Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2493-871/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-26
Bylos Nr.: e2A-2493-871/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07058-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Renata Beinoravičienė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: E. D.
Atsakovas: D. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2493-871/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07058-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui D. M. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir patirtų papildomų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas E. D. (toliau – ir ieškovas) paduotu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo D. M. (toliau – atsakovas) 6 554,81 Eur patirtų išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti atlyginimą; 2 391,02 Eur papildomų tiesioginių nuostolių atlyginimą (605 Eur už automobilio transportavimą iš Krokuvos į (duomenys neskelbtini), 116,22 Eur už UAB „Inchcape Motors“ atliktą automobilio diagnostiką, 217,80 Eur už UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ atliktą automobilio apžiūros defektavimą, 1 210 Eur už UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ atliktą variklio defektaciją, 242 Eur UAB „Autopretenzija“ už pretenzijos paruošimą), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje, be kita ko, paaiškino, kad:

1.1. šalys 2023 m. birželio 1 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kuria ieškovas įsigijo iš atsakovo automobilį Mazda CX-5 už 11 300 Eur. Prieš perkant automobilį, jis buvo pristatytas apžiūrai į autoservisą UAB „Mantagas“, kur autoserviso darbuotojas informavo, jog automobilis yra tvarkingas. 2023 m. birželio 7 d. ieškovas nuvežė automobilį pas oficialų „Mazda“ automobilių atstovą UAB „Inchcape Motors“ tam, kad būtų atliktas automobilio periodinis techninis aptarnavimas, t. y. variklio tepalų, filtrų keitimas. Meistrai pastebėjo, kad, galimai, yra alyvos slėgio problema. Ieškovas tą pačią dieną SMS žinute apie tai informavo atsakovą. Šalys sutarė, kad ieškovas suras meistrus, kurie nustatytų tikrąją problemą ir atliktų automobilio remontą. Taip pat, atsakovas prašė, kad ieškovas, atlikęs remonto darbus, persiųstų atsakovui atliktų darbų sąskaitas ir mokėjimo kvitus. 2023 m. birželi 16 d. tame pačiame UAB „Inchcape Motors“ autoservise buvo atliktas automobilio variklio tvarkymas, t. y. pakeistos vožtuvų dangtelio tarpinės, už ką ieškovas sumokėjo 427,33 Eur. Atsakovas, gavęs sąskaitą, nurodė, kad „pervesiu pusę sumos, manau teisinga, nes mašina važiavo, aš tikrai nežinojau, o mašina buvo tikrinta servise prieš pirkimą“. Ieškovui gražiuoju sutikus su tokiu atsakovo pasiūlymu, atsakovas pervedė ieškovui pusę sumos.

1.2. Tų pačių metų vasarą ieškovas kartu su šeima automobiliu išvyko į Lenkiją, tačiau grįžtant namo, 2023 m. rugpjūčio 4 d., automobilis staiga sugedo, variklis sustojo dirbęs (tuo metu nuo automobilio įsigijimo buvo praėję 2 mėnesiai, per kuriuos su automobiliu buvo nuvažiuota iš viso tik 1 544 km). Atsižvelgęs į susidariusią situaciją ir į tai, kad tuo metu buvo su savo kūdikiu, nusprendė, jog automobilį į Lietuvą transportuos su užsakytu tralu, o ieškovas su šeima į Lietuvą grįš išsinuomotu automobiliu. Automobilis 2023 m. rugpjūčio 10 d. buvo pristatytas į UAB „Inchcape Motors“. Darbuotojai informavo, kad buvo nustatytas rimtas variklio gedimas, kurio taisyti, galimai, neapsimoka ir reikia keisti variklį. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 14 d., ieškovas apie nustatytus gedimus bandė telefonu informuoti atsakovą, tačiau atsakovas, negalėjęs atsiliepti, atrašė, kad šiuo metu negali kalbėti ir gali atsakyti žinutėmis, todėl toliau bendravo susirašinėdami SMS žinutėmis. Atsakovas nesutiko su reiškiamomis pretenzijomis dėl variklio defektų ir vis nurodydavo, kad ieškovas pretenzijas turėtų reikšti ne atsakovui, o servisui UAB „Inchcape Motors“. 2023 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Automobilio kompiuterinės diagnostikos centras“ buvo atlikta pirminė automobilio apžiūra, kurios metu buvo nustatyti defektai: automobilio variklio gedimas; komforto valdymo bloke klaidos; kondicionavimo valdymo bloke klaidos; kėbulas turi didesnį dažų sluoksnį.

1.3. Ieškovas pateikė atsakovui 2023 m. rugsėjo 25 d. pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, kuria buvo prašoma kompensuoti patirtas išlaidas, t. y. 2 164,22 Eur, bei atsakovo sąskaita pašalinti tolimesnius paslėptus automobilio defektus arba atsiimti automobilį, grąžinant ieškovui sumokėtus 11 300 Eur. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakymą, kuriuo atmetė pretenzijoje nurodytus reikalavimus, kadangi nebuvo įrodytos variklio gedimo aplinkybės. 2023 m. spalio 3 d. ieškovas SMS žinutėmis informavo atsakovą, jog siekiant nustatyti konkretų automobilio variklio gedimą, jo atsiradimo aplinkybes ir priežastis, bus atliekamas variklio ardymas ir pilna defektacija UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centre“. 2023 m. spalio 20 d. vykusioje automobilio variklio defektacijoje, t. y. automobilio variklio ardyme, dalyvavo ieškovas kartu su atsakovu ir jo samdytu ekspertu bei, ieškovo pavedimu, antstolis Marekas Petrovskis, kuris fiksavo visas faktines aplinkybes. 2024 m. sausio 14 d. ieškovas gavo UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro“ transporto priemonės apžiūros aktą (toliau – ir 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros aktas). Iš esmės 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte buvo padarytos išvados, kad visi automobilio variklyje nustatyti paslėpti defektai jau buvo automobilio pardavimo metu, kadangi jie atsirado per ilgą laiką, kai buvo naudota netinkama alyva arba buvo laiku neatlikti servisai. Atsižvelgiant į nustatytus automobilio defektus, ieškovas tame pačiame servise, t. y. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, atliko automobilyje variklio tvarkymo darbus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Šalių ikisutartiniai santykiai byloja, kad atsakovas ieškovui pardavė visapusiškai tvarkingą transporto priemonę. Atsakovui buvo sudarytos visos galimybės patikrinti automobilį prieš sudarant sutartį, ką ieškovas ir padarė savo iniciatyva. Pažymėjo, kad ieškovas iš atsakovo įsigijo ne naują, o 2016 m. gamybos naudotą automobilį, kurio rida sutarties sudarymo metu sieke 181 904 km. Būtent netinkamas ieškovo situacijos vertinimas lėmė, jog automobilis buvo sugadintas – keliones Lenkijoje metu automobilio skydelyje įsižiebė raudonos spalvos tepalo indikatorius, reiškiantis, kad automobilį variklį reikia nedelsiant užgesinti, tačiau ieškovas kurį laiką važiavo toliau, kol variklis tiesiog sustojo.

