- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-1996-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05419-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- V. T., I. T.
- Atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
- 3.2.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė viešame
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. T. (V. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovų V. T. ir I. T. ieškinį atsakovei G. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė: 1) atidalinti ieškovus iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant atsakovei mokėtiną 184 500 Eur kompensaciją už nebaigto statyti dvibučio gyvenamojo namo, kuris pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buto Nr. 1 ir buto Nr. 2 rūsio patalpas; kompensacijos mokėjimo terminas – 2 mėnesiai po teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) atidalinti ieškovus iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant atsakovei mokėtiną 10 167,32 Eur kompensaciją už 0,1619 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kompensacijos mokėjimo terminas – 2 mėnesiai po teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė teismui prašymą spręsti dėl pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą arba nutraukti bylą. Atsakovės nurodė:
2.1. Sprendimo priėmimas šioje byloje reikštų naujo teismo sprendimo priėmimą, kuris pakeistų teismo patvirtintą taikos sutartį ir joje nustatytą nuosavybės teisės į dvibutį gyvenamąjį namą įgijimo tvarką ir sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtino taikos sutartį, kuria nustatė šalims tenkančias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis; statybos darbus, kuriuos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. išduotą leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141 turi atlikti ieškovai; pareigą VĮ Registrų centre įregistruoti dvibučio gyvenamojo namo ir butų Nr. 1 ir Nr. 2, statomų pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. išduotą leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141, 100 proc. baigtumą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojant šalių dalinės nuosavybės teises į dvibučio gyvenamojo namo butus Nr. 1 ir Nr. 2.
2.3. Ieškovai nesilaikė taikos sutarties sąlygų, laiku nepastatė dvibučio gyvenamojo namo ir neperdavė atsakovei priklausančių ir tenkančių dalių. Ieškovai darbus atliko netinkamai ir savavališkai, nesilaikydami statybos leidimo reikalavimų. Savavališkų statybų faktas nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020, kuria V. T. buvo įpareigotas per šešis mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pertvarkyti pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam 2016 m. liepos 14 d. buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-01-160714-00141, taip, kad pastatas atitiktų leidimo sprendinius. Nurodytų teismų procesiniai sprendimai yra perduoti priverstiniam vykdymui, tačiau ieškovai jų piktybiškai nevykdo, neištaiso savavališkos statybos padarinių, nesilaiko taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų, todėl tiek ieškovai, tiek atsakovė vis dar negali įregistruoti dalinės nuosavybės teisių į dvibutį gyvenamąjį namą.
Atsiliepimas
3. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo ar ieškinio palikimo nenagrinėtu, kuriame su prašymu nesutiko. Ieškovai nurodė:
3.1. Nei turto teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre nebuvimas, nei teismo patvirtintos taikos sutarties egzistavimas nesudaro pagrindo nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės įgijimo, yra pažymėjęs, kad namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija; gyvenamojo namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018; 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019). Taigi dvibučio gyvenamojo namo teisinės registracijos nebuvimas negali paneigti nei ieškovų, nei atsakovės nuosavybės teisės.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nėra apribotos ieškovų teisės naudotis, valdyti ir disponuoti bendrąja daline nuosavybe, todėl tiek taikos sutarties vykdymo metu, tiek ją įvykdžius ieškovų teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekinta ir nėra ribojamos. Ieškinys dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės nei savo pagrindu, nei reikalavimu nėra tapatus reikalavimams, spręstiems taikos sutartimi. Teismui patenkinus ieškinį dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, nebus pakeista nei taikos sutartimi numatyta atsakovei tenkanti dalis, nei taikos sutartimi numatyta naudojimosi daiktu tvarka (tokiu atveju įvyks kreditoriaus ir skolininko sutaptis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-9873-1080/2023 pagal ieškovų V. T. ir I. T. ieškinį atsakovei G. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas, esant neįvykdytai civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintai taikos sutarčiai, iš esmės reikštų bylą nagrinėjančio teismo intervenciją į kito teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir jų vykdymą, tuo tarpu pagal kasacinio teismo praktiką, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas tik abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą.
6. Teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nėra apribotos ieškovų teisės naudotis, valdyti ir disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Kita vertus, kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas ir ieškovas V. T. buvo įpareigotas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti ginčo dvibutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų 2016 m. liepos 14 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-01-160714-00141 sprendinius.
7. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Šioje įstatymo normoje draudžiamąja forma yra įtvirtintas imperatyvas – draudimas įgyvendinti naudojimosi ir disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Taigi esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, kuriuo konstatuotas savavališkos statybos faktas, ieškovų argumentai, kad jų teisė naudotis, valdyti ir disponuoti bendrąja daline nuosavybe, įskaitant teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra apribota, laikytini teisiškai nepagrįstais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas V. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 nebuvo keliamas ginčas dėl šalims tenkančios dalies, nebuvo keliamas klausimas dėl turto atsidalinimo, o buvo išspręstas klausimas, kuriuo patvirtintos tarp ieškovų ir atsakovės anksčiau sudarytos jungtinės veiklos sutartys.
