Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-930-186/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-12-14
Bylos Nr.: 2A-930-186/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
Atsakovas: J. L., G. K., R. R., E. K., R. V., I. M., V. G., P. B., Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Turto nuostolių draudimo biuras“, T. A., S. A., A. A., G. A., R. A., V. A., D. A., I. A., J. B., E. B., L. B., V. B., S. B., M. B., D. B., G. C., R. Č., D. Č., V. D., N. D., J. D.
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Saudema“
Ieškovas: G. L.
Advokatai: Artūras Narkevičius

Kategorijos

2.3.1.1Valdymo samprata, valdymo teisės objektas, teisėtas ir neteisėtas valdymas

Civilinė byla Nr. 2A-930-186/2015Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.1.; 2.3.2.3.; 2.3.2.9.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, Joanai Tamašauskienei,vertėjaujant Alvyrai Klipčiuvienei,dalyvaujant ieškovės atstovams Justui Viliui, Ingridai Jurgelevičienei,atsakovams J. L., G. K., R. R., E. K., R. V., I. M., V. G., P. B.,atsakovų atstovui advokatui Artūrui Narkevičiui,trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Saudema“ atstovui R. G.,ekspertams Irmantai Krikščiūnienei, Kastyčiui Kumpinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo ir 2015 m. gegužės 12 d. papildomo sprendimo, taip pat trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Saudema“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės G. L. apeliacinio skundo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-687-253/2015 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Turto nuostolių draudimo biuras“, T. A., S. A., A. A. (A. A.), G. A., R. A. (R. A.), V. A., D. A., A. A., I. A., J. B., E. B., L. B., P. B., V. B., J. B., S. B. (S. B.), J. B., M. B., D. B., D. B., G. C., R. Č., D. Č., V. D., N. D., J. D., kurio teisių perėmėjai yra E. P. ir M. D., Z. D., R. E., V. G.(V. G.), A. G., V. G., A. G., A. G., A. J., A. J., G. J., V. K. (V. K.), A. K., E. K., A. K., M. K., V. K., H. K., T. K., J. K., N. K., G. K., T. K., E. K., S. K., J. K., I. K., J. L., Z. L. (Z. L.), R. M., Z. M., J. M. (J. M.), V. M., N. M., T. M., R. M., O. M., Č. M., A. M., G. M., J. M. (JaroslavMickevič), R. M. (R. M.), I. M. (I. M.), N. M., A. M., D. N., G. O., R. O., L. P., R. P., V. P., G. P., S. P., E. P., K. P., R. P., V. P. (V. P.), L. R. (L. R.), R. R., V. R. (V. R.), V. R., J. S., D. S., E. S., S. S. (S. S.), R. S., R. S., S. S. (S. S.), B. Š. (B. Š.), O. Š. (O. Š.), J. Š., D. Š., A. T., J. U., B. U., L. V., D. V., J. V., A. V., D. V., R. V., R. V., A. V. (A. V.), I. Ž., O. Ž. (O. Ž.), L. Ž. dėl pripažinimo teisėtu ir sąžiningu palėpės valdytoju, bendrosios dalinės nuosavybės teisių į palėpė pripažinimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja 546-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai „Rimeda“, uždaroji akcinė bendrovė „Saudema“, valstybės įmonė Registrų centras, V. B., L. K., I. A., D. T., V. V., A. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, bendraturčiams, prašydama pripažinti, kad ieškovė yra teisėta ir sąžininga daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, įrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytoja; pripažinti ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisę į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, 1 060 kv. m. palėpės butų plotą; atidalyti ieškovės dalį iš palėpės, priteisiant ieškovei butus Nr. 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 122, 123, 124, 125, 126, 127, o ieškinio priede Nr. 3 nurodytiems atsakovams priteisiant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šioje palėpėje įrengtą butą Nr. 121 bei įpareigojant šiuos atsakovus sumokėti ieškovei 443 309 Lt (128 391,16 Eur) kompensaciją; pripažinti, kad A. A., J. M., J. K., R. M., L. P., J. D., V. P., S. P., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Turto nuostolių draudimo biuras“, R. S., A. V., V. K., I. Ž., R. Č., R. V., R. R., J. V., L. R., R. P., T. A., R. K. nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, palėpės bendrasavininkiai; taip pat ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Byloje nustatyta, kad 1999 m. gegužės 25 d. įvyko 546-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rimeda“ (toliau – ir 546-oji DNSB, DNSB) įgaliotinių – P. B., D. D., V. Š., R. K., S. B., L. B., E. B., B. O. ir V. S. – susirinkimas, kuris priėmė nutarimą leisti ieškovei pagal galiojančią tvarką projektuoti ir įrengti gyvenamąsias arba biuro patalpas virš viso namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 10, esančioje palėpėje per trejus metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos. Ieškovė įsipareigojo savo lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintą projektą pakeisti stogo konstrukcijas ir dangą, visus šilto ir šalto vandentiekio vamzdynus nuo rūsio iki prietaisų atjungimo ventilių arba sklendžių, suremontuoti abi laiptines ir kt. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 1999 m. spalio 26 d. sprendimu pripažino S. B. ir B. O., kaip bendrijos įgaliotinių, atsisakymą duoti sutikimą įrengti patalpas, esančias namo (duomenys neskelbtini) g. 10 palėpėje, nepagrįstu ir leido ieškovei įrengti gyvenamąsias arba biuro patalpas virš viso namo esančioje palėpėje pagal 1999 m. gegužės 25 d. 546-osios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių susirinkimo protokole nurodytas sąlygas. 2004 m. gegužės 24 d. ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saudema“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria sutarties šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigojo bendrai vykdyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, palėpės rekonstrukcijos vykdytojo funkcijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2004 m. sausio 20 d. išdavė ieškovei statybos leidimą Nr. 49/03-1339, kuriuo leido atlikti palėpės rekonstrukciją, įrengiant gyvenamąsias patalpas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudaryta komisija 2005 m. birželio 14 d. aktu rekonstruotą palėpę pripažino tinkama naudoti ir nustatė, kad rekonstruota palėpė yra su iš dalies įrengtomis gyvenamosiomis patalpomis, įrengta 14 butų, kurių naudingąjį plotą sudaro 1 230,05 kv. m. Iki rekonstrukcijos palėpės plotas buvo 626,82 kv. m. Rekonstrukcijos proceso metu buvo padidintas palėpės plotas ir pagerinti (atnaujinti) palėpės konstrukcijos elementai, namo inžineriniai tinklai, laiptinės ir namo fasadas, palėpė sujungta su butais.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po atliktos rekonstrukcijos buvo padidintas palėpės plotas bei pagerinti palėpės konstrukcijos elementai, taip pat inžineriniai tinklai, laiptinės ir namo fasadas, palėpės patalpose, ją padidinus, buvo įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos. Ieškovė laiko, kad yra teisėta ir sąžininga įrengtų butų valdytoja, palėpės konstrukciniai elementai yra susijungti su butais, todėl yra sukurtas naujas objektas – palėpės ir butų junginys. Ieškovės nuomone, sprendžiant palėpėje įrengtų butų nuosavybės klausimą, turi būti taikoma analogija su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.557 straipsniu, pagal kurį palėpės ir butų junginys yra neįrengtos palėpės bendrasavininkų nuosavybė. Butų įrengimas palėpėje yra palėpės pagerinimas, nes dėl rekonstrukcijos padidėjo palėpės plotas ir jo kokybė. Dėl tokio pagerinimo fakto turi būti išspręstas ieškovės ir atsakovų teisių ir pareigų klausimas. Kadangi atsakovai neišreiškė noro įsigyti palėpėje įrengtus butus, ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į 1 062,5 kv. m ginčo palėpės plotą, atsakovams paliekant 71,5 kv. m ploto palėpės dalį (į tokią dalį ploto atsakovai pagal ieškovės nuo turto vertės apskaičiuotą dalį gali pretenduoti neatlygintinai, atsižvelgiant į iki rekonstrukcijos jiems priklausiusią neįrengtos palėpės dalį). Nors įrengti butai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tai nesudaro kliūčių atidalyti pirmiau nurodytą ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė siūlo atidalyti ją iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant jai 13 butų, o atsakovas vieną butą, t. y. butą Nr. 121, kurio plotas yra didesnis už atsakovams tenkančią bendro butų ploto dalį, už šią didesnę jiems tenkančią dalį ieškovei sumokant kompensaciją, kuri apskaičiuojama pagal 1 kv. m butų plotui tenkančią kaštų dalį. Be to, nustačius daugiabučio namo pagrindinių patalpų ir butų savininkų dalis įrengtoje palėpėje, proporcingai savininkų valdomų patalpų ir butų plotui turėtų būti paskirstytos ieškovės turėtos bendrosios dalinės pagerinimo išlaidos. Ieškovė ieškinyje taip pat pažymi, kad dalis asmenų yra įregistruoti palėpės bendrasavininkais, tačiau nuosavybės teise nevaldo pagrindinių namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, patalpų. Palėpė yra pagalbinės patalpos, susijusios su namu, todėl šios patalpos, vadovaujantis CK 4.13 straipsniu, turi būti laikomos antraeiliu daiktu ir joms turi būti taikomas CK 4.14 straipsnis. Be to, bendraturčių dalys namo bendrojo naudojimo objektuose nustatomos ne pagal bendro naudojimo objekto savybes ar bendraturčių susitarimus, o remiantis bendraturčių valdomų pagrindinių patalpų plotui. Dėl šios priežasties asmenys, kuriems nepriklauso namo bendrosios patalpos, negali būti palėpės bendrasavininkais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. atidalijo ieškovę G. L. iš bendrosios dalinės nuosavybės – negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, kurios unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant šią patalpą asmeninėn G. L. nuosavybėn, ieškovei išmokėjus kompensacijas atsakovams; iš ieškovės bentraturčiams priteisė kompensaciją už jai atitekusią dalį, bendra kompensacijos suma – 143 020,38 eurų, kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad bendras pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, plotas yra 4 826,22 kv. m., gyvenamųjų patalpų skaičius – 92, negyvenamųjų – 6. Ieškovė yra ginčo patalpos – palėpės bendraturtė su atsakovais, jai priklauso vieno kambario butas Nr. 36, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 19,17 kv. m. ploto.

