- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-15
- Bylos Nr.
- e2-1357-1102/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05419-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Atsakovas
- G. L.
- Ieškovas
- V. T., I. T.
- Trečiasis asmuo
- D. C., J. Š.
- Advokatai
- Santa Černiūtė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. T. ir I. T. ieškinį atsakovei G. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys D. C., J. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9873-1080/2023 pagal ieškovų V. T. ir I. T. (toliau – ir ieškovai) ieškinį atsakovei G. L. (toliau – ir atsakovė), kuriame ieškovai prašė: 1) atidalinti ieškovus (jų nuosavybės dalį) iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant atsakovei mokėtiną 184 500 Eur kompensaciją už nebaigto statyti dvibučio gyvenamojo namo, kuris pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) rūsio patalpas; kompensacijos mokėjimo terminas – 2 mėnesiai po teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) atidalinti ieškovus (jų nuosavybės dalį) iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant atsakovei mokėtiną 10 167,32 Eur kompensaciją už 0,1619 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kompensacijos mokėjimo terminas – 2 mėnesiai po teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (2023 m. balandžio 14 d. CBP-5408).
Atsiliepimas
2. Atsakovė nurodytoje byloje teikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka nei su ieškiniu, nei su siūlomomis kompensacijomis. Taip pat prašė palikti ieškinį nenagrinėtą arba nutraukti bylą. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtino taikos sutartį, kuria nustatė šalims tenkančias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis; statybos darbus, kuriuos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas) turi atlikti V. T. ir I. T.; pareigą VĮ Registrų centre įregistruoti dvibučio gyvenamojo namo ir butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), statomų pagal Leidimą, 100 proc. baigtumą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojant šalių dalinės nuosavybės teises į dvibučio gyvenamojo namo butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ieškovai nesilaikė taikos sutarties sąlygų, laiku nepastatė dvibučio gyvenamojo namo ir neperdavė atsakovei priklausančių ir tenkančių dalių. Atsakovė teigė, kad ieškovai darbus atliko netinkamai ir savavališkai, nesilaikydami statybos leidimo reikalavimų. Savavališkų statybų faktas nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020, kuria V. T. buvo įpareigotas per šešis mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pertvarkyti pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam buvo išduotas Leidimas, taip, kad pastatas atitiktų Leidimo sprendinius. Pažymėjo, kad nurodytų teismų procesiniai sprendimai yra perduoti priverstiniam vykdymui, tačiau, atsakovės teigimu, ieškovai jų piktybiškai nevykdo, neištaiso savavališkos statybos padarinių, nesilaiko taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų, todėl abi šalys vis dar negali įregistruoti dalinės nuosavybės teisių į dvibutį gyvenamąjį namą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-9873-1080/2023. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1996-580/2023 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
4. Byla Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. nagrinėjama iš naujo, naujos sudėties teismo.
Šalies argumentai
5. Ieškovai raštu patvirtino, kad visa apimtimi palaiko pirminio ieškinio reikalavimus (2023 m. spalio 4 d. DOK-156332). Nagrinėjant bylą pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodė, kad atidalijant turtą ieškovai prašo iš jų priteisti atsakovei iš viso 184 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją (žr. dokumentus prie 2024 m. kovo 26 d. posėdžio).
