Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1882-880/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-21
Bylos Nr.
2S-1882-880/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01663-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Suinteresuotas asmuo
V. T., I. T., G. L.
Advokatai
Santa Černiūtė
Kategorijos
  • 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Civilinė byla Nr. 2S-1882-880/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01663-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. T. (V. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 20 d. nutarčių, kuriomis jam paskirta bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomąjį nurodymą ir ištaisyta klaida dėl nutarties apskundimo termino, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, suinteresuoti asmenys I. T., V. T. (V. T.), G. L. (išieškotoja).

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 ir 7.1 punktų neįvykdymo klausimą bei teismo nuožiūra skirti baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomąjį nurodymą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/23/00072, kurioje ji 2023 m. sausio 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) G. L. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašė padidinti baudos dydį po 100 Eur nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Ji nurodė, kad suinteresuoti asmenys V. T. ir I. T. nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017. Pareiškėja antrą kartą kreipiasi su pareiškimu dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims V. T. ir I. T.. Suinteresuotas asmuo mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-2377-592/2022, paskirta bauda yra per maža, todėl turėtų būti padidinta. Taip pat ji 2023 m. birželio 1 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė suinteresuotiems asmenims I. T. ir V. T. skirti 5 000 Eur baudą valstybės naudai, 50 proc. išieškant G. L. už piktnaudžiavimą procesu.

3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. T. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą. Jis nurodė, kad antstolė antrą kartą kreipiasi dėl baudos skyrimo dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-2377-592/2022, suinteresuotiems asmenims V. T. ir I. T. buvo skirta bauda po 1 500 Eur ir 15 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, baudą skaičiuojant nuo kitos dienos po šios nutarties priėmimo iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, įvykdymo dienos. Paskirtų baudų išieškojimą vykdo antstolės Asta Stanišauskaitė ir Brigita Palavinskienė. Jis paaiškino, kad jo ir I. T. turtas jau yra areštuotas jiems negalint sumokėti baudų už Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymą, taigi antstolė Asta Stanišauskaitė prašo už to paties Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, nevykdymą skirti baudą. Taip pat nurodė, kad jis neturi darbinių pajamų/nedirba dėl sveikatos būklės/neparankus darbdaviams, o I. T. pajamos – neįgalumo pašalpa, iš kurios vykdomas išieškojimas antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomojoje byloje Nr. 0171/22/01263, bei darbo užmokestis, per paskutinius 3 mėn. sudarantis 1 482,05 Eur, neatskaičius mokesčių. Suinteresuoti asmenys V. T. ir I.T. gauti papildomų lėšų taikos sutarties vykdymui, kurio reikalauja antstolė Asta Stanišauskaitė, negali, parduoti nieko negali, priduoti dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), negali, nes G. L. atbaido bet kokius pirkėjus, grasina ir Statybos inspekcijos darbuotojams, rašo skundus STT.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. T. atstovė advokato padėjėja Santa Černiūtė teismui pateikė I. T. prašymą, kuriuo suinteresuotas asmuo I. T. prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad dėl bylos esmės nieko negali paaiškinti, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybose nedalyvavo, į procesą įtraukta tik kaip V. T. sutuoktinė. Paaiškino, kad jos pajamos yra mažos – be darbo užmokesčio, dar gauna neįgalumo išmoką. Papildomos baudos skyrimas asmeniui, kuris pats niekaip negali daryti įtakos statybos baigčiai ir jau yra baudžiamas kiekvieną dieną bauda, kurios neturi galimybės sumokėti, yra neteisingas, neproporcingas ir mano, kad neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Teismas paskyrė I. T. ir V. T. po 15 Eur (penkiolika eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, dieną, baudą skaičiuojant nuo kitos dienos po šios nutarties priėmimo iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti teismo procesinį sprendimą, baudą išieškant G. L. naudai.

6. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, patvirtintos taikos sutarties 7 ir 7.1 punktai yra neįvykdyti. Šios aplinkybės neginčijo proceso dalyviai – nei skolininkai, nei išieškotoja. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad skolininkai V. T. ir I. T. būtų atlikę taikos sutarties 7 punkte nurodytus statybos ir kitus darbus. Skolininkai nepagrindė aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis priežastimis, dėl kurių skolininkai negali įvykdyti jiems nustatytų įpareigojimų (CPK 178 straipsnis).

7. Teismas sprendė, kad suinteresuotų asmenų minėti argumentai dėl antstolės nurodytos CPK 771 straipsnio 6 dalies netinkamo taikymo yra atmestini kaip nepagrįsti: CPK 771 straipsnio 6 dalis apibrėžia antstolio veiksmus, kai yra nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas – surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Šiuo atveju antstolė surašė 2023 m. sausio 31 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S023-2128, kurį perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui ir prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkams.

8. Pakartotinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Taigi CPK 771 straipsnio 7 dalį taiko teismas. CPK 771 straipsnio 7 dalis nustato: jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Teisinio santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi teismas nagrinėjamu atveju nustato taikytiną teisę ir sprendžia, kad skolininkams tęstinai nevykdant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, patvirtintos taikos sutarties 7 ir 7.1 punktų, nagrinėjamu atveju yra taikytina CPK 771 straipsnio 7 dalis.

9. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad suinteresuoto asmens V. T. atstovė advokato padėjėja Santa Černiūtė teismo posėdžio metu, kuris vyko 2023 m. birželio 1 d., sutiko, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, patvirtina taikos sutartis nėra įvykdyta, o tik yra vykdoma ir šias aplinkybes grindė į bylą pateiktu ekspertizės aktu (b. I tomas, l. 163-216). Tačiau skolininkai nepaaiškino, kokia ekspertizės akte nurodytų darbų apimtimi taikos sutartis yra vykdoma, ar kokia dalimi yra įvykdyta, taip pat nepagrindė, kokie konkretūs išieškotojos G. L. veiksmai jiems sutrukdė (į)vykdyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, patvirtintą taikos sutartį (CPK 178 straipsnis).

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininkams skirtinos baudos dydžio, atsižvelgia į skolininkų nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus apie jų turtinę padėtį, įvertindamas aplinkybę, kad skolininkai V. T. ir I. T. nevykdo taikos sutarties 7 ir 7.1 sąlygų ilgą laiką, t. y. nuo 2018 m. gegužės 6 d., atsižvelgdamas į aplinkybę, kad skolininkams Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-2377-592/2022, jau buvo paskirta bauda už Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, patvirtintos taikos sutarties 7 ir 7.1 punktų nevykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) V. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir atsisakyti tenkinti pareiškėjos antstolės A. Stanišauskaitės, panaikinti 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį kaip visiškai nepagrįstą ir priteisti iš antstolės A. Stanišauskaitės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. 2023 m. birželio 7 d. nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui gali būti paduodamas per 7 dienas, nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Kaip jau minėta, ši nutartis V. T. atstovei buvo įteikta tik 2023 m. birželio 19 d., t.y. praėjus net ir apskundimo terminui, jeigu laikysime, kad apskundimo terminas buvo skaičiuojamas 7 dienos nuo nutarties priėmimo dienos. Antra, EPP sistemoje matyti, kad 2023 m. birželio 20 d. nutartis yra skaitmenizuota, tad nesuprantama, kodėl teismas negalėjo ir 2023 m. birželio 7 d. nutarties skaitmenizuoti ir tokiu būdu visi proceso dalyviai būtų susipažinę su nutartimi jau tą pačią dieną. Toks teismo poelgis gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ir šalių klaidinimas. Akivaizdu, kad 2023 m. birželio 20 d. priimta nutartis yra neteisėta, pažeidusi proceso šalių teisę pateikti skundą dėl 2023 m. birželio 7 d. nutarties.

11.2. V. T. pateikta bylos medžiaga patvirtina atliktų darbų apimtį bei faktą, kad darbai yra atliekami. Antstolė nesiėmė jokių veiksmų, nustatyti tinkamai, ar skolininkai imasi atlikti tam tikrus veiksmus, kylančius iš taikos sutarties, ar ne. Byloje pateiktas teismo eksperto Kastyčio Kumpino teismo ekspertizės aktas, patvirtina, kad ginčo objekte darbai yra atliekami. Antstolė jų neginčijo, todėl nepagrįstai jiems dar kartą buvo paskirta bauda už tą patį.

