- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-342-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- B. P., V. N., S. B., E. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo ir leidimo įteisinti savavališką statybą, tretieji asmenys B. P., V. N., S. B., E. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. (toliau – ir ieškovas) ieškinyje teismo prašė: atnaujinti terminą ieškiniui pateikti; panaikinti 2018 m. sausio 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); teismui nepanaikinus minėtų privalomųjų nurodymų, leisti įsiteisinti savavališką statybą per vienerių metų terminą, skaičiuojant nuo to momento, kada bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7981-454/2019; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Greta esantys žemės sklypai – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise priklauso B. P. (bylos nagrinėjimo metu B. P. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pardavė E. ir S. B.), o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso V. N.. 2015 m. lapkričio 18 d. notaro patvirtinta sutartimi ieškovas su trečiuoju asmeniu B. P. žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatė kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypams, esantiems adresais (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas). Taip pat ta pačia sutartimi nustatyta, kad žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas). Anot ieškovo, servitutinis kelias buvo prastos būklės – padengtas žvyro danga, duobėtas, dėl ko juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį buvo sudėtinga. Ieškovas su trečiuoju asmeniu B. P. sutarė pagerinti esamo kelio dangos būklę ir atlikti kelio dangos atstatymo darbus, išklojant trinkeles. Buvo sutarta, kad darbų užsakymu ir jų atlikimo organizavimu pasirūpins ieškovas. 2016 m. rugsėjo mėn. servitutinio kelio atkarpoje, (duomenys neskelbtini), buvo išklota apie 60 kv. m. betoninių trinkelių, kelio atkarpoje, (duomenys neskelbtini), apie 22 kv. m. betoninių trinkelių, o 2016 m. spalio mėn. servitutinio kelio atkarpoje, (duomenys neskelbtini), išklota apie 22 kv. m. betoninių trinkelių. Greta esančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kelio dangos atstatymo darbus atliko ir šio sklypo savininkas V. N.. Vėliau B. P. pradėjo teikti skundus dėl servitutinio kelio naudojimo ir teisės naudotis pėsčiųjų taku, kurių pagrindu atsakovė 2018 m. sausio 10 d. – 2018 m. sausio 12 d. atliko servitutiniam keliui atliktų statybos darbų patikrinimą ir 2018 m. sausio 30 d. surašė statybos patikrinimo aktą. 2018 m. sausio 30 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad ieškovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – apie 200 kv. m. ploto betoninių trinkelių įvažą nuo (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas). Savavališkos statybos pagrindu buvo surašytas 2018 m. sausio 31 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius bei 2018 m. sausio 30 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas įpareigotas nevykdyti jokių statybos darbų. Atsakovė nustatė, kad iš viso atlikta 200 kv. m. darbų, į kuriuos įeina ir kelio darbai, atlikti žemės sklype (duomenys neskelbtini) (savininkas V. N.). Taigi, ieškovui privalomuoju nurodymu buvo nurodyta nugriauti atliktus kelio darbus, esančius (duomenys neskelbtini), nors šis žemės sklypas jam nepriklauso. Anot ieškovo, privalomieji nurodymai yra neteisėti, nes: pirma, nepagrįstai konstatuota savavališka statyba; antra, nepagrįstai vertinta, kad ieškovas atliko apie 200 kv. m. įvažos įrengimą; trečia, nepagrįstai laikyta, kad buvo privalomas leidimas ir projektas. Ieškovo teigimu, kelio remonto darbai turi būti įteisinti, nes: pirma, trinkelių įrengimas yra galimas ir nepažeidžia įstatymo saugomų interesų; antra, ieškovas jau yra įpusėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūras; trečia, išardymas – kraštutinė priemonė; ketvirta, ieškovas negali būti įpareigotas išardyti trinkeles kylant abejonių dėl savavališkos statybos nustatymo pagrįstumo; penkta, įpareigojus išardyti trinkeles būtų pažeidžiami proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principai, taip pat ieškovo teisės ir teisėti interesai.