Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-618-407/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: e2A-618-407/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01429-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Alma Urbanavičienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: G. L.
Atsakovas: V. T., I. T., R. V.

Kategorijos

2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-618-407/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01429-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 3.3.1.14 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams V. T., I. T. ir R. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. L. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. T., I. T. ir R. V. 620 965,08 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Ieškovė 2015 m. rudenį susipažino su R. V. (buvusi pavardė – M.), kuris pasiūlė investuoti lėšas į jo sumanytą investicinį projektą – daugiabučio gyvenamojo namo statybą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Nurodė, kad bendradarbiavimas vyks jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurioje dalyvaus žemės sklypo savininkai – sutuoktiniai I. T. ir V. T. Susitarta, kad ieškovės investicijos sieks 55 000 Eur ir atsakovai organizuos namo statybas ir pridavimą, o ieškovė įgys nuosavybės teisę į 100 kv. m butą statomame name ir dalį žemės sklypo.

1.2. Tarp ieškovės, tarpininkaujant R. V., su V. T. ir I. T. 2016 m. gruodžio 2 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis (toliau – JVS), pagal kurią šalys susitarė įgyvendinti investicinį projektą ir pastatyti Objektą. Pagal JVS bendrų reikalų tvarkytojais, statybos darbų organizatoriais ir vykdytojais paskirti V. T. ir I. T., darbus organizavo R. V.

1.3. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėn. V. T. ir I. T. per R. V. perdavė 54 000 Eur Objekto statybai, kurie JVS buvo įforminti kaip ieškovės įnašas į jungtinę veiklą. Tai buvo viskas, ką ieškovė pagal pirminį susitarimą turėjo įnešti į jungtinę veiklą. V. T. ir I. T. įnašas į jungtinę veiklą buvo žemės sklypas statybai, įsipareigojimų vykdymas pagal 2016 m. liepos 14 d. statybos leidimą ir statybos darbų atlikimas. Iki 2017 m. vasario 20 d. turėjo būti įregistruotos partneriams priklausančios bendrosios nuosavybės dalys į nebaigtą statyti statinį ir žemės sklypą. Objektas turėjo būti pastatytas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.

1.4. Ieškovė yra verslininkė ir verčiasi nekilnojamojo turto vystymu bei statyba. Ieškovė 2015 m. įgijo nuosavybės teisę į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogėje jos pastangomis įrengtus 14 naujos statybos butų, iš kurių 5 ketino parduoti. Pardavusi šiuos butus ieškovė gavo 404 000 Eur pajamų. Gautus pinigus ieškovė investavo į nekilnojamojo turto objektus, tarp jų ir Objektą. Ieškovė turėjo pakankamai finansinių išteklių vienu metu pradėti vystyti du nekilnojamojo turto objektus, todėl ieškovė 2016 m. pradėjo ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), įsigijimo procesus. Tačiau Objekto statybai nesiklostant sklandžiai, ieškovė turėjo papildomai į jį investuoti, kad šis verslo projektas nežlugtų, o ieškovės investicijos į šį Objektą nedingtų.

1.5. Tarp ieškovės, V. T. ir I. T. 2017 m. vasario 27 d. sudarytas susitarimas dėl JVS pakeitimo (toliau – ir Susitarimas), kuriame šalys numatė, kad partneriams priklausančios bendrosios nuosavybės dalys į nebaigtą statyti statinį ir žemės sklypą turi būti įregistruotos iki 2017 m. vasario 20 d.; ieškovė į jungtinę veiklą 2016 m. rugpjūčio 1 d. papildomai įnešė 100 000 Eur grynaisiais per R. V.; statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Be investuotų 154 000 Eur, ieškovė Objekto statybos darbams papildomai paskolino 186 137,50 Eur, o bendrai nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ieškovė į Objektą investavo 340 137,50 Eur.

1.6. Atsakovams pažeidinėjant JVS ir išsisukinėjant nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovė kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661-2017 patvirtinta šalių taikos sutartis ir byla nutraukta. Taikos sutartyje aptarti teisiniai ir organizaciniai klausimai bei nustatytos bendradarbiavimo taisyklės dėl Objekto ir jo statybos užbaigimo, kurios pakeitė JVS sąlygas. Taikos sutartimi JVS su Susitarimu buvo nutraukti šalių sutarimu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi išaiškino 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir nurodė, kad šia nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytą prievolę (Objekte atlikti statybos darbus) turi atlikti V. T. ir I. T.; prievolė turėjo būti atlikta iki 2018 m. gegužės 6 d. Atsakovai neketina Objekto pabaigti, nebendradarbiauja nei su ieškove, nei su antstoliu, neįleidžia į Objektą. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia ir tuo, jog Objektas pastatytas netinkamai ir savavališkai, nesilaikant statybos leidimo reikalavimų dėl V. T. kaltės. V. T. kaltės faktas dėl savavališkų statybų Objekte nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020.

1.7. Kadangi atsakovai nevykdė nei JVS, nei Susitarimo, nei taikos sutarties, laiku ir tinkamai nepastatė Objekto (iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., o vėliau – iki 2018 m. gegužės 6 d.), o ir jo dalies neperdavė ieškovei, dėl to ieškovė patyrė žalą. Ieškovė planavo dalyje Objekto gyventi, o likusią didžiąją dalį Objekto parduoti; gautas lėšas toliau investuoti į kitą planuojamą vystyti verslo objektą (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė planavo suprojektuoti ir pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą su automobilių stovėjimo aikštele; šiam objektui projektuoti bei statyti buvo įsigijusi žemės sklypą asmeninėmis lėšomis, uždirbtomis iš objekto (duomenys neskelbtini). Šio objekto tolimesniam vystymui ieškovė buvo paėmusi paskolą iš kredito unijos (toliau – KU) „Taupa“. Kadangi Objektas nebuvo laiku pastatytas ir ieškovė laiku negavo planuotų uždirbti lėšų, ieškovė nebeturėjo lėšų toliau vystyti naujojo objekto, mokėti įmokų KU „Taupa“, todėl ji žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo priversta skubiai parduoti ir atsiskaityti su KU „Taupa“. Dėl to ieškovė prarado galimybę vystyti naują objektą ir patyrė nuostolius negautų pajamų pavidalu. Ieškovė taip pat patyrė tiesioginius nuostolius dėl to, kad dėl atsakovų kaltės nebaigtame Objekte negalėjo gyventi ir patyrė nuomos išlaidas.

1.8. Kad atsakovai veikė bendrai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-785-862/2019. Atsižvelgiant į tai, atsakovų atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos yra solidari. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalos, kurios atsiradimas pradedamas skaičiuoti nuo JVS pažeidimo momento, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. Reikalaujamą 620 965,08 Eur dydžio žalą sudaro:

1.8.1. 40 276,16 Eur kompensacinės palūkanos dėl negalėjimo naudotis pinigais, įneštais į jungtinę veiklą (154 000 Eur) ir jų pagrindu sukurtu ekvivalenčiu nekilnojamuoju turtu (tiesioginiai nuostoliai). Ieškovė dėl atsakovų kaltės negalėjo naudotis 154 000 Eur ir už tai atsakovai turi sumokėti ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas.

1.8.2. būsto nuomos išlaidos – 28 410 Eur (tiesioginiai nuostoliai), kuriuos sudaro: 1) 1 500 Eur (300 Eur x 5 mėn.) nuompinigiai nuo 2017 m. rugpjūčio iki gruodžio mėn.; 2) 26 910 Eur (517,50 Eur x 52 mėn.) nuompinigiai nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn.

1.8.3. 552 278,92 Eur tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos iš objekto (duomenys neskelbtini), ir susijusių su KU „Taupa“ paskolos sutartimis.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. T. su reikalavimais nesutiko, prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus:

2.1. Nors ieškovė nurodo, kad iš bendros 168 000 Eur KU „Taupa“ paskolintos sumos buvo skolinama atsakovams ir mokama paskola (įskaitant delspinigius už pavėluotą paskolos apmokėjimą), tačiau konkrečių sumų nenurodė. Ieškovė nepatirtų žalos negautų pajamų pavidalu, jei būtų organizavusi ir finansavusi daugiabučio gyvenamojo namo projekto paruošimą ir statybos leidimo gavimą. Ieškovė žino, kad nurodyto tikslo pasiekimui 168 000 Eur paskola yra pakankama. KU „Taupa“ mokėtos palūkanos yra ieškovės išlaidos, kurios neatnešė ieškovės planuotų pajamų dėl jos veiksmų, nes gautos paskolos nebuvo panaudotos įgyvendinti (duomenys neskelbtini) projektą.

2.2. Iš KU „Taupa“ paskolos lėšų ieškovė negalėjo daryti jos nurodytų papildomų investicijų į Objektą. Ieškovė versiją, jog iš KU „Taupa“ paskolos ji finansuoja Objektą, pateikė dar 2017 m. gegužės mėn. byloje, kuri baigėsi 2017 m. rugsėjo 13 d. taikos sutartimi, ir kurioje ieškovė nepateikė nė vieno pirminio dokumento, pagrindžiančio šį teiginį. Ieškovė nurodo, kad iš KU „Taupa“ pasiskolino 168 000 Eur, o paskolos uždarytos sumokėjus KU „Taupa“ 141 800 Eur 2021 m. balandžio 1 d., o tai reiškia, kad ieškovė per 4 metus sugebėjo sumokėti tik šiek tiek daugiau nei 25 000 Eur paskolos (neskaitant palūkanų ir neužskaitant palikto įnašo už paskolą) ir per 4 metus nesiėmė veiksmų, kad tinkamai organizuotų ir finansuotų (duomenys neskelbtini) projektą. Ieškovė turėjo pakankamai iš anksto suplanuotų tikslinės paskolos lėšų, reikalingų pasiekti (duomenys neskelbtini) projekto tikslą – gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau veiksmų šiuo klausimu nesiėmė.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovė, prašydama priteisti 519 000 Eur (duomenys neskelbtini) objekto kainą, kaip negautas pajamas, iš pajamų neatima nei žemės sklypo įsigijimo kainos, nei būtinų šio sklypo išvystymo išlaidų iki statybą leidžiančio dokumento gavimo. Be to, 519 000 Eur sumoje turėtų atsispindėti ir mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) (21 proc.), kuris ieškovei nepriklausytų, o turėtų būti pervestas į valstybės biudžetą. Ieškovė nenurodo: 1) kiek lėšų jai reikėjo (duomenys neskelbtini) projektui vystyti iki statybos leidimo gavimo; 2) kiek lėšų ji planavo (galėjo) gauti pardavusi didžiąją dalį Objekto rūsio patalpų; 3) kiek lėšų jai trūko, jei trūko. Nors ieškovė nurodo, kad ji ketino didžiąją dalį Objekto parduoti, kitoje – gyventi, tačiau duomenų, kaip ji tai planavo realizuoti, nepateikta. Rūsio patalpose gyventi negalima. Tam, kad rūsyje būtų galima gyventi, ieškovė turėtų patirti daug išlaidų, nes taikos sutartyje nėra atsakovų įsipareigojimų ieškovės dalyje įrengti gyvenamąsias patalpas.

