- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2-941-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01515-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Aldona Tilindienė, Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo J. Š. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tanagra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Ž. B..
2. Kreditorius J. Š. pateikė nemokumo administratoriui prašymą patvirtinti jo iš darbo teisinių santykių kildinamą 8 834,99 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinto atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp kurių ir administratoriaus neginčijamą kreditoriaus J. Š. I eilės 1 343,94 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Prašymą patvirtinti likusią J. Š. reikalavimo dalį teismas išskyrė į atskirą bylą.
Šalies argumentai
4. Kreditorius J. Š. 2022 m. liepos 27 d. pateikė patikslintą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo prašė priteisti 198,18 Eur darbo užmokesčio skolą už 2021-2022 m.; skolą už viršvalandinį darbą už 2021 m. rugpjūtį – 139,77 Eur, rugsėjį – 78,29 Eur, spalį – 216,88 Eur, lapkritį – 216,88 Eur, gruodį – 111,88 Eur; nedarbingumo išmokos skolą už 2022 m. sausio mėnesį – 36,12 Eur; skolą už kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 86,47 Eur; delspinigių skolą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. vasario 17 d. – 58,47 Eur.
5. Kreditorius nurodė, kad su UAB „Tanagra“ 2021 m. liepos 29 d. sudarė darbo sutartį, kurioje susitarė dėl 12 valandų darbo laiko, tačiau darbdavio nurodymu jis dirbdavo pamainomis, kas keturias dienas po 24 valandas, nuo 6.00 val. ryto iki kitos dienos 6.00 val. ryto. Kadangi pagal darbo sutartį buvo numatyta dirbti 12 valandų, likusi dalis laikoma viršvalandžiais. UAB „Tanagra“ neišmokėjo dalies pareiškėjui priklausančio atlyginimo. Remiantis UAB „Moneta Bona“ atliktais darbo užmokesčio paskaičiavimais, UAB „Tanagra“ pareiškėjui už 2021 – 2022 m. laikotarpį turėjo išmokėti, atskaičius mokesčius ir anksčiau sumokėtą 834,21 Eur darbo užmokestį, 1 791,04 Eur darbo užmokesčio sumą, 763,71 Eur sumą už viršvalandžius, 70,85 Eur nedarbingumo išmoką, 114,65 Eur už prastovą, 388,35 Eur kompensaciją už atostogas bei 117,77 Eur delspinigių.
6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2022 m. vasario 13 d. el. paštu nusiuntė pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbdavio kaltės. Pareiškėjas 2022 m. vasario 17 d. į el. paštą gavo UAB „Tanagra“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P11, kuriuo nuo 2022 m. vasario 17 d. jis buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pareiškėjas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau Darbo ginčų komisija, sužinojusi, kad 2022 m. kovo 17 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Tanagra“ iškėlimo, 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu prašymą paliko nenagrinėtą ir grąžino pareiškėjui.
7. Nemokumo administratorius nurodė, kad sutinka su reikalavimo dalimi, kurią sudaro 701,66 Eur (I eilės I etapas) bei 59,30 Eur delspinigiai (I eilės II etapas). Nurodė, kad darbo užmokestį skaičiuoja pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose viršvalandžiai, darbas švenčių, poilsio dienomis ar naktinis darbas nenurodyti. Pagal 2021 m. liepos 29 d. darbo sutartį šalys susitarė mokėti minimalią mėnesinę algą. Taip pat susitarė dėl ne ilgesnes kaip 12 val. darbo dienos, taikant vieno mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį, dirbant pagal grafiką ne ilgiau kaip 132 valandas per mėnesį. Darbo užmokestis buvo perskaičiuotas pagal tinkamą minimalios mėnesinės algos dydį, todėl papildomai priskaityta 701,66 Eur. Pareiškėjo reikalavimas sudaro iš viso 2 045,60 Eur (I eilės I etapas), iš kurių 1 343,94 Eur jau buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi bei 59,30 Eur delspinigiai (I eilės II etapas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo J. Š. papildomą finansinį reikalavimą, kurį sudaro 701,66 Eur (I eilės I etapas) bei 59,30 Eur delspinigiai (I eilės II etapas), kitą prašymo dalį atmetė.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas J. Š. pripažino, jog 1 343,94 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis, patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi, jam jau yra išmokėta. Nemokumo administratorius papildomai priskaičiavo 701,66 Eur ir nurodė, kad bendras pareiškėjo reikalavimas sudaro 2 045,60 Eur (I eilės I etapas) bei 59,30 Eur delspinigiai (I eilės II etapas). UAB „Bankroto administratorių kompanijos“ buhalterė M. M. 2022 m. liepos 27 d. paaiškinimuose nurodė, kad darbo užmokesčio perskaičiavimą atliko pagal Vyriausybės nustatytą minimalaus atlyginimo dydį ir remiantis UAB ,,Tanagra“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Už visą darbo laikotarpį nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2022 m. vasario 17 d. turėjo būti priskaitytas 3 940,54 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius bei taikant NPD (neapmokestinamą pajamų dydį), kreditoriaus darbo užmokestį per visą darbo laikotarpį sudaro 2 898,41 Eur. Viso pareiškėjui išmokėta 852,81 Eur darbo užmokesčio.