6. Ieškovai ieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: šalys yra nebaigto statyti dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pagal šalių susitarimą atsakovei priklauso dvibučio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) rūsio patalpos, o ieškovams priklauso buto Nr. (duomenys neskelbtini) antro aukšto patalpos ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo ir antro aukšto patalpos. Taip pat šalims priklauso dalys 0.20 ha bendro ploto žemės sklypo, kuriame stovi dvibutis namas. Tarp ieškovų ir atsakovės egzistuoja ilgalaikis nesibaigiantis konfliktas. Ieškovai siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Siekdami išspręsti konfliktą ieškovai atsakovei siūlė įvairius variantus, t. y. siūlė išpirkti jos dalį; siūlė jai išpirkti jų dalį; siūlė bendrai parduoti turtą/turtines teises. Nei vienas iš variantų nesulaukė atsakovės rimto dėmesio, jau beveik pasiekti susitarimai sekančią dieną buvo atšaukiami. Todėl ieškovai teikia ieškinį dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės. Įvertinant tai, kad tarp ieškovų ir atsakovės jau ilgus metus kyla ginčai dėl ginčo turto, ieškovai negali tinkamai naudotis savo turtu ir naudoti jo pagal paskirtį, patiria dėl to nuostolius, todėl tikslinga atidalinti turtą natūra, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją. Šiuo metu nebaigtas statyti dvibutis gyvenamasis namas nėra įregistruotas NTR, tačiau atsakovei pagal teismo nutartimi sudarytą taikos sutartį priklausanti dalis – patalpos, buvo įvertintos teismo eksperto Kąstyčio Kumpino ekspertizės akte Nr. 23-02-07 KK. Ekspertizės objektas – 0,1619 dalis žemės sklypo (0.03238 ha ploto) iš 0.20 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3406 dalis Buto Nr. (duomenys neskelbtini) (105,81 kv. m ploto ), 0.3200 dalis Buto Nr. (duomenys neskelbtini) (97,59 kv. m ploto), esančių (duomenys neskelbtini). Vertinamo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies (105,81 kv. m ploto) rinkos vertė 2022 m. birželio 1 d. būtų 96 000 Eur. Vertinamo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies (97,59 kv. m ploto) – 88 500 Eur. Iš viso 184 500 Eur. Vertinant atsakovės turtą buvo atsižvelgta į tai, kad kaina nustatoma darant prielaidą, kad dvibutis gyvenamasis namas būtų 100 proc. baigtumo ir įregistruotas NTR. Atsakovės priklausančio dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 10 167,32 Eur pagal VĮ Registrų centras pateiktą vidutinės rinkos vertės paskaičiavimą. Nors dvibutis gyvenamasis namas nėra baigtas statyti ir nėra įregistruotas NTR, ieškovų nuomone tai nėra kliūtis atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.2 str. 1 d., nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia ir nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Taip pat ir duomenų neišviešinimas nelemia nekilnojamojo daikto prigimties. Tai, kad dvibutis gyvenamasis namas nėra baigtas statyti ir nėra įregistruotas NTR nebuvo kliūtimi Vilniaus apygardos teismo 2017-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintoje taikos sutartyje nustatyti bendraturčių dalis, jiems realiai tenkančias patalpas ir kiekvieno iš bendraturčių galimybes teisėmis į šį turtą disponuoti be kito bendraturčio sutikimo. Įstatyme taip pat nėra draudimo atsidalinti iš nekilnojamojo turto, kuris nėra registruotas NTR. Sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės prioritetas teiktinas atidalijimui natūra, tačiau šiuo atveju ieškinys reiškiamas dėl atidalijimo išmokant atsakovei piniginę kompensaciją už jos dalį, nes nėra ir nebus galimybės padalinti dvibutį gyvenamąjį namą natūra. Piniginės kompensacijos išmokėjimas, ieškovų nuomone, nepažeidžia atsakovės teisių, nes ji ne kartą procesiniuose dokumentuose teismui yra nurodžiusi, jog ji planavo didžiąją dalį patalpų parduoti. Mažesnėje dalyje, kurioje neva ketino gyventi – gyvenamųjų patalpų įrengimas draudžiamas. Be to