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. sausio 10 d. – 2018 m. sausio 12 d. buvo atliktas patikrinimas, o 2018 m. sausio 30 d. surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija, nustačiusi savavališkos statybos faktą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. sausio 30 d. surašė savavališkos statybos aktą. Jame buvo konstatuota, kad ieškovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas), kuri atskirta nuo vejos bordiūrais bei vandens nutekėjimo lataku, statybos rūšis – naujo statinio statyba, statinio kategorija – nesudėtingas, nustatyto pažeidimo padarymo laikas – 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. spalio mėnesio. Nustačius savavališkos statybos faktą, buvo surašytas 2018 m. sausio 30 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. sausio 31 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo privalomuoju nurodymu ieškovas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2018 m. sausio 30d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius. Inspekcijos Kauno departamento specialistas, patikrinęs nurodymo įvykdymą, nustatė, kad ieškovas nurodymo neįvykdė – neišardė įvažos, vejos bordiūrų bei vandens nuvedimo latakų, statybą leidžiančio dokumento negavo. Šios aplinkybės užfiksuotos 2018 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuomone, ieškovas byloje keldamas kelis vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus, t. y. vienu reikalavimu nesutinka su Inspekcijos surašytais administraciniais aktais, prašo juos naikinti, o kitu – prašo leisti įvykdyti ginčijamus nurodymus, suteikiant tam papildomą terminą, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Tikrasis ieškinio tikslas yra ne Inspekcijos administracinių aktų panaikinimas, bet papildomo laiko nurodymo įvykdymui gavimas. Atsakovė nesutiko su reikalavimu atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo B. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ženkliai praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui dėl privalomųjų reikalavimų panaikinimo pareikšti, nenurodė termino praleidimo priežasčių, todėl šis prašymas neturėtų būti tenkintas. Anot trečiojo asmens, ji niekada nėra davusi sutikimo atlikti kelio remonto darbus. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl leidimo įteisinti savavališką statybą, nenurodė, kieno vardu bus registruojamas statinys, kokios teisės ir pareigos susijusios su statinio įregistravimu atsiras trečiajam asmeniui. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad kelio, kaip statinio, nėra ir nebuvo įregistruota ne tik trečiajam asmeniui priklausančiame nekilnojamame turte, bet ir V. N. priklausančiame žemės sklype.
5. Tretieji asmenys S. B., E. B. ir V. N. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su juo sutinka, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jie nuosavybės teise valdo šiuos žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) (valdo E. ir S. B.), (duomenys neskelbtini) (valdo V. N..) Trečiųjų asmenų teigimu, ieškovui įvykdžius ginčijamus privalomuosius nurodymus, būtų nepagristai apribojama jų teisė į nuosavybę, kadangi tik žemės sklypų savininkai turi teisę spręsti dėl statinių nugriovimo jų nuosavybėje. Be to, būtų pažeista įstatyminė pareiga tinkamai rūpintis servitutiniais keliais, kadangi būtų panaikintas šios pareigos vykdymo rezultatas – išardyta pagerinta kelių paviršutinė danga. Ieškovui įteisinus tariamą savavališką statybą, susidarytų situacija, kai visi asmenys taptų bendrasavininkais kelių, esančių trečiųjų asmenų nuosavybėje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 36,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovo atliktiems kelio remonto/statybos darbams buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir, ar atsakovė pagrįstai konstatavo savavališką statybą.
8. Vertino, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvaža, parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams, buvo pastatyta anksčiau. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad savavališkos statybos akte nurodytoje vietoje jokio registruoto statinio (nei anksčiau pastatyto inžinerinio statinio, nei savavališkai pastatytos II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamos įvažos), nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovui nepateikus prieš tai, ieškovo teigimu, buvusio kelio / ginčo įvažos statybos teisėtumą ir įregistravimą patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad bet kokie toliau vykdomi statybos darbai statinyje yra jo rekonstravimas ar remontas. Pažymėjo, kad natūraliai susiformavęs įvažiavimas / pravažiavimas, provėža, nėra inžinerinis statinys.