2.2. 2023 m. birželio 7 d. ieškovas, po automobilio įsigijimo, savo iniciatyva, oficialiame automobilio „Mazda“ gamintojo servise atliko automobilio aptarnavimą, t. y. pakeitė automobilio variklio alyvą, filtrus. Ieškovas pats nurodo, ką taip pat patvirtina kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovas toliau atliko automobilio remonto darbus, t. y. 2023 m. birželio 16 d. pirkėjas po sutarties sudarymo, nedalyvaujant atsakovui, remontavo automobilio variklio sudedamąsias dalis UAB „Inchape Motors“. Kaip nurodė ieškovas, remontas atliktas nustačius, jog reikalinga keisti automobilio variklio vožtuvų dangtelio tarpinę. Šio remonto išlaidas atsakovas geranoriškai sutiko kompensuoti lygiomis dalimis su ieškovu. Taigi, jis neslėpė ir neketino slėpti jokių automobilio trūkumų. Dar daugiau, po šio remonto pats ieškovas nurodė atsakovui, kad „dabar atrodo pilnai tvarkinga mašina“ ir automobilį savarankiškai eksploatavo iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., kai informavo apie variklio gedimą. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus – UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ surašytus transporto priemonės apžiūros aktus ir juose nurodytas tariamas automobilio trukumų priežastis paneigia kartu su atsiliepimu į ieškinį teikiama dr. V. M. išvada.

Šalies argumentai

2. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad:

3.1. Autoservise UAB „Mantagas“ buvo atlikta tik vizuali važiuoklės patikra, kėbulo pažeidimų patikra bei buvo prijungtas kompiuteris prie neužvesto automobilio tam, kad būtų patikrinta ar nėra jokių aktyvių klaidų. Tuo tarpu pats variklis nebuvo tikrinamas, nes rasti galimus paslėptus gedimus ar defektus įmanoma tik ardant patį variklį. Atsakovas pabrėžė, kad UAB „Inchape Motors“ buvo atliktas automobilio remontas, tačiau UAB „Inchape Motors“ rašte yra paaiškinta, jog 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo keičiamas tarpinių komplektas – variklio dangtelio tarpinė, kuro purkštukų tarpikliai, aukšto slėgio vamzdeliai, kuro sistemos tarpikliai, valomi kuro purkštukų lizdai. Atkreiptas dėmesys, kad remiantis gamintojo remonto instrukcija, antrą kartą tos pačios tarpinės ir vamzdeliai negali būti naudojami, todėl jie yra keičiami naujais. Taigi, PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas variklio remonto komplektas yra tiesiog tarpinių komplektai bei vamzdeliai, kurie antrą kartą nebegali būti naudojami pagal gamintojo rekomendaciją yra visada keičiami naujais.

3.2. Atsakovas bando pateikti visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovas su automobiliu važiavo įsižiebus įspėjamajam tepalo slėgio indikatoriui ir sustojo tik tada, kai automobilio skydelyje įsižiebė pranešimas „check engine“. Pažymėjo, kad iš tiesų važiuojant su automobiliu trauka dingo staiga, kai užsidegė tepalo ir „check engine“ indikatoriai, t. y. viskas įvyko staiga ir tuo pačiu metu, o ne palaipsniui, kaip klaidingai savo atsiliepime bando nurodyti atsakovas.

3.3. Atsakovas, įrodinėdamas, kad automobilis buvo parduotas be paslėptų variklio trūkumų, pateikė UAB „AUTOLYGA“ PVM sąskaitas faktūras, iš kurių, pasak atsakovo, yra matyti, jog ginčo automobiliui alyva buvo keičiama ne rečiau kaip kas 10 000 km, tačiau jose niekur nėra nurodoma nei kokie tepalai buvo keičiami, nei kad jie apskritai buvo keičiami, o tiesiog yra bendrai nurodoma: „Automobilio remonto darbai ir dalys“, „Automobilio dalys“, „Darbai“. Tuo tarpu apie tepalus yra nurodoma (tiesiog nurodant „Alyva 5w30“) prie minėtų sąskaitų nuskenuotuose niekaip atskirai neįvardintuose ir nepasirašytuose lapuose.

Atsiliepimas

3. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad:

4.1. 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte net nebuvo analizuojamos tepalo siurblio grandinės trūkimo priežastys, apsiribojant tuo, jog tai įtakojo šio akto rengėjo nuomonė, nepateikiant jokių alyvos mėginių, neatliekant alyvos laboratorinio tyrimo ir pan. Jei, kaip teigia ieškovas, automobilio variklis buvo ilgą veikiamas netinkamos, degeneravusios alyvos, tuomet automobilio variklyje liktų senos alyvos priemaišų, ką būtų galima nesunkiai patikrinti. Tačiau ieškovas neišsaugojo variklio alyvos. Jei pagal ieškovo pateiktas faktinės aplinkybės dar 2023 m. rugpjūčio 14 d. visa variklio alyva buvo išleista, tuomet keltinas klausimas – kaip ir kokiu pagrindu 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodomos variklio sugadinimo priežastys, susijusios su variklio alyva, kurios UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ atstovai netyrė ir objektyviai to negalėjo padaryti. Priešingai, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje dr. V. M. išvadoje atliktas išsamus variklio tyrimas, kurio pagrindu buvo prieita išvados, kad automobilio alyvos siurblio grandinė nutrūko, kai ją veikė didesnė momentinė dinaminė apkrova (dėl didesnio grandininės pavaros laisvumo, kurį galėjo lemti jos elementų natūralus susidėvėjimas, arba dėl netvarkingo alyvos siurblio redukcinio vožtuvo). Tiriamojo variklio alkūninio veleno kakliukų ir jų įdėklų sugadinimai susidarė dėl sutrikusio tepimo, nutrūkus alyvos siurblio grandinei bei varikliui dirbant kurį laiką (kuris buvo pastebimai didesnis, nei laikas, reikalingas kad išjungti variklį, kai automobilio prietaisų skydelyje turėjo įsižiebti atitinkami perspėjimo signalai dėl sutrikusio tepimo), nesant variklinės alyvos slėgiui.

