- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2-504-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01429-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- R. V., V. T., I. T.
- Advokatai
- Tomas Šedbaras, Santa Černiūtė
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
dalyvaujant ieškovei G. L. ir jos atstovui advokatui Tomui Šedbarui, atsakovui R. V., atsakovo V. T. (V. T.) atstovei advokato padėjėjai Santai Černiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams V. T. (V. T.), I. T., R. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų V. T. (V. T.), I. T. ir R. V. 620 965,08 Eur dydžio žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimus grindžia šioms pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Ieškovė 2015 m. rudenį susipažino su atsakovu R. V. (buvusi pavardė – M.), kuris pasiūlė investuoti lėšas į jo sumanytą investicinį projektą – daugiabučio gyvenamojo namo statybą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bendradarbiavimas vyks jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurioje dalyvaus žemės sklypo savininkai – sutuoktiniai I. ir V. T. Buvo susitarta, kad ieškovės investicijos sieks 55 000 Eur ir atsakovai organizuos namo statybas ir pridavimą, o ieškovė įgys nuosavybės teisę į 100 kv. m butą statomame name ir dalį žemės sklypo.
2.2. Tarp ieškovės, tarpininkaujant atsakovui R. V., su atsakovais V. T. ir I. T. 2016 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią šalys susitarė įgyvendinti investicinį projektą ir pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį bendrų reikalų tvarkytoju ir statybos darbų organizatoriumi bei vykdytoju buvo paskirti atsakovai V. T. ir I. T., o visus darbus organizavo atsakovas R. V.
2.3. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėn. atsakovams V. T. ir I. T. per atsakovą R. V. perdavė 54 000 Eur pinigų objekto (duomenys neskelbtini), (toliau – Objektas) statybai, kurie Jungtinės veiklos sutartimi buvo įforminti kaip ieškovės įnašas į jungtinę veiklą. Tai buvo viskas, ką ieškovė pagal pirminį susitarimą turėjo įnešti į jungtinę veiklą ir tai buvo užfiksuota šioje sutartyje. Atsakovų V. T. ir I. T. įnašas į jungtinę veiklą sudarė žemės sklypas statybai, įsipareigojimų vykdymas pagal 2016 m. liepos 14 d. statybos leidimą ir statybos darbų atlikimas.
2.4. Iki 2017 m. vasario 20 d. turėjo būti įregistruotos partneriams priklausančios bendrosios nuosavybės dalys į nebaigtą statyti statinį ir žemės sklypą; Objektas turėjo būti pastatytas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.
2.5. Ieškovė yra verslininkė ir verčiasi nekilnojamojo turto vystymu bei statybą ir veiklą vykdo individualios veikos pagrindu. Ieškovė 2014-2015 metais iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) susigrąžino grąžintino PVM su netesybomis, iš viso – 93 164,48 Eur. Ieškovė 2015 metais įgijo nuosavybės teisę į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogėje jos pastangomis įrengtus keturiolika naujos statybos butų, iš kurių penkis butus ketino parduoti. Pardavusi šiuos butus ieškovė gavo 404 000 Eur pajamų. Gautus pinigus ieškovė investavo į nekilnojamojo turto objektus, tarp jų ir į (duomenys neskelbtini), esantį objektą. Ieškovė turėjo pakankamai finansinių išteklių vienu metu pradėti vystyti du nekilnojamojo turto objektus, dėl ko ieškovė 2016 metais lygiagrečiai pradėjo ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), įsigijimo procesus. Tačiau, Objekto statybai nesiklostant sklandžiai, ieškovė turėjo papildomai į jį investuoti, kad šis verslo projektas apskritai nežlugtų, o ieškovės investicijos į šį Objektą nedingtų.
2.6. Tarp ieškovės ir atsakovų V. T. ir I. T. 2017 m. vasario 27 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 2016 m. gruodžio 22 d. Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, kuriame šalys numatė, kad partneriams priklausančios bendrosios nuosavybės dalys į nebaigtą statyti statinį ir žemės sklypą turi būti įregistruotos iki 2017 m. vasario 20 d.; ieškovė į jungtinę veiklą 2016 m. rugpjūčio 1 d. papildomai įnešė 100 000 Eur grynais pinigais per atsakovų atstovą R. V.; statybos darbai turi būti atlikti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.
Šalies argumentai
2.7. Atsakovams sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjant Jungtinės veiklos sutartį ir išsisukinėjant nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama, pripažinti galiojančiu sandorį JVS-2017; remiantis JVS-2016 (2.1 punktu) ieškovei iš atsakovų priteisti 10 000 Eur baudą; nustatyti, kad atsakovams per 10 dienų neįvykdžius pagal šio prašymo 2 punktą teismo patenkinto reikalavimo, už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytos dalies skaičiuojamos 0,05 proc. dydžio palūkanos; pripažinti JVS-2016 ir JVS-2017 nutrauktomis ieškovės reikalavimu dėl esminių kito partnerio (atsakovų) padarytų pažeidimų: žymiai praleisto nekilnojamojo turto registracijos ieškovės vardu termino, informacijos ieškovei neteikimo, taip pat be ieškovės sutikimo į faktiškai tą pačią (tam pačiam tikslui skirtą ir dėl to paties dalyko sudaroma) jungtinę veiklą įtraukto naujo asmens; įpareigoti trečiąjį asmenį VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/123772 dydžio idealiąją žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; įpareigoti trečiąjį asmenį VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/61886 dydžio idealiąją dalį nebaigto statyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti apsimestiniu, taip pat prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl niekiniu ir negaliojančiu, 2017 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų ir D. C. sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įtvirtintą sandorį, patvirtintą Vilniaus m. 17-ojo notaro biuro notarės Liudmilos Mackevičienės; pripažinti, kad atsakovai per trečiąjį asmenį R. V. sudarė sandorį dėl paskolos ir ieškovei skolingi bei iki 2017 m. gruodžio 14 d. privalo grąžinti 154 000 Eur.
2.8. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661-2017 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla buvo nutraukta. Taikos sutartyje buvo aptarti teisiniai ir organizaciniai klausimai bei nustatytos bendradarbiavimo taisyklės dėl Objekto ir jo statybos užbaigimo, kurios pakeitė Jungtinės veiklos sutarties sąlygas. Šia taikos sutartimi Jungtinės veiklos sutartis su Susitarimu buvo nutraukta šalių sutarimu.
2.9. Ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi išaiškino 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir nurodė, kad šia nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytą prievolę (dvibučiame gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbus, nurodytus Lentelėje Nr. 2) turi atlikti atsakovai V. T. ir I. T.; prievolė turėjo būti atlikta iki 2018 m. gegužės 6 d.
2.10. Be investuotų 154 000 Eur (54 000 Eur + 100 000 Eur), ieškovė Objekto statybos darbams papildomai paskolino 186 137,50 Eur (2020 m. rugpjūčio 21 d. patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021 skolos reikalavimo suma), o bendrai laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ieškovė į Objektą iš viso investavo 340 137,50 Eur.
2.11. Iš antstolio Donato Kisieliaus 2021 m. lapkričio 8 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto matyti, kad atsakovai neketina Objekto pabaigti, sąmoningai neteisėtai neveikia, nebendradarbiauja nei su ieškove, nei su antstoliu, neįleidžia į Objekto patalpas. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia ir tuo, jog Objektas buvo pastatytas netinkamai ir savavališkai, nesilaikant statybos leidimo reikalavimų dėl atsakovo V. T. kaltės. Atsakovo V. T. kaltės faktas dėl savavališkų statybų Objekte yra nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020, todėl tai yra prejudicinis faktas.
2.12. Kadangi atsakovai nevykdė nei Jungtinės veiklos sutarties, nei Susitarimo, nei šalių sudarytos taikos sutarties, todėl laiku ir tinkamai nepastatė objekto (duomenys neskelbtini) (iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., o vėliau – iki 2018 m. gegužės 6 d. (pagal taikos sutartį)), o ir jo dalies neperdavė ieškovei, dėl to ieškovė patyrė didelę žalą.
2.13. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad Objekto statybos darbai bus baigti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo šio momento ji galės laisvai disponuoti Objektą sudarančia pastato 21164/61886 dalimi bei 3238/20000 žemės sklypo dalimi, kas reiškia, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės investicijos būtų sugrįžusios ir ieškovė būtų uždirbusi įgyjant nuosavybės teisę į dalį pastatyto Objekto. Ieškovė planavo dalyje Objekto gyventi, o likusią didžiąją dalį Objekto parduoti; gautas lėšas toliau investuoti į kitą planuojamą vystyti verslo objektą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė planavo suprojektuoti ir pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą su automobilių stovėjimo aikštele; šiam objektui projektuoti bei statyti buvo įsigijusi žemės sklypą, kuris buvo įsigytas ieškovės asmeninėmis lėšomis, uždirbtomis iš objekto (duomenys neskelbtini). Šio objekto tolimesniam vystymui ieškovė buvo pasiėmusi paskolą iš kredito unijos „Taupa“.
2.14. Kadangi Objektas nebuvo laiku pastatytas ir ieškovė laiku negavo planuotų uždirbti lėšų, ieškovė nebeturėjo lėšų toliau vystyti naujojo objekto, mokėti įmokų kredito unijai, todėl ji žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), buvo priversta skubiai parduoti ir atsiskaityti su kredito unija „Taupa“. Tokiu būdu ieškovė prarado galimybę vystyti naują objektą ir patyrė didelės vertės nuostolius negautų pajamų pavidalu. Ieškovė taip pat patyrė tiesioginius nuostolius dėl to, kad dėl atsakovų kaltės nebaigto Objekto, negalėjo jame gyventi ir patyrė nuomos išlaidas.
2.15. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad buvo pažeista Jungtinės veiklos sutartis: tyčia ir aplaidžiu būdu laiku nepastatytas Objektas ir jo dalis neperduota ieškovei, bei Objektas buvo pastatytas netinkamai ir savavališkai, nesilaikant statybos leidimo reikalavimų dėl atsakovo V. T. kaltės. Atsakovai, pažeidę Jungtinės veiklos sutartį ir laiku nepastatę Objekto ir jo dalies neperdavę ieškovei, tiesioginiu priežastiniu ryšiu nulėmė ieškovės finansinę krizę, dėl ko ieškovė negalėjo naudotis į Jungtinę veiklą įneštais pinigais (154 000 Eur) ir jų pagrindu sukurtu ekvivalenčiu nekilnojamuoju turtu (tiesioginiai nuostoliai); dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė nebeturėjo lėšų vystyti kito verslo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), ir turėjo jo atsisakyti, skubiai parduodant. Tokiu būdu ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius ir negavo pajamų. Atsakovų neteisėti veiksmai nulėmė tai, jog ieškovė nebeturėjo kur gyventi, todėl patyrė gyvenamojo būsto nuomos išlaidas (tiesioginiai nuostoliai). Atsakovų neteisėti veiksmai yra tyčiniai. Tai patvirtina R. M. ieškovei siųstos SMS žinutės ir grasinimai.
2.16. Dalyvaujant verslo projekte, atsakovai V. T., I. T. ir R. V. veikė bendrai. R. V. buvo atsakovų I. ir V. T. atstovas (Jungtinės veiklos sutarties 4 dalies l punktas), per jį buvo mokami ieškovės įnašai į jungtinę veiklą, jis buvo projekto koordinatorius, organizavo visus darbus, kartu su I. ir V. T. priėmė sprendimus dėl projekto įgyvendinimo. Be to, R. V. yra visos schemos, kurios esmė ištraukti visus pinigus iš ieškovės, sumanytojas. Kad atsakovai veikė bendrai patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-785-862/2019. Atsižvelgiant į tai, atsakovų atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos yra solidari.
2.17. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalos, kurios atsiradimas pradedamas skaičiuoti nuo Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo momento, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. (pagal pratęstą terminą statybos turėjo būti baigtos 2017 m. rugpjūčio 1 d.). Reikalaujamą 620 965,08 Eur dydžio žalą sudaro:
2.17.1. 40 276,16 Eur kompensacinės palūkanos dėl negalėjimo naudotis pinigais, įneštais į jungtinę veiklą (154 000 Eur) ir jų pagrindu sukurtu ekvivalenčiu nekilnojamuoju turtu (tiesioginiai nuostoliai). Jei Objektas būtų pastatytas Jungtinės veiklos sutartyje nustatytu laiku, tai nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė vienokiu ar kitokiu pavidalu būtų galėjusi naudotis šiais pinigais ar ekvivalenčiu turtu – būtų galėjusi dalį Objekto parduoti, įkeisti kitai paskolai, nuomoti ir pan. Todėl laikytina, kad ieškovė dėl atsakovų kaltės negalėjo naudotis 154 000 Eur ir už tai atsakovai turi sumokėti ieškovei 6 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas. Palūkanos skaičiuojamos nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 9 d. Iš viso – 1 591 dienos. Vienos dienos palūkanų dydis – 25 315 Eur (6 proc. nuo 154 000 Eur yra 9 240 Eur /365 d.). Iš viso priskaičiuotina 40 276,16 Eur (25 315 Eur x 1 591 d.) kompensacinių palūkanų.
