalys teikdamos teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nenurodė šių kreditorių, visų šių vekselių apmokėjimo terminas suėjo 2020 m., o byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo pareikšti reikalavimai šiuos vekselius apmokėti, CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Teismas sprendė, kad ieškovė, išduodama S. atskirus vekselius po 2 900 Eur kas kelias dienas, ar po kelis vekselius per dieną bendrai 43 500 Eur sumai, siekė išvengti privalomos notarinės sandorio formos, o byloje nėra duomenų, kad S. realiai pinigus perdavė ieškovei, todėl teismas šiuos sandorius pripažino niekiniais. Apeliantė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia į bylą pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių įrodymų. Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo, nors negaliojančiais pripažintų sandorių sumos yra gana didelės, tačiau nei vienas iš šių kreditorių apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo atitinkamoje dalyje, tarsi sutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tokie sandoriai iš esmės nebuvo sudaryti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog šalims bandant nutraukti santuoką bendru sutarimu, šie kreditoriai byloje paminėti nebuvo, ginčo vekseliai buvo paminėti, tik šioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė, jog buvo nesilaikyta CPK reikalavimų dėl privalomos notarinės sandorio formos, o sandorio formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, todėl pagrįstai šiuo sandorius pripažino negaliojančiais.

76. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti L. V. iš R. V. kompensaciją 201 285,91 Eur. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo turtas nebuvo įsigytas ieškovės asmeninėmis lėšomis, todėl nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti 201 285,91 Eur kompensaciją už buvusį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovės argumentai dėl asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jau yra įvertinti, kaip nepagrįsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3054-861/2021, kur nustatyta, kad rašytiniai įrodymai tokios išvados teismui daryti neleidžia, nes nepatvirtina, kad nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudotos iš L. V. įmonės (duomenys neskelbtini) gautos lėšos, kurios buvo pareiškėjos L. V. asmenine nuosavybe. Papildomai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovei realų dviejų milijonų litų perdavimą, kuriuos ji teigia gavusi iš tėvo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Ieškovės paaiškinimai nebuvo užtikrinti, ji nesuprato daugelio klausimų, abejojo, grynais ar pavedimu gavo du milijonus litų, atsakovės teiginiai apie paskolos sutartį atsirado tik šioje byloje, nors iki tol nagrinėtose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-546-981/2022; Nr. e2YT-6393-1090/2021, Nr. e2-6905-600/2021; Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-3054-861/2021) šios aplinkybės ieškovė neminėjo. Ieškovė byloje neįrodė, jog jos tėvas turėjo du milijonus litų laisvai disponuojamų grynų pinigų; paskolos sutartis nėra patvirtinta notariškai, jos tekstas atspausdintas spausdinimo mašinėle, o ne surašytas ranka, kas nebūdinga paprastos rašytinės formos sutartims sudaromoms tarp šeimos narių, nėra nurodytas nei P. K. asmens kodas ir jo antras vardas J.. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė taip pat negalėjo paaiškinti, kokias pinigų sumas ir kam panaudojo. Apeliantė nors nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikia įrodymų ar paaiškinimų, paneigiančių tokias pirmosios instancijos teismo išvadas.

77. Apeliantė prašo priteisti L. V. transporto priemonę - automobilį INFINITI FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobilis registruotas ieškovės vardu, ieškovė naudojasi šiuo automobiliu, automobilis yra nedalus turtas, todėl nesant byloje ginčo dėl šio automobilio padalijimo, jo vertės, jį priteisė ieškovei, atsakovui priteisiant ½ dalį šio turto vertės kompensaciją (3 500 Eur), kaip numato CK 3.127 straipsnio 3 dalis. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada motyvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad automobilis yra nedalus, todėl priteisė jį ieškovei, o atsakovui priteisė pusės šio turto vertės dydžio kompensaciją.

78. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo sumažinti BUAB „Arvol“ priteistų išlaidų dydį. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui BUAB „Arvol“ iš ieškovės L. V. 6 991,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nurodė, kad jeigu ieškinio reikalavimai, teismo vertinimu, 57 proc. buvo patenkinti, tai kodėl trečiajam asmeniui yra priteista iš ieškovės 100 procentų turėtų išlaidų. Teismas nemotyvavo, bet priteisė šiam asmeniui netgi daugiau, negu buvo prašoma (nurodė, kad patyrė 6 628,38 Eur, priteista 6 991,38 Eur). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame papildomame sprendime nurodė, kad byloje bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės pareikšto ieškinio teismui, kuriuo šalys iš esmės siekė išvengti atsakovo prievolių įvykdymo BUAB „Arvol“, teismas ieškinį vertino kaip nesąžiningą, nes jis pareikštas teismui nepatvirtinus šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (sutartis prieštaravo viešajai tvarkai ir kreditorių interesams) ir siekiant sumažinti atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kuo daugiau atsakovo turimo turto priteisiant vaikui arba ieškovei. Teismas darė išvadą, kad trečiojo asmens visi reikalavimai buvo patenkinti, todėl teismas trečiajam asmeniui BUAB „Arvol“ iš ieškovės priteisė visas - 6 991,38 Eur bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo BUAB „Arvol“ bylos nagrinėjimo metu pagal faktą (į bylą pateiktas PVM sąskaitas - faktūras) iš viso patyrė 6 991,38 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš ieškovės.

79. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad apeliantei turi būti priteistos teismo išlaidos iš atsakovo, tačiau pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad galimai šalys siekė sukurti bylinėjimosi išlaidas atsakovui ir sumažinti tikimybę atsakovui atsiskaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegija papildo, kad iš esmės ieškovės ir atsakovo pozicijos byloje sutapo, tarp jų nebuvo ginčo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jų interesai buvo priešingi, ir iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį (kuriam pritarė ir atsakovas) yra pagrindas priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad ieškovė su atsakovu bandė išvengti prievolių trečiajam asmeniui vykdymo.

80. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

81. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas trečiojo asmens ir ieškovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti iš dalies. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 10 proc. (iš 10 reikalavimų, du reikalavimai tenkinti pusiau). Ieškovė patyrė 3 777 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 2 567 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui), todėl jos naudai iš atsakovo priteistina 377,77 Eur. Trečiasis asmuo patyrė 2 710,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, jo naudai iš ieškovės priteistina 2 439,36 Eur (90 proc.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės L. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pripažinti, kad sutuoktiniai gyvena skyrium nuo 2019 metų.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. palikti turimą pavardę „V.“, o atsakovui R. V. palikti turimą pavardę „V.“.

Nustatyti L. V. ir R. V. nepilnamečio sūnaus V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. V..

Priteisti iš atsakovo R. V., nepilnamečiam vaikui V. V. išlaikymą, mokamą po 315 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-01-26), iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. V..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. V. nepilnamečiam vaikui V. V. 11 340 Eur išlaikymo įsiskolinimą, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. V..

Po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą:

Priteisti ieškovei L. V. transporto priemonę – automobilį INFINITI FX35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (7000 Eur vertės).

Priteisti ieškovei L. V. (duomenys neskelbtini), 16 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur.

Priteisti ieškovei L. V. (duomenys neskelbtini), 25 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur.

Priteisti ieškovei L. V. (duomenys neskelbtini) 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė yra 25 Eur.

Priteisti atsakovui R. V. (duomenys neskelbtini), 17 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur.

Priteisti atsakovui R. V. (duomenys neskelbtini), 25 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 EUR

Priteisti atsakovui R. V. (duomenys neskelbtini), 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė yra 25 Eur.

Pripažinti, kad 129 027,11 Eur suma, likusi po realizuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, buvusioje antstolio D. K. depozitinėje sąskaitoje (jo teises ir pareigas perėmė antstolis R. V.), ieškovei L. V. priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti, kad 129 027,12 Eur suma, likusi po realizuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini)vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, buvusioje antstolio D. K. depozitinėje sąskaitoje (jo teises ir pareigas perėmė antstolis R. V.), atsakovui R. V. priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti ieškovės L. V. asmeninėmis prievolėmis BUAB „Arvol“: pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1 368,42Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur.

Pripažinti ieškovės L. V. 60 Eur skolą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmenine prievole antstolio G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/22/01393.

Pripažinti atsakovo R. V. asmeninėmis prievolėmis: 940,49 Eur skolą kreditoriui SEB bankui (v/b Nr. 0240/19/00857, antstolis V. M.); 277 926,11 Eur (5 proc. metinės palūkanos) skolą kreditoriui BUAB „Arvol“ (v/b 0008/20/01189, antstolis I. G.); 3 161,30 Eur skolą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v/b 0055/20/01446, antstolis R. K.); 50 Eur skolą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v/b 0033/20/01030, antstolis N. Š.-S.); 2 986,00 Eur skolą kreditoriui K. B. (v/b 0033/19/00470, antstolis N. Š.-S.), 1 031,61 Eur skolą kreditoriui UAB „Ignitis“ (v/b Nr. 0040/19/02193, antstolis G. B.).

Pripažinti atsakovo R. V. asmeninėmis prievolėmis BUAB „Arvol“: pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1 368,42Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur.

Pripažinti ieškovės L. V. su R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 20 d. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Pripažinti ieškovės L. V. I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 4, 5, 6, 7 d. ir 2019 m. vasario 1, 2 (trys), 3 d. išduotus 9 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 26 100 Eur, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Pripažinti ieškovės L. V. G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 6, 7, 8, (du), 10, 11 d. išduotus 6 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 17 400 Eur sumai, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Pripažinti ieškovės L. V. E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 19 d. išduotus 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (7 po 2 900 Eur ir 1 už 1 700 Eur), negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Priteisti ieškovei L. V. iš atsakovo R. V. 25 Eur kompensaciją už (duomenys neskelbtini) akcijas.

Priteisti atsakovui R. V. iš ieškovės L. V. 3 500 Eur kompensaciją už automobilį INFINITI FX35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.

Netenkinti trečiojo asmens BUAB „Arvol“ prašymo įpareigoti ieškovę L. V. per 30 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją.“

Priteisti ieškovei L. V. iš atsakovo R. V. 377,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Arvol“ iš ieškovės L. V. naudai 2 439,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėRosita PatackienėDainius Rinkevičius