- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2-977-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01000-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „NOVUM SITUM“
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NOVUM SITUM“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SOSCREDIT“ (toliau – ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka; 2) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUM“ (toliau – atsakovė) 59 906,82 Eur skolą, 8 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pingines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, turtines reikalavimo teises, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą visai ieškinio sumai, t. y. 59 906,82 Eur, pavedant surasti areštuojamą turtą ir jį aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui ir leidžiant tokią nutartį vykdyti skubiai.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė savo argumentus, pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kas patvirtina ieškinio preliminarų pagrįstumą. Ieškovės vertinimu, atsakovės nesąžiningumas pasireiškė būtent jos vadovų nesąžiningais veiksmais, kai šie perleido ieškovės turtą, tačiau realiai už jį neatsiskaitė, be to, atsakovės vadovai atliko įvairius teisių (įsipareigojimų) perleidimus, taip išvengdami prievolės realiai atsiskaityti su ieškove. Tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus tinkamai įgyvendintos civilinio proceso normos ir užtikrintas šalių pusiausvyros principas, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą, sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
6. Teismas, vertindamas tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, sprendė, kad duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar neįmanomas, nepateikta. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su tam tikro turto perleidimu, samprotavimai apie susijusių šioje byloje nedalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų galimai neteisėtą, apgaulingą, nesąžiningą veikimą, patys savaime neįrodo atsakovės nesąžiningų veiksmų ir poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, šioms aplinkybėms nesant patvirtintoms ar įrodytoms, ieškovės teiginiai ir įtarimai niekaip nepagrindžia atsakovės veiksmų neteisėtumo ar jos nesąžiningumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pingines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, turtines reikalavimo teises, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą visai ieškinio sumai, tai yra 59 906,82 Eur, pavedant surasti areštuojamą turtą ir jį aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui ir leidžiant tokią nutartį vykdyti skubiai. Iš areštuoto turto leisti atsakovei atsiskaityti su ieškove. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės ir su ja susijusių asmenų nesąžiningumas yra tik kitų civilinių bylų nagrinėjimo objektas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas atsakovės ir su ja susijusių asmenų nesąžiningumu. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kai atsakovė perleidinėja savo turtą, akivaizdžiai įrodo papildomas grėsmes, jog ieškovei palankus teismo sprendimas realiai gali būti neįgyvendinamas arba iš esmės apsukintas jo įgyvendinimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui turėjo pakakti vien ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad atsakovė neteisėtai perleido butą trečiajam asmeniui, kad atsakovės vadovas A. J., būdamas dar ir kitos įmonės direktoriumi, perleido automobilį trečiajam asmeniui, nors už jį nebuvo atsiskaityta su ieškove;
7.2. Ieškovės pareikštas ieškinys yra dėl didelės skolos sumos už automobilius, skolos atsakovė negrąžina jau metai laiko, nors žino, kad yra skolinga, tačiau automobilius atsakovė jau yra perleidusi tretiesiems asmenims, iš to gaudama tiesioginės turtinės naudos. Atsakovė turi ir kitų didelių finansinių įsipareigojimų. Beveik visas atsakovės turtas yra įkeistas tretiesiems asmenims arba registruotos žymos apie disponavimo ribojimą iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi (kreditoriais). Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams yra artimi viso atsakovės turimo turto vertei, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera ar, kad neegzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės vertinimu, netaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas dėl atsakovės nesąžiningumo, kuris pasireiškia galimu dokumentų klastojimu, neteisėtu turto perleidimu tretiesiems asmenims, piktybiniu, didelių sumų nemokėjimu ieškovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
8.1. Ieškovė neįrodė grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovės nurodytų asmenų nesąžiningumas nėra patvirtintas ar įrodytas, nes tai gali būti padaryta tik šias civilines bylas išnagrinėjus iš esmės. Nesąžiningų veiksmų, priešingai nei teigia apeliantė, nepatvirtina taip pat nei akcijų perėmimas, nei reikalavimas grąžinti skolą. Tai tik įrodo įvykusį akcininkų konfliktą, kurio atsakovė neneigia. Tačiau apeliantė pateikia visiškai neteisingas šio ginčo kilimo aplinkybes;
8.2. Atsakovės nuomone, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, kadangi šioje bylos stadijoje tokie argumentai negali įrodyti atsakovės nesąžiningumo, t. y., ar nurodyti atsakovės veiksmai yra nesąžiningi paaiškės tik išnagrinėjus ieškovės nurodomas bylas iš esmės. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje (kol yra tik priimtas preliminarus sprendimas remiantis vien tik ieškovės argumentais) nėra pagrindo sutikti, kad atsakovės veiksmai yra nesąžiningi ir keliantys grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui;