2.4. Ieškovei nebuvo apribotos galimybės parduoti savo turtines teises į Objektą. Pirkėjų buvo, atsakovai taip pat nuo 2017 m. norėjo išpirkti ieškovės dalį. Jokie variantai jai netiko. Atsakovai iki 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo pasirengę grąžinti ieškovei jos padarytus įnašus į jungtinę veiklą, tačiau ji teikė prioritetą gauti turtines teises į nebaigtą Objektą, nelogiška ieškovės įrodinėjama aplinkybė, jog ji dėl atsakovų veiksmų patyrė nuostolius dėl negalėjimo naudotis nei į jungtinę veiklą investuotomis lėšomis, nei gyventi rūsyje, nei rūsio patalpas, kurių vertės nenurodė, parduoti.

2.5. Ieškovės ir atsakovų tarpusavio pretenzijos dėl JVS buvo suderintos ją nutraukus šalių susitarimu ir Vilniaus apygardos teismui 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį. Nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. taikos sutarties patvirtinimo yra praėję daugiau nei 3 metai, todėl yra suėjęs 3 metų ieškinio senaties terminas, jo ieškinyje neprašoma atnaujinti, o atsakovai prašė jį taikyti.

2.6. Taikos sutarties sudarymo metu ieškovė jau buvo paėmusi paskolas iš KU „Taupa“, nė euro iš jų nebuvo panaudojusi (duomenys neskelbtini) projekto vystymui.

2.7. Niekas, išskyrus ieškovę, dėl jos gyvenamojo būsto pardavimo ir vietoje kambario bendrabučio tipo name (duomenys neskelbtini) (kuris iki šiol nurodomas kaip ieškovės gyvenamoji vieta), ir nuomos 2 kambarių buto naujos statybos name (duomenys neskelbtini), nesprendė. Ieškovė sprendė dėl tikslinių KU „Taupa“ paskolų panaudojimo, todėl ieškovės galimi turtiniai praradimai yra susiję tik su ieškovės veiksmais. Atsakovai negali būti atsakingi už tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendino savo teises bei pareigas, kylančias iš sutarčių su KU „Taupa“ ir JVS.

2.8. Ieškovė nurodė melagingas aplinkybes, jog ji bandė pardavinėti sklypą (duomenys neskelbtini), kad jai to padaryti nepavyko, jog atsirado UAB „Sakinta“, kuri nupirko už žemą kainą. UAB „Ronedus“ nurodė, jog UAB „Ronedus“ buvo pirkėja, kuri ir ketino įsigyti sklypą (duomenys neskelbtini). UAB „Ronedus“ vienintelis akcininkas, darbuotojas, direktorius yra R. A., kuris yra ieškovės sūnus. Ieškovė organizavo sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimą –pardavimą. Ieškovei iki 2021 m. kovo 31 d. sandorio priklausęs sklypas (duomenys neskelbtini), ir toliau faktiškai liko jos dispozicijoje. Tai paneigia ieškovės reikalavimą, susijusį su tuo, kad tariamai ji patyrė nuostolius, parduodama sklypą (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Atsakovė I. T. nurodė palaikanti V. T. argumentus.

4. Atsakovas R. V. palaikė V. T. poziciją, su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė šiuos atsikirtimus:

4.1. Kadangi ieškovė žalą skaičiuoja nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., o ieškinį teismui pateikė 2021 m. gruodžio 9 d., ji praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.

4.2. Ieškovė turėjo veiksmų laisvę, kuri būtų leidusi išvengti žalos dėl (duomenys neskelbtini) projekto: 1) ji turėjo galimybę parduoti savo turtines teises į Objektą ir ketino tai padaryti dar 2017 m.; 2) po JVS nutraukimo ieškovė atsisakė atgauti savo 154 000 Eur įnašą; 3) ieškovės dar 2017 m. I pusmetyje žinojo (galėjo žinoti), jog jos dalyvavimas Objekte yra rizikingas.

4.3. Ieškovė nuolat siekė riboti atsakovų galimybes baigti Objektą: 1) turėjo tikslą apriboti atsakovų nuosavybę, kad jie neturėtų galimybių nei ją ar jos dalį parduodami ar įkeisdami užsitikrinti taikos sutarties vykdymo finansavimo šaltinį; 2) ieškovė reikalavo panaikinti taikos sutartį tuo pačiu metu, kai reikalavo jos vykdymo; 3) ieškovė, reikalaudama taikos sutarties vykdymo, tuo pačiu metu reikalavo statybos leidimo panaikinimo.

4.4. Nėra galima solidari atsakomybė. R. V. nebuvo JVS dalyvis. Jis taip pat nebuvo ir atsakovu civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, neturi prisiėmęs įsipareigojimų.

4.5. Ieškovė nesiėmė (duomenys neskelbtini) objekto projektavimo darbų ir šiam tikslui nepanaudojo nė euro iš tikslinės KU „Taupa“ paskolos.

4.6. Atsakovai nėra atsakingi už ieškovės sprendimą parduoti savo būstą, keisti gyvenamąją vietą. Ieškovė teigia turėjusi didelę sumą pinigų, kad galėtų vystyti du nekilnojamojo turto objektus, tačiau nusprendė gyventi nuomojamame bute, kurį pati pasirinko. Ieškovė tikėjosi nepatyrusi išlaidų gauti 519 000 Eur, arba tikėjosi gyventi be išlaidų būsto įsirengimui rūsyje Objekte.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nurodė, kad aplinkybės ir atsakovų veiksmai (neveikimas), iš kurių ieškovė kildina žalą, yra tęstiniai. Ieškovei įrodinėjant, kad nuostolius ji patyrė dėl atsakovų neveikimo, kuris tebesitęsia, senaties taikyti pagrindo nėra.

4. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtinta taikos sutartimi nutraukta JVS ir Susitarimas. Taikos sutartimi šalys suderino ir išsprendė visus klausimus, susijusius su viena kitos atžvilgiu prisiimtais įsipareigojimais bei (ne)atliktais veiksmais pagal JVS ir Susitarimą. Šalys visus tuometinius bei tolesnius savo bendrus reikalus Objekte suderino taikos sutarties nuostatomis. Taigi reikalavimai, ieškovės kildinami iš to, kad atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal JVS ir Susitarimą, nelaikytini pagrįstais dėl to, jog visi su tuo susiję klausimai išspręsti taikos sutartimi ir pakartotinai sprendžiami nebegali būti. Dėl ieškovės bandymų šią aplinkybę kvestionuoti teismai jau yra pasisakę (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3570-430/2018, peržiūrėta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-971-186/2018).

5. Taikos sutartimi V. T. ir I. T. įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos darbus Objekte, įregistruoti Objekto baigtumą valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre bei bendraturčių (ir ieškovės) nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Toje pačioje byloje priimta 2020 m. spalio 13 d. nutartimi teismas išaiškino, kad prievolę ieškovės atžvilgiu pagal taikos sutartį turi V. T. ir I. T., o ji turėjo būti įvykdyta iki 2018 m. gegužės 6 d. Kad taikos sutartis nėra įvykdyta, patvirtina tai, jog dėl jos vykdymo pradėta vykdomoji byla Nr. 0174/21/01423, kuri neužbaigta. Teismas nusprendė, kad nurodyta aplinkybė pakankama konstatuoti, jog V. T. ir I. T. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) ieškovės atžvilgiu.

6. Vertindamas R. V. veiksmų neteisėtumą teismas pažymėjo, kad nei JVS, nei taikos sutartimi R. V. neprisiėmė įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Aplinkybė, kad R. V. santykiuose su ieškove veikė kaip V. T. ir I. T. atstovas reiškia, jog tarp atsakovų susiformavo pavedimo teisiniai santykiai. Santykiuose su ieškove R. V. veikė V. T. ir I. T. vardu bei interesais, dėl to jo (ne)atliktų veiksmų pasekmės sukelia V. T. ir I. T. atsakomybė prieš ieškovę.

7. Teismas sutiko su atsakovų teiginiais, kad ieškovės nuostoliai su atsakovais nėra susiję. Ieškovės sprendimas įsigyti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nesusijęs nei su JVS, nei su ją pakeitusia taikos sutartimi. Pati ieškovė nurodė, kad turėjo pakankamai lėšų vystyti abu nekilnojamojo turto objektus. Su atsakovais nederintas, su jais nesusijęs ir ieškovės sprendimas paimti dvi tikslines paskolas iš KU „Taupa“ (duomenys neskelbtini) objektui vystyti. 154 000 Eur, įnešti ieškovės į Objektą, perduoti atsakovams anksčiau, nei ji paėmė paskolą iš KU „Taupa“. Tai, kad ieškovė vėliau skolino pinigus (iš viso 66 900 Eur) R. V. (tai nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021), nepatvirtina, priešingai – paneigia ieškovės teiginius, kad ji nuolat ir visus turimus pinigus investavo į Objektą, dėl to jai esą neliko pinigų (duomenys neskelbtini) objektui vystyti ir paskoloms iš KU „Taupa“ grąžinti. Teismo vertinimu, visa tai buvo ieškovės verslo sprendimai.

8. Ieškovės svarstymai, kad atsakovams įsipareigojimus įvykdžius, ji būtų įgijusi turtą, kurį pardavusi būtų išmokėjusi iš KU „Taupa“ paimtas paskolas bei išvysčiusi kitą nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), neparemti bylos medžiaga, skaičiavimais bei logika. Tai, kad ieškovė nusprendė paimti tikslines paskolas iš KU „Taupa“, o jų pagal paskirtį nepanaudojusi, grąžinti ir taip paskolinius santykius užbaigti, nėra susiję su atsakovų neįvykdytais įsipareigojimais pagal taikos sutartį. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovų neveikimas susijęs su ieškovei KU „Taupa“ suskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais ir kt. Teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad tai, jog atsakovai neįvykdė taikos sutarties, lėmė aplinkybę, jog ieškovė neišvystė objekto (duomenys neskelbtini) ir negavo iš to pelno. Ieškovė galėjo šį objektą vystyti, nes tam buvo gavusi paskolą iš KU „Taupa“, to nedaryti buvo jos sprendimas, kuriam atsakovų veiksmai (neveikimas) negalėjo daryti įtakos.

9. Teismo neįtikino ieškovės teiginiai, kad dėl atsakovų veiksmų ji buvo priversta parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) užuot jį vysčiusi. Kada, kokiomis aplinkybėmis ir už kiek parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, įsigytą dar iki atsirandant atsakovų įsipareigojimams ieškovės atžvilgiu, buvo ieškovės sprendimas. Aplinkybė, jog ieškovė šį turtą perleido UAB „Sakinta“, kuri vėliau perleido žemės sklypą UAB „Ronedus“ (t. y. įmonei, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra ieškovės sūnus), ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sakinta“ įsipareigojimas parduoti turtą UAB „Ronedus“ buvo įtvirtintas tarp šių įmonių sudarytoje sutartyje dar iki ieškovei žemės sklypą perleidžiant UAB „Sakinta“, teismo vertinimu, reiškia ieškovės sprendimą perleisti šio projekto tolesnį vystymą sūnaus vadovaujamai įmonei.

10. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad tariama žala ieškovei būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų.

11. Teismui abejonių kėlė ir ieškovės nurodomas jos tariamos žalos negautų pajamų forma iš projekto (duomenys neskelbtini) faktas bei dydis. Teismas nurodė, kad ieškovės esą iš projekto negautos pajamos dėl jo neišvystymo neatitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintų negautų pajamų nustatymo kriterijų. Net ir hipotetiškai vertinant, kad projektas būtų išvystytas iki tokio lygmens, kokio esą siekė ieškovė, byloje paskirtos ekspertizės duomenys patvirtino, kad jo rinkos vertė būtų 308 000 Eur, o ne 519 000 Eur. Teismas nurodė, kad negali būti garantijos, jog šį objektą ieškovė būtų realiai iki tokio lygmens išvysčiusi. Tokią išvadą lėmė tiek ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kaip ji tai būtų padariusi, turinys, tiek tai, kad, ieškovė neskaičiuoja ir nevertina, kokios papildomos išlaidos tam būtų reikalingos.

