Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Kasiukai“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Kasiukai“, trečiajam asmeniui G. D. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Kasiukai“ prašydama: nutraukti tarp šalių 2023 m. balandžio 30 d. 16.00 val. sudarytą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją – grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą 11 850,00 Eur kainą, o atsakovei – automobilį; priteisti iš atsakovės 962,98 Eur nuostolių atlyginimą; įpareigoti atsakovę savo lėšomis pasiimti automobilį; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 proc. metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad perkant iš atsakovės automobilį jokie automobilio defektai nurodyti nebuvo. 2023 m. balandžio 30 d. vizualiai apžiūrėjus automobilį, jokių trūkumų nepastebėta. Tą pačią dieną buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartyje jokie automobilio trūkumai nenurodyti. Ieškovė už automobilį sumokėjo 11 850,00 Eur.

3. 2023 m. gegužės 3 d. važiuojant automobiliu, ieškovė išgirdo keistus garsus, sklindančius iš variklio skyriaus ir, iškart po to, kai automobilis sustojo, jis daugiau neužsivedė. Ieškovė evakuatoriaus pagalba automobilį nugabeno į namus ir tą pačią dieną apie susidariusią situaciją telefonu informavo atsakovę.

4. 2023 m. gegužės 5 d. atsakovė į namus išsikvietė automobilių remonto dirbtuvių UAB „EV centras“ meistrą, kuris atlikęs automobilio kompiuterinę diagnostiką, nurodė, kad automobilio variklio klaidų pranešimai yra ištrinti ir vienas iš akumuliatoriaus polių (gnybtų) pilnai neprisuktas. Tą pačią dieną ieškovė el. paštu kreipėsi į atsakovę dėl automobilio grąžinimo, nes negalėjo naudotis automobiliu.

5. 2023 m. gegužės 9 d. automobilis nugabentas į UAB „EV centras“ remonto dirbtuves išsamiai apžiūrai. Įvertinus su automobiliu susijusią problemą, ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į oficialaus „Mitsubishi“ markės automobilių atstovo UAB „Inchcape Motors” remonto dirbtuves. Apie situaciją telefonu vėl buvo informuota atsakovė, automobilis nugabentas apžiūrai į UAB „Inchcape Motors”.

6. 2023 m. gegužės 9 d. UAB „Inchcape Motors” atlikus automobilio diagnostiką, rasta „DC/DC konverterio“ (aukštos įtampos keitiklis) klaida. Buvo nustatytas krovimo modulio gedimas, dėl kurio neužsivedė benzininis variklis.

7. 2023 m. gegužės 31 d. UAB „Inchcape Motors” darbuotojai pranešė, kad atlikus numatytus remonto darbus, „DC/DC konverterio“ klaidą pavyko ištrinti, tačiau automobilio benzininis variklis vis tiek neužsiveda, todėl būtini tolesni darbai. Atlikus defektavimo darbus, serviso darbuotojai pranešė, kad variklio bloke rasta skylė, t. y. kad variklis sugedęs, patikslinant, jog aptariamos skylės variklio bloke dažniausia atsiradimo priežastis yra sulūžęs variklio švaistiklis (-iai). Tokiam gedimui pašalinti reikalingas benzininio variklio keitimas kitu.

8. UAB „Inchcape Motors” nustatytas automobilio paslėptas/neakivaizdus defektas užkerta ieškovei galimybę naudotis automobiliu pagal paskirtį.