11.3. V. T. ir I. T. paiso teismo sprendimo ir jį vykdo. Antstolė A. Stanišauskaitė perėmusi vykdomąją bylą iš kito antstolio, privalėjo imtis veiksmų, siekiant nustatyti atliktų darbų apimtį pagal taikos sutartį. Tačiau šiuo atveju antstolė nesiėmė jokių veiksmų, priešingai - ignoravo V. T. prašymą atvykti į ginčo objektą, ir įsitikinti atliekamų darbų apimti, kokia ji ir kaip yra pasikeitę nuo to momento kai buvo išduotas vykdomasis raštas. Taigi, antstolė tik formaliai pasižiūrėjo, tačiau nesiekė išsiaiškinti realios faktinės situacijos.

11.4. Kaip paties teismo pastebėta, kad teismas skolininkui skirti baudą gali tik tada, kai privalomas nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą. V. T. posėdžio metu nurodė, jog negalėjo vykdyti statybos darbų dėl G. L. piktybinių veiksmų. G. L. inicijuoja ne vieną teisminį procesą. Teismas turi prieigą, tad gali matyti, kiek įvairiausių civilinių bylų G. L. T. buvo ir yra inicijavusi. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tikrino LITEKO duomenis.

11.5. Pirmosios instancijos teismas nesiekė išsiaiškinti kokia apimti darbai atlikti, o tiesiog skyrė tokio paties dydžio baudą, kuri buvo skirta dar 2022 m. kovo 10 d. nutartimi c.b. Nr. e2VP-2377-592/2022. Teismas nesiekė išsiaiškinti, ar tuo metu neatliktų darbų apimtis yra tokia pati kaip ir dabar, ar vis dėl to T. vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Todėl neproporcinga dabar skirti vėl 15 Eur baudą. Teismas visiškai neargumentavo, kodėl dabar taip pat yra skiriama 15 Eur bauda už kiekvieną dieną, kai per šį laikotarpį buvo atlikta daug darbų, kurie nurodyti taikos sutartyje.

11.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesuprantamais argumentais teigia, kad pateikus ekspertizės aktą, teismui nepaaiškinta, kokia apimtimi taikos sutartis yra vykdoma, ar kokia dalimi yra įvykdyta. Skolininkai į bylą pateikė įrodymą, kuriame aiškiai surašyta, kokie darbai yra atlikti. V. T. nuomone, atlikti visi privalomi darbai, išskyrus registraciją. Jeigu antstolė ar teismas manė kitaip - turėjo tai pagrįsti. Šiuo atveju skolininkai į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie taikos sutartyje nurodytus jau atliktus darbus.

11.7. Baudos skyrimas yra viena griežčiausių priemonių, kuri ragina šalis kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į skolininkų finansinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad G. L. inicijuojamos bylos, tiek ir dėl statybos leidimo panaikinimo - sustabdė visus statybos darbus. Teismas klaidingai suprato V. T. atstovę, ši posėdžio metu teigė iškeltą bylą dėl statybos leidimo panaikinimo. Atstovė nurodė, kad šalys jau tuo metu pristabdė darbus, kadangi G. L. iniciatyva, kurios ji neneigė ir posėdžio metu, buvo iškelta byla dėl statybos leidimo panaikinimo. Todėl T. pristabdė darbus, kadangi nebuvo aiški objekto baigtis. Tik pasibaigus apeliacinei instancijai - tapo aišku, kad statybos leidimas lieka galioti ir šalys toliau gali tęsti statybos darbus.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė Asta Stanišauskaitė prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12.2. Skolininkai I. T. ir V. T. nebuvo ir šiai dienai nėra pateikę antstolei informacijos apie 2021 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo rašto Nr. e2-4423-661/2017 turinyje nurodyto įpareigojimo dėl statybos darbų dvibučiame gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. Leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141, įvykdymą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, antstolė 2023 m. sausio 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipėsi į teismą prašydama išspręsti įpareigojimo neįvykdymo klausimą.