Šalies argumentai

4.2. Ieškovas dublike nurodo nepagrįstus teiginius dėl to, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „AUTOLYGA“ PVM sąskaitos faktūros – nepatvirtina, kad į ginčo automobilį buvo pilami tinkami tepalai. Pažymėjo, kad automobilio aptarnavimai (kas 10 000 km), susiję su alyvos ir filtrų keitimu, buvo atliekami autoservise, turinčiame 23 metų darbo patirtį. Taigi, pagrįsta būtų teigti, jog tokia įmonė turėtų žinoti, kokie variklio tepalai yra reikalingi ginčo automobiliui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovui 6 521,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. sugedo ieškovo įsigyto automobilio variklis. Esminis ginčas byloje kilęs dėl to, kokios variklio sugedimo priežastys, ir kada jos atsirado (iki automobilio perdavimo ieškovui ar po to). Ieškovo teigimu, jau 2023 m. birželio 7 d., t. y. praėjus 7 dienoms po automobilio įsigijimo, UAB ,,Inchape Motors“ meistrai pastebėjo, kad yra variklio slėgio problema. Vertino, kad šis argumentas yra neįrodytas, kadangi 2023 m. birželio 7 d. UAB ,,Inchape Motors“ PVM sąskaitoje faktūroje tokio gedimo nėra nustatyta; byloje taip pat nėra kito UAB ,,Inchape Motors“ dokumento, patvirtinančio ieškovo nurodytą automobilio problemą 2023 m. birželio 7 d. datai. Ieškovas tokią išvadą padarė iš UAB ,,Autopretenzija“ parengtos pretenzijos, kurioje nurodyta, kad 2023 m. birželio 7 d., keičiant alyvą, UAB ,,Inchape Motors“ meistrai pastebėjo, kad galimai yra alyvos slėgio problema, tačiau, kaip minėta, pačios UAB ,,Inchape Motors“ dokumentų, patvirtinančių buvus tokią problemą 2023 m. birželio 7 d. datai, byloje nėra. Priešingai, UAB ,,Inchape Motors“ 2023m. rugsėjo 4 d. rašte, adresuotame ieškovui, nurodyta, kad 2023 m. birželio 7 d. atliekant alyvos keitimo darbus alyvos slėgio patikra nebuvo atliekama. 2023 m. rugpjūčio 14 d. UAB ,,Inchape Motors“ PVM sąskaitoje faktūroje jau yra nurodyta, kad po patikros buvo fiksuotos alyvos slėgio klaidos, bandant matuoti – alyvos slėgio nėra, papildomai tikrinant nustatyta, kad trūkusi alyvos siurblio grandinė. Tačiau ši sąskaita išrašyta jau praėjus 2,5 mėn. po automobilio įsigijimo ir po ieškovo nurodyto automobilio gedimo Lenkijoje.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateikti du pagrindiniai vienas kitam prieštaraujantys rašytiniai įrodymai, kuriais šalys įrodinėja ginčo automobilio variklio gedimo priežastis. Ieškovas pateikė UAB ,,Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad variklio gedimas neatsirado staiga, o buvo sukeltas variklio netinkamos alyvos arba ne laiku atlikto serviso pasekmė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas šios įmonės vadovas ir meistras R. A. nurodė ir trečią galimą variklio gedimo priežastį – pažeistas siurblys, kuris nesukėlė reikiamo slėgio. Tuo tarpu atsakovas pateikė dr. V. M. 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvadą MV 2023-55 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvada), kurioje nurodyta, kad automobilio variklio alyvos siurblio grandinės nutrūkimas pagrindžiamas didesnės momentinės dinaminės apkrovos veikimu, esant didesniam alyvos siurblio grandininės pavaros laisvumui dėl jos elementų natūralaus nusidėvėjimo. 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvadoje taip pat nurodyta, kad tiriamojo variklio alkūninio veleno kakliukų ir jų įdėklų sugadinimų susidarymas pagrindžiamas sutrikusiu variklyje tepimu – nutrūkus alyvos siurblio grandinei bei po to varikliui dirbant kurį laiką (kuris buvo pastebimai didesnis, nei laikas, reikalingas išjungti variklį, kai automobilio prietaisų skydelyje turėjo įsižiebti atitinkami perspėjimo signalai dėl sutrikusio tepimo), nesant variklinės alyvos slėgiui. Nusprendė, jog išvados, kad automobilio variklio gedimas buvo sukeltas netinkamos alyvos arba ne laiku atlikto serviso, stokoja pagrįstumo ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat pats liudytoju apklaustas R. A. paaiškino, kad atliekant automobilio apžiūrą, jame alyvos nebuvo, ji buvo išleista UAB ,,Inchape Motors“ servise 2023 m. rugpjūčio mėn. Tai, kad alyva buvo išleista 2023 m. rugpjūčio 14 d. UAB ,,Inchape Motors“ servise, patvirtina ir pirmiau minėtas 2023 m. rugsėjo 4 d. UAB ,,Inchape Motors“ atsakymas į ieškovo klausimus. Taigi, išvada apie netinkamos alyvos naudojimą padaryta neįvertinus ir neištyrus pačios alyvos. Atsakovas į bylą pateikė UAB ,,AUTOLYGA“ 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitas faktūras, iš kurių (prie jų pridėtų paaiškinimų) matyti, kad nurodytomis datomis (kas 10 000 km) buvo keičiama alyva; konkrečiai buvo pilama alyva 5w30. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB ,,AUTOLYGA“ vadovas R. V. J. paaiškino, kad ginčo automobiliui tepalai buvo keisti atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas, gamintojas rekomenduoja būtent 5w30 tepalus. Taigi, nurodyti įrodymai patvirtina, kad buvo keičiama tiek tinkama alyva, tiek tinkamu periodiškumu. Pats teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. A. patvirtino, kad atliekant automobilio defektaciją, objektyviais duomenis nebuvo nustatyta, kad buvo užpilta alyva, neatitinkanti techninės specifikacijos reikalavimų ar kad ji buvo ilgai nekeista, taip pat nebuvo nustatytas automobilio emisijos gedimas. Be to, kaip paaiškino liudytoju apklaustas V. M., tuo atveju, jei būtų pilama netinkama alyva, atliekant darbus, nurodytus UAB ,,Inchape Motors“ 2023 m. birželio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje, tai matytųsi, tačiau tokio požymio nebuvo nustatyta. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, nusprendė, jog 2024 m. sausio 14 d. apžiūros akte padaryta išvada, kad automobilio variklio gedimas atsirado dėl ilgalaikio netinkamos alyvos naudojimo, yra nepagrįsta. Pirmiau nurodytos UAB ,,AUTOLYGA“ 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitos faktūros taip pat paneigia 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte padarytą išvadą, kad variklio gedimas galėjo atsirasti dėl ne laiku atliekamų serviso darbų.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas įsigijo 2016 m. gamybos naudotą automobilį, kurio rida buvo 181 904 km. Pats ieškovas automobiliu nuvažiavo dar 1 544 km. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas dr. V. M. paaiškino, kad grandininės pavaros, žvaigždučių išsidėvėjimas atitinka automobilio ridą. 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvadoje nurodyta, kad tiriamojo variklio alkūninio veleno kakliukų ir jų įdėklų sugadinimų susidarymas pagrindžiamas sutrikusiu tepimu variklyje – nutrūkus alyvos siurblio grandinei bei po to varikliui dirbant kurį laiką, kuris buvo pastebimai didesnis, nei laikas, reikalingas išjungti variklį, kai automobilio prietaisų skydelyje turėjo įsižiebti atitinkami perspėjimo signalai dėl sutrikusio tepimo. Teismo posėdžio metu liudytojas dr. V. M. papildomai paaiškino, kad alkūninio veleno sugadinimai parodo, kad variklis nebuvo nedelsiant užgesintas, kai nutrūko grandinė ir atsirado pranešimas (užsidegė kontrolinė lemputė). Nors teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad iš karto sustabdė automobilį atsiradus pranešimui, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje pateiktas vaizdo įrašas, darytas ardant ginčo automobilį. Minėtame vaizdo įraše ieškovas paaiškina, kad pats automobilis sustojo, ,,spausk pedalą, net nereaguoja, spaudinėk – nieko, pats kompas, matyt, blokuoja“. Taigi, vertino, kad iš šiame vaizdo įraše pateiktų ieškovo paaiškinimų, galima daryti išvadą, jog automobilis, užsidegus įspėjamajai lemputei, nebuvo iš karto sustabdytas. Tokios išvados padarytos ir 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvadoje.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant atsakovo teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu apie automobilio pardavimo aplinkybes, nusprendė, kad neturi pagrindo išvadai, jog atsakovas nuslėpė nuo ieškovo jam žinomus, paslėptus automobilio trūkumus. Pažymėjo, kad kartu su tripliku pateiktas atsakovo 2022 m. gruodžio 30 d. susirašinėjimas su UAB ,,Moller Auto“ patvirtina atsakovo teiginį, jog ginčo automobilio pardavimas ieškovui nebuvo spontaniškas, atsakovas, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, padidėjus atlyginimui, nusprendė įsigyti kitą (naujesnį) automobilį. Iki automobilio variklio gedimo, automobilis servisuose buvo apžiūrėtas tris kartus: iki sutarties sudarymo automobilis buvo apžiūrėtas UAB ,,Mantagas“, 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 16 d. buvo atlikti automobilio aptarnavimo darbai autorizuotame „Mazda“ automobilių servise UAB ,,Inchape Motors“, ir nė viename iš servisų nebuvo nustatyta automobilio variklio defektų. Atmetus kaip nepagrįstas 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte padarytas išvadas, jog automobilio variklio gedimas atsirado dėl netinkamos variklio alyvos naudojimo arba ne laiku atliekant automobilio serviso darbus, taip pat įvertinus 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvadą ir dr. V. M. paaiškinimus teismo posėdžio metu, nusprendė, jog 2023 m. rugpjūčio mėn. automobilio variklis sugedo ne dėl paslėptų automobilio defektų, o dėl jo natūralaus nusidėvėjimo ir aplinkybės, kad ieškovas laiku nesustabdė automobilio užsidegus įspėjamajai lemputei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti, bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje net nebuvo nurodyta tokio konkretaus teiginio, kad jau 2023 m. birželio 7 d., t. y. praėjus 7 dienoms po automobilio įsigijimo, UAB ,,Inchape Motors“ meistrai pastebėjo, kad yra variklio slėgio problema, t. y. ieškinyje nebuvo nurodyta, kad tikrai yra variklio slėgio problema. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo, kad byloje nėra jokio UAB „Inchape Motors“ dokumento, patvirtinančio ieškovo nurodytą galimai buvusią problemą. Apie galimai esančią tokią problemą jį žodžiu informavo serviso UAB „Inchcape Motors“ meistrai. Pirmosios instancijos teismas nevertino su ieškiniu pateiktų priedų visumos, t. y. neatsižvelgė į ieškinio priedus Nr. 4, 5 ir 10 bei jų nevertino bendrai. Ieškinio priede Nr. 4 buvo pateiktas tarp šalių vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis. Minėtame susirašinėjime buvo galima aiškiai matyti, kaip ieškovas tą pačią dieną, kada UAB „Inchape Motors“ buvo atliktas aptarnavimas, susirašinėjo su atsakovu dėl automobilio nuvežimo pas meistrus. Ir kaip matyti iš minėto susirašinėjimo, ginčo šalys sutarė, kad ieškovas suras meistrus, kurie nustatytų tikrąją problemą ir atliktų automobilio remontą. Taip pat, atsakovas prašė, kad ieškovas, atlikęs remonto darbus, persiųstų atsakovui atliktų darbų sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus. Ieškovas prie ieškinio pridėtu priedu Nr. 5 įrodė, kad tame pačiame UAB „Inchcape Motors“ autoservise 2023 m. birželio 16 d. buvo atliktas automobilio variklio tvarkymas, t. y. pakeistos vožtuvų dangtelio tarpinės, už ką ieškovas sumokėjo 427,33 Eur. Tą pačią dieną ieškovas nusiuntė atliktų ir apmokėtų darbų sąskaitą atsakovui. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo tai, kad ieškovas neįrodė, kad UAB „Inchape Motors“ servise 2023 m. birželio 7 d. tikrai buvo nustatyta, jog automobilyje yra būtent variklio slėgio problema.

