Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. lapkričio 19 d. paduotu atsakovės G. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo , prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino, atidalijo ieškovų ir atsakovės turtą bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir susijusias teises ir pareigas, nustatant, kad ieškovų bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atitenka: 1) atsakovės vardu registruotos 3238/20000 dalys žemės sklypo; 2) žemės sklype esančių statybinių medžiagų (neregistruoto statinio) dalis, kuri yra priskirta atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintoje 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartyje; 4) visos atsakovės turimos turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklypu, taip pat šiame žemės sklype esančiomis statybinėmis medžiagomis (neregistruotu statiniu), įskaitant, bet neapsiribojant teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintos 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutarties; ieškovai ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios sprendimo įsiteisėjimo dienos sumoka atsakovei 184 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnį, 4.103 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių teisės normų taikymo. Teismai padarė nepagrįstas išvadas dėl nuosavybės teisės į neteisėtą nebaigtą statybą ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto taikymo neteisėtos nebaigtos statybos atveju. Neteisėta nebaigta statyba nėra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas ir nėra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma statybinių medžiagų visuma, kaip klaidingai nurodoma ieškinyje ir skundžiamuose procesiniuose sprendimuose. Neteisėta nebaigta statyba yra faktiškai, bet ne teisiškai egzistuojantis nekilnojamasis daiktas, kuris nėra nuosavybės teisės objektas ir nėra bešeimininkis daiktas.

2. Jeigu laikyti, kad iš neteisėtos nebaigtos statybos galima atidalyti, tai teismų pritaikytas atidalijimo būdas neatitinka kasacinio teismo praktikos dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, nes yra neprotingas ir esmės paneigia atsakovės nuosavybės teisę.

3. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį, peržengė ieškinio ribas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl atsidalijimo iš savavališkai statomo ginčo namo, nusprendė dėl su savavališkai statomu statiniu susijusių turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, įskaitant, bet neapsiribojant teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintos 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutarties. Atsakovės nuomone, esant ieškinio reikalavimui dėl atidalijimo iš namo, kurį ieškovai kildina iš daiktinės teisės, teismo sprendimas pakeisti šalį prievolinėse santykiuose, kilusiuose iš taikos sutarties, yra neleistinas ieškinio ribų peržengimas ir šia prasme yra siurprizinis sprendimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėtinas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. L. (duomenys neskelbtini) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 19 d., kodas ZN73432, ir 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 19 d., kodas ZN75584.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.