- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-6-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02200-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Danguolė Smetonienė, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- R. V., L. V., G. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Smetonienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. V., L. V. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑6905‑600/2021 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvol“ ieškinį atsakovams R. V., L. V. ir G. V. dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Arvol“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovų R. V., L. V. ir G. V. (toliau – ir atsakovai, ir apeliantai) sudarytą dovanojimo sutartį dėl 100 vnt. vardinių paprastųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kosmedija“ akcijų, kuria atsakovė G. V. nuo 2020 m. liepos 1 d. įgijo 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kosmedija“ akcijų; taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovams R. V. ir L. V. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kosmedija“ akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
2. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 patenkino BUAB „Arvol“ ieškinį ir iš atsakovo R. V. priteisė 277926,11 Eur žalos atlyginimo ieškovės BUAB „Arvol“ naudai. Šis sprendimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs ir tai patvirtina, kad ieškovė BUAB „Arvol“ yra atsakovo R. V. kreditorė. Be to, Vilniaus apygardos teismas atsakovo R. V. atžvilgiu nurodytoje civilinėje byloje (Nr. e2-243-640/2020) pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės – 2019 m. sausio 21 d. nutartimi nutarta areštuoti atsakovui priklausantį turtą ir turtines teises ne didesnei nei 719838,67 Eur sumai. Teismo nutartį vykdė antstolis S. M., kuris vykdomojoje byloje Nr. 0170/19/00091 areštavo atsakovo R. V. turtą. 2019 m. sausio 25 d. turto aprašo 2 punkte nurodė, kad yra areštuojami vertybiniai popieriai – 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų. Vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 25 Eur, turtas įgytas santuokoje, nurodytas turto arešto pagrindas, turto savininke nurodyta atsakovė L. V.. Taip pat šiame apraše buvo nurodyta, kad areštuoto turto saugotojais, įskaitant areštuotas 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų, yra atsakovai R. V. ir L. V., kuriems buvo išaiškinta, kad jiems draudžiama perleisti perduotą saugoti turtą. Šis turto areštas (turto arešto akto Nr. 2019004134) buvo įregistruotas viešame registre 2019 m. sausio 25 d., ką patvirtina Turto areštų aktų registro išrašo 1.1.3.4 punktas ir galiojo šio ieškinio pareiškimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kadangi atsakovas R. V. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 neįvykdė, BUAB „Arvol“ dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo kreipėsi į antstolį I. G., kuris pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/20/01189. 2020 m. spalio 6 d. buvo surašytas turto arešto aktas, kurio 3 punkte nurodyta, kad areštuota 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų. Šio antstolio arešto turto saugotojais paskirti atsakovai R. V. ir L. V. neginčijo.
4. Patikrinus Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenis apie UAB „Kosmedija“, ieškovė sužinojo, kad 2021 m. sausio 14 d. JAR buvo įregistruotas UAB „Kosmedija“ vienintelio akcininko pasikeitimas, t. y. kada nuo 2021 m. sausio 11 d. vienintele akcininke yra įregistruota atsakovų dukra G. V., kuriai priklauso 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė po 25 Eur. Taigi nors 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų buvo areštuotos nuo 2019 m. sausio 25 d. uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau jos buvo perleistos, atkreipiant dėmesį į tai, kad nors sandoris įvyko 2020 m. liepos 1 d., tačiau pranešimas viešajam registrui buvo išsiųstas tik 2021 m. sausio 11 d., t. y. po 6 mėnesių.