7.2. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad byloje yra pateikti du vienas kitam prieštaraujantys rašytiniai įrodymai, kuriais buvo įrodinėjama ginčo automobilio variklio gedimo priežastis, šiems klausimams išsiaiškinti turėjo paskirti ekspertizę, tačiau jos nepaskyrė, nors ji gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jeigu iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų. Pirmosios instancijos teismas nepagristai labiau rėmėsi vienais įrodymais (šiuo atveju 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvada), atmesdamas kitus, byloje esančius aiškius prieštaravimus vertino selektyviai, atsakovo naudai, o tai yra neleistina ir pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad išvados, jog automobilio variklio gedimas buvo sukeltas netinkamos alyvos arba ne laiku atlikto serviso, stokoja pagrįstumo ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, tik nusipirkęs iš atsakovo automobilį, iš karto pakeitė tepalus. Taigi, iki automobilio sugedimo 2023 m. rugpjūčio mėn. jame jau buvo naujai įpilti tepalai, o ne seni tepalai, su kuriais atsakovas pardavė automobilį. Taigi, net jeigu ir būtų ištirti automobilio sugedimo metu jame buvę naujai supilti tepalai, tai jų ištyrimas nieko nebūtų įrodęs apie tai, kokie tepalai buvo ilgą laiką naudoti iki automobilio pardavimo ieškovui. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte padaryta išvada dėl netinkamos alyvos arba ne laiku atlikto serviso, buvo padaryta įvertinus būtent įvairių variklio dalių būklę ir ant jų matomus pažeidimus, o ne pačią alyvą.

7.4. Kritiškai turėjo būti vertinami ir atsakovo į bylą pateiktos UAB „AUTOLYGA“ PVM sąskaitos faktūros. Buvo pateikti įrodymai tik apie atliktus du paskutinius alyvos keitimo darbus, t. y. buvo pateikti įrodymai apie automobiliui atliktus aptarnavimus per paskutinius 20 000 km. Tuo tarpu pats automobilis pardavimo metu buvo nuvažiavęs 181 904 km. Taigi, šiuo atveju atsakovas niekaip nepagrindė, kokiu dažnumu ir kas kiek kilometrų automobilyje buvo atliekami aptarnavimai ir keičiama alyva likusius 161 904 km, t. y. atsakovas niekaip neįrodė apie ankstesnes automobilio naudojimo sąlygas. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo į bylą pateiktus dokumentus apie alyvos keitimą, neatsižvelgė į liudytojo R. A. pateiktas išvadas, kad tepimo sistemos gedimas galėjo atsirasti ir dėl alyvos degeneracijos ar kitų veiksnių, nepriklausomų nuo keitimo periodiškumo. Alyvos degradacija gali atsirasti net ir keičiant alyvą pagal grafiką, jei buvo naudojama netinkama alyva, buvo pažeistas variklis ar alyva blogėjo eksploatacijos metu. Taigi, vien atsakovo į bylą pateiktos sąskaitos apie tepalų keitimą negali patvirtinti nei alyvos kokybės, nei tepimo sistemos tinkamumo automobilio pardavimo metu. Pirmiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog transporto priemonės apžiūros akte esančios išvados stokoja pagrįstumo ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

7.5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad automobilis, užsidegus įspėjamai lemputei, nebuvo iš karto sustabdytas. Ši išvada padaryta remiantis, be kita ko, atsakovo į bylą pateiktu vaizdo įrašu, darytu ardant ginčo automobilį. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, ką dėl minėto vaizdo įrašo buvo nurodęs pats ieškovas tiek dublike, tiek teismo posėdžių metu. Taip pat, pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvados nelygino su 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros aktu, kuriame prie tokios išvados net nebuvo prieita. Atsakovas dėl minėto vaizdo buvo nurodęs, kad „toliau vaizdo įraše girdimas komentaras: „protingai padarei“, ieškovas atsako: „galėjo būt protingiau iš karto, kad nebūtų pasekmių“, tačiau minėtame vaizdo įraše buvo galima išgirsti, kad jame yra sakomi visiškai kitokią reikšmę turintys žodžiai. T. y. minėtame vaizdo įraše yra girdima kaip yra sakoma ne „protingai padarei“, o „protingai padaryta“. Taip pat minėtame įraše yra sakoma ne „galėjo būt protingiau iš karto, kad nebūtų pasekmių“, o „galėtų būt protingiau, kad iš karto, kad nebūtų pasekmių“. Taigi, vaizdo įraše yra kalbama ne apie ieškovo teisingai ar neteisingai atliktus veiksmus, o kalbama būtent tik apie pačiame ginčo automobilyje sumontuotas saugumo sistemas, kurios atsiradus gedimui automatiškai sustabdo variklio veikimą. Be to, minėtame vaizdo įraše niekur nebuvo pasakyta, kad ieškovas su automobiliu dar būtų važiavęs įsižiebus įspėjamajam tepalo slėgio indikatoriui.

