- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-17
- Bylos Nr.
- e2-508-984/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02075-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Vilma Gaudutienė
dalyvaujant ieškovei L. V. ir jos atstovei R. L.
viešame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui R. V., tretieji asmenys antstoliai Irmantas Gaidelis, Vytautas Mitkus, Gintas Badikonis, Ramūnas Kamarauskas, Nemira Šiugždaitė Stakeliūnė, R. V., K. B., Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „A“, E. D., R. M., G. S., I. S., išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK 146277), prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; palikti šalims turimas pavardes; pripažinti, kad sutuoktiniai gyvena skyrium nuo 2018 m.; šalių sūnaus V. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą, nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, konkrečia pinigų suma – 52 200 Eur, kurią uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo sūnui 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos; priteisti atsakovui UAB „E“ 33 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (vnt/25 Eur); pripažinti, kad 129 027,11 Eur, esančių antstolio R. V. (buvusioje antstolio Donato Kisieliaus) depozitinėje sąskaitoje, likusių po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, yra asmeninė ieškovės nuosavybė; priteisti ieškovei iš atsakovo 201 285,91 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei automobilį „INFINITI FX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei UAB „C“ 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (vnt./28,96 Eur); pripažinti, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų „K“ akcijų (vnt./25 Eur) yra asmeninė ieškovės nuosavybė; padalinti šalių turimas prievoles ir pripažinti, kad: 940,49 Eur skola kreditoriui AB SEB bankui, 1 031,61 Eur skola kreditoriui UAB „Ignitis“, 277 926,11 Eur (ir 5 proc. metinės palūkanos) kreditoriui BUAB „A“, 3 161,30 Eur ir 50 Eur skola kreditorei VMI, 2 986 Eur skola K. B. yra asmeninės atsakovo prievolės. Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad 22 000 Eur skola E. D., 20 000 Eur skola R. M., 20 300 Eur skola G. S., 23 200 Eur skola I. S. lieka asmeninės ieškovės prievolės. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad gyvenant santuokoje pradėjo ryškėti skirtingas šalių požiūris į gyvenimą, pamatines šeimos vertybes, šeimoje prasidėjo konfliktai. Ieškovės nuomone santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – atsakovas atsiskyrė nuo šeimos, gyveno savo atskirą gyvenimą; prasidėjo konfliktai atsakovo darbe; atsakovas užsidarė, nebendravo. Šalys nuo 2018 m. negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo ir neveda bendro ūkio.
3. Ieškovė lako, kad UAB „K“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi 2000 m. sausio 21 d. ieškovė pagal pirkimo-pardavimo sutartį, šią įmonę įsigijo į asmeninę nuosavybę už tėvo P. K. jai padovanotus pinigus.
4. Piniginės lėšos (201 285,91 Eur), esančios antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje, yra likusios po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, pardavus 428/2034 dalį žemės sklypo ir 4/3 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Turtas buvo įgytas gyvenant santuokoje, tačiau turtui įsigyti buvo panaudotos tik ieškovės asmeninės lėšos – 201 285,91 Eur, gautos iš įmonės „K“ (13 500 Eur), iš kompensacijos (100 267,52 Eur), gautos už banke „Snoras“ prarastą indėlį bei kitos ieškovės asmeninės piniginės lėšos iš ieškovės sąskaitos (pinigų kilmė – piniginės lėšos gautos pagal ieškovės su P. K. sudaryta paskolos sutartį). Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu. Todėl šis turtas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.
5. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso automobilis „INFINITI FX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priteistina ieškovei. UAB „C“ 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, priteistinos ieškovei, kadangi ieškovė vadovauja šiai bendrovei. UAB „E“ 33 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, priteistinos atsakovui, kadangi atsakovas vadovauja šiai bendrovei.
6. Atsakovas turi išmokėti ieškovei 201 285,91 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovė turi asmeninių įsipareigojimų S šeimai, E. D., R. M., iš viso 85 500 Eur (pagal vekselius), kurie lieka asmeninė ieškovės prievolė. Atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus: 940,49 Eur skolą AB SEB bankui vykdomojoje byloje Nr. 0240/19/00857 (antstolis Vytautas Mitkus); 1 031,61 Eur skolą UAB „Ignitis“ vykdomojoje byloje Nr. 0040/19/02193 (antstolis Gintas Badikonis); 277 926,11 Eur (su 5 proc. metinėmis palūkanomis) skolą BUAB „A“, vykdomojoje byloje 0008/20/01189 (antstolis Irmantas Gaidelis); 3 161,30 Eur skolą VMI, vykdomojoje byloje 0055/20/01446 (antstolis Ramūnas Kamarauskas); 50 Eur skolą VMI, vykdomojoje byloje 0033/20/01030 (antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė); 2 986 Eur skolą K. B., vykdomojoje byloje 0033/19/00470 (antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė). Šios prievolės po santuokos nutraukimo paskirtinos vykdyti atsakovui.
8. Šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri užtikrina visus vaiko poreikius. Atsakovo nusistovėjusi bendravimo tvarka su sūnumi atitinka sūnaus interesus.
9. Vaikas mokosi „E“, lanko „A“ muzikos mokyklą, baseiną, futbolo treniruotes. Vaikas turi specialiųjų poreikių – UAB „V“ teikia vaikui odontologo paslaugas. Vasaros metu vaikas lankė vasaros stovyklą „S“, „A“ vaikų stovyklas. Tik antstoliams areštavus ieškovės sąskaitas, ieškovė sužinojo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu iš atsakovo yra priteista 277 926 Eur žalos atlyginimas BUAB „A“. Ieškovė bandė gelbėti turtą, skolinosi pinigus iš artimų žmonių. Nekilnojamas turtas buvo parduotos iš varžytinių. Esant skolininko, turinčio prievolę teikti išlaikymą, realiai grėsmei ateityje tapti nemokiam, yra teisinis pagrindas nustatyti išlaikymą iš karto konkrečia suma arba skolininko turtu natūra, atsižvelgiant į geresnį vaiko interesų užtikrinimą. Ieškovė su vaiku gyvena nuomojamajame bute ir moka už buto nuomą bei komunalinius mokesčius. Kadangi šalių visų banko sąskaitų disponavimas yra apribotas, už visas vaikui teikiamas paslaugas yra mokama grynaisiais pinigais. Todėl nėra galimybių pateikti visus įrodymus dėl vaiko išlaikymo. Dalį išlaidų (Futbolo klubas „V“, VšĮ A, UAB K. M. mokykla, UAB „E“ sąskaitas) apmokėjo vaiko sesuo G. V., gaudama pinigus iš savo senelės. Tuo atveju, jeigu bus netenkintas reikalavimas dėl išlaikymo vaikui konkrečia pinigų suma, prašoma priteisti iš atsakovo 600 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, kuris atitinka prašomos priteisti konkrečios pinigų sumos dydį per mėnesį.
10. Atsakovas išlaikymo už paskutinius 3 metus neteikė, todėl prašomas priteisti 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas (600 Eur x 36 mėn.).
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-163747) nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad šalių santykiai pašlijo, padažnėjo konfliktai, nesutarimai nuo 2016 m., kai atsakovo darbovietėje UAB „A“ prasidėjo nesutarimai su verslo partneriu, pagrindiniu akcininku A.V. P.. Atsakovas nuo 2018 m. su ieškove kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 priteisė BUAB „A“ iš atsakovo 277 926,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Prasidėjus teisminiam ginčui, areštavus visą turtą, atsakovas buvo visiškai sužlugdytas, iširo šeima, atsakovui kilo didelis stresas, sveikatos problemos, sunki depresija, nutrūko ryšiai su šeima. Nuo to laiko su ieškove atsakovas nebendravo, neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas sutinka, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
12. Šalių sūnus nuo mažens lankė privatų darželį, lanko privačią mokyklą „E“, (duomenys neskelbtini), baseiną, futbolo treniruotes. Atsakovo ir vaiko ryšys yra artimas, daug laiko praleidžiama kartu, atsakovas nuveža vaiką į būrelius. Atsakovas dirba ir deda visas pastangas, kad būtų grąžintos skolos kreditoriams. Vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos atitinka realius sūnaus poreikius, nes vaikas turi specialių poreikių, nuolat lankosi privačioje odontologo klinikoje, nešioja kabes. Atsakovui žinoma, kad išlaikyti sūnų padeda ieškovės giminaičiai, sūnaus mokslams ir kitiems poreikiams ieškovė yra pasiskolinusi pinigų. Atsakovas dirba, jo pajamos nėra didelės, gauna minimalų darbo užmokestį, sąskaitos areštuotos, antstoliai vykdo išieškojimą iš gaunamų pajamų, atsakovas turi sveikatos problemų, konstatuota depresija, rizika patirti širdies infarktą ar insultą. Sūnaus išlaikymas turėtų būti priteistas konkrečia pinigų suma – 52 200 Eur. Atsakovui priklauso pusė piniginių lėšų iš 129 027,11 Eur, esančių antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje, likusių po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo. Šis turtas turi būti skirtas sūnaus išlaikymui. Pirmiausia turėtų būti užtikrinti vaiko, o ne kreditorių poreikiai.
13. 2015 m. žemės sklypas ir 4/3 dalis pastato-vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už ieškovės asmenines lėšas (201 285,91 Eur). Ieškovė tuo metu buvo gavusi kompensaciją (100 267,52 Eur) už banke „Snoras“ prarastą asmeninį indėlį ir kitas asmenines lėšas ir atsakovas į šį turtą pretenzijų neturi, todėl reikalavimas dėl 201 285,91 Eur kompensacijos priteisimo yra pagrįstas.
14. UAB „K“ yra asmeninis ieškovės verslas, todėl asmeninės nuosavybės teise turėtų priklausyti ieškovei. Atsakovas 1996 m. įregistravo R. V. individualią įmonę, kurią vėliau pervadino į R. V. firmą „K“, tačiau įmonė jokios veiklos nevykdė, 2000 m. atsakovas perleido įmonę ieškovei, kuri pradėjo vykdyti savo veiklą.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo VMI atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės įsiskolinimą valstybės ir savivaldybių fondų biudžetams sudaro 21,05 Eur bauda už administracinį nusižengimą. Atsakovo įsiskolinimas sudaro 2 799,10 Eur: 2 739,10 Eur pagal Lietuvos institucijos išduotus vykdomuosius dokumentus ir 60 Eur administracinio nusižengimo bauda.
16. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimuose į patikslintą ieškinį prašė nutraukiant santuoką prievolę AB SEB bankui palikti atsakovo asmenine prievole; netenkinti ieškovės prašymo dėl turto padalinimo nukrypstant nuo lygių dalių principo; kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
17. Nurodė, kad nesutinka dėl turto padalijimo bei išlaikymo priteisimo turtu, kadangi reikalavimas priteisti beveik visą turtą ieškovei bei vaikui vienkartine išmoka, pažeidžia atsakovo kreditorių teises ir interesus, neužtikrina nepilnamečio teisių bei šalių lygiateisiškumo. Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas jos asmenine nuosavybe, tačiau neteikiamas analogiškas prašymas pripažinti, kad likusioji dalis pripažintina atsakovo asmenine nuosavybe, todėl liktų neišspręstas dalies turto likimas. Ieškovė nurodo, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas iš asmeninių jos lėšų, tačiau nėra įrodymų, kad pagal 2000 m. sausio 30 d. paskolos sutartį piniginės lėšos buvo perduotos ieškovei. Tokiu atveju privalomas buvo paskolos deklaravimas, tačiau duomenų apie tai nėra. Minėtos paskolos sutarties tikslas: gyvenamojo būsto įsigijimas ir verslo vystymas. Byloje nėra duomenų, kad išmokėtos išmokos už indėlius sietinos su paskola. Iš kokių konkrečiai lėšų buvo sukaupti indėliai „Snoro“ banke, esant šalims santuokoje nėra duomenų, o paskolos sutartis neįrodo, kad iš paskolintų lėšų. Vertintina ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovė nemanė, kad perkamas turtas jos asmeninės nuosavybės teise, kadangi aiškiai išreikšta pirkėjų valia – turtas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tas faktas išviešintas ir viešame registre. Vėliau bendrosios jungtinės nuosavybės faktas tvirtintas sudarant 2016 m. balandžio 6 d. su kreditoriumi „Luminor Bank AS“ kredito sutartį bei hipotekos sandorį. Taigi turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o lėšos, įgytos kaip išmoka iš įmonės, laikytinos bendru sutuoktinių turtu. Nėra byloje įrodymų, kurie nekeltų abejonių dėl ieškovės prašymo pripažinti jos asmeninių lėšų indėlį į bendrą turtą.
18. Nepilnamečių vaikų interesų prioritetas nereiškia, jog tėvams šiuo tikslu yra suteikiama teisė atlikinėti veiksmus, kurių sukeliamos teisinės pasekmės iš esmės įtakoja jų kreditorių interesus bei teises. Prašoma priteisti vienkartinė mokėtina suma aiškiai pažeis dabartinių atsakovo kreditorių interesus, juo labiau, kad ieškovė siekia, kad beveik visas santuokos metu įgytas turtas būtų priteistas jai. Išieškojimo procese pirmumas teikiamas išlaikymui, jo įsiskolinimui prieš kitos eilės kreditorius, tad vienkartinės išmokos priteisimas, esant ir kitos eilės kreditorių akivaizdžiai neužtikrins vaiko interesų bei pažeis atsakovo kreditorių teises ir interesus.
19. Ieškinyje yra nurodomi ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai pagal vekselius/skolos raštelius. Teikiant santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, siekiant santuoką nutraukti šalių susitarimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021, nebuvo pastarųjų kreditorių.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo BUAB „A“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK 164482) prašo atsakovui priteisti 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „K“ akcijų; 25 vnt. paprastųjų vardinių UAB „C“ akcijų; 17 vnt. paprastųjų vardinių UAB „E“ akcijų; ½ piniginių lėšų, esančių antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje; ieškovei priteisti: 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „K“ akcijų; 25 vnt. paprastųjų vardinių UAB „C“ akcijų; 16 vnt. paprastųjų vardinių UAB „E“ akcijų; transporto priemonę „INFINITI FX 35“; ½ piniginių lėšų, esančių antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje; įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui 4 165 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę sutuoktinių bendro turto dalį; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis; atmesti ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus arba šią sumą žymiai sumažinti; priteisti iš ieškovės BUAB „A“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 BUAB „A“ iš atsakovo priteisė 277 926,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. BUAB „A“ dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo kreipėsi į antstolį Irmantą Gaidelį, kuris pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/20/01189. Antstolis patvarkyme dėl skolininko turto dalies nustatymo pateikė turto sąrašą, kuris įgytas santuokos metu. Antstolis savo 2020 m. gruodžio 2 d. siūlyme kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko (atsakovo) turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo Nr. S-20-174-36048 pasiūlė III eilės išieškotojams ir BUAB „A“ per 30 d. nuo šio siūlymo surašymo dienos pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl skolininko turto (258 054,23 Eur sumos), kuris yra bendras su L. V., dalies nustatymo. Antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, nuosavybės teise priklausančias šalims yra likusios po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo. Atsakovo kreditorės – VMI, AB SEB bankas ir BUAB „A“ Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateikusios prašymus nustatyti, skolininko (atsakovo) dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su ieškove (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2VP-546-981/2022, Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26882-2018-6).
22. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių šioje byloje yra pareikštas tik todėl, kad teismas atsisakė patvirtinti šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pateikta tvirtinti sutartis apribojo pareiškėjų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš santuokos metu įgyto turto, nes atsakovui buvo neskiriama proporcinga ir pakankama turto dalis bei sutartimi nepagrįstai ir neteisėtai nukrypta nuo bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nesant jokio išimtinio atvejo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021, šalių prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu šalys nurodė nebeturintys abipusės valios gyventi šeimoje ir išsaugoti šeimos santykius, todėl teismas turėtų pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės nurodytos atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo tariamai pagrindžiančios aplinkybės nesudaro pagrindo jas pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu nuo 2018 m. negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo, tačiau Tarnybai ieškovė nurodė, jog su atsakovu skyrium gyvena nuo 2019 m.
23. Piniginės lėšos (258 054,23 Eur) esančios antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes šios lėšos buvo gautos hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui išieškojus skolą iš santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (toliau – NTR) buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šios lėšos turi būti padalintinos abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.
24. Ieškovė neteisėtai ir nesąžiningai 258 054,23 Eur sumą tarp sutuoktinių padalijo asmeninės nuosavybės teise pasiskirdama 201 285,91 Eur sumą, t. y. sumą už kurią turtas buvo įsigytas. CK 3.91 str. nustato, jog pajamos iš įmonės yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl 13 500 Eur suma gauta iš ieškovės įmonės „K“ negali būti laikoma asmeninėmis ieškovės lėšomis, o kompensacija už indėlį banke „Snoras“ buvo gauta santuokos metu ir byloje nėra jokių įrodymų, kad indėlis banke buvo asmeninės ieškovės lėšos.
25. Ieškovės nurodytas faktinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant 258 054,23 Eur pinigines lėšas, esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje (t. y. asmeninių L. V. lėšų panaudojimas nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini) pirkti) jau buvo įvertintas kaip nepagrįstas ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys: Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-3054-861/2021. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021. Šių aplinkybių trečiajam asmeniui įrodinėti byloje nebereikia, nes jos – prejudiciniai faktai, o ieškovė šioje byloje nepagrįstai šiuos prejudicinius faktus vėl ginčija iš naujo.
26. Taigi tik po to, kai teismas įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad bylos aplinkybės nepatvirtina, jog turtui įsigyti buvo panaudotos asmeninės L. V. lėšos, į šią bylą ieškovė L. V. pateikė naują rašytinį įrodymą – su P. K. 2000 m. sausio 30 d. pasirašytą paskolos sutartį, pagal kurią ji tariamai asmeniškai gyvenamojo būsto įsigijimui ir asmeninio verslo vystymui gavo 2 000 000 Lt paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti P. K. pareikalavus. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti juridinę reikšmę turintis faktas – paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn. Tai yra, paskolos sutartis yra realinė sutartis, ir laikoma sudaryta, kai paskolos suma yra perduodama skolininkui. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realų pinigų perdavimą ir jų grąžinimą (ar negrąžinimą), juo labiau pateikti įrodymai susiję su P. K. vykdytais verslais, atliktomis čekių operacijomis ir turėtomis akcijomis nepatvirtina, jog paskolos davėjas apskritai disponavo tokia didele (2 mln. Lt) pinigų suma. Nesant įrodymų apie lėšų gavimą ir jų grąžinimą (ar negrąžinimą) pati paskolos sutartis savaime nepatvirtina, kad būtent šios paskolos lėšos tariamai buvo laikomos banke „Snoras“, kaip asmeninis ieškovės indėlis, ir kad po 15 metų šios ar kitos asmeninės, o ne bendros sutuoktinių lėšos galėjo būti panaudotos nekilnojamajam turtui, kurį sutuoktiniai įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti.
27. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad šis rašytinis įrodymas (paskolos sutartis, kuria ieškovė bando pagrįsti lėšų nekilnojamajam turtu įgyti šaltinį) naujai atsirado tik šioje byloje, nors iki tol tarp tų pačių šalių nagrinėtose bylose L. V. nei paskolos gavimo faktu, nei šiuo įrodymu nesirėmė ir į ankstesnes bylas jo neteikė. 2000 m. sausio 30 d. paskolos sutartis pagal joje nurodytą sudarymo datą jau turėjo egzistuoti, tačiau ieškovė šią aplinkybę pirmąkart nurodė tik šioje byloje, kas kelia abejonių dėl šios paskolos realumo. Atsižvelgiant į tai, kad elgdamasi protingai ieškovė su P. K. 2000 m. sausio 30 d. sudaryta paskolos sutartimi galėjo ir turėjo remtis ankstesnėse bylose ir nėra pateikta jokių įrodymų apie pinigų perdavimo ir jų grąžinimo (ar negrąžinimo) faktus; paskolos sutartis nėra patvirtinta notariškai; jos tekstas atspausdintas spausdinimo mašinėle, o ne surašytas ranka, kas nebūdinga paprastos rašytinės formos sutartims sudaromoms tarp šeimos narių (tėvo ir dukros), nėra nurodytas P. K. asmens kodas (ieškovės asmens kodas nurodomas) ir antras vardas (nors tai yra būtina asmens tapatybei tiksliai nustatyti), o pats paskolos davėjas kaip patikslintame ieškinyje nurodė ieškovė, yra miręs; sutartyje nurodyta paskolos suma yra itin didelė, kad tokią sumą būtų saugu ir protinga fiziškai laikyti ir perduoti grynaisiais pinigais (2 mln. Lt), tai, kad ieškovė nenurodė, kokias konkrečiai gautas paskolos lėšas ir kada panaudojo, o taip pat abejotina, ar šią sumą paskolos davėjas išvis galėjo realiai turėti ir paskolinti, tai trečiajam asmeniui BUAB „A“ kyla pagrįstų įtarimų, dėl šio įrodymo autentiškumo.
28. Pažymi, kad P. J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovės į bylą pateikti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad P. J. K. įpėdiniai nepaveldėjo palikėjo P. J. K. reikalavimo teisių, į tariamai suteiktos paskolos pagal sutartį pasirašytą (duomenys neskelbtini), grąžinimą. Ieškovė teigia, kad nekilnojamasis turtas 2015 m. liepos 24 d. už 201 285,91 Eur buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų, kurių kilmė yra iš P. K. gautos paskolos lėšos. Patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė turinti kokių nors asmeninių skolų P. K. įpėdiniams, kurie turėjo paveldėti P. J. K. reikalavimo teises pagal paskolos sutartį pasirašytą 2000 m. sausio 30 d., todėl, jeigu tokia paskola buvo suteikta, tai ieškovės prievolė grąžinti paskolą turėjo pasibaigti jau po to, kai ji su atsakovu įgijo nekilnojamąjį turtą (2015 m. liepos 30 d.). Pagrįstai manytina, kad jokios paskolos nebuvo ir ieškovė jokios tariamos paskolos negrąžino, nes po nekilnojamojo turto įsigijimo buvo vykdomi namo statybos darbai, kuriems finansuoti, labiausiai tikėtina ir buvo naudojamos ir iš banko pasiskolintos lėšos, jų grąžinimą užtikrinus šio turto hipoteka. Bankas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo kreditingumą tikėtinai nebūtų suteikęs jiems paskolos (kuri buvo ne mažesnė kaip 81 724 Eur), jeigu bankas būtų nustatęs 2 mln. Lt (600 000 Eur) įsiskolinimą tretiesiems asmenims (ši informacija turėjo būti atspindėta ieškovės ir atsakovo kreditavimo paraiškoje bankui) bei gaunamą minimaliam artimą darbo užmokestį. Taigi šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad turtas buvo įsigytas ne iš tariamos P. K. paskolos lėšų. Be to, ieškovė VMI privalėjo pateikti informaciją apie nuosavybės teise priklausantį turtą ir turimas pinigines lėšas. Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – VGTDĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 punktus ieškovė privalėjo VMI deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršijo 50 000 Lt bei pasiskolintas ir negrąžintas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 2000 Lt. Taigi turto deklaraciją, kurioje atsispindėtų turimos piniginės lėšos bei iš P. J. K. gauta 2 000 000 Lt paskola ieškovė privalėjo pateikti mokesčio administratoriui iki 2005 m. gegužės 1 d. Ieškovės vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija (FR0593 forma) patvirtina, kad iš P. J. K. gautos 2 000 000 Lt paskolos ieškovė deklaracijoje VMI nenurodė, kas taip pat patvirtina, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ne iš tariamos paskolos lėšų.
29. Be to, iš ieškovės teismui pateiktos 2015 m. liepos 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2.3 punkto matyti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patikslintais 2015 m. liepos 24 d., sutuoktiniai įsigijo pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), kuris turėjo 108,14 v. m. bendrojo ploto, jo baigtumo procentas buvo tik 36 proc., vidutinė rinkos vertė – 34 500 Eur (nustatyta 2015-06-12) sutartyje nurodyta namo kaina – 90 650,91 Eur. Ieškovė ir atsakovas vykdė šio pastato statybos (įrengimo) darbus ir 2016-01-21 gavo pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-160121-00063, kurios pagrindu įregistravo pasikeitusius daikto duomenis. Po pasikeitusių duomenų registracijos, sutuoktiniai, įkeisdami turtą, iš hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS paėmė paskolą ne mažesnę kaip 81 724 Eur, kuri, labiausiai tikėtina, buvo skirta šio pastato statybos darbams užbaigti. NTR išrašai patvirtina, kad 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos registro pranešimu apie hipotekos įregistravimą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytiems pastatui ir žemės sklypo daliai buvo įregistruota hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (NTR išrašo 7.24 punktas).
30. Ieškovė nutylėjo, atsakovas 2011 m. spalio 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JG-2432 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Šio buto vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2021 m. gegužės 12 d. yra 41 300 Eur. Šį butą 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. SK-13850 atsakovas pardavė. Jokių duomenų, kad už šio asmeninės nuosavybės teise turėto buto pardavimą gautas asmenines lėšas atsakovas panaudojo ne su ieškove įsigyto gyvenamojo namo statybos darbams ar kitoms šeimos reikmėms nėra, priešingai ieškovė ieškinyje tvirtina, kad iki 2018 m. su atsakovu gyveno bendrą sutuoktinių gyvenimą. Ieškovės po P. J. K. mirties paveldėtą turtą (AB „N“ akcijas, pinigines lėšas) patvirtinantys įrodymai nepatvirtina bylai reikšmingos aplinkybės, kad turui įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės ieškovės lėšos, juo labiau, kad AB „N“, kurios akcijas paveldėjo ieškovė nuo 2004 m. balandžio 30 d. buvo pertvarkoma, dalyvavo atskyrime, vėliau – reorganizuojama, nuo 2011 m. kovo 8 d. restruktūrizuojama, o nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. bankrutavusi įmonė. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo 201 285,91 Eur kompensaciją už tai, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš tariamai tik jos asmeninių 201 285,91 Eur lėšų, o antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios 258 054,23 Eur piniginės lėšos gautos pardavus turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turi būti padalintinos abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, po 129 027,11 Eur.
31. Nuo 2022 m. sausio 4 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad UAB „K“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, yra gražintos šalių bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl šioje byloje nereikia įrodinėti šio fakto. Pažymi, kad prejudiciniams faktams ginčyti ieškovė šioje byloje vėl pateikė naujus galimai suklastotus įrodymus: 2000 m. sausio 21 d. sudarytą individualios įmonės pirkimo-pardavimo sutartį ir 2020 m. sausio 5 d. pinigų dovanojimo sutartį, kurios tariamai patvirtina šių akcijų įgijimą už asmenines lėšas ir jų turėjimą ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Šie nauji, ankstesnėse bylose neteikti įrodymai prieštarauja ne tik teismo jau nustatytiems prejudiciniams faktams, bet ir pačios ieškovės įvykdytiems vėlesniems sandoriams: sudarydami 2020 m. liepos 1 d. notarinės formos Akcijų dovanojimo sutarčiai, kuria 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „K“ akcijų buvo padovanotos dukrai G. V., jos 3.1 punkte šalys patvirtino, kad dovanojamos akcijos priklauso jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, akcijos registruotos L. V. vardu. Be to, šios sutarties 2.1 punkte abu sutuoktiniai atsakovas buvo nurodyti 100 vienetų vardinių paprastųjų UAB „K“ akcijų savininkais.
32. Pertvarkant individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę „K“ ieškovė aiškiai neišreiškė valios įgyti UAB „K“ akcijas asmeninės nuosavybės teise, ką patvirtina 2017 m. sausio 16 d. savininko sprendimas dėl įmonės pertvarkymo, todėl santuokos su atsakovu metu įgytos UAB „K“ akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o tai patvirtino ieškovės kartu su atsakovu sudaryta akcijų dovanojimo sutartis. Net jei ir daryti prielaidą, kad ieškovė buvo gavusi 20 000 Lt dovaną verslo vystymui, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuosavybės teisė į UAB „K“ akcijas, o iki jos pertvarkymo – nuosavybės teisė į individualiąją įmonę „K“ priklausė šalims bendrosios nuosavybės teise. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Įmonė „K“ įsteigta 1996 m. Tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o sutuoktinio asmenine nuosavybe laikomas toks turtas, kuris sutuoktiniui priklausė iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana ar paveldėtas. Todėl, pirmiausia, ieškovė negalėjo sudaryti su savo sutuoktiniu individualiosios įmonės pirkimo pardavimo sutarties, kadangi tas turtas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir net jei ir laikyti, kad įmonė buvo nupirkta iš sutuoktinio 2000 metais (santuokos metu), toks turtas, remiantis SŠK 21 straipsnio 1 dalimi, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe.
33. Ieškovė ieškinyje nesilaiko CK nustatytų reikalavimų dalijamo bendro turto vertę nustatyti pagal rinkos kainą ir sudaryti turto balansą, todėl ieškinyje nurodytos tarp sutuoktinių dalijamo turto vertės yra nerealios, akivaizdžiai neatitinkančios rinkos kainų arba jos išvis nenurodytos.
34. UAB „E“ 33 vnt. vardinės paprastosios akcijos, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, registruotos atsakovo vardu, kurių 33 vnt. nominali vertė yra 825 Eur ieškovės patikslintame ieškinyje įvertintos net 9 000 Eur suma. Toks vertinimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir yra akivaizdžiai neteisingas, nes 2020 m. finansinių ataskaitų duomenimis šios bendrovės ilgalaikis turtas 1 722 Eur, trumpalaikis turtas 9 230 Eur, nuosavas kapitalas 9 974 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 987 Eur; pardavimo pajamos 71 131 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) 4 321 Eur, grynasis pelningumas 6,07 proc., o ieškovei ir atsakovui priklauso tik 1/3 šios įmonės akcijų.
35. UAB „C“ 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur, registruotų ieškovės vardu, vertė taip pat turi būti artima nuosavo kapitalo vertei – 3 281 Eur, o ne nominaliai akcijų vertei (1 448,00 Eur), nes ši bendrovė 2020 m. finansinių ataskaitų duomenimis veiklos nevykdo, įsipareigojimų neturi.
36. Šioje byloje ieškovė nurodė, kad ji turi asmeninių skolų (duomenys neskelbtini) šeimai, E. D., R. M., iš viso 85 500 Eur, kurios yra ir lieka jos asmeninėmis skolomis, nors šių tariamų asmeninių prievolių ieškovė nenurodė pateikdama teismui tvirtinti 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. pasirašytas sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nors dauguma prievolių tuo metu jau turėjo egzistuoti, nes skoliniai įsipareigojimai, kuriais ieškovė šioje byloje siekia parodyti savo prastesnę turtinę padėtį atsirado dar 2019-2020 metais. Iš pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad ieškovė pateikė niekinę paskolos sutartį ir negaliojančių vekselių už bendrą net 108 700 Eur sumą. Ši suma nustatyta pagal byloje pateiktų sutarties ir vekselių nuotraukas: 2020 m. sausio 20 d. ieškovė pasirašė paskolos sutartį su R. M. pagal kurią pasiskolino 20 000 Eur su 6 proc. mėnesinėmis palūkanoms, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Nėra įrodymų, kad paskolos sumą ieškovė gavo negrynais pinigais, todėl jei ieškovė tokių įrodymų nepateiks šis sandoris laikytinas niekiniu. CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, o pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kadangi toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms jis yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, nepriklausomai ar tokį reikalavimą pareiškė bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.76 straipsnio 5 dalis).