12. Spręsdamas dėl nuomos išlaidų teismas nurodė, kad pati ieškovė nurodė, jog butą (duomenys neskelbtini), ji nuomojasi nuo 2017 m. pradžios, nes 2016 m. pardavė paskutinį butą (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė nusprendė gyventi nuomojamame bute anksčiau nei atsirado atsakovų prievolė jai, iš kurios kildinami nuostoliai. Vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad ieškovė nebūtų patyrusi išlaidų buto nuomai, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra faktinio priežastinio ryšio. Atsižvelgęs į ieškovės elgesį parduodant nuosavybės teise turėtą butą ir nuomojantis kitą, teismas konstatavo, kad nėra ir teisinio priežastinio ryšio – ieškovės patirtos išlaidos buto nuomai nelaikytinos atsakovų veiksmų rezultatu, nes jų atsiradimą lėmė ieškovės pasirinkimas. Teismo vertinimu, ieškovės būsto pasirinkimą galbūt lėmė ir jos santykiai su nuomotoja, įvertinus tai, kad nuomos mokestis (24 800 Eur), už visą laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėtas ieškovės tik 2022 m. spalio 11 d. mokėjimo pavedimu, jau vykstant teisminiam procesui šioje byloje.

13. Spręsdamas dėl kompensacinių palūkanų teismas nurodė, kad atsakovai neturėjo piniginių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Taikos sutarties 1.3 papunktyje patvirtinta, kad iš 154 000 Eur, ieškovės perduotų atsakovams, nupirktos ir panaudotos Objekto statybai medžiagos, apmokėtos projektavimo išlaidos. Susitarimo dėl to, kad ši suma atsakovų bus ieškovei sumokėta, nėra. Teismas konstatavo, kad kompensacinių palūkanų už termino įvykdyti nepiniginę prievolę praleidimą, ieškovė reikalauja nepagrįstai. Ieškovės suskaičiuotos kompensacinės palūkanos negali būti laikomos jos nuostoliais, kilusiais esą dėl to, kad atsakovai laiku neužbaigė Objekto. Teismas nurodė, kad taikos sutartimi šalys dėl netesybų nesuderėjo, jų ieškovė ir nereikalauja. Pateikusi konsultaciją dėl turto nuomos kainos rinkoje, ieškovė įrodinėjo, kad jos turtas Objekte būtų vertingas, jei atsakovai statybą užbaigtų, tačiau reikalavimo priteisti negautas pajamas iš galimos šio turto nuomos ieškovė nėra pareiškusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Ieškovė G. L. apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus (buto nuomos sutartį ir mokėjimų už nuomą patvirtinimą), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

17.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė negali kelti reikalavimų, susijusių su JVS Susitarimu dėl to, jog tarp šalių patvirtinta taikos sutartis. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalių santykius. Nors teisiškai JVS pripažinta nutraukta teismui patvirtinus taikos sutartį, tačiau šalių santykių esmė nepakito. Tarp šalių jungtinės veiklos santykiai liko ir faktiškai yra iki šiol. Ieškovė investavo lėšas, o atsakovai investavo sklypą ir savo darbą. Jungtinės veiklos rezultatas turėjo būti pastatytas pastatas ir įregistruotos atitinkamos jungtinės veiklos šalių nuosavybės teisių dalys į pastatą. Tokia šalių teisinių santykių esmė buvo JVS galiojimo metu ir tokia pati išliko ir po taikos sutarties. Atsakovai yra pareiškę ieškovei ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-9873-1080/2023 dėl atidalinimo natūra išmokant ieškovei kompensaciją. Pagal jungtinės veiklos esmę, atsakovai turėjo tinkamai naudoti iš ieškovės gautus pinigus, pateikti dokumentus, kur ir kokios lėšos panaudotos. Tačiau atsakovai nepateikė dokumentų, kur ir kiek lėšų panaudojo, atsakovai turi nepanaudotus ar išlaidų dokumentais nepagrįstus pinigus gražinti ieškovei.

17.2. Teismas turėjo pripažinti, kad atsakovų neteisėti veiksmai yra tyčiniai, jog atsakovai žinojo apie ieškovės įsigytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir paskolas iš KU ,,Taupa“ bei savo veiksmais siekė nuostolių ieškovei. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia ir tuo, jog Objektas pastatytas netinkamai ir savavališkai, nesilaikant statybos leidimo reikalavimų dėl V. T. kaltės. Tačiau teismas turėjo nuspręsti, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo tyčiniai, tai patvirtina R. M. (V.) trumposios žinutės ieškovei. Tokie veiksmai teismo turėjo būti vertinami kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Teismo posėdžio metu R. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) objektą jie turėjo vystyti kartu su ieškove, jog būtent jis surado šį objektą ir sugalvojo verslo planą, bet vėliau ieškovė jį iš šio verslo objekto išstūmė. Teismas nepasisakė dėl šių įrodymų reikšmės, nepagrįstai nenustatė atsakovų tyčinio siekio sukelti ieškovei žalą. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.258 straipsnio 4 dalies.

17.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės sprendimas įsigyti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) nesusijęs su JVS ir taikos sutartimi. Teismas nurodė, kad ieškovės skaičiavimai nelogiški, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių motyvų, nors ieškovė žalos dydį detaliai aptarė ir pateikė įrodymus. Ieškovė turėjo pagrįstas galimybes gauti ekonominės naudos iš (duomenys neskelbtini) projekto, tačiau šią galimybę prarado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su įsipareigojimų nevykdymu pagal JVS bei taikos sutartį. Jei atsakovai būtų laiku įvykdę įsipareigojimus pastatyti Objektą, ieškovė būtų atgavusi investuotus pinigus ir būtų galėjusi pabaigti (duomenys neskelbtini) objektą iki statybą leidžiančių dokumentų lygio ir jį pelningai parduoti. Ieškovė iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo neuždirbo, o gauti pinigai buvo panaudoti atsiskaitymui su KU „Taupa“ ir PVM sumokėjimui. Todėl (duomenys neskelbtini) objekto rinkos vertė laikytina ieškovės nuostoliais negautų pajamų pavidalu, t. y. 519 000 Eur.

17.4. Pabaigus Objekto statybos darbus, atsakovams įregistravus ieškovės nuosavybės teises į jai priklausančią dalį, ieškovė planavo skubiai Objekto dalį parduoti ir toliau finansuoti (duomenys neskelbtini) objektą, mokėti KU „Taupa“ paskolų įmokas. Todėl paskolų sutarčių palūkanos sumokėtos nuo atsakovų prievolių pažeidimo dienos (2017 m. rugpjūčio 2 d.) iki KU „Taupa“ paskolų uždarymo dienos (2021 m. balandžio 1 d.) yra ieškovės tiesioginiai nuostoliai, nes dėl atsakovų kaltės laiku nepastačius Objekto ir neatgavus investicijų, ieškovė negalėjo KU „Taupa“ pinigų naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį t. y. vystyti (duomenys neskelbtini) objektą ir mokėti įmokas pagal KU „Taupa“ paskolas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės verslo projektas tiesiogiai nesusijęs su atsakovais, kad neva atsakovų neteisėti tyčiniai veiksmai Objekte, reikalaujant nuolatinių finansų, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos ieškovės prarastai galimybei išvystyti ir kitą potencialiai pelningą objektą (duomenys neskelbtini). Jei nebūtų atsakovų neteisėtų tyčinių veiksmų, ieškovė būtų ne tik nepatyrusi tiesioginių nuostolių, tačiau reikšmingai pagerinusi savo turtinę padėtį. Teismas nenurodė motyvų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus dėl prarastos galimybės negautų pajamų prasme.

17.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės patirtos būsto nuomos išlaidos nėra susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji vystydama (duomenys neskelbtini) projektą iš pradžių ten pati gyveno, o tik tada visus butus pardavė ir laikinai išsinuomojo būstą, patvirtina, kad ji planavo artimiausiu metu (tais pačiais metais) įgyti nuosavybę ir persikelti gyventi į Objektą. Būtent dėl atsakovų vykdomų statybų Objekte jai atsirado poreikis parduoti turimą nuosavybę ir laikinai išsinuomoti būstą, kadangi tais pačiais 2017 m. atsakovai turėjo užbaigti Objekto statybas, o ieškovė įgyti nuosavybės teises ir ten apsigyventi. Ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovai nevykdys JVS, o vėliau ir taikos sutarties bei tai lems ilgalaikes ir nuostolingas būsto nuomos išlaidas. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nuomojosi būstą savo rizika ir pasirinkimu, po to, kai atsakovai praleido prievolių įvykdymo terminus. Atsakovams pažeidus JVS nustatytą 2017 m. rugpjūčio 1 d. terminą, o vėliau ir taikos sutartyje nustatytą 2018 m. gegužės 6 d. terminą pastatyti, įrengti ir perleisti ieškovei nuosavybę į Objekto dalį, atsirado tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų išlaidų dėl būsto nuomos ir atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) praleidus prievolių vykdymo terminus. Ieškovė dėl atsakovų kaltės privalėjo toliau nuomotis būstą ir tai daro iki šiol, kadangi atsakovai nevykdo prievolių.

17.6. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė teismui patirtos žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė nurodė, kad tiesioginių nuostolių už nuomojamą butą dydis keisis (didės), kadangi bylos nagrinėjimo metu toliau patiriamos būsto nuomos išlaidos. Atsižvelgus į tai, jog ieškovė už būsto nuomą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. galėjo atsiskaityti su nuomotoju tik 2023 m. gegužės mėn., ieškovė teikia papildomą įrodymą ir prašo jį priimti, šis patvirtina ieškovės papildomai patirtus tiesioginius nuostolius dėl būsto nuomos išlaidų.

17.7. Teismas, nepriteisdamas kompensacinių palūkanų, pažeidė CK. 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą bei netinkamai kvalifikavo ginčo santykius. Jei Objektas būtų pastatytas JVS nustatytu laiku, tai nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė būtų galėjusi naudotis pinigais (154 000 Eur) ar ekvivalenčiu turtu. Todėl ieškovė patyrė žalą. Atsakovų prievolių rūšis yra mišri, t. y. tiek natūrinė, tiek piniginė. Atsakovai turi sumokėti ieškovei 6 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas.

Atsiliepimas

15. Atsakovas V. T. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

18.1. Tikslinių paskolų iš KU „Taupa“ nepanaudojimas projekto (duomenys neskelbtini) vystymui buvo ieškovės sprendimas. Ieškovė turėjo savo numatytų lėšų šio projekto vystymui, atsakovai negalėjo lemti jos veiksmų dėl tikslingai pasiskolintų lėšų (ne)panaudojimo (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

18.2. Ieškovė keletą metų siekė taikos sutarties vykdymo (2 kartus prašydama išduoti vykdomąjį raštą) ir taikos sutarties panaikinimo (pradėdama 3 bylas dėl proceso atnaujinimo) tuo pačiu metu, bei siekdama papirkti teisėją byloje dėl statybos leidimo panaikinimo.

