Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo ir 2023 m. lapkričio 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gretminda“ dėl išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl žodinio nagrinėjimo

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

8. Nustatyta, kad pagal 2022-09-13 Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą serija AJ Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Gretminda“ pardavė ir perdavė ieškovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Už Transporto priemonę ieškovas sumokėjo atsakovei 15 500 Eur. P. T. priemonę atsakovas nedeklaravo jokių transporto priemonės defektų, taip pat nenurodė ieškovui, kad ši transporto priemonė būtų buvusi daužta ar remontuota. Po transporto priemonės įsigijimo nepraėjus nė dviems mėnesiams ieškovas, vairuodamas transporto priemonę, pajuto, kad sumažėjusi variklio galia. Ieškovas iškart nusprendė kreiptis su transporto priemone į specialistus, kad šie išsiaiškintų ir nustatytų problemą. Ieškovas 2022-11-07 kreipėsi specializuotą autoservisą - UAB „Autoprojekcija“, esančią (duomenys neskelbtini). UAB „Autoprojekcija“, 2022-11-09 surašė defektinį aktą, kuriame konstatavo, kad atlikus variklio kompresijos matavimus: 3 cilindro kompresija-11, o kitų – 13. Tai priežastis, kad perdegęs išmetimo vožtuvas. Išardžius variklį, pamatė, kad trūkęs cilindro stūmoklis. Trūkimas yra didelis ir būtina keisti stūmoklį. Taip pat variklio ardymo metu rado, kad turbinos stovėjimo vieta visa suodžiuose, nes buvo nulaužta/trūkusi išmetimo kolektoriaus smeigė. Be to smarkiai bėga alyva per galinį alkūninį riebokšlį. Ieškovas pateikė duomenis, kad šalindamas automobilio trūkumus sumokėjo UAB „Autoprojekcija“ 4 946,79 Eur automobilio trūkumų šalinimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas pretenziją pareiškė tik išardęs variklį (leidęs autoservisui tai padaryti), o toks paties ieškovo veikimas užkirto bet kokią galimybę objektyviai nustatyti – ar parduodamo naudoto daikto neatitikimai egzistavo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu.

Dėl ginčo

11. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228-1 straipsnyje nustatyta, kad vartojimo teisiniai santykiai tarp pirkėjo ir pardavėjo susiklosto tuomet, kai fizinis asmuo įsigyja prekę išimtinai tik tai savo asmeniniais tikslais, nesusijusiais nei su turimu verslu, amatu ar profesija ir šią prekę įsigyja iš pardavėjo, kuris pagal teisės aktus yra laikomas verslininku, užsiimančiu šių prekių prekyba. Pagal šią CK nuostatą ieškovas laikomas vartotoju. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas yra vartotojas, nes ieškovas prekę - transporto priemonę įsigijo išimtinai tiktai savo asmeniniais tikslais, nesusijusiais nei su turimu verslu, amatu ar profesija ir šią prekę įsigijo iš atsakovės - pardavėjos, kuri pagal teisės aktus yra laikoma verslininke, užsiimančiu šių prekių – transporto priemonių prekyba, tačiau kaip pagrįstai nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.

13. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-581/2008).

14. Kaip byloje nustatyta, ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai be jokių papildomų sąnaudų. Prieš sutinkant pirkti automobilį ieškovas apžiūrėjo automobilį, jį išbandė. Kaip nurodo ieškovas, automobilis atrodė techniškai tvarkingas ir tuo metu savo tiesioginę funkciją atliko. Ieškovo lūkestį, kad įsigyjamas automobilis yra tinkamos kokybės, turėjo patvirtinti tai, kad atsakovė nei skelbime, nei su ieškovu sudarytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė jokių automobilio trūkumų.

17. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui parduotas automobilis negali būti pripažintas tinkamos kokybės, nes jis neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų ieškovo (vartotojo) lūkesčių.

18. Pažymėtina, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taip pat pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.

19. Pažymėtina, kad ieškovo įsigyto automobilio trūkumai buvo nustatyti atlikus išsamią automobilio diagnostiką specializuotame servise, todėl atsižvelgiant į nustatytų defektų pobūdį, darytina išvada, kad ieškovas tokių trūkumų negalėjo pastebėti, nes jie vizualiai yra nematomi.

20. Atmestini argumentai, kad ieškovas pirkdamas naudotą automobilį, būdamas rūpestingas ir apdairus, galėjo pasinaudoti teise patikrinti perkamą naudotą automobilį kreipiantis į specialistus.