Teismas, nenustatęs bendrasavininkių, kurie sutinka įsigyti po rekonstrukcijos padidėjusias patalpas, atlygindami jų įrengimo kaštus, sprendė kad kiti bendraturčiai, išskyrus ieškovę, atsisakė teisės įsigyti patalpas, todėl ieškovei pripažino nuosavybės teisę į patalpas, kurios priklausė visiems bendraturčiams, t. y. į 626,82 kv. m neįrengtą palėpė, esančią (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje. Teismas taip pat pripažino, kad bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo – atsakovai nesutinka įsigyti palėpę natūra ir apmokėti ieškovei jos įrengimo kaštus, todėl atsakovams turi būti priteista kompensacija iš ieškovės, jai pripažįstant nuosavybės teisę į visą priklausiusią bendraturčiams palėpę. Kadangi bendraturčiai atsisakė teisės atlygintinai įsigyti padidintą dalį palėpėje įrengtų butų, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jiems iš atsakovų kompensaciją, pripažino, jog ieškovė turi teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensuodama kitiems bendraturčiams pinigais už jai tenkančią didesnę bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą natūra priteisti jai priklausančią palėpęs dalį, taip pat pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, 1 060 kv. m palėpęs butų plotą, atidalijant ieškovės dalį iš palėpės, priteisiant ieškovei butus Nr. 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 122, 123, 124, 125, 126, 127, o jos nurodytiems atsakovams priteisiant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šioje palėpe įrengtą butą Nr. 121 bei įpareigojant šiuos atsakovus sumokėti ieškovei 443 309 Lt (128 391,16 Eur) kompensaciją. Teismas nurodė, kad padidintas po rekonstrukcijos palėpės plotas nėra įregistruotas kaip bendrasavininkių nuosavybė, todėl jame negali būti nustatoma savininkų dalis, be to, nei vienas iš bendrasavininkių nepageidauja įsigyti nuosavybėn rekonstruotos palėpės dalies. Pasikeitęs palėpės plotas nevertinamas kaip bendraturčių turtas, jiems atsisakius gauti turto dalį natūra, todėl, teismo nuomone, šis turtas gali būti įregistruotas nuosavybės teisėmis kaip įsigytas dėl įvykdytos palėpės rekonstrukcijos pagal statybos leidimą. Dėl to teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teises į 1 060 kv. m palėpės butų plotą su nurodytais joje butų numeriais, atidalijant jos dalį iš bendro turto. Teismas nurodė, kad ieškovei gali būti atidalyta tik 626,82 kv. m. palėpė. Teismas reikalavimą priteisti 443 309 Lt (128 391,16 Eur) kompensaciją ieškovei atmetė, nes neturėdami nuosavybės teisėmis palėpės dalies, atsakovai neturi pagrindo apmokėti ieškovei jos ir trečiojo asmens UAB „Saudema“ išlaidų, kurias jie galbūt turėjo, atlikdami palėpės rekonstrukciją.

Teismo nuomone, ieškovei priklausanti palėpės dalis, t.y. vieno kambario butui Nr. 36, kurio plotas 19,17 kv. m., atitinkanti palėpės dalis gali būti atidalyta, nes ieškovė pageidauja tokio atidalijimo ir kiti bendraturčiai tam neprieštarauja.

Ieškovė, siekdama natūra gauti ne tik jai priklausančią palėpės dalį, bet ir kitą palėpės dalį, kuri yra bendra kartu su kitais bendraturčiais, nenustatant jai pareigos mokėti kompensacijos pinigais kitiems bendraturčiams, tą daro nepagrįstai. Ginčas tarp šalių gali būti išspręstas tik ieškovei pripažįstant nuosavybės teises į visą palėpės plotą, o atsakovams, turintiems savo dalį palėpėje, priteisiant pinigines kompensacijas iš ieškovės už įsigyjamą asmeninėn nuosavybėn jų turimą turto dalį. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai kompensaciją iš atsakovų, daliai jų priteisiant nuosavybę, galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei atsakovai pageidautų įsigyti rekonstruotos palėpės dalį. Turtas buvo pakeistas nesant bendraturčių sutikimo, todėl ieškovė nėra teisėta šio turto valdytoja. Rekonstruotos palėpės su iš dalies įrengtomis gyvenamosiomis patalpomis, kuriose įrengta 14 butų, naudingas plotas – 1 230,05 kv. m., įregistravimo kaip naujai atsiradusios nuosavybės klausimas turi būti sprendžiamas kita tvarka, t. y. registruojant nuosavybės teises į rekonstruotą pastatą.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti, kad A. A., J. K., R. M., J. M., L. P., J. D., V. P., S. P., UAB „Turto nuostolių draudimo biuras“, L. R., V. K., R. Č., R. R., R. S., J. V., R. V., A. V., I. Ž., R. P., T. A., R. K. nėra namo (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, palėpės bendrasavininkiai. Teismas pažymėjo, kad nors šie asmenys yra perleidę turėtus nuosavybės teisėmis butus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 10, kitiems savininkams, tačiau jiems įregistruotos nuosavybės teisės į dalį palėpės liko neperleistos naujiems savininkams. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad palėpėje šiems asmenims priklauso tokia patalpų dalis, kokia yra likusi įregistruota jų vardu Nekilnojamojo turto registre.

Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ją teisėta ir sąžininga daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, įrengtos palėpės valdytoja negali būti tenkinamas, nes šio fakto konstatavimas nesukels teisinių pasekmių ieškovei. Teismo nuomone, pasekmes sukels šio turto atidalijimas ir priskyrimas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, todėl dėl šios dalies ieškovės teisės turi būti ginamos. Teismas pažymėjo, kad iš esmės ieškovė siekia turinių teisių gynimo, t. y. pripažinimo jos asmenine nuosavybe bendro turto, kurį yra pagerinusi. Padarius išvadą, kad šis reikalavimas turi būti patenkintas iš dalies, kartu teismas sprendė ir ieškovės reikalavimą pripažinti ją teisėta ir sąžininga turto valdytoja. Tokia valdytoja ji tampa išsprendus atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą, jai sumokėjus bendrasavininkams kompensacijas.

Teismas, spręsdamas dėl turto vertės, esant skirtingoms dviejų ekspertų išvadoms, pripažino pagrįsta ekspertės I. K. pateiktą išvadą, nes turto vertė 144 230,77 Eur nustatyta 2014 m. gruodžio 11 d. ir yra labiau artima nuosavybės atidalijimo dienai arba teismo sprendimo priėmimo dienai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal nekilnojamo turto registro išrašą neįrengtos pastogės vidutinė rinkos vertė registro duomenimis 2013 m. gegužės 22 d. buvo 558 000 Lt (161 607,97 Eur), ši vertė artimesnė ekspertės I. K. nustatytai vertei. Dėl to teismas darė išvadą, kad šios ekspertės akto nurodyta neįrengtos palėpės vertė artimesnė faktinei šio turto rinkos vertei. Bendrasavininkams nepageidaujant, kad jiems būtų atidalyta palėpės dalis turtu, teismas apskaičiavo kiekvienam iš jų tenančios kompensacijos sumą pagal turimą (arba iki perleidimo turėtą) plotą.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė trečiajame patikslintame ieškinyje nebereiškė reikalavimo priteisti iš antrojo patikslinto ieškinio priede Nr. 9 nurodytų atsakovų 82 748,36 Lt (23 965,58 Eur) dydžio kompensaciją už daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų pagerinimą. Teismas laikė, kad ieškovė atsiėmė ieškinį dėl šios dalies ir atsakovai neprieštaravo tokiam atsiėmimui, todėl nėra būtina nurodyti argumentus, kodėl reikalavimai dėl šios dalies nebuvo įrodyti. Kadangi aplinkybė dėl kompensacijos už bendro naudojimo objektų pagerinimą buvo bylos nagrinėjimo dalyku iki ieškovei pateikiant trečiąjį patikslintą ieškinį, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai įsipareigojo jai apmokėti už namo inžinerinių tinklų ir kitokius pagerinimus, todėl jie negali būti atsakingi už tai, kad ieškovė turėjo išlaidų, įsirengdama palėpę.

Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos, nes atmetus reikalavimą priteisti ieškovei kompensaciją, pripažintina, kad ne atsakovai, o ieškovė yra jų skolininkė.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m, gegužės 12 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas: atsakovui I. M. – 2 525,49 Eur, atsakovui E. K. – 347,54 Eur, trečiajam asmeniui 546-ajai DNSB „Rimeda“ – 5 944,96 Eur, taip pat valstybei iš ieškovės G. L. priteisė 1 060,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos trečiajam asmeniui 546-ajai DNSB „Rimeda“ turi būti grąžinta 155,46 Eur suma, ekspertei Irmantai Krikščiūnienei išmokėta 713,44 eurų suma už ekspertizės atlikimą.