9. Atsakovė MB „Kasiukai“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendradarbiavo su ieškove bei jos sutuoktiniu, pervedė 217,00 Eur už transporto priemonės detalę. Transporto priemonę pagal paskirtį galima naudoti ir dabar, t. y. transporto priemonė pakrauta elektra važiuoja ir gali dalyvauti viešame eisme. Ieškovė turėjo įvertinti, kad perka naudotą, 9 m. senumo automobilį. Atsisakiusi galimybės profesionaliai ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle, ieškovė prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Atsakovo įmonė užsiima nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymu už atlygį. Transporto priemonės reikalingos vykdyti darbines funkcijas, t. y. vykti pas klientus, vykti atlikti matavimus ir pan. Automobilių pirkimu – pardavimu neužsiima. Iki pardavimo, automobilis veikė kuo puikiausiai ir automobilio pardavimo metu apie jokius jo defektus, jis nežinojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Plungės apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: nutraukti 2023 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė mažoji bendrija „Kasiukai“ pardavė, o ieškovė O. D., nupirko automobilį Mitsubishi Outlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); taikyti abipusę restituciją – priteisti ieškovei O. D. sumokėtą 11850,00 Eur kainą už automobilį ir grąžinti atsakovei mažajai bendrijai „Kasiukai“ automobilį Mitsubishi Outlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti automobilį savo lėšomis iš ieškovės namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei O. D. 962,98 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės mažosios bendrijos „Kasiukai“; priteisti ieškovei O. D. iš atsakovės mažosios bendrijos „Kasiukai“ 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 12 812,98 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei O. D. iš atsakovės mažosios bendrijos „Kasiukai“ 3 277,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės O. D. ir atsakovės MB „Kasiukai“ 2023 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš atsakovės už 11 850,00 Eur kainą įsigijo hibridinį (varomą benzinu ir elektra) 2014 m. gamybos automobilį Mitsubishi Outlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio trūkumai nenurodyti. Transporto priemonės rida sutarties sudarymo metu – 322 582 km. Automobiliui techninė apžiūra buvo atlikta 2023 m. balandžio 22 d. ir galioja iki 2025 m. balandžio 23 d.

12. 2023 m. gegužės 3 d. trečiasis asmuo G. D. el. paštu informavo atsakovę MB „Kasiukai“ apie automobilio gedimą.

13. UAB ,,Inchcape Motors“ 2023 m. gegužės 9 d. atlikus pirminę automobilio defektaciją nustatė, kad sugedęs automobilio aukštos įtampos keitiklis (DC/DC konverteris). Sugedusi detalė buvo pakeista. Atsakovės MB „Kasiukai“ (duomenys neskelbtini) T. N. trečiajam asmeniui G. D. 2023 m. gegužės 24 d. pervedė 217,00 Eur, atlygindamas aukštos įtampos keitiklio išlaidas. UAB ,,Inchcape Motors“ 2023 m. gegužės 31 d. pakartotinės defektacijos metu nustatė, kad variklio bloke yra skylė. Nurodė, kad reikalinga keisti variklį.

14. Byloje pateikta UAB ,,Impulsana“ 2024 m. gegužės 28 d. eksperto išvada.

15. Tarp šalių nėra ginčo, kad automobilio benzininis variklis yra neveikiantis, turi defektą (skylę), dėl ko jį reikia keisti, ką patvirtino ir UAB “Inchcape Motors”, atlikusi automobilio defektaciją 2023 m. gegužės 31 d. po pirminės neteisingos defektacijos – DC/DC aukštos įtampos keitiklio gedimo ir jį pašalinus (pakeitus kitu), vis tiek neveikiant varikliui. Automobilio tyrimą atlikęs ekspertas patvirtino, jog variklio gedimą lėmė variklio detalių natūralus susidėvėjimas.

33. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra verslininkė. Ginčo automobilis buvo bendrijos turtas ir jį pardavus gautos pajamos yra bendrijos pajamos (pelnas). Tai, kad atsakovės pagrindinė veikla yra ne prekyba naudotais automobiliais, nesudaro pagrindo kitaip vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių nei vartojimo santykius. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 32 punktas).

34. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės O. D. įsigytas automobilis Mitsubishi Outlander yra naudotas, iki pirkimo–pardavimo eksploatuotas 8 metus (jo pagaminimo metai 2014-10-31). Ieškovė pirko automobilį, turėdama tikslą toliau jį naudoti savo asmeniniams poreikiams ir pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai, be jokių papildomų sąnaudų. Prieš sutinkant pirkti automobilį, ieškovės sutuoktinis (trečiasis asmuo G. D.) ir sutuoktinio draugas (liudytojas D. G.) automobilį apžiūrėjo, jį išbandė. Parduodamo automobilio skelbime buvo nurodyta, kad automobilis „be defektų“. Kaip parodė ekspertas, tarp eismo įvykio ir automobilio variklio gedimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

35. Šalys pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2023 m. balandžio 30 d., todėl nagrinėjant šalių ginčą taikytina nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojanti vartotojo teisių gynimą reglamentuojanti įstatymo redakcija bei CK 6.364¹ straipsnis.

36. Teismas sprendė, kad ieškovė automobilio įsigijimo metu negalėjo numatyti, kad automobilio variklio natūralaus susidėvėjimo padariniai yra tokios būklės, kurie gali lemti jo gedimą. Pastaruosius buvo galima įvertinti tik atliekant variklio didesnės apimties ardymo darbus, ką patvirtina ir tai, kad net autorizuotas servisas ne iš karto nustatė variklio nesivedimo priežastį. Dėl to ir ieškovė automobilio kokybės įsigijimo metu negalėjo įvertinti tinkamai.

37. Automobilio amžius (pirkimo metu automobilis buvo 8 metų senumo) ir pravažiuota rida (323 165 km.) nebuvo tie parametrai, pagal kuriuos ieškovė galėjo ir turėjo numanyti, jog automobilio mechanizmai yra tiek nusidėvėję, jog gali sugesti, juo pasinaudojus tik keturias dienas bei įveikus tik 583 km. Už automobilį sumokėjus rinkos kainą, ieškovė iš esmės gavo netinkamą naudojimui daiktą. Tai, kad automobilis važiuoja elektriniu varikliu, nereiškia, jog jis yra tinkamas naudojimui, nes kaip paaiškino ekspertas, elektrinis variklis yra tik pagalbinis variklis, sugedus vidaus degimo varikliui, automobilio eksploatavimas tampa ribotas. Automobilio nėra galimybės naudoti pilnavertiškai, jei neveikia vidaus degimo (benzininis) variklis, todėl nustatytas trūkumas yra esminis.

38. Teismas konstatavo, kad keičiamo variklio su darbais kaina sudarytų ženklią sumą palyginus su parduoto automobilio verte.

39. Šalys patvirtino, kad sprendė ir derino klausimus dėl automobilio remonto, tačiau nebuvo susitarta.

40. Parduoto naudoto automobilio trūkumai paaiškėjo po keturių dienų nuo daikto pardavimo. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad šis defektas atsirado dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo ir/ar remonto.

41. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių kad variklio gedimui turėjo įtakos automobilio vairuotojo veiksmai – važiavimas automobiliu, kai prieš tai buvo identifikuoti esminiai jo variklio sutrikimo požymiai. Teismo posėdyje atsakovės atstovas pripažino, kad galėjo pilnai neprisukti akumuliatoriaus gnybtų (klemo), po jo atjungimo. Anot ieškovės, šis veiksmas turėjo įtakos klaidų išsitrynimui (resetinimui). Ši aplinkybė, teismo nuomone, galėjo padaryti įtaką ir netinkamam automobilio savidiagnostikos sistemos veikimui, dėl ko automobilio savidiagnostikos sistema neperspėjo apie galimą variklio gedimą.

42. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog jos iš atsakovės įsigytas naudotas automobilis turi trūkumą – defektą, kuris yra esminis ir kurio atsakovė nepašalino (neįsipareigojo to padaryti, padengiant automobilio remonto išlaidas). Vien ta aplinkybė, kad automobilio variklis sugedo dėl natūralaus detalių susidėvėjimo, nešalina atsakovės atsakomybės, atsižvelgus ir į tai, kad automobilis sugedo ir tapo nebenaudojamas netrukus po jo pardavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

43. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti arba bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti naujus įrodymus: atsakovė teikia Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų dokumentų išrašą, kuriais siekia pagrįsti savo teiginius, kad atsakovės vykdomos veiklos kodas (EVRK) yra 683200, o veiklos rūšis yra nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo motyvai:

43.1. Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai vadovavosi precedentu suformuotu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, kuri buvo priimta 2024 m. gegužės 16 d. Tam, kad juridinis asmuo, teisiniame santykyje būtų pripažintas verslininku, yra būtina, kad sutartį sudarytų savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais bei ši veikla būtų 1) tęstinė, 2) savarankiška bei 3) iš jos būtų gaunama ekonominė nauda. Teismas nepagrįstai pripažino šalių teisinius santykius vartojimo santykiais, o atsakovę – verslininku parduodant automobilį.

43.2. Transporto priemonės variklio natūralus nusidėvėjimas negalėjo būti žinomas ne tik ieškovei, bet ir atsakovei. Apie detalių susidėvėjimą būtų galima sužinoti tik tada, jeigu variklis būtų išardytas.

43.3. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu Transporto priemonė buvo perduota techniškai tvarkinga, be trūkumų bei atitiko reikalavimus, jog būtų galima ją naudoti pagal paskirtį. Ieškovė neįrodė, kad vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, atsakovė transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu, ieškovei perdavė transporto priemonę, kuri turėjo trūkumų. Atsakovė technine prasme neturi jokių teisinių būdų įrodyti, kad variklio gedimui įtakos turėjo vairuotojo veiksmai, t. y. netinkamas eksploatavimas, kadangi, nors Transporto priemonės diagnostika ir buvo atlikta, tačiau ji nebuvo išsaugota.

43.4. Iš ekspertizės akto Nr. MV2024-39 bei eksperto dr. V. M. duotų paaiškinimų akivaizdu, kad Transporto priemonės, kurios rida yra 323 165 km., variklio įdirbis gali lemti didesnį detalių nusidėvėjimą (Ekspertizės akto Nr. MV2024-39 18 psl., 20 psl. bei 2024 m. liepos 29 d. vykusio teismo posėdžio protokolas nuo 9:00), todėl nesutiktina su teismo nuomone, kad transporto priemonės amžius ir rida nėra parametrai, iš kurių galima vertinti automobilių nusidėvėjimą.

43.5. Atsakovė nevengė bendradarbiauti, tą patvirtinta ir pačios ieškovės pateikti susirašinėjimai, pavyzdžiui 2023-06-29 atsakovės laiškas ieškovei, kuriame nurodoma, kad atsakovė sutiktų apmokėti variklio ir variklio pakeitimo išlaidas.

43.6. Ekspertizės akte Nr. MV2024-39 yra nurodyta, kad jei Transporto priemonės sutrikimai buvo tokie, jog galimi defektai galėjo būti identifikuoti Transporto priemonės savidiagnostikos sistemos ir jo prietaisų skydelyje buvo įsižiebęs perspėjantis pranešimas ir/arba atitinkama kontrolinė lemputė, tai šiuo atveju laikytina, kad variklio gedimui turėjo įtakos Transporto priemonės vairuotojo veiksmai – važiavimas Transporto priemone, kai prieš tai buvo identifikuoti esminiai jo variklio sutrikimo požymiai (Ekspertizės akto Nr. MV2024-39 21 psl.). Taip pat ekspertas konstatavo, jog variklio gedimui galėjo turėti įtakos ir Automobilio vairuotojo veiksmai – važiavimas didesniu greičiu, neatsargus pavaros perjungimas į žemesnę ir kt., tačiau šių aplinkybių neįmanoma nustatyti dėl duomenų stokos bei neišsaugoto pirminės diagnostikos protokolo (Ekspertizės akto Nr. MV2024-39 19 psl., 2024 m. liepos 29 d. vykusio teismo posėdžio įrašas nuo 45:13).