2.17.2. gyvenamojo būsto nuomos išlaidos – 28 410 Eur (tiesioginiai nuostoliai), kuriuos sudaro: i) 1 500 Eur (300 Eur x 5 mėn.) nuompinigiai už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn.; ii) 26 910 Eur (517,50 Eur x 52 mėn.) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. (iki patikslinto ieškinio pateikimo. Ieškovė nurodo, kad, kol pardavė visus butus, iki 2016 metų pabaigos, gyveno viename iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių butų (duomenys neskelbtini). Pardavusi visus (duomenys neskelbtini) butus, ieškovė nuo 2017 metų gyvenamąjį būstą ((duomenys neskelbtini)) nuomojasi. Ieškovė planavo ir pagrįstai tikėjosi, kad Jungtinės veiklos sutartyje suplanuotu laiku pastačius butus (duomenys neskelbtini) ir ieškovei įregistravus nuosavybės teises į priklausančią dalį, ieškovė dalyje šių patalpų galės pati gyventi, tačiau tam neįvykus, ieškovė toliau buvo priversta nuomotis gyvenamąjį būstą (2018 m. sausio mėn. nuomos sutartis; nuompinigių dydis – 450 Eur/mėn. ir gyventojų pajamų mokestis (GPM), iš viso – viso 517,5 Eur/mėn. (prieš tai buvo 300 Eur/ mėn.).
2.17.3. 552 278,92 Eur tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų iš objekto (duomenys neskelbtini), ir susijusio su kredito unijos „Taupa“ paskolos sutartimis.
2.17.3.1. Ieškovė 2016 m. birželio 16 d. sudarė preliminarią žemės sklypų pirkimo– pardavimo sutartį dėl žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2017 m. sausio 3 d. pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė šiuos žemės sklypus įsigijo už 193 600 Eur su PVM (PVM – 33 600 Eur). Žemės sklypus ieškovė įsigijo asmeninėmis lėšomis, uždirbtomis iš objekto (duomenys neskelbtini).
2.17.3.2. Ieškovė turėjo tikslą šį objektą išvystyti iki daugiabučio namo techninio projekto su statybos leidimu lygio ir kartu su žemės sklypu, techniniu projektu bei statybos leidimu parduoti investuotojui arba surasti investuotoją ir kartu įgyvendinti projektą bei pastatyti daugiabučius. Šio objekto vystymui ieškovė iš kredito unijos „Taupa“ paėmė paskolas: i) pagal 2017 m. kovo 21 d. paskolos sutartį Nr. 2017/03/21 buvo suteikta 112 000 Eur paskola skirta projektavimo ir paruošiamiesiems darbams; ii) pagal 2017 m. kovo 23 d. dienos paskolos sutartį Nr. 2017/03/21/1 buvo suteikta 56 000 Eur paskola skirta statybos darbams.
2.17.3.3. Atsakovams vėluojant pastatyti ir priduoti objektą (duomenys neskelbtini), ieškovei baigėsi pinigai ir ieškovė nebeturėjo finansinių išteklių mokėti kredito unijos „Taupa“ paskolų įmokas ir finansuoti objekto (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų. Kredito unijos „Taupa“ paskolų pagrindu gautos sumos buvo panaudotos objekto (duomenys neskelbtini) statybos darbams, papildomoms finansinėms injekcijoms, tam kad šis verslo projektas apkritai nežlugtų ir nedingtų ieškovės investicijos į šį objektą.
2.17.3.4. Realiai kredito unijos „Taupa“ paskolomis ieškovė finansavo: i) objekto (duomenys neskelbtini) statybos darbus, t. y. buvo papildomai skolinama atsakovams; ii) kredito unijos „Taupa“ paskolų grąžinimo įmokas, palūkanas, delspinigius.
2.17.3.5. Nuo 2018 m. gruodžio 6 d. ieškovė pradėjo reikšmingai vėluoti mokėti paskolos įmokas, o 2020 m. sausio 6 d. buvo nuskaičiuojama už raštus dėl raginimo mokėti paskolų įmokas. Kadangi (duomenys neskelbtini), žemės sklypai buvo įkeisti kredito unijos „Taupa“ paskolų gražinimui užtikrinti, kilo didelė rizika, kad kredito unija nutrauks paskolų sutartis, o žemės sklypus parduos iš varžytynių už ženkliai mažesnę kainą nei yra rinkos kaina ir kad sklypus pardavus iš varžytynių, gali neužtekti pinigų visiškai padengti paskolas. Todėl ieškovė priėmė sprendimą skubiai parduoti (duomenys neskelbtini), žemės sklypus ir atsiskaityti su kredito unija „Taupa“. Apie žemės sklypų pardavimą ieškovė paskelbė viešai, įdėjusi skelbimą. Ieškovė sklypus bandė parduoti už 300 000 Eur, tačiau per trumpą laiką nesulaukus susidomėjimo pirkti už nurodytą sumą, ieškovei teko mažinti kainą.
2.17.3.6. Tarp ieškovės ir UAB „Sakinta“ 2021 m. kovo 31 d. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo sutartis ir žemės sklypas buvo parduotas už 171 578 Eur su PVM (suma be PVM – 141 800 Eur, PVM – 29 778 Eur): i) pagal šios žemės sklypo pardavimo sutarties 4.1.1 punktą, 141 800 Eur buvo pervesta į kredito unijos „Taupa“ sąskaitą ieškovės įsipareigojimams pagal paskolų sutartis padengti; ii) pagal sutarties 4.1.2 punktą, ieškovei buvo pervesta 29 778 Eur suma, kuri buvo panaudota PVM sumokėti.
2.17.3.7. Ieškovės užsakymu Centro kubas pateikė konsultacinį vertinimą dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo su išduotu statyba leidžiančiu dokumentu rinkos vertės, jame nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), galima rinkos kaina 2021 m. birželio 14 d., darant prielaidą, jog yra išduotas daugiabučio gyvenamojo namo statybą leidžiantis dokumentas bei paruoštas daugiabučio gyvenamojo namo projektas, yra 519 000 Eur. Ši suma yra laikytina ieškovės nuostoliais negautų pajamų pavidalu.
2.17.3.8. Teismo ekspertės Irmantos Krikščiūnienės ekspertizės aktu padaryta išvada dėl nustatytos objekto (duomenys neskelbtini) ekonominės vertės yra nepagrįsta (nustatyta vertė 308 00 Eur yra per maža), kadangi pasirinkti lyginamieji objektai neatitinka tapatumo kriterijaus, pasirinktas vien tik lyginamasis metodas (nepasirenkant liekamojo metodo (lyginamojo, išlaidų (kaštų) ir pajamų metodų derinio)). Ieškovės užsakymu UAB ,,Jungtinis verslas“ parengtoje Nekilnojamojo turto ataskaitoje Nr. AN22/1013/01N, atlikus (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) turto vertinimą, įvertinus šio objekto individualias užstatymo intensyvumo, aukštingumo savybes bei verčių zonas, pasitelkiant ne vien lyginamąjį metodą, tačiau liekamąjį metodą, buvo nustatyta, kad jo vertė yra net 709 000 Eur.
2.17.3.9. Kredito unijos „Taupa“ paskolų sutartys buvo sudarytos 2017 m. kovo mėn. ir abi paskolos buvo uždarytos 2021 m. balandžio 1 d. Todėl paskolų sutarčių palūkanos sumokėtos nuo atsakovų prievolių pažeidimo dienos (2017 m. rugpjūčio 2 d.) iki kredito unijos „Taupa“ paskolų uždarymo dienos (2021 m. balandžio 1 d.) yra ieškovės tiesioginiai nuostoliai, nes dėl atsakovų kaltės laiku nepastačius Objekto, ieškovė, neatgavusi investicijų (kurios buvo atliktos ir kredito unijos „Taupa“ pinigais), negalėjo kredito unijos „Taupa“ pinigus naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, t. y. vystyti objektą (duomenys neskelbtini), ir mokėti įmokas pagal paskolas. Bendra šių nuostolių (palūkanų) suma yra 32 205,95 Eur. Suma apskaičiuota remiantis paskolų sutarčių mokėjimo grafikais. Kadangi ieškovė dėl atsakovų kaltės neturėjo pinigų laiku mokėti įmokas pagal kredito unijos „Taupa“ paskolų sutartis, todėl atsakovai taip pat yra kalti ir atsakingi dėl kredito unijos „Taupa“ priskaičiuotų delspinigių ir kitų susijusių išlaidų ieškovės atžvilgiu. Tai taip pat yra ieškovės nuostoliai, kuriuos privalo padengti atsakovai. Šie nuostoliai yra: i) delspinigiai pagal abi kredito unijos „Taupa“ paskolų sutartis – 912,97 Eur; ii) kredito unijos „Taupa“ raštų siuntimas dėl įsipareigojimų nevykdymo – 160 Eur.
2.17.3.10. Iš viso nuostoliai, susiję su objektu (duomenys neskelbtini) ir kredito unijos „Taupa“ paskolos sutartimis sudaro 552 278,92 Eur, kurie susideda iš: i) negautų pajamų nuostolių iš objekto (duomenys neskelbtini) – 519 000 Eur; ii) tiesioginių nuostolių, dengiant kredito unijos „Taupa“ paskolų palūkanas – 32 205,95 Eur; iii) tiesioginių nuostolių dėl kredito unijos „Taupa“ priskaičiuotų delspinigių – 912,97 Eur; tiesioginiai nuostoliai dėl kredito unijos „Taupa“ raštų siuntimo – 160 Eur.
Atsiliepimas
2.18. Atsakovai byloje teigia, kad ieškovei tenkanti statomo pastato ((duomenys neskelbtini)) dalis yra didelės vertės neturintys rūsiai. Tačiau tos patalpos yra įrenginėjamas kaip pritaikytos nuolatiniam gyvenimui ar kitokiai veiklai: kiekvienoje patalpoje yra įrenginėjamas grindinis šildymas, trys sanmazgų taškai. Atsakovas R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad pastate yra įrenginėjamos šešios atskiros patalpos su dviem bendromis laiptinėmis. Dėl tokių realizuotų sprendimų, šis pastatas iš dvibučio faktiškai tampa daugiabučiu, bendros laiptinės įrengimu yra nukrypta nuo projekto. Būtent dėl to buvo pripažinta, kad objekte yra atlikta savavališka statyba, kurios padariniai yra nepašalinti iki šiol. Šią problemą buvo galima išspręsti atliekant projekto korekciją ir suderinant projekto A laidą, tačiau atsakovai T. to piktybiškai nedaro. Ieškovei turinti atitekti pastato dalis (dvi savarankiškos patalpos po apie 100 kv. m) galėtų būti ekonomiškai vertingai eksploatuojama ir naudojama. Atsakovams teigiant, kad nei ieškovė, nei kas kitas tose patalpose negalėtų gyventi, nes jos ne tik rūsiai, bet jų ir įrengti neįsipareigota, ieškovė nurodo, kad įsiteisėjusiu teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu R. V. ieškovei yra skolingas 87 938,22 Eur (priteista suma – 77 880,15 Eur + procesinės palūkanos – 10 058,07 Eur). Šios sumos pakaktų įsirengti vienas patalpas. Kitas patalpas galima išnuomoti ir jų neįrengus, su nuomininku susitarus, kad nuomojamas patalpas įsirengia nuomininkas. Tuo tikslu ir buvo užsakyta konsultacija dėl turto nuomos kainos rinkoje K-23-03-23-I148, kad būtų galima įrodyti, kokią ekonominę naudą galėtų duoti minėtos patalpos, jei jos būtų buvę pastatytos nustatytu laiku, įregistruotos ir ieškovė būtų galėjusi jomis naudotis.
3. Atsakovas V. T. su reikalavimais nesutinka, be to, prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus į reikalavimus grindžia šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. Ieškovė turtinius praradimus patyrė išimtinai dėl savo pačios veiksmų, o ieškinyje nurodomo priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės įvardijamos žalos nėra.
1.2. Nors ieškovė nurodo, kad iš bendros 168 000 Eur kredito unijos „Taupa“ paskolintos sumos buvo skolinama atsakovams ir aptarnaujama paskola (įskaitant delspinigius už pavėluotą paskolos apmokėjimą), tačiau konkrečių sumų nenurodo. Ieškovė įrodinėja, kad vienintelė ir esminė priežastis, kad jai „baigėsi pinigai“ atsiskaityti su kredito unija „Taupa“, yra tai, kad iki šiol VĮ Registrų centras neįregistruotas dvibutis namas (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas su tuo nesutinka, o ieškovės pozicija prieštaringa. Pirminiame ieškinyje ieškovė nurodė, kad iš kredito unijos „Taupa“ paskolos finansavo (duomenys neskelbtini), sklypo įsigijimą bei kad sumokėjo 50 000 Eur už žemės sklypo įsigijimą; pervedė 45 980 Eur UAB „Architecton“; sumokėjo 1 500 Eur UAB „Studija PS“; 50 Eur sumokėjo už topo nuotraukos parengimą. Patikslintame ieškinyje jau dėstoma, kad buvo įsigijusi žemės sklypą asmeninėmis lėšomis uždirbtomis iš objekto (duomenys neskelbtini). Šio objekto tolimesniam vystymui ieškovė buvo pasiėmusi paskolą iš kredito unijos „Taupa“.