Teismas nurodė, kad priimant teismo sprendimą, nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimas, todėl priėmė papildomą sprendimą.

Teismas laikė, kad teismo sprendimu yra patenkinta tik nežymi dalis ieškovės reikalavimų, t. y. tik reikalavimas atidalyti jos dalį iš bendro turto, atitinkamai, kad teismo sprendimas buvo priimtas ne ieškovės naudai. Dėl šios priežasties teismas ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ieškovei iš atsakovų nepriteisė. Teismas, įvertinęs tai, kad sprendimas yra palankus atsakovams, sprendė, jog atsakovų turėtas išlaidas, taip pat teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi atlyginti ieškovė. Ieškovės prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliantė (ieškovė) G. L. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės 2013 m. lapkričio 27 d. patikslintas ieškinys būtų patenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas netinkamai nustatė bendrosios dalinės nuosavybės objektą, nes vadovavosi ne faktiniais duomenimis apie palėpęs būklę, o nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nėra įregistruoti tikrieji duomenys. Byloje yra duomenys apie tai, kad palėpė buvo rekonstruota, įrengiant gyvenamąsias patalpas, ginčo dėl šios aplinkybės nėra, todėl teismas privalėjo nagrinėti ne jau neegzistuojančio daikto – neįrengtos pastogės, o naujos palėpės teisinio režimo ir jos savininkų klausimus. Palėpės konstrukciniai elementai yra sujungti su butais (palėpės elementai yra panaudoti būtų sienoms suformuoti), todėl rekonstrukcijos proceso metu sukurtas naujas objektas – palėpės ir joje įrengtų butų junginys. Kadangi CK ketvirtosios knygos nuostatos, susijusios su nuosavybės įgijimo būdais, nereglamentuoja situacijos, kai nuosavybė įgyjama sujungiant nekilnojamuosius daiktus, apeliantės nuomone, palėpės ir būtų junginio nuosavybės klausimui išspręsti gali būti taikoma analogija su CK 6.557 straipsniu. Ši teisės norma nustato teisėto žemės sklypo valdytojo ir žemės sklypo savininko santykius dėl nuosavybės į žemės sklypo valdytojo pastatytą statinį. Pagal analogiją su statinio pastatymu kito savininko žemės sklype, butų ir palėpės junginys yra palėpės savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovė nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 10-36, Vilniuje, todėl ji buvo buvusios iki rekonstrukcijos palėpės bendrasavininkė. Tai reiškia, kad palėpėje įrengti butai yra bendroji dalinė ieškovės ir kitų namo patalpų bei butų savininkų nuosavybė, todėl ieškovė pagrįstai reiškė reikalavimą dėl butų atidalijimo.Teismas netinkamai nustatė asmenis, esančius rekonstruotos palėpės ir butų junginio bendraturčiais. Dalis atsakovų yra perleidę nuosavybės teise turėtus butus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, tretiesiems asmenims. Teismas klaidingai laikė, kad šiems asmenims įregistruotos nuosavybės teisės į dalį palėpės liko neperleistos naujiems savininkams. Remdamasis šia klaidinga išvada, teismas nepagrįstai sprendė, kad palėpėje šiems atsakovams esą priklauso tokia patalpų dalis, kokia yra likusi įregistruota jų vardu nekilnojamojo turto registre. Butų pirkimo–pardavimo sutartyse nenurodyta, kad butus parduoda be jų dalies palėpėje, kuri laikytina antraeiliu daiktu CK 4.13 straipsnio prasme. Todėl nauji butų savininkai tapo palėpės ir butų junginio bendraturčiais. Atidalijus ieškovei butus, atsakovų dalis jiems tenkančiame bute turi būti nustatyta pagal jų valdomų butų ir patalpų ploto ir namo iki palėpės rekonstrukcijos visų patalpų ploto santykį. Nekilnojamojo turto registro dalių apskaičiavime, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, dalių skaičiavimas, priešingai nei patikslintame ieškinyje, atliktas neteisingai – konkretaus buto (patalpos) savininko dalis yra apskaičiuota kaip santykis, kuriuo skaitiklyje yra buto (patalpos) ir jam paskirtos dalies namo bendro naudojimo koridoriaus plotų suma (nekilnojamojo turto registro išrašuose kiekvienam butui (patalpai) yra priskirta buto ir jam paskirtos dalies namo bendrojo naudojimo koridoriaus plotų suma, o vardiklyje – visų priskirtų butams (patalpoms) plotų suma.Teismas netinkamai sprendė kompensacijos už bendro naudojimo objektų priteisimo klausimą. Teismas ex officio privalėjo spręsti, jog iškovė turėjo teisėtus lūkesčius, kad visi palėpės rekonstrukcijos kaštai, susiję su bendrojo naudojimo objektų pagerinimu, kuriais naudojasi daugiabučio gyvenamojo namo būtų ir patalpų savininkai, turės būti paskirstyti tarp visų namo patalpų ir butų savininkų proporcingai jų turimų pagrindinių patalpų plotui. Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės teisėta ginčo patalpų valdytoja. Teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes ieškovė taps vienintele patalpų savininke tik jei egzistuos skundžiamame sprendime nurodyta sąlyga, t. y. ieškovė bus sumokėjusi kompensaciją. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 267 straipsnis draudžia priimti sąlyginį sprendimą. Teismas priteisė iš ieškovės kompensaciją už neįrengtą palėpę nesant atsakovų priešinių reikalavimų ieškovei. Teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos vertintina kaip byloje pareikštų reikalavimų peržengimas, kuris yra draudžiamas pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį. Teismas netinkamai vertino duomenis apie neįrengtos palėpės vertę. Iš ekspertės I. K. ekspertizės akto matyti, kad ekspertė vertino, jog laikas nedarė įtakos vertės skaičiavimo rezultatams, todėl darytina išvada, kad eksperto K. K. ir ekspertės I. K. vertinimų skirtumai yra kilę ne dėl laiko įtakos. Be to, teismas nurodė kad ekspertės I. K. duomenų panaudojimą lėmė ir tai, kad neįrengtos pastogės vidutinė rinkos vertė registro duomenimis 2013 m. gegužės 22 d. buvo 558 000 Lt (161 607,97 Eur) ir ši vertė artimesnė I. K. nustatytai vertei. Tačiau masinio vertinimo rezultatas negali būti laikomas individualaus vertinimo rezultato teisingumo kriterijumi. Teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų bei pateiktų dviejų taikos sutarčių tvirtinimo klausimų.

Šalies argumentai

Apeliantė (ieškovė) G. L. apeliaciniame skunde taip pat prašo jeigu bus patenkintas ieškovės apeliacinis skundas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. papildomą sprendimą, o tuo atveju, jeigu skundas bus atmestas, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. papildomą sprendimą, priteisiant bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Saudema“ proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Papildomame sprendime nurodytas teismo argumentas, kad teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai, taip pat papildomo sprendimo dalis dėl ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Sudema“ turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo rezoliuciniai daliai, kurioje nurodyta, jog ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies. Teismas sprendime ex officio turėjo nurodyti, kad priteisė ieškovei 626,82 kv. m. ginčo palėpės ploto, o tai sudaro 58,83 procentus nuo ieškovės reikalavimo priteisti 13 butų, kurių plotas sudaro 1 060,04 kv. m. Nustatęs, kokia dalis ieškovės yra patenkinta, teismas privalėjo taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalį.

Trečiasis asmuo UAB „Saudema“, vadovaudamasis CPK 309 straipsniu, pareiškė, kad prisideda prie ieškovės G. L. apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas P. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą ir 2015 m. gegužės 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Tam, kad ieškovė būtų teisėta ir sąžininga įrengtos palėpės valdytoja, ji turėtų iš visų atsakovų (butų ir kitų patalpų savininkų) išpirkti neįrengtos palėpės jai nepriklausančias dalis.Atsakovas niekada nei žodžiu, nei raštu neprašė nei ieškovės, nei trečiojo asmens UAB „Saudema“ vietoje jam priklausančios neįrengtos palėpės dalių įrengti butą ar jo dalį. Ieškovė tai darė savo iniciatyva ir savo rizika. 1999 m. gegužės 25 d. bendrijos įgaliotinių priimtas protokolas yra gerų ketinimų protokolas. Ieškovė neturi jokio pagrindo siūlyti bendrasavininkams palėpėje įrengto buto, jeigu jie to nenori ir reikalauti atlyginti už be sutarčių ir suderintų sąmatų atliktus darbus. Ieškovė atsakovui turi atlyginti už neįrengtos palėpės dalis pagal teismo paskirtos ekspertės I. K. vertinimą, laikantis registrų centro sudaryto ir patikslino neįrengtos palėpės dalių apskaičiavimo projekto, kuriame palėpės dalys skaičiuojamos nuo naudingojo, o ne gyvenamojo ploto. Bendro naudojimo patalpos priskiriamos prie pagrindinio nekilnojamojo daikto, neturi unikalus numerio, nors pagal atskirą pirkimo–pardavimo sutartį tam tikrą dalį bendrosios nuosavybės patalpų galima pirkti ir parduoti. Bendroji dalinė nuosavybė turi savo numerį kaip atskiras nekilnojamas daiktas ir gali būti perleidžiama kitam savininkui tik pagal notariškai patvirtintą sandorį. Registrų centras, suteikdamas palėpei (pastogei) unikalų numerį, pripažino ją pagrindiniu daiktu. Nors atsakovas į ieškinį neįtrauktas, jis 2009 m. rugpjūčio 5 d. pardavė jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą, į pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo įtraukta palėpės dalis, kuriai tuo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nei bendrijos įgaliotiniai, pasirašę 1999 m. gegužės 25 d. protokolą, nei kiti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, savininkai, nepažeidė jokio įstatymo, todėl nėra pagrindo iš jų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės ir pagal jungtinės veiklos sutartį su ja veikusios UAB „Saudema“, proporcingai gaunamiems butams.