43.7. Ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad 1) mažai tikėtina, kad dėl vožtuvo strigimo automobilis išmestų pranešimą apie galimą gedimą; 2) automobilio akumuliatoriaus atjungimas ir prijungimas negalėjo turėti įtakos variklio gedimui. (2024 m. liepos 29 d. vykusio teismo posėdžio protokolas nuo 1:02:00). (2024 m. liepos 29 d. vykusio teismo posėdžio protokolas nuo 1:02:00). Todėl akivaizdu, jog teismo padarytos išvados prieštarauja eksperto paaiškinimams, susiejusiems su Transporto priemonės variklio defektu.

43.1. Variklio gedimas įvyko kelių sekundžių bėgyje, kai eksploatavo pati ieškovė bei nėra atmetama galimybė, kad pačios ieškovės veiksmai lėmė variklio defektą; variklio gedimas yra išimtinai atsiradęs dėl nusidėvėjusių variklio detalių dėl intensyvaus Transporto priemonės eksploatavimo (didelės ridos); Transporto priemonės variklio natūralaus nusidėvėjimas negalėjo būti pastebėtas be variklio išardymo ir būti žinomas. Ieškovė neįrodė, kad Transporto priemonės pirkimo – pardavimo metu ir Transporto priemonės perdavimo metu, Atsakovė Ieškovei perdavė nekokybišką Transporto priemonę, bei tuo labiau atsitiktinis Transporto priemonės sugedimas dėl natūralaus nusidėvėjimo nėra pagrindas pripažinti Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį pažeistą iš esmės.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

44.1. Nurodė, kad ginčo automobilio variklio gedimą lėmė būtent ginčo variklio grandinės susidėvėjimas. Nors ekspertui toks klausimas nebuvo užduotas, tačiau tiek pačioje ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, tiek atsižvelgiant į eksperto V. M. paaiškinimus 2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu darytina būtent tokia išvada.

44.2. Būtent variklio, o konkrečiai jo paskirstymo detalių – grandinės, vožtuvų spyruoklių natūralus susidėvėjimas neatsirado po Sutarties sudarymo, o egzistavo gerokai iki Sutarties sudarymo. Šias aplinkybes patvirtina eksperto duoti paaiškinimai teismo posėdyje, o konkrečiai – ieškovės atstovas ekspertui pateikė klausimą: „ar galėtumėte pasakyti, kad vožtuvų koto kreipiančiųjų tarpas buvo padidėjęs prieš variklio sudegimą? (27 min. 40 sek.). Ekspertas atsakydamas į minėtą klausimą paaiškino: „aš ką galiu pasakyti, šiuo atveju tas tarpas neatsirado prie 322 tūkst. ridos, jis didėjo nuolatos, bet kai jis pasiekė kritinę ribą, kai prasidėjo strigimas, ir aš kaip sakiau, tai galėjo įtakoti ir vožtuvų spyruoklių tamprumo sumažėjimas, tas galėjo įtakoti tą konstruktyvinį variklio pirmojo cilindro sugadinimą“ (28 min. 46 sek.).

44.3. Šiuo atveju atsakovė pardavė didelių išlaidų reikalaujančią transporto priemonę, kurios atstatymo kaštai siektų ne mažiau nei pusę automobilio kainos.

44.4. Pardavėjos žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovė neprivalėjo įrodyti, kad atsakovė žinojo apie minėtus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-159/2003) (CK 6.333 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. 2024 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-354-538/2024 26 p.).

44.5. Byloje nėra ginčo, kad automobilio rida Sutarties sudarymo metu buvo 322 582 km, tačiau net ir tokiu atveju atsakovės parduotas automobilis turėjo atitikti Sutartyje nurodytas sąlygas (neturėti trūkumų) bei skelbime nurodytas aplinkybes (buvo laiku aptarnautas ir yra techniškai tvarkingas).

44.6. Automobilio diagnostikos protokolo duomenys neišliko, nes būtent atsakovės atstovas prieš sudarant Sutartį, dėl Byloje nenustatytų priežasčių, buvo atjungęs automobilio akumuliatorių.