Šalies argumentai
1.3. Ieškovė teigia, kad 519 000 Eur dalį žalos sudaro jos negautos pajamos už (duomenys neskelbtini) projektą, tačiau nurodo vieną kitai prieštaraujančias versijas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimo/finansavimo aplinkybių ir tikslinių paskolų iš kredito unijos „Taupa“ panaudojimo aplinkybių. Kadangi ieškovė savo reikalavimą grindžia priežastiniu ryšiu tarp finansinių lėšų trūkumo, kai ji buvo gavusi tikslinę paskolą (duomenys neskelbtini) projektui vystyti iš kredito unijos „Taupa“, kyla klausimas – kur ir kaip ieškovė panaudojo tikslinę 168 000 Eur paskolą, kad jai „baigėsi pinigai“ ir kuo dėl to kalti atsakovai. Ieškovė nepatirtų jokios žalos negautų pajamų pavidalu, jei būtų organizavusi ir finansavusi daugiabučio gyvenamojo namo projekto paruošimą ir statybos leidimo gavimą. Jei ieškovė yra verslininkė, kaip ji pati nurodo, ji žino, kad nurodyto tikslo pasiekimui 168 000 Eur paskola yra pakankama. Kredito unijai „Taupa“ mokėtos palūkanos yra ieškovės išlaidos, kurios neatnešė ieškovės planuotų pajamų dėl jos pačios veiksmų, nes gautos paskolos nebuvo panaudotos tikslu įgyvendinti (duomenys neskelbtini) projektą.
1.4. Ieškovė nurodė, kad UAB „Architecton“ už projektavimo darbus buvo sumokėta 45 980 Eur, ir nutylėjo, kad tą pačią dieną UAB „Architecton“ į ieškovės sąskaitą grąžino 35 980 Eur.
1.5. Ieškovė teigia, kad iš paskolos lėšų ji darė papildomas investicijas į (duomenys neskelbtini), projektą. Ieškovė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1232-913/2021 pateikė reikalavimus ir įrodinėjo faktą, kad neva atsakovams dėl objekto (duomenys neskelbtini), paskolino 186 137,50 Eur. Vilniaus apygardos teismas sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, reikalavimą V. T. ir I. T. atžvilgiu atmetė, o R. V. atžvilgiu atmetė 2/3 reikalavimų. Iš kredito unijos „Taupa“ paskolos lėšų ieškovė negalėjo daryti jos nurodytų papildomų investicijų, pirmiausia, todėl, kad paskolos gautos 2017 m. kovo mėn., o pagal ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-1232-913/2021 pateiktą ieškinį matyti, kad paskutinė reikšminga suma – 25 000 Eur, buvo sumokėta 2017 m. vasario 3 d.; dėl ieškovės nurodyto 2017 m. balandžio 20 d. mokėjimo, 15 400 Eur reikalavimo ieškovė atsisakė 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtintoje taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4423-661-2017. Ieškovė versiją, jog iš kredito unijos „Taupa“ paskolos ji finansuoja objektą (duomenys neskelbtini), pateikė dar 2017 m. gegužės mėn. byloje, kuri baigėsi 2017 m. rugsėjo 13 d. taikos sutartimi, ir kurioje ieškovė nepateikė nė vieno pirminio dokumento, pagrindžiančio šį teiginį.
1.6. Ieškovė nurodo, kad iš kredito unijos „Taupa“ iš viso pasiskolino 168 000 Eur, o paskolos buvo uždarytos sumokėjus kredito unijai 141 800 Eur 2021 m. balandžio 1 d., kas reiškia, kad ieškovė per 4 metus sugebėjo sumokėti tik šiek tiek daugiau nei 25 000 Eur paskolos (neskaitant palūkanų ir neužskaitant palikto įnašo už paskolą) ir per visus 4 metus nesiėmė jokių veiksmų, kad tinkamai organizuotų ir finansuotų (duomenys neskelbtini) projektą. Net ir eliminuojant Nr. e2-1232-913/2021 nustatytus faktus – ieškovė turėjo pakankamai iš anksto suplanuotų tikslinės paskolos lėšų, reikalingų pasiekti (duomenys neskelbtini) projekto tikslo – gauti statybas leidžiantį dokumentą, tačiau jokių veiksmų šiuo klausimu nesiėmė.
1.7. Ieškovė, prašydama jai priteisti 519 000 Eur (duomenys neskelbtini) objekto kainą, kaip negautas pajamas, nenurodo ir iš pajamų neminusuoja nei šio žemės sklypo įsigijimo vertės, nei būtinų (jos suplanuotų ir neva dėl atsakovų kaltės negalėtų apmokėti) šio sklypo išvystymo išlaidų iki statybą leidžiančio dokumento gavimo. Susidaro įspūdis, jog ieškovė mano, kad neišleidus nei euro žemės sklypui įsigyti ir parengti daugiabučio namo projektinę dokumentaciją, gauti statybas leidžiantį dokumentą, įmanoma dėl trečiųjų asmenų kaltės negauti 519 000 Eur pajamų. Be to, 519 000 Eur sumoje turėtų atsispindėti ir mokėtinas PVM (21 proc.), ir kuris ieškovei nepriklausytų, o turėtų būti pervestas į valstybės biudžetą.
1.8. Sprendžiant klausimą, kiek ir kaip atsakovų veiksmai galėjo turėti įtakos ieškovės nurodytoms aplinkybėms, jog ji negavo planuotų lėšų iš turto (duomenys neskelbtini), pardavimo, kurias planavo panaudoti (duomenys neskelbtini) projektui, svarbu yra tai, kad ieškovė nenurodo: 1) kiek lėšų jai reikėjo (duomenys neskelbtini) projektui vystyti iki stadijos gauti statybos leidimą; 2) kiek lėšų ji planavo/galėjo gauti pardavusi, kaip ji nurodo, didžiąją dalį rūsio (duomenys neskelbtini), patalpų; 3) kiek lėšų jai trūko, jei trūko. Yra svarbu, kiek ieškovė lėšų būtų gavusi už unikalaus numerio neturinčius savo rūsius (duomenys neskelbtini), ir kaip tai būtų darę įtaką jos finansinėms galimybėms pasiekti (duomenys neskelbtini) projekto išvystymo iki statybos leidžiančio dokumento gavimo.
1.9. Nors ieškovė nurodo, kad ji ketino didžiąją dalį (duomenys neskelbtini), parduoti, kitoje – gyventi, tačiau jokių duomenų, kaip ji tai planavo realizuoti, nepateikta: nei kokią dalį (duomenys neskelbtini), parduoti, nei kokioje – gyventi. Pažymėtina, kad rūsio patalpose gyventi negalima. Taip pat, tam, kad rūsyje būtų galima faktiškai gyventi, ieškovė turėtų patirti nemažai išlaidų, nes taikos sutartyje, patvirtintoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 nėra atsakovų įsipareigojimų ieškovės dalyje įrengti gyvenamąsias patalpas, nėra įsipareigojimų jas jokia forma įrengti.
1.10. Ieškovei nebuvo apribotos galimybės parduoti savo turtines teises į nebaigtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Pirkėjų buvo, ir atsakovai taip pat nuo 2017 metų norėjo išpirkti ieškovės dalį, visų ginčų procese vykusios derybos, susitarimai ir ieškovės atsisakymai, pasiūlymai per antstolį, ir teisme nagrinėjant bylą atsimušdavo į nemotyvuotą ieškovės atsisakymą. Ieškovei buvo siūlyta išpirkti atsakovų dalį, išpirkti jos dalį, bendrai parduoti (duomenys neskelbtini), jokie variantai jai netiko ir net ne piniginėse sumose buvo reikalas.
1.11. Pasisakant dėl ieškovės teiginių apie tai, kad ji neva atsakovams paskolino lėšų (duomenys neskelbtini), iš kredito unijos „Taupa“ pasiskolintų lėšų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. balandžio mėn. ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuris buvo nepriimtas, nes buvo pripažintas tapačiu, bet jame vėl buvo pateikta melaginga, teismą klaidinanti informacija (civilinė byla Nr. e2-3570-430/2018), jog ji ne skolino, o investavo tik 58 583 Eur tikslu gauti turto dalį (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu, dėl tapataus ieškinio Vilniaus apygardos teismas, vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakė, kad šalys civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, kuri baigta taikos sutartimi, suderino savo pozicijas. Todėl atsakovai remiasi aplinkybe, kad ieškovės ir atsakovų visos tarpusavio pretenzijos dėl Jungtinės veiklos sutarties buvo suderintos ją nutraukus šalių susitarimu ir Vilniaus apygardos teismui 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį.
1.12. Nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties patvirtinimo yra praėję daugiau nei 3 metai, kas reiškia, kad yra suėjęs 3 metų ieškinio senaties terminas, jo ieškinyje neprašoma atnaujinti, o atsakovai prašo jį taikyti.
1.13. Taikos sutarties sudarymo metu ieškovė jau buvo paėmusi kredito unija „Taupa“ paskolas, nei euro iš jų nebuvo panaudojusi (duomenys neskelbtini) projektas vystymui; tarp ieškovės gautų paskolų iš kredito unijos „Taupa“ 2017 m. kovo mėn. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtintos taikos sutarties laikotarpis reiškia, kad ieškovė net pusę metų nesiėmė jokių veiksmų be pirminiame ieškinyje nurodytos (pirminio ieškinio priedas Nr. 20), o patikslintame ieškinyje eliminuotos sutarties su UAB „Studija PS“ sudarymo dar 2017 m. rugpjūčio 29 d. (kuri iš esmės taip pat nebuvo realizuota).
1.14. Fiksuojant Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo momentą ir aplinkybes, jog atsakovai dar iki 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo pasirengę grąžinti ieškovei jos padarytus įnašus į jungtinę veiklą, tačiau ji teikė prioritetą gauti turtines teises į nebaigtą statyti objektą (duomenys neskelbtini), nelogiška atrodo ieškovės įrodinėjama aplinkybė, jog ji konkrečiai dėl atsakovų veiksmų patyrė nuostolius dėl negalėjimo naudotis nei į jungtinę veiklą investuotomis lėšomis, nei gyventi rūsyje, nei rūsio patalpas, kurių vertės nenurodė, parduoti.
1.15. Niekas, išskyrus ieškovę, dėl jos gyvenamojo būsto pardavimo ir vietoj kambario bendrabučio tipo name, (duomenys neskelbtini), kuris, be kita ko, iki šiol teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomas kaip ieškovės gyvenamoji vieta, ir nuomos 2 kambarių buto naujos statybos name (duomenys neskelbtini), nesprendė. Niekas kitas, kaip ieškovė ,nesprendė dėl tikslinių kredito unijos „Taupa“ paskolų panaudojimo, todėl ieškovės galimi turtiniai praradimai yra tiesiogiai susiję tik su ieškovės veiksmais ir laisva valia. Atsakovai nėra ir negali būti atsakingi už tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendino savo pačios teises bei pareigas, tiek kylančias iš sutarčių su kredito unija „Taupa“, tiek Jungtinės veiklos sutarties.
1.16. Ieškovės pateiktas dokumentas, įvardintas Konsultacija dėl turto kainos rinkoje K-23-03-23-I148 neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) reikalavimų. Turto vertintojas, pateikęs konsultaciją neapžiūrėjo turto, kas yra privaloma pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką, taip pat neįvertino objekto teisinio statuso, kas lėmė, jog buvo padarytos niekuo neparemtos išvados. Konsultacija yra sudaryta remiantis prielaidomis: a) turtas yra gyvenamosios paskirties, tačiau ieškovei priklauso rūsio patalpos; b) Konsultacijoje nurodyta, kad „pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (remiantis kadastrine byla reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos metai 2016-2018, registruotas 74 proc. baigtumas, aukštu skaičius – du su cokoliniu (faktiškai 3).“, nors jokio registruoto statinio 74 proc. baigtumo neegzistuoja, nes ginčo dvibutis gyvenamasis namas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre jokio baigtumo, nėra jokio cokolinio aukšto nei teisiškai, nei faktiškai; c) turto vertintojas teikia konsultaciją ir surašo informacinio pobūdžio pažymą teismui, nustatydamas turto naudojimo vertę „gyvenamųjų patalpų“, „butų“, pasirinkdamas palyginimui namus, o ne rūsio patalpos dvibučiame name. Tokio palyginimo objektų pasirinkimas neatitinka TVVPĮ reikalavimų.
1.17. Be to, kyla klausimas, kokiomis lėšomis ieškovė būtų įrengusi butus. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad viena turto dalis būtų parduota tikslu vystyti (duomenys neskelbtini), projektą, o kitose patalpose būtų gyvenusi. Iš teismo eksperto K. Kumpino ataskaitos matyti, kad tai yra suma, neviršijanti 100 000 Eur/vieno rūsio pardavimas. Neaišku, kokiomis lėšomis ieškovė būtų pasiekusi tokio lygio namo įrengimą, kuris buvo pasirinktas ir pademonstruotas konsultacijoje.