10. Teismas nustatė, kad pagal 2021 m. liepos 29 d. darbo sutartį šalys susitarė, jog pareiškėjui, įdarbintam BUAB „Tanagra“ Kokybės kontrolės skyriaus kokybės kontrolieriumi-sargu, bus mokama minimali mėnesinė alga. Nustatyta darbo laiko norma – ne ilgesnė kaip 12 val. darbo dienos trukmė, taikant vieno mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį, dirbant pagal grafiką ne ilgiau kaip 132 valandas per mėnesį. Darbo sutartis nutraukta 2022 m. vasario 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-11.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas paskutiniu 2022 m. liepos 27 d. pareiškimu prašė priteisti darbo užmokesčio skolą už 2021-2022 m., kurią sudaro 198,18 Eur. Kreditorius pateikė lentelę Nr. 4, kurioje nurodoma, kad šią sumą sudaro skirtumas tarp 2022 m. liepos 26 d. reikalavimo (1 791,04 Eur) bei 1 592,87 Eur administratoriaus pripažintos sumos. Teismas nurodė, kad nėra aišku, kokiu būdu kreditorius skaičiuoja neišmokėtą darbo užmokestį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma administratoriaus pripažinta suma, kuria remiantis paskaičiuotas įsiskolinimas, nei skaičiuojant su kompensacija už nepanaudotas atostogas, nei skaičiuojant be šios kompensacijos, nėra 1 592,87 Eur. Taip pat nėra aišku, kaip paskaičiuota 1 791,04 Eur suma. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas remtis administratoriaus pateiktu neišmokėto darbo užmokesčio skaičiavimu.
12. Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su darbo grafiku, o savo užrašuose pats pasižymėdavo kas ketvirtą darbo dieną. Iš pateikto kalendoriaus teismas nustatė, kad nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. sausio 5 d. kalendoriuje dažniausiai pažymėta kas trečia arba kas ketvirta diena. Administratorius pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas dirbo kas trečią arba kas ketvirtą dieną po 12 val. Žiniaraščiuose nurodytos dienos nesutampa su kreditoriaus kalendoriuje pateiktomis dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
13. Įvertinęs pateiktus įrodymus, kuriais kreditorius įrodinėjo darbą viršvalandžiais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo faktui nustatyti. Vien tai, kad 2022 m. gruodžio mėn. kreditoriui priklausantis telefonas jungėsi prie bokšto, kuris galimai yra techniškai prieinamiausias nustatytai darbo vietai, negali patvirtinti aplinkybės, jog pareiškėjas apie pusę metų dirbo ne 12 val., o 24 val. pamainą. Liudytojas R. K. kartu dirbo tik dvi dienas, liudytojas H. Š. (H. Š.) yra kreditoriaus tėvas, jis BUAB „Tanagra“ nedirbo, todėl negali žinoti, kokiu būdu buvo organizuotas darbas, o nuomonę galėjo susidaryti tik iš sūnaus pasakojimo. Liudytojas A. S. kartu dirbo apie du mėnesius, tačiau nei jam, nei liudytojui R. K. nebuvo nustatyta 24 val. pamaina. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose visiems darbuotojams buvo žymima 12 val. pamaina.