44.7. Atliekant transporto priemonių techninę apžiūrą nėra nuosekliai tikrinami tokie mazgai kaip automobilio variklis, o tik nustatoma tai, ar transporto priemonė atitinka saugumo eismo saugai bei aplinkosaugai keliamus reikalavimus.

44.8. Naujus įrodymus atsakovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, o skunde nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių atsakovės neveikimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, nustatytų pirmosios instancijos teismo sprendimo 29 p., todėl jos iš naujo nekartojamos, laikomos nustatytomis.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl atsakovės (pardavėjos) atsakomybės už parduoto naudoto automobilio trūkumus, taip pat dėl šalių sudarytos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi.

7. Byloje nustatyta, kad automobilis sugedo po keturių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pirkėjai (ieškovei) pravažiavus 583 km. Siekiant nustatyti automobilio gedimo priežastį, teismas, atsakovės prašymu 2024 m. kovo 29 d. nutartimi paskyrė automobilio Mitsubishi Outlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. M.. Tarp šalių nėra ginčo, kad automobilio benzininis variklis yra neveikiantis, turi defektą (skylę), dėl ko jį reikia keisti, ką patvirtino ir UAB „Inchcape Motors“, atlikusi automobilio defektaciją 2023 m. gegužės 31 d. Apeliantė nenurodė nesutikimo argumentų dėl teismo eksperto išvadų, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pripažįsta, jog variklio gedimą lėmė variklio detalių natūralus susidėvėjimas. Apeliantė neginčija, kad šių automobilio variklio trūkumų pirkėja negalėjo pastebėti sutarties sudarymo metu, trūkumai nėra akivaizdūs, net ir specialistai nustatė gedimus ne iš karto ir tik išardžius variklį. Teismo ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad nei autorizuotame servise, nei techninės apžiūros metu iš esmės nebuvo galima nustatyti pirmojo įsiurbimo vožtuvo strigimo.

Dėl naujų įrodymų

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Šiuo atveju apeliantė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kokią konkrečiai veiklą vykdo atsakovė. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybės, kad atsakovės pagrindinė veikla yra prekyba naudotais automobiliais. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 180 str., 314 str.).

Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo

10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė, fizinis asmuo, automobilį įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o automobilį pardavusi atsakovė yra juridinis asmuo – verslininkė, pagrįstai nurodė, kad sprendžiant ginčą ieškovė laikytina vartotoja ir taikytini vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 16 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024 buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė pardavė ne savo veikloje naudotą automobilį ir atsakovė atsikirtimus grindė argumentais, kad jos pagrindinė verslo veikla yra krovinių pervežimas, o ne prekyba naudotais automobiliais. Vien tai, kad minėtoje byloje buvo parduotas iš Vokietijos parvežtas automobilis nesudaro pagrindo netaikyti kasacinės instancijos teismo išaiškinimų minėtoje byloje ir kitaip vertinti šioje byloje tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

11. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ginčo automobilis buvo naudojamas tiesioginėje atsakovės veikloje, t. y. kaip priemonė generuoti pelną, tik papildomai patvirtina, jog ginčo automobilis buvo ir naudojamas, ir parduotas atsakovės verslo tikslais, automobilį pardavus gautos pajamos taip pat naudojamos įmonės veiklos tikslui – gauti pelną. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad atsakovė sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį veikė kaip verslininkė.

12. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.228¹ str., tinkamai vadovavusi suformuota teismų praktika bei teisingai kvalifikavo šalių sudarytą sutartį kaip vartojimo sutartį.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, nurodė, kad naudotų automobilių pirkimo pardavimo sutartys laikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimis. Atsižvelgiant į tai, be bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos. Taip pat pažymėta, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 33 punktas).

14. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė nebūtų pripažinta verslininke, atsakovės kaip automobilio pardavėjos atsakomybė nebūtų paneigta taikant bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriuje išdėstytas pirkimą–pardavimą reglamentuojančias teisės nuostatas.