37. 2020 m. liepos 28 d. ieškovė išdavė iš viso 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur) iš viso už 23 200 Eur sumą E. D., kuriuos įsipareigojo besąlygiškai apmokėti iki 2020 m. gruodžio 1 d.; vekseliai yra negaliojantys dėl privalomos notarinės sandorio formos nesilaikymo ir praradę vertybinio popieriaus statusą. 2022 m. sausio 19 d. ieškovė vėl išdavė iš viso 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (7 po 2 900 Eur ir 1 už 1 700 Eur) iš viso už 22 000 Eur sumą E. D., kuriuos įsipareigojo besąlygiškai apmokėti iki 2022 m. birželio 30 d. Šiuo atveju ieškovė akivaizdžiai sudarė apsimestinius sandorius siekdama išvengti privalomos notarinės sandorio formos. Įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
38. Taip pat ieškovė elgiasi nesąžiningai patikslintame ieškinyje teigdama, kad „ieškovė su vaiku gyvena nuomojamajame bute ir moka už buto nuomą bei komunalinius mokesčius, tačiau nepateikia jokių mokėjimų už buto nuomą bei komunalinius mokesčius patvirtinančių įrodymų ir buto nuomos sutarties. Ieškovė negali mokėto 600 Eur/mėn. nuomos ir dar komunalinių mokesčių, kadangi ieškovės gaunamos pajamos sudaro 672,11 Eur (neto). Už iš L. A. išsinuomoto buto, kuriame gyvena ieškovė, nuomą bei komunalinius mokesčius moka UAB „K“, o ne ieškovė ir šią aplinkybę patvirtinanti nuomos sutarties kopija, kurią ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2VP-546-981/2022, taigi ieškovė šių išlaidų nepatiria.
Šalies argumentai
39. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ne visas atsakovo skolas kreditoriui BUAB „A“, nes jis asmeniškai papildomai yra skolingas dar ir BUAB „A“ 2 282,38 Eur sumą pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021, 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021, 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1 368,42 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021, 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
40. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 pateikto atsiliepimo į prašymą 20 punkte nurodė, kad šalys išlaiko dukrą, apmoka jos medicinos studijas (16 200 Eur), kas metus. Šios aplinkybės rodo, jog pilnametei dukrai taip pat yra būtina parama, išlaikymas, tiek gyvenamasis plotas, tiek finansinė pagalba“, o tai reiškia, kad nepilnamečio brolio išlaikymo išlaidų jo sesuo neturi galimybių apmokėti ir realiai šios išlaidos yra apmokėtos ieškovo ir atsakovės iš neoficialių pajamų.
Šalies argumentai
41. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį atsakovas turėtų skirti 600 Eur (t. y. abu tėvai po 600 Eur arba net po 666 Eur pagal vaiko poreikių lentelę). Toks vaiko išlaikymo dydis neatitinka tėvų turtinės padėties – deklaruojamų gaunamų pajamų ir turimų kreditorinių įsipareigojimų, o ypač ieškovės finansinės padėties. Šalys deklaruoja gaunančios minimalius arba jiems artimus darbo užmokesčius, todėl faktiškai vaikas yra išlaikomas ne tik tėvų, bet ir jų kreditorių, o pareikštu ieškiniu siekiama, kad tokia situacija tęstųsi toliau: ieškovė nurodo, kad tariamai yra pasiskolinusi didelę sumą iš kreditorių, o atsakovo turtinė padėtis ir turimi įsipareigojimai kreditoriams akivaizdžiai neleidžia teikti 600 ar 666 Eur išlaikymo per mėn., nepažeidžiant kreditorių teisių ir interesų. Atsižvelgiant į tai išlaikymo sūnui priteisimas iš atsakovo, nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, 52 200 Eur suma, negarantuos išlaikymo sumos reikalingos vaikui išlaikyti kas mėnesį gavimo, pažeis kreditorių teises gauti jų reikalavimų patenkinimą iš atsakovui priskirtos bendro turto dalies, neatitiks sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų. Be to, ieškovė šią pinigų sumą gali panaudoti ne vaiko poreikiams, o skolų grąžinimui, kadangi ji turi virš 80 000 Eur asmeninių įsipareigojimų.
42. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, nes ji turi daug nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise, valdo ir vadovauja pelningam verslui, kuris apmoka ir jos asmenines išlaidas (buto nuomą ir komunalines paslaugas), ji objektyviai turi galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus ir gali sūnaus išlaikymui skirti daugiau nei atsakovas, neturintis galimybės tenkinti vaiko prabangos poreikių, kurie akivaizdžiai viršija vidutines išlaidas vaiko poreikiams tenkinti bei atsakovo pajamas ir įsipareigojimus. Atsakovas išlaiko nepilnametį sūnų teikdamas išlaikymą pilnametei dukrai, kuri, kaip nurodo ieškovė ir pratvirtina rašytiniai įrodymai, nuo 2020 m. iki 2022 m. apmoka vaiko išlaikymo išlaidas. Teismas išreikalavo Sodros duomenis, pagal kuriuos G. V. nuo 2020 m. pajamas gavo tik epizodiškai iš (duomenys neskelbtini) (savo tėvų bendrovės); jos gyvenamoji vieta deklaruota ieškovės gyvenamojoje vietoje. Gaunamos pajamos sudarė apie pusė minimalaus darbo užmokesčio (bruto), todėl akivaizdu, kad ji negalėjo brolio išlaidų apmokėti savo lėšomis, o ieškovė 2021 m. gavo 672,11 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį (neto), todėl dukros išlaidų brolio išlaikymui finansuoti negalėjo.
43. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji pati apmokėjo sūnaus poreikius. Taip pat nėra įrodymų, jog ieškovė nuo 2018 m. iki tol, kol kreditoriai pareikalavo nustatyti atsakovo dalį bendrame sutuoktinių turte, būtų reikalavusi, kad atsakovas neneigiantis pareigos išlaikyti sūnų, prisidėtų prie jo išlaikymo išlaidų. Ieškovė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą vėliau pareiškė tik siekdama sumažinti sumą, į kurią galėtų pretenduoti atsakovo kreditoriai. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo ir tiesiogiai, nes sumoka už būrelius. Todėl, jei teismas spręstų, jog iš atsakovo yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, tai reikalaujama priteisti 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti žymiai sumažinta orientuojantis ½ minimalios mėnesinės algos dydį buvusį tuo laikotarpiu už kurį priteisiamas išlaikymas ir iš jo atėmus išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą bei atsakovo apmokėtas būrelių ir kitas vaiko išlaikymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
44. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės visas sutuoktinių turimas turtas (pinigai, akcijos) dėl savo savybių yra dalus, BUAB „A“ laikosi pozicijos, kad nėra pateiktų rašytinių įrodymų dėl būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo dėl kito sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto: transporto priemonės „IFINITI FX35“, ieškiniu prašant priskirti šį turtą ieškovei, jokia šio turto vertės kompensacija atsakovui nenumatoma, tuo pažeidžiant jo kreditorių interesus.
45. Trečiasis asmuo neprieštarauja neturtiniams ieškovės reikalavimams: nutraukti šalių santuoką; po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes; šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
46. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad sutuoktiniai, gyvena skyrium nuo 2018 m. spręstina išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, nes byloje yra kitokių duomenų.
47. Antstolis Donatas Kisielius (iki jo teisių perėmimo) pateikė pareiškimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje (DOK-140818), kuriame nurodė, kad jog visiškai sutinka ir palaiko trečiųjų asmenų (išieškotojų) atsiliepimuose, t. y. AB SEB banko (DOK-68508), VMI (DOK-68983) ir BUAB „A“ (DOK-74030), išdėstytus vertinimus dėl ieškovės ieškinio tikrųjų tikslų, o taip pat, kad ieškovė nepagrįstai siekia atidalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, tarp jų ir vykdymo procese areštuotas lėšas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, bei reiškia akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą priteisti iš atsakovo tvirto dydžio išlaikymo sumą vaikui iki išlaikytinio pilnametystės (DOK-87137). Paaiškino, kad jis nėra atsakovo R. V. kreditorius, todėl neturi ir asmeninio tiesioginio suinteresuotumo minimoje byloje, prašo bylą išnagrinėti pagal joje surinktą medžiagą nedalyvaujant antstoliui ar jo atstovui.
48. Tretieji asmenys E. D. ir R. M. atsiliepimuose patvirtino, kad paskolino ieškovei pinigus. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
49. Trečiasis asmuo G. S. prašė pripažinti, kad ieškovės skolos jai lieka asmeninės ieškovės prievolės.
50. Trečiasis asmuo Irmantas Gaidelis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
51. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
52. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovui neteikiant vaikui tinkamo išlaikymo, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.
53. Ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo BUAB „A“ teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
54. Teismas, 2022 m. lapkričio 23 d. išnagrinėjęs bylą, protokoline nutartimi perėjo į rašytinį bylos nagrinėjimą ir nustatė šalims terminą pateikti baigiamąsias kalbas ir replikas į baigiamąsias kalbas.
55. Ieškovė pateikė baigiamąją kalbą (DOK-202952), kurioje nurodė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad kritiškai vertintinas BUAB „A“ pozicija, kad sutuoktiniai ketino nutraukti santuoką bendru sutarimu neįrodinėdami atsakovo kaltės ir dabar ieškovė, teikdama ieškinį teismui nurodo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo siekdama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kai sutuoktiniams pavyko sutarti taikiai dėl visų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimo pasekmėmis, ieškovei nekilo poreikis teikti teismui ieškinį bei įrodinėti atsakovo kaltę.
56. Kritiškai vertintinas BUAB „A“ pasisakymus apie dovanojimo sutarties bei paskolos sutarties realumą, nes pozicija paremta tik prielaidomis. Tiek pinigų dovanojimo sutartis, tiek pinigų paskolos sutartis yra nenuginčyti sandoriai. Tai, kad šie sandoriai buvo realūs įrodo kiti įrodymai bei faktinės aplinkybės. 2000 m. ieškovei buvo tik 26 metai. Ieškovė yra baigusi medicinos bei psichologijos studijas. Po universiteto baigimo dirbo greitosios pagalbos bei reanimacijos skyriuose. 2000 m. sausio 21 d. pagal Pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo iš atsakovo į asmeninę nuosavybę R. V. individualią įmonę ir pradėjo savo verslą. UAB „K“ kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninę prekybą, farmacijos prekių didmeninę prekybą, kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklą. Atsakovas neturi nieko bendra su šia veikla. Ieškovė be tėvo paramos (paskolos), būdama 26 metų, negalėjo taip startuoti bei išvystyti tokio verslo. Ieškovės įnašus į savo verslą patvirtina ir UAB „K“ apskaitą vedančios bendrovės pažyma apie tai, kad būdama L. V. firmos „K“ savininkė, ieškovė yra įnešusi į individualios įmonės sąskaitą banke AB „Snoras“ asmeninių lėšų (223 574,20 Eur) bendrovės verslui vystyti. Taip pat, bylos medžiagoje yra banko „Snoras“ Mokėjimo pavedimo Nr. 327220 kopija, iš kurios matyti, kad ieškovė perveda banko viduje iš vienos savo sąskaitos į kitą 1 020 000 Lt, tikslas – sąskaitos papildymas; indėlio sertifikatas 2011 m. sausio 28 d. 150 000 LT vertės, SEB banko sąskaitos išrašas 2015 m. sausio 1 d. apie lėšų įskaitymą 10 027 Eur. Vienkartinė gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija. Iš deklaracijos turinio yra matyti, kad ieškovė deklaravo savo asmenines lėšas 2003 m. 310 154 Lt. Taip pat ieškovė ir vertybinius popierius deklaravo, kaip savo asmeninį turtą. Aptarti rašytiniai įrodymai neabejotinai pagrindžia ieškovės tėvo realiai paskolintų ieškovei piniginių lėšų aplinkybę ir piniginių lėšų gavimo faktą. Atsakovas taip pat teismui patvirtino, kad jam buvo žinoma apie ieškovės tėvo dovanotas bei paskolintas lėšas, kurias ji panaudojo savo asmeninio verslo vystymui bei nekilnojamojo turto įsigijimui. Ieškovė nedeklaravo paskolos 2003 m. deklaracijoje, nes 2000 m. spalį mirė jos tėvas, ir prievolė grąžinti pinigus baigėsi. Šeimoje šis klausimas buvo išspręstas ne per paveldėjimo institutą. Paveldėjimo teisės liudijimai taip pat patvirtina, kad ieškovės tėvas buvo turtingas asmuo.
57. Visi tretieji asmenys, ieškovės kreditoriai, patvirtino, kad paskolos ieškovei buvo suteiktos ir iki šios dienos negrąžintos. Visų paskolos sandorių forma atitinka įstatymo reikalavimus. Paskolos sandoriai yra galiojantys.
58. Atsakovas pripažįsta, jog UAB „K“ akcijos yra asmeninis ieškovės turtas. Taip pat atsakovas pripažįsta, kad nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudotos tik ieškovės asmeninės 201 285,91 Eur lėšos, gautos iš L. V. įmonės „K“ (13 500 Eur), kompensacija (100 267,52 Eur) už banke „Snoras“ prarastą indėlį bei kitos ieškovės asmeninės piniginės lėšos iš ieškovės sąskaitos (pinigų kilmė – piniginės lėšos gautos pagal ieškovės su P. K. sudaryta paskolos sutartį). Ieškovės tėvas turėjo finansinių galimybių ir de fakto paskolino ieškovei du milijonus litų asmeninio verslo vystymui bei nekilnojamojo turto įsigijimui.
59. Ieškovė kritiškai vertina BUAB „A“ teiginius bei prielaidas apie tai, kad 2022 m. sausio 4 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas prejudicinis faktas apie tai, kad UAB „K“ akcijos yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Ieškovei nebuvo žinoma, kad UAB „K“ akcijoms buvo uždėtas areštas. Tai nebuvo ir tinkamai išviešinta. Ieškovė priėmė sprendimą akcijas padovanoti dukrai. Notaras netvirtino be atsakovo dalyvavimo dovanojimo sandorio, nes akcijas ieškovė įsigijo gyvendama santuokoje (bendroji prezumpcija). Todėl ieškovė kartu su atsakovu, sudarydami notarinį sandorį, akcijas padovanojo dukrai. 2021 m. balandžio 6 d. BUAB „A“ pateikė teismui ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovės pozicija dėl UAB „K“ akcijų visada buvo nuosekli (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. e2-6905-600/2021). Teismas tenkino ieškinį. Ieškovė nesutinka, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad UAB „K“ akcijos yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė ir tai laikytina prejudiciniais faktais, kurių papildomai įrodinėti nebereikia. Sprendimas gali sukelti teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims, t. y. kitiems kreditoriams, ieškiniai nėra tapatūs, skirtingas ieškinių dalykas.
60. Ieškovė nesutinka su trečiojo asmens pozicija, kad ieškovė nemoka tvarkytis su finansais. Bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai, susiję su vaiko išlaikymu, patvirtina, kad vaikui yra teikiamas išimtinai geras išlaikymas. Vaikas yra labai gabus ir gabumai turi būti lavinami.