14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti nedarbingumo išmokos skolą už 2022 m. sausio mėnesį – 36,12 Eur ir skolą už kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 86,47 Eur bei 165,14 Eur delspinigių, kaip galima suprasti iš kreditoriaus atstovo paaiškinimų, yra susiję su vidutinio darbo užmokesčio padidinimu, priskaičiuojant už viršvalandžius, o šioje dalyje teismas reikalavimą pripažino nepagrįstu, tai papildomos sumos taip pat nepriteisė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Pareiškėjas J. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo prašymas atmestas, panaikinti ir patvirtinti bendrą 1 902,43 Eur kreditorinio reikalavimo sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Pareiškėjo pateikti įrodymai (el. laiškų kopijos, AB Telia išklotinės, pareiškimas Darbo ginčų komisijai, pareiškėjo paties vesto darbo grafiko nuorašas, išrašas iš „esveikatos“ portalo) taip pat pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina faktą, kad pareiškėjas dirbo po 24 val., o ne 12 val. per parą. Tuo tarpu atsakovės pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio tikrumo (dienų, kurios neatitinka kreditoriaus surinktų įrodymų) niekas nepatvirtino. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai pripažino pareiškėjo nurodomas aplinkybes neįrodytomis.
15.2. Liudytojų R. K. ir A. S. pozicija dėl savo teisių gynimo, t. y. kad jie nereiškia turtinių pretenzijų buvusiam darbdaviui, nepaneigia jų parodymų, jog jie dirbo po 24 val. pamainomis kas keturias paras, teisingumo.
15.3. Darbo sutarties sąlygos buvo aptartos darbuotojo ir darbdavio susitarimu dar prieš faktinį darbą, tačiau jų pakeitimas, nors ir neįformintas raštiškai, galėjo ir buvo teisėtai atliktas.
15.4. Teismas be jokio faktinio pagrindo nesivadovavo liudytojo H. Š. paaiškinimais, kuriais jis aiškiai nurodė, kad kartu su juo gyvenantis sūnus J. Š. dirbo po 24 valandas per parą kas ketvirtą parą, ir jis kartais veždavo jam į darbą maisto ar veždavo sūnų į ir pasiimdavo iš darbo 6 val. ryte.
15.5. Iš AB Telia skambučių išklotinių matyti, kad BUAB „Tanagra“ sandėlio, kuriame dirbo kreditorius, aptarnaujančio telekomunikacinio ryšio bokšto kreditoriaus telefonas jungdavosi ir 2021 m. gruodžio mėnesio 4, 8, 12, 16, 20, 24 ir 28 dienomis po 18 val., t. y. oficialaus darbo laiko.
15.6. Jokių neaiškumų ar neatitikimų pareiškėjo pateiktose lentelėse, priešingai nei nurodė teismas, nėra. Iš teismui 2022 m. liepos 27 d. pateiktos lentelės Nr. 4 matyti, kad atėmus iš 2022 m. liepos 26 d. UAB „Moneta bona“ pažymoje nurodytos priskaičiuotos išmokėti skolininkui sumos – 3 246,37 Eur (2 447,38 Eur už 2021 m. + 681,22 Eur už 2022 m.) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėtą 1 393,94 Eur sumą ir atsakovo pripažįstamą skolos sumą 760,96 Eur, gavosi 1 142,94 Eur suma, kurią ir prašė 2022 m. liepos 27 d. patikslintame reikalavime patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą.
Atsiliepimas
16. BUAB „Tanagra“ nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, kurie susiję su viršvalandiniu darbu, pagrįstai nenustatė fakto, kad pareiškėjas dirbo viršvalandžius. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo paneigti (darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atlyginimo apskaičiavimo lapeliai).
16.2. Liudytojų A. S. ir R. K. parodymai, kad jie dirbo po 24 val., vertintini kritiškai, nes su jais BUAB ,,Tanagra“ neatsiskaitė, darbo sutartis jie nutraukė dėl nemokamo ar laiku nemokamo darbo užmokesčio. Taip pat, teismas pagrįstai nurodė, kad šie BUAB „Tanagra“ darbuotojai nedirbo visą laikotarpį, už kurį kreditorius siekia prisiteisti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, o taip pat, kad jie ginčo dėl darbo laiko apskaitos nekėlė, nors jiems darbo užmokestis nebuvo paskaičiuotas už 24 val. darbo dieną.