18.3. Ieškovė bet kada galėjo priimti atsakovų pasiūlymus šalių santykius nutraukti išmokant jai 154 000 Eur ir protingą kompensaciją, perleisti savo turtines teises į Objektą, perleisti turtines teises kartu su atsakovais į visą Objektą, atsakovams sutinkant su mažesne jų dalimi.

18.4. Ieškovė nurodo, kad mokėjimai KU „Taupa“ vėluoti pradėjo nuo 2018 m. gruodžio mėn., tai jei ji nebūtų tikslinių paskolų panaudojusi ne pagal paskirtį, būtų šias lėšas galėjusi naudoti paskolos grąžinimui. Taikos sutarties vykdymo terminas nustatytas tik 2020 m. gale. Tai reiškia, kad susidūrusi su kliūtimis vykdyti paskolos sutartį, 2018 m. ieškovė galėjo, bet nesvarstė ir neieškojo galimybės perleisti (duomenys neskelbtini) projektą už jos nurodomą 300 000 Eur kainą. Ieškovė pati (duomenys neskelbtini) projekto nevystė, per 5 metus nerado investuotojų. Neva būtinybė ieškoti pirkėjų (duomenys neskelbtini) projektui atsirado tik tada, kai buvo nupirkta seniai veiklos nevykdanti UAB „Ronedus“, jos valdymas formaliai fiksuotas ieškovės sūnaus vardu ir tarpininkaujant UAB „Sakinta“ paskola KU „Taupa“ buvo refinansuota 2021 m. kovo 31 d. Ieškovė bet kada galėjo parduoti projektą (duomenys neskelbtini). Nebuvo skubos, dėl kurios neva reikėjo perleisti (duomenys neskelbtini) projektą. Realiai ieškovė iki šiol faktiškai valdo ir priima sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) projekto.

18.5. Teismo eksperto K. Kumpino ekspertizės akte nurodyta, kad 2018 m. gegužės 1 d. ieškovei pagal taikos sutartį numatytos patalpos (100 proc. baigtumas ir įregistravimas) būtų vertos 73 200 Eur ir 67 500 Eur. Ieškovė nurodė vienoje iš patalpų norėjusi gyventi, o kitą parduoti, jos finansinė padėtis jai pardavus vieną iš patalpų būtų pagerėjusi apie 60 000 Eur, kurie nepadengtų nei galimų projektavimo darbų (duomenys neskelbtini) nei ieškovės įsipareigojimų KU „Taupa“, nei ieškovei tenkančių patalpų Objekte įrengimo ir apstatymo baldais bei įranga iki tokio laipsnio, kad vienoje iš patalpų ieškovė galėtų gyventi. Net jei ieškovė 2018 m. būtų pardavusi abi patalpas ir žemės sklypo Objekte dalį, vis tiek šių lėšų (apie 110 000–120 000 Eur) nepakaktų KU „Taupa“ paskolos grąžinimui ir (duomenys neskelbtini) projekto vystymui. Vien įsipareigojimai KU „Taupa“ 2021 m. kovo 31 d. sudarė 141 800 Eur.

18.6. Ieškovė teigia, kad pati priėmė sprendimą vystyti du projektus (Objektą ir (duomenys neskelbtini) projektą). Ieškovė teigia, kad ji turėjo pakankamai lėšų vykdyti šiuos projektus, pati priėmė sprendimą paimti tikslines paskolas. Ieškovė atsakovams neperdavė lėšų iš KU „Taupa“ suteiktų paskolų, paskolos sutartys sudarytos 2017 m. kovo mėn., o 154 000 Eur ieškovė sumokėjo iki tol, ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės reikalavimas atsakovams dėl neva paskolintų lėšų jiems yra atmestas. Ieškovė tikslines paskolas iš KU „Taupa“ panaudojusi (duomenys neskelbtini) projekte galėjo tikėtis ekonominės naudos iš šio projekto, jei būtų suradusi investuotoją ir kartu pastačiusi daugiabutį. Tačiau per 5 metus ieškovė praėjo tik projektinių pasiūlymų suderinimo su visuomene stadiją, į šį procesą investavusi 1 500 Eur, tikslines KU „Taupa“ paskolas panaudojusi ne pagal paskirtį, neieškodama investuotojų ji negalėjo tikėtis ekonominės naudos.

18.7. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (519 000 Eur), nurodo nerealius nuostolius, neįvertina ir nepateikia realių išlaidų, būtinų, kad būtų pasiektas statybas leidžiančio dokumento gavimo lygis, iš negautų pajamų neatima išlaidų žemės sklypui įsigyti. Nesant duomenų apie išlaidas, nėra galimybių teismui nustatyti negautos naudos dydžio. Apskaičiuojant ieškovės nurodomą „prarastą galimybę praturtėti“ iš teismo ekspertės nustatytos 308 000 Eur vertės atėmus 21 proc. PVM (64 680 Eur), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidas (193 600 Eur), suma sumažėja iki 48 720 Eur. Nuo šios sumos apskaičiavus 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) (7 308 Eur), „prarastos galimybės vertė“ sumažėja iki 41 412 Eur. Įvertinant tai, kad iš šios sumos dar turi būti atimtos (duomenys neskelbtini) projektavimo sąnaudos statybos leidimui gauti, o tai daugiabučio namo atveju kainuoja daugiau nei 50 000 Eur, akivaizdu, „prarastos galimybės“ vertė neigiama.

18.8. Paskutinio gyvenamojo būsto pardavimas buvo ekonomiškai ieškovei naudingas, nes iš to ieškovė nurodo uždirbusi. Sprendimas parduoti paskutinį būstą priimtas remiantis ieškovės valia ir siekiant ekonominės naudos. Atsakovai nebuvo įsipareigoję ieškovei perduoti gyvenamosios paskirties būstą (patalpas) nei pagal JVS nei taikos sutartį. Rūsiuose įrengti gyvenamosios paskirties patalpas draudžiama. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė tikėjosi, kad JVS ir taikos sutartimi nustatytu laiku atsakovams pastačius butus Objekte ir ieškovei įregistravus nuosavybės teises į jai priklausančią dalį, ieškovė dalyje šių patalpų galės gyventi. Ieškovė Objekte dalyvauja kaip verslo subjektas, o ne tenkindama savo asmeninius poreikius (įsigyti sau būstą).

18.9. Pagal savo turinį ieškovės prašymas priimti naują įrodymą atitinka ieškovės teisės didinti ieškinio reikalavimus realizavimą ir gali būti pareikštas bylą nagrinėjant tik pirmosios instancijos teisme. Ieškovė ieškinyje nesirėmė aplinkybe, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. ji nuomojosi butą ir patyrė išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas ir reikalavimas priteisti žalą už šį laikotarpį.

Atsiliepimas

16. Atsakovas R. V. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

19.1. Ieškovė neginčija, kad R. V. nėra prisiėmęs įsipareigojimų nei pagal JVS nei pagal taikos sutartį.

19.2. Ieškovė Objekte dalyvauja kaip verslo subjektas, o ne tenkindama asmeninius poreikius.

19.3. Ieškovės numatyta dalis Objekte nėra pakankamos vertės, kad už ją gautomis lėšomis būtų galima padengti įsipareigojimus KU „Taupa“ ir vystyti (duomenys neskelbtini) projektą. Atsakovai negalėjo lemti ieškovės sprendimo parduoti jos būstą (duomenys neskelbtini) ir sprendimų parduoti kitus butus verslo tikslais, o ne asmeninių poreikių tenkinimui. Jei ieškovė nusprendė nuomotis butą, iš kurio balkono ji mato savo objektą (duomenys neskelbtini), tai yra jos asmenis sprendimas.

19.4. Atsakovai negalėjo lemti ieškovės valios nei pradėti du verslo projektus, nei sudaryti dvi tikslines paskolos sutartis, nei nepanaudoti jų pagal paskirtį.

19.5. Ieškovė skaičiuodama neva negautas pajamas neskaičiuoja būtinų išlaidų toms pajamoms uždirbti, neatima žemės sklypo įsigijimo kainos ir privalomų mokesčių, mokėjimų ar rinkliavų, nenurodo kiek išlaidų reiktų patirti, kad būtų pasiekta leidimo statyti stadija.

19.6. Atsakovai nebuvo įsipareigoję perduoti ieškovei gyvenamąsias patalpas Objekte.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių

18. Ieškovė pateikė 2004 m. lapkričio 29 d. išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, kuria pažymima, kad ieškovė vykdo individualią veiklą: finansinis tarpininkavimas, nekilnojamasis turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla. Ieškovė 2005 m. balandžio 11 d. įregistruota į PVM mokėtojų registrą, jai suteiktas PVM mokėtojo kodas.

19. Ieškovė pateikė: 1) 2016 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė tretiesiems asmenims butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 90 000 Eur; 2) 2016 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė tretiesiems asmenims butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 90 000 Eur; 3) 2016 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė trečiajam asmeniui butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 90 000 Eur; 4) 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė trečiajam asmeniui butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 105 000 Eur.

20. Tarp ieškovės (Partneris A) ir V. T. bei I. T. (Partneris B) 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta JVS, pagal kurią šalys susitarė įgyvendinti investicinį projektą ((duomenys neskelbtini), esančio dvibučio gyvenamojo namo statyba pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą ir UAB „Architekton“ statybos projektą). JVS 1 punkte šalys numatė, kad partneriai, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, projektą įsipareigoja įgyvendinti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. JVS 2 punktu partneriai įsipareigojo iki 2017 m. vasario 20 d. įregistruoti partnerių bendrąją dalinę nuosavybę į nebaigtą statyti statinį ir Partneriui B priklausančią žemės sklypo dalį, nustatant, kad Partneriui A priklauso 10581/61886 idealioji dalis nebaigto statyti statinio ir 10581/123772 idealioji dalis žemės sklypo, o Partneriui B priklauso 51305/61886 nebaigto statyti statinio ir 51305/123772 idealioji dalis žemės sklypo. JVS 3 punkte numatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa tai, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. JVS 4 punktu partneriai konstatavo: 1) Partneris A, kaip įnašą į bendrą veiką, tiesiogiai sumokėjo Partneriui B 15 500 Eur (2016 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymas) ir kaip įnašą į bendrą veiklą, per Partnerio B atstovą R. M., 2016 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo Partneriui B 38 500 Eur, t. y. Partneris A sumokėjo Partneriui B 54 000 Eur; 2) Partneris B įneša į bendrą veiklą šiam partneriui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį; 3) Partneris B įneša į bendrą veiklą projektą bei teises ir pareigas, kylančias iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimo; 4) Partneris B įsipareigoja savo ir Partnerio A lėšomis, nurodytomis JVS 4.1 papunktyje, iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. atlikti statybos darbus, nurodytus JVS 1 punkte, užtikrinant bei garantuojant, kad namo ir žemės sklypo būklė atitiktų JVS 1 punkte nurodytus duomenis.

21. Tarp ieškovės (pirkėja) ir R. V. bei E. V. (pardavėjai) 2017 m. sausio 3 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė už 193 600 Eur (160 000 Eur + 33 600 Eur PVM) įsigijo du žemės sklypus – unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

22. Tarp ieškovės, V. T. ir I. T. 2017 m. vasario 27 d. sudarytas Susitarimas dėl JVS pakeitimo, kurio 1 punkte šalys susitarė, kad prie JVS prisijungia Partneris C (ieškovė). Susitarimo 2 punktu šalys papildomai susitarė, kad Partneriui C priklauso 10583/61886 idealioji dalis nebaigto statyti statinio ir 10583/123772 idealioji dalis žemės sklypo. Susitarimo 4 punktą šalys išdėstė naujai, papildomai nurodydamos, kad Partneris C, kaip įnašą į bendrą veiklą, per partnerio B atstovą R. M. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo Partneriui B 100 000 Eur.