9. Atmetė ieškovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju buvo pastatytas ne vienas statinys, o pagerinti 3 skirtingi servitutiniai keliai, kurių nei vienas neviršijo 100 kv. m., kadangi darbai buvo atlikti skirtingais laikotarpiais, skirtingomis atkarpomis ir skirtingiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose. Vertino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės – statinys buvo pastatytas skirtingu laiku – etapais ar skirtingiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl statinio vientisumo. Sprendime buvo konstatuota, kad ieškovo atlikti darbai buvo ne rekonstravimas ar remontas, o nauja statyba, bei ieškovas jokiais įrodymais nepaneigė, kad jis savavališkai pastatė vientisą II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį.
10. Sprendė, kad iš betoninių trinkelių įrengtos apie 200 kv. m. įvažos statybai žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.
11. Konstatavo, kad Inspekcijos Kauno departamento pareigūnai, nustatę savavališkos statybos faktą, ieškovui 2018 m. sausio 30 d. teisėtai ir pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą, kuriame pagrįstai konstatavo, kad ieškovo vykdyta statybos rūšis – naujo II grupės nesudėtingo statinio kategorijai priskiriamo statinio statyba. Taipogi pagrįstai buvo surašyti ir byloje ginčijami privalomieji nurodymai.
12. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą leisti jam įsiteisinti savavališką statybą per vienerių metų terminą, skaičiuojant nuo to momento, kada bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7981-454/2019, nurodė, kad ieškovui teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius, statybą įteisinant, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta skundžiamame nurodyme. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jo teisė įteisinti savavalinę statybą yra pažeista ar ginčijama, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.
13. Nurodė, kad termino savavalinei statybai įteisinti pratęsimo klausimas išnagrinėtas administracinio teismo atskiroje byloje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1286-525/2020), todėl pakartotinai šio klausimo nenagrinėjo.
14. Teismas atmetė ieškovo prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, kadangi ieškovas akivaizdžiai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą, nenurodė ir neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių šį terminą praleido. Teismas vertino, kad yra pagrindas ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas skundžiamame teismo sprendime objektyviai neįvertino apelianto į bylą teiktų įrodymų (2015 m. lapkričio 18 d. notaro patvirtintos sutarties, servitutinių kelių iki gerinimo darbų pradžios foto nuotraukos, trečiųjų asmenų paaiškinimų) bei prioritetą nepagrįstai suteikė atsakovės teikiamiems įrodymams (registro centro išrašui, kuriame nėra užfiksuotos informacijos apie įregistruotus kelius), dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintas normas.
15.2. Teismas negali sukurti bendros nuosavybės prieš savininkų valią. Apelianto teigimu, priėmus skundžiamą teismo sprendimą, susidaro situacija, kai trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalys prieš jų valią bus tarpusavyje sujungtos, nes tik tokiu atveju apeliantas ir tretieji asmenys gali išsaugoti atliktų pagerinimo darbų rezultatą. Akivaizdu, kad tokia situacija pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą draudimą prieš savininko valią sujungti savininko nuosavybę su kito savininko nuosavybe ir yra negalima. Pažymi, kad visi žemės sklypai, kuriuose yra ginčo kelias, priklauso skirtingiems fiziniams asmenims: (duomenys neskelbtini), priklauso E. ir S. B. (nuosavybę įgijo 2020 m. sausio 21 d.) bei B. P. (nuosavybę įgijo 1994 m. balandžio 27 d.); (duomenys neskelbtini), priklauso B. P. (nuosavybę įgijo 1994 m. balandžio 27 d.); (duomenys neskelbtini), priklauso V. N. (nuosavybę įgijo 2002 m. gruodžio 23 d.). Aplinkybės, jog žemės sklypai ar ant jų esantys inžineriniai statiniai nuosavybės teise priklauso skirtingiems savininkams, neginčijo ir atsakovė. Darytina išvada, kad šiuo atveju tiek žemės sklypai, tiek žemės sklypuose esantys įvairūs inžineriniai statiniai, ribojami kiekvieno iš žemės sklypų ribų, yra asmeninė trečiųjų asmenų nuosavybė, dėl ko pastarieji juos gali prižiūrėti ar remontuoti savo nuožiūra.