61. BUAB „A“ baigiamojoje kalboje (DOK-203861) pakartojo atsiliepime nurodytus reikalavimus. Nurodė, kad atsižvelgiant į šalių paaiškinimus teismams raštu teiktus iki šios bylos iškėlimo ir vertinant objektyviai įvykusių įvykių chronologinę seką, ir nekonkrečius paaiškinimus duotus bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi ne anksčiau kaip nuo 2019 m., nes 2021 m. vasario 15 d. jie teismui nurodė, kad jau kurį laiką „iš esmės gyvena atskirai“ ir „šiuo metu jau nebeturi bendrų – santuokinių interesų ir ateities planų“, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti, kad sutuoktiniai, gyvena skyrium nuo 2018 metų yra nepagrįstas.
62. Iš minimalią algą gaunančio atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui kasmėnesinėmis išmokomis orientuojantis į 230 Eur/mėn. dydį, indeksuojant šias išmokas teisės aktų nustatyta tvarka, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės.
63. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „E“ akcijos yra dalus turtas, jos turėtų būti padalintos natūra, nes toks padalijimo būdas yra galimas ir priimtinas. Toks padalijimas būtų teisingiausias, kai byloje nenustatyta akcijų rinkos kaina, o padalinto turto verčių skirtumas, už atsakovui tenkantį didesnį akcijų kiekį, kurį sudarytų tik vienos akcijos kaina, ieškovei galėtų būti kompensuotas pagal vienos akcijos nominalią vertę – 25 Eur, atitinkamai mažinant ieškovės mokėtiną kompensaciją už jai priskiriamą automobilį.
64. BUAB „A“ nesutinka, kad 1 031,61 Eur skola kreditoriui UAB „Ignitis“ būtų pripažinta asmenine atsakovo prievolė, (v/b Nr. 0040/19/02193, antstolis Gintas Badikonis), nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ši skola yra susijusi su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktiniai buvo įsigiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl prievolė UAB „Ignitis“ pripažintina bendra ieškovės ir atsakovo prievole. Dėl kitų skolų pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis BUAB „A“ nepasisako, nes šios prievolės trečiajam asmeniui nežinomos ir dėl jų spręstina teismo nuožiūra.
65. Patikslintame ieškinyje nurodyti ieškovės asmeniniai įsipareigojimai kelia pagrįstų abejonių dėl jų realumo. Pinigus pagal negaliojančius vekselius tariamai paskolinę ieškovės draugai ir bičiuliai nereikalauja paskolintų pinigų grąžinti apmokėjimo terminams pasibaigus, matyt žinodami, kad sudaryti sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, todėl į negaliojančius sandorius neturėtų būti atsižvelgta dalijant tarp sutuoktinių turtą įgytą santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nors ieškovė savo paaiškinimuose teigė, kad pinigus skolinosi „namui, verslui ir šeimai gelbėti“ byloje nustatyta, jog kredito įmokos už namo įrengimui suteiktą paskolą bankui nebuvo sumokėtos, todėl sutuoktinių įsigytas namas buvo parduotas iš varžytinių, byloje nėra pateikta jokių apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė pagal vekselius grynaisiais gautus pinigus įnešė į verslą – UAB „K“, o pinigų panaudojimą „šeimos poreikiams“ paneigia ta aplinkybė, kad ieškovė prašo pripažinti skolas pagal vekselius jos asmeninėmis skolomis, nors prievolė grąžinti sumas, kurios buvo panaudotos šeimos poreikiams turėtų būti laikoma bendra sutuoktinių prievole. Jeigu teismas sprendimu byloje patvirtintų tokias asmenines ieškovės skolas, tai teismas inter alia patvirtintų ieškovės ir trečiųjų asmenų sudarytus niekinius sandorius bei tariamus grynųjų pinigų perdavimus turinčius pinigų plovimo požymių didelėmis sumomis taip juos įteisindamas, kas prieštarautų teisėtumo ir teisingumo principams bei viešajam interesui. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ne visus savo kreditorius ir asmenines skolas, nes ji nenurodė, kad asmeniškai yra skolinga BUAB „A“ bendrai 2 282,38 Eur sumą, pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus, tačiau šiuo metu skolas antstoliai iš ieškovės baigia išieškoti. (duomenys neskelbtini)asmeninės nuosavybės teise, todėl visos lėšos gautos jį pardavus yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalintina lygiomis dalimis tarp sutuoktinių.
66. Nėra jokio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo 201 285,91 Eur kompensaciją už tai, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš tariamai tik jos asmeninių 201 285,91 Eur lėšų, o antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios 258 054,23 Eur piniginės lėšos gautos pardavus turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turi būti padalintinos abiem sutuoktiniams lygiomis, ieškovei ir atsakovui priskiriant po 129 027,11 Eur sumą byloje nepaneigus sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos.
67. Atsižvelgiant į tai, kad akcijos dėl savo savybių yra dalus turtas ir nenustatyta šių akcijų rinkos vertė, trečiasis asmuo BUAB „A“ byloje laikosi pozicijos, kad teisingas ir tinkamas santuokoje įgytų 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „C“ akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur padalijimas būtų kiekvienam iš sutuoktinių priskiriant po ½ t. y. po 25 vnt. paprastųjų vardinių UAB „C“ akcijų. Jeigu teismas dėl šio turto spręstų kitaip, apskaičiuojant šio turto vertės kompensaciją atsakovui R. V. atsižvelgtina į tai, kad UAB „C“, 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur, registruotų L. V. vardu, vertė turi būti artima nuosavo kapitalo vertei, t. y. 3 281 Eur, o ne nominaliai akcijų vertei (1 448 Eur), nes ši bendrovė 2020 metų finansinių ataskaitų duomenimis veiklos nevykdo, įsipareigojimų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
68. Sutuoktinių nepilnamečio vaiko interesai dalinantis turtą nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas turėtų vertinti, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, kas ypač aktualu šioje byloje, kai tiek ieškovė, tiek atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties ir gaunamų realių pajamų ir elgdamiesi nesąžiningai siekia paslėpti turtą nuo kreditorių tuo tikslu galimai inicijuodami ir santuokos nutraukimo procesą, kuriame atsakovui siekiama paskirti akivaizdžiai per mažą bendro turto dalį.
69. Atsakovas baigiamojoje kalboje (DOK-203857) prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad visada buvo nuoseklus. 2021 m. sausio 18 d. prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė, kad „kurį laiką iš esmės gyvename atskirai ir negyvename santuokinio gyvenimo“, t. y. patvirtino, kad negyvena kartu su sutuoktine, tačiau termino konkrečia data neapibrėžė. Vėliau, civilinėje byloje e2-6905-600/2021 dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo niekiniu atsiliepime nurodė, kad „L. V. jau daugiau nei 2 metus negyvena su sutuoktiniu R. V., jie gyvena skyrium ir nepavykus išsaugoti santuokos, galutinai nusprendė nutraukti santuoką, paduodant teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo 2021 m. sausio mėnesį“ (2021-08-10 Sprendimo 2.7. p.). Šios aplinkybės patvirtina, jog šalys faktiškai gyvena skyrium nuo 2018 metų. Kreditoriaus BUAB „A“ teiginys, kad ieškovė su atsakovu negyvena kartu nuo 2019 m. yra prielaidomis bei interpretacijomis. Kreditorius interpretuoja 2022 m. vasario 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-80-370/2022 dėl proceso atnaujinimo ir iš konteksto išėmęs vieną teismo nutarties sakinį daro nepagrįstą ir klaidinančią išvadą. 2022 m. vasario 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 18.5 p. civilinėje byloje Nr.e2-80-370/2022, pareiškėjai nurodo vieną iš motyvų, kodėl procesas civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 dėl žalos atlyginimo turėtų būti atnaujintas. Civilinės bylos Nr. e2-243-640/2020 nagrinėjimo procesas vyko 2019 – 2020 m. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-2020 m. negalėjo dalyvauti procese ir pasirūpinti atstovavimu dėl blogos sveikatos būklės. Toliau aiškinamos priežastys lėmusios pareiškėjo R. V. blogą sveikatos būklę, be visų kitų vardinamų priežasčių, nurodoma ir iširusi santuoka. Čia kalbama apie pareiškėjo sveikatos būklę laikotarpiu nuo 2019-2020 m, o ne apie gyvenimo skyriumi pradžią. Ši kreditoriaus interpretacija jokiu būdu nepatvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo 2019 metais.
Žemesnės instancijos teismas
70. Teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Tai reiškia, jog ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byla nebuvo nagrinėta, jų santuokos nutraukimo aplinkybės nebuvo ištirtos ir nepadarytos jokios objektyvios išvados, kuriomis būtų galima remtis šioje byloje kaip prejudiciniu faktu.
71. Tėvų finansinė padėtis yra pakankama susiformavusiems vaiko poreikiams patenkinti (1 200 Eur/mėn.), t. y. ieškovė gauna nuolatines pajamas ir turi kitų piniginių lėšų (pvz. nepadalintų 258 054 Eur antstolio depozitinėje sąskaitoje). Atsakovas šiuo metu dirba, gauna nuolatines pajamas, kurios nėra didelės, gauna minimalų darbo užmokestį (730 Eur neatskaičius mokesčių), turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, sąskaitos areštuotos, antstoliai vykdo išieškojimus iš atsakovo gaunamų pajamų, nekilnojamo turto neturi, tačiau turi piniginių lėšų 129 027,11 Eur, esančių antstolio depozitinėje sąskaitoje, likusių po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo, 33 vnt. UAB „E“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė 9 000 Eur. Atsakovas turi sveikatos problemų – jam diagnozuota sunki depresijos forma, kurios klinika stebima jau 2 metus. Taip pat, turi sveikatos sutrikimų susijusių su širdies, kraujospūdžio ligomis, dėl šios būklės jam kyla rizika patirti širdies infarktą ar insultą. Vaiko interesai yra prioritetiniai, prieš kreditorių interesus.
72. Ieškovė statybų verslo neišmano ir nieko bendro su UAB „E“ veikla neturi. Jeigu atsakovas netektų UAB „E“ akcijų, jis netektų ir vienintelio pajamų šaltinio iš kurio dengia įsiskolinimus kreditoriams. Be to, 33 vnt. akcijų yra nedidelis akcijų paketas, ir dar jį smulkinti būtų netikslinga ir nenaudinga. Akcijų rinkos vertė priklauso nuo daugelio veiksnių – nuo įmonės turtinės padėties, sudarytų sandorių, jos valdomo turto, ūkinės veiklos rezultatų, akcijų rinkos būklės ir kitų veiksnių. Atsakovas pateikė į bylą akcijų vertei nustatyti reikalingus „E“ finansinės atskaitomybės dokumentus (2021 m. metinę finansinę ataskaitą), pagrindžiančius UAB „E“ akcijų rinkos vertę. BUAB „A“ nesutiko su nurodyta UAB „E“ akcijų verte, tačiau į bylą nepateikė kitų įrodymų, reikalingų akcijų vertei nustatyti.
73. Atsakovas sutinka su ieškovės nurodomu turto ir prievolių padalijimu. 2015 m. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už ieškovės asmenines lėšas (201 285,91 Eur). Ieškovė nekilnojamam turtui įsigyti panaudojo asmeniškai jai išmokėtą kompensaciją 100 267,52 Eur. Byloje pateikti duomenys, jog banke „Snoras“ buvęs indėlis, buvo iš ieškovės asmeninių piniginių lėšų (paskolos sutartis su P. K.). Ieškovė surado šį nekilnojamojo turto objektą, asmeniškai rūpinosi jo įsigijimu. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu ir visa kaina už perkamą nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta iš ieškovės asmeninės banko sąskaitos. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė norėjo investuoti turimas pinigines lėšas į nekilnojamąjį turtą, kad dar kartą neprarastų pinigų, kaip prarado banko Snoras indėlius. Atsakovas žinojo ir neprieštaravo, kad nekilnojamas turtas būtų įgyjamas už asmenines ieškovės lėšas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi kompensuoti, ieškovei išmokant 201 285,91 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).
74. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 1996 m. gegužės 6 d. įregistravo R. V. individualią įmonę. Jis jau buvo apžiūrėjęs patalpas ir planavo atidaryti barą. Tačiau planuotos veiklos nepradėjo vykdyti. Atsakovas tuo metu dirbo atsakingose pareigose, gaudavo geras pajamas ir laiko savam verslui pradėti neturėjo. Ieškovei apie 2000 m. susiklostė palanki situacija pradėti kurti savo verslą. Finansinę paramą ieškovei užtikrino tėvas, suteikdamas finansines lėšas ieškovės asmeniniam verslui kurti. Todėl atsakovas 2000 m. sausio 21 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu pardavė ieškovei R. V. individualią įmonę. I. R. V. individualią įmonę įsigijo asmeninės nuosavybės teise už tėvo jai dovanotus pinigus. Ieškovės tėvas ieškovei skolino bei dovanojo pinigus už kuriuos ieškovė įkūrė asmeninį verslą, įmonę UAB „K“.
75. UAB „K“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, juridinių asmenų registro duomenimis yra registruotos ieškovės vardu, kuri yra vienintelė (duomenys neskelbtini) yra asmeninis ieškovės verslas.
76. Nesutiktina su BUAB „A“ teiginiais, kad civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 buvo nagrinėjamas ir nustatomas UAB „K“ akcijų teisinis režimas. Byloje buvo nagrinėjami akcijų dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu pagrindai.
77. Civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 buvo nustatyta UAB „K“ akcijų vertė 400 000 Eur, byla dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu negalėjo būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, kadangi bylas kai ieškinio vertė didesnė nei 40 000 Eur, nagrinėja apygardos teismai.
78. Atsakovas sutinka ir prašo pripažinti, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, yra asmeninė ieškovės nuosavybė, akcijų vertė 2 500 Eur.
79. Ieškovė pateikė replikas (DOK-207520), kuriose nurodė, kad kritiškai vertintinas trečiojo asmens pasisakymas apie ieškovės nesąžiningumą, apsimestinių sandorių sudarymą ir netgi galimai sandorių klastojimą. Pozicija yra paremta tik prielaidomis. Kuomet šalys suprato, kad santuokos nepavyks išsaugoti, jos kreipėsi į teismą ir ketino santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl turto padalijimo, vaiko išlaikymo, todėl toje byloje nebuvo pateikti visi dokumentai, kurie buvo pateikti dabar ir yra bylos medžiagoje. Ieškovė teisės niuansų nežino. Šalys geriau žino, nuo kada pradėjo gyventi skyrium, nei trečiasis asmuo.
80. Niekuo nepagrįsti yra trečiojo asmens teiginiai apie tai, kad vaiko išlaikymas yra finansuojamas trečiojo asmens sąskaita. Trečiasis asmuo dar nebuvo atsiradęs ieškovės ir jos vaiko gyvenime kai vaikas nuo mažens lankė K. M. mokyklą, vėliau E jam buvo teikiamos medicininės paslaugos privačiose klinikose. Jeigu tvirto dydžio sumos nepakas, egzistuoja išlaikymo dydžio pakeitimo institutas.
81. Ieškovė nesutinka su trečiojo asmens pasisakymais apie tai, kad ieškovė byloje nesilaikė CK nustatytų reikalavimų dalijamo bendro turto vertę nustatyti pagal rinkos kainą ir sudaryti turto balansą, o ieškinyje nurodoma tarp sutuoktinių dalijamo turto vertė nepagrįsta įrodymais ir neatitinka rinkos kainos. Ieškovė nurodė ieškinyje dalijamo turto rinkos vertes, pagrindė tai įrodymais (ieškinio priedai). Atsakovas šių verčių neginčijo, sutiko. Trečiasis asmuo atsisakė atlikti sutuoktinių dalijamo turto vertinimą.