12.3. Vykdomojoje byloje antstolė procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimas dėl baudos suinteresuotiems asmenims skyrimo, bei nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, buvo patvirtinta G. L., V. T., I. T., D. C. ir R. M. 2017 m. rugsėjo 8 d. sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Taikos sutarties 7 punkte buvo nustatyta dvibučiame gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141, atlikti statybos darbus, nurodytus lentelėje Nr. 2. Taikos sutarties 7.1 punkte nustatyta VĮ „Registrų centras“ įregistruoti dvibučio, gyvenamojo namo ir butų Nr. 1 ir Nr. 2, statomų pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141, 100 procentinį baigtumą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojant atsakovų V. T., I. T., ieškovės G. L. ir trečiojo asmens D. C. dalinės nuosavybės teises į minėto namo butus Nr. 1 ir Nr. 2, nustatant atsakovų, ieškovės ir trečiojo asmens idealias dalis nuosavybėje sutinkamai su lentele Nr. 3. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 27 d.

16. Taip pat iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir bylos medžiagos (b. I tomas, l. 26-27) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, buvo patenkintas G. L. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo ir išaiškinta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte numatytą prievolę turi atlikti atsakovai V. T. ir I. T.; prievolė turėjo būti atlikta iki 2018 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 21 d.

17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/23/00072 ir bylos medžiagos (b. I tomas, l. 56-57, b. II tomas, l. 77-78) nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 ir 7.1 punktų vykdymo.

18. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir bylos medžiaga (b. I tomas, l. 58-60, 137-138) patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-2377-592/2022, skyrė I. T. ir V. T. po 1 500 Eur dydžio baudą už laikotarpį iki šios nutarties priėmimo dienos ir po 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį dieną, baudą skaičiuojant nuo kitos dienos po šios nutarties priėmimo iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti teismo procesinį sprendimą, baudą išieškant G. Li. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1276-653/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį paliko nepakeistą (b. I tomas, l. 61-64).

Žemesnės instancijos teismas

19. Antstolė 2023 m. sausio 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą prašydama išspręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą bei skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.

20. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, paskyrė I. T. ir V. T. po 15 Eur (penkiolika eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, dieną, baudą skaičiuojant nuo kitos dienos po šios nutarties priėmimo iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti teismo procesinį sprendimą, baudą išieškant G. L. naudai.

21. Taip pat pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-5859-989/2023, rezoliucinės dalies 6 pastraipoje padarytą rašymo apsirikimą nurodant: „Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą“.

Dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

22. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 6, 7 dalys).

23. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

24. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą ter miną neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje; baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

25. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, praėjus aštuonių mėnesių laikotarpiui po nutarties suinteresuotiems asmenims skirti baudą už nutarties, įpareigojusios skolininkus atlikti taikos sutartyje numatytus įpareigojimus, nevykdymą dienos – antstolė 2023 m. sausio 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S023-2128, kuriuo nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo rašto Nr. e2-4423-661/2017 turinyje nurodytas įpareigojimas dėl statybos darbų dvibučiame gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. Leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141, nėra įvykdytas.

26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, patvirtintos taikos sutarties 7 ir 7.1 punktai yra neįvykdyti, taip pat nėra įrodymų, kad skolininkai V. T. ir I. T. būtų atlikę taikos sutarties 7 punkte nurodytus statybos ir kitus darbus, ir tuo pagrindu skolininkams paskyrė baudas.

27. Vis tik apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-80-706/2017).

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

30. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

31. Įvertinus atskirojo skundo argumentus matyti, kad nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skolininkų argumentus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte ir 7.1. punkte numatytų įpareigojimų vykdymo.

32. Apeliantas V. T. atskirajame skunde nurodė, kad pateikė teismui įrodymą, o būtent teismo eksperto Kastyčio Kumpino teismo ekspertizės aktą, kuris patvirtina, kad ginčo objekte darbai yra atliekami, o tiksliau jau yra atlikti, išskyrus registraciją VĮ „Registrų centras“.

