- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2-92-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01429-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- V. T., I. T., R. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės G. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams V. T. (V. T.), I. T., R. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. T., I. T., R. V. 477 610,16 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti atsakovams disponavimo teisę žemės sklypu su jame esančiais statiniais, adresu: (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Vis dėlto, teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad ieškinio suma yra didelė, nėra aišku, ar atsakovų turto užteks ieškinio reikalavimams patenkinti, nesudaro pagrindo taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas pažymėjo, kad, ieškovei, siekiant atsakovų atžvilgiu taikyti turto areštą, atsakovų nesąžiningumą turėtų patvirtinti ne bet kokie atsakovų veiksmai (pvz., tokie kaip sutarties nevykdymas, su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusijusios aplinkybės), tačiau tokie, kuriais siekiama sudaryti situaciją, kai atsakovai neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškove pagal byloje pareikštą ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai ėmėsi veiksmų ar ketina imtis veiksmų, mažindami savo turto vertę, perleisdami jį kitiems asmenims, kitaip blogindami savo turtinę padėtį, elgėsi nesąžiningai, siekdami, jog būtų sukliudyta ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko pripažintina, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę.
7. Ieškovei nenurodžius konkrečių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovai, sužinoję apie civilinės bylos iškėlimą, imsis nesąžiningų veiksmų ir taip pasunkins ar padarys teismo sprendimo įvykdymą negalimą, neleidžia teismui daryti išvados, jog, neareštavus atsakovų turto, pasunkės ar taps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą, byloje nėra.
8. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą, todėl turi būti susijusios su ieškinio reikalavimais. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas nėra susijęs su ieškinio reikalavimais, nes jokių reikalavimų dėl žemės sklypo su jame esančiais statiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), ieškinyje nebuvo pareikšta. Ieškinio reikalavimai susiję su piniginės sumos priteisimu, o ne su konkrečiu aptartu turtu (pvz., prašant jį priteisti, uždrausti juo naudotis, valdyti ir pan.).
Šalies argumentai
9. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti ne ieškinio reikalavimus, tačiau apriboti atsakovų, kaip nekilnojamojo turto objekto savininkų, galimybes įgyvendinti disponavimo objektu teises. Toks reikalavimas, kaip neskirtas užtikrinti ieškinyje pareikštų prašymų įvykdymą, t. y. neatitinkantis laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju grėsmės dėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar tapimo neįmanomu šiuo metu nėra, t. y. nėra antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė G. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį ir taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir antrosios taikymo sąlygos, kad sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps negalimas, ieškovė nurodė kompleksinį priežasčių sąrašą – tiek dėl atsakovų nesąžiningumo, vengimo vykdyti turimas prievoles ieškovei, tiek kitiems asmenims, aplinkybes apie turimą likvidų turtą ir kitas reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, iš kurių teismui gali susidaryti įsitikinimas, jog teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės atsiradimo tikimybė pagrįstai egzistuoja. Taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.
11.2. Nėra abejonių, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir pasidarytų neįmanomas dėl šių priežasčių:
11.2.1. Ieškovė su atsakovais buvo susitarę kartu įgyvendinti investicinį projektą ir adresu: (duomenys neskelbtini), pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą. Pirminis darbų pabaigos terminas buvo 2017 m. rugpjūčio 1 d., vėliau šis terminas šalių buvo pratęstas, o teismas patvirtintos taikos sutarties išaiškinimu nurodė, kad darbai turi būti baigti iki 2018 m. gegužės 6 d. Tačiau šis terminas šalių tyčiniais kaltais veiksmais yra pažeistas ir nėra jokių duomenų, kad atsakovai įvykdys savo įsipareigojimus. Tokių duomenų neįmanoma gauti dėl to, kad atsakovai kitos bylos vykdomajame procese nebendradarbiauja nei su ieškove, nei su antstoliu.
11.2.2. Užuot vykdę savo įsipareigojimus pastatyti objektą, atsakovai nukrypo nuo statybą leidžiančių dokumentų, įsivėlė į savavališkas statybas ir šių savavališkų statybų padarinių nepašalino iki šiol, nors teismas šiuos padarinius įpareigojo pašalinti iki 2020 m. lapkričio 21 d.
11.2.3. Antstoliams kitose vykdomosiose bylose iš atsakovų nepavyksta išieškoti žymiai mažesnių sumų nei ieškovės pareikšto ieškinio suma.
11.2.4. Ieškovė apeliaciniam teismui papildomai pateikia naujausią 2021 m. gruodžio 15 d. antstolio patvarkymą Nr. S-21-174-26569, iš kurio matyti, kad nepavyksta atlikti vykdymo veiksmų atsakovo V. T. atžvilgiu, kadangi areštuotose sąskaitose lėšų nėra, atsakovas V. T. nedirba ir draudžiamųjų pajamų negauna.
11.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad didelės ieškinio sumos prezumpcijos tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo.
17. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020).
18. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
19. Pagal teismų praktiką, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020). Taigi apeliantės nurodomos aplinkybės, kad atsakovai neturi likvidaus turto, turi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių nevykdo, bei pateikti duomenys apie iš atsakovų turto vykdomus išieškojimus nelemia kitokios išvados dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
20. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 675- 943/2020). Todėl tokios apeliantės nurodomos aplinkybės kaip: vieno iš atsakovų ankstesnis teistumas, pavardės pakeitimas, kito atsakovo tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymas atsiimant procesinius dokumentus kitoje civilinėje byloje, neturi savarankiškos teisinės reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje konkrečioje byloje.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių duomenų apie galimus atsakovų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti būsimo galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atskirajame skunde apeliantė daug dėmesio skiria tarp šalių susiklosčiusių prievolių dėl nekilnojamojo turto objekto statybos (ne)tinkamam vykdymui, tačiau šie argumentai neįrodo atsakovų siekio išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o tik leidžia spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl apeliantės galimai pažeistų teisių gynimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti ne ieškinio reikalavimus, tačiau apriboti atsakovų, kaip konkretaus nekilnojamojo turto objekto savininkų, galimybes įgyvendinti disponavimo objektu teises, todėl toks reikalavimas, kaip neatitinkantis laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, negali būti tenkinamas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo apeliantės pateiktą prašymą, patvirtina apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad jeigu nebus apribotos disponavimo teisės į objektą, kol yra nagrinėjamas ginčas pagal apeliantės pareikštą ieškinį, kyla didelė grėsmė, jog su ginču susijęs turtas (objektas) iki bylos išnagrinėjimo gali būti prarastas jį perleidžiant / parduodant kitiems asmenims. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagal apeliantės pareikštus ieškinio reikalavimus ginčas byloje yra kilęs ne dėl konkretaus turto, o dėl pinigų sumos priteisimo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste minėtas nekilnojamojo turto objektas nėra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.