5. Teigė, kad tarp atsakovų sudarytas akcijų perleidimo sandoris pažeidė imperatyvų atsakovams R. V. ir L. V. taikytą draudimą disponuoti nuo 2019 m. sausio 25 d. 100 vnt. areštuotų vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 675 straipsnyje, todėl yra niekinis ir negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Niekinis sandoris, kuriuo atsakovai R. V. ir L. V. santuokoje įgytas ir areštuotas akcijas perleido savo dukrai, siekdami išvengti iš atsakovo R. V. vykdomo priteistos 277926,11 Eur žalos atlyginimo ieškovei išieškojimo, akivaizdžiai ir iš esmės pažeidžia tiek ieškovės BUAB „Arvol“, tiek jos kreditorių, tiek viešąjį interesą. Todėl sandorį dėl 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų perleidimo pripažinus niekiniu ir negaliojančiu ab initio taikytina restitucija natūra pagal CK 6.145–6.146 straipsnius, 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų grąžinant atsakovams R. V. ir L. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
6. Pažymėjo, kad notarinis 2020 m. liepos 1 d. Akcijų dovanojimo sutarties patvirtinimas šios sutarties negaliojimui ab initio jokios įtakos neturi ir negali turėti, nes patvirtindamas šį niekinį sandorį notaras neužtikrino, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
7. Ieškovė prašė dovanojimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia taip pat actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes, nes yra visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos: 1) ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas (atsakovas R. V.) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio – jam net buvo uždrausta disponuoti akcijomis; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises – atsakovai žinojo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 atsakovo R. V. atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 2019 m. sausio 21 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovui priklausantis turtas ir turtinės teisės, ne didesnei nei 719838,67 Eur sumai, o turto arešto aktas buvo įregistruotas viešame valstybės registre – Turto arešto aktų registre; 5) atsakovai sudarė neatlygintinį dovanojimo sandorį, todėl jis gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant atsakovės G. V. sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 d.).
Atsiliepimas
8. Atsakovai pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad UAB „Kosmedija“ akcijos neturint teisinio pagrindo įtrauktos į antstolio S. M. 2019 m. sausio 25 d. turto aprašą, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi areštuotas tik atsakovo R. V. kilnojamas ir nekilnojamas turtas bei areštuota daugiau turto, nei ieškinio suma. Antstolio S. M. 2019 m. sausio 25 d. turto aprašas sudarytas pažeidžiant CPK nuostatas bei atsakovų teises (dalyvauti turto aprašyme, žinoti apie areštuojamą turtą, dalyvauti nustatant aprašomo turto vertę, ginti pažeistas teises ir kt.).
9. Pažymėjo, kad atsakovų sudaryta akcijų dovanojimo sutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi sutarties sudarymo tikslas buvo atsakovės L. V. įkurto, išvystyto verslo perdavimas savo pilnametei dukrai G. V., kuri turi tiek žinias, tiek išsilavinimą, tiek patirtį perimti verslą, jį tęsti.
10. Taip pat aiškino, kad L. V. buvo teisėta UAB „Kosmedija“ savininkė, akcininkė, kuri turėjo teisę priimti sprendimą perleisti akcijas, akcijų dovanojimo sandoris rašytinis, patvirtintas notaro, neprieštaraujantis teisės normoms, išviešintas registre. Akcijų dovanojimo sutarties aplinkybės rodo, jog imperatyvios normos ir viešasis interesas nebuvo pažeisti, kadangi atsakovai nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti apie antstolio S. M. veiksmus (2019 m. sausio 25 d. Turto aprašą), kurie laikytini neteisėtais, viršijančiais Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi antstoliui suteiktus įgaliojimus, pažeidžiančiais CPK nuostatas.
11. Atsakovai pažymėjo, kad jie žinojo, jog 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kosmedija“ akcijų buvo asmeninis L. V. turtas (iki 2020 m. liepos 1 d.), nes kitu atveju akcijas būtų registravę abiejų vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento Vilniaus miesto 39-ojo notarų biuro notarės E. P. patvirtintą 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kosmedija“ akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą 2020 m. liepos 1 d. tarp atsakovų R. V., L. V. ir G. V., notarinio registro Nr. EP923. Teismas taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovams R. V. ir L. V. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kosmedija“ akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų R. V., L. V. ir G. V. ieškovei BUAB „Arvol“ 3055,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo R. V. į valstybės biudžetą priteisė 14,88 Eur pašto išlaidų.
13. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei reiškiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, sudarytu prieštaraujant imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu iš atsakovo R. V. ieškovės naudai priteista 277926,11 Eur žalos atlyginimo, sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d. Konstatavo, kad toks sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, o ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas po teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2020 m. liepos 1 d.
14. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas ginčijamo sandorio, t. y. 2020 m. liepos 1 d. UAB „Kosmedija“ 100 vnt. akcijų dovanojimo sutarties, sudarymo metu nebuvo įvykdytas, ir nėra įvykdytas iki šiol. Teismas sprendė, kad atsakovas R. V., būdamas ieškovės skolininku, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jo galimybes atsiskaityti su kreditore neginčijant UAB „Kosmedija“ akcijų dovanojimo sutarties. Taip pat sprendė, kad byloje nustačius, jog ginčo akcijų dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovės, kaip atsakovo R. V. kreditorės, teises, ieškovė turi galimybę pasinaudoti actio Pauliana institutu siekiant savo pažeistų interesų gynimo.
15. Teismas nurodė, kad atsakovas R. V., būdamas ieškovės skolininku, neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes neturėjo neįvykdytų ar vykdytinų įsipareigojimų atsakovės G. V. atžvilgiu (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad atsakovas R. V. ne tik neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, bet ir negalėjo dėl jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto pagal 2019 m. sausio 21 d. nutartį, apie kurią jam buvo žinoma arba turėjo būti žinoma nuo 2019 m. liepos 8 d., kada jo vardu jo advokatė 2019 m. birželio 4 d. gavusi prijungimą prie bylos ir susipažinusi su bylos medžiaga, pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovui R. V. buvo žinoma ir apie 2020 m. vasario 5 d. teismo nutartį dėl arešto masto sumažinimo, todėl jo advokatės teiginius dėl 2019 m. sausio 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo teismas vertino kritiškai atsakovui neskundus nutarties instancine tvarka ar nesinaudojus procesine teise pakeisti/panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka ir pagrindais.
16. Teismo vertinimu, atsakovo R. V. elgesys neatitiko CK 1.5 straipsnio 4 dalyje išdėstytų sąžiningo, teisingo ir protingo elgesio principų, nes atsakovas, vėliausiai 2019 m. liepos 8 d. būdamas informuotas per savo advokatę apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, vėliau jau teismui 2020 m. birželio 15 d. priėmus sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, 2020 m. liepos 1 d. sudarė jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių akcijų dovanojimo sutartį.
17. Teismas konstatavo, kad tiek atsakovo R. V., tiek atsakovės L. V. argumentai, jog abu sutuoktiniai laikė ginčo akcijas asmenine L. V. nuosavybe, prieštarauja akcijų dovanojimo sutarties 2.1., 3.1 punktuose nurodytoms aplinkybėms, kad jie abu yra akcijų savininkai ir kad jos priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Įvertinęs tai, kad abu sutuoktiniai turėjo vadovavimo įmonėms patirties, sprendė, kad atsakovams gali ir turi būti keliami aukštesni protingo ir atsakingo elgesio suvokimo standartai.
18. Teismas sprendė, kad atsakovas R. V. teisminio nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo finansinę galimybę atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat neginčijo ir nepaneigė įstatyme įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos. Konstatavo, kad atsakovas R. V., būdamas ieškovės skolininku, turėdamas pareigą atlyginti daugiau kaip 300000 Eur žalą, sudarė neatlygintinį sandorį, kuriuo perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam priklausiusį turtą – ½ dalį 100 vnt. UAB „Kosmedija“ akcijų, kas atitinka sutarties neatlygintinumą CK 6.66 straipsnio nuostatos prasme.
19. Be to, teismas vertino, ar ginčijamas sandoris 2020 m. liepos 1 d. galėjo būti sudarytas esant įregistruotam akcijų perleidimo ribojimui. Remdamasis CPK 675 straipsnio 1 dalimi, teismas nustatė, jog turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Teismas sprendė, kad Turto areštų registre esant įregistruotam akcijų arešto juridiniam faktui, t.y. galiojant nustatytam nuosavybės teisės apribojimui, ginčijamas akcijų dovanojimo sandoris buvo sudarytas, pažeidžiant imperatyvią teisės normą ( CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, plačiau pasisakyti dėl imperatyviąją teisės normą pažeidžiančio sandorio negaliojimo nebūtina, nes ginčijamą sandorį jau buvo pripažinęs negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20.1. Apeliantų teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243- 640/2020 priteisė ieškovės naudai iš atsakovo R. V. 277926,11 Eur žalos atlyginimą. Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d., ir, pasak apeliantų, tai momentas nuo kurio atsirado ieškovę ir skolininką R. V. siejanti prievolė. Teigia, kad ieškovės ginčijamas akcijų dovanojimo sandoris buvo sudarytas iki prievolės atsiradimo, t. y. 2020 m. liepos 1 d.