82. D. P. K. su ieškove sudarytos paskolos sutarties yra išsamiai pasisakyta baigiamojoje kalboje. Akivaizdu, kad paskola ieškovei buvo suteikta. VGTDĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, tai šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Bet ieškovė neįrodinėja kito turto įsigijimo šaltinių. Ieškovė įrodinėja asmeninių ieškovės lėšų panaudojimą tiek įsigyjant nekilnojamąjį turtą, tiek ieškovės asmeninio verslo vystymui (t. y. iš P. J. K. gautos 2 000 000 Lt paskolos). Tai yra skirtingi dalykai. Taip pat, deklaracijoje ieškovė yra deklaravusi 300 000 Ltkaip savo asmenines lėšas.
83. Trečiojo asmens baigiamojoje kalboje 103 punkte nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Kreditorius remiasi galiojančio CK normomis bei vėliau nei įvyko individualios įmonės pirkimas susiformavusią kasacinio teismo praktiką (2007 metai). Sandorio sudarymo metu galiojo 1964 metų priimto Civilinio kodekso redakcija. Šio CK 22-1 reglamentavo Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių sąvoką (44 straipsnis). Rašytinę sandorio formą. Ieškovė, pasitarusi su teisininkais, sudarė rašytinę įmonės pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad ieškovė įsigyja įmonę asmeninėn nuosavybėn. Taip norėjo ir jos tėvas. Dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centrui nekilo jokių klausimų kai bendrovė buvo pertvarkoma į UAB ir visų akcijų savininkė buvo įregistruota ieškovė.
84. Trečiojo asmens baigiamojoje kalboje 104 punkte nurodyti neteisingi teiginiai. Pateikta pažyma apie tai, kiek ieškovė yra įnešusi piniginių lėšų į bendrovės sąskaitą verslo vystymui. Galima buvo teikti pirminius dokumentus – bendrovės sąskaitų išrašus ir t. t. Tai būtų labai didelės apimties dokumentacija. Taip pat, prašyta teismo apklausti V. M.. Bet teismas prašymo netenkino. Ieškovė bendrovei pinigų neskolino, todėl ir neturėjo paskolų deklaruoti. Pinigai buvo įnešti į bendrovės sąskaitą verslo vystymui. Vėliau bendrovė dalį šių pinigų ieškovei grąžino.
85. Ieškovė nesutinka su trečiojo asmens prašymu, kad UAB „C“ akcijas, o atsakovui UAB „E“ akcijas taip pat turtas tarp sutuoktinių būtų padalintas natūra.
86. Kai kurie teisiniai sandoriai tarp šalių, tarp ieškovės ir jos tėvo vyko prieš daugiau kaip 20 metų. Šalys šiuos sandorius įformino taip, kaip tada suprato, t. y. kokia tuomet buvo teisinė praktika. Tuomet viskas šalims buvo aišku, kad ieškovė gauna pinigus iš savo tėvo dovanų, nusiperka individualią įmonę iš atsakovo asmeninėn nuosavybėn, vysto asmeninį verslą. Ir dabar atsakovas sutinka, kad UAB „K“ akcijos yra atsakovės asmeninis turtas.
87. 1964 m. Civilinio kodekso 252 straipsnio 2 dalis nustatė, kad prievolė pasibaigia, mirus kreditoriui, jeigu įvykdymas buvo skiriamas asmeniškai jam. Ieškovės prievolės grąžinti paskolą įvykdymas nebuvo skirtas asmeniškai jos tėvui, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad prievolė grąžinti pinigus baigėsi (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui. Paveldėjimo teisės liudijimai byloje patvirtina, kad įpėdiniai (mirusiojo sutuoktinė B. A. K., mirusiojo duktė L. V. ir mirusiojo sūnus R. K.) po P. J. K. mirties palikimą priėmė, t. y. reikalavimo teisė į ieškovei suteiktos paskolos grąžinimą turėjo būti įtraukta į įpėdinių paveldimo turto sudėtį, t. y. po palikėjo mirties įpėdiniai turėjo paveldėti reikalavimo teisę į palikėjo ieškovei suteiktą paskolą, o paveldėję įpėdiniai vėliau galėjo spręsti kaip disponuoti paveldėta reikalavimo teise į ieškovei suteiktos paskolos grąžinimą. Tik paveldėję reikalavimo teisę įpėdiniai galėjo atleisti ieškovę nuo prievolės grąžinti paskolą įvykdymo arba perduoti ieškovei paveldėtą reikalavimo teisę į paskolos grąžinimą teisę pasidalijant paveldėtą turtą. 1964 m. CK 600 straipsnis nustatė, kad paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis. Jeigu paskola ieškovei būtų buvusi realiai suteikta, tai ji pirmiausia būtų buvusi įtraukta į paveldėjimo liudijime nurodytą po palikėjo P.J. K. mirties paveldimą turtą, nes ieškovė iki P. J. K. mirties paskolos teigia negrąžinusi. Paveldėjimo liudijimai patvirtina, kad P. J. K. paskolos ieškovei nesuteikė, nes P. J. K. įpėdiniai nepaveldėjo palikėjo reikalavimo teisės į paskolos grąžinimą, o tariamai gauti 2 000 000 Lt nebuvo parodyti kaip turimas turtas 2003 m. gruodžio 31 d. turto deklaracijoje.
88. Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnį ieškovė privalėjo deklaruoti ne paskolą, bet 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, kurį turėjo sudaryti arba tariamai 2 000 000 Lt gauta ir negrąžinta paskola, arba turimos 2 000 000 Lt vertės piniginės lėšos ar kitas turtas, jeigu ieškovės prievolė grąžinti paskolą, kaip ji pati nurodo byloje, baigėsi. Ieškovė nurodydama 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, 2 000 000 Lt vertės turto nedeklaravo; 2003 m. gruodžio 31 d. viso jos turimo turto vertė sudarė tik 404 908 Lt (į šią sumą įtraukti 72 254 Lt vertės paveldėti vertybiniai popieriai AB „N“ ir kitos akcijos) kas yra beveik 5 kartus mažiau nei tariamai gautos paskolos suma – 2 000 000 Lt. Jokio nekilnojamojo turto, kurio nuosavybės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre ieškovė už tariamą paskolą taip pat nenusipirko iki pat 2015 m. Taigi racionalaus paaiškinimo kur 2003 m. gruodžio 31 d. dingo net 1 700 000 Lt vertės tariamai asmeninis ieškovės turtas, kurio kilmė tariamai gauta paskola ir kaip šis turtas vėl atsirado jau 2015 m. sutuoktiniams įsigyjant nekilnojamąjį turtą iš tariamai tik asmeninių ieškovės lėšų, kurių kilmė ta pati 2000 m. neva gauta paskola, ieškovė byloje nepateikė.
89. Ieškovė taip pat klaidingai nurodo, kad visi tretieji asmenys, ieškovės kreditoriai, patvirtino, kad paskolos ieškovei buvo suteiktos ir iki šios dienos negrąžintos. Ieškovės sudaryti sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai: E. D. teismui raštu patvirtino faktą, kad jis ieškovei paskolino 22 000 Eur; R. M. raštu patvirtino, kad 2020 m. sausio 20 d. jis ieškovei paskolino 20 000 Eur. Ieškovė I. ir G. S. išdavė atskirus vekselius po 2 900 Eur kas kelias dienas ar net po kelis vekselius tą pačią dieną bendrai 43 500 Eur sumai už suteiktą paskolą (kaip skolos dokumentus). Ieškovė teikdama paaiškinimus byloje nurodė, kad šias sumas tariamai gavo grynais pinigais, todėl šie sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai. Vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 4 dalimi ir CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms jie yra niekiniai. Trečiasis asmuo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 (11 punktas); 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022 (76 punktas); 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 (35 punktas). Visos šių sandorių šalys žinojo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai siekė jų išvengti sąmoningai išskaidydamos skolinamas pinigų sumas vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi, todėl tai pripažintina nesąžiningu elgesiu ir taikytinos CK 1.81 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės.
90. Šalys baigiamosiose kalbose nurodė jog nesutinka, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad UAB „K“ akcijos yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė ir tai laikytina prejudiciniais faktais, kurių papildomai įrodinėti nebereikia. Ieškovė pripažįsta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/202 ji įrodinėjo, kad visos dukrai padovanotos UAB „K“ akcijos buvo tik jos asmeninė nuosavybė. Teismas tenkindamas BUAB „A“ ieškinio reikalavimą pripažino negaliojančia dovanojimo sutartį ir taikė restituciją natūra, grąžinant šalims 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „K“ akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
91. Ieškovė remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006 nurodo, kad vaiko išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kitų kreditorių reikalavimus į skolininko turtą, dėl to, esant skolininko, turinčio prievolę teikti išlaikymą, realiai grėsmei ateityje tapti nemokiam, yra teisinis pagrindas nustatyti išlaikymą iš karto konkrečia suma arba skolininko turtu natūra, atsižvelgiant į geresnį vaiko interesų užtikrinimą, nes šis išlaikymo būdas galės geriau patenkinti nepilnamečio vaiko kasdienius poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006 buvo nustatytos iš esmės skirtingos nei šioje byloje aplinkybės, o teismas byloje sprendė ne išlaikymo formos nustatymo, bet teismo jau nustatytos išlaikymo formos pakeitimo klausimą, kai teismo sprendimas nevykdomas.
92. Šioje byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas negalės teikti išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis, kurių tinkamas dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą nesuabsoliutinant vaiko prabangos poreikių. Išskirtinai prabangių vaiko poreikių patenkinimas neturi būti užtikrintas atsakovo kreditorių sąskaita.
93. Atsakovo išrašai iš ligos istorijos patvirtina, kad jam 2021 m. lapkričio 24 d. buvo diagnozuota depresija, kuriai taikomas terapinis gydymas, rekomenduojant medikamentinį gydymą ir 2021 m. birželio 14 d. nustatytos lėtinės ligos (hipertenzija, 2 tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, kita patikslinta celebrovaskulinė liga) dėl kurių atsakovui nebuvo sudarytas joks tyrimų/konsultacijų planas, atlikti tyrimai, nustatytos gydymo ir darbo rekomendacijos. Jokių duomenų apie sveikatos sutrikimus, kurie objektyviai ribotų atsakovo galimybę dirbti (gydymas stacionare, ilgalaikis nedarbingumas, skirta reabilitacija, mokėtos nedarbingumo išmokos ir pan.) byloje nėra. Atsakovo ligos istorijos išrašai jau buvo vertinti ankstesnėse bylose tarp šalių (Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-80-370/2022 vertino atsakovo sveikatos būklę ir nustatė, jog atsakovo sveikatos būklė jam dirbti netrukdė (nutarties 10, 26 ir 51-52 p.) Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad atsakovo sveikatos būklė nuo 2021 m. lapkričio 24 d. pablogėjo taip kad jo darbingumas pasikeitė. Atsakovo nurodoma padidinta infarkto ar insulto rizika jo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nekonstatuota medikų, todėl vertintina, kad atsakovas turi riziką kuri analogiška kaip ir daugumos Lietuvos gyventojų. Be to, išlaikymo forma gali būti keičiama, jeigu atsakovo galimybės teikti išlaikymą pasikeis.
94. Išlaikymo priteisimas konkrečia pinigų suma negali būti nustatytas, nes to neleidžia atsakovo interesas atsiskaityti su kreditoriais. Šalių interesas išlaikyti vaiko poreikių tenkinimo lygį, tenkinant išskirtinai prabangius vaiko poreikius, atsakovui ir ieškovei oficialiai neuždirbant ir neįdedant pastangų oficialiai gauti tokių poreikių patenkinimui pakankamų pajamų (po 600 Eur/mėn.), negali būti laikomas absoliučiu prioritetu, paneigiančiu kitus svarbius interesus, nes tai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovės ir atsakovo kaip realūs vertinami 1 200 Eur/mėn. vaiko poreikiai iš esmės bus tenkinami kreditoriaus BUAB „A“, kuriam iš atsakovo priteistas atsakovo padarytos žalos atlyginimas, sąskaita, nes didžiausiais atsakovo kreditorius BUAB „A“ negalės atgauti didžiosios dalies priteistos sumos iš atsakovui tenkančios piniginių lėšų dalies, jeigu teismas iš atsakovo priteis išlaikymą konkrečia pinigų suma. Vaiko teisių apsauga yra viešosios tvarkos elementas ir saugotina vertybė, tačiau aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti prievolių kreditoriams.
95. Atsakovas replikose (DOK-207543) sutinka su ieškiniu. Nurodė, kad BUAB „A“ reikalavimas yra asmeninė atsakovo skola, kuri šiuo metu vykdoma ir išieškoma iš atsakovo turto (gaunamų pajamų). Tai rodo, kad atsakovas nevengia ir nesislepia nuo kreditorių reikalavimų. Atsakovo nepilnametis vaikas taip pat yra kreditorius tėvų santuokos nutraukimo byloje ir turi teisę į išlaikymą, kuri šiuo atveju ir ginama. Be to, tėvų gyvenimo skyriumi faktą galėjo paliudyti pilnametė dukra G. V., tačiau teismas atmetė prašymą dukrą iškviesti liudytoja, šioms ir kitoms aplinkybėms paliudyti. Atsižvelgiant į tai, išvestiniai ir iškraipyti kreditoriaus BUAB „A“ paaiškinimai laikytini prielaidomis ir spėlionėmis.
96. Nei vienoje byloje anksčiau nebuvo nagrinėjamas šalių vaikų išlaikymo klausimas. Nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, siekiant nustatyti ar teikiamas išlaikymas vaikams, kuris iš tėvų išlaiko vaiką, ar kaip nors kitaip prisideda prie vaikų išlaikymo ir pan. Todėl teigti, kad šalių paaiškinimai skiriasi, nėra jokio pagrindo.
97. BUAB „A“ atstovas pateiktas aplinkybes interpretuoja taip kaip kreditoriui naudinga. Kreditoriaus atstovas prie cituojamo dokumento ištraukos dirbtinai prideda savo išvadą „ieškovė ir atsakovas teismams nurodė, kad jie abu kartu išlaiko ne tik nepilnametį sūnų, bet ir pilnametę dukrą“ ir pateikia tai kaip ieškovės ir atsakovo žodžius, kurių jie niekur nėra pasakę. Pateikiamoje citatoje, pareiškėjai tiesiog nurodo, kad turi du vaikus bei kokie vaikų poreikiai ir kokios išlaidos patiriamos vaikų poreikiams patenkinti. Civilinė byla Nr. e2VP-41066-981/2020 sustabdyta, o civilinė byla Nr. e2YT-6393-1090/2021 palikta nenagrinėta. Tai reiškia, kad vaikų išlaikymo klausimas nebuvo spręstas, nurodomos aplinkybės nebuvo tirtos, ieškovės ir atsakovo paaiškinimai vaikų išlaikymo klausimais nebuvo teikti.
98. Vaiko poreikiai bei patiriamos išlaidos vaiko poreikiams yra nuoseklios ir nesiskiria. Pats vaikas vaiko teisių specialistui nurodė, kad atsakovas nieko nepadeda, mama viską perka. Atsakovas paaiškino, kad bendrauja su sūnumi, kartais sūnų nusiveda į kavinę, yra vieną kartą ar du sumokėjęs už sūnaus būrelį. Tai nelaikytina vaiko materialiniu išlaikymu.
99. Byloje nurodyti vaiko poreikiai yra realūs ir jau susiformavę nuo gimimo, susiformavusi atitinkama vaiko socialinė aplinka, kurios atsisakymas pakenktų vaiko interesams, vaiko psichinei sveikatai, todėl mažinti vaiko išlaikymo dydį, ar vaiko poreikius, taip siekiant sumažinti vaiko išlaikymo išlaidas, būtų neteisinga ir padarytų neigiamą poveikį vaikui.