ieškovai yra siūlę atsakovei išpirkti jų dalį, tačiau atsakovė atsisakė dėl lėšų trūkumo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų siūlomos sumokėti kompensacijos dydis nustatytas atsižvelgiant į prielaidą jog dvibutis gyvenamasis namas būtų baigtas 100 proc. ir įregistruotas NTR, manytina, kad siūlomos sumokėti kompensacijos dydis yra teisingas ir sąžiningas. Kitas bendraturtis D. C., kuriam priklauso dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto patalpos, neprieštarauja tokiam atidalinimui iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Šalies argumentai
7. Atsakovė byloje teikė rašytinius paaiškinimus, dokumentus. Nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, pateikė savo siūlomą turto atidalijimo būdą. Nurodė, kad su pareikštu ieškiniu dėl 2 priežasčių: pirma, nebaigtas statyti ginčo namas yra pastatytas su nukrypimais nuo brėžinių, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas statyti ir šie nukrypimai nuo projekto yra esminiai. Nėra duomenų, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtintų, kad yra įvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutartis civ. byloje Nr.e2A-446-656, kurioje V. T. buvo įpareigotas pašalinti ginčo namo konstrukcinius elementus, kurie atitinka daugiabutį namą. Minėtos aplinkybės pripažintinos kliūtimis spręsti atidalijimo iš ginčo namo klausimą. Antra, siūlomas atidalijimo būdas esmingai pažeidžia (paneigia) atsakovės nuosavybės teisę, nes nėra pateikti jokie argumentai, kad atidalijimas yra ¡manomas tik išmokant atsakovei piniginę kompensaciją. Ieškovės valdoma dalis bute Nr. (duomenys neskelbtini) (0,3406) apytiksliai atitinka 105,81 kv. m, o dalis bute Nr. (duomenys neskelbtini) (0.3200) apytiksliai atitinka 97.59 kv. m. Ieškovės vertinimu, racionalus atidalijimo būdas yra perkėlimas atsakovės dalies bute Nr. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovų dalies bute Nr. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje visas butas Nr. (duomenys neskelbtini) taptų asmenine ieškovų nuosavybe, o bute Nr. (duomenys neskelbtini) liktų tik du bendraturčiai – atsakovė ir D. C.; atsakovė kompensuotų 3,78 kv. m (101,37 – 97.59) ieškovų ploto ginčo name sumažėjimą. Pažymėjo, kad jei pateikiami keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudalytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Atsakovė savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdama priešieškinį, bet ir pasinaudodama kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdama atsiliepimą į ieškinį (2024 m. sausio 2 d. DOK-691). Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5113-1014/2024, teismas yra priėmęs 2024 m. sausio 23 d. nutartį, kuri yra įsiteisėjusi, kuria nutarė tenkinti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atliko įrašą valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo kadastro ir registro duomenų įregistravimui ir nuosavybės ir/ar daiktinių teisių įregistravimui neypatingo statinio Dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2023-07-18 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą (tvirtinama statinio (dalies) ekspertizės rangovo) Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Sklypas ir namas“ 2023-04-28 parengtos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu iki teismo sprendimo įsiteisėjo dienos, teisminio proceso Nr. 2-68-3-00952-2024-3 (2024 m. kovo 7 d. DOK-37857).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nagrinėjant bylą, atsakovės prašymu ir savo iniciatyva į bylą įtraukė ginčo žemės sklypo bendraturčius D. C., J. Š. trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu.
9. Trečiajam asmeniui J. Š. skirti procesiniai dokumentai, siunčiant juo paštu, buvo įteikti tinkamai 2024 m. sausio 23 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis; el. bylos priedas, b. l. 15). Trečiasis asmuo atsiliepimo, prieštaravimų neteikė, posėdyje nedalyvavo.