7.6. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė apie ieškovo byloje iškeltas pagrįstas abejones dėl dr. V. M. kompetencijos, nustatinėjant variklio gedimo priežastis. Kaip galima matyti viešai skelbiamame Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše, V. M. yra suteikta kvalifikacija atlikti transporto trasologijos bei eismo įvykių ekspertizes, t. y. iš esmės eksperto kvalifikacija apima tik tyrimus, susijusius su eismo įvykiais, o ne transporto priemonių variklio gedimų nustatymais, gedimo kilimo priežasties nustatymu ar gedimo atsiradimo laiko nustatymo. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jo atliktas tyrimas viršijo jam suteiktą eksperto kvalifikaciją. Išvada turėjo būti vertinama kritiškai dar ir dėl to, kad ją ruošdamas, V. M. realiai atsakinėjo tik į vienintelį pačio atsakovo užduotą klausimą: „Kokia automobilio „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gedimo priežastis?“, t. y. minėtoje išvadoje nebuvo nustatinėjama, ar parduoto automobilio trūkumai atsirado po sutarties sudarymo ar iki; ar gedimas atsirado dėl ieškovo kaltės ar atsakovo kaltės.

7.7. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvada iš esmės buvo parengta tik iš automobilio variklio nuotraukų, t. y. tik vizualiai apžiūrėjus variklio išardytas dalis, nesiėmus išsamesnio tyrimo, be to, išvadoje yra pateikiami tokie teiginiai, pvz. „tikėtina, tai alkūninio veleno įdėklų dilimo produktai“, kas įrodo, rengiant išvadą buvo remiamasi įvairiomis prielaidomis dėl tyrimo rezultato. Taigi, kaip galima matyti iš pačios išvados, pats tyrimas nebuvo atliktas pakankamai išsamiai. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo ir minėtoje išvadoje pateikta išvada, kad techniniu požiūriu negalima paneigti (kol nepateikti atitinkami duomenys apie variklinės alyvos keitimą po automobilio pirkimo–pradavimo), kad alkūninio veleno kakliukų ir jų įdėklų sugadinimų susidarymui galėjo turėti įtakos įpilta netinkama/nekokybiška variklinė alyva, nors šioje byloje ieškovas į bylą yra pateikęs oficialaus „Mazda“ automobilių atstovo UAB „Inchape Motors“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje yra aiškiai išvardinta, kokie darbai buvo atliekami ir kokia alyva buvo supilta į automobilį.

7.8. Pažymėjo, kad teismų praktikoje, pvz., Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-169-940/2025, dėl panašaus po automobilio įsigijimo nuvažiuotų kilometrų skaičiaus (minėtoje byloje per 3 mėnesius buvo nuvažiuota 1 843 km) buvo apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad toks per tris mėnesius nuvažiuotas atstumas nėra laikytinas intensyviu automobilio eksploatavimu, kas sudarytų pagrindą spręsti, jog automobilio pavarų dėžės defektas atsirado jau po automobilio įsigijimo ieškovei netinkamai eksploatuojant automobilį. Taigi, vien įsigyto automobilio naudojimo laikotarpis ir nuvažiuotų kilometrų skaičius nesudaro pagrindo spręsti, kad automobilis pardavimo metu neva buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.

7.9. Skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad automobilio variklis sugedo dėl dviejų priežasčių, t. y. dėl natūralaus nusidėvėjimo ir dėl laiku nesustabdyto automobilio užsidegus įspėjamai lemputei. Atsakovas parduodamo automobilio skelbime buvo nurodęs, kad automobilis tvarkingas, nereikalaujantis papildomų investicijų. Minėtos aplinkybės leido daryti išvadą, kad atsakovas garantavo, jog parduodamas automobilis neturėjo jokių trūkumų ir turėjo atitikti įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus ieškovo, kaip pirkėjo, lūkesčius. Automobilio pardavimo metu jo amžius ir pravažiuota rida nebuvo tie parametrai, pagal kuriuos ieškovas galėjo ir turėjo numanyti, kad automobilio variklio mechanizmai yra tiek nusidėvėję, jog gali sugesti, juo pasinaudojus tik kelis mėnesius. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad automobilį įsigijo už rinkos kainą, tačiau iš esmės gavo netinkamą naudojimui daiktą. Paminėjo, kad panašus atvejis dėl variklio natūralaus susidėvėjimo buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-333-653/2025, kurioje apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad pirkėja turėjo protingai numatyti, jog automobilio techniniai duomenys (rida, naudojimo laikotarpis) objektyviai sąlygos automobilio variklio tokio laipsnio natūralų nusidėvėjimą ir gedimą, kad nuvažiavus vos 583 km atsiras automobilio trūkumai, dėl kurių automobilio nebus galima naudoti pagal paskirtį. Variklio gedimo priežastis yra siejama su jo natūralaus susidėvėjimo veiksniais, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad tokie veiksmai (susiję su natūraliu nusidėvėjimu) realiai turėjo vystytis per ilgesnį automobilio eksploatacijos laikotarpį (t. y. jie turėjo formuotis dar iki ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo). Tuo tarpu šiuo atveju pats automobilio variklio gedimas įvyko staiga, per kelias sekundes. Byloje nebuvo nustatyta, kad būtent pačio ieškovo veiksmai lėmė patį variklio gedimą. Minėtos aplinkybės tik įrodo, kad automobilio variklio gedimą realiai nulėmė priežastys, kurios atsirado iki automobilio pardavimo. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad automobilio variklis sugedo dėl jo natūralaus nusidėvėjimo ir aplinkybės, kad ieškovas laiku nesustabdė jo, užsidegus įspėjamajai lemputei, nepagrįstai minėtas dvi priežastis sugretino, kas lėmė nepagrįstos išvados priėmimą, jog automobilio variklis sugedo ne dėl paslėptų automobilio defektų, kurie jau buvo automobilio jo pardavimo metu.