23. Tarp ieškovės ir KU „Taupa“ 2017 m. kovo 21 d. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovei suteikta 112 000 Eur paskola turto įsigijimui, projektavimo ir paruošiamiesiems darbams. Paskolos grąžinimas užtikrintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu.

24. Tarp ieškovės ir KU „Taupa“ 2017 m. kovo 23 d. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovei suteikta 56 000 Eur paskola statybos darbams. Paskolos grąžinimas užtikrintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), antriniu įkeitimu.

25. Ieškovė 2017 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. T. ir I. T., prašė: pripažinti galiojančia JVS (2017 m.); remiantis JVS (2016 m.) ieškovei iš V. T. ir I. T. priteisti 10 000 Eur baudą; nustatyti, kad atsakovams per 10 d. neįvykdžius pagal šio prašymo 2 punktą teismo patenkinto reikalavimo, už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytos dalies skaičiuojamos 0,05 proc. dydžio palūkanos; pripažinti JVS (2016 ir 2017 m.) nutrauktomis ieškovės reikalavimu dėl esminių kito partnerio (atsakovų) padarytų pažeidimų: žymiai praleisto nekilnojamojo turto registracijos ieškovės vardu termino, informacijos ieškovei neteikimo, be ieškovės sutikimo į faktiškai tą pačią jungtinę veiklą įtraukto naujo asmens; įpareigoti VĮ Registrų centrą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/123772 idealiąją žemės sklypo dalį; įpareigoti VĮ Registrų centrą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/61886 idealiąją dalį nebaigto statyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti apsimestiniu, prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl niekiniu ir negaliojančiu, 2017 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų ir D. C. sudarytą jungtinės veiklos sutartimi įtvirtintą sandorį; pripažinti, kad atsakovai per R. M. sudarė sandorį dėl paskolos ir ieškovei skolingi bei iki 2017 m. gruodžio 14 d. privalo grąžinti 15 400 Eur.

26. Ieškovės užsakymu UAB „Studija PS“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. parengė projektinius pasiūlymus, objektas – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Ieškovė pateikė duomenis iš „Infostatyba“ dėl (duomenys neskelbtini) objekto projektinių pasiūlymų suderinimo 2020 m. liepos 7 d. Projektavimo stadija baigta nebuvo.

27. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtinta ieškovės, V. T., I. T., D. C. ir R. M. 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartis, kuria nutraukta JVS ir susitarta dėl šalių tolesnių įsipareigojimų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 išaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytą prievolę (dvibučiame gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą atlikti statybos darbus, nurodytus Lentelėje Nr. 2.) turi atlikti V. T. ir I. T.; ši turėjo būti atlikta iki 2018 m. gegužės 6 d.

28. Antstolis Donatas Kisielius vykdomojoje byloje Nr. 0174/21/01423 vykdo nepiniginio pobūdžio išieškojimą: I. T. ir V. T. įpareigoti atlikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 4423-661/2017 patvirtintos taikos sutarties 7 punkte bei 7.1 papunktyje nurodytus veiksmus: 1) dvibučiame gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą atlikti statybos darbus, nurodytus Lentelėje Nr. 2.; 2) VĮ Registrų centre įregistruoti dvibučio gyvenamojo ir butų Nr. 1 ir Nr. 2, statomų pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą, 100 proc. baigtumą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojant V. T., I. T., ieškovės ir D. C. dalinės nuosavybės teises į minėto namo butus Nr. 1 ir Nr. 2, nustatant V. T., I. T., ieškovės ir D. C. idealiąsias dalis nuosavybėje pagal Lentelę Nr. 3. Antstolis 2021 m. lapkričio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriame nurodė, kad I. T. ir V. T. neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo.

29. Ieškovė pateikė skolos raštelius, kuriuose nurodoma, kad R. M. iš ieškovės pasiskolino 25 000 Eur (2015 m. spalio 27 d. raštelis); 3 000 Eur už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2015 m. lapkričio 1 d. raštelis). 2016 m. rugsėjo 12 d. skolos rašteliu R. M. nurodė, kad iš ieškovės pasiskolino 30 000 Eur; už anksčiau pasiskolintus 55 000 Eur jis įsipareigojo įforminti esančio (duomenys neskelbtini), buto 100 kv. m A bloko pirmą aukštą. 2016 m. spalio 1 d. skolos raštelyje R. M. nurodė, kad iš ieškovės pasiskolino 20 000 Eur; bus grąžinti – 2017 m. spalio 1 d. 2016 m. lapkričio 24 d. skolos rašteliu R. M. nurodė, kad iš ieškovės pasiskolino 2 000 Eur Objekto statybai; 2016 m. lapkričio 30 d. rašteliu pasiskolino 3 000 Eur; 2016 m. gruodžio 5 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2016 m. gruodžio 19 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2016 m. gruodžio 20 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2016 m. gruodžio 23 d. rašteliu pasiskolino 11 000 Eur (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 29 d. rašteliu pasiskolino 500 Eur (Objekto statyboms); 2017 m. sausio 9 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2017 m. sausio 21 d. rašteliu pasiskolino 9 600 Eur; 2017 m. vasario 3 d. rašteliu pasiskolino 25 000 Eur (Objekto statyboms); 2017 m. kovo 22 d. – 1 000 Eur, 2017 m. balandžio 5 d. – 1 000 Eur, 2017 m. balandžio 5 d. – 500 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. – 3 400 Eur, iš viso – 5 900 Eur + 5 000 Eur + 4 500 Eur, pasiskolinta su 18 proc. metinėmis palūkanomis, įsipareigojo grąžinti – 2017 m. gruodžio 14 d.; 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2017 m. spalio 20 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2017 m. spalio 23 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2017 m. spalio 30 d. rašteliu pasiskolino 3 000 Eur; 2017 m. lapkričio 13 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2017 m. lapkričio 14 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2017 m. lapkričio 17 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2017 m. lapkričio 29 d. rašteliu pasiskolino 500 Eur; 2018 m. sausio 10 d. rašteliu pasiskolino 2 000 Eur; 2018 m. vasario 12 d. rašteliu pasiskolino 1 000 Eur; 2018 m. vasario 25 d. rašteliu pasiskolino 150 Eur (Objekto statyboms); 2018 m. kovo 2 d. rašteliu pasiskolino 150 Eur; 2018 m. kovo 10 d. rašteliu pasiskolino 600 Eur; 2018 m. kovo 15 d. rašteliu pasiskolino 200 Eur; 2018 m. kovo 26 d. rašteliu pasiskolino 300 Eur. R. M. 2017 m. rugsėjo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 d. išdavė ieškovei paprastuosius neprotestuotinus vekselius (po 2 500 Eur kiekvienas) ir 2017 m. rugsėjo 8 d. – 500 Eur; taip pat 2017 m. spalio 19 d. – 9 000 Eur. Ieškovė pateikė 2016 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo pavedimo kopiją dėl 15 500 Eur sumos pervedimo I. T.; mokėjimo paskirtis – paskola žemės pirkimui.

30. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti solidariai iš R. M., I. T. ir V. T. 111 200 Eur paskolą, 42 753,57 Eur palūkanas, 73 887,54 Eur nepagrįstai gautas lėšas; 2) įpareigoti atsakovus pateikti ieškovei Objekto statybos darbo projekto, darbų vykdymo žurnalo ir statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopijas; 3) įpareigoti atsakovus nekliudyti ieškovei patekti į Objektą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. atsakovams sumokėjo 166 383,01 Eur už norimą įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat statomo namo dalį, o 111 200 Eur ieškovė atsakovams paskolino. Iš viso atsakovai iš ieškovės gavo 277 583,01 Eur.

31. Tarp ieškovės (pardavėja) ir UAB „Sakinta“ (pirkėja) 2021 m. kovo 31 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė UAB „Sakinta“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 171 578 Eur (su PVM). Pagal sutarties 4.1 papunktį dalį kainos – 141 800 Eur, pirkėja įsipareigojo sumokėti į pardavėjos sąskaitą, esančią KU „Taupa“, nurodant, kad ši pinigų suma skirta padengti pardavėjos turimus įsipareigojimus KU „Taupa“ pagal 2017 m. kovo 21 ir 23 d. paskolos sutartis; likusią dalį – 29 778 Eur, pirkėja įsipareigojo pervesti į pardavėjos akcinės bendrovės SEB banke esančią sąskaitą.

32. Ieškovės užsakymu UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2021 m. birželio 14–21 d. parengtoje konsultacijoje dėl galimos rinkos kainos nurodyta, kad nustatyta konsultacijos objekto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), galima rinkos kaina 2021 m. birželio 14 d., darant prielaidą, jog yra išduotas daugiabučio gyvenamojo namo statybą leidžiantis dokumentas bei paruoštas daugiabučio gyvenamojo namo projektas, yra 519 000 Eur.

33. KU „Taupa“ 2021 m. liepos 20 d. rašte ieškovei nurodė, kad: 1) 2017 m. kovo 21 d. paskolos sutartimi suteikta 112 000 Eur paskola turto įsigijimui, projektavimo ir paruošiamiesiems darbams; 2021 m. balandžio 1 d. paskola uždaryta. Už paskolą sumokėta 24 870,94 Eur palūkanų, delspinigių – 607,93 Eur; 2) 2017 m. kovo 23 d. paskolos sutartimi suteikta 56 000 Eur paskola statybos darbams; 2021 m. balandžio 1 d. paskola uždaryta. Už paskolą sumokėta 12 814,29 Eur palūkanų, delspinigių – 305,04 Eur. Už raštų siuntimą dėl įsipareigojimų nevykdymo sumokėta 160 Eur, už paskolų sutarčių suteikimo ir sąlygų keitimo mokesčius sumokėta 928 Eur.

34. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021 ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš R. M. 66 900 Eur skolą, 9 856,69 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas, 1 123,46 Eur bylinėjimosi išlaidas; įpareigojo V. T. pateikti ieškovei Objekto statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją; kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-434-516/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

35. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi byloje paskyrė nekilnojamojo turto – sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Objekto vertės nustatymo ekspertizę.