1.18. Ieškovė G. L. nurodo melagingas aplinkybes, jog ji bandė pardavinėti (duomenys neskelbtini) sklypą, kad jai to padaryti nepavyko, kad atsirado UAB „Sakinta“, kuri nupirko už žemą kainą. Tai patvirtina ir civilinių bylų Nr. e2-10571-937/2022 ir Nr. e2-2462-820/2022 medžiaga. UAB „Ronedus“ savo ieškinyje nurodo, jog UAB „Ronedus“ buvo tas „pirkėjas“, kuris ir ketino įsigyti sklypą (duomenys neskelbtini), o ne UAB „Sakinta“ buvo tas tikrasis pirkėjas. Buvo netgi iš anksto sutartas terminas, kad po to, kai UAB „Sakinta“ nupirks G. L. sklypą, jį iki 2021 m. gegužės 26 d. dienos įsipareigoja perleisti UAB „Ronedus“. Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini), sklypas UAB „Ronedus“ buvo perleistas iki nurodytos/sutartos datos. UAB „Ronedus“ vienintelis akcininkas, darbuotojas, direktorius yra R. A., kuris yra ieškovės G. L. (duomenys neskelbtini). Iš nurodomų bylų dokumentų matyti, kad G. L. organizavo visą (duomenys neskelbtini), pardavimą ir pirkimą. Pačioje 2021 m. kovo 26 d. intelektinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad UAB „Sakinta“ yra tik paslaugų teikėjas, o UAB „Ronedus“ užsakovas. Intelektinių paslaugų sutarties 1.2.2. ir 1.2.3. punktuose nurodyta, kad UAB „Sakinta“ yra tik tarpininkas, galinti padėti finansavime ir žemės sklypus, tarp jų ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), be jokių išlygų perleis UAB „Ronedus“. Kitaip tariant, G. L. dar iki 2021 m. kovo 31 d. sandorio oficialiai priklausęs sklypas (duomenys neskelbtini), ir toliau faktiškai liko jos dispozicijoje. G. L. UAB „Sakinta“ pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 31 d., o tuo tarpu UAB „Sakinta“, dar net nebūdama (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininke, jau 2021 m. kovo 26 d. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), su UAB „Ronedus“. UAB „Ronedus“ nevykdant prievolės pagal intelektinių paslaugų sutartį, UAB „Sakinta“ kreipėsi į teismą dėl skolos iš pastarosios priteisimo. UAB „Sakinta“ ieškinyje atskleidžia šias faktines aplinkybes: „2021 m. sausio mėnesį į UAB „Sakinta“ kreipėsi tretysis asmuo G. L. dėl tarpininkavimo apsaugant nuo priverstinio išieškojimo veiksmų jai nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). <...> Atsižvelgiant į tai, kad turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kredito unijai „Taupa“, G. L. ieškojo galimybių refinansuoti aukščiau aprašytas paskolos sutartis. Be to, G. L. ieškojo finansavimo tam, kad galėtų įsigyti kitą, jau su minėtu sklypu besiribojantį sklypą, t. y. žemės sklypą, kurio adresas: (duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina, kad G. L. visiškai nesijautė prarandanti (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, priešingai, ji turėjo finansinių galimybių, pasinaudodama UAB „Ronedus“ įsigyti dar vieną šalia esantį, besiribojantį sklypą. Visa tai iš esmės paneigia visą ieškovės reikalavimą, susijusį su tuo, kad tariamai ji patyrė nuostolius, parduodama (duomenys neskelbtini), sklypą tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
4. Atsakovė I. T. nurodė palaikanti visus jos sutuoktinio ir jo atstovės argumentus, prašė bylą nagrinėti jai procese nedalyvaujant.
5. Atsakovas R. V. viso proceso metu palaikė atsakovo V. T. ir jo atstovės argumentus, nurodė su reikalavimais nesutinkantis. Savo nesutikimą su ieškiniu grindžia ir šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:
5.1. Kadangi ieškovė žalą skaičiuoja nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., o ieškinį teismui pateikė 2021 m. gruodžio 9 d., ji praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
5.2. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-4423-661-2017 patvirtinus taikos sutartį, Jungtinės veiklos sutartys buvo nutrauktos šalių susitarimu, o tai reiškia, kad šalys tokiu atveju yra atleidžiamos nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis). Iš civilinės bylos Nr. e2-4423-661-2017 matyti, kad: 1) atsakovai priešieškinyje siūlė/reikalavo nutraukus Jungtinės veiklos sutartį, grąžinti ieškovei jos visas investicijas/įnašą į jungtinę veiklą; nors ieškovė dėl negalėjimo naudotis 154 000 Eur, prašo atlyginti žalą, kurią sudaro 40 276,16 Eur kompensacinės palūkanos, tačiau ji pati nesutiko gauti savo 154 000 Eur įnašą atgal, o pasirinko (jau egzistuojant Jungtinės veiklos sutarties pažeidimui) įgyti turtines teises į dar nebaigtą statybą už jos teismui ieškinyje nurodytą įnašą, kurio dydžio atsakovai neginčijo; 2) ieškinyje nurodė melagingus teiginius, kad ji 154 000 Eur įnašą finansuoja paskolos, gautos neva nepalankiomis sąlygomis iš kredito unijos „Taupa“ lėšomis, kurios būtų palankesnės, jei būtų užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu, nors paskola iš kredito unijos „Taupa” yra užtikrinta nekilnojamo turto įkeitimu ir įnašo į Jungtinės veiklos sutartį iš paskolos, gautos iš kredito unijos „Taupa”, ji negalėjo formuoti, nes paskola buvo gauta vėliau; 3) prie minėto ieškinio pateiktame prašyme dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ieškovė nurodė, kad planuoja artimiausiu metu parduoti turtines teises į (duomenys neskelbtini).
5.3. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad ieškovė turėjo veiksmų laisvę, kuri būtų leidusi išvengti žalos dėl (duomenys neskelbtini): 1) ji turėjo neapribotą galimybę parduoti savo turtines teises į (duomenys neskelbtini), ir ketino tai padaryti dar 2017 metais; 2) pati ieškovė atsisakė po Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo atgauti savo 154 000 Eur įnašą; 3) iš ieškovės ieškinio matyti, kad jai buvo žinomos aplinkybės apie atsakovo R. V. praeitį, ieškovė dar 2017 m. atsakovą kaltino psichologinio bei fizinio smurto naudojimu (su kuo atsakovas nesutinka); 4) iš ieškovės ieškinio (15, 16 punktų) matyti, kad ji pati dar 2017 m. I pusmetyje žinojo/galėjo žinoti, jog jos dalyvavimas projekte (duomenys neskelbtini), yra rizikingas, ką ieškovė tvirtina ir ieškinyje teigdama, kad neva gelbėdama 54 000 Eur investicijas, ji investavo dar 100 000 Eur kaip įnašą į jungtinę veiklą ir dar suteikė virš 186 137,50 Eur paskolos, su kuo nesutiktina.
5.4. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-132-913/2021 pateikė reikalavimus ir įrodinėjo faktą, kad neva atsakovams dėl (duomenys neskelbtini), paskolino 186 137,50 Eur. Vilniaus apygardos teismas sprendimu, kuris įsiteisėjęs, reikalavimą Valerijaus ir I. T. atžvilgiu atmetė, o atsakovo R. V. atžvilgiu atmetė 2/3 reikalavimų.
5.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A-602-949-14 patvirtina, kad ieškovė realiai neužsiėmė individualia veikla, nes iki 2016 metų pabaigos nebuvo pardavusi jokių nekilnojamojo turto objektų, ir, priešingai nei teigia, nuosavybės teisę į statybos būdu sukurtą turtą (duomenys neskelbtini), įgijo 2005 metais, tačiau iki 2016 metų vyko teisminiai ginčai. Ieškovė nutylėjo, kad iš gautų 404 000 Eur pajamų, ji 122 772,53 Eur turėjo išmokėti (duomenys neskelbtini), bendraturčiams. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-930-186/2015 konstatuotas faktas, kad palėpės patalpos (duomenys neskelbtini), rekonstruotos ir pripažintos tinkamomis naudotis dar 2005 metais. Ieškovė taip pat meluoja, kad palėpės patalpos (duomenys neskelbtini), buvo įrengtos jos pastangomis. Ieškovė neįdėjo nė lito į šios palėpės statybą, ji buvo finansuota UAB „Saudema”, kuri buvo įtraukta į bylinėjimosi procesą ir jo pabaigoje įregistravo 10 butų (duomenys neskelbtini), ir savo nuosavybės teisę į juos.
5.6. Per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėn., kai atsakovai kreipėsi į Statybos priežiūrą atliekančią instituciją dėl (duomenys neskelbtini), nebaigtos statybos įteisinimo, iki šiol atsakovai ieškovės iniciatyva buvo įtraukti į didelį kiekį teisminių procesų. Taip ieškovės iniciatyva, prirašius eilę skundų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos prasidėjo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2A-446- 656/2020) panaikinimo. Procese ieškovė iš pradžių įstojo atsakovų pusėje, tačiau vėliau pakeitė nuomonę, ir pateikė ieškinį, kuriuo prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti. Byla baigėsi tuo, kad leidimas paliktas galioti, o ieškovės ieškinys atmestas.
5.7. Be to, ieškovė, siekė taikos sutarties, patvirtintos 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2017 peržiūrėjimo. Jos ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3570-430/2018 buvo atsisakyta priimti kaip tapatų. Nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo (civilinė byla Nr. 2-971-186/2018). Civilinėje byloje Nr. e2-3570-430/2018, priešingai nei civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021, ir priešingai nei teigia ieškinyje šioje byloje, ieškovė teigė ne skolinusi pinigus atsakovams, o su jų žinia investavusi į (duomenys neskelbtini), tikslu padidinti jai tenkančią turto dalį. Taip pat šioje byloje (Nr. e2-3570-430/2018) ji melagingai nurodė, jog paraleliai Jungtinės veiklos sutarčiai sumokėjo 15 500 Eur, nors civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021 buvo nurodyta, jog 15 000 Eur pavedimas patenka į 54 000 Eur įnašo į jungtinę veiklą sumą.
5.8. Ieškovė inicijavo proceso atnaujinimo bylas dėl taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, panaikinimo. Visose iš jų (kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-3570-430/2018) ieškovė reikalavo taikyti atsakovų turto areštą. Vienais atvejais jis buvo patenkintas, vėliau panaikintas apeliacinės instancijos teismo, kitais atvejais jis nebuvo patenkintas, ieškovė skundė visus jos prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimus.
5.9. Tai reiškia, kad ieškovė nuolat siekė riboti atsakovų galimybes baigti (duomenys neskelbtini), projektą: 1) turėjo tikslą apriboti atsakovų nuosavybę, kad jie neturėtų galimybių nei ją ar jos dalį parduodami ar įkeisdami užsitikrinti taikos sutarties vykdymo finansavimo šaltinį; 2) ieškovė reikalavo panaikinti taikos sutartį tuo pačiu metu, kai reikalavo jos vykdymo; 3) ieškovė, reikalaudama taikos sutarties vykdymo tuo pačiu metu reikalavo statybos leidimo panaikinimo.
5.10. Inicijavusi civilinę bylą Nr. e2-1232-912/2021, ieškovė siekė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą (prašymai atmesti) ir šioje byloje ieškovė taip pat prašė taikyti atsakovų turto areštą. Tai reiškia, kad bet kokie atsakovų veiksmai, susiję su (duomenys neskelbtini), objekto turtinių teisių įkeitimu/pardavimu bet kada gali būti įvertinti kaip neva esamų ieškovės nurodomų skolų, paskolų ir žalos, vengimu, ir realiai atima iš atsakovų galimybes finansuoti darbus (duomenys neskelbtini), bei vykdyti taikos sutartį. Neįmanoma įvykdyti taikos sutartį, kai vienas iš jos dalyvių nuolat reikalauja tai ją panaikinti, tai apriboti atsakovų teises naudoti savo turtą tikslu gauti finansavimo šaltinį taikos sutarties vykdymui.
5.11. Ieškovei buvo siūlomi įvairūs variantai dėl (duomenys neskelbtini), problemų sprendimo. Ieškovei buvo siūloma išpirkti T. dalį, parduoti jiems jos dalį, bendrai parduoti visą nebaigtą objektą ir pasidalinti gautas pajamas. Ieškovė tai sutikdavo, tai persigalvodavo, tai keisdavo susitarimų sąlygas, dėl ko T. prarado galimybę tarpusavio nuolaidų būdu, kooperuojantis ir bendradarbiaujant rasti ir realizuoti taikos sutarties dalyvių interesus atitinkančią išeitį.
5.12. Atsakovas R. V. buvo radęs viso objekto (duomenys neskelbtini), pirkėjus, ieškovė buvo davusi sutikimą, tačiau dieną, kai reikėjo notariškai tvirtinti sandorį, ieškovė neatvyko. Atsakovas asmeniškai įleisdavo į (duomenys neskelbtini), objektą ieškovės nusamdyto brokerio prašymu ar jos pačios prašymu, galimus jos rūsių ar viso objekto ar dalies objekto pirkėjus. T. būtų sutikę ir su mažiau jiems palankiomis viso/dalies (duomenys neskelbtini), objekto pardavimo sąlygomis, kad tik atsikratytų ieškovės ir jų įtraukimo į nesibaigančias bylas.
Šalies argumentai
5.13. Ieškovės ieškinyje nurodytos atsakovo SMS žinutės yra išimtos iš konteksto, nes ji nepateikė savo atsakovui siųstų žinučių. Ieškovė nuolat provokuoja atsakovą R. V., įtraukdama jį į (duomenys neskelbtini), projektą, kuris net nėra jo.