10. Trečiajam asmeniui D. C. skirti procesiniai dokumentai buvo siųsti per EPP. Paštu siųstus procesinius dokumentus, kurie buvo siunčiami trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresu bei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, AB „Lietuvos paštas“ grąžino kaip neįteiktus ir/ar neatsiimtus per siuntų saugojimo pašto skyriuje terminą (el. bylos priedas, b. l. 16, 21). Nesant duomenų apie asmens darbovietę, kitus kontaktinius duomenis, apie bylos nagrinėjimą trečiajam asmeniui pranešta 2024 m. kovo 4 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo atsiliepimo, prieštaravimų neteikė, posėdyje nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Posėdžio metu ieškovų atstovė advokato padėjėja nurodė, kad ieškovai tikslina ieškinio reikalavimus ir atidalijant turtą prašo iš jų priteisti atsakovei iš viso 184 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Paaiškino, kad būtent toks kompensacijos dydis išplaukia iš su ieškiniu pateiktos ekspertizės. Nurodė, kad ieškovas V. T. siekia įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020, kuria V. T. yra įpareigotas per šešis mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, atliktos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas 2016-07-14 leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. pertvarkyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą taip, kad pastatas atitiktų nurodyto leidimo sprendinius. Tačiau bet kokiems dokumentų regimo, derinimo veiksmams reikalingas atsakovės pritarimas, o jį gauti yra iš esmės neįmanoma, nes atsakovė kelia vis naujas sąlygas, keičia nuomonę, yra konfliktiška. Teisminiai ginčai, kuriuose dalyvauja ieškovai ir atsakovė, tęsiasi nuolat nuo 2017 metų. Būtent dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir yra pareikštas aptariamas ieškinys. Pažymėjo, kad statinio registracija Nekilnojamojo turto registro duomenyse atlieka išviešinimo funkciją, tačiau statinio nebuvimas registruotu nepaneigia paties statinio egzistavimo. Dėl civilinėje byloje Nr. e2-5113-1014/2024 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pažymėjo, kad atsakovės nurodoma 2024 m. sausio 23 d. nutartis neužkerta kelio turto atidalijimui. Nurodė, kad ieškovai turi fizinio asmens garantinį raštą, kuriame patvirtinta kad fizinis asmuo įsipareigoja sumokėti už ieškovus piniginę kompensaciją 184 500 Eur apimtyje. Prašė garantinį raštą pripažinti nevieša bylos medžiaga, atsižvelgiant į tai, kad baiminasi, jog atsakovė nurodytam asmeniui gali daryti įtaką.
12. Posėdžio metu atsakovė reiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio konkrečiai ir dėl šios bylos nagrinėjimo apskritai. Nurodė, kad nesutinka, kad jai būtų išmokėta kompensacija. Patvirtino, kad jos santykiai su ieškovais ir jų vardu veikiančiais asmenimis yra blogi. Nurodė, kad atmetus ieškinį ginčo name gyventų jos sūnus. Šiuo metu nei ji, nei jos sūnus negyvena, nes jai neduodami raktai. Taip pat nurodė, kad yra radusi potencialius pirkėjus, su kuriais apžiūrėjo ginčo statinį ir aptarė galimybę parduoti savo teises į ginčo statinį. Kainos, už kurią ketina parduoti, nenurodys, nes tai komerciškai jautri informacija. Mano, kad žemės sklypo su namu kaina gali siekti 1,5 mln eurų. Taip pat nurodė, kad neduos sutikimo ieškovui įteisinti dvibutį gyvenamąjį namą. Pažymėjo, kad tai yra nelegali statyba. Tokiu atveju, kai statinys yra nelegali statyba, tai jis yra bevertis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ginčo netapatumo
13. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtino G. L., V. T., I. T., D. C., R. M. 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarytą taikos sutartį ir nurodytą civilinę bylą nutraukė. Nurodyta taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė dėl bendraturčiams tenkančių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių (taikos sutarties 5–6 punktai); dėl statybos darbų, kuriuos reikia atlikti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (taikos sutarties 7 punktas); dėl pareigos VĮ Registrų centre įregistruoti dvibučio gyvenamojo namo ir būtų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), statomų pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojant šalių dalinės nuosavybės teises į dvibučio gyvenamojo namo butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (taikos sutarties 7.1 punktas); dėl dvibučio gyvenamojo namo naudojimo tvarkos, įsigaliosiančios po taikos sutarties 7.1 punkto įvykdymo (taikos sutarties 8 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi išaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytą prievolę turi atlikti V. T. ir I. T.; prievolė turėjo būti atlikta iki 2018 m. gegužės 6 d.
14. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1996-580/2023, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra tapatus Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtai civilinei bylai Nr. e2-4423-661/2017, pažymėjo, kad ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų vertinti tapačiomis anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4423-661/2017. Nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamoje byloje ieškovų materialinį reikalavimą sudaro siekis atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto. Tuo tarpu ankstesnėje byloje, taikos sutartimi buvo iš esmės išspręstas šalims bendrąja daline nuosavybe tenkančių turto dalių klausimas į nebaigtą statyti statinį. Skiriasi ir abiejų ginčų pagrindas. Taigi, nors ginčo šalys abiejose bylose sutampa, sutampa abiejų bylų tikslai – reikalavimai iš esmės yra susiję su to paties turto (žemės sklypo ir jame esančio nebaigtos statybos dvibučio gyvenamojo namo), esančio bendrąja daline nuosavybe, savininko teisių įgyvendinimu, taip pat panašios abiejų bylų pagrindu esančios faktinės aplinkybės, tačiau skiriasi bylų dalykas. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai suformuluoti, naudojantis skirtingais savininkams priklausančių nuosavybės teisių gynimo būdais. Taigi abiejose bylose pareikšti ieškiniai skiriasi.
15. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje padarius išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus civilinei bylai Nr. 2-4423-661/2017, šiame sprendime šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.
Dėl prašomo atidalinti turto
16. Remiantis Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis, nustatyta, kad ieškovams V. T. ir I. T. nuosavybės teise priklauso 4916/20000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), arba 24,58 proc., atsakovei G. L. – 3238/20000 dalių Žemės sklypo arba 16,19 proc., trečiajam asmeniui D. C. – 1646/20000 dalių Žemės sklypo arba 8,23 proc., trečiajam asmeniui J. Š. – 1020/2000 dalių Žemės sklypo arba 51 proc.
17. Įvertinus ieškovų procesinius dokumentus, nustatyta, kad ieškovai prašo atidalinti turtą, esantį adr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu, kad jiems atitektų atsakovei priklausantis turtas, o ieškovai atsakovei išmokėtų piniginę kompensaciją. Atsakovė nesutiko su ieškiniu.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020 atmetė G. L. reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-14 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo V. T. per šešis mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-07-14 buvo išduotas leidimas (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. pertvarkyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą taip, kad pastatas atitiktų leidimo sprendinius; nustatė, kad V. T. teismo sprendime nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos V. T. lėšomis. Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad teismuose buvo ir yra nagrinėjama ne viena civilinė byla, susijusi su neregistruotu statiniu, esančiu žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).
19. Pasisakant dėl to, ar teismas gali atidalinti neregistruotus statinius, pripažintus savavališka statyba, pažymėtina, kad viena vertus teismų praktikoje yra nurodoma, kad turto registracija viešame registre atlieka išviešinimo funkciją, tačiau ji nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-943/2019). Tačiau kita vertus pažymima ir tai, kad savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-164-889/2024).
20. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Teismai taip pat yra pasisakę, kad Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, pirmiausia turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka, o po to jau gali būti registruojamos daiktinės teisės į daiktą (nuosavybė, nuoma, panauda ir pan.). Savo ruožtu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469-638/2021).
21. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, ar neregistruotas dvibutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bus ar nebus įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas, kokia apimtimi bus/nebus šalinami savavališkos statybos padariniai ir kt. Pastebėtina, kad ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pirma, tarp šalių nėra ginčo, taip pat šios bylos ir kitų teismuose nagrinėtų civilinių bylų duomenys patvirtina, jog žemės sklype adr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu stovi neregistruotas statinys; antra, minėtam statiniui nesant įstatymų nustatyta tvarka įregistruotam, nėra teisiškai įmanoma teismo sprendimu pasisakyti dėl nurodyto statinio ir/ar jo dalių nuosavybės teisinio režimo; trečia, galiojančia įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintoje 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartyje yra įtvirtintos inter alia (be kita ko) ieškovų ir atsakovės teisės ir pareigos, susijusios su aptariamo statinio užbaigimu, registracija, nuosavybės dalių įteisinimu ir kt. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisiškai gali būti atidalintas aptariamas žemės sklypas (jo dalys) su jame esančiomis statybinėmis medžiagomis (neregistruotu statiniu), taip pat su nurodytomis statybinėmis medžiagomis (neregistruotu statiniu) susijusios turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, įskaitant, bet neapsiribojant teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintos 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutarties.
Dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
23. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).