15.3. Teismui sprendime konstatavus, jog žemės sklypuose esantys keliai yra neva vienas vientisas kelias, susidarė situacija, kai apelianto ir trečiųjų asmenų vienintelė galimybė išsaugoti kelių pagerinimo darbus, būtų įteisinti kelius kaip vieną bendrą statinį. Tokia situacija pažeistų trečiųjų asmenų teises, kadangi jie netektų asmeninės nuosavybės ir būtų priversti atitinkamą žemės sklypų dalį valdyti kartu su kitais fiziniais asmenimis, prieš savo valią. Apelianto teigimu, įvykdžius privalomuosius nurodymus ir servitutinius kelius įteisinus kaip vieną bendrosios dalinės nuosavybės valdomą servitutinį kelią, visos šalys inicijuotų procedūras dėl nuosavybės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi teismas sudarė pagrindą atsirasti teisminiams ginčams ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Teismas sprendimu nepagrįstai susiejo nekilnojamojo daikto egzistavimo faktą su jo registracija Nekilnojamojo turto registre. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad apie 200 kv. m. ploto betoninių trinkelių įvaža, parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams, buvo pastatyta anksčiau. Apelianto teigimu, jis pateikė 2015 m. lapkričio 18 d. notaro patvirtintą sutartį, kurioje buvo įtvirtintas servitutas – teisė naudotis žemės sklypuose esančiais keliais. Apelianto nuomone, minėta notarinė sutartis patvirtina, kad keliai egzistavo dar iki jų pagerinimo darbų atlikimo. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad iki kelių dangos pagerinimo keliai jau buvo. Be to, iki kelių pagerinimo darbų, keliai jau turėjo laikančiąsias konstrukcijas ir kitus gatvės elementus (važiuojamąją dalį, kuri buvo padengta vienu žvyro sluoksniu – žvyro danga).
15.5. Žemės sklypų savininkai turėjo nevaržomą teisę atlikti jiems nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių remonto darbus. Šia teise tretieji asmenys galėjo pasinaudoti tiek patys, tiek per kitus asmenis. Pažymi, kad nėra jokio įstatymo, kuris draustų atlikti paprastojo inžinerinio statinio remonto darbus iki 100 kv. m., ar reikalaujančio tokio tipo darbams turėti statybą leidžiantį dokumentą. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad asmenys savo nuožiūra negalėtų atlikti remonto darbų ir privalėtų gauti leidimus už tokių darbų atlikimą, nors leidimai nėra privalomi.
15.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad natūraliai susiformavęs įvažiavimas/pravažiavimas, provėža, nėra inžinerinis statinys. Tokios pozicijos apeliantas laikosi, nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar ginčo keliai yra susiformavę natūraliai, ar ne, todėl neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė tokią išvadą.
15.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog kelių pagerinimo darbai yra prilyginami naujos statybos darbams. Nagrinėjamu atveju žemės sklypuose esantys keliai jau egzistavo iki jų pagerinimo darbų atlikimo, todėl kelių pagerinimo darbai negalėjo būti traktuojami kaip nauja statyba. Be to, keliai nebuvo rekonstruojami ar kapitališkai atnaujinti. Jie buvo pagerinti, nekeičiant jų ribų. Neatlikus paprastojo remonto darbų servitutiniais keliais nebebūtų įmanoma naudotis. Atitinkamai visi servitutiniai keliai buvo pagerinti skirtingais laikotarpiais, neviršijant įstatyme nustatytos 100 kv. m. ribos, todėl teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad buvo sukurtas naujas daiktas.