Atsiliepimas

Advokato K. V. atstovaujami atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės skundus atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė, norėdama būti teisėta ir sąžininga rekonstruotos palėpės valdytoja, turėjo turėti visų bendraturčių sutikimą dėl bendro naudojimo patalpų – palėpės valdymo perleidimo ieškovei, tačiau ieškovė tokio sutikimo neturėjo. Nesant pagrindo konstatuoti kiekvieno iš bendraturčių rekonstruotos palėpės įsigijimo faktą, teismas tinkamai nurodė, jog nėra galimybių atidalyti rekonstruotos palėpės dalių namo gyventojams (padidėjusio ploto), todėl bendrosios dalinės nuosavybės objektu yra 626,82 kv. m. nerekonstruota palėpė.Teismas tinkamai sprendė dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. kad bendraturčiams atitenkančios dalys gali būti skaičiuojamos tik nuo nerekonstruotos palėpės ploto, kuri priklauso ieškovei ir atsakovams. Ieškovės argumentas, kad bendrasavininkams tenkančias dalis galima nustatyti vadovaujantis kadastriniais matavimais, yra nepagrįstas, nes į bylą nebuvo pateikti tokie kadastriniai matavimai, apie juos tik buvo užsiminta. Bylą nagrinėję ankstesni teismas nustatė, kad ieškovė įsipareigojo savo lėšomis pakeisti stogo konstrukcijas ir dangą, šilto ir šalto vandentiekio vamzdynus, suremontuoti abi laiptines ir susirinkime nebuvo aptarta bei patvirtina nei bendrojo naudojimo objektų remonto, pagerinimo išlaidų suma, nei buvo aptarti ir suderinti bendro naudojimo objekto pagerinimai, kurie turėtų būti atlikti visų bendraturčių lėšomis, todėl logiška, kad dėl šių išlaidų nebuvo bendrijos narių interesus atstovaujančio subjekto priimto sprendimo (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kadangi nėra jokio pagrindo ieškovei priteisti kompensaciją už atliktus pagerinimus, ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti pagerinimo išlaidų, dėl kurių nebuvo gautas būtų savininkų sutikimas. Remiantis šioje byloje kasacinio teismo priimtoje nutartyje pateiktu išaiškinimu, kompensacijos mokėjimo klausimas spręstinas kartu su nuosavybės teisių į palėpėje įrengtus butus įsigijimo klausimu. Atsakovams atsisakius įsigyti palėpėje įrengtus butus bei nuosavybės teises perleidžiant ieškovei, bendrųjų patalpų įrengimo kaštai atitenka ieškovei. Atsakovai, nurodyti 2014 m. vasario 4 d. atstovavimo sutartyje, atsisakė atlygintai įsigyti padidintą dalį palėpėje įrengtų butų. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė yra teisėta bei sąžininga visos palėpės valdytoja. Teismas tinkamai nustatė, kad ieškovė yra neteisėta sąžininga patalpų valdytoja, todėl ji turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas. Teismo sprendimas nėra sąlyginis. Teismas tinkamai sprendė dėl kompensacijų išmokėjimo bei nuosavybės perėjimo. Byloje ieškovė reikalauja priteisti turtą natūra, o atsakovai prašo kompensacijos pinigais. Šalims nesutariant dėl atlygio už nuosavybę būdo, vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi bei kasacinio teismo praktika, taikytina kompensacija pinigais. Teismas sprendime aptarė visus byloje atliktus palėpės vertės nustatymus, o vadovavosi ginčo palėpęs vertės vidurkiu. Siekiant objektyviai nustatyti šios palėpės rinkos vertę, yra reikalinga remtis lyginamosios vertės metodu ir nustatyti šios palėpės rinkos vertę, o ne atkūrimo vertę, kaip teigia ieškovė. Visi vertinimai dėl objekto vidutinės rinkos vertės pateikti lyginamuoju vertės nustatymo metodu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė teismui duomenis apie neįrengtos palėpės vertę, tačiau nenurodė, jog vertė nustatyta kitokiu metodu (atkuriamuoju vertės nustatymo metodu), kuri byloje buvo sukritikuotas ir nenaudojamas, todėl į bylą pateiktas ieškovė VĮ registrų centro raštas neturėtų būti vertinamas kaip įrodymas. Teismas papildomame sprendime tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas E. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad prisideda prie advokato K. V. atsakovų vardu pateikto atsiliepimo į apeliantės skundą dėl sprendimo ir papildomo sprendimo, pritaria atsiliepime išdėstytiems argumentams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliantės skunde nurodoma neva taikytina analogija šiuo atveju yra netinkama ir nepagrįsta. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja galiojančios konkrečios teisės normos, kurias pagrįstai taikė pirmosios instancijos teismas. Vilniaus miesto savivaldybė nepretenduoja į po rekonstrukcijos sukurtą didesnę įrengtos palėpės dalį, todėl jai nekyla pareiga mokėti ieškovei kompensacijos, tačiau jai priklauso tokia dalis palėpėje esančių įrengtų butų, kuri pagal savo vertę atitinka iki rekonstrukcijos buvusią palėpės vertę. Kiti atsakovai taip pat atsisakė teisės atlygintinai įsigyti padidintą dalį palėpėje įrengtų butų, todėl sprendimu teisėtai ir pagrįstai ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovų kompensaciją ir dalį ieškovės nurodyto buto buvo atmestas.Teismas pagrįstai sprendė, kad padidėjęs palėpės plotas nevertintinas kaip bendraturčių turtas, jiems atsisakius gauti turto dalį natūra ir todėl šis turtas gali būti įregistruotas nuosavybės teisėmis kaip įsigytas dėl įvykdytos palėpės rekonstrukcijos pagal statybos leidimą.Apeliantė pateikia apskaičiavimus, remdamasi neįregistruotais, o apeliantės turimais duomenimis, todėl apeliantės teiginiai dėl palėpės atidalintinų dalių dydžių ir neva mokėtinų kompensacijų yra nepagrįsti. Teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad apeliantė nelaikytina teisėta ginčo patalpų valdytoja. Ieškovė trečiajame patikslintame ieškinyje nebereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovų kompensaciją už daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų pagerinimą, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai tokių pagerinimų priteisimo klausimo nesvarstė. Sprendimas nelaikytinas sąlyginiu. Teismo pozicija, kad neišmokėjus kompensacijų už įgyjamą nuosavybę, ieškovė nebūtų teisėta nuosavybės teisė į patalpas registracija, yra pagrįsta. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, motyvuodamas ir argumentuodamas priimamą sprendimą, teisėtai rėmėsi nenuginčyta ir labiau bylos duomenis atitinkančia ekspertės I. K. atlikta ekspertize. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su nustatyta palėpės verte, o apeliantės argumentai nepaneigia minėtos ekspertės atliktos ekspertizės tinkamumo.Papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujai įrengtų patalpų nuosavybės teisių

Gyvenamosios patalpos palėpėje yra įrengtos teisėtai. Namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų remonto darbai, taip pat butų įrengimas palėpėje buvo atlikti teisėtai, nes apylinkės teismo sprendimu pripažintas teisėtu ir galiojančiu šių darbų atlikimo pagrindas – 1999 m. gegužės 25 d. įgaliotinių susirinkimo nutarimas (protokolas). Taip pat nustatyta, kad 1999 m. gegužės 25 d. bendrijos įgaliotinių nutarimu negalėjo būti išspręstas nuosavybės teisių į palėpėje įrengtas patalpas (butus) klausimas. Tokį sutikimą gali duoti tik bendraturčiai, tačiau ieškovei jis nebuvo duotas. Atliktų pagerinimų negalima atskirti nuo palėpės. Byloje sprendžiama dėl naujai įrengtų patalpų nuosavybės teisių, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimo ir pagerinimams turėtų išlaidų paskirstymo tarp daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Byloje nenustatyta, kad kuris nors iš atsakovų, bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių, būtų pageidavęs atlygintinai įsigyti palėpėje po rekonstrukcijos įrengtus butus (jų dalis, proporcingai atitinkančias kiekvieno iš bendraturčių turimų patalpų plotą), atlyginant jų įrengimo kaštus. Tai sudaro pagrindą pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į naujai sukurtą turtą.

