- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-208-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00830-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- P. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui P. K. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2021-08-26 transporto priemonės Hyundai Santa Fe pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei sumokėtus 3290,00 Eur, o atsakovui automobilį, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas išlaidas: įregistruojant automobilį 282,56 Eur; priteisti ieškovės naudai 300 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už teiktas konsultacijas ir pretenzijas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021-08-26 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas už 3290,00 Eur pardavė, o ieškovė nusipirko transporto priemonę Hyundai Santa Fe. Pavažinėjus automobiliu apie mėnesį ir nuvažiavus apie 3000 km, automobilis nebeužsivedė ir šiuo metu stovi autoservise. Nustatyta, kad sugedo jo variklis, sudegė stūmokliai, dėl ko varikliui reikia kapitalinio remonto arba keitimo kitu. Parduotas automobilis turėjo paslėptų trūkumų, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Automobilio defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas P. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirkėjams buvo atskleisti parduodamo automobilio Hyundai Santa Fe trūkumai ir defektai, kad nėra traukos, variklis trūkčioja, degė variklio gedimą signalizuojanti lemputė, įlenktas kėbulas, variklis apsipylęs tepalu, važiuojant dūmijo, tačiau vis tiek automobilis pirkėjai tiko. Pažymėjo, kad automobilį pardavė už ženkliai žemesnę kainą, nei rinkoje kainuoja tos markės ir tų pačių metų automobiliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės I. P. atsakovui P. K. 1700,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovės I. P. valstybei 20,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2021-08-26 įsigijo 2006 m. gamybos naudotą automobilį Hyundai Santa Fe, kurio rida sandorio sudarymo metu buvo apie 265 000 km. Nustatė, kad pirkti automobilio ieškovė atvyko su dviem asmenimis, kurių vienas yra dirbęs automobilių servise, t. y. neginčijamai turintis mechanikos žinių ir didesnį supratimą apie automobilį, jo techninę būklę, nei statistinis pirkėjas, neturintis tokio darbo patirties. Prieš pasirašant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjai ne tik vizualiai apžiūrėjo automobilį, tačiau jį ir išbandė atlikdami bandomuosius važiavimus. Teismas nurodė, kad pirkėjai, matydami automobilio trūkumus ir įvertinę tai, kad jis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį tik patyrus nemažų investicijų, nusprendė sudaryti jo pirkimo sutartį ir sumokėti visą automobilio kainą, prieš tai nepatikrinę jo autoservise. Teismas sprendė, jog nors nurodytos aplinkybės nereiškia, kad ieškovė ir su ja buvę asmenys buvo nepakankamai atidūs ar rūpestingi, tačiau tokiu atveju ieškovė turi prisiimti riziką, kad vėliau gali paaiškėti automobilio trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo metu negalėjo būti žinomi ne tik pirkėjui, bet ir pačiam pardavėjui. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tam tikri automobilio trūkumai gali paaiškėti tik jį patikrinus specialistams, turintiems specialių žinių ir tokiam patikrinimui reikalingas sąlygas bei priemones, pirkėjas, pirkdamas 16 metų naudotą ir daugiau kaip 265000 km nuvažiavusį automobilį, negali pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo žinomi ankstesniam savininkui, visais atvejais atsakingas bus automobilio pardavėjas. Tai nebūtų proporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė, nes sukeltų neadekvačius teisinius padarinius sąžiningam pardavėjui. Po automobilio pirkimo, jis buvo pristatytas į autoservisą, kur jam buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, o diagnozuoti gedimai buvo pašalinti, po ko automobilis grąžintas ieškovei, kuri jį intensyviai eksploatavo, t. y. nuvažiavo apie 3000 km. Pažymėjo, kad minėta aplinkybė, suponuoja išvadą, kad atsakovas automobilio pardavimo metu taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti apie po pardavimo atsirasiančius variklio trūkumus, kadangi to negalėjo numatyti net automobilį remontavęs specialių žinių, patirties ir įgūdžių turintis asmuo. Nurodė, kad variklio trūkumai galėjo atsirasti dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos, o byloje nėra duomenų, kad pardavėjas, sąmoningai juos žinodamas, nuslėpė nuo pirkėjos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė I. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti ieškovės naudai pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti, jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat konkrečius jos trūkumus, nurodyta nebuvo. Sutartyje yra tik abstrakčiai nurodyta „su defektais ir trūkumais supažindinta“, tačiau iš Sutarties turinio yra visiškai neaišku, su kokiais konkrečiais defektais ir trūkumais buvo faktiškai supažindinta. Pardavėjo nesąžinigumą patvirtina ir teismui pateiktas automobilio skelbimo, paskelbto www.autoplius.lt turinys, kuriame matyti, kad už 3600 Eur parduodamas Hyundai Santa Fe pagamintas 2006 m., kuris yra „be defektų“. Taigi, atsakovas viešai tvirtino, kad automobilis defektų neturi.
