- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2-1283-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00100-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Alsių žemės ūkio bendrovės
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VJ Projektai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Alsių žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VJ Projektai“ ieškinį atsakovei Alsių žemės ūkio bendrovei dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VJ Projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 555 325,79 Eur dydžio įsiskolinimą, 20 725,36 Eur dydžio palūkanas, 40 Eur už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas.
3. 2020 m. birželio 19 d. ieškovė UAB „VJ Projektai“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas taip pat egzistuoja reali grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybę, kad egzistuoja grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali tapti neįmanomas arba apsunkintas, patvirtina atsakovės nesąžiningas elgesys sutarties vykdymo metu bei elgesys po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo (atsakovė ėmė grasinti, kad kreipsis į teismą su priešieškiniu dėl esą netinkamai vykdomos statybos rangos sutarties, kad jokie piniginiai mokėjimai ieškovei nebus atliekami, kol esą nebus pašalinti atliktų darbų trūkumai). Ieškovės teigimu, atsakovė yra nesąžininga ir akivaizdžiai siekia išvengti ar bent bylos nagrinėjimo laikotarpiui atidėti atsiskaitymą už ieškovės atliktus darbus, nepriklausomai nuo to, kad dėl didžiosios dalies ieškovės atliktų darbų nei iki preliminaraus teismo sprendimo įteikimo atsakovei, nei po to atsakovė jokių pretenzijų neturėjo. Be to, grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui pagrindžia ir reikalavimo suma, kuri atsakovei yra akivaizdžiai didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 576 091,15 Eur sumai atsakovei Alsių žemės ūkio bendrovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, nurodydamas, kad leidžiama šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiama šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Turto nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovei Alsių žemės ūkio bendrovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, nurodydamas, kad leidžiama atsiskaityti su ieškove, taip pat mokėti įstatymų nustatytus mokesčius.
3. Teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 2 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškovės UAB „VJ Projektai“ ieškinį atsakovei Alsių žemės ūkio bendrovei tenkinti, o tai suponuoja išvadą, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
4. Įvertinęs ieškovės argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir su prašymu pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad minėti argumentai yra pakankami išvadai, jog nagrinėjamu atveju kyla grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
5. Nurodytų argumentų pagrindu teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė Alsių žemės ūkio bendrovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas šalių susirašinėjimas tik patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl darbų, už kuriuos ieškovė reikalauja apmokėti, kokybės. Klausimas dėl to, ar darbai buvo atlikti kokybiškai ar ne, bus išspręstas bylos nagrinėjimo metu, tai niekaip nepagrindžia atsakovės tariamo vengimo atsiskaityti su ieškove.
8.2. Pagal šiuo metu aktualią teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, kai yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti turimą turtą ar atlikti kitokius aktyvius veiksmus, patvirtinančius, kad skolininkė sąmoningai siekia sumažinti turimo turto vertę ir taip sukelti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju įrodymai apie atsakovės nesąžiningumą nebuvo pateikti, todėl, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.
8.3. Atsakovė veiklą vykdo jau beveik 28 metus, su skundu pateikiami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad bendrovės finansinės situacija yra gera (bendrovė dirba pelningai, bendrovės ilgalaikis turtas sudaro 5,5 mln. Eur). Bendrovės atžvilgiu niekada nebuvo iškelta jokia civilinė byla.
8.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas daro neatitaisomą finansinę žalą bendrovei (šiuo metu yra užblokuotos visos bendrovės banko sąskaitos) taip pat kenkia bendrovės reputacijai.
Atsiliepimas
1. Ieškovė UAB „VJ projektai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į skundą parengimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Nesąžiningas atsakovės elgesys tiek iki bylos iškėlimo, tiek po jos iškėlimo leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ir bylos nagrinėjimo metu gali imtis veiksmų, kuriais būtų apsunkintas ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas. Atsakovės veiksmai tiek iki bylos iškėlimo, kai ieškovės teikiami reikalavimai atsiskaityti buvo sistemingai ignoruojami, tiek po bylos iškėlimo, kai atsakovė pradėjo ieškovei grasinti priešieškinio pateikimu, patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Ieškovės reikalavimas šioje byloje sudaro daugiau kaip 550 000 Eur, o neatsiskaitymą su ieškove atsakovė grindžia neva atliktų darbų trūkumais, kurių pašalinimo kaštai sudaro apie 26 000 Eur. Neginčijamų darbų kaina sudaro 323 752,17 Eur sumą, kurios, net ir nereikšdama jokių pretenzijų, atsakovė nesumoka ieškovei. Toks atsakovės elgesys, kai prisidengiant neesminiais trūkumais, yra neatsiskaitoma už visus atliktus darbus, akivaizdžiai yra nesąžiningas.
9.2. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad sutartis tarp ieškovės ir atsakovės dėl statybos rangos darbų buvo sudaryta 2019 m. gegužės 17 d., o 2019 m. rugpjūčio 28 d. Alsių žemės ūkio bendrovė kaip turtinis kompleksas kartu su visu atsakovės turtu buvo įkeista hipotekos kreditoriui. Įkeitimo sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti atsakovės įsipareigojimus, kylančius iš 2005 m. liepos 14 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1020-05 IV su visais pakeitimais ir papildymais. Nors tuo metu buvo pakankamas prievolės įvykdymo užtikrinimas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių buvo įkeista bendrovė ir visas jos turtas. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto yra apsunkintas, kadangi, hipotekos kreditoriui nesutinkant su išieškojimu, atsakovė neturi jokio kito turto, iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas.