Ieškovei, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkei, iki palėpės rekonstrukcijos priklausė ir šiuo metu priklauso dalis palėpės. Taigi ieškovė, esant bendrosios dalinės nuosavybės savininkų daugetui, pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jos dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pareikšto ieškinio elementus (pagrindą ir dalyką), pagrįstai šį klausimą sprendė. Visgi ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrosios dalinės nuosavybės objektą. Pirmosios instancijos teismas, kitiems bendraturčiams atsisakius atlygintinai įsigyti naujai įrengtos palėpės dalį, ieškovei pripažino nuosavybės teisę į patalpas, kurios priklausė visiems bendraturčiams, t. y. į 626,82 kv. m. negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai priteisdamas bendraturčiams kompensacijas už jiems pagal įstatymą nuosavybės teise priklausančią bendrojo naudojimo patalpų dalį. Bylos duomenys patvirtina, kad palėpė 2005 metais buvo rekonstruota ir pripažinta tinkama naudoti (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento komisijos 2005 m. birželio 14 d. aktas). Rekonstruojant palėpę joje buvo įrengta 14 butų. Po šių gyvenamųjų patalpų įrengimo palėpės naudingasis plotas yra 1 230,05 kv. m., t. y. palėpės bendras plotas padidėjo, gyvenamasis plotas sudaro 1 134,05 kv. m. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, atidalydamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalijo iš teismo sprendimo priėmimo metu jau faktiškai nebeegzistuojančio daikto. Ši aplinkybė suponuoja būtinybę patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, kad atidalijama ieškovei priklausanti dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant jai palėpėje įrengtas 1 134,05 kv. m. gyvenamąsias patalpas, kurios šiuo metu faktiškai egzistuoja vietoje neįrengtos palėpės, priteisiant ją ieškovei natūra. Už ieškovei atitekusią kitų bendraturčių dalį (tą palėpės dalį, kuri jiems neatlygintinai priklauso nuosavybės teise) ieškovė turi išmokėti kompensacijas pinigais. Atidalijimo būdas sumokant kompensaciją pinigais ir jos dydis bus aptariamas toliau šioje nutartyje. Padarius minėtas išvadas dėl ieškovės nuosavybės teisės į palėpę, ši nutartis bus pagrindas ieškovei išregistruoti nuosavybės teises tų bendraturčių, kurių nuosavybės teisės į neįrengtą palėpę šiuo metu yra įregistruotos. Nepaisant to, ieškovei išlieka pareiga dėl rekonstrukcijos padidėjusį ginčo palėpės plotą įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

Ieškovė mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria atsakovams iš jos buvo priteista kompensacija, turėtų būti vertinama kaip byloje pareikštų reikalavimų peržengimas, nes byloje atsakovai jai nebuvo pareiškę jokių priešinių reikalavimų. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Kaip jau buvo minėta prieš tai buvusioje šios nutarties pastraipoje, ieškovė, kreipdamasi į teismą, buvo pareiškusi reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi daikto atidalijimas natūra yra prioritetinis būdas, tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą, gali būti taikomi kiti atidalijimo būdai. Negalimumas gali būti objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas akivaizdžiai neatitinka kitų bendraturčių interesų, proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų. Patenkinus ieškovės reikalavimus, susiklostytų situacija, kai vieno iš palėpėje įrengtų butų savininkais taptų itin didelis skaičius asmenų (bendraturčių). Taigi tokios patalpos valdymas ar, juolab, disponavimas ja būtų itin komplikuotas ir toks variantas neabejotinai neatitiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principinių reikalavimų. Be to, pagal ieškovės pageidaujamą atidalijimo modelį atsakovai jai taip pat turėtų išmokėti piniginę kompensaciją, nors jų teisinė padėtis bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose realiai būtų apsunkinta. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Teisėjų kolegija šiuo atveju konstatuoja, kad konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo pasirinktas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas, priteisiant atsakovams kompensaciją pinigais, yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Be to, esant pareikštam reikalavimui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimas, priešingai nei nurodo ieškovė, nėra ieškinio ribų peržengimas. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad ieškovė pati išreiškė pageidavimą gauti didžiąją dalį palėpės patalpų.

Dėl įrodymų vertinimo, nustatant ginčo turto vertę ir kompensacijos dydį

Išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-466/2008). Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino duomenis apie neįrengtos palėpės vertę, kuri sudaro ir kompensacijos dydį. Tai leidžia spręsti apie tai, kad ieškovės nuomone pirmosios instancijos teismas pasirinko neteisingą kompensacijos dydį.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Byloje buvo atliktos dvi ekspertizės ginčo turto vertei nustatyti. Pirmoji, eksperto K. K. ekspertizė, atlikta 2013 m. spalio 24 d., antroji UAB „Krivita“ (ekspertės I. K.) – 2014 m. gruodžio 11 d. Ekspertas K. K. pateikė išvadą, kad nekilnojamojo turto – neįrengtos pastogės rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2013 m. gegužės 28 d. yra 357 000 Lt (103 394,35 Eur), o I. K. padarė išvadą, jog neįrengtos pastogės rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną (2014 m. gruodžio 11 d.) yra 498 000 Lt arba 144 230,77 Eur. Pirmosios instancijos teismas, esant byloje skirtingoms ekspertų išvadoms apie turto vertę, rėmėsi ekspertės I. K. (UAB „Krivita“) pateikta verte, savo pasirinkimą motyvuodamas tuo, kad ekspertės nustatyta vertė labiau artima turto atidalijimo arba sprendimo priėmimo dienai. Be to, teismas pažymėjo, kad ekspertės nustatyta turto vertė yra artimesnė ir Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išraše 2013 m. gegužės 22 d. nustatytai neįrengtos palėpės vertei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant byloje atliktiems individualiems turto vertinimams, byloje reikėtų vadovautis pastaraisiais, nes individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytos individualios turto vertės palyginimas su Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto verte iš esmės yra galimas. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neįrengtos palėpės vertę pagal ekspertės I. K. nustatytą šio daikto vertę ir atitinkamai pagal šį dydį apskaičiuodamas bendraturčiams priklausančios kompensacijos dydį už ieškovei natūra atitekusią bendraturčių dalį, netinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

Teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nustatant neįrengtos palėpės vertę reikėtų vadovautis verte, kuri yra artimesnė (vertės nustatymo momento prasme) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės momentui (teismo procesinio sprendimo priėmimo momentui). Kaip jau buvo minėta, 2005 m. birželio 14 d. neįrengta palėpė jau buvo rekonstruota ir pripažinta tinkama naudoti. Tai reiškia, kad nuo to laiko, kai palėpė buvo rekonstruota, atsakovai neturėjo faktinių galimybių naudotis palėpe, nors iki atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra jos bendraturčiai. Tai, kad atsakovai daugiau kaip dešimt metų neturėjo galimybės valdyti ir naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, yra jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Realiai atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimas yra išsprendžiamas tik 2015 m., ir bylos šalim vienodai tenka praėjusio bylinėjimosi laikotarpio pasekmės. Šios faktinės aplinkybės, taip pat poreikis nepažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų lemia tai, kad turi būti atsižvelgiama į neįrengtos palėpės vertę, kuri buvo nustatyta ne 2004-2005 metais, o, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tą, kuri buvo nustatyta nuosavybės atidalijimo dieną (procesinio sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo dieną) ar bent jau artima šiai datai. Kaip jau buvo nurodyta, byloje buvo atliktos dvi ekspertizės neįrengtos palėpės turto vertei nustatyti. K. K. ekspertizę atliko 2013 m. spalio 24 d., I. K. – 2014 m. gruodžio 11 d. Abi ekspertizių atlikimo datos yra artimos teismo sprendimo priėmimo momentui, duomenų apie atliktą vėlesnį individualų turto vertės nustatymą byloje nėra. Tai reiškia, kad byloje yra dviejų ekspertų išvados, atliktos panašiu vertinimo laikotarpiu, tačiau šiose išvadose nurodytų turto verčių skirtumas yra net 28,31 proc., t. y. ekspertės I. K. nustatyta neįrengtos palėpės vertė yra 28,31 proc. didesnė nei eksperto K. K. nustatyta tos pačios neįrengtos palėpės vertė. Pažymėtina, kad nei vienas iš ekspertų neturėjo galimybės apžiūrėti neįrengtos palėpės, t. y. tokios, kokia ji egzistavo iki 2005 metų, to priežastis – atlikta palėpės rekonstrukcija. Taip pat svarbu tai, kad abi vertės buvo apskaičiuotos naudojant lyginamąjį metodą. Duomenų, kad kuris nors iš ekspertų turėjo daugiau ar kokybiškai patikimesnius duomenis, nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu abu ekspertai paaiškino, kad pateisinamas skirtumas tarp skirtingų ekspertų nustatytų to paties turto verčių yra iki 20 procentų. Nagrinėjamu atveju šis skirtumas yra didesnis. Nei vienas iš abiejų teismo posėdžio metu apklaustų ekspertų negalėjo paneigti kito eksperto nustatytos vertės, tačiau pripažino, kad skirtumas galėjo atsirasti dėl specifinio vertinamo turto ir parinktų palyginamųjų objektų sandorių. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pasirinkimas laikyti teisinga vieną iš dviejų byloje esančių ekspertų išvadų, tarp kurių nustatytas turto rinkos vertės skirtumas yra gana žymus, nebūtų teisingas. Teisėjų kolegija šiuo atveju mano, kad racionaliausias ir teisingiausias sprendimas neįrengtos palėpės rinkos verte laikyti abiejuose ekspertizėse nustatytų verčių vidurkį, t. y. 123 812,56 Eur. Ši aplinkybė lemia tai, kad keičiasi bendra bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams mokėtina kompensacijos suma. Taigi atsižvelgiant į sumažėjusią bendrą bendraturčiams mokėtiną kompensacijos už jiems priklausančią ginčo patalpų dalį sumą, sumažėja ir kiekvienam pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytam atsakovui priteista kompensacijos suma. Nesant tarp šalių ginčo dėl asmenų, kuriems priteistos atitinkamos kompensacijos sumos, sudėties ir jiems tenkančios dalies turte, apeliacinės instancijos teismas nekeičia pirmosios instancijos teismo pasirinkto kompensacijos apskaičiavimo būdo, tik rezoliucinėje dalyje nurodytiems atsakovams proporcingai sumažina priteistas kompensacijos sumas, atsižvelgiant į nuo 143 020,38 Eur iki 122 772,53 Eur sumažėjusią bendrą atsakovams išmokėtinos kompensacijos sumą.