20.2. Apeliantų manymu, teismas ignoravo svarbias aplinkybes, jog akcijų dovanojimo sandorio šalis buvo ir atsakovė L. V., į kurią ieškovė neturi absoliučiai jokios reikalavimo teisės. Atsakovė L. V. nebuvo civilinės bylos Nr. e2‑243‑640/2020 dėl žalos atlyginimo proceso šalis ir nieko nežinojo apie šiuos civilinius santykius.
20.3. Teigia, kad Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis UAB „Kosmedija“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų vienintelė savininkė buvo L. V. iki ginčijamo akcijų dovanojimo sandorio (2020 m. liepos 1 d.). L. V., būdama vienintele UAB „Kosmedija“ akcininke, turėjo teisę priimti akcininko sprendimą ir perleisti UAB „Kosmedija“ akcijas neatlygintinai, sudarant dovanojimo sandorį. Atsakovas R. V. UAB „Kosmedija“ jokios veiklos nevykdo, šioje įmonėje nedirba ir jokiais savo veiksmais ar lėšomis prie šios įmonės veiklos neprisideda.
20.4. Pasak apeliantų, teismas ignoravo įrodymus, kad UAB „Kosmedija“ 100 vnt. akcijų L. V. asmeninė nuosavybė ir nepagrįstai įpareigojo taikyti restituciją natūra bei grąžinti atsakovams R. V. ir L. V. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kosmedija“ akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šis teismo įpareigojimas iš esmės prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, kadangi asmeninis L. V. turtas 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kosmedija“ akcijų įpareigojama grąžinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.
20.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad antstolio I. G. procesiniai dokumentai, turto arešto aktų duomenys, kurie pateikti byloje, rodo visą atsakovo R. V. turimą turtą ir galimybes įvykdyti kreditorės reikalavimus. UAB „Kosmedija“ akcijos nėra vienintelis turtas, iš kurio galėtų būti išieškoma 277926,11 Eur dydžio atsakovo R. V. skola ieškovei – areštuotos 258054,23 Eur dydžio piniginės lėšos, lengvasis automobilis INFINITI FX 35, UAB „Erastata“ 33 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (akcijos minimali vertė 25 Eur), R. V. dirba ir gauna darbo užmokestį, iš kurio išieškoma skola. Apeliantų manymu, byloje esantys duomenys rodo, jog atsakovas R. V. UAB „Kosmedija“ akcijų dovanojimo sandoriu nepažeidė kreditoriaus teisių, t. y. skolininkas R. V. netapo nemokiu ir turi pakankamas galimybes atsiskaityti su kreditoriumi, nenaikinant UAB „Kosmedija“ akcijų dovanojimo sandorio.
20.6. Pažymi, kad atsakovė L. V. UAB „Kosmedija“ akcijų savininkė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB „Kosmedija“ akcijų dovanojimo sandoris galėtų pažeisti kreditorės interesus, kadangi ji nebuvo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2- 243-640/2020 proceso šalimi ir nežinojo apie priimtus procesinius sprendimus šioje byloje, nežinojo apie atsakovo R. V. kreditorius. Be to, atsakovai R. V. ir L. V. nebuvo supažindinti su antstolio S. M. vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00091 dokumentais. Atkreipia teismo dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo R. V. tik kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant lėšas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog areštuojami vertybiniai popieriai (akcijos).
20.7. Pasak apeliantų, teismas actio Pauliana instituto taikymo atveju nesilaikė kreditorės, atsakovų L. V. ir R. V. bei G. V. interesų pusiausvyros, pažeidė šių asmens saugomų vertybių pusiausvyrą ir nepagrįstai apribojo atsakovės L. V. prigimtinę teisę disponuoti asmeniniu turtu.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
21.1. Ieškovė paaiškina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-672-781/2021 atmetė pareiškėjos L. V. atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį paliko nepakeistą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo, todėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto, teisėtumas ir pagrįstumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2146-565/2021 BUAB „Arvol“ atskirąjį skundą patenkino: panaikino 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos L. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Taigi 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų arešto nuo 2019 m. sausio 25 d. teisėtumas taip pat yra nustatytas įsitiesėjusiu teismo sprendimu.