6.2. Apžiūrint automobilį atsakovas tik nurodė, kad reikia pakeisti sklendę, taip pat prie trūkumų buvo defektas/daužimas galinėje automobilio dalyje. Nagrinėjimu atveju CK 6.431¹ str. nurodytos informacijos nepateikimas (nekonkretus pateikimas) pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas.
6.3. Nors pirkėjui ir nėra nustatyta pareiga patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga pirkėja, dėjo visas pastangas, kad patikrintų perkamo automobilio kokybę. Šią aplinkybę patvirtina būtent tai, kad į automobilio apžiūrą jį atvyko ne viena, o su savo draugais. Nors jie nėra automobilių specialistai - ekspertai (tokių duomenų byloje surinkta nėra), tačiau turėdami šiek tiek daugiau gyvenimiškos patirties sutiko pagelbėti ieškovei apžiūrint automobilį. Šie liudytojai patvirtino, kad vizualiai apžiūrint automobilį buvo matoma, jog automobilio galas įlenktas, o variklis apsitepalavęs bei degė lemputė automobilio prietaisų skydelyje. Atsakovas dėl šių defektų paaiškino, kad yra sugedusi sklendė, kurią reikia pakeisti. Tokios sklendės remontas kainuoja apie 500 Eur, todėl atsakovas sumažino kainą apie 300 Eur. Apie jokius kitus automobilio defektus atsakovas ieškovės neinformavo ir automobilio apžiūros metu jie nebuvo tokie akivaizdūs, kad juos galima būtų pastebėti neardant automobilio ar jo dalių (variklio).
6.4. Byloje nėra surinkta jokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių aplinkybę, jog asmuo dalyvavęs apžiūroje neginčijamai turėjo tokių mechanikos žinių ir didesnio lygio supratimą apie automobilį, jo techninę būklę, kad galėjo neardydamas (tik vizualiai apžiūrėdamas) automobilio tiksliai nustatyti jo variklio gedimus ir jų pobūdį. Kaip minėta anksčiau, tokius defektus automobilių specialistai - ekspertai nustatė tik išardę automobilį. Visi vizualiai matomi automobilio defektai apžiūros metu nesukėlė įtarimų, kadangi automobilis važiavo, t. y. atliko savo tiesioginę funkciją, juolab pats atsakovas apžiūros metu patvirtino, jog automobiliui reikės suremontuoti tik sklendę. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog L. V. pirmojo telefoninio pokalbio metu informavo ieškovės draugą apie visus defektus. Pažymėtina, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi yra atsakovo dukros draugas, ir jo parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Taip pat yra visiškai neaišku, kodėl apie kažkokius defektus buvo informuojama telefonu, o automobilio skelbime viešai deklaruojama, kad automobilis yra be defektų.
