- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-164-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01711-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kretingos rajono savivaldybė, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, I. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kretingos rajono savivaldybė, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė nustatyti, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kodu (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2011 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartimi pareiškėjai iš suinteresuoto asmens I. G. perėjo nuosavybės teisė į visus statinius, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki šios dienos daiktinės teisės į sandėlio (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) priestatą, kurio išoriniai matmenys: ilgis apie 3,58 m, plotis apie 1,33 m, aukštis apie 2,9 m, kuris 2022 m. parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas kodu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja negali gauti viešojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą, nes nėra šio statinio statytojas ir neturi su jo statyba susijusių dokumentų. Pareiškėja nuo 2011 m. lapkričio 21 d. sandėlio priestatą, pažymėtą 2022 m. parengtoje kadastro duomenų byloje kodu (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, šį pastatą laikė savu, tačiau negali nuosavybės teisių į pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimais pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybė atsiliepimu nurodo, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas, jeigu būtų nustatytos visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti.
Motyvuojamoji dalis
5. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu nurodė pareiškimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepimu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2011 m. spalio 11 d. dovanojimo sutartimi jis visus statinius, esančius valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), perleido pareiškėjai. Kartu su pagrindiniais statiniais pareiškėjai perėjo ir nepažymėtas sandėlio priestatas. Teigia, kad niekada daiktinės teisės į sandėlio priestatą nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėja negali gauti administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą, nes nėra šio statinio statytoja ir neturi su statyba susijusių dokumentų, o priestatas pastatytas iki 1991 m. Šias aplinkybes patvirtina liudytojas R. P. ir kiti liudytojai, apklausti civilinėje byloje e2-3356-1142/2023.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjos I. B. pareiškimą atmetė.
9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus šalių dokumentus, suinteresuoto asmens I. G. paaiškinimus, liudytojų, kurie buvo apklausti civilinėje byloje Nr. e2-3356-1142/2023, parodymus, nurodė, kad minėti liudytojai patvirtina tą aplinkybę, kad buvęs medinis statinys neišliko, kad tuo metu, kai ginčo statinys priklausė suinteresuotam I. G., jis vietoj medinio priestato pastatė mūrinį.
10. Teismas pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje apklaustų asmenų ir suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktuose raštuose nurodytos aplinkybės dėl pastato pamatų skyrėsi, t. y. I. G. ir V. R. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai paaiškinimuose nurodė, kad ginčo statinys buvo be pamatų, vėliau civilinėje byloje nurodė, kad statinys buvo iš naujo statomas ant pamatų. Teismo vertinimu, bet kuriuo atveju akivaizdu, kad 1996 m. I. G. įsigijus statinius su jais ir ginčo statinį, jis neišliko, t. y. vietoj medinio, sukiužusio buvo pastatytas mūrinis, naujas statinys. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodomo priestato, galbūt statyto 1970 m., neišliko, jos vietoje buvo pastatytas dabartinis priestatas, suinteresuoto asmens I. G. teigimu, 2005 m.
11. Teismas akcentavo, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, suformuotoje matininkės L. V., nurodyta, kad priestato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1970 m., statybos pabaigos metai – 1970 m., rekonstravimo pradžios metai – 2005 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2005 m., tačiau jokių duomenų, kurių pagrindu nurodyti šie metai, nėra pateikta, jokių duomenų, kokiu būdu atlikta rekonstrukcija, taip pat nėra pateikta. Teismas nurodė, kad net ir darant prielaidą, kad priestatas stovėjo iki 1991 m., tačiau jis neišliko, jo liekanos buvo pašalintos, nugriautos ir vietoj medinio pastatytas mūrinis statinys, todėl jo rekonstrukcijai turėjo turi taikomi statybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
12. Teismas nurodė, kad statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Jei pradėto valdyti nesudėtingo statinio neišliko, o dėl statybos darbų buvo pastatytas nekilnojamasis daiktas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, tai nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnis, 4.12 straipsnis, Statybos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5.7 straipsnis ir kiti teisės aktai).
13. Teismas padarė išvadą, kad, nenustačius visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu atmetamas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Pareiškėja I. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti 2023 m. spalio 17 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. B. prašymą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B. sąžiningai ir nepertraukiamai valdydama pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priestatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kodu (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
14.1. 2011 m. lapkričio 10 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi visi statiniai, esantys valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurią I. G. nuomojo 1997 m. rugpjūčio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padovanoti I. B., t. y. kartu su pagrindiniais statiniais pareiškėjai atiteko ir kadastro byloje nepažymėtas sandėlio priestatas (prieangis).