5.14. Nagrinėjamu atveju nėra galima solidari atsakomybė. Atsakovas R. V. nebuvo Jungtinės veiklos sutarties dalyvis. Jis taip pat nebuvo ir atsakovu civilinėje byloje, kurioje 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtinta taikos sutartis, neturi prisiėmęs jokių įsipareigojimų.
5.15. Nors ieškovė teigia, kad be investitoriaus pritraukimo ji turėjo ir verslo planą, jog parduos (duomenys neskelbtini), žemės sklypą gavusi statybos leidimą, tačiau iš ieškovės ieškinio akivaizdu, kad ji nesiėmė jokių (duomenys neskelbtini), projektavimo darbų ir šiam tikslui nepanaudojo nė euro iš tikslinės kredito unijos „Taupa“ paskolos.
5.16. Ieškovė teigia, kad savo noru dar 2016 metais pardavusi savo gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), kas yra vienas kambarys bendrabučio tipo name, patyrė žalą persikrausčiusi į 2 kambarių butą naujos statybos name (duomenys neskelbtini), mokėdama nuomos mokestį. Atsakovai nėra niekaip atsakingi už ieškovės sprendimą parduoti savo būstą, keisti gyvenamąją vietą. Pati ieškovė teigia turėjusi didelę sumą pinigų, kad galėtų vystyti net du nekilnojamojo turto objektus, tačiau nusprendė gyventi nuomojamame bute, kurį pati pasirinko; o (duomenys neskelbtini), nei sau, nei kitam buto nepastatė per 4 metus. Ieškovė tikėjosi nepatyrusi išlaidų gauti 519 000 Eur, arba tikėjosi vietoje to, kad gyventų 2 kambarių naujos statybos name (duomenys neskelbtini), gyventi be jokių jos pačios patirtų išlaidų būsto įsirengimui rūsyje (duomenys neskelbtini).
5.17. Ieškovė sąmoningai nenurodo realios savo rūsių (duomenys neskelbtini), vertės, nenurodo kokias išlaidas ji turėjo patirti, kad pasiektų (duomenys neskelbtini), žemės sklypo išvystymo iki statybos leidimo gavimo. Ieškovė neatskleidžia priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir savo pačios veiksmų koreliacijos su jos „verslo“ rezultatu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
7. Tarp ieškovės G. L. (Partneris A) ir atsakovų V. T. ir I. T. (Partneris B) 2016 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią šalys susitarė įgyvendinti investicinį projektą, susijusį su (duomenys neskelbtini), esančio dvibučio gyvenamojo namo statyba pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paruošė UAB „Architekton“. Sutarties 1 punkte šalys numatė, kad partneriai, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, Projektą įsipareigoja įgyvendinti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.; dvibučio gyvenamojo namo patalpų projektinis plotas turti atitikti Lentelę Nr. 1., statybos darbų sudėtis turi atitikti Lentelę Nr. 2. Sutarties 2 punktu partneriai įsipareigojo iki 2017 m. vasario 20 d. įregistruoti partnerių bendrąją dalinę nuosavybę į nebaigtą statyti statinį ir Partneriui B priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, nustatant, kad Partneriui A priklauso 10581/61886 idealioji dalis nebaigto statyti statinio ir 10581/123772 idealioji dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Partneriui B priklauso 51305/61886 nebaigto statyti statinio ir 51305/123772 idealioji dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Jungtinės veiklos sutarties 3 punkte numatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa tai, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Sutarties 4 punktu partneriai konstatavo: 1) Partneris A, kaip įnašą į bendrą veiką, tiesiogiai sumokėjo Partneriui B 15 500 Eur (2016 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0293320160810002400000006) ir kaip įnašą į bendrą veiklą, per Partnerio B atstovą R. M., 2016 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo Partneriui B 38 500 Eur, t. y. Partneris A sumokėjo Partneriui B 54 000 Eur; 2) Partneris B šia sutartimi įneša į bendrą veiklą šiam partneriui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; 3) Partneris B šia sutartimi taip pat įneša į bendrą veiklą Projektą bei teises ir pareigas, kylančias iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Partneris B įsipareigoja savo ir Partnerio A lėšomis, nurodytomis sutarties 4.1 punkte, iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. atlikti statybos darbus, nurodytos sutarties 1 punkte, užtikrinant bei garantuojant, kad namo ir žemsės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė atititikų šios sutarties 1 punkte nurodytus duomenis.
9. Tarp ieškovės ir atsakovų V. T. ir I. T. 2017 m. vasario 27 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, kurio 1 punkte šalys susitarė, kad prie Jungtinės veiklos sutarties prisijungia Partneris C (G. L.). Susitarimo 2 punktu šalys papildomai susitarė, kad Partneriui C priklauso 10583/61886 idealioji dalis nebaigto statyti statinio ir 10583/123772 idealioji dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Susitarimo 4 punktą šalys išdėstė naujai, papildomai nurodydamos, kad Partneris C, kaip įnašą į bendrą veiklą, per patnerio B atstovą R. M. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo Partneriui B 100 000 Eur (Susitarimo 4 punkto 3 papunktis).
10. Į bylą pateikti antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. gegužės 30 d. – birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-17-1858 bei 2017 m. liepos 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-17-1872, kuriais konstatuotos faktinės aplinkybės dėl statinio (duomenys neskelbtini), būklės (kokie statybos darbai atlikti).
11. Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. T. ir I. T., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys R. M., D. C., notarė Liudmila Mackevičienė, prašydama, pripažinti galiojančiu sandorį JVS2017; remiantis JVS2016 (2.1 punktu) ieškovei iš atsakovų V. T. ir I. T. priteisti 10 000 Eur baudą; nustatyti, kad atsakovams per 10 dienų neįvykdžius pagal šio prašymo 2 punktą teismo patenkinto reikalavimo, už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytos dalies skaičiuojamos 0,05 proc. dydžio palūkanos; pripažinti JVS2016 ir JVS2017 nutrauktomis ieškovės reikalavimu dėl esminių kito partnerio (atsakovų) padarytų pažeidimų (CK 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktas): žymiai praleisto nekilnojamojo turto registracijos ieškovės vardu termino, informacijos Ieškovei neteikimo, taip pat be Ieškovės sutikimo į faktiškai tą pačią (tam pačiam tikslui skirtą ir dėl to paties dalyko sudaroma) jungtinę veiklą įtraukto naujo asmens; įpareigoti trečiąjį asmenį VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/123772 dydžio idealiąją žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; įpareigoti trečiąjį asmenį VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/61886 dydžio idealiąją dalį nebaigto statyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti apsimestiniu, taip pat prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl niekiniu ir negaliojančiu, 2017 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų ir D. C. sudarytą jungtinės veiklos sutartimi įtvirtintą sandorį, patvirtintą Vilniaus m. 17ojo notaro biuro notarės Liudmilos Mackevičienės; pripažinti, kad atsakovai per trečiąjį asmenį R. M. sudarė sandorį dėl paskolos ir ieškovei skolingi bei iki 2017 m. gruodžio 14 d. privalo grąžinti 15 400 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtinta G. L., V. T., I. T., D. C., R. M., 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartis, kuria nutraukta šalis siejusi jungtinės veiklos sutartis ir suderėta dėl šalių tolesnių įsipareigojimų.
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 išaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytą prievolę turi atlikti atsakovai V. T. ir I. T.; prievolė turėjo būti atlikta iki 2018 m. gegužės 6 d.
13. Antstolis Donatas Kisielius vykdomojoje byloje Nr. 0174/21/01423 vykdo nepiniginio pobūdžio išieškojimą: I. T. ir V. T. įpareigoti atlikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 4423-661/2017 patvirtintos taikos sutarties 7 punkte bei 7.1. punkte nurodytus veiksmus: 1) „Dvibučiame gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbus, nurodytus Lentelėje Nr. 2.; 2) „VĮ Registrų centras įregistruoti dvibučio gyvenamojo ir butų Nr. 1 ir Nr. 2, statomų pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojant atsakovų V. T., I. T., ieškovės L. L. ir trečiojo asmens D. C. dalinės nuosavybės teises į minėto namo butus Nr. 1 ir Nr. 2, nustatant atsakovų V. T., I. T., ieškovės L. L. ir trečiojo asmens D. C. idealias dalis nuosavybėje sutinkamai su Lentele Nr. 3. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 išaiškinta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytą prievolę turi atlikti skolininkai V. T. ir I. T.; prievolė turėjo būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 6 d. Antstolis 2021 m. lapkričio 8 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkai I. T. ir V. T. neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 nustatyto įpareigojimo.
14. Ieškovė pateikė skolos raštelius, kuriuose nurodoma, kad R. M. iš G. L. pasiskolino 25 000 Eur (2015 m. spalio 27 d. raštelis); 3 000 Eur už butą (duomenys neskelbtini) (2015 m. lapkričio 1 d. raštelis). 2016 m. rugsėjo 12 d. skolos rašteliu R. M. nurodė, kad iš G. L. pasiskolino 30 000 Eur; už anksčiau pasiskolintus 55 000 Eur jis įsipareigojo įforminti (duomenys neskelbtini) esančio buto 100 kv. m A bloko pirmą aukštą. 2016 m. spalio 1 d. skolos raštelyje R. M. nurodė, kad iš G. L. pasiskolino 20 000 Eur; bus grąžinti – 2017 m. spalio 1 d. 2016 m. lapkričio 24 d. skolos rašteliu R. M. nurodė, kad iš G. L. pasiskolino 2 000 Eur statybai (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 30 d. rašteliu pasiskolino 3 000 Eur; 2016 m. gruodžio 5 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2016 m. gruodžio 19 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2016 m. gruodžio 20 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2016 m. gruodžio 23 d. rašteliu pasiskolino 11 000 Eur (P. S. (duomenys neskelbtini)); 2016 m. gruodžio 29 d. rašteliu pasiskolino 500 Eur (statyboms (duomenys neskelbtini)); 2017 m. sausio 9 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2017 m. sausio 21 d. rašteliu pasiskolino 9 600 Eur; 2017 m. vasario 3 d. rašteliu pasiskolino 25 000 Eur (statyboms (duomenys neskelbtini)); 2017 m. kovo 22 d. – 1 000 Eur, 2017 m. balandžio 5 d. – 1 000 Eur, 2017 m. balandžio 5 d. – 500 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. – 3 400 Eur, iš viso – 5 900 Eur + 5 000 Eur + 4 500 Eur, pasiskolinta su 18 proc. metinėmis palūkanomis, įsipareigojo grąžinti – 2017 m. gruodžio 14 d.; 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2017 m. spalio 20 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2017 m. spalio 23 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2017 m. spalio 30 d. rašteliu pasiskolino 3 000 Eur; 2017 m. lapkričio 13 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2017 m. lapkričio 14 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2017 m. lapkričio 17 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2017 m. lapkričio 29 d. rašteliu pasiskolino 500 Eur; 2018 m. sausio 10 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2018 m. vasario 12 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2018 m. vasario 25 d. rašteliu pasiskolino 150 Eur (statyboms (duomenys neskelbtini)); 2018 m. kovo 2 d. rašteliu pasiskolino 150 Eur; 2018 m. kovo 10 d. rašteliu pasiskolino 600 Eur; 2018 m. kovo 15 d. rašteliu pasiskolino 200 Eur; 2018 m. kovo 26 d. rašteliu pasiskolino 300 Eur. R. M. 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 2 d., 2017 m. rugsėjo 3 d., 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. rugsėjo 9 d., 2017 m. rugsėjo 10 d., 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. išdavė G. L. paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 2 500 Eur sumai kiekvienas ir 2017 m. rugsėjo 8 d. – 500 Eur sumai; taip pat 2017 m. spalio 19 d. – 9 000 Eur sumai. Ieškovė pateikė 2016 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo pavedimo kopiją dėl 15 500 Eur sumos pervedimo I. T.; mokėjimo paskirtis – paskola žemės pirkimui. Ieškovė 2017 m. spalio 21 d. UAB „Domus Familiaris“ mokėjimo pavedimu pervedė 1 683,01 Eur; mokėjimo paskirtis – DO Nr. 6823.
15. Šių dokumentų turinys įvertintas kitoje civilinėje byloje. Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti solidariai iš atsakovų R. M., I. T. ir V. T. 111 200 Eur paskolų, 42 753,57 Eur palūkanų, 73 887,54 Eur nepagrįstai gautų lėšų; 2) įpareigoti atsakovus pateikti ieškovei namo, statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbo projekto, darbų vykdymo žurnalo ir statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopijas; 3) įpareigoti atsakovus nekliudyti ieškovei patekti į statybvietę ir statomą namą (duomenys neskelbtini); 4) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji atsakovams sumokėjo nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. 166 383,01 Eur už norimą įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat statomo namo dalį, o 111 200 Eur ieškovė atsakovams paskolino. Iš viso atsakovai iš ieškovės gavo 277 583,01 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021 ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo R. M. 66 900 Eur skolą, 9 856,69 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas, 1 123,46 Eur bylinėjimosi išlaidas; įpareigojo atsakovą V. T. pateikti ieškovei G. L. namo (duomenys neskelbtini), statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją; kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-434-516/2022 paliko nepakeistą.