15.8. Ginčo keliai nepatenka nei į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nei į STR. 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 3 priedo 4 punkte įtvirtintus sąrašus. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas nebuvo ir nėra reikalingas.
15.9. Apeliantas negali būti atsakingas už kitų asmenų nuosavybėje atnaujintų kelių nugriovimą. Tokiu atveju griovimo darbus turėtų būti įpareigoti atlikti nurodytų žemės sklypų savininkai (tretieji asmenys), kurie taip pat yra ir ginčijamų kelių statytojai. Sprendime nebuvo atsižvelgta į tai, kad trečiasis asmuo V. N. savo žemės sklype esantį kelią pagerino pats. Tai, kad apeliantas prisidėjo prie kai kurių kelių gerinimo darbų, reiškia, jog jis vykdė pareigą rūpintis keliais, tačiau jis nebuvo vienintelis servitutų turėtojas.
15.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas įrengė vieną vientisą kelią. Apeliantas neturi nuosavybės teisės į ginčo objektų esančius inžinerinius statinius ir į jų dangą. Atskirus kelius nuosavybės teise valdo skirtingi savininkai (tretieji asmenys). Apelianto teigimu, ginčo keliai negali būti laikytini kaip vienas daiktas, kadangi jie yra įrengti skirtingu laiku, skirtingose vietose ir priklauso skirtingiems asmenims.
15.11. Nugriovus teisėtai pagerintus kelius tretieji asmenys patirtų nuostolių, tačiau neaišku, kas juos atlygins. Apelianto teigimu, gali susidaryti situacija, kad nuostolius privalėtų atlyginti Lietuvos Respublika, kadangi dėl jai pavaldžių institucijų nekompetencijos buvo pažeistas privačių fizinių asmenų nuosavybės vientisumas.
15.12. Apeliantas įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymi, kad priešingas teismo vertinimas sukuria situaciją, kai asmenys, kuriems yra surašomi privalomieji nurodymai, vietoje to, kad bandytų situaciją išspręsti ne teisminiu keliu, yra skatinami kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Sutinka su teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškinys paduotas praleidus ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą, todėl ieškovo ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
Šalies argumentai
16.2. Apeliantas nenurodė argumentų dėl ko konkrečiai Inspekcijos surašytas nurodymas nevykdyti darbų yra neteisėtas ir naikintinas.
16.3. Apelianto argumentai apie tai, kad ginčo įvaža jau buvo, o jis atliko tik jos paprastojo remonto darbus, vertintini kritiškai, nes ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvaža jau buvo pastatyta ankščiau, parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įrašų, kad savavališko statinio statybos vietoje iki jo įrengimo buvo registruotas koks nors statinys (ar atskiri statiniai), nėra.
16.4. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad: ieškovo atliktiems remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas; vienu metu nebuvo pagerinta daugiau nei 100 kv. m kelio; tai yra ne vienas bendras kelias, o trys atskiri keliai. Atsakovės vertinimu, teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad natūraliai susiformavęs įvažiavimas/ pravažiavimas, provėža nėra inžinerinis statinys Statybos įstatymo prasme. Tuo tarpu ieškovas ant servitutinio pravažiavimo (provėžos), atlikdamas statybos darbus, per kelis etapus pastatė/įrengė vientisą 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą, kuri atskirta nuo vejos bordiūrais bei vandens nutekėjimo lataku, t. y. suformavo/pastatė statinį, atitinkantį CK reglamentuotą nekilnojamojo daikto sąvoką ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nustatytą statinio sąvoką.