14.2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas išėjo iš byloje nustatinėtinų aplinkybių ribų ir, nustatęs visas aplinkybes, kurių reikia sąžiningam ir nepertraukiamam daikto valdymui nustatyti, pradėjo gilintis ir analizuoti sandėlio prieangio remonto–perstatymo aplinkybes.
14.3. Apeliantės įsitikinimu, byloje yra nustatyta, kad sandėlio prieangis buvo pastatytas iki 1991 metų. Nesutinka, kad iki 1991 metų pastatyto ir jos pradėto valdyti pagrindinio statinio priklausinio (prieangio) remonto–perstatymo aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjant pareiškimą.
14.4. Apeliantės nuomone, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas daro niekuo nepagrįstą išvadą, kad, jei pradėto valdyti nesudėtingo statinio neišliko, o dėl statybos darbų buvo pastatytas nekilnojamasis daiktas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, tai nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką.
14.5. Akcentuojama, kad sandėlio prieangio nugriovimas ir toje pačioje vietoje to paties prieangio perstatymas tų pačių matmenų tik iš kitų medžiagų nereiškia, kad prieangio neišliko – byloje nėra jokių įrodymų, kad sandėlio prieangio matmenys jį remontuojant 2005 metais buvo keičiami. I. G. iniciatyva buvo atlikta ne naujo statinio statyba, o prieangio rekonstrukcija.
14.6. Pažymima, kad būtent tam atvejui, kai pareiškėjas neturi statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, aktualus Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 7 punktas, kuriame nurodyta, kad, registruojant pagrindinius pastatus ir jų priklausinius, esančius vienoje namų valdoje ar tame pačiame sodo sklype, pateikiami visų statinių, išskyrus priklausinius, pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai pagrindiniai pastatai jau įregistruoti nustatyta tvarka, o jų priklausiniai likę neregistruoti.
14.7. Apeliantė negali gauti viešojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą, nes nėra šio statinio statytoja ir neturi su jo statyba susijusių dokumentų, o sandėlio prieangis yra pastatytas dar iki 1991 metų ir tai patvirtina liudytojo R. P. ir kitų liudytojų parodymai Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3356-1142/2023.
14.8. Apeliantės nuomone, šioje byloje teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti reikšmingą teismų praktiką, susijusią su teisėtų lūkesčių į turtą įgijimu.
Žemesnės instancijos teismas
14.9. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino pareiškėjos pareiškime ir byloje įrodytų aplinkybių, kad sandėlio priestatą – prieangį – valdė ir prižiūrėjo ilgą laikotarpį, t. y. nevertino pareiškėjos pastangų, reikšmingų nustatant ir vieną iš įgyjamosios senaties taikymo sąlygų – daikto valdymą kaip savo.
2. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
15.1. Priestatas prie statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) miestelio istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Kultūros vertybių registre nurodyta (duomenys neskelbtini) miestelio istorinės dalies registravimo registre data – (duomenys neskelbtini).
15.2. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.
15.3. Pritariama pirmosios instancijos teismo motyvams, kad jei statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
16.1. Byloje pateikti argumentai, kad ginčo priestatas buvo pastatytas iki 1996 m., o I. G. atliko tik šio priestato rekonstrukciją, vertintini kritiškai, kadangi nei Inspekcijos atlikto patikrinimo metu, nei kartu su pareiškimu apeliantė nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad ginčo priestatas buvo pastatytas iki 1996 m., taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad priestatas iki 1996 m. buvo pastatytas teisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiantį dokumentą (jeigu jis buvo privalomas) ir statyba buvo užbaigta pagal tuo metu galiojusias teisės normas.
16.2. Pažymima, kad net ir vertinant, jog apeliantės nurodoma aplinkybė, jog ginčo priestatas buvo pastatytas iki 1996 m., yra galbūt teisinga, tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad priestatas buvo pastatytas teisėtai ir bet kokie toliau vykdomi statybos darbai statinyje galėtų būti laikomi jo rekonstravimu ar priskiriami kitai statybos rūšiai. Nenustačius ir neįrodžius, kad statinys pastatytas ir jo statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus, bet kokie toliau atliekami statybos darbai vertinami ir kvalifikuojami kaip nauja statyba.
16.3. Akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju ginčo priestato statybai nebuvo privaloma gauti statybos leidimo, tačiau buvo privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti savivaldybės administracijos ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus. Neturint parengto supaprastinto statybos projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais sutikimais, teigiama, kad statytojas atliko savavališkos statybos darbus.
4. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
17.1. Pažymima, kad savo skunde apeliantė pripažįsta, kad sandėlio prieangis buvo nugriautas ir toje pačioje vietoje pastatytas naujas – tų pačių matmenų tik iš kitų medžiagų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad priestatas buvo pastatytas 2005 m.
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
7. Byloje nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 10 d. sudaryta dovanojimo sutartis tarp I. B. ir I. G., R. G., kuria statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perėjo ir jų savininke tapo pareiškėja. Statiniai pastatyti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame iš valstybės.
Žemesnės instancijos teismas
8. Žemės sklype esančio sandėlio (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) priestatas, kurio išoriniai matmenys: ilgis apie 3,58 m, plotis apie 1,33 m, aukštis apie 2,9 m, nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra nurodytas 2004 metų kadastrinių matavimų byloje.
9. 2004 m. kadastro duomenų byloje prie sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nepažymėtas priestatas, 2022 m. parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas kodu (duomenys neskelbtini).
10. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos buvo gautas skundas, jo pagrindu pradėtas tyrimas. 2022 m. vasario 9 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) sav., 2022 m. kovo 28 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-579; 2022 m. birželio 8 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1133, kuriuo papildytas 2022 m. kovo 28 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-579. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. birželio 10 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad I. G. 2005 m. ūkio būdu savavališkai pastatė I grupės nesudėtingąjį statinį priestatą prie sandėlio (pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (statytojas žemės sklypą nuomos sutartimi naudojo nuo 1997 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriam 2005 m. statybos leidimas buvo neprivalomas, tačiau privalomas supaprastintas statinio projektas ir raštiški pritarimai.
11. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. birželio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. G. įpareigotas nevykdyti jokių savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti savavališkos statybos akte.
12. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. birželio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. G. įpareigotas iki 2022 m. gruodžio 10 d. nugriauti savavališkai (duomenys neskelbtini) miestelio istorinėje dalyje, žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą prie sandėlio (pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) I grupės nesudėtingąjį statinį priestatą, dėl kurio statybos surašytas savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Suinteresuoto asmens Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktai yra apskųsti, ginčas dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamas teisme.
Dėl apeliacinio skundo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti pareiškėjos nuosavybės teises į statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kodu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023). Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą, užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešajame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023).
16. Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023).
17. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei ir nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023).
18. Apeliantė pažymi, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog „Pareiškėjos teigimu, priestatas, į kurį ji prašo nustatyti nuosavybės įgijimo faktą, yra sukurtas statybos būdu“. Apeliantės nuomone, tokia išvada neatitinka pareiškėjos pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, nes pareiškėja įrodinėja, kad ji tapo teisėta sandėlio prieangio valdytoja dovanojimo sutarties pagrindu, o tai atitinka CK 4.47 straipsnio 1 punkte nustatytą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorius).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Žemės įstatymo) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu lygiagrečiai turi būti taikomos ir šios teisės normos.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu – teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).
22. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, nėra CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
23. Pažymėtina, kad savo skunde apeliantė pripažįsta, kad sandėlio prieangis buvo nugriautas ir toje pačioje vietoje, kur stovėjo senas medinis prieangis, pastatytas naujas – tokių pačių matmenų tik iš kitų medžiagų. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju net nėra aktualios priestato remonto–perstatymo aplinkybės, jos įsitikinimu, byloje yra nustatyta, kad sandėlio prieangis buvo pastatytas iki 1991 metų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens I. G. paaiškinimus apie tai, kad priestatą, kuris buvo be pamatų, medinis, avarinės būklės, 2005 m. perstatė, suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktą 2022 m. kovo 28 d. V. R. patvirtinimą apie tai, kad 2005 m. atliekant apdailos darbus, jis pašalino prie sandėlio buvusio medinio priestato liekanas ir pastatė naują, 2022 m. gegužės 27 d. I. G. paaiškinimą apie tai, kad priestatas buvo perstatytas 2005 m., atnaujinant iki to laiko ten stovėjusį sandėlio pastatą be pamatų, civilinėje byloje e2-3356-1142/2023 apklaustų liudytojų parodymus, pagrįstai konstatavo, kad 1996 m. I. G. įsigijus statinius su jais ir ginčo statinį – priestatą (galbūt pastatytą 1970 m.), jis neišliko, t. y. vietoj medinio, sukiužusio 2005 m. buvo pastatytas mūrinis, naujas statinys. Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjant pareiškimą tampa reikšmingos ir priestato perstatymo aplinkybės.
25. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad tuo atveju, jei statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tačiau, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.
26. Nagrinėjamoje byloje svarbu yra tai, kad priestatas prie statinio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) miestelio istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) – teritoriją. Kultūros vertybių registre nurodyta (duomenys neskelbtini) miestelio istorinės dalies registravimo registre data – (duomenys neskelbtini). Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami Kultūros vertybių registro tinklalapyje http://kvr.kpd.lt.
27. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi 2005 m. kovo 17 d. – 2005 m. lapkričio 16 d.) 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus ar statinių statybą jų teritorijose. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje numatyta tapati samprata, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.
28. Vadovaujantis tuo metu (2005 m., kai vietoje senojo priestato buvo statomas naujas) galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.1 punktu – nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje turėjo būti rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas.
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino, kad I grupės nesudėtingas statinio – priestato prie statinio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) – statybos projektas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, vykdančiam Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje, pateiktas nebuvo ir tokio projekto teritorinis padalinys nėra patikrinęs. Pažymėtina, kad apeliantė nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad priestatas buvo pastatytas teisėtai ir statyba užbaigta, vadovaujantis jo statybos metu galiojančiais teisės aktais.
30. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype nėra registruotas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinas pagalbinio ūkio paskirties statinys – priestatas. Taip pat svarbu pažymėti, kad ginčo priestatas nebuvo pažymėtas žemės sklype esančių statinių Kadastrinių matavimų byloje. Iš byloje pateiktų Kadastrinių matavimų byloje esančių 1989 m. sausio 3 d. sudaryto statinių išdėstymo plano ir 2004 m. rugsėjo 24 d. sudaryto statinių išdėstymo plano matyti, kad šalia sandėlio, planuose žymimo (duomenys neskelbtini), vietoje, kur ginčo priestatas yra pastatytas, šis ginčo priestatas nėra atvaizduotas. Ginčo priestatas taip pat nebuvo atvaizduotas byloje pateiktame 1996 m. sudarytame žemės sklypo plane. Nurodytos aplinkybės, byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, nepagrindžia apeliantės teiginio, kad ginčo priestatas buvo pastatytas iki 1996 m.
31. Teismų praktikoje pasisakoma, kad nauja statinio statyba gali būti konstatuota tik nustačius, kad teisėtai pastatytas statinys anksčiau neegzistavo. Statytojas, teigdamas, kad jis atliko jau buvusio statinio statybos darbus, turi įrodyti, kad anksčiau statinys buvo pastatytas teisėtai, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę, t. y. jog statinys, parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams, buvo pastatytas anksčiau (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-342-343/2022). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad, nenustačius statinio užbaigimo fakto ir įteisinimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad bet kokie toliau vykdomi statybos darbai statinyje yra jo rekonstravimas ar remontas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje 2A-439-460/2019). Tokia teismų praktika suponuoja išvadą, kad nenustačius ir neįrodžius, kad statinys pastatytas ir jo statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus, bet kokie toliau atliekami statybos darbai vertinami ir kvalifikuojami kaip nauja statyba. Taigi nagrinėjamu atveju, byloje nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad anksčiau ginčo statinio statyba buvo vykdoma ir užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus, vėliau vykdomi statybos darbai savavališkai pastatytame statinyje negali būti laikomi rekonstravimu.
32. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog ginčo priestatas yra pastatytas neturint parengto supaprastinto statybos projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais sutikimais, o tai – pakankamas teisinis pagrindas statybų neteisėtumui konstatuoti. Kadangi ginčo statinys nebuvo ir nėra įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, jis neegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektas. Ši aplinkybė yra atskiras ir savarankiškas pagrindas apeliantės pareiškimą atmesti, nes nesant nuosavybės teisių objekto negali būti nustatytos ir daiktinės teisės į jį, taip pat ir nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi faktas. Priešingu atveju toks nuosavybės teisių į pastatus patvirtinimas neatitiktų įgyjamosios senaties instituto tikslų, taptų įrankiu įtraukti į civilinę apyvartą statinius, apeinant jų, kaip nekilnojamojo turto objektų, įteisinimo procedūras.
33. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad neteisėtos statybos rezultatas negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra visų būtinų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.
34. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).
35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir plačiau jų neanalizuoja.
36. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą apeliantės prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti. Tenkinti apeliantės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.