36. Teismo ekspertas K. Kumpinas pateikė 2023 m. vasario 7 d. ekspertizės aktą dėl nekilnojamojo turto Objekto vertės nustatymo. Ekspertas, pasisakydamas dėl klausimo „Kokia buvo šiuo metu nebaigto statyti (duomenys neskelbtini), rūsių vertė 2018 m. gegužės 1 d.?“ nurodė, kad pagal pateiktą klausimą nėra aišku, kokiam nekilnojamajam daiktui nustatyti rinkos vertę, nes atskirai tokio nekilnojamasis turtas kaip „rūsys“ nėra, todėl ekspertas, atsakydamas į šį klausimą, nustatė 0,3406 dalies buto Nr. 1, t. y. 105,81 kv. m ploto iš numatomo 310,65 kv. m bendro ploto rinkos vertę ir 0,3200 dalies buto Nr. 2, t. y. 97,59 kv. m ploto iš numatomo 304,95 kv. m bendro ploto rinkos vertę, kaip numatyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje, t. y. nekilnojamųjų daiktų, skirtų ieškovės asmeniniam naudojimui, nes šių minėtų butų dalys pagal taikos sutartyje yra pateikti kaip esantys rūsio patalpose. Ekspertas pateikė šias išvadas: 1) vertinamo nekilnojamojo turto (vertinamos buto Nr. 1 dalies, t. y. 105,81 kv. m ploto) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2018 m. gegužės 1 d. buvo 73 200 Eur; 2) vertinamo nekilnojamojo turto (vertinamos buto Nr. 2 dalies, t. y. 97,59 kv. m ploto) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2018 m. gegužės 1 d. buvo 67 500 Eur. Teismo ekspertas, atsakydamas į teismo klausimą „Kokia vertė būtų 2022 m. birželio 1 d., darant prielaidą, jog dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), būtų 100 proc. baigtumo, būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir būtų įregistruotos ieškovės daiktinės teisės į daiktą kartu su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatyta naudojimosi daiktu tvarka?“ pateikė šias išvadas: 1) vertinamo nekilnojamojo turto (vertinamos buto Nr. 1 dalies, t. y. 105,81 kv. m ploto) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2022 m. birželio 1 d. būtų 96 000 Eur; 2) vertinamo nekilnojamojo turto (vertinamos buto Nr. 2 dalies, t. y. 97,59 kv. m ploto) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2022 m. birželio 1 d. būtų 88 500 Eur.

37. Teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės aktą dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo. Ekspertė, pasisakydama dėl jai suformuluoto klausimo „Kokia buvo 0,2428 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita, naudojimo būdas: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. kovo 31 d., darant prielaidą, jog būtų buvęs išduotas gyvenamojo daugiabučio namo statybą leidžiantis dokumentas pagal projektinius pasiūlymus suderintus Infostatyboje Registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)?“, pateikė išvadą, kad turto rinkos vertė buvo 308 000 Eur.

38. Ieškovė pateikė UAB „Sakinta“ iniciatyva UAB „Jungtinis verslas“ atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą (2022 m. lapkričio 10 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita), kurioje nurodyta, kad vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė apskaičiuota, taikant liekamąjį (lyginamojo, išlaidų (kaštų) ir pajamų metodų derinį) metodą, 2022 m. spalio 13 d. yra 709 000 Eur.

39. Ieškovės užsakymu UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ pateikė konsultaciją dėl turto nuomos kainos rinkoje, kurioje numatyta, kad vertinimo objektas: 1) 3238/20000 žemės sklypo dalis (3,238 arai iš 20 arų); 2) dvibučio gyvenamojo namo dalis, sudaranti 105,81 kv. m plotą; 3) dvibučio gyvenamojo namo dalis, esanti cokoliniame aukšte (faktiškai naudojamas kaip pirmas), sudaranti 97,59 kv. m plotą (duomenys neskelbtini). Nustatyta nagrinėjamo turto galima nuomos kaina rinkoje, kai turtas naudojamas gyvenamajai paskirčiai, apskaičiuota 2023 m. kovo 23 d.: 2018–2023 m. už du butus – 87 670 Eur; 2) nustatyta nagrinėjamo turto galima nuomos kaina rinkoje, kai turtas naudojamas komercinei paskirčiai, apskaičiuota 2023 m. kovo 23 d.: 2018–2023 m. už du butus – 69 166 Eur.

40. Ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., iš kurio matyti, kad ieškovė už nuomą N. R. nuo 2017 m. sausio 21 d. (už 12 mėn.) sumokėjo 3 600 Eur (300 Eur/mėn.). Taip pat pateikta ieškovės (nuomininkės) ir D. S. (nuomotojos) 2018 m. sausio 1 d. buto nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išsinuomojo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); nuomos sutarties terminas – iki 2022 m. sausio 1 d. Ieškovė įsipareigojo kas mėnesį nuomotojai mokėti 450 Eur nuomos mokestį + GPM. Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 2021 m. birželio 17 d.). Ieškovė pateikė 2022 m. spalio 11 d. mokėjimo pavedimą, iš kurio matyti, kad ieškovė D. S. pervedė 24 800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „už nuomos skolą pagal 2018-01-01 buto nuomos sutartį, už 2018-01-01 iki 2021-12-31“.

Dėl JVS ir Susitarimo galiojimo

41. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė negali kelti reikalavimų, susijusių su JVS ir Susitarimu dėl to, jog tarp šalių patvirtinta taikos sutartis. Ieškovė mano, kad nors teisiškai JVS pripažinta nutraukta teismui patvirtinus taikos sutartį, tačiau šalių santykių esmė faktiškai nepakito, tarp šalių jungtinės veiklos santykiai liko ir faktiškai yra iki šiol. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

42. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

43. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtinta ieškovės, V. T., I. T., D. C. ir R. M. 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartis. Taikos sutarties 3 punkte ieškovė, V. T. ir I. T. susitarė, kad JVS ir Susitarimas nutraukiami šalių sutarimu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 išaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytą prievolę (dvibučiame gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą atlikti statybos darbus, nurodytus Lentelėje Nr. 2) turi atlikti V. T. ir I. T.; prievolė turėjo būti atlikta iki 2018 m. gegužės 6 d.

44. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad taikos sutartyje aptarti teisiniai ir organizaciniai klausimai bei nustatytos bendradarbiavimo taisyklės dėl Objekto ir jo statybos užbaigimo, kurios pakeitė JVS sąlygas; taikos sutartimi JVS su Susitarimu buvo nutraukti šalių sutarimu.

45. Taigi šios bylos šalys nusprendė nutraukti JVS ir Susitarimą, šį šalių susitarimą šalys įformino jas įpareigojančia teismo patvirtinta taikos sutartimi, bei taikos sutartyje šalys nustatė tarpusavio pareigas, kurios šalis saisto jau nebe JVS ar Susitarimo, o taikos sutarties pagrindu (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pagal jungtinės veiklos esmę, atsakovai turėjo tinkamai panaudoti iš ieškovės gautus pinigus, pateikti finansinius dokumentus, kur ir kokios lėšos panaudotos vykdant jungtinę veiklą ir turi nepanaudotus ar išlaidų dokumentais nepagrįstus pinigus gražinti ieškovei, yra nepagrįsti, kadangi JVS ir Susitarimo nuostatos šalių nebesaisto įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti šalių taikos sutartį, kurios nuostatos tokių atsakovų pareigų ieškovės atžvilgiu nenustatė. Aplinkybė, kad taikos sutartyje tam tikros atsakovų pareigos, numatytos ir JVS bei Susitarime, išliko (atlikti statybos darbus ir kt.), nereiškia, kad tarp šalių toliau tęsiasi jungtinės veiklos santykiai. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir nepagrįstai atsakovams netaikė JVS ir Susitarime nurodytų pareigų.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų

46. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog R. V. santykiuose su ieškove veikė kaip V. T. ir I. T. atstovas bei išvados, kad pagal ieškovės ieškinį galėtų atsakyti tik V. T. ir I. T.. Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atsakovų V. T. ir I. T. civilinės atsakomybės sąlygų.

47. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino, jog atsakovų neteisėti veiksmai yra tyčiniai, atsakovai žinojo apie ieškovės įsigytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir paskolas iš KU ,,Taupa“ bei siekė ieškovės nuostolių atsiradimo. Ieškovė nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovų neteisėti veiksmai buvo tyčiniai, patvirtina R. M. (V.) siųstos trumposios žinutės ieškovei. Ieškovės vertinimu, tokie veiksmai teismo turėjo būti vertinami kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, o teismas nepasisakė dėl šių įrodymų reikšmės. Ieškovė teigia, kad ji turėjo galimybes gauti ekonominės naudos iš (duomenys neskelbtini) projekto, tačiau šią galimybę prarado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su įsipareigojimų nevykdymu pagal JVS bei taikos sutartį. Ieškovės vertinimu, jei atsakovai būtų laiku įvykdę įsipareigojimus pastatyti Objektą, ieškovė būtų atgavusi investuotus pinigus ir būtų galėjusi pabaigti (duomenys neskelbtini) objektą iki statybą leidžiančio dokumentų lygio ir jį pelningai parduoti.

48. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Žemesnės instancijos teismas

49. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taikos sutartis nėra įvykdyta, todėl konstatavo, jog atsakovai V. T. ir I. T. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) ieškovės atžvilgiu. Tačiau teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad būtent tai, jog atsakovai neįvykdė taikos sutarties, lėmė aplinkybę, jog ieškovė neišvystė objekto (duomenys neskelbtini) ir negavo iš to pelno.

50. Vien neteisėtų veiksmų nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek apskritai žalos faktą, tiek ir jos dydį, taip pat priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

51. Taikos sutartimi atsakovai įsipareigojo atlikti taikos sutartyje išvardintus statybos darbus Objekte (taikos sutarties 7 punktas) ir įregistruoti namo bei dviejų butų 100 proc. baigtumą (taikos sutarties 7.1 papunktis).

52. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

53. Sprendžiant dėl faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų – statybos darbų pagal taikos sutartį Objekte neatlikimo ir baigtumo neįregistravimo – ir ieškovės įrodinėjamos žalos (tiesioginiai nuostoliai, susiję su KU „Taupa“ paskolos sutartimis ir negautos pajamos iš objekto (duomenys neskelbtini)) pažymėtina, kad ieškovės sprendimas įsigyti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) yra nesusijęs nei su JVS bei Susitarimu, nei su vėliau juos pakeitusia taikos sutartimi, tai yra ieškovės asmeninis verslo sprendimas vystyti iš karto du nekilnojamojo turto objektus, kuriems vystyti vienu metu ieškovė nurodė turėjusi pakankamai lėšų. Su atsakovais ieškovė nederino sprendimo paimti dvi tikslines paskolas iš KU „Taupa“ objektui (duomenys neskelbtini) vystyti. Aplinkybė, ar atsakovai žinojo apie ieškovės (duomenys neskelbtini) projektą ir paimtas tikslines paskolas, neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės dėl pagal taikos sutartį neatliktų darbų, kadangi atsakovai darbus turėjo atlikti Objekte ir neturėjo įsipareigojimų ieškovei, susijusiu su tikslinių paskolų panaudojimu ar grąžinimui bei su (duomenys neskelbtini) projektu, o turėjo tik prievolę atlikti statybos darbus Objekte ir įregistruoti nekilnojamojo turto objektų baigtumą. Ieškovė ne kartą savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad turėjo pakankamai lėšų vystyti abu nekilnojamojo turto objektus, tačiau visgi paėmusi dvi tikslines paskolas (duomenys neskelbtini) projektui vystyti ir jas panaudojusi ne pagal paskirtį, negali reikalauti atsakovų atsakomybės dėl (duomenys neskelbtini) projekto neįgyvendinimo, kadangi ieškovė paskolos lėšas nukreipė ne į (duomenys neskelbtini) projekto vystymą, o į Objektą.

54. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 154 000 Eur, įnešti ieškovės į jungtinę veiklą Objekto vystymui, perduoti atsakovams anksčiau (iki 2017 m. vasario 27 d.), nei ji paėmė paskolą iš KU „Taupa“ (2017 m. kovo 21 ir 23 d.). Sutiktina su sprendime nurodytu motyvu, jog tai, kad ieškovė vėliau skolino pinigus R. V., nepatvirtina, o priešingai – paneigia ieškovės teiginius, kad ji visus turimus pinigus investavo į Objektą ir dėl to jai neliko pinigų (duomenys neskelbtini) projektui vystyti ir paskoloms grąžinti. Tai, kad ieškovė vėliau skolino pinigus (66 900 Eur) R. V. nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-434-516/2022.