16.5. Aplinkybė, jog ieškovas pastatydamas / įrengdamas statinį ant servitutinio pravažiavimo privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą, konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2021m. vasario 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-165-480/2021, išaiškinant, jog „šiuo atveju ieškovas, kaip servituto turėtojas, turėjo pareigą rūpintis servitutiniu keliu, tačiau tą turėjo daryti laikydamasis teisės aktų reikalavimų – gauti betoninės įvažos įrengimui statybą leidžiantį dokumentą“.
Motyvuojamoji dalis
16.6. Apeliacinio skundo argumentai, jog statyba vykdyta trimis etapais, todėl tai trys skirtingi statiniai, atmestini, nes statybos vykdymo etapų skaičius neturi reikšmės statinio kategorijos bei rūšies nustatymui.
16.7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra viso savavališkos statybos akte nurodyto statinio statytojas, todėl būtent jis teisėtai ir pagrįstai įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
16.8. Savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti dviem būdais: įvykdant privalomajame nurodyme nurodytus reikalavimus arba, pasinaudojus Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatyta galimybe, betoninės įvažos įteisinimui, gaunant teisės aktų reikalavimus atitinkantį statybą leidžiantį dokumentą.
16.9. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į Inspekciją, taip pat į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju privalomajame nurodyme nustatytas terminas (2018 m. liepos 31 d.) jau yra pasibaigęs, todėl jo pratęsti nėra galimybės.
16.10. Sutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad jo teisė įteisinti savavališką statybą yra pažeista ar ginčijama.
16.11. Apeliantas nepateikė svarių argumentų, kurių pagrindu teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apelianto elgesys bei atliekami veiksmai rodo, kad privalomąjį nurodymą jis siekia įvykdyti, todėl teisinio pagrindo jų naikinti nėra.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo ir leidimo įteisinti savavališką statybą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalia esantys žemės sklypai – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui B. P. (bylos nagrinėjimo metu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) parduotas E. ir S. B.), o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso V. N.. 2015 m. lapkričio 18 d. notaro patvirtinta sutartimi ieškovas su trečiuoju asmeniu B. P. žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatė kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypams, esantiems adresais (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas). Taip pat ta pačia sutartimi nustatyta, kad žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas). Ieškovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko servitutinio kelio dangos atstatymo darbus – kelio dangą pakeitė į trinkeles. Atsakovė 2018 m. sausio 10 d. – 2018 m. sausio 12 d. atliko servitutiniam keliui atliktų statybos darbų patikrinimą ir 2018 m. sausio 30 d. surašė statybos patikrinimo aktą. 2018 m. sausio 30 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad ieškovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – apie 200 kv. m. ploto betoninių trinkelių įvažą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas). Savavališkos statybos akto pagrindu buvo surašytas 2018 m. sausio 30 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas įpareigotas nevykdyti jokių statybos darbų bei 2018 m. sausio 31 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimais panaikinti atsakovės surašytus privalomuosius nurodymus arba netenkinus šio reikalavimo – leisti įsiteisinti savavališką statybą.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino. Skundžiamą sprendimą argumentavo tuo, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvaža, parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams, buvo pastatyta anksčiau, negu jis atliko jos remonto / rekonstrukcijos darbus. Apylinkės teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovui nepateikus prieš tai, jo teigimu, buvusio kelio / ginčo įvažos statybos teisėtumą ir įregistravimą patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad bet kokie toliau vykdomi statybos darbai statinyje yra jo rekonstrukcija ar remontas. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime laikėsi pozicijos, kad iš betoninių trinkelių įrengtos apie 200 kv. m. įvažos statybai žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Sprendė, kad Inspekcijos Kauno departamento pareigūnai pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą ir ieškovo ginčijamus privalomuosius nurodymus.