Dėl bendraturčių sudėties nustatymo

Ieškovė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė asmenis, esančius rekonstruotos palėpės ir butų jungimo bendraturčiais. Dalis anksčiau turėjusių nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje tam tikrą dalį patalpų asmenų savo nuosavybę šiuo metu jau yra perleidę kitiems asmenims, t. y. netekę nuosavybės teisių. Ieškovė teigia, kad teismas klaidingai laikė, jog savo nuosavybės teises į butus perleidusiems subjektams šiuo metu nuosavybės teise dar priklauso tokia palėpės patalpų dalis, kokia jų vardu yra įregistruota nekilnojamojo turto registre.

Neįrengta pastogė yra atskiras nekilnojamasis daiktas, kuriam yra suteiktas atskiras unikalus numeris, bendrosios dalinės nuosavybės subjektų dalys palėpėje yra įregistruotos atskirai. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 19 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones (įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių į patalpą (jos dalis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, perleidimo draudimo), kurios teisminio ginčo laikotarpiu apribojo namo bendrasavininkams kartu su jiems priklausančiomis patalpomis parduoti ir jiems priklausančią bendrojo naudojimo objekto (palėpės) dalį. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms bendrasavininkai negalėjo parduoti jiems priklausančios palėpės dalies. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad namo bendrasavininkai, pardavę jiems priklausančias patalpas, kartu pardavė ir atitinkamas palėpės dalis, kaip antraeilius daiktus. Priešingas aiškinimas pažeistų tokių asmenų teises ir tesėtus interesus, nes ši aplinkybė, pastariesiems sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, galėjo turėti įtaką nekilnojamojo turto pardavimo kainai. Ieškovė, prašydama minėtus asmenis byloje nelaikyti atsakovais, nereiškė reikalavimo dėl pirkimo–pardavimo sutarčių (jų dalių) pripažinimo negaliojančiomis, t. y. pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, o ieškovės ieškinio dėl dalies asmenų pripažinimo ne atsakovais (tų, kurie anksčiau turėjo nuosavybės teise name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, tam tikrą dalį patalpų, bet kurias perleido, likdami neįrengtos palėpės bendraturčiais) tenkinimo atveju būtų atliekama intervencija į sandorius, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jau 2005 metais buvo žinoma, jog palėpė yra rekonstruota, t. y. gali būti naudojama kaip atskiras daiktas ir toks jos naudojimas netrukdys naudoti kitų butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalies bendrųjų patalpų neperleidimas kartu su butu ar kita patalpa neprieštarauja ir CK 4.82 straipsnio 2 daliai.

Dėl ieškovės pripažinimo teisėta sąžininga palėpės valdytoja

Nors ieškovė pakartotinai kelia klausimą dėl ginčo patalpų valdymo teisėtumo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2011, jau yra konstatavęs, kad ieškovė yra sąžininga, tačiau neteisėta palėpės valdytoja. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bendraturčių sutikimas dėl būsimos palėpės rekonstrukcijos turėjo būti gautas, bet to nebuvo padaryta, todėl ieškovė negali būti pripažinta teisėta palėpės valdytoja. Ta aplinkybė, kad palėpės rekonstrukcijos darbai buvo atlikti remiantis bendrijos įgaliotinių leidimu, kuris teismo sprendimu pripažintas teisėtu ir galiojančiu, be to, teismo sprendimu konstatuota ieškovės teisė atlikti palėpės rekonstrukcijos darbus, savaime neleidžia pripažinti, jog ieškovė tapo teisėta patalpų valdytoja. Pirmosios instancijos teismas teisingai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti ją teisėta valdytoja, tačiau motyvuojamoje sprendimo dalyje klaidingai nurodė, kad šio reikalavimo patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių. Tačiau toks klaidingas perteklinis motyvavimas neįtakojo šios sprendimo dalies teisėtumo.

Dėl sąlyginio sprendimo

Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, priimdamas sąlyginį sprendimą. Pažymėtina, kad CPK 267 straipsnis įtvirtina draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Teismo procesiniai sprendimai turi būti konkretūs ir aiškūs, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą galima suprasti kaip sąlyginį, nes atidalydamas ieškovei priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai palėpę natūra, palėpės nuosavybės perėjimo momentą teismas susiejo su sąlyga – kompensacijos išmokėjimu atsakovams. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, kad ieškovei atitenka turtas natūra, o atsakovams iš ieškovės priteisiama kompensacija pinigais už ieškovei atitenkančią bendraturčių dalį.

Dėl taikos sutarčių

Ieškovė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė dviejų taikos sutarčių tvirtinimo klausimo. Byloje yra 2013 m. gruodžio 18 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir S. B., taip pat 2013 m. gruodžio 23 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir A. V. (XVI t., b. l. 129-132). Taikos sutartyse nurodyti atsakovai sutiko su ieškovės reikalavimais, o ieškovė atsisakė piniginių reikalavimų dalies, tenkančios šiems atsakovams.

Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų taikymo klaidą neišspręsdamas byloje pateiktų taikos sutarčių patvirtinimo klausimo. Vis dėlto tai yra formali aplinkybė, neturinti reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, pasirašę su ieškove taikos sutartis, kurių patvirtinimo klausimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė, tokių teismo veiksmų instancine tvarka neskundė. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime, atidalydamas ieškovei priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek S. B., tiek A. V. priteisė kompensacijas už ieškovei po atidalijimo atitekusią bendraturčių nuosavybės dalį ir šie asmenys tokio teismo sprendimo neskundė. Toks asmenų procesinis veikimas teikia pagrindą išvadai, kad taikos sutarčių šalių valia pasikeitė, t. y. atsakovai neteko teisinio suinteresuotumo sutarčių patvirtinimu teismine tvarka ir bylos užbaigimu dalyje dėl jiems ieškovės pareikštų reikalavimų taikos sutarčių pagrindu (CPK 13 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis). Taigi bylos teisminio nagrinėjimo dalyko apimtys nepasikeitė.

Dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimo išlaidų kompensavimą

Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstame sprendime nurodė, kad ieškovė trečiajame patikslintame ieškinyje (XV t., b. l. 138-158) nebereiškė reikalavimo priteisti iš antrojo patikslinto ieškinio priede Nr. 9 nurodytų atsakovų 82 748,36 Lt (23 965,58 Eur) kompensaciją už daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų pagerinimą ir darė išvadą, kad ji dėl šios dalies ieškinį atsiėmė ir atsakovai šiam ieškovės procesiniam veiksmui neprieštaravo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog ieškovė atsiėmė ieškinio reikalavimą dėl turėtų išlaidų bendrajai dalinei nuosavybei pagerinti, padarė proceso teisės normų pažeidimą. Paskutiniojo ieškovės pateikto patikslinto ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovė minėto reikalavimo neatsiėmė, o turėtas bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimo išlaidas įtraukė į ieškovei iš atsakovų priteistiną kompensacijos už jiems tenkančią didesnės vertės nei turėtų priklausyti palėpės dalį sumą. Tačiau šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė reikalavimą atsiėmė, visgi sprendė dėl jo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai įsipareigojo jai apmokėti už namo inžinerinių tinklų ir kitokius pagerinimus, todėl jie negali būti atsakingi už tai, kad ieškovė turėjo išlaidų, įsirengdama palėpę. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė kompensacijos už bendro naudojimo objektų pagerinimą priteisimo klausimą. Tokią savo poziciją ieškovė sieja su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad namo rekonstrukcijai buvo gautas teismo leidimas, o statybų teisėtumo faktas jau pats savaime susijęs su ieškovės teisėtais lūkesčiais, kad visos palėpės rekonstrukcijos išlaidos, susijusios su bendro naudojimo objektų pagerinimu, turės būti paskirstytos tarp visų namo patalpų ir butų savininkų proporcingai jų turimų pagrindinių patalpų plotui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2011, įvertinęs tai, kad pagal 1999 m. gegužės 25 d. bendrijos įgaliotinių nutarimą (protokolą) ieškovės įsipareigojimas atlikti namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, laiptinių, vamzdynų ir kt.) pagerinimo darbus nebuvo prisiimtas vienašališkai, jis atitinka bendrovės įsipareigojimą leisti jai vykdyti rekonstrukcijos darbus palėpėje, konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už atliktus darbus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų pagerinimu, turi būti sprendžiamas kompleksiškai su nuosavybės teisių į palėpėje įrengtus butus pripažinimu. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad iš esmės prievolė atlikti namo bendrojo naudojimo objektų pagerinimo darbus siejama su teise į palėpėje įrengtas patalpas, tai šių darbų atlikimo kaštai turi tekti palėpėje įrengtų patalpų nuosavybės teisių subjektams (daugiabučio namo bendraturčiams, pareiškusiems norą įsigyti atitinkamą palėpėje įrengtų butų dalį nuosavybėn, atlyginus tos dalies įrengimo kaštus, bei ieškovei, jeigu ne visi bendraturčiai įsigytų įrengtas patalpas, be to, ieškovė, kaip namo bendraturtė, taip pat turi teisę į savo dalį palėpėje lygiomis teisėmis su atsakovais) proporcingai jų įsigytai nuosavybės palėpėje daliai.