8.3. Pirmosios instancijos teisingai sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su tam tikro turto perleidimu, samprotavimai apie susijusių šioje byloje nedalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų galimai neteisėtą, apgaulingą, nesąžiningą veikimą, patys savaime neįrodo atsakovės nesąžiningų veiksmų ir poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes šie klausimai yra kitų bylų (įskaitant ikiteisminį tyrimą) nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, šioms aplinkybėms nesant patvirtintoms ar įrodytoms, ieškovės teiginiai ir įtarimai niekaip nepagrindžia atsakovės veiksmų neteisėtumo ar jos nesąžiningumo;
Šalies argumentai
8.4. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios galimu atsakovės nesąžiningumu, yra tik jos interpretacija. Be to, byloje nepateiktas joks prejudicinę galią turintis dokumentas, kuriame būtų konstatuota, kad atsakovė neteisėtai perleido butą trečiajam asmeniui. Taip pat byloje nėra jokio prejudicinę galią turinčio sprendimo dėl automobilio Volvo perleidimo. Be to, apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės blogą turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
5. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
6. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
7. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi prima facie (liet. preliminariai) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė galimos grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada ieškovė nesutinka, atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino ieškovės poziciją dėl realios grėsmės egzistavimo ir atsakovės nesąžiningumo.
9. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.
10. Aktualioje teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog nepriklausomai nuo atsakovei reiškiamos ieškinio sumos dydžio, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti esant grėsmę būsimo teismo sprendimui įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-516/2022; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-589-910/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2022). Svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-516/2022).
11. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-327-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-302/2020 ir kt.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).
12. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė neteisėtai perleidžia turimą turtą tretiesiems asmenims, buvo nesąžininga ir kituose sutartiniuose santykiuose su apeliante, nepagrįstos jokiais byloje pateiktais įrodymais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad tarp šalių yra ginčai, susiję su nekilnojamojo turto perleidimu, sudarytų sutarčių nutraukimu, tačiau šie klausimai yra kitų bylų nagrinėjimo iš esmės dalykas ir savaime nesuteikia pagrindo atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie įrodytų atsakovės realius ar tikėtinus ketinimus nesąžiningai paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Prašymas taikyti laikinąsias priemones bei atskirasis skundas iš esmės grindžiamas subjektyviu situacijos vertinimu dėl atsakovės nesąžiningo vengimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tačiau vien tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta įrodymais, nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, o atsakovės vengimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodomų aplinkybių, susijusių su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, išsamus ištyrimas bei jų įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šios aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės samprotavimais apie tai, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Viena vertus, kaip jau minėta (žr. šios nutarties 16 punktą), pagal aktualią teismų praktiką vien ieškinio sumos kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti esant grėsmę būsimo teismo sprendimui įvykdymui. Kita vertus, ieškovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog prašoma priteisti ieškinio suma atsakovei yra didelė. Priešingai, ieškovė byloje pateikė viešus duomenis iš Rekvizitai.lt, patvirtinančius, kad 2020 m. atsakovės ilgalaikis turtas sudarė 1 583 658,00 Eur, trumpalaikis turtas – 809 198,00 Eur, nuosavas kapitalas – 642 651,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 752 842,00 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų (prieiga per internetą: https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_novum_situm//) matyti, jog 2022 m. spalio 4 d. duomenimis, atsakovės skola Sodrai siekė 2,03 Eur, 2021 m. grynasis pelnas – 28 935,00 Eur, pardavimo pajamos – 440 473,00 Eur. Taigi, aptartų duomenų visuma, įrodo, jog įmonė veiklą vykdo, veikia nenuostolingai, todėl remiantis ieškovės nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovei prašoma priteisti suma yra itin didelė.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankaus ieškovei, įvykdymui. Ieškovė nepateikė objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovė turi ketinimų perleisti, slėpti savo turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybių, galinčių patvirtinti galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
16. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
17. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė iš apeliantės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 15 punktas).
19. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.