16. Tarp ieškovės (pirkėja) ir R. V. bei E. V. (pardavėjai) 2017 m. sausio 3 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė už 193 600 Eur (160 000 Eur + 33 600 Eur PVM) įsigijo du žemės sklypus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartyje padaryta žyma: Sudaryta preliminarioji sutartis (G. L.); Įregistravimo pagrindas: Preliminarioji sutartis, 2016 m. birželio 16 d., Nr.; Susitarimas, 2016 m. rugpjūčio 11 d., Nr.; Susitarimas, 2016 m. spalio 26 d., Nr. ; Susitarimas, 2016 m. gruodžio 8 d., Nr. Įrašas galioja nuo 2016 m. gruodžio 13 d. Iš ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. matyti, kad ieškovė E. V. 2016 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo 60 000 Eur avansą, 2016 m. gruodžio 7 d. – 45 000 Eur avansą, 2016 m. gruodžio 21 d. – 5 000 Eur avansą.
17. Ieškovės užsakymu UAB „STUDIJA PS“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. parengė projektinius pasiūlymus, objektas – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Ieškovė pateikė duomenis iš Info statybos dėl (duomenys neskelbtini) objekto projektinių pasiūlymų suderinimo 2020 m. liepos 7 d. Projektavimo stadija baigta nebuvo.
18. Tarp ieškovės ir kredito unijos „Taupa“ 2017 m. kovo 21 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2017/03/21, pagal kurią ieškovei buvo suteikta 112 000 Eur paskola turto įsigijimui, projektavimo ir paruošiamiesiems darbams. Paskolos grąžinimas užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Be to, tarp ieškovės ir kredito unijos „Taupa“ 2017 m. kovo 23 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2017/03/21/1, pagal kurią ieškovei buvo suteikta 56 000 Eur paskola statybos darbams. Paskolos grąžinimas užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), antriniu įkeitimu.
19. Kredito unija „Taupa“ 2021 m. liepos 20 d. rašte Nr. 2-830/21 ieškovei nurodė, kad: 1) 2017 m. kovo 21 d. dienos paskolos suteikimo sutartimi Nr. 2017/03/21 buvo suteikta 112 000 Eur paskola skirta turto įsigijimui, projektavimo ir paruošiamiesiems darbams; 2021 m. balandžio 1 d. paskola uždaryta. Už paskolą palūkanų sumokėta 24 870,94 Eur, delspinigių – 607,93 Eur; 2) 2017 m. kovo 23 d. dienos paskolos suteikimo sutartimi Nr. 2017/03/21/1 buvo suteikta 56 000 Eur paskola skirta statybos darbams; 2021 m. balandžio 1 d. paskola uždaryta. Už paskolą palūkanų sumokėta 12 814,29 Eur, delspinigių – 305,04 Eur. Už raštų siuntimą dėl įsipareigojimų nevykdymo sumokėta 160 Eur, už paskolų sutarčių suteikimo ir sąlygų keitimo administracinius mokesčius sumokėta 928 Eur.
20. Ieškovė pateikė kredito unijos „Taupa“ sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 29 d. iki 2021 m. spalio 29 d., nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. spalio 28 d. dėl su paskolos sutartimis susijusių mokėjimų (įmokų, palūkanų, delspinigių).
21. Tarp ieškovės (pardavėja) ir UAB „Sakinta“ (pirkėja) 2021 m. kovo 31 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė UAB „Sakinta“ žemės sklypą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 171 578 Eur (su PVM) (sutarties 2.1, 3.1, 3.2 punktai). Pagal sutarties 4.1. punktą dalį kainos – 141 800 Eur, pirkėja įsipareigojo sumokėti į pardavėjos sąskaitą, esančią kredito unijoje „Taupa“, nurodant, kad ši pinigų suma yra skirta padengti pardavėjos turimus įsipareigojomus kredito unijai „Taupa“ pagal 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. kovo 23 d. paskolos sutartis 2017/03/21 ir Nr. 2017/03/21/1 (4.1.1. punktas); likusią dalį – 29 778 Eur, pirkėja įsipareigojo pervesti į pardavėjos AB SEB banke esančią sąskaitą.
22. Atsakovas V. T. į bylą pateikė įrodymus, kurie, jo teigimu, pagrindžia ieškovės, UAB „Sakinta“, UAB „Ronedus“ tarpusavio sąsajas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimo: UAB „Ronedus“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-10571-937/2022; Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija; el. laišką; 2021 m. kovo 26 d. intelektinių paslaugų sutartą; 2021 m. kovo 26 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB „Sakinta“ ir UAB „Ronedus“; UAB „Ronedus“ dalyvių sąrašą su istorija; 2021 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB „Sakinta“ ir UAB „Ronedus“; UAB „Sakinta“ ieškinį UAB „Ronedus“ civilinėje byloje Nr. e2-2462-820/2022; UAB „Sakinta“ atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-10571-937/2022.
23. Ieškovės užsakymu Centro kubas 2021 m. birželio 14 d. – 2021 m. birželio 21 d. parengtoje Konsultacijoje dėl galimos rinkos kainos Nr. K-21-06-14-IR64 nurodyta, kad nustatyta konsultacijos objekto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), galima rinkos kaina 2021 m. birželio 14 d., darant prielaidą, jog yra išduotas daugiabučio gyvenamojo namo statybą leidžiantis dokumentas bei paruoštas daugiabučio gyvenamojo namo projektas, yra 519 000 Eur.
24. Teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi byloje skyrė nekilnojamojo turto – objektų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę.
25. Teismo ekspertas Kastytis Kumpinas pateikė 2023 m. vasario 7 d. ekspertizės aktą Nr. 23-02-07 KK dėl nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo. Ekspertas, pasisakydamas dėl jam suformuluoto klausimo „Kokia buvo šiuo metu nebaigto statyti (duomenys neskelbtini), rūsių vertė 2018 m. gegužės 1 d.?“ nurodė, kad pagal pateiktą teismo klausimą nėra labai aišku, kokiam nekilnojamajam daiktui nustatyti rinkos vertę, nes atskirai tokio nekilnojamasis turtas kaip „rūsys“ nėra, todėl ekspertas, atsakydamas į šį teismo pateiktą klausimą, nustatė 0,3406 dalies Buto Nr. 1, t. y. 105.81 kv. m ploto iš numatomo 310,65 kv. m bendro ploto rinkos vertę ir 0,3200 dalies Buto Nr. 2, t. y. 97,59 kv. m ploto iš numatomo 304,95 kv. m bendro ploto rinkos vertę, kaip numatyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje, t. y. nekilnojamųjų daiktų skirtų G. L. asmeniniam naudojimui, nes šių minėtų butų dalys pagal šioje minėtoje teismo nutartyje sudarytoje taikos sutartyje yra pateikti kaip esantys rūsio patalpose. Ekspertas pateikė šias išvadas: 1) vertinamo nekilnojamojo turto (vertinamos Buto Nr. 1 dalies, t. y. 105 81 kv. m ploto) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2018 m. gegužės 1 d. buvo 73 200 Eur; 2) vertinamo nekilnojamojo turto (vertinamos Buto Nr. 2 dalies, t. y. 97,59 kv. m ploto) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2018 m. gegužės 1 d. buvo 67 500 Eur. Teismo ekspertas, atsakydamas į teismo suformuluotą klausimą „Kokia vertė būtų 2022 m. birželio 1 d., darant prielaidą, jog dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), būtų 100 procentų baigtumo, būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir būtų įregistruotos ieškovės daiktinės teisės į daiktą kartu su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatyta naudojimosi daiktu tvarka?“ pateikė šias išvadas: 1) vertinamo nekilnojamojo turto (vertinamos Buto Nr. 1 dalies, t. y. 105,81 kv. m ploto) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2022 m. birželio 1 d. būtų 96 000 Eur; 2) vertinamo nekilnojamojo turto (vertinamos Buto Nr. 2 dalies, t. y. 97,59 kv. m ploto) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2022 m. birželio 1 d. būtų 88 500 Eur.
26. Teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė pateikė teismui nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. IK-18/2022 dėl nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo. Ekspertė, pasisakydama dėl jai suformuluoto klausimo „Kokia buvo 0,2428 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita, naudojimo būdas: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. kovo 31 d., darant prielaidą, jog būtų buvęs išduotas gyvenamojo daugiabučio namo statybą leidžiantis dokumentas pagal projektinius pasiūlymus suderintus Infostatyboje Registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)?“, pateikė išvadą, kad turto rinkos vertė buvo 308 000 Eur.
27. Ieškovė pateikė užsakovo UAB „Sakinta“ iniciatyva UAB „Jungtinis verslas“ atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą (2022 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. AN22/1013/01N), kur nurodyta, kad vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė apskaičiuota, taikant liekamąjį (lyginamojo, išlaidų (kaštų) ir pajamų metodų derinį) metodą, 2022 m. spalio 13 d. dieną yra 709 000 Eur.
28. Ieškovės užsakymu UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pateikė konsultaciją dėl turto nuomos kainos rinkoje Nr. K-23-03-23-I148, kurioje numatyta, kad vertinimo objektas: 1) 3238/20000 žemės sklypo dalis (3 238 arai iš 20,00 arų), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo paskirtis – kita; naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.; 2) dvibučio gyvenamojo namo dalis, esanti cokoliniame aukšte (faktiškai naudojamas kaip pirmas), sudaranti 105,81 kv. m plotą. Pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (remiantis kadastrine byla reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos metai 2016-2018, registruotas 74 proc. baigtumas, aukštų skaičius – du su cokoliniu (faktiškai 3); 3) dvibučio gyvenamojo namo dalis, esanti cokoliniame aukšte (faktiškai naudojamas kaip pirmas), sudaranti 97,59 kv. m plotą. Pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (remiantis kadastrine byla reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos metai 2016-2018, registruotas 74 proc. baigtumas, aukštų skaičius – du su cokoliniu (faktiškai 3). Objekto adresas: (duomenys neskelbtini). Išvada: 1) nustatyta nagrinėjamo turto galima nuomos kaina rinkoje, kai turtas naudojamas gyvenamajai paskirčiai, apskaičiuota 2023 m. kovo mėn. 23 d.: iš viso nuo 2018-2023 m. už du butus – 87 670 Eur; 2) nustatyta nagrinėjamo turto galima nuomos kaina rinkoje, kai turtas naudojamas komercinei paskirčiai, apskaičiuota 2023 m. kovo mėn. 23 d.: iš viso nuo 2018-2023 m. už du butus – 69 166 Eur.
29. Įrodinėdama išlaidas buto nuomai, ieškovė pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., iš kurio matyti, kad ieškovė už nuomą N. R. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2017 m. spalio 5 d. (už 12 mėn.) sumokėjo iš viso 3 600 Eur (300 Eur/mėn.). Taip pat pateikta tarp ieškovės (nuomininkė) ir D. S. (nuomotoja) 2018 m. sausio 1 d. sudaryta buto nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išsinuomojo 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); nuomos sutarties terminas – iki 2022 m. sausio 1 d. (sutarties 1.1., 3.1. punktai). Ieškovė įsipareigojo kas mėnesį nuomotojai mokėti 450 Eur dydžio nuomos mokestį plius GPM (sutarties 4.1, 4.2. punktai). Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 2021 m. birželio 17 d.). Ieškovė pateikė 2022 m. spalio 11 d. mokėjimo pavedimą Nr. 120622447, iš kurio matyti, kad ieškovė D. S. pervedė 24 800 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „už nuomos skolą pagal 2018-01-01 buto nuomos sutartį, už 2018-01-01 iki 2021-12-31“.
Dėl bylos ribų
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Šie proceso normoje nustatyti reikalavimai ieškiniui tiesiogiai susiję su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris užtikrina proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti įstatymu nustatytomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinio proceso dalyvis laisvas pasirinkti, kokiomis ir kaip naudotis proceso normų nustatytomis teisėmis. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą.
31. Šalių nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas bei atsikirtimų pagrindas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai), bei jas aiškinant suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio ir atsikirtimų pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu. Teismas, priimdamas sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų, negali jų peržengti, išskyrus civilinio proceso normų nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
32. Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu visi proceso dalyviai emocingai pasisakė įvairiais su jų tarpusavio santykiais susijusiais klausimais (kurių dalis be kita ko nagrinėti/nagrinėjami daugelyje kitų tarp šalių vykusių/vykstančių teisminių procesų), šioje byloje pareikštas ieškinys suformuluotas itin aiškiai.
33. Ieškovė prašo priteisti jai priteisti iš atsakovų solidariai 620 965,08 Eur dydžio žalos atlyginimą, nurodydama, kad ji susideda iš: 1) 40 276,16 Eur kompensacinių palūkanų dėl negalėjimo naudotis pinigais, įneštais į jungtinę veiklą (154 000 Eur) ir jų pagrindu sukurtu ekvivalenčiu nekilnojamuoju turtu (tiesioginiai nuostoliai); 2) gyvenamojo būsto nuomos išlaidos – 28 410 Eur (tiesioginiai nuostoliai); 3) 552 278,92 Eur tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų iš objekto (duomenys neskelbtini), ir susijusio su kredito unijos „Taupa“ paskolos sutartimis (a. 519 000 Eur negautų pajamų, neišvysčius kito objekto adresu (duomenys neskelbtini); b. 32 205,95 Eur paskolos palūkanos pagal ieškovės su kredito unija „Taupa“ sudarytas kredito sutartis; c. delspinigiai pagal abi kredito unijos „Taupa“ paskolų sutartis – 912,97 Eur; d. kredito unijos „Taupa“ raštų siuntimas dėl įsipareigojimų nevykdymo – 160 Eur).