100. Vien faktas, kad vaiko tėvų santuoka nutraukiama, kad tėvai turi kreditoriams įsipareigojimų, negali lemti to, kad būtų bloginamas jau susiformavęs vaiko gyvenimo lygis, atsisakyta vaiko ugdymo privačioje mokykloje, būrelių lankymo ir kitų jau susiformavusių vaiko poreikių užtikrinimo. Šiuo atveju, nėra kitos galimybės užtikrinti bei apginti nepilnamečio vaiko interesus, tik skiriant vaiko išlaikymui konkrečią pinigų sumą. Be to, tėvų turtinė padėtis leidžia skirti vaikui išlaikymą tvirto dydžio suma lygia 52 200 Eur, esančia antstolio depozitinėje sąskaitoje. Vaikų teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė kitų asmenų (kreditorių) atžvilgiu ir vaiko poreikiai bei interesai turi būti patenkinti pirmoje eilėje.
101. Atsakovas pasisakė dėl reikalavimo priteisti jam UAB „E“ 33 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Kreditoriaus nuomonė šiuo klausimu nepagrįsta, nes viešais portalo www.rekvizitai.lt duomenimis, įmonė „N“ yra nenuostolingai veiklą vykdanti įmonė, neturi Sodrai skolų, veiklą vykdo daugiau nei 10 metų, nėra bankrutuojanti. Civilinėje byloje Nr. e2-977-934/2022 teismas pripažino, jog Rekvizitai.lt duomenys patvirtina, kad 2020 m. atsakovės ilgalaikis turtas sudarė 1 583 658 Eur, trumpalaikis turtas – 809 198 Eur, nuosavas kapitalas – 642 651 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 752 842 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų (prieiga per internetą: (duomenys neskelbtini)) matyti, jog 2022 m. spalio 4 d. duomenimis, atsakovės skola Sodrai siekė 2,03 Eur, 2021 m. grynasis pelnas – 28 935 Eur, pardavimo pajamos – 440 473 Eur. Taigi įmonė veiklą vykdo nenuostolingai. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012. Atsakovas prašo teismo nedalinti 33 vnt. UAB „E“ akcijų, kadangi mano, jog akcijų padalinimas natūra yra nepriimtinas, siekiant apsaugoti atsakovo interesus, t. y., atsakovas yra UAB „E“ direktorius ir akcininkas. Iš šios įmonės vykdomos veiklos gaunamos pajamos yra vienintelis atsakovo pragyvenimo šaltinis ir kreditoriams išieškomų skolų šaltinis. UAB „E“ vykdoma veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Ieškovė statybų verslo neišmano ir nieko bendro su UAB „E“ veikla neturi. Taigi „E“ 33 vnt. akcijas dalinti per pusę netikslinga.
102. Civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 buvo nustatyta UAB „K“ 100 vnt. akcijų vertė, t. y. 2 500 Eur. Tiek ieškinio vertė buvo nustatyta 2 500 Eur, tiek bylos nagrinėjimo metu patvirtinta, kad akcijų vertė 2 500 Eur. Kitu atveju, esant didesnei „k“ akcijų vertei (kreditoriaus BUAB „A“ vertinimai, kad „K“ akcijų vertė 400 000 Eur), byla dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu negalėjo būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, kadangi bylas kai ieškinio vertė didesnė nei 40 000 Eur, nagrinėja apygardos teismai.
Teismas konstatuoja:
Dėl sutuoktinių kaltės
103. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų – dukters G. V. ir sūnaus V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu dar yra nepilnametis. Ieškovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad gyvenant santuokoje po kurio laiko pradėjo ryškėti skirtingas šalių požiūris į gyvenimą, pamatines šeimos vertybes, šeimoje prasidėjo konfliktai. Kaip paaiškėjo vėliau, galimai jau tada prasidėjo konfliktai jo darbe, jis užsidarė, nebendravo, atsiskyrė nuo šeimos.
Žemesnės instancijos teismas
104. Atsakovas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad šalių santykiai pašlijo, padažnėjo konfliktai, nesutarimai jau maždaug nuo 2016 metų, kai atsakovo darbovietėje UAB „A“ prasidėjo problemos, nesutarimai su verslo partneriu ir pagrindiniu akcininku. Šalys faktiškai nuo 2018 metų kartu negyvena. Prasidėjus teisminiam ginčui dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 (dėl 719 838,67 Eur žalos atlyginimo), areštavus visą turtą, atsakovas buvo visiškai sužlugdytas finansiškai, emociškai bei fiziškai, sutriko jo sveikata, sužlugo gyvenimas, iširo šeima. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo BUAB „A“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui R. V. ir 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 priteisė BUAB „A“ iš atsakovo 277 926,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, santuoka galutinai sužlugo dėl neteisingai išspręstos civilinės bylos Nr. e2-243-640/2020. Atsakovas dėl patirto streso, išgyvenimų, depresijos, kaltės jausmo atsiribojo nuo šeimos, rūpinimosi vaikais, dėl finansinių sunkumų, areštuoto viso turto negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, negalėjo teikti išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui.
105. Sutuoktinių pareigas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
106. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
107. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
108. Byloje nustatyta, kad šalys iki šios bylos iškėlimo mėgino šalių santuoką nutraukti bendru sutikimu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021. Pateikdami pirminį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, šalys nurodė, kad prašo teismo „nutraukti šalių santuoką, nesant abipusės valios gyventi šeimoje ir išsaugoti šeimos santykius. Kadangi jau kurį laiką iš esmės gyvename atskirai ir negyvename santuokinio gyvenimo, šiuo metu jau nebeturime bendrų – santuokinių interesų ir ateities planų. Esame įsitikinę, kad santuoka yra faktiškai iširusi, jos išsaugoti nebeįmanoma, todėl tolimesnis santuokos egzistavimas nebeturi prasmės. Dėl šių priežasčių abipusiu sutikimu nutarėme santuoką nutraukti“. Taigi, šalys teikiant pirminį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nelaikė vienas kito kaltu dėl santuokos iširimo ir atsakovo kaltės klausimą iškėlė tik po to, kai teismas nepatvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kadangi ji prieštaravo viešajai tvarkai ir kreditorių interesams.
109. Nagrinėjamu atveju, abi šalys sieja santykių iširimą su atsakovo konfliktais darbe, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 priimtu procesiniu sprendimu, tačiau pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, remti moraliai bei materialiai. Ieškovės teigimu, atsakovo kaltė pasireiškė finansiniu sužlugimu, atsiradusiomis ligomis, diabetu, aukštu kraujospūdžiu, gilia depresija. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakovą rėmė moraliai, susiklosčius atsakovui nepalankiai situacijai darbe, atsakovui priėmus nepalankų procesinį sprendimą, abi šalys nesiekė išsaugoti santuokos, todėl teismas laiko, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas šią ieškinio dalį tenkina iš dalies ir nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl pavardžių
110. Šalims prašant, po santuokos nutraukimo paliekamos turimos pavardės – ieškovei V., atsakovui – V. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
111. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios
112. Ieškovė prašo nustatyti, kad šalys skyrium gyvena nuo 2018 m. pradžios. Atsakovas sutinka su šiuo reikalavimu. Trečiasis asmuo BUAB „A“ nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, nesutikimą grįsdamas šalių teiktais paaiškinimais ir nurodytomis aplinkybėmis kitose, išnagrinėtose bylose, taip pat paaiškinimais Tarnybos atstovei, ir teismas sutinka su trečiojo asmens nurodytais argumentais.
113. Ieškovė duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad atsakovas iš namų išėjo, kai BUAB „A“ pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dėl ko buvo areštuotos ieškovės banko sąskaitos. Atsakovo teigimu, prasidėjus teisminiam ginčui dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 ir areštavus visą turtą, atsakovas buvo visiškai sužlugdytas finansiškai, emociškai bei fiziškai, sutriko jo sveikata, sužlugo gyvenimas, iširo šeima. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 metų, todėl teismas netenkina ieškovės šios dalies prašymo ir nustato, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 metų pradžios.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
114. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
115. Šalys prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes tai atitiktų sūnaus interesus. Sūnus šiuo metu gyvena su ieškove, kuri užtikrina visus nepilnamečio vaiko poreikius. Tarnyba nurodė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi vaikui. Byloje nustatyta, kad ieškovė tenkina vaiko poreikius.
116. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, bylos duomenis, Tarnybos išvadą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl šią ieškinio dalį tenkina visiškai (CPK 178 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
117. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).
118. Ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti atsakovo su vaiku bendravimo tvarkos. Šalys bylos nagrinėjimu metu taip pat nereiškė tokio reikalavimo. Bylos nagrinėjimo metu šalys paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko su atsakovu bendravimo; atsakovas bendrauja su sūnumi. Šalių sūnus Tarnybos atstovei nurodė, kad eina su tėčiu pasivaikščioti į miestą, parką, žaidžia stalo žaidimus, kavinėje žiūri futbolo rungtynes, buvo muziejuje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nenustato konkrečios atsakovo su vaiku bendravimo tvarkos, kadangi tokios tvarkos nustatymas, nesant tarp šalių ginčo, atsakovui bendraujant su vaiku, būtų perteklinis ir apsunkintų tiek šalių sūnaus dienos rėžimą, tiek atsakovo teises.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
119. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo klausimu suformuotojoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Savo ruožtu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.).
120. Ieškovė, teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokamą po 600 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, vienkartine 52 200 Eur (600 Eur x 87 mėn.) išlaikymo suma, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
121. Atsakovas sutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma, nurodydamas, jog vaikas gabus ir turi būti patenkinti vaiko poreikiai.
122. Trečiasis asmuo BUAB „A“ nurodo, kad iš atsakovo gali būti vaiko išlaikymui priteista apie 230 Eur suma. Teismas negali priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, ji turi daug nekilnojamojo turto, vadovauja pelningai dirbančiai UAB „K“, todėl ji gali sūnaus išlaikymui skirti daugiau nei atsakovas. Šiuo metu šalys gauna minimalius arba jiems artimus darbo užmokesčius, kuriuos patys būdami akcininkais ir vadovais nusistatė, todėl faktiškai nepilnametis vaikas yra išlaikomas ir kreditorių sąskaita. Tvirto dydžio suma (52 200 Eur) priteisus šalių vaikui išlaikymą, būtų pažeistos kreditorių teises gauti jų reikalavimų patenkinimą iš atsakovui skirtos bendro turto dalies.
123. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas šioje byloje priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovo. Byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos sudaro 1 000 Eur (bruto), o atsakovo 840 Eur (bruto).
124. Ieškovė teismui pateikė vaiko poreikių lentelę, nurodydama, kad vaiko metinių poreikių išlaidas sudaro – 4800 Eur maistui (pusryčiams, vakarienei, savaitgaliams); 225 Eur maitinimui mokykloje; 100 Eur higienos prekėms (šampūnui, muilui, burnos higienos priemonėms, tualetiniam popieriui ir kt.); 200 Eur buities prekėms (patalynei, rankšluoščiams, skalbimo milteliams, buities chemijos prekėms); 500 Eur sveikatai (vaistams nuo peršalimo, vitaminams, reguliariems apsilankymams pas odontologą, kabėms; akiniams, apsilankymams pas okulistą); 180 Eur kirpyklai; 4 800 Eur mokyklos metiniam mokesčiui; 900 Eur popamokinei grupei iki 15 val.; 79 Eur mokinio krepšeliui; 242 Eur mokyklinei aprangai; 300 Eur ugdymo priemonėms (knygoms, pratyboms, rašymo priemonėms, sąsiuviniams, kuprinei); 999 Eur išlaidos būreliams (plaukimu, futbolui, chorui); 200 Eur telefonui; 840 Eur rūbams ir avalynei (malkutėms, megztiniams, sportinei aprangai, apatiniams rūbams, džinsams, kelnėms, kojinėms, striukei (žieminei, rudeninei), batams (žieminiams, vasariniams, rudeniniams) guminei avalynei, pirštinėms, šalikui ir kt.); 500 Eur vaikiškoms knygoms, žurnalams, vaiko gimtadieniui, draugų gimtadieniams, teatrams, parodoms, žaislams; 910 Eur atostogoms, vaikų vasaros stovykloms; 120 Eur transportui. Iš viso vaiko poreikių išlaidos sudaro 15 995 Eur; mėnesiui – 1 333 Eur, o 1/2 dalis – 666 Eur; ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 600 Eur.
125. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Kita vertus, aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014.) Taigi teismas, spręsdamas dėl vaiko teisės į išlaikymą, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK1.5 straipsnis) bei kreditorių teisių proporcingumo principas, ar vaiko teisės negali būti apgintos tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su kitų kreditorių interesais ar kuo mažiau varžytų jų teises.
126. Nagrinėjamu atveju, atsakovas yra padaręs žalą BUAB „A“, kuriai iš atsakovo yra priteista 277 926,11 Eur žala, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, kurias pasak trečiojo asmens BUAB „A” sudaro 55 582,2 Eur (nuo 2018-12-17 iki 2022-12-17) ir bylinėjimosi išlaidos.
127. Byloje nustatyta, kad šalių vaikas leidžiamas į privačią mokyklą. Ugdymas šioje mokykloje kainuoja 4 900 Eur. Atsižvelgiant į šalių deklaruojamas gaunamas, arti minimalios sumos, pajamas, turimą kreditorinių įsipareigojimų mastą, vaiko ugdymo poreikiai gali būti užtikrinami ir valstybinėje mokykloje, kaip daugelio kitų vaikų, kurie sėkmingai baigia ugdymo programas, o vėliau sėkmingai studijuoja valstybės finansuojamose vietose aukštosiose mokyklose. Todėl teismas laiko, kad 4 900 Eur poreikis ugdymui nėra būtinas, pažeidžia kreditorių teises, todėl šį poreikį teismas atima iš vaiko poreikių sumos, kadangi vaiko ugdymo poreikis gali būti užtikrinamas pirmiau nurodytu būdu ir mažiau varžytų kreditorių teises.
128. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atėmė vaiko privačios mokyklos poreikį, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių (12 m.), lankomų burelių kiekį, teismas iš vaiko poreikių lentelės, taip pat atima 900 Eur sumą popamokinei grupei iki 15 val.
129. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma suma vaiko maistui (4800 Eur/12 mėn. = 400 Eur/mėn.), taip pat sudaro per didelę sumą, kadangi ieškovė atskirai dar išskiria maitinimą mokykloje (225 Eur). Atsižvelgiant į šalių deklaruojamas pajamas, į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio išlaidas maistui, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK1.5 straipsnis), kreditorių interesus, teismas laiko, kad vaiko maistui poreikis gali būti užtikrinamas ir 300 Eur suma mėnesiui, į kurią įeina ir maitinimas mokykloje.
130. Teismas laiko, kad visos kitos vaiko nurodytų poreikių išlaidos, yra protingo dydžio, todėl teismas jų nemažina. Sudėjus visus vaiko poreikius, išskyrus atimtus ir sumažintus, teismas laiko, kad vaiko metinė poreikių suma sudaro 8 770 Eur (1 mėn./731 Eur).
Dėl išlaikymo formos nustatymo
131. Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisdamas vaikui tam tikrą turtą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017, 20 punktas).
132. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
133. Nagrinėjamu atveju, atsakovas turi didelę verslo patirtį, yra ilgametis bendrovių akcininkas ir vadovas. Atsakovas gauna nuolatines pajamas. Sodros duomenimis, jis gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo BUAB „A“, tokį darbo užmokestį pats sau ir nusistatė, būdama UAB „E“ įmonės akcininku ir vadovu. Viešosios erdvės duomenimis, UAB „E“ vykdo tvorų, terasų ir pavėsinių įrengimo darbus; statybos, vidaus ir išorės apdailos darbus, pilną ir dalinį remontą. Todėl turi galimybę gauti didesnes ir nuolatines pajamas. Teismas pritaria trečiojo asmens argumentams, kad atsakovo sveikatos būklė taip pat negali būti vertinama kaip nesudaranti galimybių teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes jam nėra nustatytas nei nedarbingumas, nei neįgalumas. Be to, atsakovas turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, ir šalių sūnui priteisus išlaikymą vienkartine pinigų suma, neabejotinai būtų pažeistos kreditorių teisės, patenkinti savo reikalavimus iš atsakovo po santuokos nutraukimo priteisto turto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas netenkina ieškovės prašymo dėl vaikui išlaikymo priteisimo konkrečia vienkartine pinigų suma, nes vaiko poreikiai gali būti patenkinti atsakovui mokant vaiko išlaikymui periodines išmokas.
Dėl priteistino vaikui išlaikymo proporcijų iš šalių
134. Minėta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Teismas negali priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Trečiojo asmens BUAB „A“ teigimu, iš atsakovo gali būti vaiko išlaikymui priteista apie 230 Eur suma. Byloje nustatyta, kad atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį, kurį pats sau nusistatė, neturi nekilnojamojo turto. Ieškovė gauna 1 000 Eur (bruto) darbo užmokestį (kurį pati sau nusistatė), bei turi asmeninės nuosavybės teise atitinkamas dalis nekilnojamojo turto – dviejų žemės sklypų dalis, esančius (duomenys neskelbtini).
135. Sprendžiant dėl šalių vaikui išlaikymo dydžio iš atsakovo priteisimo, teisiškai yra labai reikšminga ir ta aplinkybė, jog šalių sūnus turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kurį paveldėjo po savo močiutės (ieškovės motinos mirties) pagal testamentą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-11482-1044/2022, ieškovei ir atsakovui išdavė teismo leidimą pagal apyrašą priimti vaiko vardu palikimą pagal testamentą, atsiradusį po B. A. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 2,3 dalys). Ieškovė viso proceso metu įrodinėjo aplinkybę, kad jos tėvas buvo labai turtingas žmogus. Iš ieškovės paveldėto turto turinio ir apimties po jos tėvo mirties matyti, kad ieškovė paveldėjo didelės vertės turtą su savo broliu ir motina. Teismo vertinimu, atitinkama dalis ieškovės paveldėto turto, nuosavybės teise šiuo metu priklauso ir šalių sūnui, todėl vaiko poreikių dalis gali būti tenkinama ir iš šio nekilnojamojo turto gaunamų pajamų, ar realizavus šį turtą.
136. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. šalių deklaruojamas gaunamas pajamas, atsakovo įsipareigojimus BUAB „A“ ir kitiems kreditoriams, į ieškovės ir šalių sūnaus turimą nekilnojamąjį turtą, ieškovės geresnę turtinę padėtį, teismas laiko, kad iš atsakovo priteistina šalių sūnui protinga ir teisinga išlaikymo suma sudarytų 230 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
137. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
138. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
139. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikui 21 600 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. Teigia, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovas sutinka su šiuo reikalavimu visiškai. Trečiasis asmuo BUAB „A“ šį reikalavimą prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė šį reikalavimą pareiškė siekdama sumažinti sumą, į kurią galėtų pretenduoti atsakovo kreditoriai ir atsakovas su juo visiškai sutiko, nes taip abi šalys siekia sumažinti atsakovo kreditorių galimybes gauti realų savo reikalavimų patenkinimą. Kitose išnagrinėtose bylose šalys teigė, jog išlaikymą vaikams teikia kartu.
140. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad visi vaiko poreikiai buvo patenkinti. Viso proceso metu ieškovė nebuvo nuosekli. Pirma teigė, kad vaiko poreikius tenkina vyresnioji dukra. Vėliau aiškino, kad vyresnioji dukra iš močiutės (ieškovės mamos) gaunamų lėšų; dar vėliau aiškino, kad vaiko poreikiai buvo tenkinami iš gautų paskolų (vekselių), nors pastarąsias prievoles laiko asmeninėmis prievolėmis, kurias po santuokos nutraukimo prašo pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis.
141. Teismų praktikoje laikoma, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010.
142. Nagrinėjamu atveju visi vaiko poreikiai ieškovės nurodytu laikotarpiu buvo patenkinti, todėl vaikui iš atsakovo negali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė neprašo jai atlyginti vaiko išlaikymo išlaidų dalies. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad dalis išlaikymo išlaidų buvo dengiama iš šalių vyresniosios dukters sąskaitos. Kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo BUAB „A“, šalys tiek 2021 m. sausio 6 d. atsiliepime į pareiškimą civilinėje byloje Nr.e2VP-41066-981/2020, tiek 2021 m. vasario 12 d. pareiškime Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 dėl trūkumų šalinimo pagal šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismams nurodė, kad jie abu kartu išlaiko ne tik nepilnametį sūnų, bet ir pilnametę dukrą; apmoka dukters 16 200 Eur per metus kainuojančias medicinos studijas. Atsakovas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo apmokėdamas už būrelius. Šalys pirminiame ieškinyje šioje byloje, nebuvo nurodę, kad yra susidaręs vaikui išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo iš atsakovo vaikui priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ir šį reikalavimą vertina, kaip abiejų šalių siekį sumažinti atsakovo kreditorių galimybes gauti realų savo reikalavimų patenkinimą iš atsakovui tenkančios turto dalies po santuokos nutraukimo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
143. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.
144. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo automobilį INFINITI FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės vardu, kurio vidutinė rinkos kaina yra 7000 Eur; UAB „C“ 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (28,96 Eur/vnt.), registruotų ieškovės vardu, akcijų nominali vertė 1 448,00 Eur; UAB „E“ 33 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (25 Eur/vnt.), registruotų atsakovo vardu, nurodo akcijų vertę – 9000 Eur; UAB „K“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė 25 Eur/vnt.; pinigines lėšas 258 054,23 Eur, esančias antstolio R. V. (buvusios antstolio Donato Kisieliaus) depozitinėje sąskaitoje, likusias po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486.
Dėl automobilio padalijimo
145. Ieškovė prašo priteisti jai automobilį INFINITI FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas sutinka su šiuo reikalavimu. Trečiasis asmuo BUAB „A“ neprieštarauja šiam reikalavimui, tačiau laiko, kad atsakovui turi būti sumokėta kompensacija už šį turtą. Teismas laiko, kad šio automobilio vertė yra apie 7 000 Eur be V. I. ir trečiojo asmens „A“ nurodyta automobilio kaina panaši. Byloje nustatyta, kad automobilis registruotas ieškovės vardu, ieškovė naudojasi šiuo automobiliu. Automobilis yra nedalus turtas, todėl nesant byloje ginčo dėl šio automobilio padalijimo, jo vertės, jis priteistinas ieškovei, atsakovui priteisiant ½ dalį šio turto vertės kompensaciją (3 500 Eur), kaip numato CK 3.127 straipsnio 3 dalis bei CK 3.117 straipsnio 1 dalis.
Dėl akcijų padalijimo
146. Ieškovė prašo pripažinti, kad UAB „K“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (nominali vertė 25 Eur/vnt.) ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad atsakovas nėra susijęs su šiomis įmonėmis, bendrovės veikla. Šios akcijos įgytos iš jos asmeninių lėšų.
147. Ieškovė prašo UAB „C“ 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (nominali vertė 28,96 Eur/vnt.) priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi šios įmonės veikla susijusi su UAB „K“ veikla.
148. Ieškovė taip pat prašo atsakovui priteisti 33 vnt. UAB „E“ vardinių paprastųjų akcijų (nominali vertė 25 Eur/vnt.), kadangi atsakovas vadovauja šiai įmonei, o ieškovė nėra susijusi su šios bendrovės veikla.
149. Atsakovas sutinka su šiais ieškovės reikalavimais. Šalys nurodo, kad kitokiu būdu padalijus akcijas, būtų apsunkintas minėtų bendrovių valdymas.
150. Trečiasis asmuo BUAB „A“ nesutinka su nurodomomis akcijų vertėmis. Remiasi įmonių finansinės atskaitomybės dokumentais, turimu bendrovių nekilnojamuoju turtu. Nurodo, kad šalys neatliko akcijų vertinimo, o trečiasis asmuo BUAB „A“, būdama bankrutavusi įmonė, neturi lėšų akcijų vertinimui. Prašo padalinti šalims visų įmonių akcijas lygiomis dalimis, kadangi tai yra dalus turtas. Pažymi, kad nuo 2022 m. sausio 4 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad UAB „K“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 25 Eur, yra gražintos šalių bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, neįrodžius, kad šios akcijos buvo asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl šioje byloje nereikia iš naujo įrodinėti šio fakto.
151. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021, patenkino BUAB „A“ ieškinį ir pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto 39-ojo notarų biuro notarės E. P. patvirtintą 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „K” akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą ieškovės, atsakovo ir šalių dukters G. V.; taikė restituciją natūra ir grąžino ieškovei su atsakovu 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „K“ akcijų bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės, atsakovo iš jų dukters BUAB „A“ naudai 3 055,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-6-739/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
152. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
153. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 27 punktas).
154. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas). Atitinkamai aplinkybei kitoje byloje priskiriant prejudicinę galią, ši aplinkybė turi sudaryti nurodytos bylos ginčo dalyką. Turi būti vertinamos ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas.
155. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas minėtoje byloje įrodinėjo aplinkybę, kad UAB „K“ akcijos ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise (sprendimo 2.2, 2.19. punktas), tačiau teismas laikė, kad šios akcijos yra bendroji šalių jungtinė nuosavybė (16, 18 sprendimo punktai) ir panaikinęs ginčijamą sandorį, grąžino minėtas akcijas šalių bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
156. Taigi, minėtoje civilinėje byloj dalyvavo tie patys asmenys, buvo sprendžiamas UAB „K“ akcijų teisinio rėžimo klausimas; nustatytos aplinkybės (akcijos priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise) reikšmingos abiejose bylose. Teismo vertinimu pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią ir šioje byloje, todėl šioje byloje nereikia įrodinėti šio fakto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atmeta ieškovės reikalavimą nustatyti, kad UAB „K“ akcijos ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.
157. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nagrinėjamu atveju, nors teismas siūlė, šalys byloje neketino atlikti akcijų vertinimo, o bankrutavusi UAB „A“ neturi tam lėšų. Trečiasis asmuo BUAB „A“ savo procesiniuose dokumentuose išsamiai aptarė visų bendrovių finansinę padėtį, iš kurių matyti, kad UAB „K“ yra ilgą laiką ir sėkmingai veikianti bendrovė, kurios turtą 2021 m. finansinių ataskaitų duomenimis sudarė 364 089 Eur vertės ilgalaikis turtas, 449 008 Eur vertės trumpalaikis turtas, 274 934 Eur atsargos, 129 489 Eur nepaskirstytas pelnas, 498 885 Eur pardavimo pajamos, 73 259 Eur grynasis pelnas. UAB „K“ nuo 2015 m. vasario 3 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – Grožio salonas su gydytojų kabinetais, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2018 m. gruodžio 13 d. masinio vertinimo duomenimis sudarė 351 000 Eur. Todėl teismas sutinka su BUAB „A“ argumentais, kad ieškovės nurodomas UAB „K“ akcijų įvertinimas 2 500 Eur suma, prieštarauja byloje esančiai medžiagai.
158. Teismas taip pat laiko, kad ieškovės nurodoma UAB „E“ 33 vnt. akcijų vertė taip pat neatitinka ieškovės nurodomos vertės 9 000 Eur.
159. UAB „E“ 2021 m. finansinių ataskaitų duomenimis šios bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 3 403 Eur, trumpalaikis turtas 78 848 Eur, nuosavas kapitalas 78 386 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 3 888 Eur; pardavimo pajamos 189 673 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) 69 071 Eur. Pagal UAB „E“ aiškinamąjį raštą bendrovės turtą sudaro statybinis bokštelis, statybinis dulkių siurblys, šlifavimo mašina, kompiuteris, planšetinis kompiuteris ir televizorius. Bendrovei UAB „N“ skola sudaro 62 231,54 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „N“ daugelyje bylų procesinė padėtis yra atsakovas, todėl BUAB „A“ teisingai nurodo, kad abejotinos šios skolos susigrąžinimo galimybės iš UAB „N“, atitinkamai ir šių akcijų vertė gali būti gerokai mažesnė, nei nurodo ieškovė (33 vnt. – 9000 Eur).
160. Byloje nustatyta, kad ieškovei iš 100 vnt. akcijų priklauso tik 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų UAB „C“, akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis, 2021 m. bendrovės trumpalaikį ir ilgalaikį turtą sudaro 3 517 Eur, nuosavą kapitalą 3 281 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 236 Eur, todėl tikėtina, kad akcijų vertė atitinka nominaliai jų vertei (1 448,00 Eur).
161. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
162. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra galimybės nustatyti realios visų bendrovių akcijų vertės, kadangi šalys jos neįrodinėjo (jiems taip naudingiau), o bankrutavusi UAB „A“ neturi akcijų vertinimui lėšų. Akcijos yra dalus turtas. Atsakovas turi ženklius įsipareigojimus kreditoriams, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju, visų bendrovių akcijų padalijimas sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra, labiau atitiks šalių ir kreditorių interesus.
163. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas šalims priteisia po ½ dalį UAB „K“ akcijų (po 50 vnt.) ir po ½ dalį „C“ akcijų (po 25 vnt.). Teismas ieškovei priteisia 16 vnt. UAB „E“ akcijų, o atsakovu 17 vnt. Atsižvelgiant į atsakovui tenkančią didesnę UAB „E“ akcijų dalį, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 25 Eur kompensaciją, pagal nominalią akcijų vertę.
Dėl lėšų padalijimo, esančių antstolio depozitinėje sąskaitoje
164. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto.
165. Byloje nustatyta, šalių nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 1 d. buvo parduotas iš varžytinių. Patenkinus hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS reikalavimus iš įkeisto turto ir atskaičius vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486 apskaičiuotas vykdymo išlaidas, liko nepaskirstyta skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti 258 054,23 Eur suma.
166. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad pusę šios sumos (129 027,11 Eur) ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas sutinka su šiuo reikalavimu, todėl teismas 258 054,23 Eur sumą, likusią po realizuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, buvusioje antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje (jo teises ir pareigas perėmė antstolis R. V.), šalims paskirsto pagal ieškovės reikalavimą – ieškovei 129 027,11 Eur, o atsakovui 129 027,12 Eur.
Dėl kompensacijos ieškovei priteisimo už nekilnojamąjį turtą, esantis (duomenys neskelbtini)
167. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jai 201 285,91 Eur kompensaciją už buvusį turtą, (duomenys neskelbtini). Remiasi CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, bei nurodo, kad šiam turtui įsigyti buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos. Atsakovas sutinka su šiuo reikalavimu. Tuo tarpu, trečiasis asmuo BUAB „A“ nurodo, kad teiginiai apie asmeninių lėšų panaudojimą turtui įsigyti yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Be to, ieškovės nurodytas faktinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant 258 054,23 Eur pinigines lėšas, jau buvo įvertintas kaip nepagrįstas ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-3054-861/2021, todėl nebereikia įrodinėti aplinkybių, kad ieškovės asmeninis turtas buvo panaudoti kurti bendrą jungtinę nuosavybę.