16.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra aišku, kokiu būdu pareiškėjas skaičiuoja neišmokėtą darbo užmokestį. Į bylą pateiktos lentelės ne kartą buvo koreguojamos, posėdžio metu pareiškėjas nepaaiškino savo skaičiavimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
16.4. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad buvusi UAB „Tanagra“ buhalterė vengė liudyti teisme. Vilniaus apygardos teismui iškėlus bankroto bylą, visi UAB „Tanagra“ darbuotojai buvo atleisti, būtent dėl šios priežasties nemokumo administratoriui buvo apsunkintos galimybės byloje apklausti įmonės buhalterę, nes darbo sutartyje įrašytu buvusios darbuotojos adresu teismo šaukimai nebuvo įteikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
18. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje spręstinų klausimų. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
19. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtino atsakovės BUAB „Tanagra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp kurių ir administratoriaus neginčijamą apelianto J. Š. pirmos eilės 1 343,94 Eur reikalavimo dalį. Apeliantas patvirtino, kad 1 343,94 Eur jam jau yra išmokėti. Byloje kilo ginčas dėl likusios apelianto reikalavimo dalies, kurią jis taip pat kildina iš darbo teisinių santykių, patvirtinimo.
21. Apeliantas 2022 m. liepos 27 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo prašė priteisti 198,18 Eur darbo užmokesčio skolą už 2021-2022 m.; skolą už viršvalandinį darbą už 2021 m. rugpjūtį – 139,77 Eur, rugsėjį – 78,29 Eur, spalį – 216,88 Eur, lapkritį – 216,88 Eur, gruodį – 111,88 Eur; nedarbingumo išmokos skolą už 2022 m. sausio mėnesį – 36,12 Eur; skolą už kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 86,47 Eur; delspinigių skolą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. vasario 17 d. – 58,47 Eur, iš viso – 1 142,94 Eur.
22. Nemokumo administratorius, įvertinęs apelianto pateiktus duomenis ir jam perduotus bendrovės dokumentus, papildomai priskaičiavo 701,66 Eur (2 898,41 - 852,81 – 1 343,94 = 701,66 Eur) apelianto reikalavimo dalį, kurios neginčija. Administratorius nurodė, kad bendras apelianto reikalavimas, įskaitant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtintą reikalavimo dalį, sudaro 2 045,60 Eur (I eilės I etapas) bei 59,30 Eur delspinigiai (I eilės II etapas). Byloje iš esmės kilo ginčas dėl likusios reikalavimo dalies, kurią apeliantas grindžia atsakovės skola už pareiškėjo viršvalandinį darbą. Pareiškėjas byloje įrodinėjo, kad pamaina truko ne darbo sutartyje nurodytą laiką – 12 val., tačiau 24 val. ir atsakovė už viršvalandžius su juo neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, apelianto ir liudytojų paaiškinimus, konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog dirbo viršvalandžius, už kuriuos atsakovė neatsiskaitė.
23. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį skundą grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, jo pateikti įrodymai (el. laiškų kopijos, AB Telia išklotinės, pareiškimas Darbo ginčų komisijai, pareiškėjo paties vesto darbo grafiko nuorašas, išrašas iš „esveikatos“ portalo) taip pat jo paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina faktą, kad jis dirbo po 24 val., o ne 12 val. per parą, kaip nurodyta atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
24. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-576/2013;). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-139/2010).
