Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikauta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14320-1190/2024 pagal ieškovės A. V. (A. V.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mikauta“ dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V. (V. V.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

35. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimai dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo tenkinti ir ieškovei iš atsakovės priteisti 125 Eur nuostoliai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36. Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovė nusipirko automobilį Nissan Qashqai, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Automobilis), už 16 800 Eur. Atsakovės ieškovei 2023 m. spalio 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje AUTO Nr. 0984 nurodyta, jog „Automobiliui suteikiama vieno mėnesio garantija arba 5 000 km didiesiems agregatams eksploatuojant pagal gamintojo rekomendacijas“. Automobiliui 2023 m. lapkričio 24 d. pakeistas oro filtras, variklio alyva ir filtras, salono filtras; už medžiagas ir remonto darbus ieškovė sumokėjo 125 Eur. 2023 m. gruodžio 8 d. ieškovė įsigijo akumuliatorių už 130 Eur. 2023 m. gruodžio 15 d. Automobiliui pakeistas kuro siurblys, pakaitinimo žvakės, žvakių pakaitinimo relė, automatinės pavarų dėžės alyva su filtru, atlikta diagnostika. Už atliktus darbus ir medžiagas sumokėta 1 053,08 Eur. 2024 m. sausio 22 d. atlikus Automobilio patikrą UAB ,,Fakto“ autocentro servise, Automobiliui nustatyta pavarų dėžės alyvos slėgio klaida (P0841), remonto būdas – pavarų dėžės keitimas. Ieškovė 2024 m. vasario 28 d. atsakovei pateikė Pretenziją dėl netinkamos kokybės Automobilio pardavimo. 2024 m. kovo 12 d. atsakovė pateiktame atsakyme su Pretenzija nesutiko.

37. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2023 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 18 108,08 Eur ir įpareigoti atsakovę iš ieškovės atsiimti Automobilį. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Automobilio trūkumai nėra akivaizdūs, todėl ieškovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti, įvertinęs, jog garantinis terminas nėra praleistas, nesant byloje duomenų, kad gedimus įtakojo netinkamas ieškovės naudojimasis Automobiliu, taip pat įvertinęs, jog šis Automobilio trūkumas yra esminis, kurio pašalinimas kainuotų apie 7 000 Eur, t. y. 41,67 proc. Automobilio kainos, atsižvelgęs į tai, jog Automobilis šiuo metu nebegali būti eksploatuojamas, sprendė, kad yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Teismas, įvertinęs, jog alyvos, oro, salono filtrų, variklio alyvos keitimo darbus ieškovė atliko siekdama užtikrinti gerą Automobilio būklę, be to, šie darbai nebūtų atlikti ir nuostoliai nebūtų kilę, jei atsakovė nebūtų pardavusi ieškovei netinkamos kokybės Automobilio, sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atsakovę atlyginti 125 Eur nuostolių už šiuos darbus.

38. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) Automobilio gedimas atsirado dėl ieškovės netinkamo Automobilio eksploatavimo: Automobilis naudotas netrumpą laiko tarpą; nuvažiuota apie 2 000 km; savavališkai, nepasitarus su atsakove, atlikti Automobilio remonto darbai; (2) automobilių remonto dirbtuvių dokumentuose nenurodyta jokių duomenų apie Automobilio pavarų dėžės defektą; (3) ieškovės nurodomi Automobilio gedimo požymiai yra akivaizdžiai girdimi ir juntami, tačiau trūkumas nustatytas tik 2024 m. sausio 22 d., po ieškovės intervencijų į Automobilį, kas patvirtina, jog iki tol trūkumai neegzistavo, o jų atsiradimo priežastis susijusi su ieškovės veiksmais po Automobilio įsigijimo; (4) trečiasis asmuo nurodė, kad Automobilio remonto išlaidos būtų apie 2 000 Eur, t. y. tik 11,90 proc. Automobilio kainos; atsižvelgiant į tai, 2023 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas yra neproporcinga priemonė; (5) iš nurodytos klaidos P0841 nustatyti tikslių gedimų neįmanoma, kadangi P0841 klaidos priežastys gali būti ir kitos; (6) variklio alyvos, alyvos, oro ir salono filtrų pakeitimas kilo iš natūralaus poreikio keisti besidėvinčias detales/skysčius, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovės patirtas Automobilio eksploatacines išlaidas.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimai dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo tenkinti ir ieškovei iš atsakovės priteisti 125 Eur nuostoliai, yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiama teismo sprendimo dalis yra neteisėta ar nepagrįsta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

40. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

41. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo - pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1-3 dalyse. Pirkimo - pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

42. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

43. Aiškindamas paduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

44. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 32 punktas).