Dėl automobilio trūkumų

15. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonės gedimo priežastis – variklio natūralus nusidėvėjimas – negalėjo būti žinomas ne tik ieškovei, bet ir atsakovei, – šioje byloje nėra teisiškai reikšminga. Pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus atsiradimo sąlyga ir šiuo atveju ieškovė neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie minėtus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-159/2003). Svarbu nustatyti, kad trūkumai egzistavo iki daikto perdavimo arba kilo dėl priežasčių, atsiradusių iki perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliantė teigia, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu buvo perduota techniškai tvarkinga, be trūkumų bei atitiko reikalavimus, jog būtų galima ją naudoti pagal paskirtį. Tokia apeliantės pozicija leidžia daryti išvadą, kad ji pirkėjai pardavimo metu garantavo, jog parduodamas automobilis neturėjo trūkumų, turėjo atitikti įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina kitą faktinę situaciją. Eksperto išvadoje nurodyta, kad nors Automobilio variklio gedimo daugiausiai tikėtina priežastis siejama su jo natūralaus susidėvėjimo veiksniais, kurie vystėsi per ilgesnį Automobilio eksploatacijos laikotarpį (Automobiliui nuvažiavus virš 323 tūkst. km), pats variklio sugadinimas susiformavo kelių sekundžių laikotarpyje. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad tas tarpas neatsirado prie 322 tūkst. ridos, jis didėjo nuolatos, bet kai jis pasiekė kritinę ribą, prasidėjo strigimas. Tokia eksperto išvada patvirtina, kad automobilio gedimą nulėmė priežastys, kurios atsirado iki automobilio pardavimo.

17. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad pirkėja turėjo protingai numatyti, jog automobilio techniniai duomenys (rida, naudojimo laikotarpis) objektyviai sąlygos automobilio variklio tokio laipsnio natūralų nusidėvėjimą ir gedimą, kad nuvažiavus vos 583 km. atsiras automobilio trūkumai, dėl kurių automobilio nebus galima naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei tokia situacija turėjo būti aiški bet kuriam vidutiniam vartotojui ir toks gedimas yra įprastas, savaime suprantamas, tokiu atveju pardavėja turėjo apie tokius automobilio trūkumus nurodyti pirkėjai prieš sudarant sutartį.

18. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).

19. Apeliantė neginčija, kad parduodant automobilį žinojo, jog ieškovė perka automobilį su tikslu naudoti jį pagal paskirtį dalyvaujant viešajame eisme. Tuo tarpu nustatytas automobilio gedimas nėra mažareikšmis, yra esminis, nes automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį (šį faktą patvirtina ir teismo eksperto išvada), šiuo atveju būtinas variklio keitimas. Akivaizdu, jog tokie darbai reikalauja ypač didelių sąnaudų.

20. Dėl išdėstyto pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju automobilio amžius (pirkimo metu automobilis buvo 8 metų senumo) ir pravažiuota rida (323 165 km.) nebuvo tie parametrai, pagal kuriuos ieškovė galėjo ir turėjo numanyti, jog automobilio mechanizmai yra tiek nusidėvėję, jog gali sugesti, juo pasinaudojus tik keturias dienas bei įveikus tik 583 km. Už automobilį sumokėjus rinkos kainą, ieškovė iš esmės gavo netinkamą naudojimui daiktą. Automobilio nėra galimybės naudoti pilnavertiškai, jei neveikia vidaus degimo (benzininis) variklis, todėl nustatytas trūkumas yra esminis.

21. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, jog mažai tikėtina, kad dėl vožtuvo strigimo automobilis išmestų pranešimą apie galimą gedimą. Ekspertizės akte nurodyta prielaida (jei variklio 1-o cilindro darbo sutrikimą bent iš dalies sąlygojo įsiurbimo vožtuvų skirstomojo veleno atsidarymo ir užsidarymo fazių reguliatoriaus ir/arba grandininės pavaros sutrikimai tiek, kad tokie galimi defektai galėjo būti identifikuoti Automobilio savidiagnostikos sistemos (šiuo atveju tokius variklio sutrikimus buvo galima nustatyti ir atliekant Automobilio elektronikos sistemų patikrą su specialiu diagnostikos prietaisu) ir jo prietaisų skydelyje buvo įsižiebęs perspėjantis pranešimas ir/arba atitinkama kontrolinė lemputė, tai šiuo atveju laikytina, kad variklio gedimui turėjo įtakos Automobilio vairuotojo veiksmai – važiavimas Automobiliu, kai prieš tai buvo identifikuoti esminiai jo variklio sutrikimo požymiai) – nėra pagrįsta įrodymais, kad buvo būtent tokia situacija prieš įvykus gedimui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio gedimą sąlygojo ieškovės veiksmai. Šiuo atveju apeliantės pozicija yra nenuosekli – viena vertus apeliantė įrodinėja, kad gedimas įvyko dėl automobilio natūralaus nusidėvėjimo, kita vertus nurodo prielaidą, nepagrįstą objektyviais duomenimis, kad gedimą galėjo sąlygoti netinkamas automobilio eksploatavimas.

22. Taigi, byloje nenustatytos atsakovės kaip pardavėjos atsakomybės netaikymo sąlygos. Teismo eksperto nurodytos prielaidos, kad variklio gedimui galėjo turėti įtakos ir automobilio vairuotojo veiksmai – važiavimas didesniu greičiu, neatsargus pavaros perjungimas į žemesnę ir kt., nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir pats teismo ekspertas šiomis prielaidomis nesivadovavo, nustatydamas tikėtiną automobilio gedimo priežastį (natūralus variklio detalių nusidėvėjimas).

23. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog būtent dėl atsakovės veiksmų neišliko diagnostikos duomenys apie variklio darbo parametrus, atspindinčius jo būklę prieš gedimą, nes atsakovė iki sutarties sudarymo buvo atjungusi automobilio akumuliatorių. Nors, kaip teisingai nurodė apeliantė, šie atsakovės veiksmai neturėjo įtakos automobilio gedimui, tačiau apsunkino galimybę nustatyti tikrąją variklio gedimo priežastį, jo būklę prieš gedimą.

24. Automobilio techninės apžiūros patikrinimo rezultatai ir kiti atsakovės nurodyti automobilio techninės būklės tikrinimo duomenys neįrodo šiai bylai reikšmingų aplinkybių dėl to, kad šių tikrinimų metu nebuvo nustatyta variklio būklė, nebuvo išardomas variklis.

25. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 51 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, siūlydamas atsakovei pasinaudoti teise byloje skirti ekspertizę, siekiant nustatyti automobilio gedimo priežastį ir, tame tarpe – ar nėra aplinkybių, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų trūkumų negalima vertinti kaip mažareikšmių, nes jie susiję su variklio defektų šalinimo darbais. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokio trūkumo nebuvo galima objektyviai nustatyti net ir pasikreipus į specializuotą servisą dėl įprastinės apžiūros prieš perkant automobilį. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

28. Aplinkybė, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove ir po sutarties sudarymo, apmokėjo kai kurias automobilio remonto išlaidas (nesusijusias su vėliau nustatytu gedimu), nešalina atsakovės atsakomybės už automobilio kokybės trūkumus. Byloje nustatyta, kad ieškovė įsigyto automobilio negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį; įsigyjant automobilį, ieškovė automobilio trūkumų nežinojo, atsakovė jų neatskleidė, trūkumai išaiškėjo iš esmės iš karto po sutarties sudarymo; trūkumai nebuvo akivaizdūs, bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs jų pastebėti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl ieškovės veiksmų, jos kaltės ir/ar kitų asmenų kaltės.

29. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl bei atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apimtį, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės mažosios bendrijos „Kasiukai“ ieškovės O. D. naudai 1887,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.