6.5. Visos investicijos, kurias ieškovė papildomai tikėjosi patirti pirkdama automobilį, tai 500 Eur dėl sklendės remonto. Ši investicija yra visiškai nereikšminga atsižvelgiant į automobilio pirkimo - pardavimo kainą. Ieškovė jokiu būdu neprisiėmė ir negalėjo prisiimti rizikos, kad automobilis turi savo esminės dalies (variklio) gedimą, dėl kurio į automobilį reikės investuoti dar beveik tiek pat kiek jis pats kainavo.
6.6. Teismas teisingai nenustatė šiai bylai teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, o savo priimtą sprendimą grindė iš esmės tik prielaidomis ir visiškai subjektyviu aplinkybių vertinimu, kuris nėra pagrįstas byloje esančiais ir jos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. K. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui iš ieškovės. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovas automobilio trūkumų niekada neslėpė. Nors automobilio pardavimo skelbimą internete įkėlė ne jis pats, o trečiasis asmuo – D. K., tačiau skelbimo pastabose buvo parašyta, kad platesnė informacija apie automobilio būklę nurodys telefonu ir nurodė telefono numerį bei pridėjo daug nuotraukų, kurioje akivaizdžiai matyti automobilio defektas. Skelbime buvo nurodytas liudytojo L. V. telefono numeris, kuris posėdyje patvirtino, kad pokalbio metu ieškovės (apeliantės) draugui paminėjo apie automobilio trūkumus, o būtent, kad ėjo dūmai iš duslintuvo, degė variklio lemputė, maža trauka, automobilis daužtas. Atsakovas sandorio metu atskleidė ieškovei ir kartu ją lydėjusiems asmenims, liudininkams A. D. ir A. L., automobilio trūkumus, jog degė variklio gedimo lemputė, iš sistemos ėjo juodas dūmas, nebuvo traukos, buvo automobilio įlenkimas. Ieškovė su liudininkais iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo fiziškai apžiūrėjo parduodamą automobilį, juo pravažiavo, ir patvirtino, kad šie automobilio defektai jiems buvo žinomi.
7.2. Liudytojai A. D. A. L. apžiūros metu matė automobilio defektus, automobilio skydelyje degė klaidos signalas, taip pat buvo įlenktas šonas, nėra traukos.
7.3. Dėl automobilio defektų automobilis buvo parduodamas už mažą kainą – 3 290 Eur. Be to, dar buvo pridėta žieminių padėvėtų padangų komplektas. Pažymėtina, kad tokios markės automobilis tų pačių metų yra 40 proc. brangesnis, kaina siekia nuo 5 500 Eur iki 6 500 Eur. Taip pat, kad automobilis turėjo akivaizdžių ieškovei (apeliantei) žinomų trūkumų įrodo ir tarpusavio susirašinėjimai sms žinutėmis su atsakovu.
7.4. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas automobilio pardavimo metu taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti apie po pardavimo atsirasiančius variklio trūkumus, kadangi to negalėjo numatyti net automobilį remontavęs specialių žinių, patirties ir įgūdžių turintis asmuo. Variklio trūkumai galėjo atsirasti dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos, o byloje nėra duomenų, kad pardavėjas, sąmoningai juos žinodamas, nuslėpė nuo pirkėjos.
7.5. Byloje neįrodyta, kad automobilis parduotas su paslėptais automobilio defektais. Visos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad pardavėjas (atsakovas) elgėsi sąžiningai, įvykdė visas pirkimo pardavimo sutarties sąlygas ir reikalavimus. Atsakovas dar iki sutarties sudarymo ieškovei suteikė visą informaciją apie automobilio trūkumus ir defektus, kurie buvo akivaizdūs, todėl nepažeidė ikisutartiniams santykiams taikytiną sąžiningumo principą (CK 6.163 str. 1, 4). Ieškovė (apeliantė) turėjo pakankamai informacijos, kad suprastų, jog įsigyjamo automobilio eksploatacija yra susijusi su didesne jo sugedimo rizika, o atsakovas dėl to nelaikytinas atsakingu prieš pirkėją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovės reikalavimų dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, patirtų išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Byloje nustatyta, kad 2021-08-26, 17.40 val. ieškovė I. P. su atsakovu P. K. sudarė transporto priemonės Hyundai Santa Fe, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovas už 3290,00 Eur pardavė ieškovei automobilį. Pardavėjas sutartyje nenurodė jokių automobilio trūkumų, grafoje „informacija apie trūkumus“ nurodyta, kad pirkėja „su defektais ir trūkumais supažindinta“. Automobilio pardavimo skelbime, patalpintame autoplius.lt, nurodyta, kad už 3600 Eur parduodamas Hyundai Santa Fe, pagamintas 2006 m., kuris „be defektų“.