34. Ieškovė nurodo, kad visus šiuo nuostolius nulėmė atsakovų neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė tuo, jog buvo pažeista Jungtinės veiklos sutartis: tyčia ir aplaidžiu būdu laiku nepastatytas Objektas ir jo dalis neperduota ieškovei, bei Objektas buvo pastatytas netinkamai ir savavališkai, nesilaikant statybos leidimo reikalavimų. Atsakovai, pažeidę Jungtinės veiklos sutartį ir laiku nepastatę Objekto ir jo dalies neperdavę ieškovei, tiesioginiu priežastiniu ryšiu nulėmė ieškovės finansinę krizę, dėl ko ieškovė negalėjo naudotis į Jungtinę veiklą įneštais pinigais (154 000 Eur) ir jų pagrindu sukurtu ekvivalenčių nekilnojamuoju turtu (tiesioginiai nuostoliai); dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė nebeturėjo lėšų vystyti kito verslo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), ir turėjo jo atsisakyti, skubiai parduodant. Tokiu būdu ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius ir negavo pajamų iš šio objekto. Atsakovų neteisėti veiksmai nulėmė tai, jog ieškovė nebeturėjo kur gyventi, todėl patyrė gyvenamojo būsto nuomos išlaidas (tiesioginiai nuostoliai). Ieškovės teigimu atsakovai V. T., I. T. ir R. V. veikė bendrai. R. V. buvo atsakovų I. ir V. T. atstovas, per jį buvo mokami ieškovės įnašai į jungtinę veiklą, jis buvo projekto koordinatorius, organizavo visus darbus, kartu su I. ir V. T. priėmė sprendimus dėl projekto įgyvendinimo, dėl to atsakovų atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos yra solidari. Ieškovė, dėstydama aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys, pažymi ir tai, kad atsakovai savo įsipareigojimų ir toliau nevykdo po teismo patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017.
35. Nagrinėjama byla yra visiškai dispozityvi ir teismo vaidmuo joje nėra aktyvus. Bylą nagrinėjančiam teismui draudžiama peržengti bylos ribas ir pasisakyti dėl reikalavimų, kurie byloje nėra reiškiami. Dėl šios priežasties teismas pasisakys dėl ieškovės pareikštų reikalavimų priteisti žalą, neperžengdamas jos pačios apibrėžto tokių reikalavimų pagrindo.
Dėl senaties
36. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, argumentuodami tuo, kad ieškovė reikalauja jai priteisti nuostolius, kuriuos skaičiuoja nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., tuo tarpu į teismą su ieškiniu ji kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 9 d., t. y. praleidusi 3 metų senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti.
37. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Reikalavimui priteisti padarytos žalos atlyginimą pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisių gynybos tikslu ieškinį pareiškė dėl, jos nuomone, neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo), neįvykdant įsipareigojimų, prisiimtų 2016 m. gruodžio 22 d. Jungtinės veiklos sutartimi, 2017 m. vasario 27 d. susitarimu dėl šios sutarties pakeitimo bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtinta taikos sutartimi. Šiuo atveju svarbu tai, kad aplinkybės ir atsakovų veiksmai (neveikimas), iš kurių ieškovė kildina jos esą patirtą žalą yra tęstiniai. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, ieškovei įrodinėjant, kad nuostolius ji patyrė dėl atsakovų neveikimo (jo (ne)teisėtumo klausimas bus aptartas toliau šiame sprendime), kuris tebesitęsia, senaties taikyti šio ginčo atveju pagrindo nėra.
Dėl sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei (ne)buvimo
39. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
40. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtinta taikos sutartimi buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 22 d. Jungtinės veiklos sutartis ir 2017 m. vasario 27 d. susitarimas dėl šios sutarties pakeitimo. Pagal savo pobūdį taikos sutartis - tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis). Šia taikos sutartimi ginčo šalys suderino ir išsprendė visus klausimus, susijusius su viena kitos atžvilgiu prisiimtais įsipareigojimais bei (ne)atliktais veiksmais pagal 2016 m. gruodžio 22 d. Jungtinės veiklos sutartį ir 2017 m. vasario 27 d. susitarimą dėl jos. Visus tuometinius bei tolesnius savo bendrus reikalus objekte (duomenys neskelbtini), suderino jau taikos sutarties nuostatomis. Taigi bet kokie reikalavimai, ieškovės kildinami iš to, kad atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal aptariamą jungtinės veiklos sutartį ir susitarimą prie jos, nelaikytini pagrįstais jau vien dėl to, kad visi su tuo susiję klausimai jau yra išspręsti teismo patvirtinta pačių šalių sudaryta taikos sutartimi ir pakartotinai sprendžiami nebegali būti. Kaip teisingai pastebi atsakovai dėl ieškovės bandymų šią aplinkybę kvestionuoti teismai jau yra pasisakę ir anksčiau (pvz., 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3570-430/2018, peržiūrėta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-971-186/2018).
41. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtinta taikos sutartimi atsakovai V. T. ir I. T. įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), įregistruoti objekto baigtumą VĮ „Registrų centras“ bei bendraturčių (tame tarpe ir ieškovės) nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Pastebėtina, kad toje pačioje byloje priimta 2020 m. spalio 13 d. nutartimi teismas papildomai išaiškino, kad prievolę ieškovės atžvilgiu pagal aptariamą taikos sutartį turi atsakovai V. T. ir I. T., o ji turėjo būti įvykdyta iki 2018 m. gegužės 6 d.
42. Kad aptariama taikos sutartis nėra įvykdyta, patvirtina tai, jog dėl jos vykdymo yra pradėtas priverstinio vykdymo procesas (vykdomoji byla Nr. 0174/21/01423), kuris neužbaigtas. Į šią bylą pateikti vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad V. T. ir I. T. neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 nustatytų įpareigojimų. Objektyvių priešingų duomenų nėra, o bet kokie atsakovų samprotavimai apie tai, kad dėl to kalta pati ieškovė, niekaip nekeičia šios aplinkybės teisinio vertinimo. Nurodyta aplinkybė pakankama konstatuoti, kad atsakovai V. T. ir I. T. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) ieškovės atžvilgiu.
43. Vertinant atsakovo R. V. veiksmų neteisėtumą pažymėtina, kad nei jungtinės veiklos sutartimi, nei teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi (iš kurių neįvykdymo ieškovė kildina žalą šioje byloje) R. V. neprisiėmė jokių asmeninių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Aplinkybė, kad R. V. santykiuose su ieškove veikė (veikia) kaip atsakovų V. T. ir I. T. atstovas reiškia, kad tarp atsakovų yra susiformavę pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnis). Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus (CK 6.759 straipsnio 1 dalis).
44. Įgaliojimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp įgaliotinio ir įgaliotojų – ir išoriniai – tarp įgaliotinio ir trečiųjų asmenų, su kuriais įgaliotinis įgaliotojų vardu ir interesais sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Šiuo atveju vidinis atsakovų pavedimo santykių turinys nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Santykiuose su ieškove atsakovas R. V. veikė atsakovų V. T. ir I. T. vardu bei interesais, dėl to jo atliktų (ar neatliktų) veiksmų pasekmės sukelia atsakovų V. T. ir I. T. atsakomybė prieš ieškovę. Nebent jis būtų atlikęs savarankiškus, su įgaliotojais nesuderintus kaltus veiksmus, išeinančius už pavedimo ribų, sukėlusius ieškovei žalos, kas šioje byloje įrodinėta nebuvo. Priešingai – atsakovų pozicija visais klausimais yra bendra ir vieninga.
45. Taigi, šiuo atveju tik atsakovai V. T. ir I. T., neįvykdę Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtinta taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, hipotetiškai galėtų būti atsakingi prie ieškovę, tačiau tam, kaip jau minėta, ieškovė privalo įrodyti ir kitas jų civilinės atsakomybės sąlygas.
- Dėl nuostolių, susijusių su ieškovės neįgyvendintu verslo projektu objekte (duomenys neskelbtini) ir kredito unijos „Taupa“ paskolos sutartimis
46. Atsakovai teigia, kad šie ieškovės nuostoliai, nei tikri, nei tariami, niekaip su jais nėra susiję. Teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.
47. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje faktiniam priežastiniam ryšiui nustatyti taikomas conditio sine qua non (būtina sąlyga, be kurios neįmanoma ką nors pradėti) testas, t. y. nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, atitinkamai nustatomas teisinis kiekvieno iš asmenų veiksmų ir kilusių padarinių teisinis priežastinis ryšys, t. y. nustatoma, ar nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Nustatant teisinį priežastinį ryšį yra sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Tokiu atveju reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 71 punktą; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019 36 punktą; 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021 25 punktą).
48. Ieškovės sprendimas įsigyti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), niekaip nesusijęs nei su jos ir atsakovų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi, nei su vėliau ją pakeitusia taikos sutartimi. Pati ieškovė nurodo, kad turėjo pakankamai lėšų tiek įsigyti šiam žemės sklypui, tiek vystyti abu nekilnojamojo turto objektus. Su atsakovais nei derintas, nei su jais bylos duomenimis kaip nors kitaip susijęs ir ieškovės sprendimas paimti dvi tikslines paskolas iš kredito unijos „Taupa“ (iš viso – 168 Eur) objektui (duomenys neskelbtini), vystyti – projektavimo ir paruošiamiesiems darbams, taip pat statybos darbams. Pastebėtina, kad 154 000 Eur, įnešti ieškovės į jungtinę veiklą objekto (duomenys neskelbtini) (ką ieškovė pati patvirtino pasirašydama taikos sutartį), buvo perduoti atsakovams anksčiau, nei ji paėmė paskolą iš kredito unijos „Taupa“. Tai, kad ieškovė vėliau skolino pinigus (iš viso 66 900 Eur) R. V., kas nustatyta teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021, nepatvirtina, priešingai - paneigia ieškovės teiginius apie tai, kad ji nuolat ir visus turimus pinigus investavo į objektą (duomenys neskelbtini), dėl to jai esą neliko pinigų objektui (duomenys neskelbtini), vystyti ir paskoloms iš kredito unijos „Taupa“ mokėti. Teismo vertinimu visa tai buvo ieškovės asmeniniai verslo sprendimai. Būdama verslininkė, kaip pati nurodo, vystanti ne pirmą nekilnojamojo turto objektą, ieškovė turėjo įvertinti visas galimas rizikas ir pati yra atsakinga už dėl nepavykusių projektų jai kilusias neigiamas finansines pasekmes.
49. Ieškovės hipotetiniai, prieštaringais teiginiais paremti svarstymai, kad atsakovams įsipareigojimus įvykdžius, ji būtų įgijusi turtą, kurį pardavusi būtų išmokėjusi iš kredito unijos „Taupa“ paimtas paskolas bei išvysčiusi kitą nekilnojamojo turto objektą ((duomenys neskelbtini)), neparemti ne tik bylos medžiaga, bet ir elementariais skaičiavimais bei logika.
50. Tai, kad ieškovė nusprendė paimti tikslines paskolas iš kredito unijos „Taupa“, o tuomet, jų pagal paskirtį nepanaudojusi, grąžinti ir taip paskolinius santykius užbaigti, niekaip nėra susiję su atsakovų neįvykdytais įsipareigojimais pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintą taikos sutartį. Juolab nėra pagrindo teigti, kad atsakovų neveikimas kaip nors susijęs su ieškovei kredito unijos „Taupa“ priskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais ir kt.
51. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad būtent tai, jog atsakovai neįvykdė taikos sutarties, nulėmė aplinkybę, jog ieškovė neišvystė objekto (duomenys neskelbtini), ir negavo iš to pelno. Ieškovė galėjo šį objektą vystyti, nes būtent tuo tikslu buvo gavusi paskolą iš kredito unijos „Taupa“, tuo tarpu to nedaryti buvo jos pačios sprendimas, kuriam atsakovų veiksmai (neveikimas) objektyviai negalėjo daryti jokios įtakos.
52. Ieškovės teiginiai, kad dėl atsakovų veiksmų ji buvo priversta parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), užuot jį vysčiusi, taip pat teismo neįtikina. Kada, kokiomis aplinkybėmis ir už kiek parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, įsigytą dar iki atsirandant atsakovų įsipareigojimams ieškovės atžvilgiu, buvo pačios atsakovės sprendimas. Dar daugiau, aplinkybė, jog ieškovė šį turtą perleido UAB „Sakinta“, kuri vėliau perleido tą patį žemės sklypą UAB „Ronedus“ (t.y. įmonei, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra ieškovės (duomenys neskelbtini)), ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sakinta“ įsipareigojimas parduoti turtą UAB „Ronedus“ buvo įtvirtintas tarp šių įmonių sudarytoje sutartyje dar iki ieškovei žemės sklypą perleidžiant UAB „Sakinta“, teismo vertinimu reiškia ne ką kita kaip pačios ieškovės asmeninį sprendimą perleisti šio projekto tolesnį vystymą (duomenys neskelbtini) vadovaujamai įmonei.
53. Apibendrinant, byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad tariama žala ieškovei būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y. nėra pagrindo konstatuoti esant tarp jų faktinį priežastinį ryšį, juolab nėra pagrindo teigti, kad tokie ieškovės esą patirti nuostoliai yra skolininkų neteisėto neveikimo, neįvykdant įsipareigojimų, prisiimtų 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtinta taikos sutartimi, rezultatas (CPK 178, 185 straipsniai).