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 33 punktas).

47. Pažymėtina, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

48. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad Automobilio gedimas atsirado dėl ieškovės netinkamo Automobilio eksploatavimo. Šį argumentą grindžia aplinkybėmis, jog Automobilis naudotas netrumpą laiko tarpą, nuvažiuota apie 2 000 km, savavališkai atlikti Automobilio remonto darbai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

49. Byloje nustatyta, jog Automobilis ieškovės įgytas 2023 m. spalio 26 d., o jo pavarų dėžės defektas, dėl kurio Automobilis nebegalėjo būti eksploatuojamas, nustatytas 2024 m. sausio 22 d. Remiantis prieš pat Automobilio įsigijimą, t. y. 2023 m. spalio 23 d., atliktos jo techninės apžiūros rezultatų ataskaita, Automobilio rida 2023 m. spalio 23 d. buvo 119 126 km, o jo pavarų dėžės defekto nustatymo dieną, t. y. 2024 m. sausio 22 d. – 120 969 km, taigi per tris mėnesius Automobiliu nuvažiuota 1 843 km. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks per tris mėnesius nuvažiuotas atstumas nėra laikytinas intensyviu Automobilio eksploatavimu, kas sudarytų pagrindą spręsti, jog Automobilio pavarų dėžės defektas atsirado jau po Automobilio įsigijimo ieškovei netinkamai eksploatuojant Automobilį. Be to, atsižvelgus į laikotarpio, per kurį paaiškėjo nurodytas Automobilio trūkumas, trukmę ir nuvažiuotų kilometrų skaičių, taip pat įvertinus tai, jog minėtu laikotarpiu Automobilis net kelis kartus buvo vežtas į autoservisus, t. y. 2023 m. lapkričio 24 d. oro filtro, variklio alyvos ir filtro, salono filtro pakeitimui ir 2023 m. gruodžio 15 d. remontui, nėra pagrindo vertinti, jog visu trijų mėnesių laikotarpiu nuo Automobilio įsigijimo iki defekto nustatymo Automobilis buvo intensyviai naudojamas, kaip kad teigia apeliantė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nei Automobilio naudojimo trukmė, nei nuvažiuotų kilometrų skaičius nesudaro pagrindo teigti, kad Automobilio pavarų dėžės defektas atsirado ieškovei netinkamai eksploatuojant Automobilį. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtu trijų mėnesių laikotarpiu Automobilis būtų naudojamas netinkamai. Atsakovė tokių įrodymų taip pat nepateikė.

50. Nors apeliantė taip pat teigia, jog Automobilis buvo savavališkai, nepasitarus su ja, remontuotas, dėl ko galėjo atsirasti nustatytas Automobilio defektas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 m. lapkričio 24 d. buvo pakeista Automobilio alyva ir alyvos filtras, oro ir salono filtrai, taigi, nurodyti darbai nebuvo susiję su Automobilio remontu, o tik su jo priežiūra. O 2023 m. gruodžio 15 d. Automobilio kuro siurblio, pakaitinimo žvakių, žvakių pakaitinimo relės, alyvos su filtru keitimas taip pat nesusijęs su Automobilio pavarų dėžės gedimų remontu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog Automobilio alyvos bei filtrų pakeitimas ir Automobilio kuro siurblio, pakaitinimo žvakių, žvakių pakaitinimo relės ir alyvos su filtru pakeitimas turėjo įtakos Automobilio pavarų dėžės defekto atsiradimui. Apeliantė šiai aplinkybei pagrįsti taip pat jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad, 2023 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. gruodžio 15 d. atliekant darbus, būtų pakeista netinkama alyva ar netinkamai atlikti Automobilio kuro siurblio, pakaitinimo žvakių, žvakių pakaitinimo relės pakeitimo darbai, kas galėjo įtakoti Automobilio pavarų dėžės gedimą. Apeliantė šių aplinkybių neįrodė.

51. Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, jog automobilių remonto dirbtuvių dokumentuose nenurodyta jokių duomenų apie pavarų dėžės defektą. Pažymėtina, jog, kaip minėta, 2023 m. lapkričio 24 d. Automobilis nebuvo remontuojamas, o tik pakeista Automobilio alyva ir alyvos filtras, oro ir salono filtrai, taigi joks Automobilio gedimas nebuvo nustatinėjamas. O 2023 m. gruodžio 15 d. atlikti Automobilio remonto darbai nesusiję su Automobilio pavarų dėžės gedimo diagnostika ir remontu. Automobilio pavarų dėžės defektas nustatytas 2024 m. sausio 22 d. UAB „Fakto“ autocentre atlikus Automobilio patikrą. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog ankstesniuose automobilių remonto dirbtuvių dokumentuose nenurodyta jokių duomenų apie pavarų dėžės defektą, nesudaro pagrindo teigti, kad minėto defekto nebuvo Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną.

52. Apeliantės teigimu, ieškovės nurodomi Automobilio gedimo požymiai „garsas“ bei „variklio apsukų pulsavimas“ yra akivaizdžiai girdimi ir juntami, tačiau trūkumas nustatytas tik 2024 m. sausio 22 d., po ieškovės intervencijų į Automobilį, kas patvirtina, jog iki tol trūkumai neegzistavo, o jų atsiradimo priežastis susijusi su ieškovės veiksmais po Automobilio įsigijimo.

53. Nors sutiktina su apeliante, jog tokie ieškovės nurodomi Automobilio gedimo požymiai kaip „garsas“ bei „variklio apsukų pulsavimas“ gali būti girdimi ir juntami, tačiau vien iš šių požymių identifikuoti Automobilio gedimą yra sudėtinga. Pažymėtina, jog ieškovė, pajutusi minėtus Automobilio gedimo požymius, kreipėsi į autoservisus, tačiau tai, jog nei 2023 m. lapkričio 24 d., nei 2023 m. gruodžio 15 d. autoservisuose nebuvo nustatytas Automobilio pavarų dėžės defektas, nesudaro pagrindo spręsti, jog minėtas defektas neegzistavo Automobilio pirkimo - pardavimo metu. Automobilio pavarų dėžės gedimo priežastis, kas sudarytų pagrindą spręsti, jog minėtas gedimas atsirado po Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, byloje nebuvo nustatyta. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė, ekspertizės Automobilio pavarų dėžės gedimų priežasčiai nustatyti taip pat neprašė skirti.

54. Apeliantės teigimu, UAB „Fakto“ nustatytos Automobilio gedimo klaidos P0841 priežastys gali būti ir kitos, todėl iš šios klaidos gedimo nustatyti neįmanoma. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog UAB „Fakto“ yra oficialus Nissan automobilių atstovas Lietuvoje, kuris, patikrinęs Automobilį, nustatė, jog rasta pavarų dėžės alyvos slėgio klaida (P0841), dėl ko reikalinga keisti pavarų dėžę. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti UAB „Fakto“ nustatytu Automobilio defektu. Apeliantė tokių duomenų taip pat nepateikė. Nors nurodė, jog klaidos P0841 priežastys gali būti ir kitos, tačiau nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų šiam teiginiui pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, šis apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu.

55. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad 2023 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas yra neproporcinga priemonė, kadangi trečiasis asmuo nurodė, jog Automobilio remonto išlaidos būtų apie 2 000 Eur, t. y. tik 11,90 proc. Automobilio kainos. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu.

56. Trečiasis asmuo V. V. 2024 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje nurodė, jog jam UAB „Fakto“ autocentro darbuotojas nurodęs, kad 2 000 Eur kainuotų tik Automobilio pavarų dėžės paremontavimas kitame autoservise, tačiau trečiasis asmuo paaiškino, jog paskambinus į kitus autoservisus, jie nurodė, kad negarantuoja, jog, paremontavus Automobilio pavarų dėžę, ji sklandžiai veiks. Taigi, iš šių trečiojo asmens paaiškinimų nėra pagrindo spręsti, kad Automobilio pavarų dėžės defekto pašalinimas, t. y. pavarų dėžė ir jos pakeitimas, kainuotų tik 2 000 Eur. Pažymėtina, jog UAB „Fakto“ autocentras nustatė, kad Automobilio remonto būdas yra pavarų dėžės keitimas, o ne jos remontas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pavarų dėžės kaina su jos pakeitimu yra apie 7 000 Eur. Atsakovė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė; taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog nustatyto Automobilio gedimo – pavarų dėžės defekto šalinimo išlaidos būtų kitokio dydžio nei nurodė ieškovė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, jog 2023 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas yra neproporcinga priemonė, kaip teigia apeliantė.

57. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pati atsakovė ieškovei 2023 m. spalio 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje AUTO Nr. 0984 nurodė, kad Automobiliui suteikiama vieno mėnesio garantija arba 5 000 km didiesiems agregatams eksploatuojant pagal gamintojo rekomendacijas. Taigi, pati atsakovė Automobiliui suteikė 5 000 km garantiją didiesiems agregatams. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo Automobilio įsigijimo (2023 m. spalio 26 d.) iki jo pavarų dėžės defekto nustatymo (2024 m. sausio 22 d.) Automobiliu buvo nuvažiuota tik apie 1 843 km. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog Automobilis ieškovės buvo eksploatuojamas netinkamai, t. y. ne pagal gamintojo rekomendacijas. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė.

58. Atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė Automobilio didiesiems agregatams, t. y. ir pavarų dėžei, suteikė 5 000 km garantiją, ieškovei byloje įrodžius, kad Automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, jis neatitinka kokybės reikalavimų ir, atsižvelgus į defekto pobūdį, jis nebuvo akivaizdus, todėl jo pirkimo metu ieškovė nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto Automobilio trūkumus, o atsakovei nepateiktus jokių objektyvių įrodymų, šalinančių jos atsakomybę už ieškovės nurodytą Automobilio trūkumą, kuris atsirado per parduoto Automobilio kokybės garantijos terminą, įvertinus ir tai, jog Automobilio defekto šalinimas kainuotų apie 40 procentų Automobilio kainos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

59. Apeliantė taip pat nesutinka su iš jos ieškovei priteistais 125 Eur nuostoliais, argumentuodama tuo, jog variklio alyvos, alyvos, oro ir salono filtrų pakeitimas kilo iš natūralaus poreikio keisti besidėvinčias detales/skysčius; be to, ieškovė Automobiliu naudojosi gana ilgą laiko tarpą, nuvažiavo nemažą atstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

60. Bylos duomenimis nustatyta, jog Automobilio alyvos, oro, salono filtrai, variklio alyva pakeisti 2023 m. lapkričio 24 d., t. y. nepraėjus net mėnesiui nuo Automobilio įsigijimo (2023 m. spalio 26 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog alyvos, oro, salono filtrų, variklio alyvos keitimo poreikis atsirado Automobiliu naudojantis ilgą laiko tarpą ir nuvažiavus nemažą atstumą. Remiantis ieškovės paaiškinimais, šiuos darbus ji atliko iš esmės siekdama užtikrinti gerą Automobilio būklę prieš pradedant juo naudotis. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip konstatuota nutarties 58 punkte, atsakovė yra atsakinga už parduotą netinkamos kokybės Automobilį, spręstina, jog ji turi atlyginti ir ieškovei kilusius nuostolius už atliktus Automobilio alyvos, oro, salono filtrų, variklio alyvos pakeitimo darbus, kurie nebūtų atlikti, jei atsakovė ieškovei nebūtų pardavusi netinkamos kokybės Automobilio, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimai dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo tenkinti ir ieškovei iš atsakovės priteisti 125 Eur nuostoliai, yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie ieškovės, trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.