11. 2021-11-15 UAB „Auto pretenzija“ atliktos transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota, kad nustatytas variklio defektas, nuėmus galvutę rasti du pradegę stūmokliai, sugadinti cilindrai; variklio remonto kaina su darbais 2950 Eur. 2021-12-16 ir 2022-01-03 pretenzijomis ieškovė reikalavo nutraukti Sutartį, atsakovui atsiimti automobilį ir grąžinti ieškovei 3290 Eur sumą.
12. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad automobilio pardavėjas buvo kviečiamas į jo defektavimą, tačiau buvo atsakyta, kad pirkėja buvo supažindinta su jo defektais ir trūkumais, tačiau vis tiek sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, automobilį eksploatavo ir tik praėjus 4 mėnesiams pareiškė pretenziją. Automobilio rida 268 344 km.
Dėl daikto trūkumų ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
14. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 26 d. viršininko įsakymu „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas. Šiame sąraše nurodyta, jog, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, turi būti nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė, komercinis pavadinimas, identifikavimo numeris, rida (odometro rodmenys), ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta (1.1–1.6 p.). Taip pat turi būti nurodyti šie trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos (2.1–2.6 p.).
15. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
16. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
18. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
19. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
20. CK 6.327 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
21. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas). Tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).
22. Byloje yra nustatyta, kad ieškovė 2021-08-26 įsigijo 2006 m. gamybos naudotą automobilį Hyundai Santa Fe, kurio rida sandorio sudarymo metu buvo apie 265 000 km. Pirkti automobilio ieškovė atvyko su dviem asmenimis, kurių vienas yra dirbęs automobilių servise, todėl nepaisant to, kad ieškovė nurodo, jog byloje nėra surinkta jokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių aplinkybę, jog asmuo dalyvavęs apžiūroje neginčijamai turėjo tokių mechanikos žinių ir didesnio lygio supratimą apie automobilį, jo techninę būklę, kad galėjo neardydamas (tik vizualiai apžiūrėdamas) automobilio tiksliai nustatyti jo variklio gedimus ir jų pobūdį, pats liudytojas A. L. byloje teismo posėdyje paaiškino, kad nuvežė draugus pas automobilio pardavėją, kad yra dirbęs servise, tad nusimano apie mašinas. Minėtas liudytojas patvirtino, jog matė, kad automobilis daužtas, trūko traukos; sprendimą dėl automobilio pirkimo priėmė draugas; prieš perkant nesiūlė automobilio pasitikrinti servise. Taigi, liudytojas A. L. ieškovei nurodė minėtus trūkumus (automobilis daužtas, trūko traukos). Aplinkybė, kad ieškovė A. L. pasikvietė kartu apžiūrėti automobilio patvirtina, kad ieškovė jo žiniomis pasitikėjo.
23. Byloje nustatyta, kad pirkėja prieš Sutarties pasirašymą išbandė transporto priemonę atlikdama bandomuosius važiavimus, lydima dviejų jai padėti atvykusių asmenų: A. D. bei A. L..