54. Be to, teismui pagrįstų abejonių kelia ir ieškovės nurodomas jos tariamos žalo negautų pajamų forma iš projekto (duomenys neskelbtini), faktas bei dydis. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011). Šiuo gi atveju ieškovės esą iš projekto (duomenys neskelbtini), negautos pajamos dėl jo neišvystymo nurodytų kriterijų neatitinka. Net ir hipotetiškai vertinant, kad projektas būtų išvystytas iki tokio lygmens, kokio esą siekė ieškovė, byloje paskirtos ekspertizės duomenimis, jo rinkos vertė būtų 308 000 Eur, o ne 519 000 Eur, kaip nurodoma reiškiant reikalavimus šioje byloje. Tačiau svarbu ir tai, kad nėra ir negali būti jokios garantijos, jog šį objektą ieškovė būtų realiai iki tokio lygmens išvysčiusi. Tokią išvadą lemia tiek pačios ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kaip ji tai būtų padariusi, turinys, tiek tai, kad, kaip teisingai pastebi atsakovai, ieškovė neskaičiuoja ir nevertina, kokios papildomos išlaidos tam būtų reikalingos.
55. Ieškovė teigia, kad tuo atveju jei atsakovai, kaip įsipareigoję, baigtų objekto (duomenys neskelbtini), statybą, ieškovė būtų galėjusi dalyje jai priklausančių patalpų gyventi, taigi – nepatirtų išlaidų buvo nuomai.
56. Pastebėtina, kad pati ieškovė nurodė, jog butą (duomenys neskelbtini), ji nuomojasi nuo 2017 metų pradžios, nes 2016 metais pardavė paskutinį butą (duomenys neskelbtini) (objekte, kurį iškovė teigia sėkmingai išvysčiusi ir iš jo uždirbusi). Taigi, ieškovė nusprendė gyventi nuomojamame bute anksčiau nei atsirado atsakovų prievolė jai, iš kurios kildinami nuostoliai. Jau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad ieškovė nebūtų patyrusi išlaidų buto nuomai, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų, taigi nėra faktinio priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į ieškovės elgesį pasirenkant apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis formą – parduodant nuosavybės teise turėtą butą ir nuomojantis kitą, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra ir teisinio priežastinio ryšio – ieškovės patirtos išlaidos buto nuomai nelaikytinos atsakovų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis), nes jų atsiradimą lėmė pačios ieškovės pasirinkimas.
57. Teismo vertinimu, ieškovės būsto pasirinkimą galimai lėmė ir jos santykiai su nuomotoja, įvertinus tai, kad nuomos mokestis - 24 800 Eur, už visą laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-12-31 buvo sumokėtas ieškovės tik 2022 m. spalio 11 d. mokėjimo pavedimu, jau vykstant teisminiam procesui šioje byloje.
Dėl reikalaujamų kompensacinių palūkanų
58. Ieškovė nurodė, kad dėl laiku nepastatyto objekto (duomenys neskelbtini), ji negalėjo naudotis į jungtinę veiklą įneštais pinigais (154 000 Eur) ir jų pagrindu sukurtu ekvivalenčiu nekilnojamuoju turtu. Dėl to, ieškovės teigimu, atsakovai turi jai sumokėti 6 proc. metines kompensacines palūkanas.
59. Teismas pažymi, kad palūkanomis, kurias gali nustatyti įstatymai ar šalių susitarimai, užtikrinamas piniginių prievolių vykdymas (CK 6.36, 6.37 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje (kurio 2 dalis numato 6 proc. dydžio metines palūkanas verslininkams už termino praleidimą) imperatyviai nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti palūkanas praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę. Taigi akivaizdu, kad kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo specifinę prievolę – finansinį įsipareigojimą, o ne bet kokią prievolę.
60. Šiuo gi atveju atsakovai neturėjo piniginių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Pačios ieškovės pasirašytos taikos sutarties 1.3 punkte patvirtinta, kad iš 154 000 Eur, ieškovės perduotų atsakovams V. T. ir I. T. per atsakovą R. V. (M.), buvo nupirktos ir panaudotos objekto statybai statybinės medžiagos, tai pat apmokėtos projektavimo išlaidos. Jokio susitarimo dėl to, kad kokiomis nors aplinkybėmis ši suma atsakovų bus ieškovei sumokėta, bylos duomenimis nėra.
61. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kompensacinių palūkanų už termino įvykdyti nepiniginę prievolę praleidimą, ieškovė reikalauja nepagrįstai. Ieškovė prisiskaičiuotos kompensacinės palūkanos šiame kontekste negali būti laikomos jos nuostoliais, kilusiais esą dėl to, kad atsakovai laiku neužbaigė Objekto statybos.
62. Atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas, šalys dėl netesybų nesuderėjo, jų ieškovė ir nereikalauja. Į teismą pateikusi konsultaciją dėl turto nuomos kainos rinkoje (K-23-03-23-I148), ieškovė faktiškai įrodinėjo, kad jos turtas (duomenys neskelbtini), būtų vertingas, jei atsakovai statybą užbaigtų, tačiau reikalavimo priteisti negautas pajamas iš galimos šio turto nuomos nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra pareiškusi. Dėl to teismas šiais klausimais plačiau pasisakyti neturi pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63. Atsakovas V. T. pateikė įrodymus, kad jis šioje byloje patyrė 5 150 Eur bylinėjimosi išlaidas: 380 Eur už 2022 m. spalio 5 d. atstovavimą STT; 95 Eur už 2022 m. lapkričio 21 d. lydraščio parengimą ir pateikimą teismui; 665 Eur už 2023 m. kovo 29 d. pasirengimą ir atstovavimą teisme; 220 Eur už 2023 m. kovo 28 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir liudijimo išdavimo; 330 Eur už susipažinimą su ieškovės pateiktais naujais prašymais; 165 Eur už 2023 m. balandžio 7 d. nuomonę dėl ieškovės prašomos ekspertizės; 220 Eur už 2023 m. balandžio 12 d. susipažinimą su civiline byla Nr. e2-10571-937/2022; 165 Eur už 2023 m. gegužės 2 d. prašymą VĮ Registrų centras; 660 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (2023 m. gegužės 3 d.); 350 Eur už susipažinimą su ieškiniu, atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (2022 m. gegužės 3 d.); 475 Eur už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui; 475 Eur už pasiruošimą pasirengimą parengiamajame teismo posėdyje, atstovavimą 2022 m. gegužės mėn; 95 Eur už prašymo dėl ekspertizės parengimą; 475 Eur už 2022 m. birželio 23 d. parengiamąjį teismo posėdį; 190 Eur už nuomonės dėl ekspertizės parengimą; 190 Eur už pranešimą STT.
64. Atsakovas R. V. patyrė 1 000 Eur išlaidas už ekspertizės byloje atlikimą.
65. Atsakovė I. T. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos duomenų apie jos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.
66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
67. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
68. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
69. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
70. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovo V. T. prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, sprendžia, kad ne visos jos ir/ar ne visa apimtimi gali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos ir dėl to jam priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.
71. Teismas, įvertinęs atsakovui V. T. advokato padėjėjos suteiktų paslaugų, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, galimas jiems parengti laiko ir darbo sąnaudas, Rekomendacijose numatytus maksimalius šių išlaidų dydžius, tarp jų ir atlygintinų būtent už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas (80 proc.) (Rekomendacijų 2, 5, 8.2 punktai), sprendžia, kad atsakovo patirtos 475 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra būtinos ir pagrįstos, todėl jos priteistinos atsakovui iš ieškovės.
72. Atsakovas taip pat nurodo, kad patyrė išlaidas, susijusias su ekspertizės byloje skyrimu (už prašymo skirti ekspertizę, atsiliepimo (nuomonės) į ieškovės prašymą parengimą), iš viso – 450 Eur (165 Eur + 95 Eur + 190 Eur). Teismas, įvertinęs prašomų išlaidų pobūdį, jų dydį, būtinumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad atsakovui iš ieškovės yra pagrindas priteisti tik 255 Eur (160 Eur + 95 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėtina tai, kad atsakovo teismui 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateiktą nuomonę dėl ieškovės prašymo skirti ekspertizę teismas tos pačios dienos rezoliucija laikė nepateikta, kadangi ji buvo pateikta pasibaigus teismo nustatytam terminui. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus aplinkybę, kad 190 Eur išlaidos patirtos dėl paties atsakovo netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo – nesavalaikiai pateikiant teismui procesinį dokumentą, šių išlaidų patyrimo rizika tenka pačiam atsakovui ir jos nėra jam atlygintinos iš ieškovės.
73. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 570 Eur (380 Eur + 190 Eur) išlaidos, patirtos dėl atsakovo atstovavimo (ir pranešimo rengimo) STT nėra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku, šių išlaidų, kaip perteklinių ir peržengiančių bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui iš ieškovės nepriteisia.
74. Teismas, vertindamas atsakovo patirtas išlaidas už kitų procesinių dokumentų, kuriuose pateikti prašymai, atsikirtimai, paaiškinimai, paklausimų, renkant bylai reikalingus įrodymus, parengimą (95 Eur + 220 Eur + 330 Eur + 220 Eur + 165 Eur) sprendžia, kad ne visos šios išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis ir būtinomis ir/ar protingo dydžio. Nors atsakovas prašo priteisti 95 Eur išlaidas už 2022 m. lapkričio 21 d. lydraščio parengimą ir pateikimą teismui, tačiau LITEKO duomenimis nurodytą datą atsakovas teismui jokio procesinio dokumento neteikė, todėl šių plačiau atsakovo pateiktoje 2023 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SC 266 nedetalizuotų išlaidų priteisimas atsakovui iš ieškovės nėra pagrįstas. Be to, apskritai pažymėtina tai, kad tokio veiksmo, kaip lydraščio parengimas ir pateikimas teismui, apmokestinimas nelaikytinas pagrįstu, sąžiningu ir protingu.
75. Teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų pobūdį – prašymo dėl įrodymų išreikalavimo/liudijimo apie teisę gauti įrodymus, prašymo dėl įrodymų iš VĮ Registrų centras parengimą, galimas laiko ir darbo sąnaudas jiems parengti, Rekomendacijose nurodytą maksimalų šių išlaidų dydį (Rekomendacijų 5, 8.17, 8.18 punktai), sprendžia, kad už šias advokato padėjėjos atsakovui suteiktas teisines paslaugas prašomų priteisti išlaidų dydis – atitinkamai 220 Eur ir 165 Eur, nėra pagrįstas ir yra per didelis, todėl jis mažintinas iki bendros 200 Eur sumos. Dėl nurodytų priežasčių mažintinos ir 220 Eur išlaidos, patirtos dėl susipažinimo su civiline byla Nr. e2-10571-937/2022, bei 330 Eur išlaidos už susipažinimą su ieškovės pateiktais naujais prašymais – iki bendros 380 Eur sumos (190 Eur + 190 Eur) (Rekomendacijų 8.20 punktas).
76. Atsakovas taip pat prašo priteisti 2 625 Eur (665 Eur + 660 Eur + 350 Eur + 475 Eur + 475 Eur) išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą parengiamuosiuose/teismo posėdžiuose. Teismas, įvertinęs teismo posėdžių skaičių ir trukmę, galimas pasirengimo atstovauti teisme laiko ir darbo sąnaudas, taip pat tai, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, sprendžia, kad 1 300 Eur (350 Eur + 475 Eur + 475 Eur) išlaidos už advokato padėjėjos pasirengimą ir atstovavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose 2022 m. balandžio/gegužės/birželio mėn. (bendra trukmė apie 4 val., paskutiniajame parengiamajame teismo posėdyje pereita į teismo posėdį) yra per didelės (atitinkamai taikant 2021 m. IV ketvirčio VDU), todėl mažintinos iki 600 Eur bendros sumos (įskaitant galimą pasirengimo parengiamajam teismo posėdžiui trukmę). Tuo tarpu 1 325 Eur (665 Eur + 660 Eur) išlaidos už pasirengimą iš atstovavimą 2023 m. kovo 29 d. ir 2023 m. gegužės 3 ir 5 d. teismo posėdžiuose (iš viso trukmė apie 8 val.), įvertinus Rekomendacijose numatytus dydžius (Rekomendacijų 5, 8.19, 10 punktai), mažintinos iki 1 200 Eur (įskaitant galimą pasirengimo teismo posėdžiui trukmę).
77. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestus ieškovės ieškinį, atsakovui V. T. iš ieškovės iš viso priteistinos 3 110 Eur atstovavimo teisme išlaidos (CPK 98 straipsnis).
78. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams.
79. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovui R. V. priteistinos jo patirtos 1 000 Eur ekspertizės išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
80. Atmetus ieškovės ieškinį, jos šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos.
81. Ieškovei 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi (dėl ieškinio) ir 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi (dėl patikslinto ieškinio) buvo atidėtas 3 557 Eur ir 2 051 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistinas 5 608 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).
82. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (51,17 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), jos iš ieškovės priteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
83. Iš viso iš ieškovės valstybei priteistinos 5 659,17 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 110 Eur atstovavimo teisme išlaidas.
Priteisti iš ieškovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5 659,17 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.