21.2. Teigia, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas. Aplinkybės, kad ieškovė BUAB „Arvol“ ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą R. V. pirmosios instancijos teisme atsakovai neginčijo.
21.3. Nurodo, kad ieškovė byloje neginčijo jokio atsakovės L. V. sprendimo, kurį ji priėmė kaip vienintelė UAB „Kosmedija“ akcininkė, įregistruota Juridinių asmenų registre. Ieškiniu buvo ginčijamas atsakovų R. V., L. V. ir G. V. sudarytas sandoris – 2020 m. liepos 1 d. notarinės formos Akcijų dovanojimo sutartis, kurios 3.1 punkte patys atsakovai R. V. ir L. V. patvirtino, kad „dovanojamos akcijos priklauso jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, akcijos registruotos L. V. vardu“. Be to, šios sutarties 2.1 punkte abu atsakovai R. V. ir L. V. nurodyti 100 vienetų vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų savininkais. Todėl, ieškovės manymu, apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės L. V. asmeninės akcijų nuosavybės paneigia pačių atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į akcijas pripažinimas, padarytas dar iki ginčui kylant teisme.
21.4. Be to, teigia, kad 100 vienetų vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų atsakovai R. V. ir L. V. įgijo L. V. vardu po santuokos sudarymo, todėl jie byloje privalėjo paneigti viso po santuokos sudarymo įgyto turto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, įrodyti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimą, tačiau to nepadarė.
21.5. Dėl atsakovo R. V. galimybės sumokėti priteistą žalos atlyginimą ir atsakovų nesąžiningumo ieškovė pažymi, kad sprendimas dėl žalos atlyginimo nėra įvykdytas iki šiol ir apeliantai to nepaneigė. Be to, turto arešto aktuose esantys duomenys apie turto vertę nepatvirtina atsakovo pakankamų galimybių sumokėti priteistą žalos atlyginimą, palūkanas, bylinėjimosi ir vykdymo išlaidas, kurios pagal antstolio nurodytą turto arešto mastą vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu sudarė 315397 Eur sumą, juo labiau kad šis turtas yra bendras su atsakove L. V. ir jame nenustatyta atsakovo R. V. dalis.
21.6. Pasak ieškovės, atsakovai byloje niekaip nepaneigė taikytinos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos nustatytos CK 6.67 str. 1 ir 4 punktuose, nes sandorį sudarė sutuoktiniai su savo dukra, o iš dovanojimo sandorio įvykdymo BUAB „Arvol“ skolininkas R. V. negavo jokios naudos.
21.7. Ieškovės teigimu, visiškai akivaizdu, kad atsakovų sudarytas akcijų perleidimo sandoris pažeidė imperatyvų atsakovams R. V. ir L. V. nuo 2019 m. sausio 25 d. taikytą konkretų, viešame Turto arešto aktų registre įregistruotą draudimą disponuoti 100 vnt. areštuotų vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų, todėl yra niekinis ir negalioja ab initio ir šiuo pagrindu. Niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) ir šiuo metu, įsiteisėjus 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2S-2146-565/2021, nebeliko net menkiausios abejonės, kad šis sandoris pagrįstai buvo pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, bet yra ir niekinis, nes prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė, būdama atsakovo R. V. kreditore, kreipėsi į teismą actio Pauliana pagrindu, reikšdama reikalavimą pripažinti UAB „Kosmedija“ akcijų dovanojimo sutartį, kuria atsakovams priklausančios įmonės akcijos perleistos jų dukrai – atsakovei G. V., kaip negaliojančią, kadangi toks sandoris pažeidė atsakovo kreditorės teisę atgauti skolą. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti minėtą dovanojimo sandorį niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi sandorio sudarymo metu perleistoms įmonės akcijoms buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino ginčo dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją ir grąžino ginčo akcijas atsakovams L. V. ir R. V. bendrojon jungtinėn nuosavybėn.
