- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- e3K-3-189-701/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00749-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Algis Norkūnas, Antanas Simniškis (pran.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Pakruojo rajono savivaldybė, valstybės įmonės Pakruojo miškų urėdija, Registrų centras
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. įpėdinių J. G. ir G. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Pakruojo rajono savivaldybė, valstybės įmonės Pakruojo miškų urėdija ir Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paveldėjimo sampratą, galimybę paveldėti fizinio asmens teisę įgyti nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinį teisių perėmimą, aiškinimo ir taikymo.Pareiškėja prašė nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIV skyriaus III skirsnio nustatyta tvarka, t. y. pagal ypatingosios teisenos taisykles. Teismas nustatė, kad pastatas – pirtis, dėl kurio įgijimo nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį pareiškėja kreipėsi į teismą, nuosavybės teise priklauso pačiai pareiškėjai. Šį nekilnojamąjį daiktą pareiškėja yra įgijusi kitu savarankišku, pirminiu nuosavybės teisės įgijimo būdu – paveldėjimu, todėl kol pareiškėjos nuosavybės teisė į šį pastatą nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (yra galiojanti), nagrinėti klausimo dėl kito savarankiško nuosavybės teisės įgijimo būdo – įgyjamosios senaties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas) nėra teisinio pagrindo.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas taip pat nustatė, kad yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos vardu registruotą pirtį ir daiktinių teisių į šią pirtį klausimai bus nagrinėjami Panevėžio apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-542-283/2017). Panevėžio apygardos administracinio teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, teismo vertinimu, ne tik turės įtakos pareiškėjos nuosavybės teisėms į šį nekilnojamąjį daiktą, bet ir teismo procesiniame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinę galią vėlesnėse bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė.Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 27 d. mirė. Remdamasis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 7 punktu, teismas nurodė, kad vienos iš bylos šalių mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių.Teismas nurodė, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Daikto valdymas yra siejamas su konkrečiu asmeniu ir būtent šio asmens (daikto valdymas) turi būti nepertraukiamas, ir jeigu tokios teisės neturėjo pats palikėjas, jos negalėjo įgyti ir įpėdiniai.Įvertinęs pareiškimo pagrindą ir dalyką, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje reikalavimas neatsiejamai susijęs su pareiškėjos asmeniu. Kadangi pareiškėja mirė, o pagal pareiškimo reikalavimą neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas sprendė, kad civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas. Dėl šios priežasties teismas nutraukė apeliacinį procesą (CPK 293 straipsnio 7 punktas, 302 straipsnis).