55. Ieškovė su ieškiniu pateikė duomenis apie R. V. ieškovei siųstas trumpąsias žinutes, iš kurių turinio matyti, kad tarp ieškovės ir R. V. buvo kilęs konfliktas dėl Objekto statybų ir investicijų į jį bei R. V. ieškovei nurodė, jog ši neatgaus į Objektą investuotų lėšų, nepagarbiai bendravo su ieškove. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (nevykdant darbų Objekte) bei ieškovės nurodomos žalos egzistavimo, kadangi ieškovė žalą kildina iš jos negalėjimo panaudoti iš Objekto planuotų gauti pajamų kitam (duomenys neskelbtini) projektui bei grąžinti paskolas KU „Taupa“, t. y. iš projekto ir paskolų teisinių santykių, kuriuose atsakovai nedalyvavo. Ieškovė šiuo atveju neįrodinėja, kad dėl atsakovų veiksmų ji negavo planuotų pajamų, kurias ketino gauti pardavusi Objekte jai turėjusius tekti nekilnojamojo turto objektus ar juos kitaip naudojant pajamoms gauti.

56. Ieškovė teigia, kad pabaigus Objekto statybos darbus, atsakovams įregistravus ieškovės nuosavybės teises į jai priklausančią dalį, ieškovė planavo skubiai Objekto dalį parduoti ir toliau finansuoti (duomenys neskelbtini) objekto vystymą, mokėti KU „Taupa“ paskolų įmokas, todėl paskolų sutarčių palūkanos sumokėtos nuo atsakovų prievolių pažeidimo dienos iki KU „Taupa“ paskolų uždarymo dienos yra ieškovės tiesioginiai nuostoliai, nes dėl atsakovų kaltės laiku nepastačius Objekto ir neatgavusi investicijų, ieškovė negalėjo KU „Taupa“ pinigų naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį t. y. vystyti (duomenys neskelbtini) projektą ir mokėti įmokas pagal KU „Taupa“ paskolas.

Žemesnės instancijos teismas

57. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovų ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad aplinkybės, jog ieškovė nusprendė paimti tikslines paskolas iš KU „Taupa“ ir jų pagal paskirtį nepanaudojusi, grąžinti, nėra susijusios su (nulemtos) atsakovų neįvykdytais įsipareigojimais pagal taikos sutartį, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovų neveikimas susijęs su ieškovei KU „Taupa“ suskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais ir kt. Ieškovė neturėjo pareigos tikslinių paskolų lėšas naudotis ne pagal paskirtį, ieškovė KU „Taupa“ paskolintomis lėšomis turėjo ir galėjo vystyti (duomenys neskelbtini) projektą, nes būtent tam buvo gavusi paskolą iš KU „Taupa“, tačiau to nedaryti buvo ieškovės sprendimas, kuriam atsakovai negalėjo turėti įtakos. Ieškovė nebuvo įsipareigojusi investuoti pagal paskolos sutartis gautas lėšas į Objektą ir perduoti šias lėšas atsakovams, tokie jos veiksmai buvo jos asmeninis pasirinkimas, o vien aplinkybė, kad atsakovai reikalavo investicijų į Objektą, nereiškia, kad ieškovei kilo pareiga papildomai investuoti, o šioms investicijoms nepasiteisinus, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovų nuostolių atlyginimo, kurie kilo ieškovei laisva valia priimant sprendimus dėl paskolintų lėšų investavimo. Ieškovė, naudodama (duomenys neskelbtini) projektui skirtas lėšas Objekte, negalėjo tikėtis, kad tokios jos investicijos atsipirks ir yra atsakinga dėl paskolos lėšų naudojimo ne pagal paskirtį bei dėl to jai atsiradusių neigiamų finansinių padarinių.

58. Atkreiptinas dėmesys į prieštaringą ieškovės poziciją. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) projekto (tikslinių paskolų) lėšas naudojo Objekto statyboms, taip pat į įrodinėjo, kad iš Objekto gautas pajamas būtų naudojusi (duomenys neskelbtini) projektui plėtoti. Ieškovė siekė vieno projekto (Objekto) pajamas naudoti kito projekto (duomenys neskelbtini) vystymui, tačiau galiausiai nusprendė (duomenys neskelbtini) projektui skirtą finansavimą naudoti Objekto vystymui, t. y. iš esmės suteikė prioritetą Objektui, apleisdama (duomenys neskelbtini) projekto vystymo galimybes. Tai yra papildomas pagrindas spręsti, kad lėšų nukreipimas į Objekto vystymą buvo ieškovės verslo sprendimas, o ne atsakovų veiksmų pasekmė, kaip ir sprendimas vienu metu vystyti du nekilnojamojo turto projektus. Ieškovė šiuo atveju privalo pati prisiimti verslo riziką, kadangi nenaudodama tikslinių paskolų lėšų pagal paskirtį negalėjo tikėtis savo finansinės padėties pagerėjimo, todėl galbūt dėl ieškovės negautų pajamų neišvysčius (duomenys neskelbtini) projekto, atsakingais negali būti laikomi atsakovai.

59. Ieškovė turėjo vertinti galimas verslo rizikas dėl Objekto vystymo, kadangi jau 2017 m. vasario 20 d. ieškovė turėjo žinoti, jog Objekto statybos ir nuosavybės į jį įregistravimas nevykdomi JVS numatyta tvarka. Ieškovė ieškinyje, kurį teismui pateikė 2017 m. gegužės 24 d. (civilinė byla Nr. e2-4423-661/2017), nurodė, kad atsakovų JVS prisiimtas įsipareigojimas iki 2017 m. vasario 20 d. atlikti numatytus registravimo veiksmus atsakovų nebuvo įvykdytas ir ieškovė iki 2017 m. gegužės mėn. neturėjo nuosavybės teises į žemės sklypą bei nebaigtą statyti statinį patvirtinančių dokumentų. Taigi ieškovė jau nuo 2017 m. vasario mėn. suprasdama, kad Objekto vystymas nevykdomas pagal JVS nustatytus terminus, kaip verslininkė, patirtį turinti nekilnojamojo turto vystytoja, turėjo kritiškai vertinti tolimesnes šio Objekto vystymo perspektyvas, kartu atsižvelgdama į tai, jog Objekto vystymas vykdomas ieškovei skolinant atsakovams pinigus bei planuojant įgyti žemės sklypo ir pastato dalį kartu su kitais bendraturčiais. Todėl ieškovės pasirinkimas toliau investuoti lėšas į Objektą, suprantant, kad atsakovai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, prasidėjus ginčams dėl Objekto vystymo, buvo savarankiškas ieškovės verslo sprendimas, kuris jau šio projekto vystymo pradžioje sudarė (turėjo sudaryti) pagrindą ieškovei manyti, jog investicijos gali neatsipirkti.

60. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėto taikos sutarties nuostatų nevykdymo ir ieškovės nurodomos galimų nuostolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neegzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos (negautų pajamų iš (duomenys neskelbtini) projekto ir nuostolių dėl paskolų), kadangi atsakovai neturėjo galimybės neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, t. y. kad ieškovė, atsakovams nevykdant taikos sutarties, galbūt patirs nuostolių kitame, su atsakovais nesusijusiame objekte (duomenys neskelbtini), kurio ieškovė savo pasirinkimu nevykdė, naudodama tikslinių paskolų lėšas ne (duomenys neskelbtini) projektui vystyti.

61. Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatų.

62. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas sutartinės civilinės atsakomybės atveju įstatymo gali būti ribojamas, ypač kai tai susiję su prievole atlyginti netiesioginius nuostolius. CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Taigi sutartį pažeidusios įmonės (verslo subjekto) pareiga atlyginti negautas pajamas priklauso nuo to, ar ji galėjo ir turėjo numatyti tokius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013).

63. Savo esme CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostata laikytina verslininko atsakomybės apribojimo taisykle, apsaugančia sutartį pažeidusios šalies teises, neperkeliant neproporcingai didelių nuostolių, kurio sutarties sudarymo metu sutartį pažeidusi šalis negalėjo numatyti, rizikos sutartį pažeidusiai šaliai. Taigi minėta nuostata ne išplečia, o apriboja verslininko atsakomybės ribas. Nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius su sutarties pažeidimu, net ir tais atvejais, kai tokio dydžio nuostolių, sudarydamas sutartį, jis negalėjo numatyti kaip sutarties neįvykdymo pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013), tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra pagrindo teigti, jog ieškovės įrodinėjami nuostoliai ((duomenys neskelbtini) projekto galimos pajamos ir paskolų pagrindu kilusios ieškovės prievolės) yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neveikimu nevykdant taikos sutarties.

64. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad tarp ieškovės įrodinėjamos žalos (galbūt negautų pajamų (duomenys neskelbtini) projekte ir ieškovės prievolių pagal paskolų sutartis) ir atsakovų neteisėtų veiksmų nevykdant taikos sutarties (neatliekant statybos darbų Objekte) nėra priežastinio ryšio.

65. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nurodė, jog ieškovės skaičiavimai nelogiški, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių motyvų, nors ieškovė žalos dydį detaliai aptarė ir pateikė įrodymus. Ieškovė nurodo, kad iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo ji neuždirbo, o gauti pinigai panaudoti atsiskaitymui su KU „Taupa“ ir PVM sumokėjimui, todėl (duomenys neskelbtini) objekto rinkos vertė (519 000 Eur) laikytina ieškovės nuostoliais negautų pajamų pavidalu.

66. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

67. Nuostoliai, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė). Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to, apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti atimamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).

68. Viena iš nuostolių formų yra negautos pajamos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

69. Prie negautų pajamų priskiriama ir prarasta galimybė. Tokio pobūdžio nuostoliai (prarasta galimybė) turi apibrėžtą piniginę vertę, jie reiškia tai, kad, jų nepatyręs, ieškovas galbūt būtų turėjęs tam tikrą turtinę naudą. Tokio pobūdžio nuostoliai (t. y. prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti) pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą, nes negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013).

70. Nors ieškovė, remdamasi UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2021 m. birželio 14–21 d. konsultacija dėl galimos rinkos kainos (kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), galima rinkos kaina 2021 m. birželio 14 d., darant prielaidą, jog yra išduotas daugiabučio gyvenamojo namo statybą leidžiantis dokumentas bei paruoštas daugiabučio gyvenamojo namo projektas, yra 519 000 Eur) teigia, kad ieškovės negautos pajamos sudaro 519 000 Eur ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tinkamai ir tikėtinai neįrodė, kad galėjo gauti tokias pajamas.

71. Pirmosios instancijos teismas paskyrė ekspertizę dėl turto rinkos kainos nustatymo. Teismo ekspertė I. Krikščiūnienė pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės aktą dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo. Ekspertė, pasisakydama dėl jai suformuluoto klausimo „Kokia buvo 0,2428 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita, naudojimo būdas: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. kovo 31 d., darant prielaidą, jog būtų buvęs išduotas gyvenamojo daugiabučio namo statybą leidžiantis dokumentas pagal projektinius pasiūlymus suderintus Infostatyboje Registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)?“, pateikė išvadą, kad turto rinkos vertė buvo 308 000 Eur.