8.2. Skundžiamoje nutartyje, viena vertus, nurodyta, kad šioje byloje ir byloje Nr. e2-4423- 661/2017 yra reiškiami skirtingi reikalavimai, kita vertus, teismas nurodo, jog bylos yra tapačios ir byla Nr. e2-4423-661/2017 turi res judicata galią. Nei ieškinio dalykas, nei pagrindas nėra tapatūs nagrinėtai civilinei bylai Nr. e2-4423-661/2017. Teismas klaidingai interpretuoja, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas reikštų bylą nagrinėjančio teismo intervenciją į kito teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir jų vykdymą.
8.3. Ieškovams ir dabar priklauso dalis nuosavybės į žemės sklypą bei į dvibutį gyvenamąjį namą. Tai reiškia, kad visi įsipareigojimai kylantys iš civilinės bylos Nr. e2A-446-656/2020 ieškovui niekur nedingsta ir nėra modifikuojami. Taigi, teismo nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalies norma yra nepagrįstai taikoma šioje civilinėje byloje.
8.4. Ieškovai nesiekia pažeisti nei atsakovės, nei statybų inspekcijos teisių. Nustatyti statybos pažeidimai ieškovų reikalavimo atidalinti ieškovų nuosavybę nuo atsakovės neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems tikslams.
Atsiliepimas
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:
9.1. Ieškovų reikalavimas atidalinti turtą, priteisiant atsakovės dalį objekte ieškovams, o atsakovei sumokant piniginę kompensaciją, visiškai pakeistų teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir jų vykdymą, kurių ieškovai piktybiškai nevykdo ir būtent atidalijimo būdu siekia panaikinti teismo patvirtintos taikos sutarties privalomą vykdymą. Ieškovai piktybiškai nevykdo ir teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020, kuriuo yra įpareigoti nedelsiant pašalinti savavališkos statybos padarinius objekte. Dėl šių aplinkybių objekto disponavimas yra objektyviai apribotas dėl neteisėtų ieškovų veiksmų, todėl ieškovų atidalijimo teisė negali būti suabsoliutinama, ignoruojant teismo sprendimus, kurie tiesiogiai nustato ir riboja nuosavybės teisių įgyvendinimo apimtis šiame objekte.
9.2. Vienintelės konflikto priežastys tarp ieškovų ir atsakovės yra susijusios tik su tuo, kad ieškovai nevykdo privalomų teismo sprendimų, susijusių su atsakovės nuosavybės teisių įgyvendinimu objekte.
9.3. Atidalijimo ieškiniu ieškovai siekia panaikinti teismo patvirtintą taikos sutartį. Tokie ieškovų reikalavimai ne tik panaikintų teismo patvirtintą taikos sutartį, tačiau neabejotinai pažeistų atsakovės teisėtus interesus įgyti nuosavybės teises pagal teismo patvirtintoje taikos sutartyje nurodytas sąlygas.
9.4. Ieškovai siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne dėl to, kad tam egzistuoja objektyviai pagrįstos sąlygos, o tiesiog nesąžiningai siekia perimti atsakovės objekto dalį žemesnės nei objekto statybų savikainos sąlygomis ir tik tada, kai bus naudinga ieškovams, galbūt ištaisys nelegalių statybų padarinius ir atsakovės dalį pelningai parduos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria buvo civilinė byla nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir civilinę bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodė, jog ieškovai nėra įvykdę Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, be to, ieškovų atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo konstatuotas savavališkos statybos faktas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas civilinę bylą nutraukti ir ieškovų teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra apribota. Apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija ir akcentuoja, kad nei ieškinio dalykas, nei pagrindas nėra tapatūs nagrinėtai civilinei bylai Nr. e2-4423-661/2017, kurioje patvirtinta taikos sutartis. Tuo tarpu draudimas disponuoti CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu yra siejamas su trečiųjų asmenų teisių apsauga, o ne su „savaiminiu“ draudimu, kuris galėtų būti neproporcingas ar prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui.
14. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
15. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstajam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023,15 punktas).
16. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas).
18. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
19. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškinio (civilinės bylos), kuriuo ieškovai prašė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės turtą, tapatumo klausimas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtai civilinei bylai Nr. e2-4423-661/2017, kurioje 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė ieškinį atsakovei dėl dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovams priteisiant turtą natūra, o atsakovei piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią dalį. Taigi ieškovai siekia CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės turtą, kas sudaro nagrinėjamos bylos dalyką.
23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4423-661/2017 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams V. T. ir I. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys R. M., D. C., notarė L. M.. Nurodytoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė teismo pripažinti galiojančiu sandorį JVS2017; remiantis JVS2016 (2.1 punktu) ieškovei iš atsakovų priteisti 10 000 Eur baudą; nustatyti, kad atsakovams per 10 dienų neįvykdžius pagal šio prašymo 2 punktą teismo patenkinto reikalavimo, už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytos dalies skaičiuojamos 0,05 proc. dydžio palūkanos; pripažinti JVS2016 ir JVS2017 nutrauktomis ieškovės reikalavimu dėl esminių atsakovų padarytų pažeidimų; įpareigoti trečiąjį asmenį VĮ Registrų centrą nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/123772 dydžio idealiąją žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; įpareigoti trečiąjį asmenį VĮ Registrų centrą nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/61886 dydžio idealiąją dalį nebaigto statyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2017 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų ir D. C. sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įtvirtintą sandorį; pripažinti, kad atsakovai per trečiąjį asmenį R. M. sudarė sandorį dėl paskolos ir ieškovei skolingi bei iki 2017 m. gruodžio 14 d. privalo grąžinti 15 400 Eur.
24. Ankstesnėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtino G. L., V. T., I. T., D. C., R. M. 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-4423-661/2017 nutraukė. Nurodyta taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė dėl bendraturčiams tenkančių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių (taikos sutarties 5–6 punktai); dėl statybos darbų, kuriuos reikia atlikti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. išduotą leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141 (taikos sutarties 7 punktas); dėl pareigos VĮ Registrų centre įregistruoti dvibučio gyvenamojo namo ir būtų Nr. 1 ir Nr. 2, statomų pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. išduotą leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141, 100 proc. baigtumą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojant šalių dalinės nuosavybės teises į dvibučio gyvenamojo namo butus Nr. 1 ir Nr. 2 (taikos sutarties 7.1 punktas); dėl dvibučio gyvenamojo namo naudojimo tvarkos, įsigaliosiančios po taikos sutarties 7.1 punkto įvykdymo (taikos sutarties 8 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi išaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytą prievolę turi atlikti V. T. ir I. T.; prievolė turėjo būti atlikta iki 2018 m. gegužės 6 d.
25. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys patvirtinta taikos sutartimi susitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame statomo dvibučio gyvenamojo namo) įgyvendinimo, t. y. dėl bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių (taikos sutarties 5–6 punktai); dėl dvibučio gyvenamojo namo dalių, bendraturčiams teksiančių įregistravus VĮ Registrų centre 100 proc. gyvenamojo namo baigtumą (taikos sutarties 7.1 punktas); dėl dvibučio gyvenamojo namo naudojimo tvarkos, įsigaliosiančios po to, kai VĮ Registrų centre bus įregistruoti 100 proc. gyvenamojo namo baigtumas ir bendraturčių teisės į atitinkamas dvibučio gyvenamojo namo dalis (taikos sutarties 8 punktas). Tai leidžia daryti išvadą, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4423-661/2017 nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
26. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu ir įvertinęs nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų vertinti tapačiomis anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4423-661/2017. Kaip minėta, teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pirmiausiai pažymėtina, kad ginčas vyksta tarp tų pačių šalių. Antra, nagrinėjamoje byloje ieškovų materialinį reikalavimą sudarė siekis atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto. Tuo tarpu ankstesnėje byloje, taikos sutartimi buvo iš esmės išspręstas šalims bendrąja daline nuosavybe tenkančių turto dalių klausimas į nebaigtą statyti statinį. Trečia, skiriasi ir abiejų ginčų pagrindas.
27. Taigi, nors ginčo šalys abiejose bylose sutampa, sutampa abiejų bylų tikslai – reikalavimai iš esmės yra susiję su to paties turto (žemės sklypo ir jame esančio nebaigtos statybos dvibučio gyvenamojo namo), esančio bendrąja daline nuosavybe, savininko teisių įgyvendinimu, taip pat panašios abiejų bylų pagrindu esančios faktinės aplinkybės, tačiau skiriasi bylų dalykas. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai suformuluoti, naudojantis skirtingais savininkams priklausančių nuosavybės teisių gynimo būdais. Konstatavus, kad abiejose bylose pareikšti ieškiniai skiriasi, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus civilinei bylai Nr. 2-4423-661/2017.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuotas savavališkos statybos faktas nebaigtam statyti dvibučiui gyvenamajam namui ir jo teisinė reikšmė ieškovų siekiui atsidalinti turtą turi būti vertinamas ginčą nagrinėjant iš esmės.
29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą, o atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi, atsižvelgiant į visos bylos baigtį, bet ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą. Dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovo V. T. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.