22. Ieškovas (apeliantas) kategoriškai nesutinka su priimto teismo sprendimo išvadomis. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad apie 200 kv. m. ploto betoninių trinkelių įvaža, parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams, buvo pastatyta anksčiau. Apelianto teigimu, jis pateikė 2015 m. lapkričio 18 d. notaro patvirtintą sutartį, kurioje buvo įtvirtintas servitutas – teisė naudotis žemės sklypuose esančiais keliais. Apelianto teigimu, jis atliko jau buvusios kelio dangos atstatymo darbus, o ne pastatė naują statinį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
23. Naujo statinio statybos sąvoka yra apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje, kurioje nurodyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Taigi, naujo statinio statyba yra tokia statybos rūšis, kai yra sukuriamas visiškai naujas objektas (naujas statinys) arba atstatomas visiškai sugriuvęs, sunaikintas, nugriautas statinys. Tai reiškia, kad nauja statinio statyba gali būti konstatuota tik nustačius, kad teisėtai pastatytas statinys anksčiau neegzistavo.
24. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 4.1 punktu, plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas yra > 100 kv. m. ? 10 000 kv. m., yra priskiriami II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai. Taigi, šios bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas pastatė apie 200 kv. m. ploto betoninių trinkelių įvažą, ginčo objektas laikytinas II grupės nesudėtingu inžineriniu statiniu.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, bylos faktines aplinkybes, sprendžia, jog apeliantas, teigdamas, kad jis atliko jau buvusios kelio dangos atstatymo darbus, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę, t. y. jog apie 200 kv. m ploto įvaža, parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams, buvo pastatyta anksčiau. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad jo nurodytus teiginius apie kelio egzistavimą dar prieš atliekant kelio atstatymo darbus patvirtina į bylą pateikta 2015 m. lapkričio 18 d. notaro patvirtinta sutartis, kurioje buvo įtvirtintas servitutas – teisė naudotis žemės sklypuose esančiais keliais. Priešingai nei mano apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas nepatvirtina būtent tos faktinės aplinkybės, jog apie 200 kv. m. ploto betoninių trinkelių įvaža buvo pastatyta anksčiau, parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams. Minėta sutartis patvirtina tik tą aplinkybę, kad buvo nustatytas kelio servitutas, tačiau neaišku ar sutartyje nurodytas kelias atitiko tikrąją kelio sąvoką, ar keliu buvo vadinamas paprasčiausias pravažiavimas, natūraliai susiformavusi įvaža, kuri nelaikytina inžineriniu statiniu Statybos įstatymo prasme. Priešingai, byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina aplinkybę, jog įrašų apie tai, kad savavališko statinio statybos vietoje iki jo įrengimo buvo registruotas koks nors inžinerinis statinys ar savavališkai pastatytos II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriama įvaža, nėra. Šios aplinkybės įrodo, kad apeliantas atliko ne remonto ar rekonstravimo darbus, o sukūrė naują statinį. Priešingų įrodymų apeliantas nepateikė.
26. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo atliktiems kelio dangos atstatymo / remonto darbams yra nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi, kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, savavališkos statybos akte nurodytoje vietoje – nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini), nesant jokio registruoto statinio, ieškovui nepateikus buvusios ginčo įvažos teisėtumą ir įregistravimą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo daryti išvados, kad bet kokie toliau vykdomi statybos darbai teisiškai neegzistuojančiame statinyje yra jo rekonstravimas ar remontas. Pažymėtina, kad statybos darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip pat STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktyje reglamentuota, kad II grupės nesudėtingo statinio statybai mieste yra privalomas supaprastintas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiam ginčui yra aktuali apeliacine tvarka išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-165-480/2021, kurioje ieškovas teismo prašė leisti jam be B. P. rašytinio sutikimo patvirtinti ir priduoti statybos projektą „Inžinerinio statinio – vietinės reikšmės kelio dangos atstatymo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projektas“. Šioje byloje Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nurodė, kad ieškovo įrengtos įvažos statybai žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Išaiškino, jog ieškovas, kaip servituto turėtojas, turėjo pareigą rūpintis servitutiniu keliu, tačiau tą turėjo daryti laikydamasis teisės aktų reikalavimų – gauti betoninės įvažos įrengimui statybą leidžiantį dokumentą (nustatyta vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atliktiems servitutinio kelio (įvažos) dangos pakeitimo darbams buvo reikalingas leidimas statyti naują statinį, be to, minėta byla patvirtina faktą, kad ieškovas bando įteisinti statybą, kas iš esmės paneigia apelianto teiginius dėl savavališkos statybos nustatymo nepagrįstumo.
28. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad tai trys skirtingi statiniai, kadangi statyba vykdyta trimis etapais. Tokios pozicijos laikomasi, nes statybos vykdymo etapų skaičius neturi reikšmės statinio kategorijos ir rūšies nustatymui.
29. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis negali būti atsakingas už kitų asmenų nuosavybėje atnaujintų kelių nugriovimą. Tokiu atveju griovimo darbus turėtų būti įpareigoti atlikti nurodytų žemės sklypų savininkai (tretieji asmenys), kurie taip pat yra ir ginčijamų kelių statytojai. Vertinant šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savavališkos statybos aktas pirmiausia surašomas statytojui, ir tik jei jo nėra, kitiems pagal eiliškumą Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Tai, kad ieškovas buvo viso savavališkos statybos akte nurodyto statinio statytojas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pats ieškovas į bylą pateikė 2018 m. sausio 4 d. paaiškinimą į privalomą nurodymą, kuriame nurodė, kad „kelias <...> priklausantis sklypui (duomenys neskelbtini), pagal žodinį susitarimą su savininku, buvo atstatytas 2017-10-24 – 2017-10-27 dienomis ūkio rangos būdu. <...> Iš sklypo (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų iki šios dienos nebuvo gauta“. Šis įrodymas patvirtina, kad ieškovas pripažino, jog visą įvažą rengė jis, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas jam dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat ieškovas 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Inspekcijos sprendimą, kurio terminas privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęstas (administracinės bylos Nr. I-627-505/2019), kas taip pat patvirtina aplinkybę, kad apeliantas siekė įvykdyti privalomąjį nurodymą. Šią aplinkybę patvirtina ir minėta išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-165-480/2021 pagal ieškovo ieškinį B. P. dėl leidimo davimo be jos rašytinio sutikimo patvirtinti ir priduoti statybos projektą. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
30. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas negali sukurti bendros nuosavybės prieš savininkų valią. Apelianto teigimu, priėmus skundžiamą teismo sprendimą, susidaro situacija, kai trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalys prieš jų valią bus tarpusavyje sujungtos, nes tik tokiu atveju apeliantas ir tretieji asmenys gali išsaugoti atliktų pagerinimo darbų rezultatą. Tokia situacija pažeidžia CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą draudimą prieš savininko valią sujungti savininko nuosavybę su kito savininko nuosavybe ir yra negalima. Teisėjų kolegija, vertindama šį argumentą, pažymi, kad tretieji asmenys savarankiškų reikalavimų, susijusių su ginčijamų privalomųjų nurodymų įvykdymu ar su savavališkos statybos įteisinimu ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis jų nuosavybei, nereiškė, apeliacinio skundo neteikė, todėl teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti apelianto ginčijamus privalomuosius nurodymus. Pasisakant dėl kito apelianto reikalavimo – leisti įsiteisinti savavališką statybą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovui teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius yra aiškiai nurodyta skundžiamame nurodyme, kuriame nurodytas ir įstatymo straipsnis, įtvirtinantis tokią ieškovo teisę. Be to, kaip minėta anksčiau, ieškovas yra pradėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūras – parengė projektą ir teismo sprendimu gavo teisę be B. P. rašytinio sutikimo jį patvirtinti bei priduoti. Taigi, ieškovas neįrodė, kad jo teisė įteisinti savavališką statybą yra kokiu nors būdu pažeista.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra nei faktinio, nei teisnio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.