Atsiliepimas

2. Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvadai. Kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. sugėdo ieškovo įsigyto automobilio variklis. Esminis ginčas byloje kilęs dėl to, kokios variklio sugėdimo priežastys, ir kada jos atsirado (iki automobilio pardavimo ieškovui ar po to). Apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad automobilio variklio gėdimo priežastys buvo nutinkama alyva ir (arba) jos nesavalaikis keitimas. Tą patį teismo posėdžio metu bandė aiškinti ir liudytoju apklaustas R. A., kurio paaiškinimus pirmosios instancijos teismas atmėtė kaip nepagrįstus. Išklausius 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio garso įrašą, kurio metu buvo apklaustas 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros aktą pasirašęs R. A., V. M. bei serviso UAB „AUTOLYGA“ vadovas R. V. J., galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir teisėtos dėl toliau nurodomų priežasčių. Iš liudytojo R. A. paaiškinimų matyti, kad liudytojas negalėjo tiksliai įvardinti, kas įtakojo automobilio variklio gėdimą. Galiausiai liudytojas net negalėjo pasakyti, kad buvo naudota netinkama alyva. Nors tą tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde įrodinėja apeliantas. Taigi, jau vien dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai, jog ginčo automobilyje buvo naudota, kaip teigia apeliantas, netinkama alyva – neatlaiko kritikos. Dar daugiau, byloje yra pateikti konkretūs rašytiniai įrodymai – UAB „AUTOLYGA“ PVM sąskaitos faktūros, kurios patvirtina, jog atsakovas ginčo automobilį aptarnavo laiku ir keitė tik gamintojo rekomenduojamą variklinę alyvą kas 10 000 km. Po automobilio pardavimo atsakovas netgi siūlė pasiimti šių tepalų likutį. UAB „AUTOLYGA“ vadovas R. V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į ginčo automobilį buvo pilama automobilio „Mazda“ gamintojo nurodyta 5w30 klampumo alyva. Kaip matyti iš liudytojo R. A. paaiškinimų, jis tiksliai nežino, kokia alyva buvo naudota ginčo automobilyje. Taigi, jau vien dėl to spręsti dėl automobilio variklio gėdimo dėl 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodomos priežasties – netinkamos alyvos, nebuvo faktinio pagrindo. Dar daugiau, minėtas liudytojas nurodė, kad šio tipo automobiliams alyva turi būti keičiama kas 30 000 km, praktikoje minėtas liudytojas rekomenduoja alyvą keisti kas 10 000–12 000 km. Pirmosios instancijos teismas būtent ir nustatė bei vertino, kad ginčo automobiliui alyva buvo keičiama ne rečiau kaip kas 10 000 km. bei naudojama gamintojo numatyta specifikacija – 5w30.

8.2. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmiausia įvyko variklio gedimas, t. y. kad variklio gedimas įvyko nepriklausomai nuo to, ar po įvykusio variklio sugedimo jis buvo išjungtas iš karto, ar tik vėliau. Svarbu atskirti, kaip įvyko variklio gėdimas. Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvados, tai įvyko sakančiai: variklio grandinė gavo momentinį, impulsyviai įtempimą, todėl grandinė nepataikė tarp ją sukančios žvaigždutės dantukų, tuomet ji nutrūko; variklis negavo reikalingo tepalo slėgio, o apie tai pranešė automobilio borto kompiuteris (ko neneigia ir pats apeliantas); jeigiu apeliantas būtų iš karto išjungęs variklį, variklis nebūtų patyręs tokių sugadinimų; būtų pakakę tik pakeisti tepalo siurblio grandinę, kas reikštų, kad to paties variklio remonto išlaidos būtų daug kartų mažesnės, tačiau variklis buvo ženkliai sugadintas dėl to, jog nebuvo laiku išjungtas. Atsiliepimo į ieškinį priedo Nr. 2 vaizdo įraše girdima, kaip apeliantas pasakoja, kaip sugedo automobilio variklis, važiuojant Lenkijoje atostogų metu Zakopanės kalnuose, o konkrečiai: „važiavom tik užsidegė check‘as ir pati mašina pradėjo tik stot, stot, sustojo ir viskas“. Specialistas dr. V. M.: „Pati?“, apeliantas: „nu nes kompas matyt strikdina, spausk pedalą, net nereaguoja ir spaudinėk nieko“ (vaizdo įrašas nuo 00 min. 00 sek. iki 00 min. 09 sek.). V. M.: „nėr slėgio, nėr ko važiuot, vadinasi taip. Protingai padaryta“ (vaizdo įrašas nuo 00 min. 28 sek. iki 00 min. 36 sek.). Apeliantas sako: „galėtų būt protingiau, kad iš karto, kad nebūtų pasekmių“ (vaizdo įrašas nuo 00 min. 39 sek. iki 00 min. 44 sek.). Atsakovas sako: „sakei spaudyk, nespaudęs gazą, nereaguoja, tai dar spaudei reiškia.“ Ieškovas sako: „Ne nu tai atrodo važiuoji, iš karto apsukos dingo....“ Atsakovas sako: „raudona klaida ir į šoną.“ Taigi, bylos įrodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ne tik paneigia apelianto versijas apie iki automobilio pardavimo egzistavusius automobilio trūkumus, tačiau kaip tik patvirtina, kad variklio sugadinimai atsirado dėl ne laiku sustabdyto variklio, prieš tai trūkus tepalo siurblio grandinei ir varikliui tam tikrą laiką negavus reikalingo tepalo slėgio. Analogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje Šiaulių apygardos teisme 2023 m. birželio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-208-357/2023) buvo sprendžiamas analogiškas ginčas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį atmetė. Aptarti argumentai leidžia konstatuoti, jog apeliantas neįrodė, kad automobilio trūkumai egzistavo sutarties sudarymo metu, antra vertus, atsakovas paneigė ieškiniu bei jo priedais nurodytas variklio gedimo priežastis, todėl apelianto ieškinys pagrįstai ir objektyviai buvo atmestas.

8.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje esant priešingiems rašytiniams įrodymams, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti ekspertizę. Šie skundo teiginiai nepagrįsti teisiniu požiūriu, kadangi pats apeliantas turėjo teisę ir pareigą teikti procesinius prašymus ir prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau dėl paties apelianto ir jo pasirinktų trečiųjų asmenų veiksmų, teismo ekspertizė net negalėtų būti atlikta dėl toliau nurodomų priežasčių. Visų pirma, kartu su atsiliepimu patiektame vaizdo įrašė girdėti, kad atsakovas prašė išsaugoti ginčo automobilio variklio detales, nes vyks teismo procesas. Visų antra, kaip teismo posėdžio metu paaiškino R. A., atsakydamas į atsakovo klausimą, ar automobilio variklis ir jo detalės yra užplombuotos ir saugomos, atsakė, jog variklis tikrai nėra užplombuotas, ar tebėra saugomas – negalėjo atsakyti. Trečia, nagrinėjama byla yra dispozityvi, nes ginčas kilo tarp dviejų privačių asmenų dėl prekių (dėl prekių kokybės), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos būti aktyvus ir savo iniciatyva skirti teismo ekspertizę. Taigi, iš liudytojo paaiškinimų akivaizdu, kad ginčo objektas – sugedęs variklis ir jo detalės tikrai nėra užplombuotos, galimai net nėra išsaugoto ir paties variklio. Teismo ekspertizei būtų būtinas būtent tas pats variklis ir jo detalės, tačiau apeliantas ir tretieji asmenys neužtikrino ginčo objekto išsaugojimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo, kai realiai ginčo objektas yra neaišku kur, kokia jo būklė ir pan., neatlaiko objektyvios kritikos ir turi būti atmesti.