72. Įvertintina ir tai, kad ieškovė (pirkėja) ir R. V. bei E. V. (pardavėjai) 2017 m. sausio 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 193 600 Eur įsigijo du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (0,1036 ha ploto ir 0,2428 ha ploto), o 2017 m. rugpjūčio 28 d. parengus projektinius pasiūlymus dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto, 2020 m. liepos 7 d. suderinus (duomenys neskelbtini) objekto projektinius pasiūlymus, ieškovė (pardavėja) ir UAB „Sakinta“ (pirkėja) 2021 m. kovo 31 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė UAB „Sakinta“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (0,2428 ha ploto), už 171 578 Eur (su PVM).

73. Taigi nors ieškovė 2017 m. sausio 3 d. už 193 600 Eur įsigijo du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (0,1036 ha ploto (vidutinė rinkos vertė – 26 700 Eur) ir 0,2428 ha ploto (vidutinė rinkos vertė – 187 000 Eur), parengusi projektinius pasiūlymus ir juos suderinusi, 2021 m. kovo 31 d. ieškovė 0,2428 ha ploto žemės sklypą pardavė už 171 578 Eur. Taigi praėjus daugiau nei ketveriems metams bei praėjus pradinę projektinių siūlymų parengimo ir suderinimo stadiją, ieškovės nurodomo 0,2428 ha ploto žemės sklypo vertė žymiai nepasikeitė. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo V. T., ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (519 000 Eur), neįvertino ir nenurodė realių išlaidų, būtinų, kad būtų pasiektas statybas leidžiančio dokumento gavimo lygis. Sutiktina su atsakovu, kad apskaičiuojant ieškovės galbūt negautas pajamas iš (duomenys neskelbtini) projekto, iš teismo ekspertės nustatytos 308 000 Eur vertės atėmus 21 proc. PVM (64 680 Eur), žemės sklypo įsigijimo išlaidas (193 600 Eur), tikėtinos pajamos sudarytų apie 49 720 Eur, o iš šios sumos atėmus 15 proc. GPM) (7 458 Eur), liekanti suma sudarytų apie 42 262 Eur, tačiau iš šios sumos turėtų būti atimtos (duomenys neskelbtini) objekto projektavimo sąnaudos statybos leidimui gauti, o ieškovė pati nurodė, kad šio objekto projektavimo ir paruošiamiesiems darbams 2017 m. kovo 21 d. paėmė 112 000 Eur paskolą. Todėl sutiktina su V. T. ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė galbūt patirtos žalos dėl (duomenys neskelbtini) projekto.

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikta UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2021 m. birželio 14–21 d. konsultacija dėl galimos rinkos kainos yra netinkama (duomenys neskelbtini) žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, kadangi pačioje konsultacijoje rašoma, kad ji neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai teisės aktai. Taigi šis dokumentas nėra patikimas įrodymas turto rinkos vertei nustatyti, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija vadovaujasi teismo ekspertės išvadomis dėl galimos žemės sklypo vertės.

75. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą perleido UAB „Sakinta“, kuri vėliau perleido tą patį žemės sklypą UAB „Ronedus“ (t. y. įmonei, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra ieškovės sūnus), o UAB „Sakinta“ įsipareigojimas parduoti turtą UAB „Ronedus“ įtvirtintas tarp šių įmonių sudarytoje sutartyje dar iki ieškovei žemės sklypą perleidžiant UAB „Sakinta“. Ieškovė taip pat neginčija teismo išvados, kad nustatytos aplinkybės reiškia, jog ieškovė nusprendė perleisti šio projekto tolesnį vystymą sūnaus vadovaujamai įmonei. Taigi ieškovės galimybės toliau vystyti šį projektą nėra prarastos, o, tikėtina, bus toliau realizuojamos pasitelkus jos sūnaus valdomą bendrovę. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovei kilo skubus poreikis parduoti žemės sklypą, ir ieškovei kilo žala nebegalint vystyti (duomenys neskelbtini) projekto.

76. Todėl teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio ir žalos) dėl ieškovės nurodomų netiesioginių nuostolių dėl negalėjimo vystyti (duomenys neskelbtini) projekto, taip pat nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės prievolių pagal paskolos sutartis atsiradimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovų ieškovės prašytų priteisti negautų pajamų (519 000 Eur) ir ieškovės įrodinėtų nuostolių, susijusių su paskolos sutartimis (33 278,92 Eur).

Dėl išlaidų būsto nuomai

77. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pati ieškovė teigė, jog butą (duomenys neskelbtini), ji nuomojasi nuo 2017 m. pradžios, nes 2016 m. pardavė paskutinį butą (duomenys neskelbtini) (objekte, kurį ieškovė teigė sėkmingai išvysčiusi ir iš jo uždirbusi). Teismas nurodė, kad ieškovė nusprendė gyventi nuomojamame bute anksčiau nei atsirado atsakovų prievolė jai, iš kurios kildinami nuostoliai dėl būsto nuomos išlaidų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė nebūtų patyrusi išlaidų buto nuomai, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų, taigi nėra faktinio priežastinio ryšio. Atsižvelgęs į ieškovės elgesį pasirenkant apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis formą – parduodant nuosavybės teise turėtą butą ir nuomojantis kitą, teismas konstatavo, kad nėra ir teisinio priežastinio ryšio – ieškovės patirtos išlaidos buto nuomai nelaikytinos atsakovų veiksmų rezultatu, nes jų atsiradimą lėmė ieškovės pasirinkimas.

78. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės patirtos būsto nuomos išlaidos nėra susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais. Ieškovė nurodo, kad ji 2017 m. planavo persikelti gyventi į Objektą, o dėl atsakovų vykdomų statybų Objekte jai atsirado poreikis parduoti turimą nuosavybę (duomenys neskelbtini) ir laikinai išsinuomoti būstą, kadangi tais pačiais 2017 m. atsakovai turėjo užbaigti Objekto statybas, o ieškovė įgyti nuosavybės teises ir ten apsigyventi. Ieškovės manymu, atsakovams pažeidus JVS nustatytą 2017 m. rugpjūčio 1 d. terminą, o vėliau ir taikos sutartyje nustatytą 2018 m. gegužės 6 d. terminą pastatyti, įrengti ir perleisti ieškovei nuosavybę į Objekto dalį, atsirado tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų išlaidų dėl būsto nuomos ir atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) praleidus prievolių vykdymo terminus.

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog ieškovė iš tiesų ketino apsigyventi Objekte ieškovei turėjusiose atitekti patalpose. Pati ieškovė procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad siekdama pajamų pradėjo vystyti du nekilnojamojo turto projektus (Objektą ir (duomenys neskelbtini) projektą) pardavusi objektus (duomenys neskelbtini). Ieškovė Objekto projektą procesiniuose dokumentuose vertino kaip komercinę (verslo) veiklą, iš kurios ketino uždirbti pajamas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovė tikėjosi ar planavo keltis gyventi į Objekte jai turėjusias atitekti patalpas. Taigi darytina išvada, kad ieškovė, pardavusi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodo gyvenusi iki jo pardavimo, pradėjusi nuomotis gyvenamąjį būstą, nuomos išlaidas patyrė ne dėl atsakovų veiksmų nevykdant JVS, Susitarimo ar taikos sutarties, o savo valia, siekdama gauti pajams iš (duomenys neskelbtini) vystyto nekilnojamojo turto, o ne siekdama persikelti į Objektą, t. y. nenustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų neatliekant Objekte statybos darbų ir ieškovės patirtų būsto nuomos išlaidų. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei jos prašomų priteisti nuostolių atlyginimo dėl būsto nuomos (28 410 Eur).

80. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus – buto nuomos sutartį ir mokėjimų už nuomą patvirtinimą. Ieškovė nurodo, kad su patikslintu ieškiniu pateikė teismui patirtos žalos dydį pagrindžiančius įrodymus ir nurodė, jog tiesioginių nuostolių už nuomojamą butą dydis keisis (didės), kadangi bylos nagrinėjimo metu toliau patiriamos būsto nuomos išlaidos. Ieškovė už būsto nuomą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. galėjo atsiskaityti su nuomotoju tik 2023 m. gegužės mėn., todėl ieškovė teikia papildomus įrodymus, kurie, ieškovės vertinimu, patvirtina ieškovės papildomai patirtus tiesioginius nuostolius dėl būsto nuomos išlaidų nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Ieškovė teigia, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovė neturėjo galimybių atsiskaityti su nuomotoju anksčiau. Teigia, kad įrodymai savo esme nėra nauji, o tik papildantys ieškovės reikalavimo dydį ir neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. birželio 1 d. buto nuomos sutartį, nuomos terminas nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ieškovė kartu pateikė ir buto nuomotojo patvirtinimą apie atsiskaitymą už buto nuomą, t. y. jog ieškovė nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 30 d. sumokėjo 12 229,42 Eur.

81. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės reikalavimą dėl būsto nuomos išlaidų pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai, sprendžia, kad naujų įrodymų, kuriais ieškovė įrodinėja toliau patiriamas būsto nuomos išlaidas, prašydama šias priteisti iš atsakovų, nėra pagrindo priimti, kadangi šie neturi įtakos vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl šiuos ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl kompensacinių palūkanų

82. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai neturėjo piniginių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, o susitarimo dėl to, kad ieškovės investuota 154 000 Eur suma atsakovų bus ieškovei sumokėta, nėra. Teismas konstatavo, kad kompensacinių palūkanų už termino įvykdyti nepiniginę prievolę praleidimą ieškovė reikalauja nepagrįstai.

83. Ieškovė teigia, kad teismas, nepriteisdamas kompensacinių palūkanų, pažeidė visišką nuostolių atlyginimo principą bei netinkamai kvalifikavo ginčo santykius. Ieškovė nurodo, kad jei Objektas būtų pastatytas JVS nustatytu laiku, tai nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė būtų galėjusi naudotis pinigais (154 000 Eur) ar ekvivalenčiu turtu, todėl ieškovė patyrė žalą, o atsakovų prievolių rūšis yra mišri, t. y. natūrinė ir piniginė, todėl atsakovai turi sumokėti ieškovei 6 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas.

84. Ieškovė reikalauja iš atsakovų priteisti palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 9 d), iš viso už 1 591 d., vienos dienos palūkanų dydis – 25,315 Eur (6 proc. x 154 000 Eur / 365 d.), kompensacinių palūkanų suma – 40 276,16 Eur (25,315 Eur x 1 591 d.).

85. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

86. Taikos sutartyje nenumatytos palūkanos, delspinigiai ar baudos, kurias atsakovai turėtų mokėti, praleidę įsipareigojimų pagal taikos sutartį įvykdymo terminą. Atsakovų įsipareigojimai pagal taikos sutartį yra nepiniginio pobūdžio – atlikti statybos darbus ir įregistruoti nekilnojamojo turto objektų baigtumą. Aplinkybė, kad ieškovė į Objektą pagal JVS ir Susitarimą investavo 154 000 Eur, nereiškia, kad ji įgijo teisę reikalauti šios sumos grąžinimo, kadangi JVS ir Susitarimas taikos sutartimi nutraukti, o įsipareigojimo ieškovės investuotas lėšas ieškovei grąžinti atsakovai neprisiėmė. Atsakovams neturint ieškovei piniginių prievolių dėl 154 000 Eur grąžinimo, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovų palūkanų, skaičiuojamų už šią sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų kompensacines palūkanas.

Dėl bylos procesinės baigties

87. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovams dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88. Atsakovai nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o ieškovė, atmetus jos apeliacinį skundą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, todėl teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAlma UrbanavičienėVigintas Višinskis