Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pavažinėjus automobiliu apie mėnesį ir nuvažiavus apie 3000 km, automobilis nebeužsivedė ir šiuo metu stovi autoservise. Nustatyta, kad sugedo jo variklis- sudegė stūmokliai, dėl ko varikliui reikia kapitalinio remonto arba keitimo kitu. Parduotas automobilis turėjo paslėptų trūkumų, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Automobilio defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu.

Tretysis asmuo D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad skelbime automobilio kainą nurodė žemiausią, kokią automatiškai pasiūlė autoplius.lt skelbimų tinklapis, nes įvertino, kad automobilis yra su trūkumais ir defektais. Skelbime konkrečių trūkumų neišvardijo, nes jų tiksliai nemokėjo įvardinti, aptarusi su draugu, sutarė apie juos žodžiu informuoti kiekvieną, kas susidomėjęs paskambins. Apžiūrint automobilį nedalyvavo, tačiau tėvas informavo, kad pirkėjus su automobilio trūkumais supažindino. Iš pirkėjų elgesio taip pat suprato, kad jiems pranešta, nes jie derėjosi, norėjo numušti kainą, motyvuodami tuo, kad reiks daug investuoti į remontą. Jei automobilis būtų buvęs be defektų, jo kaina būtų buvusi ženkliai didesnė.

Byloje ištyrus įrodymus, nustatyta, kad 2021-08-26, 17.40 val. ieškovė su atsakovu sudarė transporto priemonės H. S. Fe, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas už 3290,00 Eur pardavė ieškovei automobilį. Iš sutarties turinio matyti, kad pardavėja sutartyje nenurodė jokių automobilio trūkumų, tačiau grafoje „informacija apie trūkumus“ nurodyta, kad pirkėja „su defektais ir trūkumais supažindinta“. Iš skelbimo, paskelbto autoplius.lt turinio matyti, kad už 3600 Eur parduodamas H. S. Fe pagamintas 2006 m., kuris „be defektų“. 2021-11-15 UAB „Auto pretenzija“ atliktos transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota, kad nustatytas variklio defektas. Nuėmus galvutę rasti du pradegę stūmokliai, sugadinti cilindrai. Variklio remonto kaina su darbais 2950 Eur. 2021-12-16 ir 2022-01-03 pretenzijomis buvo pareikalauta nutraukti automobilio pirkimo- pardavimo sutartį, atsakovą atsiimti automobilį ir grąžinti ieškovei 3290 Eur sumą. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad automobilio pardavėjas buvo kviečiamas į jo defektavimą, tačiau buvo atsakyta, kad pirkėja buvo supažindinta su jo defektais ir trūkumais, tačiau vis tiek sudarė pirkimo- pardavimo sandorį, automobilį eksploatavo ir tik praėjus 4 mėnesiams pareiškė pretenziją. Automobilio rida 268344 km.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pardavė ieškovei daiktą su paslėptais daikto trūkumais ir dėl pardavėjo atsakomybės pardavus daiktą.

L. R. D. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba autoservise, kuriame vasaros pabaigoje buvo remontuojamas automobilis H. S. Fe. Atliko jo kompiuterinę diagnostiką ir remontavo tai kas reikalinga. Kai automobilį sutvarkė, jį grąžino, o po kiek laiko automobilis buvo vėl pristatytas į servisą. Išardžius variklį pamatė, kad jis sugedęs. Variklio pakeitimas kainuoja apie 1000 Eur.

Liudytojas L. V. teismo posėdyje paaiškino, kad yra atsakovo dukros draugas. Skelbime buvo nurodytas jo telefono numeris, nes draugė neturėjo galimybių atsiliepti. Pokalbio metu telefonu informavo pirkėją, kad variklis apsitepalavęs, dūmijo, nebuvo traukos, važiuojant jautėsi trūkčiojimas, o skydelyje degė variklio gedimą indikuojanti lemputė. Kadangi skambinęs asmuo nurodė, kad vis tiek nori automobilį apžiūrėti, tai su drauge suderino laiką ir informavo pirkėją, kada gali atvykti. Pirkėjams apžiūrint automobilį nedalyvavo. Nurodyti automobilio trūkumai buvo akivaizdūs.

