Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

nedalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, termino atnaujinimo ir termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SDPN-20-1802829-00028 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“; 2) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir priimti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, pratęsiant terminą privalomojo nurodymo įvykdymui papildomam vienam mėnesiui.

Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 59-61) nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI, Inspekcija, atsakovė) surašė sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo. Sprendime nurodyta, kad atsakovė atsisako pratęsti nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kadangi terminas baigėsi 2018 m. liepos 31 d., o pareiškėjo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gavo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjo manymu, atsakovė formaliai pritaikiusi įstatymo normas, atsisakė pratęsti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).

Taigi, šis teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į Inspekciją, taip pat į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, o šiuo atveju nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs nurodymo įvykdymo terminas, t. y. pareiškėjas iš esmės kreipėsi ne dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl jo atnaujinimo, o to teisinis reguliavimas nenumato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes prašymas dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo buvo pateiktas po nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Inspekcijos nuomone, asmuo, nesilaikantis teisės aktais nustatyto elgesio modelio, veikia savo rizika ir už tokio elgesio sukeltas pasekmes atsako tik pats. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirinktas ir teisės aktų nuostatų neatitinkantis elgesio modelis sąlygojo tai, kad pareiškėjo prašymas Inspekcijoje buvo gautas ir užregistruotas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kliudžiusių prašymą pateikti iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Taigi Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, nustačiusi, kad nurodymo įvykdymo terminas (jis nurodytas privalomajame nurodyme) baigėsi 2018 m. liepos 30 d., o pareiškėjo prašymas pateiktas 2018 m. rugpjūčio 1 d., t. y. pasibaigus nurodymo įvykdymo terminui, ir remdamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, STR 1.05.01:2017 143 punktu, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Dėl šių priežasčių Inspekcijos skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas teisės aktų normomis ir faktais, ir nėra pagrindo jo naikinti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Inspekcija taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir priimti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, pratęsiant terminą nurodymo įvykdymui papildomam vienam mėnesiui.

Akcentavo, kad nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. liepos 30 d. Remiantis pirmiau minėtu teisiniu reglamentavimu bei LVAT praktika, pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Priežiūros įstatymas tokio termino atnaujinimo galimybės nenumato.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, Inspekcijos Kauno departamento specialistas 2018 m. sausio 30 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180130-00015 (toliau – nurodymas nevykdyti darbų), kuriuo įpareigojo statytoją R. K. nevykdyti jokių statinio – įvažos, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) , statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (1 t., b. l. 180-182).

Inspekcijos Kauno departamente 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas pareiškėjo įgalioto asmens A. D. pateiktas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą (1 t., b. l. 131).

2018 m. rugpjūčio 29 d. šioje administracinėje byloje ginčijamu sprendimu atsakovė atsisakė pratęsti terminą, kadangi pareiškėjo prašymas gautas pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas (Priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.) (1 t., b. l. 50-52).

Pareiškėjas, neginčydamas paties savavališkos statybos fakto, nagrinėjamoje administracinėje byloje siekia, kad būtų atnaujintas terminas paduoti prašymui dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinių įvykdymo termino pratęsimo ir, tuo pačiu, 1 mėnesiui pratęstas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas.

Ginčo teisinius santykius, susijusius su privalomojo nurodymo termino pratęsimu, reglamentuoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos. Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, nes pareiškėjas praleido terminą kreiptis į atsakovę dėl paminėto termino pratęsimo. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojančio Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, 5 dalies nuostatos įtvirtino statytojo teisę įteisinti savavališką statybą. Taigi, minėtas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjui teisę kreiptis į atsakovę, o vėliau ir į teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, tačiau tokio klausimo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis ir tik su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir taip pat pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus. Be to, ir poįstatyminiame teisės akte - Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“- 143 punkte taip pat įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Inspekcija, gavusi prašymą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.

Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, yra dvi sąlygos, kurioms esant Inspekcija galėtų priimti sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, t. y.: 1) pareiškėjas į Inspekciją raštu su prašymu turi kreiptis iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos; 2) pareiškėjo prašymas turi būti motyvuotas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, Inspekcija prašymų dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tenkinti negali.

Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju, tai kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios (LVAT 2013 rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013). Lingvistinis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio aiškinimas bei šios teisės normos sukūrimo tikslo įvertinimas duoda pagrindą išvadai, kad minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Iš to seka, kad ginčo situacijoje turi būti taikoma bendra imperatyvi taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (naikinamasis terminas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad „Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. <...> administracinių teismų praktikoje aiškinant <...> Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (nuo 2017 m. sausio 1 d. – Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis) įtvirtintus terminus, yra pažymėta, kad įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (dabar – privalomam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau teisėjų kolegija ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, jog pirmiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės“ (LVAT 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).

Tai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pasibaigus pastarojo pratęsti nebėra galimybės, patvirtinta ir kitose išnagrinėtose tapataus pobūdžio administracinėse bylose (pvz., LVAT 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1067-662/2016; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2054/2014; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1725/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1532/2014; 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-678/2014; 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-377/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1972/2013).

Taigi, šis teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į Inspekciją, taip pat į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, o šiuo atveju nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs. LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad nors ir yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. prasidėjo savavališkų statybos darbų pašalinimo procesas, kurio trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, tačiau yra pasibaigęs laikas, per kurį šis procesas turėjo būti užbaigtas, kuris nebegali būti pratęstas (LVAT 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).

Įvertinęs tai, kad pareiškėjui konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti Įstatymo (ir, tuo pačiu, Inspekcijos) buvo nustatytas iki 2018 m. liepos 31 d., tačiau pareiškėjas prašymą pratęsti šį terminą 3 mėnesiams Inspekcijai pareikė tik 2018 m. rugpjūčio 1 d., teismas daro išvadą, kad privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjui kreipiantis į Inspekciją dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (naikinamasis terminas), jo atnaujinimas iš esmės negalimas (LVAT administracinė byla Nr. A624-1532/2014) (ABTĮ 56 str.). Be to, ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 143 punkte imperatyviai įtvirtinta nuostata – terminas vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.

Teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės).

Pareiškėjo ginčijamas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimas Nr. SDPN-20-180829-00028 ,,Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ yra motyvuotas, paremtas teisės aktų normomis, atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo atnaujinti kreipimosi į Inspekciją termino bei pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 1 mėnesiui. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.