168. Byloje nustatyta, kad šalys mėgino nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau nustačius, kad šalių (pareiškėjų) sutartis pažeidžia kreditorių teises, o per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo šalys neįvykdė teismo įpareigojimo (nepatikslino sutarties), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje e2YT-6393-1090/2021, pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtą. Šį procesinį sprendimą šalys skundė apeliacinės instancijos teismui nurodydami, kad nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini) įsigyti buvo panaudotos pareiškėjos L. V. asmeninės lėšos, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties 21 punkte konstatavo, „kad visgi, rašytiniai įrodymai tokios išvados teismui daryti neleidžia, nes nepatvirtina, kad nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudotos iš L. V. įmonės „K“ gautos lėšos, kurios buvo pareiškėjos L. V. asmenine nuosavybe; kompensacija buvo išmokėta 2015 m. (pareiškėjų santuokos metu) ir nėra susijusi tik su pareiškėja, o kokių nors įrodymų, kad lėšos buvo pareiškėjos, o ne abiejų sutuoktinių, nėra. Atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, jog pareiškėjai asmeniškai buvo paskirta indėlių draudimo išmoka ir 2015 m. būtent jai išmokėta išmoka, nepatvirtintos jokiomis bylos aplinkybėmis“.
169. Taigi, kaip teisingai nurodo, BUAB „A“, ieškovės argumentai dėl asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jau yra įvertinti, kaip nepagrįsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3054-861/2021.
170. Po šios nutarties priėmimo ir šioje byloje ieškovei iš naujo įrodinėjant savo asmeninio turto panaudojimą nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), įsigyti, ieškovė prisiminė, kad jai tėvas P. K. 2000 m. sausio 30 d. paskolino du milijonus litų. Aiškinantis paskolos sudarymo aplinkybes, ieškovė negalėjo prisiminti, grynais, ar pavedimu gavo šias lėšas. Ieškovės paklausus, kaip ji galėjo pamiršti dviejų milijonų vaizdą grynais pinigais, aiškino, kad šią paskolą gavo visgi grynais pinigais, tačiau du milijonai litų buvo laikomi tėvų namuose, seife; ji galėdavo pasiimti iš tėvų namuose esančio seifo pinigų, kiek jai reikėjo.
171. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).
172. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo( - )m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
173. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, apie ieškovei realų dviejų milijonų litų perdavimą. Priešingai, ieškovė teigia, kad pinigai taip ir neiškeliavo iš tėvo seifo. Ieškovės paaiškinimai nebuvo užtikrinti, ji nesuprato daugelio klausimų, abejojo, grynais, ar pavedimu gavo du milijonus litų. Minėta paskolos sutartis atsirado tik šioje byloje, nors iki tol tarp tų pačių šalių nagrinėtose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-546-981/2022; Nr. e2YT-6393-1090/2021, Nr. e2-6905-600/2021; Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-3054-861/2021), kuriose ieškovė įrodinėjo savo asmeninį indėlį į šį turtą bei asmeninių lėšų panaudojimą turtui įsigyti bei verslui vystyti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės tėvas turėjo du milijonus litų laisvai disponuojamų grynų pinigų; paskolos sutartis nėra patvirtinta notariškai, jos tekstas atspausdintas spausdinimo mašinėle, o ne surašytas ranka, kas nebūdinga paprastos rašytinės formos sutartims sudaromoms tarp šeimos narių, nėra nurodytas nei P. K. asmens kodas ir jo antras vardas Jonas. Ieškovė taip pat negalėjo paaiškinti, kokias pinigų sumas ir kam panaudojo. Ieškovės į bylą pateikti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad P. J. K. įpėdiniai nepaveldėjo palikėjo P. J. K. turtinių reikalavimo teisių, pagal paskolos sutartį. Patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė turinti kokių nors asmeninių skolų savo tėvo įpėdiniams. Ieškovė gautos paskolos taip pat nedeklaravo VMI pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir VGTDĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 punktus iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Be to, šalys įsigiję ginčo gyvenamąjį namą, statybos būdu padidino jį nuo 108,14 kv. m. iki 208,92 kv. m. Nekilnojamojo turo registro duomenimis, šalys turtą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė nebuvo išreiškusi valios turtą (jo dalį) įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad 11 metų dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), vadovaujamose pareigose, taip pat dirbo ir tarptautinėse kompanijose, taigi, atsakovas taip pat tikėtina gaudavo nemažas pajamas. Be to, atsakovas 2016 m. gruodžio 30 d. pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Šio buto vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2021 m. gegužės 12 d. buvo 41 300 Eur. Ginčo turtui įrengti šalys 2016 m. balandžio 6 d. gavo iš Luminor Bank AS 130 000 Eur kreditą.
174. Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ginčo turtas buvo įsigytas ieškovės asmeninėmis lėšomis, todėl nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti 201 285,91 Eur kompensaciją už buvusį turtą, (duomenys neskelbtini).
Dėl prievolių padalijimo
175. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.
176. Ieškovė prašo pripažinti, kad 22 000 Eur skola E. D., 20 000 Eur skola R. M., 20 300 Eur skola G. S., 23 200 Eur skola I. S. lieka asmeninės ieškovės prievolės.
177. Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad 940,49 Eur skola kreditoriui AB SEB bankui, 1 031,61 Eur skola kreditoriui UAB „Ignitis“, 277 926,11 Eur (ir 5 proc. metinės palūkanos) kreditoriui BUAB „A“, 3 161,30 Eur ir 50 Eur skola kreditorei VMI, 2 986 Eur skola K. B., yra asmeninės atsakovo prievolės.
178. Atsakovas ir ieškovės kreditoriai sutinka su šiais reikalavimais.
179. Tretieji asmenys BUAB „A“ ir AB SEB bankas nurodo, kad šalys pateikdama teismui tvirtinti 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nenurodė šių kreditorių. BUAB „A“ nurodo, kad ieškovė pateikė niekinę paskolos sutartį ir negaliojančių vekselių už bendrą 108 700 Eur sumą. Be to, 1 031,61 Eur skola kreditoriui UAB „Ignitis“ turi būti pripažinta abiejų šalių prievolė, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad skola susidarė už elektros energiją šalių namui, esančiam (duomenys neskelbtini).
180. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.
181. Teismas ex officio, kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus. Kai sandorio šalis išreiškia poziciją ne ieškinio forma reikšdama reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, o rašytiniu paaiškinimu, teigdama, kad sandoris buvo fiktyvus, tai neturi tapti teismui kliūtis įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai negaliojantis.
182. Byloje nustatyta, kad ieškovė su R. M. 2020 m. sausio 20 d. sudarė 20 000 Eur paskolos sutartį su 6 proc. mėnesinėmis palūkanoms, kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. rugsėjo 20 d. ir mokėti kiekvieną mėnesį 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovė teikdama paaiškinimus nurodė, kad šią sumą gavo grynais pinigais. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė šiam kreditoriui kiekvieną mėnesį moka palūkanas. Kreditorius nesikreipė į teismą dėl šios kolos priteisimo. Byloje nėra duomenų, kad paskolos grąžinimo terminas būtų pratęstas. Šalys teikdamos teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nenurodė šio kreditoriaus. Nagrinėjamu atveju, sutartis nėra patvirtina notarine tvarka, o šis kreditorius atsirado tik šioje byloje.
183. CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kadangi toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms jis yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, nepriklausomai ar tokį reikalavimą pareiškė bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.76 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta ieškovės su R. M. 2020 m. sausio 20 d. paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
184. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 4, 5, 6, 7 d. ir 2019 m. vasario 1, 2 (tris), 3 d. ieškovė išdavė I. S. iš viso 9 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2900 Eur), iš viso 26 100 Eur sumai, o jo sutuoktinei G. S. 2019 m. vasario 6, 7, 8, (du), 10, 11 d. išdavė 6 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2900 Eur), iš viso 17 400 Eur sumai. Ieškovė teikdama paaiškinimus nurodė, kad pinigus gavo grynaisiais pinigais. Šalys teikdamos teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nenurodė šių kreditorių. Visų šių vekselių apmokėjimo terminas suėjo 2020 m., o byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo pareikšti reikalavimai šiuos vekselius apmokėti.
185. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo (CK 1.105 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalis). Pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį, vekselio turėtojas pareikšti reikalavimus paprastojo vekselio davėjui turi teisę per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą. Vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis). Minėta, kad CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Taip pat minėta, kad paskolos sutartis yra realinė. Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kadangi toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms jis yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
186. Teismas sutinka su BUAB „A“ argumentais, kad ieškovė išduodama S. atskirus vekselius po 2 900 Eur kas kelias dienas, ar po kelis vekselius per dieną, bendrai 43 500 Eur sumai siekė išvengti privalomos notarinės sandorio formos. Byloje nėra duomenų, kad S.realiai pinigus perdavė ieškovei. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kadangi toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms jis yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
187. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta ieškovės I. S. 2019 m. sausio 4, 5, 6, 7 d. ir 2019 m. vasario 1, 2 (trys), 3 d. išduotus 9 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2900 Eur), iš viso 26 100 Eur negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
188. Teismas taip pat pripažįsta ieškovės G. S. 2019 m. vasario 6, 7, 8, (du), 10, 11 d. išduotus 6 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2900 Eur), iš viso 17 400 Eur sumai, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
189. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2022 m. sausio 19 d. išdavė iš viso 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (7 po 2900 Eur ir 1 už 1700 Eur) iš viso už 22 000 Eur sumą E. D., kuriuos įsipareigojo besąlygiškai apmokėti iki 2022 m. birželio 30 d. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei pinigai buvo perduoti. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovei buvo pareikšti reikalavimai šiuos vekselius apmokėti, todėl jie yra praradę vertybinio popieriaus statusą. Ieškovė sudarė akivaizdžiai apsimestinius sandorius siekdama išvengti privalomos notarinės sandorio formos, todėl tokiems sandoriams taikytinas privalomos notarinės formos reikalavimas. Įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta ieškovės E. D. 2022 m. sausio 19 d. išduotus 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (7 po 2900 Eur ir 1 už 1700 Eur), negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
190. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teismas netenkina ieškovės prašymo pripažinti, kad 22 000 Eur skola E. D., 20 000 Eur skola R. M., 20 300 Eur skola G. S., 23 200 Eur skola I. S. lieka asmeninės ieškovės prievolės.
191. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė turi neįvykdytą 60 Eur ATPK baudą, antstolio Ginto Badikonio vykdomojoje byloje Nr. 0040/22/01393, todėl ši prievolė pripažįstama ieškovės asmenine prievole.
192. BUAB „A“ nurodo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė savo asmeninių skolų BUAB „A“ (2 282,38 Eur), kurias sudaro šiam kreditoriui priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1 368,42Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl šių prievolių pripažinimo ieškovės asmeninėmis prievolėmis, teismas pripažįsta, kad šios prievolės laikomos ieškovės asmeninėmis prievolėmis.
193. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-28213-1099/2019, iš atsakovo Lietuvos energijos tiekimas (šiuo metu AB Ignitis) priteisė 802,75 Eur skolą už elektros energiją, tiektą nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 8 Eur žyminio mokesčio, 2,95 Eur už teisines paslaugas, 0,23 Eur komisinio mokesčio. Byloje skolininku buvo patrauktas tik vienas atsakovas. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakovo skola AB „Ignitis“ yra asmeninė atsakovo prievolė.
194. Dėl kitų atsakovo kreditorių reikalavimų byloje nėra ginčo, todėl teismas pripažįsta, kad 940,49 Eur skola kreditoriui AB SEB bankui, 277 926,11 Eur (ir 5 proc. metinės palūkanos) kreditoriui BUAB „A“, 3 161,30 Eur ir 50 Eur skola kreditorei VMI, 2 986 Eur skola K. B., yra asmeninės atsakovo prievolės.
195. BUAB „A“ nurodo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ne visas atsakovo skolas BUAB „A“. Atsakovas asmeniškai papildomai yra skolingas BUAB A 2 282,38 Eur sumą pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1368,42Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiose bylose. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl šių prievolių pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis, teismas pripažįsta, kad šios prievolės laikomos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.
196. Trečiasis asmuo BUAB „A“ prašo įpareigoti ieškovę per 30 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją. Teismas netenkina šio prašymo, kadangi įsiteisėjus sprendimui, jis ir taip turi būti vykdomas nedelsiant, o jeigu asmuo po teismo sprendimo įsiteisėjimo geranoriškai nesumoka skolos arba neįvykdo kitos prievolės, teismo sprendimas gali būti bet kada pateikiamas vykdyti antstoliui (CPK 464 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pripažinti, kad sutuoktiniai gyvena skyrium nuo 2019 metų.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. palikti turimą pavardę „V“, o atsakovui R. V. palikti turimą pavardę „V“.
Nustatyti L. V. ir R. V. nepilnamečio sūnaus V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. V..
Priteisti iš atsakovo R. V., nepilnamečiam vaikui V. V. išlaikymą, mokamą po 230 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-01-26), iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. V..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei L. V. transporto priemonę – automobilį INFINITI FX35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (7000 Eur vertės).
Priteisti ieškovei L. V. UAB „E“ (duomenys neskelbtini), 16 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur.
Priteisti ieškovei L. V. UAB „C“ j. a. k. (duomenys neskelbtini), 25 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur.
Priteisti ieškovei L. V. UAB „K.“ , j. a. k. (duomenys neskelbtini), 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė yra 25 Eur.
Priteisti atsakovui R. V. UAB „E“, j. (duomenys neskelbtini), 17 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur.
Priteisti atsakovui R. V. UAB „C“ j. a. k(duomenys neskelbtini), 25 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 EUR
Priteisti atsakovui R. V. UAB „K“ , j. a. k. (duomenys neskelbtini), 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė yra 25 Eur.
Pripažinti, kad 129 027,11 Eur suma, likusi po realizuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, buvusioje antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje (jo teises ir pareigas perėmė antstolis R. V.), ieškovei L. V. priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Pripažinti, kad 129 027,12 Eur suma, likusi po realizuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486, buvusioje antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje (jo teises ir pareigas perėmė antstolis R. V.), atsakovui R. V. priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Pripažinti ieškovės L. V. asmeninėmis prievolėmis BUAB „A“: pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2451-967/2021 2022 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą – 626,56 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 1 368,42Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 2022 m. sausio mėn. 11 d. išduotą vykdomąjį raštą – 287,38 Eur.
Pripažinti ieškovės L. V. 60 Eur skolą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmenine prievole, antstolio Ginto Badikonio vykdomojoje byloje Nr. 0040/22/01393.
Pripažinti atsakovo R. V. asmeninėmis prievolėmis: (duomenys neskelbtini).
Pripažinti atsakovo R. V. asmeninėmis prievolėmis (duomenys neskelbtini).
Pripažinti ieškovės L. V. su R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 20 d. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Pripažinti ieškovės L. V. I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 4, 5, 6, 7 d. ir 2019 m. vasario 1, 2 (trys), 3 d. išduotus 9 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2900 Eur), iš viso 26 100 Eur, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
Pripažinti ieškovės L. V. G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 6, 7, 8, (du), 10, 11 d. išduotus 6 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (kiekvienas po 2 900 Eur), iš viso 17 400 Eur sumai, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
Pripažinti ieškovės L. V. E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 19 d. išduotus 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (7 po 2900 Eur ir 1 už 1700 Eur), negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
Priteisti ieškovei L. V. iš atsakovo R. V. 25 Eur kompensaciją už UAB „E“ akcijas.
Priteisti atsakovui R. V. iš ieškovės L. V. 3 500 Eur kompensaciją už automobilį INFINITI FX35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.
Netenkinti trečiojo asmens BUAB „A“ prašymo, įpareigoti ieškovę L. V. per 30 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, VĮ Registrų centrui ir VĮ „Regitra“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.