33. Minėtame teismo eksperto Kastyčio Kumpino 2023 m. vasario 7 d. teismo ekspertizės akte Nr. 23-02-07 KK nurodyta, kad bendras dvibutis gyvenamasis namas yra nebaigtos statybos, nėra įrengta vidaus apdaila, dalis inžinerinių komunikacijų (ekspertizės puslapis Nr. 21). Taip pat ekspertizės akte nurodoma, kad išorė: pamatai: gelžbetonis, sienos: blokeliai, perdanga: gelžbetonis, stogo konstrukcija; sutapdintas, stogo danga: bitumas, išorės apdaila: akmens plokštės, pertvaros: plytos, grindis: monolitinės. vidaus apdaila: vidaus sienų apdaila – nėra, grindų danga – nėra; lubų apdaila – nėra; langai, balkono durys – plastikinių rėmų su stiklo paketais; inžinierinių tinklų įvadai į pastatą – gyvenamąjį namą elektros energijos tinklai – yra (su įvadu į dvibuti gyvenamąjį namą, inžineriniai tinklai neeksploatuojami); Gamtinių dujų tiekimo tinklai – neįvesti į dvibutį gyvenamąjį namą; Vandentiekio tinklai – yra (vietinio vandentiekio iš giluminio gręžinio (su įvadu į dvibutį gyvenamąjį namą), inžinieriniai tinklai neeksploatuojami); Nuotekų šalinimo tinklai – yra (vietinių buitinių nuotekų šalinimo su biologinių valymo įrenginių tinklai (su įvadu į dvibutį gyvenamąjį namą), inžinieriniai tinklai neeksploatuojami). Patalpų šildymo sistema – numatytas šildymas gamtinėmis dujomis, yra išvedžiotas grindinis šildymas.

34. Taigi preliminariai įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte nurodytus darbus ir ekspertizės akte nurodytą informaciją, matyti, kad dalis darbų yra atlikta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek antstolė prieš surašydama Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tiek pirmosios instancijos teismas prieš priimdamas skundžiamą nutartį turėjo sistemiškai įvertinti aplinkybes, kokia apimtimi darbai yra (ne)atlikti, jei darbai neatlikti, tai dėl kokių priežasčių (ar dėl to yra skolininkų kaltė), taip pat, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi paskirtos baudos išieškomos, ar pagal skolininkų finansinę padėtį naujos baudos paskyrimas bus efektyvus bei paskatins skolininkus greičiau įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.

35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį, perduodant pirmosios instancijos teismui antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Pažymėtina, kad išieškotoja G. L. 2023 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pranešimą, kuris nors ir yra sunkiai suprantamas, vis tik iš jo galima suprasti, kad išieškotoja galimai nesutinka su skolininkams paskirtos baudos dydžiu ir korupcija teisme. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. birželio 7 d. nutartis panaikinama, pirmosios instancijos teismas aplinkybes dėl baudos skyrimo pagrįstumo ir jos dydžio turės įvertinti iš naujo, dėl jos pranešimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

37. Dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

38. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-5859-989/2023, rezoliucinės dalies 6 pastraipoje padarytą rašymo apsirikimą nurodant: „Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą“.

39. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

40. Atsižvelgiant į tai, kad byla pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus buvo išnagrinėta 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl 2023 m. birželio 7 d. nutarties apskundimo terminas yra skaičiuojamas nuo jos priėmimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pastebėjęs padarytą rašymo apsirikimą, jį pagrįstai ištaisė 2023 m. birželio 20 d. nutartimi.

42. Nors priėmus 2023 m. birželio 20 d. nutartį, dalyvaujantys byloje asmenys automatiškai praleido terminus atskirajam skundui pateikti, kadangi jis nebebuvo skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo, vis tik iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotam asmeniui šis terminas buvo atnaujintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo teisė į apeliaciją buvo pažeista.

43. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,

nutaria:

suinteresuoto asmens V. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Linas Zinkevičius