- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- e2KT-83-790/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05419-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
susipažinęs su atsakovės G. L. pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-1511-880/2024 nagrinėjimo ir prašymu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo teisėjo Lino Zinkevičiaus 2024 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijos pagrindu perduotas išspręsti atsakovės G. L. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-1511-880/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
Atsiliepimas
2. Atsakovė G. L. pareiškime nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų teisėjai veikia nesąžiningai ir šališkai jos atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4423-661/2017 pagal G. L. ieškinį ir 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, nepatikrinęs taikos sutarties sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. T. (V. T.) dėl statybos leidimo panaikinimo ir 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi byloje Nr. e2A-446-656/2020 įpareigojo V. T. per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nuo pastarosios bylos nagrinėjimo nusišalino teisėjų kolegijos narys teisėjas A. Barkauskas. Vilniaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi paskyrė V. T. ir I. T. baudą po 15 Eur už kiekvieną Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, nevykdymo dieną. Tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėjas L. Zinkevičius, kurį bylai nagrinėti paskyrė Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Giedrė Čėsnienė, o ne Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas (toliau – EPP), Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį panaikino. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė G. Čėsnienė taip pat nagrinėjo G. L. ieškinį dėl žalos atlyginimo ir civilinėje byloje Nr. e2-504-854/2023 priimta nutartimi ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė G. Čėsnienė civilinei bylai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties išnagrinėti pati, o ne per EPP, paskyrė teisėją Jūrą Mariją Strumskienę. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė 2024 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą patenkinti V. T. ir I. T. ieškinį ir nurodė sumokėti G. L. 185 000 Eur dydžio kompensaciją.
Pareiškimas dėl teismų nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinamas
3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
5. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės ar apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
6. Atsakovė G. L. kelia abejones dėl visų Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų teisėjų nešališkumo. Savo abejones grindžia šių teismų teisėjų priimtais procesiniais sprendimais civilinėse bylose ir teigia, kad nurodytų teismų teisėjai yra šališki.
7. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. e2-1357-1102/2024 pagal V. T. ir I. T. ieškinį atsakovei G. L. yra išnagrinėta – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino. Todėl atsakovė argumentus dėl civilinę bylą Nr. e2-1357-1102/2024 išnagrinėjusio teismo sudėties turėjo teisę nurodyti teikdama apeliacinį skundą. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad G. L. teisę į apeliaciją įgyvendino ir šiuo metu civilinė byla Nr. e2A-1511-880/2024, nuo kurios nagrinėjimo atsakovė prašo nušalinti Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismus, apeliacine tvarka yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme pagal G. L. apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
8. Atsakovės G. L. nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Pažymėtina, kad atsakovė pareiškimą dėl nušalinimo iš esmės grindžia nurodytų teismų teisėjų priimtais procesiniais sprendimais. Visgi, nesutikimas su teisėjų priimtais procesiniais sprendimais savaime nėra pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus. Aplinkybių, dėl kurių visi atsakovės įvardytų teismų teisėjai būtų suinteresuoti nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi ar atskirų procesinių klausimų rezultatu atsakovė nenurodė. Atsakovė nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, kad visi Vilniaus miesto apylinkės ar Vilniaus apygardos teismų teisėjai būtų pasisakę dėl civilinėje byloje Nr. e2A-1511-880/2024 sprendžiamų ginčo klausimų ir dėl šios priežasties nurodytos bylos negalėtų objektyviai išnagrinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019). Pažymėtina, kad esant pagrindui konkrečių civilinę bylą Nr. e2A-1511-880/2024 nagrinėjančių Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas bendra CPK nurodyta tvarka pagal CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.
9. Nors atsakovė pareiškime teigia, kad civilinėms byloms Nr. e2A-446-656/2020, Nr. 2S-1882-880/2023, Nr. e2S-1996-580/2023 nagrinėti Vilniaus apygardos teisme teisėjus paskyrė pirmininkė arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, tokie teiginiai vertinami kaip nepagrįsti. Vadovaujantis CPK 62 straipsnio 7 dalimi, bylos teismuose skirstomos Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatyta bylų paskirstymo tvarka. Pagal Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalį bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa. Patikrinus atsakovės pareiškime nurodomų civilinių bylų teisėjų paskyrimo protokolus (https://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx?m=1), nustatyta, kad teisėjai pranešėjai parinkti automatiniu būdu LITEKO Bylų paskirstymo modulio. Pažymėtina, kad teismo pirmininkas ar Civilinių skyriaus pirmininkas priima nutartį dėl teisėjo (teisėjų) paskyrimo nagrinėti konkrečią bylą, atsižvelgdamas į LITEKO Bylų paskirstymo moduliu rezultatus, be to, apeliacinės instancijos teisme nutartimi dėl teisėjo paskyrimo byloje nustatoma teismo posėdžio data (CPK 319 straipsnio 1 dalis).
10. Taigi, atsakovė G. L. nenurodė duomenų, pagrindžiančių, kad visi Vilniaus miesto apylinkės teismo ar Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje Nr. e2A-1511-880/2024 sprendžiamais klausimais, turi asmeninį išankstinį nusistatymą ar vertina byloje sprendžiamus klausimus tendencingai. Vien atsakovės abejonė nėra lemiama ir nesudaro pagrindo nušalinti nurodytų teismų teisėjų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės G. L. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-1511-880/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės G. L. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-1511-880/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.