24. Atsakovai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, argumentuodami tuo, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo neginčijamos ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą R. V., teigdami, kad įmonės akcijos asmeninės nuosavybės teise priklausė tik atsakovei L. V., be to, apeliantų manymu, atsakovas R. V. yra pajėgus nenaikinant sandorio įvykdyti prievolę ieškovei iš kito turto. Apeliantai taip pat argumentuoja, kad jiems nebuvo žinoma apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos vertybinių popierių atžvilgių ir atsakovams nebuvo draudžiama disponuoti ginčo akcijomis.
25. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).
27. Apeliantai ginčija, kad ieškovė, ginčijamo sandorio sudarymo metu, neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą. Pasak atsakovų, Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas, įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d., ir tai, jų manymu, yra momentas nuo kurio atsirado ieškovę ir skolininką R. V. siejanti prievolė, todėl 2020 m. liepos 1 d., ginčijamo sandorio sudarymo metu, kreditorė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą R. V.. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais nėra. Byloje nustatyta, kad civilinė byla Vilniaus apygardos teisme pagal BUAB „Arvol“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo buvo pradėta dar 2018 m., o 2020 m. birželio 15 d. byloje priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta, taikant deliktinę atsakomybę, priteisti ieškovei iš atsakovo žalos atlyginimą.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties: sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iš delikto atsiradimas – su žalos padarymu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).
29. Nustatant, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į žalos, padarytos dėl neteisėtos veikos (neveikimo), atlyginimą, vadovaujamasi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Žalos atlyginimo prievolės atsiradimo momentas nustatytas CK 6.288 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žalos atlyginimo prievolės atsiradimas siejamas su jos padarymo (tam tikrais atvejais – su jos atsiradimo, jeigu žalos atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu ir įstatyme nenustatyta jokių aptariamos prievolės atsiradimo momento išimčių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą yra teisės į žalos atlyginimą apgynimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda nuo jos konstatavimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
30. Nors nagrinėjamu atveju ginčijamo sandorio sudarymo metu (2020 m. liepos 1 d.) dar nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje bylos Nr. e2-243-640/2020, tačiau šiame sprendime, kuris nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, konstatuota, kad žala atsirado jau 2015 m., atsakovui nesikreipus į teismą dėl ieškovės šioje byloje bankroto procedūrų pradėjimo. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu (2020 m. liepos 1 d.) atsakovas žinojo tiek apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, tiek apie žalos atsiradimo momentą, įrodinėtą toje byloje, tiek apie priimtą, nors ir tuo metu dar neįsiteisėjusį, teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo spęsti, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą. Dėl šios priežasties atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl vienos iš actio Pauliana sąlygų nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
31. Nors apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad vienintelė ginčijamo dovanojimo sandorio akcijų akcininkė buvo atsakovė L. V., į kurią jokios reikalavimo teisės ieškovė neturi, pačių atsakovo sudaryto ir notaro patvirtinto sandorio 2.1. bei 3.1. punktuose aiškiai įvardinta, kad akcijos priklauso atsakovams L. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
32. Be to, pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją įstatymo nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpciją visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir laikomas tokia, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Toks sutuoktinio turto bendrosios jungtinės nuosavybės režimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar jis po santuokos sudarymo įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Nors atsakovai teigia, kad akcijos viešajame registre buvo įregistruotos kaip priklausančios L. V. asmeninės nuosavybės teise, tokius atsakovų teiginius paneigia byloje esantys viešojo registro duomenys, kadangi juose nėra nurodyta, kad ginčo akcijos atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Viešo nekilnojamojo turto registro ir atitinkamai sutuoktinių turto registracijos viešame registre paskirtis yra teisių išviešinimas, bet ne teisių nustatymas, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K‑P‑186/2010). Viešajame registre (nagrinėjamu atveju – tai Juridinių asmenų registras) atsakovė L. V. tik išviešinta kaip įmonės akcininkė, tačiau akcijų nuosavybės teisės forma registre nenurodyta, kas reiškia, jog įrodymai, kuriais remiasi atsakovai, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos nepaneigia.
34. Turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Po santuokos sudarymo įgyto turto priklausomybės sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise taisyklės išimtys nustatytos CK 3.89 straipsnyje. Viena tokių išimčių, kai turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe, yra tada, kai sutuoktinis po santuokos sudarymo įgyja turtą už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, ši aplinkybė paprastai gali būti įrodinėjama tik rašytiniais įrodymais, išskyrus CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
35. Svarbu tai, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovai šioje byloje neteikė įrodymų (pvz. povedybinės sutarties ar kitų susitarimų, teismo sprendimų, įrodymų, kad ginčo akcijos buvo įgytos iš asmeninių atsakovės L. V. lėšų ir pan.), kurie paneigtų šeimos teisiniuose santykiuos egzistuojančią įstatyminę bendrosios jungtinės nuosavybės teisę (CK 3.87 straipsnis). Atsakovų argumentai, kad sandorį ruošė notarė, o atsakovai neturėjo galimybės jo koreguoti ar nesuprato sandorio teksto yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, ypač įvertinus aplinkybę, kad tiek atsakovė L. V., tiek atsakovas R. V. yra patyrę verslo teisiniuose santykiuose dalyvaujantys subjektai, todėl, kaip konstatuota ir skundžiamame sprendime, turėjo būti pakankamai atidūs ir rūpestingi, sudarydami, jų manymu, ne visiškai teisingomis nuostatomis grindžiamą sandorį.
36. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl actio Pauliana taikymo sąlygos, susijusios su kreditoriaus teisių pažeidimu. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
37. Teisėjų kolegija atmeta atsakovų argumentus, kuriais teigiama, kad atsakovas R. V. yra pajėgus atsiskaityti su ieškove iš kito savo turimo turto, nenaikinant ginčo sandorio. Visų pirma, atsakovai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų apie atsakovo R. V. turimą kitą, nei areštuotą, turtą, jo esamą vertę, gaunamas pajamas ir realias galimybes atsiskaityti su ieškove iš tokio turto (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad antstolių aprašytam atsakovo turtui yra taikomas areštas, iš jo vykdomi priverstiniai išieškojimai, dalis turto, kuriam buvo taikoma hipoteka, jau yra parduota, byloje nėra duomenų, kokia dalis lėšų už parduotą turtą yra paskirstyta ieškovei, kaip atsakovo kreditorei. Dėl to spręstina, kad ginčo sandoris neabejotinai sumažino atsakovo turimo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, vertę. Be to, visas areštuotas turtas yra bendras su atsakove L. V. ir jame kol kas nėra nustatyta atsakovo R. V., kaip sutuoktinio, turto dalis, todėl nėra aišku kokios vertės areštuotas turtas iš tikrųjų priklauso atsakovui ir kokia apimtimi galimas išieškojimas iš šio turto. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų bent iš dalies įvykdęs prievolę ieškovei, todėl teigti, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeisti kreditorės teisėti interesai bent iš dalies kuo greičiau atgauti skolą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
38. Nors apeliantai teigia, kad šiuo atveju negalima pripažinti atsakovės L. V. nesąžininga sandorio šalimi, kadangi ji nežinojo apie atsakovo R. V. prievoles kreditoriams, atkreiptinas dėmesys, kad šioje konkrečioje byloje sandorio šalys laikomos nesąžiningomis dėl jas siejančio artimo giminystės ryšio ir sandorio neatlygintinumo ir šios aplinkybės byloje nebuvo paneigtos (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kadangi Civilinis kodeksas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), iš dalies sutiktina su atsakovais, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę L. V., vieną iš ginčijamo sandorio šalių. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju sandorio pripažinimas negaliojančiu tik iš dalies (tai yra tik dėl 1/2 atsakovui R. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių akcijų perleidimo) lemtų sutuoktinio turto dalies byloje, kurioje sprendžiamas sandorio negaliojimo klausimas, nustatymą, ir toks procesinis sprendimas nebūtų teisėtas ir pagrįstas, esant duomenims, kad teisme, nagrinėjant šį ginčą, jau buvo iškeltos bylos tiek dėl santuokos nutraukimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-6393-1090/2021), tiek dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2VP-546-981/2022) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, šioje byloje dovanojimo sutartis buvo ginčijama dar ir dėl to, kad ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Remdamasis CPK 675 straipsnio 1 dalimi, teismas nustatė, jog turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Teismas sprendė, kad Turto areštų registre esant įregistruotam akcijų arešto juridiniam faktui, t. y. galiojant nustatytam nuosavybės teisės apribojimui, ginčijamas akcijų dovanojimo sandoris buvo sudarytas, pažeidžiant imperatyvią teisės normą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CPK 675 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo sprendimo motyvai ir išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalomumo ir atsakovų negalėjimo sudaryti ginčo sandorio dėl akcijoms taikyto arešto (sprendimo 15, 16, 21 punktai) bei sprendimo rezoliucinė dalis, kuria ginčijama akcijų dovanojimo sutartis buvo pripažinta ir niekine, tai yra negaliojančia, vadovaujantis įstatymais (CK 1.78 straipsnio 1,3,5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, CPK 675 straipsnio 1 dalis), ir negaliojančia, tai yra ją nuginčijus actio Pauliana pagrindu (CK 1.78 straipsnis 2, 4 dalys, 6.66 straipsnis) patvirtina, kad ginčijamas sandoris buvo pripažintas negaliojančiu, remiantis abiem ieškovės nurodytais pagrindais, todėl yra niekinis (negalioja remiantis įstatymais) visų akcijų, o ne tik atsakovui R. V. priklausiusios jų dalies perleidimas.
40. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-243-640/2020 atsakovo R. V. atžvilgiu, siekiant ieškovės BUAB „Arvol“ reikalavimų užtikrinimo, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 2019 m. sausio 21 d. nutartimi areštuotas atsakovui priklausantis turtas ir turtinės teisės, ne didesnei nei 719838,67 Eur sumai (vėliau mastas sumažintas iki 277926,11 Eur). Vykdydamas minėtą nutartį antstolis S. M. vykdomojoje byloje Nr. 0170/19/00091 areštavo atsakovo R. V. turtą, 2019 m. sausio 25 d. turto aprašo 2 p. nurodyta, kad yra areštuoti vertybiniai popieriai – 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų.
41. Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).
42. Nors apeliantai teigia, kad jiems nebuvo žinoma apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos ginčo akcijoms, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad visi šie atsakovų teiginiai, susiję su taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumu, yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Visų pirma, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-672-781/2021 atmetė pareiškėjos L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas L. V. prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikinti 2019 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu taikytą 100 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios UAB „Kosmedija“ akcijų. Antra, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2146-565/2021 atmetė pareiškėjos L. V. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja (atsakovė) siekė, kad antstolis būtų įpareigotas iš 2019 m. sausio 25 d. turto aprašo (sudaryto vykdant 2019 m. sausio 21 d. nutartį) pašalinti 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Kosmedija“ akcijų.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teismų praktiką, nagrinėjamu atveju ginčo dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindas yra akivaizdus – ginčijamu sandoriu buvo pažeistos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2‑243‑640/2020 2019 m. sausio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui 2020 m. liepos 1 d. tarp atsakovų sudarytą UAB „Kosmedija“ akcijų dovanojimo sutartį pripažinti niekine (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
44. Apeliaciniame skunde kvestionuojama ir teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo. Šios nutarties 31–35 punktuose jau konstatuota, kad ginčo dovanojimo sutarties objektas – įmonės akcijos, pagrįstai pirmosios instancijos teisme laikytos kaip priklausančios atsakovams L. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tas pats nurodyta ir ginčo sutartyje. Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020). Paprastai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki tokio sandorio sudarymo padėtį (CK 6.145–6.146 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įprasto restitucijos modelio, t. y. dvišalės restitucijos natūra. Todėl skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai nuspręsta UAB „Kosmedija“ akcijas grąžinti atsakovams L. V. ir R. V. bendrojon jungtinėn nuosavybėn, nes būtent tokia nuosavybės teisės forma akcijos priklausė atsakovams iki negaliojančiu pripažinto sandorio sudarymo momento.
45. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius motyvus, konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino bei taikė tiek procesinės, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Kadangi ieškovė teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dėl to patyrė 1996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, spręstinas šių išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, kurie patvirtina šių išlaidų realumą, ir nors tokios išlaidos yra atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, patirtos išlaidos yra arti maksimalaus dydžio (2036,32 Eur). Atsižvelgiant į atsiliepimo apimtį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios, į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teisme, bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis mažinamas iki 1050 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 350 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei BUAB „Arvol“, juridinio asmens kodas 30273665, iš atsakovų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.