Liudytojas A. D. teismo posėdyje paaiškino, kad yra ieškovės draugas. Jis patvirtino, kad dalyvavo apžiūrint ir perkant automobilį. Matė, kad automobilio galas įlenktas, o variklis labai apsitepalavęs, jo žarnos pritvirtintos ne gamykliniais laikikliais. Prietaisų skydelyje degė lemputė, signalizuojanti apie variklio gedimą. Pavažiavus jautė, kad nėra traukos, be to stipriai dūmijo. Atsakovas minėjo apie sugedusią sklendę, tad tikėjosi jog ją pakeitus, dalis problemų išsispręs. Buvo nusiteikęs, kad į automobilio remontą teks investuoti apie 500 Eur. Pardavėjai nuleido apie 300 Eur. Važiuojant į namo į Mažeikius automobilis labai prastai traukė, net teko jungti avarinį signalą, kad netrukdytų kitiems vairuotojams. Automobilį nuvarė į servisą, kur jis buvo remontuojamas. Servise nustatė jo defektus, suremontavo ir grąžino, apie tai, kad dar yra ir variklio gedimas nesakė. Po remonto draugė nuvažiavo apie 3000 km ir automobilis sugedo. Servise sužinojo, kad sugedo variklis.

Liudytojas A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad nuvežė draugus pas automobilio pardavėją. Yra dirbęs servise, tad nusimano apie mašinas. Matė, kad automobilis daužtas, trūko traukos. Sprendimą dėl automobilio pirkimo priėmė draugas. Prieš perkant nesiūlė automobilio pasitikrinti servise.

Dėl daikto trūkumų ir pirkėjo teisių įsigijus netinkamos kokybės daiktą.

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos A. T. 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Svarbu ir tai, kad nors nei autoplius.lt paskelbtame skelbime, nei pirkimo pardavimo sutartyje automobilio trūkumai ir defektai nebuvo detaliai užfiksuoti, tačiau sutarties grafoje „informacija apie trūkumus“, buvo nurodyta, kad pirkėja „su defektais ir trūkumais supažindinta“. Apie tai, kad automobilio trūkumai buvo atskleisti dar ieškovei net nemačius gyvai automobilio, patvirtino ir liudytojas L. V., kuris nurodė, kad jau pirmojo telefoninio pokalbio metu informavo ieškovės draugą, kad automobilio variklis apsitepalavęs, dūmijo, nebuvo traukos, važiuojant jautėsi trūkčiojimas, o skydelyje degė įspėjamoji lemputė apie variklio gedimą.

Nors tiek ieškovė, tiek jos pusės liudytojai teismo posėdyje tvirtino, kad be vizualiai matomo kėbulo defekto, prietaisų skydelyje degusios įspėjamosios lemputės apie variklio gedimą, bei atsakovo teiginių apie sugedusią sklendę, daugiau apie jokius automobilio trūkumus nebuvo pranešta, tačiau šią aplinkybę paneigia būtent ieškovės pusės liudytojo A. D. parodymai, kuris patvirtino, kad automobilio apžiūrios metu be jau nurodytų trūkumų, jis matė jog variklis labai apsitepalavęs, jo žarnos pritvirtintos ne gamykliniais laikikliais, kad pavažiavus jautė, kad nėra traukos, be to stipriai dūmijo. Jis patvirtino, kad su ieškove buvo įvertinęs aplinkybę, kad šiam naudotam automobiliui reiks investicijų ir tam buvo numatęs iki 500 Eur sumą.

Taigi pirkėjai matydami automobilio trūkumus ir įvertinę tai, kad jis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį tik patyrus nemažų investicijų, visgi nusprendė sudaryti jo pirkimo sutartį ir sumokėti visą automobilio kainą, prieš tai nepatikrinę jo autoservise. Nors tai nereiškia, kad ieškovė ir su ja buvę asmenys buvo nepakankamai atidūs ar rūpestingi, tačiau tokiu atveju ieškovė turi prisiimti riziką, kad vėliau gali paaiškėti automobilio trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo metu negalėjo būti žinomi ne tik pirkėjui, bet ir pačiam pardavėjui. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri automobilio trūkumai gali paaiškėti tik jį patikrinus specialistams, turintiems specialių žinių ir tokiam patikrinimui reikalingas sąlygas bei priemones, pirkėjas, pirkdamas 16 metų naudotą ir daugiau kaip 265000 km nuvažiavusį automobilį, negali pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo žinomi ankstesniam savininkui, visais atvejais atsakingas bus automobilio pardavėjas. Tai nebūtų proporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė, nes sukeltų neadekvačius teisinius padarinius sąžiningam pardavėjui.