- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1347-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05419-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- G. L.
- Ieškovas
- V. T., I. T.
- Trečiasis asmuo
- D. C., J. Š.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. T. ir I. T. ieškinį atsakovei G. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys D. C., J. Š.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu patenkino ieškovų V. T. ir I. T. ieškinį, kuriuo atidalino ieškovų V. T., I. T. ir atsakovės G. L. turtą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, esantį adresu (duomenys neskelbtini), susijusias teises ir pareigas, nustatant, kad ieškovų V. T., I. T. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atitenka G. L. vardu registruotos 3238/20000 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini); ieškovų V. T., I. T. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atitenka žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių statybinių medžiagų (neregistruoto statinio) dalis, kuri yra priskirta atsakovei G. L. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintoje 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartyje; ieškovų V. T., I. T. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atitenka visos G. L. turimos turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), taip pat šiame žemės sklype esančiomis statybinėmis medžiagomis (neregistruotu statiniu), įskaitant, bet neapsiribojant teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtintos 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutarties; ieškovai V. T., I. T. ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo šios sprendimo įsiteisėjimo dienos sumoka atsakovei G. L. 184 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
2. Ieškovas V. T. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ir sprendimo galutinio įvykdymo uždrausti G. L., disponuoti turtu/turtinėmis teisėmis, esančiu bendrojoje dalinėje nuosavybėje su V. T. ir I. T., adresu (duomenys neskelbtini), ar kaip nors turtą/turtines teises apsunkinti; uždrausti G. L., disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis ir pareigomis, susijusiomis su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ar jas apsunkinti; uždrausti G. L., disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis ir pareigomis kylančiomis iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties (civ. byla Nr. e2-4423-661/2017) ar jas apsunkinti.
3. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovė sužinojusi apie priimtą teismo sprendimą 2 kartus paskambino R. V., kuris buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Telefono pokalbiuose atsakovė G. L. išdėstė, kad ji po teismo sprendimo ketina parduoti turtą, kuris jau atidalintas. Atsižvelgdami į tai, kad G. L. yra itin emocinga ir kerštauja ieškovams ir R. V. bei kartą jau yra įvykdžiusi formalų pirkimo-pardavimo sandorį, kurio pagrindu grindė savo neva patirtą turtinę žalą viršijančią 500000 Eur, t. y. fiktyviai perleidusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įmonei UAB „Ronedus“, reikalavo iš V. T. , I. T. ir R. V. priteisti jos turtinius praradimus neva dėl priverstinio šio žemės sklypo pardavimo. Taip pat ieškovų nuomone egzistuoja reali grėsmė, jog G. L., jau žinodama apie jai nepalankų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą imtis veiksmų sprendimo vykdymo apsunkinimui, t. y. perleis turtines teises į nebaigtą statyti pastatą (duomenys neskelbtini), ar jas fiktyviai perrašys.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės – konflikto su R. V. faktas nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Hipotetinis perleidimas nesudaro kliūčių teismo sprendimo vykdymui (dalyje dėl turto atidalijimo), nes teismo sprendimo dalis yra teisinio, o ne faktinio pobūdžio ir nereikalauja iš atidalijamo asmens jokių veiksmų, būtinų jos vykdymui. Atsakovės nuomone ji objektyviai negali sukliudyti vykdyti įsiteisėjusią teismo sprendimo dalį dėl atidalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovo V. T. prašymas patenkintas: taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre: uždrausta G. L. perleisti jai priklausančias nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ribojimas taikomas iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui duomenis, jog atsakovė yra išreiškusi savo ketinimus po teismo sprendimo parduoti ginčo turtą, kuris jau atidalintas. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad būtina yra užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Priešingu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Laikytina, kad egzistuoja abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nagrinėjamu atveju įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra proporcinga laikinoji apsaugos priemonė sprendimo vykdymo užtikrinimui ir nevaržys atsakovės teisių daugiau nei objektyviai būtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės konflikto su R. V. faktas bei pateikti atsakovės ir R. V. pokalbio garso įrašai nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei disponuoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalimi ir teisėmis, kilusiomis iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-4423-661/2017 patvirtintos taikos sutarties. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalies ir teisių, kilusių iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civ. byloje Nr.e2-4423-661/2017 patvirtintos taikos sutarties, hipotetinis perleidimas nesudaro kliūčių atidalinti turtą/teises (nesudaro kliūčių teismo sprendimo vykdymui dalyje dėl turto atidalijimo), nes teismo sprendimo dalis yra teisinio, o ne faktinio pobūdžio ir nereikalauja iš atidalijamo asmens jokių veiksmų, būtinų jos vykdymui. Kitaip tariant, yra pareikštas ieškinys dėl teisinių santykių modifikavimo (ieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių modifikavimo), kuris nereikalauja priverstinio įvykdymo. T. y. atsakovė negali sukliudyti vykdyti įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies dėl atidalijimo.
9. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad:
10.1. Atskirajame skunde dėl taip pat nėra neigiama esminė aplinkybė, dėl kurios buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – jog atsakovė ketina po priimto jai nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo perleisti/apsunkinti civilinės bylos ginčo objektą – atidalijamą žemės sklypą ir turtines teises į NTR neregistruotą dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilnius.
10.2. Atsakovei perleidus žemės sklypo dalį ir /ar turtines teises į rūsius, kurie šiuo metu neįregistruoti NTR, ar juos visus ar dalį jų apsunkinus teisiniais įsipareigojimais – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar neįvykdomas ta prasme, kad G. L. nebebus nei žemės sklypo, nei turtinių teisių į rūsius, kurie šiuo metu neįregistruoti NTR, savininkė, nei teisėta kompensacijos už atidalintą turtą gavėja arba atidalijama nuosavybė bus apsunkinta tokiu lygiu, kad nebus verta už ją Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. teismo sprendimu nustatytos mokėtinos kompensacijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
12. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
13. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinys jau buvo patenkintas (t. y. laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos po teismo sprendimo priėmimo, tačiau jam dar neįsiteisėjus), todėl yra pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
14. Pažymėtina, kad ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo yra pateiktas apeliacinis skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o tokių ribojimų tikslas – išsaugoti ginčo objektą bei jo teisinį statusą nepasikeitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).
17. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant / kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis c. b. e2-89-464/2020 ir kt.).
18. Tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis c. b. Nr. e2-1218-790/2020 ir kt.).
19. Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis c. b. Nr. e2-1218-790/2020 ir kt.).
20. Iš čia pacituotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos darytina išvada, kad kai yra kilęs ginčas dėl konkretaus turto, yra būtina apriboti disponavimą tuo turtu tam, kad jis būtų išsaugotas ir užkirstas kelias atsakovui jį perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims.
21. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo atidalintas ieškovams ir atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Taigi, šioje situacijoje svarbu, kad ginčo turtas būtų išsaugotas, nes priešingu atveju (jeigu turtas būtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims), 2024 m. balandžio 15 d. teismo sprendimo (tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas jį paliks nepakeistą) įvykdymas būtų apsunkintas ir užtruktų neproporcingą ilgą laiko tarpą. Kilusio ginčo pobūdis lemia tai, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi operatyvus teismo sprendimo įvykdymas. Akivaizdu, kad ginčo turtą perleidus sąžiningiems tretiesiems asmenims ar sudarius kitus su juo susijusius sandorius, operatyvus teismo sprendimo įgyvendinimas nebūtų įmanomas, nes kiltų nauji teisiniai ginčai dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo (t. y. nekilnojamojo turto susigrąžinimo iš šioje byloje nedalyvaujančių asmenų) ir kt. Taigi, taip būtų pažeisti ieškovų interesai, nes užsitęstų ieškovų grąžinimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
22. Neatmestina tikimybė, kad jeigu turtas būtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims ar sudaryti kiti su juo susiję sandoriai, jo apskritai nebūtų įmanoma susigrąžinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas visiškai prarastų prasmę, nes jo nebūtų galima įgyvendinti.
23. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje situacijoje egzistuoja antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – jų nesiėmus 2024 m. balandžio 15 d. teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba apskritai taptų neįmanomu.
24. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
27. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas netenkinamas, nes, kaip minėta, apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo dar nėra išnagrinėtas, t. y. ši byla dar nėra išspręsta, todėl kol nėra aišku kuriai šaliai bus palankus galutinis rezultatas, negalima spręsti ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.