9.3. Vien tai, kad atsakovė nurodo, jog turi didelės vertės turtą, savaime nereiškia, kad atsakovė visu tuo turtu disponuoja ir bus pajėgi įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Priešingai, apeliantės nutylima aplinkybė, kad turtas yra įkeistas, ne tik sustiprina abejones dėl jos galimybių įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, bet ir patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė neturi jokio turto, kuris nebūtų įkeistas ir iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
3. Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: tinkamai atliktų ir atsakovės neginčijamų darbų sąmatą, atsakovės antstolei pateiktą raštą dėl turto aprašo pakeitimo ir Hipotekos registro išrašą. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė internetinio puslapio rekvizitai.lt išrašą ir Alsių žemės ūkio bendrovės pelno–nuostolių ataskaitą bei balansą. Be to, 2020 m. spalio 5 d. atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 21 d. eksperto išvadą NR. 20-06/06 su nuotraukomis, 2020 m. rugsėjo 25 d. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad buvo atsiskaityta su ieškove už tinkamai atliktus darbus, ir ieškinį pateiktą ieškovei dėl nekokybiškų statybos rangos darbų kainos sumažinimo. Atsiliepdama į atsakovės prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus, 2020 m. spalio 6 d. apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomi naujus rašytinius įrodymus.
4. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teikiami duomenys apie jos turtinę padėtį pagal toliau šioje nutartyje nurodomą teismų praktiką nėra tiesiogiai susiję įrodinėjimo dalyku dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o kiti atsakovės pateikti įrodymai (2020 m. rugsėjo 21 d. eksperto išvada NR. 20-06/06 su nuotraukomis, duomenys apie dalinį atsiskaitymą su ieškove ir ieškinys dėl nekokybiškų statybos rangos darbų kainos sumažinimo) labiau aktualūs bylos nagrinėjimu iš esmės, o jų priėmimas likus kelioms dienoms iki posėdžio užvilkintų bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimą, visus atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti. Atitinkamai atsisakoma priimti ir ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriais papildomi ir išplečiami atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie buvo pateikti kaip atsiliepimas į atsakovės 2020 m. spalio 5 d. prašymą priimti naujus įrodymus.
6. Ieškovės pateikta tinkamai atliktų ir atsakovės neginčijamų darbų sąmata ir atsakovės antstolei pateiktas raštas dėl turto aprašo pakeitimo, taip pat nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir negali nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamam klausimui aktualių aplinkybių, todėl ir juos atsisakoma priimti.
7. Tuo tarpu ieškovės teikiamas Hipotekos registro išrašas, siekiant teisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) susiklosčiusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, priimamas ir bus vertinamas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste. Kadangi šis rašytinis įrodymas buvo išsiųsti atsakovei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, preziumuojama, kad atsakovei šio dokumento turinys yra žinomas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
9. Kadangi šiuo atveju atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, tai šiuo aspektu detaliau nepasisakoma ir iškart vertinama antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
10. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
11. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turėdamas tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).
12. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju ieškovei (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
13. Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju ieškovė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apsiribodamas deklaratyviu teiginiu, kad ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti argumentai yra pakankami išvadai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tokių aplinkybių nenurodė ir pirmosios instancijos teismas.
14. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iš esmės yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų nebeįmanomas, kas suponuoja išvadą, kad šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovės nesąžiningumą nagrinėjamu atveju patvirtina neva atsakovės siekis išvengti atsiskaitymo už atliktus rangos darbus, dėl kurių kokybės tarp šalių yra kilęs ginčas, negali būti pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tai, ar ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus yra pagrįstas, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus galutinį sprendimą.
15. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuojama aplinkybė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. bendrovė ir visas jos turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui Luminor Ban AS, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog, sudarydama minėtą hipotekos sandorį, atsakovė sąmoningai siekė išvengti būtent atsiskaitymo su ieškove. Įkeitimo sandoris buvo sudarytas dar tada, kai tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl atsiskaitymo, o kiekviena šalis turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju hipotekos sandorio sudarymo faktas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis atsakovės siekį išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
16. Priešingai, šiuo atveju aplinkybė, kad visas atsakovės turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui, tik patvirtina, jog grėsmė, kad bendrovės turtas gali būti perleistas kitiems asmenims, yra minimali, nes, kaip ir nurodo pati ieškovė, disponavimo įkeistu turtu galimybės yra labai ribotos.
17. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
18. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės šiuo atveju ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
19. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju nepagrįstai būtų ribojamas atsakovės ūkinės veiklos vykdymas, o tai galėtų sukelti neigiamų finansinių pasekmių atsakovei, kas atitinkamai sąlygotų ir grėsmę ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės faktiškai neatliktų savo funkcijos, t. y. byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.
20. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti nėra pagrindo, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
21. Ieškovei neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas argumentų, susijusių su atsakovės finansine padėtimi ir jo santykiu su pareikštų reikalavimų verte, neanalizuoja, kaip neturinčių teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių klausimui išspręsti.
22. Ieškovei išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei nukrypo nuo pirmiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VJ Projektai“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.