24. Ieškovė remiasi aplinkybe, jog atsakovo nesąžiningumą įrodo faktas, kad nei autoplius.lt paskelbtame skelbime, nei Sutartyje automobilio trūkumai ir defektai nebuvo detaliai užfiksuoti, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutarties grafoje „informacija apie trūkumus“, buvo nurodyta, kad pirkėja „su defektais ir trūkumais supažindinta“. Šis įrašas, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad trūkumai, jų tilksi apimtis nėra aiški, ieškovei buvo nurodyti, priešingu atveju ieškovė nebūtų minėto teiginio pasirašiusi. Esant tokioms aplinkybėms, vien faktas, kad atsakovas skelbime nenurodė automobilio trūkumų, nors toks elgesys ir nėra laikytinas tinkamu pardavėjo elgesiu, savaime nereiškia jo nesąžiningumo, jei tie trūkumai pirkėjui buvo pateikti prieš pasirašant Sutartį.
25. Nagrinėjamu atveju esant aptaro turinio įrodymams pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurių apklausimu buvo suinteresuotos pačios ginčo šalys, kadangi tikslūs automobilio trūkumai raštu nebuvo fiksuoti Sutartyje.
26. Liudytojas R. D. 2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba autoservise, kuriame vasaros pabaigoje buvo remontuojamas automobilis Hyundai Santa Fe; atliko jo kompiuterinę diagnostiką ir remontavo tai kas reikalinga; po remonto variklio įspėjamoji lemputė nebedegė; pakeitė detales, indukavusias klaidas; išbandė automobilį, viskas buvo gerai, tik traukos nebuvo ir veržėsi tamsūs dūmai; grąžinus automobilį nebuvo traukos, kas rodė galimą būsimą variklio gedimą; grąžino automobilį, o po kiek laiko automobilis buvo vėl pristatytas į servisą; išardžius variklį pamatė, kad jis sugedęs; variklio pakeitimas kainuoja apie 1000 Eur.
27. Liudytojas L. V. 2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad yra atsakovo dukros draugas; skelbime buvo nurodytas jo telefono numeris, nes draugė neturėjo galimybių atsiliepti; pokalbio metu telefonu informavo pirkėją, kad variklis apsitepalavęs, dūmijo, nebuvo traukos, važiuojant jautėsi trūkčiojimas, o skydelyje degė variklio gedimą indikuojanti lemputė; kadangi skambinęs asmuo nurodė, kad vis tiek nori automobilį apžiūrėti, tai su drauge suderino laiką ir informavo pirkėją, kada gali atvykti; pirkėjams apžiūrint automobilį nedalyvavo; nurodyti automobilio trūkumai buvo akivaizdūs.
28. Liudytojas A. D. 2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad yra ieškovės draugas; jis dalyvavo apžiūrint ir perkant automobilį; matė, kad automobilio galas įlenktas, o variklis labai apsitepalavęs, jo žarnos pritvirtintos ne gamykliniais laikikliais; prietaisų skydelyje degė lemputė, signalizuojanti apie variklio gedimą; pavažiavus jautė, kad nėra traukos, be to stipriai dūmijo; atsakovas minėjo apie sugedusią sklendę, tad tikėjosi jog ją pakeitus, dalis problemų išsispręs; buvo nusiteikęs, kad į automobilio remontą teks investuoti apie 500 Eur; pardavėjai nuleido apie 300 Eur; važiuojant namo į (duomenys neskelbtini) automobilis labai prastai traukė, net teko jungti avarinį signalą, kad netrukdytų kitiems vairuotojams; automobilį nuvarė į servisą, kur jis buvo remontuojamas; servise nustatė jo defektus, suremontavo ir grąžino, apie tai, kad dar yra ir variklio gedimas nesakė; po remonto draugė nuvažiavo apie 3000 km ir automobilis sugedo; servise sužinojo, kad sugedo variklis.
29. Liudytojas A. L. 2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad nuvežė draugus pas automobilio pardavėją; yra dirbęs servise, tad nusimano apie mašinas; matė, kad automobilis daužtas, trūko traukos; sprendimą dėl automobilio pirkimo priėmė draugas; prieš perkant nesiūlė automobilio pasitikrinti servise.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad tiek A. D., tiek A. L. matė aiškius automobilio defektus (nėra traukos, variklis labai apsitepalavęs, prietaisų skydelyje degė lemputė, signalizuojanti apie variklio gedimą). Šie parodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas atskleidė automobilio trūkumus, kadangi net matydami patys tokios defektus atvykę apžiūrėti automobilio, ieškovė, patariama draugų, nusprendė jį pirkti. Tuo atveju, jei atsakovas nebūtų nurodęs automobilio trūkumų, remiantis įrodymų tikėtinumu, mažai tikėtina, kad pirkėjas, atvykęs pirkti transporto priemonę be defektų, būtų sutikęs ją pirkti su ryškiais defektais vos už 300 Eur nuleistą kainą. Aplinkybė, kad patys pirkėjai matė aptartus trūkumus, tačiau nepatikrino automobilio servise, reiškia, kad ieškovė prisiėmė akivaizdžių ir jai matytų trūkumų riziką. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri automobilio trūkumai gali paaiškėti tik jį patikrinus specialistams, turintiems specialių žinių ir tokiam patikrinimui reikalingas sąlygas bei priemones, pirkėjas, pirkdamas 16 metų naudotą ir daugiau kaip 265000 km nuvažiavusį automobilį, negali pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi (neišardžius variklio) ankstesniam savininkui, visais atvejais atsakingas bus automobilio pardavėjas, nes tai nebūtų proporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė, kadangi ji sukeltų neadekvačius teisinius padarinius sąžiningam pardavėjui.
31. Labai svarbi aplinkybė yra ta, kad po automobilio pirkimo, jis buvo pristatytas į autoservisą, kur jam buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, o diagnozuoti gedimai buvo pašalinti, po ko automobilis grąžintas ieškovei. Remiantis bylos medžiaga ir liudytojų parodymais daryta išvada, kad byloje nėra duomenų, kad jo remontą atlikę specialistai ieškovę ar jos draugą įspėjo, kad automobilis toliau nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, kad variklis dėl natūralaus nusidėvėjimo ar ankstesnio netinkamo naudojimo sąlygų yra kritinės būklės ir greitu laiku gali sugesti, kas sąlygos dideles investicijas jo remontui. Po remonto automobiliu ieškovė naudojosi, nuvažiavo apie 3000 km. ir ši aplinkybė rodo, kad atsakovas, nebūdamas automobilių specialistu, negalėjo žinoti, kada automobilio variklio trūkumai išaiškės, nes tokio fakto ieškovei neprognozavo ir automobilių servise. Byloje nebuvo daryta transporto priemonės variklio gedimo priežasčiai nustatyti ekspertizė, todėl byloje, įvertinus visus duomenis, darytina išdava, kad variklio trūkumai galėjo atsirasti per laiką, tai yra, dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos. Visa faktinė situacija leidžia teigti, kad atsakovas, kaip pardavėjas, nenuslėpė nuo pirkėjų žinomų ar akivaizdžių automobilio trūkumų. Pažymėtina, kad atsakovas nėra automobilių specialistas, todėl jei net ieškovės atstovas A. L., dirbęs servise, nesuprato vizualiai matomų defektų pobūdžio bei eksploatavimo pasekmių, to pirkėja negalėjo tikėtis ir iš pardavėjo. Aplinkybė, kad automobilis buvo parduodamas už mažesnę kainą, t. y. 3 290 Eur, kai skelbimuose tokio paties modelio automobiliai parduodami už 5 500 Eur, 6 500 Eur, patvirtina, kad defektų faktas pirkėjai buvo atskleistas.
32. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl ginčo baigties.
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos pirkėjo gynybos priemonės, nes ieškovė neįrodė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį automobilis turėjo paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių būtų galima konstatuoti esant esminį sutarties pažeidimą (CPK 178 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatui už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur (tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.