Byloje jau buvo nustatyta, kad nei vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių nepageidauja įsigyti naujai palėpėje įrengtas patalpas, šia nutartimi teisė į palėpėje įrengtas patalpas buvo pripažinta ieškovei. Tai reiškia, kad ir visi darbų atlikimo kaštai, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų pagerinimu, tenka palėpėje įrengtų patalpų nuosavybės teisių subjektui – ieškovei. Tokią poziciją pagrindžia ne tik minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai, bet ir tai, kad iš esmės bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimas buvo sąlyga ieškovei tapti nors ir neteisėta, tačiau sąžininga palėpės valdytoja. Rekonstrukcijos darbų pradžios momentu ieškovė pagal tuo metu galiojusius įstatymus turėjo suvokti, kad vien 1999 m. gegužės 25 d. bendrijos įgaliotinių nutarimo (protokolo) pagrindu nuosavybės teisės į naujai įrengtas patalpas (butus), nesant kitų bendraturčių sutikimo dėl palėpės, kaip bendrojo naudojimo objekto, perleidimo, neįgis.

Dėl papildomo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, šį klausimą išsprendė papildomame sprendime, kuriame nurodė, kad buvo patenkinta tik nežymi dalis ieškovės reikalavimų, t. y. ieškovei tik pripažinta nuosavybės teisė į iki rekonstrukcijos buvusį palėpės plotą, t. y. 626,82 kv. m patalpas, įpareigojant ieškovę sumokėti bendraturčiams kompensacijas pinigais už jai atitenkančias asmeninėn nuosavybėn kitų bendraturčių dalis. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo nuomone, sprendimas buvo priimtas ne ieškovės, o atsakovų naudai, atitinkamai pagal tokią išvadą teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pastarąsias priteisiant atsakovams iš ieškovės ir valstybei iš ieškovės. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, nesutinka, kad sprendimas priimtas atsakovų naudai, nes tai esą prieštarauja teismo sprendimo rezoliucinei daliai. Sprendimu buvo priteista 626,82 kv. m. ginčo palėpės ploto, o tai, ieškovės nuomone, sudaro 58,83 procentų nuo ieškovės reikalavimo priteisti 13 butų, kurių plotas sudaro 1 060,04 kv. m. Ieškovė pažymi, kad pagal tokią proporciją ir turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra apskųstas apeliacine tvarka, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šia nutartimi yra pakeičiamas, atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliaciniame skunde apeliantei iškėlus klausimą dėl pasirinktos turto vertės, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teismo iniciatyva į teismo posėdį buvo iškviesti ekspertai, kurie byloje pateikė išvadas dėl turto vertės. Ekspertas K. K. už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme pateikė sąskaitą faktūrą 70 Eur sumai, UAB „Krivita“, kurioje dirba ekspertė I. K. – 363 Eur, ir šias išlaidas prašo priteisti. CPK 89 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ekspertams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertai atvyko ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, pateikė paaiškinimus dėl pateiktų ekspertizės išvadų, jiems priklauso apmokėjimas už jų atsitraukimą nuo tiesioginio darbo. Visgi UAB „Krivita“ pateiktoje sąskaitoje nurodytos išlaidos mažinamos iki 70 Eur, abiems į teismo posėdį atvykusiems ekspertams turi būti išmokėta po 70 Eur. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad už dalyvavimą teismo posėdyje pateikta 363 Eur sąskaita yra neproporcingai didelė lyginant ją su tos pačios UAB „Krivita“ už teismo ekspertizę išrašyta sąskaita, kurioje už ekspertizę mokėtina suma nurodyta 713,44 Eur. Be to, teisėjų kolegija vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Ekspertams priteista suma apmokama iš Lietuvos apeliacinio teismo biudžeto lėšų ir įtraukiama į valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies priteistiną sumą.

Byloje nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo tokias toliau šioje nutartyje nurodytas išlaidas:

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) žyminio mokesčio (dalį šio žyminio mokesčio už ieškovę sumokėjo UAB „Saudema“), už vėliau pareikštus papildomus neturtinius reikalavimus ieškovė sumokėjo dar 200 Lt (57,92 Eur) žyminio mokesčio. Už pirmąjį šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 2 500 Lt (724,05 Eur) žyminio mokesčio ir 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi 35 960 Lt (10 414,74 Eur) žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) byloje apeliacinėje instancijoje priėmimo. Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur) žyminio mokesčio, nuo likusios 29 500 Lt (8 543,79 Eur) dalies mokėjimo buvo atleista. Už šioje nutartyje nagrinėtą apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 2 588 Eur, 9 300 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas. Ieškovė taip pat turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų: 600 Lt (173,77 Eur) už konsultacijas dėl neįrengtų palėpių kainų, 6 449,36 Lt (1 867,86 Eur) dėl turto vertinimo ir kopijavimo paslaugų, 3 995 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 300 Eur advokato pagalbai apmokėti (XIX t., b. l. 175, 176-184). 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį įrodymą ieškovė pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir sprendimo priėmimo (XX t., b. l. 29).

Atsakovė I. M. turėjo 5 920 Lt (1 714,55 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 1 800 Lt (521,32 Eur apeliacinės instancijos teisme ir 1 000 Lt (2 89,62 Eur) kasacinės instancijos teisme, iš viso 8 720 Lt arba 2 525,49 Eur (VIII t., b. l. 68-74, IX t., b. l. 89, 151, X t., b. l. 126). Atsakovas E. K. turėjo 200 Lt (57,92 Eur) išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą 1 000 Lt (289,62 Eur), iš viso 347,54 Eur. Trečiasis asmuo 546 – oji DNSB „Rimeda“ iš viso bylos nagrinėjimo metu patyrė 12 270,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ( (XIII t., b. l. 25-29, 156). Atsakovai, atstovaujami advokato A. Narkevičiaus, iš viso patyrė 2 721,83 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (XIX t., b. l. 57-61, 171-174), papildomai 300 Eur apeliacinės instancijos teisme, už kurias apmokėjo 546 – oji DNSB „Rimeda“. Trečiasis asmuo 546 – oji DNSB „Rimeda“ sumokėjo 3 000 Lt (868,86 Eur) už 2014 m. balandžio 24 d. paskirtą ekspertizę (XVII t., b. l. 55), papildomu sprendimu nuspręsta iš depozitinės sąskaitos trečiajam asmeniui 546 – ajai DNSB „Rimeda“ grąžinti 155,46 Eur sumą (už teismo ekspertizę permokėta suma). 546 – oji DNSB „Rimeda“ sumokėjo 2 555 Lt (739,98 Eur) avansą už K. K. ekspertizės atlikimą, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė – 45 Lt (13,03 Eur) (XIV t., b. l. 174, 178). Trečiasis asmuo UAB „Saudema“ turėjo 71 193,08 Lt (20 618,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų (XII t., b. l. 163-207).

Ieškovė byloje buvo pareiškusi turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus: reikalavimai dėl ieškovės pripažinimo teisėta ir sąžininga patalpų valdytoja bei dalies asmenų pripažinimo ne bendrosios dalinės bendrasavininkiais netenkinti, tačiau šie reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinių reikalavimų, susijusių su turtu, todėl iš esmės neturi įtakos sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos. Byloje taip pat buvo netenkintas reikalavimas priteisti ieškovei išlaidas, turėtas pagerinant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau pripažinta ieškovės nuosavybės teisė į palėpėje įrengtus butus bei tenkintas ieškovės reikalavimas atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kitu, nei atsakovės nurodytu būdu (vietoje atidalijimo natūra, atidalyta įpareigojant ieškovę atidalijamiems bendraturčiams sumokėti kompensaciją pinigais). Tai reiškia, kad ieškovės teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo apginti iš dalies, procentine išraiška tai sudarytų 91,33 proc. (ieškovei pripažinta nuosavybės į sukurto ir turto dalį, išspręstas ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimas, priteisiant ieškovei turtą natūra, o iš ieškovės bendraturčiams priteisiant kompensacijas už ieškovei atitekusias jų dalis). Ieškovei iš esmės laimėjus bylą, atsakovai turi pareigą kompensuoti 91,33 proc. ieškovės ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už bylos eigoje paduotus procesinius dokumentus (ieškinį, apeliacinius skundus, kasacinį skundą) bendrai sumokėjo 12 203,38 Eur žyminio mokesčio. O valstybei už inicijuotą bylos nagrinėjimą, teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimą instancine tvarka papildomai turėtų būti sumokėta dėl taikyto žyminio mokesčio atidėjimo ir atleidimo nuo jo dalies mokėjimo, kur bendra suma yra 28 258,53 Eur.

Bendra valstybei iš bylą pralaimėjusių šalių priteistina suma sudaro 26 907,88 Eur ((28 258,53 Eur + 1 092,80 Eur (įskaitant apeliacinę instanciją) pašto išlaidos + 140 Eur ekspertų atvykimo į teismo posėdį išlaidos) × 91,33 proc.). Ieškovė byloje turėjo 18 540,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (12 203,38 Eur + 6 336,63 Eur kitų išlaidų). Nusprendus, kad yra tenkinama 91,33 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovų ieškovei priteisiama atitinkama dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 16 932,59 Eur (18 540,01 × 91,33 proc.). Taigi iš atsakovų, kuriems iš ieškovės priteista kompensacija, priteisiama valstybei 26 934,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir ieškovei – 16 932,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas paskirstant tarp atsakovų, kuriems priteistos kompensacijos, proporcingai jų turėtai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį (91,33 proc.), atsakovams I. M., E. K. iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis yra atitinkamai 218,96 Eur ir 30,13 Eur. Todėl apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. papildomo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (išskyrus susijusios su ekspertizės apmokėjimu) naikinama, atsakovams I. M. ir E. K. priteisiamos paminėtos sumos (218,96 Eur ir 30,13 Eur) jas atitinkamai pridedant prie jiems priteisiamų kompensacijų sumų. Dėl tos pačios aplinkybės trečiojo asmens 546-osios DNSB „Rimeda“ turėtos išlaidos advokato pagalbai, atstovaujant atsakovus, neįskaičiuojant ekspertizės išlaidų, nustatoma 479,58 Eur ir ši suma taip pat pridedama prie priteisiamos kompensacijos.

Pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime ekspertės I. K. ekspertizei atlikti 546-osios DNSB „Rimeda“ turėtas išlaidas priteisė iš ieškovės, o eksperto Kumpino tos pačios bendrijos ir Vilniaus miesto savivaldybės turėtų išlaidų nepriteisė, nes teismo sprendime šios ekspertizės išvadomis nesirėmė. Kadangi išnagrinėjus apeliantės apeliacinį skundą teisėjų kolegija rėmėsi abiejų byloje atliktų ekspertizių išvadomis, išlaidas ekspertizėms atlikti paskirsto per pusę, t. y. dar 726,71 Eur suma padidinamos pirmiau nurodytos 546-ajai DNSB „Rimeda“ iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, o Vilniaus miesto savivaldybei 6,52 Eur suma padidinama iš ieškovės savivaldybei priteistina kompensacijos suma.

Trečiajam asmeniui 546–oji DNSB „Rimeda“ prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį pripažįstama, atsižvelgiant į specifinį šio juridinio asmens statusą ir jo funkcijas bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose, taip pat į tai, kad šis asmuo apmokėjo dalies atsakovų, atstovaujamų advokato, turėtas išlaidas. Trečiojo asmens UAB „Saudema“, priešingai nei prieš tai nurodytos bendrijos, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos atsižvelgiant į tai, kad jos aiškiai neproporcingos byloje spręstų klausimų faktiniam ir teisiniam sudėtingumui, be to, konkretų materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turėjo tik ieškovė, kurios poziciją trečiasis asmuo palaikė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsiradusius šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, t. y. kad atsakovams iš ieškovės yra priteisiamos kompensacijos, o ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos, atlieka įskaitymą - iš ieškovės atsakovams priteisiamos kompensacijos sumos (bendra suma 122 772,53 Eur) atimamos iš atsakovų ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (bendra suma 16 932,59 Eur, kuri atsakovams paskirstoma proporcingai jiems priteisiamų kompensacijų dydžiui). Bendra atsakovams (bendraturčiams) priteisiama suma šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, atsižvelgiant į sumažėjusį nuo 143 020,38 Eur iki 122 772,53 Eur kompensacijos dydį, į iš atsakovų (bendraturčių) ieškovei priteisiamą 16 932,59 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, taip pat į atsakovams I. M., E. K. ir Vilniaus miesto savivaldybei padidėjusią kompensacijos sumą dėl ieškovės pareigos šiems atsakovams atitinkamai sumokėti 218,96 Eur, 30,13 Eur ir 6,52 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovės G. L. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į palėpėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, 1 134,05 kv. m. dydžio gyvenamosios paskirties patalpas, įrengtas rekonstruojat Nekilnojamojo turto registre įregistruotą neįrengtą pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti kompensacijas pinigais atsakovams už ieškovei atitekusią jų turto dalį neįrengtoje pastogėje (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą sumą nustatant įskaičius iš atsakovų ieškovei priteisiamas bylinėjimosi išlaidas:

Vardas, pavardė (pavadinimas), kodasSuma eurais1. UAB „Turto nuostolių draudimo biuras“ (j. a. k. 125022379) 2424,802. A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 453,803. A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 865,034. A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 159,965. A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 533,196. A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)159,967. A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 810,548. A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)853,119. A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 790,1010. A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2882,8511. B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 822,4612. B. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) 928,0313. B. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 865,0314. B. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20110,1915. B. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)853,1116. B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 810,5417. B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 842,8918. B. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 822,4619. B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 159,9620. C. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 907,6021. Č. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 597,6922. Č. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 853,1123. D. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 865,0324. D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 853,1125. D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjams E. P., gim. 1976-09-17, ir M. D., gim. 1984-03-25 822,4626. D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 897,3827. E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 822,4628. G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 907,6029. G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 875,2530. G. A. (a.k. duomenys neskelbtini)822,4631. G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 853,1132. J. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 800,3233. J. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 854,8134. J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 885,4635. K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 842,8936. K. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 865,0337. K. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) 453,8038. K. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 842,8939. K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 875,2540. K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 842,8941. K. H. (a.k. (duomenys neskelbtini) 853,1142. K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 277,5643. K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 555,1144. K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 875,2545. K.T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 865,0346. K. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) 830,4547. K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 895,6848. K. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 842,8949. L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 790,1050. L. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 875,2551. M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 885,4652. M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)875,25J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 895,6854. M. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 405,2755. M. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) 405,2756. M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 907,6057. M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 885,4658. M. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1051,6359. N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1493,3760. O. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 416,3461. O. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)416,3462. P. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 865,0363. P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 907,6064. P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 533,1965. P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 865,0366. P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 832,6767. P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 159,9668. P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1643,2269. P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 875,2570. R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 822,4671. R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 800,3272. R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 553,4173. R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 332,0574. S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 865,0375. S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 897,3876. S. R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)10780,5077. S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)779,8878. S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)822,46B. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)832,6780. Š. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)842,8981. T. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)875,2582. U. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)767,9783. V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)822,4684. V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 842,8985. Vilniaus miesto savivaldybė (j.a.k. 111109233) 4105,1886. V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 832,6787. V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 800,3288. V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 597,6989. Ž. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)853,1190. Ž. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) 800,32Bendra bendraturčiams mokėtina kompensacijos suma:106 095,55 Eur

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui 546-ajai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 10 savininkų bendrijai „Rimeda“ (juridinio asmens kodas 125237691) 1 206,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš toliau lentelėje nurodytų atsakovų nurodytas sumas:

Vardas, pavardė (pavadinimas), kodasSuma eurais1. UAB „Turto nuostolių draudimo biuras“ (j. a. k. 125022379) 617,072. A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 115,493. A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220,134. A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 40,715. A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 135,696. A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)40,717. A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 206,278. A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)217,109. A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 201,0710. A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 733,6411. B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 209,3012. B. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) 236,1713. B. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220,1314. B. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5117,7015. B. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)217,1016. B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 206,2717. B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 214,5018. B. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 209,3019. B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 40,7120. C. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 230,9721. Č. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 152,1022. Č. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 217,1023. D. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220,1324. D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 217,1025. D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjų E. P., gim. 1976-09-17, ir M. D., gim. 1984-03-25 209,3026. D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 228,3727. E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 209,3028. G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 230,9729. G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 222,7330. G. A. (a.k. duomenys neskelbtini) 209,3031. G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 217,1032. J. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 203,6733. J. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 217,5434. J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 225,3335. K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 214,5036. K. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220,1337. K. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) 115,4938. K. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 214,5039. K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 222,7340. K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 214,5041. K. H. (a.k. (duomenys neskelbtini) 217,1042. K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 70,6343. K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 141,2744. K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 222,7345. K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220,1346. K. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) 203,6747. K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 227,9348. K. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 214,5049. L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 201,0750. L. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 222,7351. M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 225,3352. M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)222,7353. M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 227,9354. M. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 103,1355. M. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) 103,1356. M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 230,9757. M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 225,3358. M. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 211,9059. N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 380,0460. O. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 105,9561. O. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)105,9562. P. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220,1363. P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 230,9764. P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 135,6965. P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220,1366. P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 211,9067. P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 40,7168. P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 418,1769. P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 222,7370. R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 209,3071. R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 203,6772. R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 140,8373. R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 84,5074. S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220,1375. S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 228,3776. S. R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)2743,4577. S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)198,4778. S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)209,3079. Š. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)211,9080. Š. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)214,5081. T. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)222,7382. U. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)195,4483. V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)209,3084. V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 214,5085. Vilniaus miesto savivaldybės (j.a.k. 111109233) 1043,0486. V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 211,9087. V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 203,6788. V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 152,1089. Ž. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)217,1090. Ž. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) 203,67Bendra valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma:26 934,37 Eur

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės G. L. atsakovams I. M., E. K., trečiajam asmeniui 546-ajai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 10 savininkų bendrijai „Rimeda“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat dalį, kuria valstybei iš ieškovės G. L. priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Kitą papildomo sprendimo dalį, kuria nuspręsta trečiajam asmeniui 546-ajai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 10 savininkų bendrijai „Rimeda“ grąžinti 155,46 Eur ir ekspertei išmokėti 713,44 Eur, palikti nepakeistą.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo biudžeto lėšų išmokėti uždarajai akcinei bendrovei „Krivita“ (juridinio asmens kodas 124554169, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT297044060001683302 arba Nr. LT957300010135438573) ir ekspertui Kastyčiui Kumpinui (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT547300010001081313) po 70 Eur kiekvienam už dalyvavimą teismo posėdžiuose civilinėje byloje Nr. 2A-930-186/2015.

Teisėjai Konstantinas GurinasEgidija TamošiūnienėEgidijus Žironas