24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012). Vertinant priteistinos kompensacijos dydį visų pirma turėtų būti atsižvelgta, ar piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę, kompensacija laikytina teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei ieškovo ir atsakovo nuomones dėl atidalijimo būdo.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė netenkinti ieškinio ir taikyti jos siūlomą atidalijimo būdą, t. y. perkelti atsakovės dalį bute Nr. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovų dalį bute Nr. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė neteikė teismui jos prašomo atidalijimo būdą pagrindžiančios projektinės medžiagos, patvirtintos įgalioto asmens (matininko), kaip yra reikalaujama teismų praktikoje. Atsakovės reikalavimas negali būti tenkinamas dėl dviejų priežasčių: pirma, šalių dalys ginčo statinyje jau yra nustatytos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi; antra, kaip jau nurodyta šiame sprendime ginčo statiniui nesant registruotam, nėra galimas nurodyto statinio ir/ar jo dalių nuosavybės teisinio režimo nustatymas ar keitimas.
27. Atsižvelgus į tai kad ieškovas V. T. teismo yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius ginčo sklype, adr. (duomenys neskelbtini), į tai, kad ieškovui yra taikytos baudos už nurodyto įpareigojimo nevykdymą, į tai, kad nustatyta, kad ieškovas siekia įteisinti ginčo statinį, įvertinus, kad įteisinimui būtų reikalingas atsakovės, kaip bendraturtės sutikimas, konstatavus ypač konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, kuriuos patvirtina tiek šios bylos, tiek kitų teismuose nagrinėtų ir nagrinėjamų bylų medžiaga, spręstina, kad ieškovų prašomas turto, taip pat susijusių teisių ir pareigų atidalijimas yra vienintelis šioje situacijoje galimas atidalijimo būdas. Todėl ieškovų reikalavimas iš esmės tenkintinas.
28. Dėl atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismo eksperto Kąstyčio Kumpino 2023 m. vasario 7 d. ekspertizės akte Nr. 23-02-07 KK (47 psl.) nurodyta, kad atsakovei priskirtų patalpų rinkos vertė 2018 m. gegužės 1 d. buvo 140 700 Eur (73 200 + 67 500), o 2022 m. birželio 1 d. – darant prielaidą, kad dvibutis gyvenamasis namas būtų 100 proc. baigtumo ir įregistruotas NTR – būtų 184 500 Eur (96 000 + 88 500). Ekspertizės akto išvadų dalyje nėra pasisakyta atsakovei priklausančio žemės sklypo vertės. Bylos medžiaga patvirtina, kad neregistruotas ginčo statinys yra dalinai apleistas. Šalys posėdžio metu patvirtino, kad statinys eksploatuojamas tik dalinai. Nustatyta, kad prieš statinį registruojanti bus patiriamos išlaidos savavališkos statybos padariniams šalinti. Todėl teismo vertinimu, ieškovų nurodyta 184 500 Eur dydžio piniginė kompensacija, mokėtina atsakovei tiek už jai priklausančią žemės sklypo dalį, tiek už žemės sklype esančių statybinių medžiagų (neregistruoto statinio) dalį, tiek už susijusias turtines ir neturtines teises ir pareigas, laikytina atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
29. Teismas patyrė 55,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovų ieškinys patenkintas, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovų V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) I. T., (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, esantį adresu (duomenys neskelbtini), susijusias teises ir pareigas, nustatant, kad
- ieškovų V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) I. T., (duomenys neskelbtini) bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atitenka G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotos 3238/20000 dalys žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini);
- ieškovų V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) I. T., (duomenys neskelbtini) bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atitenka žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), esančių statybinių medžiagų (neregistruoto statinio) dalis, kuri yra priskirta atsakovei G. L. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintoje 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartyje;
- ieškovų V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) I. T., (duomenys neskelbtini) bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atitenka visos G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turimos turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklypu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adr(duomenys neskelbtini), taip pat šiame žemės sklype esančiomis statybinėmis medžiagomis (neregistruotu statiniu), įskaitant, bet neapsiribojant teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintos 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutarties;
- ieškovai V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) I. T., (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo šios sprendimo įsiteisėjimo dienos sumoka atsakovei G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 184 500 Eur (šimtą aštuoniasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) dydžio piniginę kompensaciją.
Priteisti iš atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 55,51 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovei, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.