25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien tai, jog 2022 m. gruodžio mėn. kreditoriui priklausantis telefonas jungėsi prie bokšto, kuris galimai yra techniškai prieinamiausias nustatytai darbo vietai, negali patvirtinti aplinkybės, jog apeliantas apie pusę metų, nuo 2021 m. liepos mėn. dirbo ne 12 val., o 24 val. pamainą. Apeliantas neteikė į bylą duomenų apie telefono prisijungimus prie to pačio bokšto nuo 2021 m. liepos iki 2022 m. lapkričio mėn.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto įrodinėjamų aplinkybių nepatvirtina ir byloje apklaustų liudytojų R. K. ir A. S. paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad liudytojas R. K. kartu dirbo tik dvi dienas, o liudytojas A. S. kartu dirbo apie du mėnesius, tačiau nei jam, nei liudytojui R. K. nebuvo nustatyta 24 val. pamaina, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose visiems darbuotojams buvo žymima 12 val. pamaina. Be to, nei vienas iš šių liudytojų nereiškė darbdaviui pretenzijų dėl neatsiskaitymo už viršvalandžius. Nors apeliantas akcentuoja, kad liudytojų R. K. ir A. S. pozicija dėl savo teisių gynimo, t. y. kad jie nereiškia turtinių pretenzijų buvusiam darbdaviui, nepaneigia jų parodymų, jog jie dirbo po 24 val. pamainomis kas keturias paras, teisingumo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kitų duomenų, patvirtinančių, kad šie liudytojai neabejotinai dirbo viršvalandžius, remtis jų parodymais, siekiant nustatyti, ar ir pareiškėjas dirbo viršvalandžius, nėra pagrindo.
27. Pasisakydama dėl liudytojo H. Š. parodymų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad jis yra pareiškėjo tėvas, todėl negali žinoti, kokiu būdu buvo organizuotas darbas, o nuomonę galėjo susidaryti tik iš sūnaus pasakojimo. Be to, aplinkybė, kad minėtas liudytojas yra artimais giminystės ryšiais susijęs su apeliantu ir galimai suinteresuotas bylos baigtimi, taip pat sudaro pagrindą nesiremti jo pateiktas paaiškinimais dėl apelianto šioje byloje įrodinėjamų aplinkybių.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai įvertino nemokumo administratoriaus nurodytą aplinkybę, kad apeliantas 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. gruodžio 16 d. bei 2022 m. vasario 1 d. prašymuose direktoriui neužsiminė apie darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, darbą šventinėmis dienomis. Nors šiuo atveju apeliantas įrodinėja, kad dirbo viršvalandžius nuo pat darbo sutarties sudarymo ir darbdavys už viršvalandžius nei karto neatsiskaitė, tačiau kaip matyti iš apelianto 2022 m. vasario 1 d. darbdaviui siųsto prašymo, apeliantas jame patvirtino, kad darbdavys yra atsiskaitęs už 2 mėn. Pretenzijas dėl neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandžius apeliantas pareiškė tik 2022 m. vasario 13 d. teiktame prašyme. Tokia nenuosekli apelianto pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat sudaro pagrindą abejoti jo paaiškinimais dėl dirbtų viršvalandžių ir neatsiskaitymo už juos.
29. Apeliantas aplinkybes dėl netinkamai apskaičiuoto darbo užmokesčio grindė ir savo pareiškimu Darbo ginčų komisijai, tačiau pažymėtina, kad tai yra paties pareiškėjo surašytas dokumentas, kuris grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl šis dokumentas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu apelianto nurodytas aplinkybes.
30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog dirbo po 24 val., o ne po 12 val., taip kaip numatyta darbo sutartyje, ir atsakovė su juo už dirbtus viršvalandžius neatsiskaitė.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš apelianto pateiktų skaičiavimų nėra aišku, kokiu būdu jis skaičiuoja neišmokėtą darbo užmokestį, todėl teismas rėmėsi administratoriaus pateiktu neišmokėto darbo užmokesčio skaičiavimu. Iš atskirajame skunde apelianto pateiktų paaiškinimų matyti, kad apeliantas prašė patvirtinti papildomą jo reikalavimą, kildinamą tik iš atsakovės neatsiskaitymo už apelianto dirbtus viršvalandžius. Administratoriaus paskaičiavimų už likusį jam nesumokėtą darbo užmokestį apeliantas neginčijo, todėl, konstatavus, kad apeliantas byloje neįrodė reikalavimo atsiskaityti už dirbtus viršvalandžius pagrįstumo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai patvirtino tik administratoriaus neginčijamą reikalavimo dalį.
32. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo J. Š. atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.