8.4. Apeliaciniame skundė teigiama, kad dr. V. M. neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Šie skundo taiginiai visiškai nepagrįsti. Ieškovo į bylą pateiktas 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros aktas pagrįstai vertintas kritiškai, kadangi jį surašęs liudytojas R. A. taip ir nesugebėjo pateikti aiškių paaiškinimų, patvirtinančių šiame akte nurodytas automobilio variklio gedimo priežasties. Liudytojas daugiau kartojo nežinantis, besiremiantis savo praktika, tačiau objektyvių paaiškinimų, kurie būti pagrįsti objektyviais duomenimis, nenurodė. Dr. V. M. ne tik turėjo reikiamą kvalifikaciją ginčo automobilio variklio gėdimo priežasčiai nustatyti, tačiau jo, kaip eksperto, žinių pagrindu atliktos mažiausiai 23 teismo ekspertizės kitose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

4. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir patirtų papildomų išlaidų priteisimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

6. Bylos duomenimis, šalys 2023 m. birželio 1 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsigijo iš atsakovo automobilį Mazda CX-5, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 11 300 Eur, nurodyta automobilio rida – 181904 km (1 t., b. l. 13–14). Iš ieškovo pateikto automobilinio pardavimo skelbimo www.autoplius.lt matyti, kad jo pagaminimo data – 2016 m. lapkričio mėn. (1 t., b. l. 15–16).

7. Ieškovas paaiškino, kad prieš perkant automobilį, jis buvo pristatytas apžiūrai į autoservisą UAB „Mantagas“, kur autoserviso darbuotojas informavo, jog automobilis yra tvarkingas. 2023 m. birželio 7 d. nuvežė automobilį pas oficialų „Mazda“ automobilių atstovą UAB „Inchcape Motors“ tam, kad būtų atliktas automobilio periodinis techninis aptarnavimas, už kurį sumokėjo 278,49 Eur (1 t., b. l. 17). Meistrai pastebėjo, kad, galimai, yra alyvos slėgio problema. 2023 m. birželio 16 d. tame pačiame UAB „Inchcape Motors“ autoservise buvo atliktas automobilio variklio tvarkymas, t. y. pakeistos vožtuvų dangtelio tarpinės, už ką ieškovas sumokėjo 427,33 Eur (1 t., b. l. 62). Atsakovas pervedė ieškovui pusę už atliktus remonto darbus sumokėtos sumos (2 t., b. l. 121).

8. Ieškovas taip pat paaiškino, kad kelionės Lenkijoje metu, 2024 m. rugpjūčio 4 d., automobilis sugedo – variklis sustojo dirbęs. Pagal UAB „MINTRANSA LOGISTICS“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, už automobilio transportavimo į Lietuvą paslaugą ieškovas sumokėjo 605 Eur (1 t., b. l. 63, 295). UAB „Inchcape Motors“ autoserviso darbuotojai 2023 m. rugpjūčio 14 d. apžiūrėję automobilį informavo, kad buvo nustatytas rimtas variklio gedimas, kurio taisyti, galimai, neapsimoka ir reikia keisti variklį. Už apžiūrą ieškovas sumokėjo 116,22 Eur (1 t., b. l. 64, 296). 2023 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Automobilio kompiuterinės diagnostikos centras“ buvo atlikta automobilio apžiūra. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023 m. rugpjūčio 25 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad nustatyti šie defektai: variklio gedimas; klaidos komforto valdymo bloke; klaidos kondicionavimo bloke; kėbulas turi didesnį dažų sluoksnį (1 t., b. l. 65–68).

9. Ieškovas pateikė atsakovui UAB „Autopretenzija“ parengtą 2023 m. rugsėjo 25 d. pretenziją, prašydamas kompensuoti patirtas išlaidas bei atsakovo sąskaita pašalinti tolimesnius paslėptus automobilio trūkumus arba atsiimti automobilį, grąžinant sumokėtą 11 300 Eur sumą (1 t., b. l. 69–77). Už pretenzijos parengimą ieškovas sumokėjo 242 Eur (1 t., b. l. 297–298).

10. Atsakovas pateikė ieškovui 2023 m. rugsėjo 28 d. atsakymą į pretenziją, nurodydamas, kad pretenzijos reikalavimų patenkinimas neturi teisinio pagrindo, todėl yra atmestinas (1 t., b. l. 82–85).

11. 2023 m. spalio 20 d. įvyko automobilio variklio defektacija, t. y. automobilio variklio ardymas. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2025 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte, be kita ko, nurodyta, kad remiantis kitų tokio pat tipo variklio identiškų gedimų patirtimi, turint teorines ir praktines žinias, galima drąsiai teigti, kad variklio gedimas neatsirado staiga, o buvo sukeltas netinkamos variklio alyvos arba buvo ne laiku atlikto serviso pasekmė (1 t., b. l. 255–260). Ieškovas už automobilio variklio defektaciją sumokėjo 1 210 Eur (1 t., b. l. 299–300) bei už variklio pakeitimą – 6 554,81 Eur (1 t., b. l. 292–294).

Dėl ginčo esmės

7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. automobilio variklis sugedo ne dėl paslėptų automobilio defektų, o dėl jo natūralaus nusidėvėjimo ir aplinkybės, jog ieškovas laiku nesustabdė automobilio užsidegus įspėjamajai lemputei.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

9. CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024).

11. CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

12. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2023 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2023 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

14. Be kita ko, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020; kt.). Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

15. Atsakovas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 21 d., metu paaiškino, kad pats automobilį įsigijo 2021 m. gegužės mėn., t. y. prieš dvejus metus iki jo pardavimo ieškovui. Automobilį pardavė, nes įsigijo kitą, naujesnį.

16. Atsakovas į bylą pateikė dr. V. M. 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvadą MV 2023-55, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad: automobilio variklio alyvos siurblio grandinės nutrūkimas pagrindžiamas didesnės momentinės dinaminės apkrovos veikimu, esant didesniam alyvos siurblio grandininės pavaros laisvumui dėl jos elementų natūralaus susidėvėjimo; tiriamojo variklio alkūninio veleno kakliukų ir jų įdėklų sugadinimų susidarymas pagrindžiamas sutrikusiu variklyje tepimu – nutrūkus alyvos siurblio grandinei bei po to varikliui dirbant kurį laiką (kuris buvo pastebimai didesnis, nei laikas, reikalingas išjungti variklį, kai automobilio prietaisų skydelyje turėjo įsižiebti atitinkami perspėjimo signalai dėl sutrikusio tepimo), nesant variklinės alyvos slėgiui; negalima atmesti (kol nepateikti atitinkami duomenys apie variklinės alyvos keitimą po automobilio pirkimo–pardavimo), kad variklio alkūninio veleno kakliukų ir jų įdėklų sugadinimų susidarymui galėjo turėti įtakos įpilta netinkama / nekokybiška variklinė alyva; techniniu požiūriu yra nepagrįstas automobilio trūkumas, nurodytas UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023 m. rugpjūčio 25 d. transporto priemonės apžiūros akte – „Kėbulas turi didesnį dažų sluoksnį“ (2 t., b. l. 47–66).

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog byloje yra pateikti du vienas kitam prieštaraujantys rašytiniai įrodymai, kuriais buvo įrodinėjama automobilio variklio gedimo priežastis, t. y. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2025 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros aktas ir dr. V. M. 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvada MV 2023-55, šiems klausimams išsiaiškinti turėjo paskirti ekspertizę.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CPK 212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai, tačiau CPK 179 straipsnis, reglamentuojantis teismo veiksmus įrodinėjimo procese, nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio (pagal pareigas). Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

19. Nagrinėjamu atveju šalys skirti ekspertizę neprašė, toks prašymas nepareikštas ir apeliaciniame skunde. Nenustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, t. y. sutartį sudarė du fiziniai asmenys – atsakovas, naudojęs automobilį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ir ieškovas, įsigijęs automobilį savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi ši byla yra dispozityvi ir pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva skirti ekspertizės negalėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

20. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020). Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas savo įrodinėjimo pareigą įvykdė.

