Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G.L., V.T. ir I.T. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Donato Kisieliaus aktą dėl sprendimo neįvykdymo; suinteresuoti asmenys – V.T., I.T., G.L., D.C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis Donatas Kisielius 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu konstatavo, kad suinteresuoti asmenys – V.T. ir I.T., neįvykdė įsipareigojimų pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintos tarp G.L., V.T., I.T., D.C. ir R.M. sudarytos taikos sutarties (toliau taip pat – taikos sutartis) 7 ir 7.1 punktus, t. y.: 1) dvibučiame gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą (toliau – statybos leidimas), atlikti statybos darbus, nurodytus lentelėje Nr. 2.; 2) Valstybės įmonėje „Registrų centras“ įregistruoti dvibučio gyvenamojo ir butų Nr. 1 ir Nr. 2, statomų pagal leidimą, 100 procentinį baigtumą, įregistruojant V.T., I.T., G.L. ir D.C. dalinės nuosavybės teises į nurodyto namo butus Nr. 1 ir Nr. 2, nustatant V.T., I.T., G.L. ir D.C. idealiąsias dalis nuosavybėje sutinkamai su lentele Nr. 3.

2. Papildomai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį išdavė vykdomąjį raštą dėl, be kita ko, įpareigojimo atlikti taikos sutarties 7 ir 7.1 punktuose įtvirtintas prievoles. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 buvo išaiškinta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 p. numatytą prievolę turi įvykdyti V.T. ir I.T., prievolė turėjo būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 6 d.

5. Teismo posėdžio metu antstolio atstovė prašė I.T. ir V.T. solidariai skirti 300 Eur baudą už kiekvieną taikos sutarties nevykdymo dieną nuo to momento, kada prievolė turėjo būti įvykdyta. Baudą prašo skirti solidariai, nes V.T. nedirba, pajamų negauna. Papildomai paaiškino, kad, atsižvelgus į skolininkų nurodytas aplinkybes, jog antstolis nebendradarbiauja ir neatvyksta apžiūrėti patalpų, antstolis dar kartą 2022 m. vasario 7 d. nurodė skolininkams patikslinti, kuriuo metu nuo 2022 m. vasario 15 d. iki vasario 21 d. jis galėtų atvykti į statomą namą ir apžiūrėti atliktus statybos darbus, tačiau skolininkai su antstoliu nesusisiekė.

6. Suinteresuotasis asmuo G.L. teismo posėdžio metu taip pat prašė solidariai skirti I.T. ir V.T. 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki taikos sutarties įvykdymo. Papildomai nurodė, kad vien dėl to, jog yra priversta nuomotis gyvenamąjį būstą, patiria 600 Eur mėnesines nuomos išlaidas, be kita ko, turi apmokėti komunalinius mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas I.T. ir V.T., kiekvienam individualiai, už taikos sutarties netinkamą vykdymą skyrė po 1 500 Eur baudą, už laikotarpį iki nutarties priėmimo dienos, ir po 15 Eur baudą, už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį dieną, skaičiuojant nuo kitos dienos po nutarties priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancjos teisme priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Apeliantė G.L. pateikė naują įrodymą - Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-785-862/2019 2022 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį raštą - tačiau konkrečiai nenurodė kokią įrodomąją reikšmę turi šis raštas sprendžiant dėl skolininkų nurodytų aplinkybių apie trukdymą pašalinti statybos padarinius, kaip, apeliantės manymu, šis įrodymas turi būti vertinamas. Dėl to priimti naują įrodymą atsisakoma (CPK 180 str.).

20. Dėl ginčo esmės

21. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atveju, kai neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti jam iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytų teisės normų turinį, yra pažymėjęs, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas įgyja privalomumo ir vykdytinumo galią (CPK 18 straipsnis). Nurodyti teismo procesiniai dokumentai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnis), todėl už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją ir yra skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Be kita ko, teismo procesinio sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Procesinio sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013 (S)).

23. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu taikytinos baudos dydžio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, o, atsižvelgdamas į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt., vadovaujasi tik bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

24. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su atskirųjų skundų teiginiais nėra.

25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei atsižvelgė į tai, kad taikos sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2018 m. gegužės 6 d., byloje ginčo dėl to, jog ji nėra įvykdyta iki šiol, nėra.

26. Apeliantai – skolininkai – konkrečiai nenurodė ir nepagrindė kokie išieškotojos veiksmai, kokiu laikotarpiu ir kaip trukdė jiems įvykdyti teismo sprendimą, kokių veikmsų jie patys ėmėsi tam, kad teismo sprendimas būtų tinkamai ir laiku įvykdytas. Be to, apeliantai nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Tai, kad teismas turi prieigą prie LITEKO sistemos, nereiškia, kad teismas turi formuluoti už apeliantus jų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus ir juos pagrįsti. Civilinis procesas vyksta vadovaujantis šalių rungimosi principą, šalys turi pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis remiasi procesiniame dokumente (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas skirti baudą.

27. Visi apelinatai neįrodė, kad pirmsoios instancijos teismo paskirtos baudos dydis yra netinkamas. Pirmosios instancjos teismas, parinkdamas baudos dydį, atsižvelgė į abiejų šalių veiksmus vykdymo proces. Nėra paneigta, kad paskirta baudos dydis tea proporcingas, užtikrina kompensavimo funkcijos ir skatinimo funkcijos pusiausvyrą. Aapelinatai (skolininkai) nenurodė kokios konkrečiai esminės aplinkybės buvo neįvertintos arba netinkamai įvertintos ir kokią įtaką jie turi baudos dydžiui. Priešingai nei teigia apeliantė G.L., teismas atsižvelgė ir į tai, kad sprendimo neįvykdymas pažeidžia išieškotojos teises. Apeliantai G.L., V.T. ir I.T., nepagrindė, kad šiuo konkrečiu atveju teismas netinkamai įgyvendino diskrecijos teisę skiriant konkretuas dydžio baudą skolininkams.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį suinteresuotojų asmenų G.L., I.T. ir V.T. atskirieji skundai atmestini, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti suinteresuotųjų asmenų atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

30. Suinteresuotojo asmens G.L. teigimu, I.T. ir V.T. atskirasis skundas, nagrinėjamas šioje byloje, visiškai nepagrįstas, juo siekiama vilkinti bylos išnagrinėjimą, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog I.T. ir V.T. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir, atitinkamai, skirti baudą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

31. Lietuvos Auškčiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas, taigi, piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

32. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog tai, kad I.T. ir V.T. pateikė atskirąjį skundą ir jis, be kita ko, byloje nėra tenkintinas, nėra pagrindas konstatuoti, kad jie piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Suinteresuotasis asmuo G.L. prašo priteisti iš I.T. ir V.T. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas (konsultacjos, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas). Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotajam asmeniui G.L. bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo parengimą neatlygintinos, o prašomoje priteisti bylinėjimosi išlaidų sumoje bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į I.T. ir V.T. atskirąjį skundą parengimą neišskirtos, G.L. priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į I.T. ir V.T. atskirąjį skundą parengimą) (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš V.T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I.T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.