21. Atsakovas, siekdamas paneigti 2025 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodytą išvadą, kad variklio gedimas buvo sukeltas variklio netinkamos alyvos arba buvo ne laiku atlikto serviso pasekmė, į bylą pateikė UAB „AUTOLYGA“ 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias, jog šiomis dienomis buvo atliekamas automobilio techninis aptarnavimas, t. y. keista alyva ir kt., bei jų apmokėjimo įrodymus (2 t., b. l. 41–46). Iš šių PVM sąskaitų faktūrų ir jų priedų matyti, kad automobilio techninis aptarnavimas atliekamas pravažiavus 10 000 km, buvo pilama alyva 5w30. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad alyvą keisdavo kad 10 000 km, pagal pardavėjo rekomendaciją. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 28 d., metu liudytoju apklaustas UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ vadovas ir meistras R. A. taip pat parodė, kad šio automobilio modeliui alyvą keisti rekomenduojama kas 10 000 km ir, kad reikalinga pilti alyvą 5w30.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo pateikti įrodymai tik apie atliktus du paskutinius alyvos keitimo darbus, t. y. buvo pateikti įrodymai apie automobiliui atliktus aptarnavimus per paskutinius 20 000 km. Tuo tarpu pats automobilis pardavimo metu buvo nuvažiavęs 181 904 km. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo į bylą pateiktus dokumentus apie alyvos keitimą, neatsižvelgė į liudytojo R. A. pateiktas išvadas, kad tepimo sistemos gedimas galėjo atsirasti ir dėl alyvos degeneracijos ar kitų veiksnių, nepriklausomų nuo keitimo periodiškumo.

23. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau buvo minėta, atsakovo paaiškinimu, jis automobilį įsigijo 2021 m. gegužės mėn. Taigi, į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius laiku atliktą automobilio techninį aptarnavimą, tuo laikotarpiu, kai automobilis nuosavybės teise priklausė jam. Antra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iki automobilio variklio gedimo, automobilis servisuose buvo apžiūrėtas tris kartus: iki sutarties sudarymo automobilis buvo apžiūrėtas UAB ,,Mantagas“, 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 16 d. buvo atlikti automobilio aptarnavimo darbai autorizuotame „Mazda“ servise UAB ,,Inchape Motors“, ir nė viename iš servisų nebuvo nustatyta automobilio variklio defektų. Taip pat nebuvo nustatyti ir kitų automobilio dalių defektai, galėję lemti alyvos degeneraciją.

24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, jog automobilio variklis sugedo dėl jo natūralaus nusidėvėjimo ir aplinkybės, jog ieškovas laiku nesustabdė automobilio užsidegus įspėjamajai lemputei, lėmė įrodymų visuma. Be pirmiau nurodytų įrodymų, paneigiančių 2025 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodytas išvadas, buvo vadovautasi dr. V. M. 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvada MV 2023-55 ir atsakovo pateiktu vaizdo įrašu.

25. Atsakovo apeliaciniame skunde pažymėta, kad, kaip galima matyti viešai skelbiamame Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše, V. M. yra suteikta kvalifikacija atlikti transporto trasologijos bei eismo įvykių ekspertizes, t. y. iš esmės eksperto kvalifikacija apima tik tyrimus, susijusius su eismo įvykiais, o ne transporto priemonių variklio gedimų nustatymais, gedimo kilimo priežasties nustatymu ar gedimo atsiradimo laiko nustatymo. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jo atliktas tyrimas viršijo jam suteiktą eksperto kvalifikaciją.

26. Kaip jau buvo pirmiau paminėta, šalys skirti ekspertizę neprašė, 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvadą į bylą pateikė atsakovas. Aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Dr. V. M. 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvadoje MV 2023-55 nurodyta, kad jis yra technikos mokslų daktaras, turintis inžinieriaus kvalifikaciją. Faktas, kad dr. V. M. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą kaip ekspertas, atliekantis transporto trasologijos bei eismo įvykių ekspertizes, nereiškia, kad, jis, įgijęs minėtą išsilavinimą ir kvalifikaciją, negalėjo pateikti išvados šioje byloje aktualiu klausimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir rėmėsi visais byloje surinktais įrodymais, tarp kurių yra ir 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvada. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad ši išvada buvo parengta iš automobilinio variklio nuotraukų – antstolio Mareko Petrovskio 2023 m. spalio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavo protokole nurodyta, kad 2023 m. spalio 20 d. vykusiame automobilio variklio ardyme dalyvavo ieškovas, atsakovas ir V. M. (1 t., b. l. 87–254).

27. Ieškovas, pasisakydamas dėl vaizdo įrašo, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nurodė, kad jame yra kalbama ne apie jo teisingai ar neteisingai atliktus veiksmus, o kalbama būtent tik apie pačiame ginčo automobilyje sumontuotas saugumo sistemas, kurios atsiradus gedimui automatiškai sustabdo variklio veikimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ne į šią vaizdo įrašo dalį, o į dalį, kurioje ieškovas pasakojo apie jo atliktus veiksmus, t. y. kurioje ieškovas paaiškino, kad pats automobilis sustojo, ,,spausk pedalą, net nereaguoja, spaudinėk – nieko, pats kompas, matyt, blokuoja“. Šie paaiškinimai skiriasi nuo to, kas buvo nurodyta teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 21 d., metu, kur ieškovas paaiškino, kad greičio pedalą laikė vienodu spaudimu, automobilis pradėjo lėtėti, pažiūrėjo į prietaisų skydelį, kur pamatė, kad yra sumažėjusios apsukos, buvo užsidegusios lemputės, tada spaudė stabdžio pedalą, suko į šalikelę ir sustojo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti ieškovo paaiškinimų tikslumu.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktais įrodymais paneigus UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2025 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros akte padarytas išvadas, nustačius, kad automobilis, iki jo variklio gedimo, buvo apžiūrėtas dviejuose servisuose, pirmosios instancijos teismas, esant ieškovo paaiškinimų nenuoseklumui, pagrįstai savo išvadas pagrindė kitu byloje pateiktu rašytiniu įrodymu, kuriame įvardintos automobilio variklio gedimo priežastys. Pažymėtina, kad dr. V. M. 2023 m. lapkričio 19 d. eksperto išvadoje MV 2023-55 įvardintos automobilio variklio gedimo priežastys nebuvo paneigtos jokiais kitais ieškovo pateiktais įrodymais. Vien faktas, kad ieškovas automobiliu nuvažiavo tik 1 500 km, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog dėl automobilio variklio gedimo yra atsakingas atsakovas, kadangi tokio masto automobilio variklio gedimas atsirado dėl ieškovo kaltės.

29. Ieškovas apeliaciniame skunde paminėjo, kad panašus atvejis dėl variklio natūralaus susidėvėjimo buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-333-653/2025, tačiau pažymėtina, kad priešingai nei šioje byloje, civilinėje byloje Nr. e2A-333-653/2025 buvo nustatyta, kad nebuvo įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio gedimą sąlygojo automobilio pirkėjo veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2021 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022). Taigi, ieškovas nurodyta nutartimi, remiasi nepagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

33. Nustačius, kad ieškovo paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad atsakovo nurodytos 2 032,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovui iš ieškovo priteistinos 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

34. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

nutaria:

ieškovo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 032,80 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt dviejų eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Renata BeinoravičienėRamunė MikonienėAsta Pikelienė