21. Pažymėtina, kad pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Todėl šiuo atveju, nesutiktina, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę) kreipiantis į specialistus, tačiau šia teise nepasinaudojo, prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Net kai pardavėjas paragino pirkėją patikrinti daiktus, o šis prieš sudarydamas sutartį jų nepatikrino, negalima riboti pardavėjo atsakomybės už tai, kad daiktai neatitinka reikalavimų, dėl to, jog pirkėjas galėjo pats patikrinti daiktus ir sužinoti apie jų trūkumus, išskyrus atvejus, kai pardavėjas, ragindamas pirkėją patikrinti daiktus, nurodo galint būti jų trūkumų.

22. Atmestini argumentai, kad nustatyti automobilio defektai galimai buvo sąlygoti paties ieškovo netinkamo transporto priemonės eksploatavimo, nes po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki variklio defekto nustatymo automobilis buvo intensyviai naudojamas.

23. Pažymėtina, kad šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kas reiškia, kad taikytinos ne tik bendrosios pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.317-6.334 straipsniai), bet ir papildomos vartotojo teisinės garantijos, nustatytos CK 6.350 - 6.364 straipsniuose. Pagal bendrąją CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę pardavėjas yra atsakingas už bet kokį neatitikimą, esantį prekių pateikimo metu. Atitikties sutarčiai prezumpcija gali būti nuginčijama pirkėjui pateikus neatitikimo egzistavimo įrodymų. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta nuo šio principo nukrypti leidžianti taisyklė – daikto (prekės) kokybės trūkumai, paaiškėję per šešis mėnesius nuo jų perdavimo, jeigu neįrodoma kitaip, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-239-378/2019).

24. CK 6.363 straipsniu į nacionalinę teisę perkeliamos 1999 m. gegužės 25 d. E. P. ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Pagal nusistovėjusią E. S. T. T. (toliau – ESTT) praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. N. prieš O. T. Ellados AE, C-196/02, 73 punktas; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS B. S. Authority, C-406/08, 45, 46 punktus ir juose nurodytą šio teismo praktiką). Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savo esme analogiška taisyklė, kad jeigu neįrodyta kitaip, bet koks neatitikimas, išaiškėjęs per šešis mėnesius nuo prekių pateikimo, laikomas egzistavusiu pateikimo metu. ESTT, aiškindamas minėtos normos turinį, konstatavo, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalis švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, nes nustatyta, kad neatitikimas egzistavo pateikimo momentu. Tačiau siekdamas pasinaudoti šiuo palengvinimu vartotojas turi įrodyti tam tikrus faktus. Pirma, vartotojas turi teigti ir įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui. Vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą. Jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju. Antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Išaiškėjus šiam neatitikimui per trumpą šešių mėnesių laikotarpį, galima manyti, kad nors neatitikimas išaiškėjo prekę pateikus, pateikimo momentu jis „embriono būsenos“ jau egzistavo. Taigi, prireikus verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (ESTT 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje F. F. prieš A. H. Ochten BV, C-497/13, 68–74 punktai). Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad nei Direktyvoje 1999/44/EB, nei ją įgyvendinančiose LR CK nuostatose nereikalaujama, jog defektas būtų akivaizdus jau daikto perdavimo metu – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis Nr. e3K-3-5-915/2018).

25. Byloje nustatyta, kad parduoto naudoto automobilio trūkumai paaiškėjo per šešių mėnesių laikotarpį nuo daikto pardavimo, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad trūkumai atsirado dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo, (priešingai, atsakovė sužinojusi apie trūkumus siūlė ieškovui 2 000 Eur kompensaciją), todėl atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių automobilio defektų atsiradimą dėl ieškovo kaltės, t. y. netinkamo eksploatavimo, atsakomybė už nustatytus trūkumus tenka atsakovei.

26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, ar atsakovė žinojo ar nežinojo apie tikrąją transporto priemonės techninę būklę, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už daikto kokybės trūkumus. Kaip minėta, atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarė jokių transporto priemonės trūkumų, taip pat jų nenurodė ir apžiūros metu, o transporto priemonę pardavė kaip techniškai tvarkingą. Pardavėjos žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas neprivalėjo įrodyti, kad atsakovė žinojo apie minėtus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-159/2003). Pažymėtina, kad atsakovė, užsiimdama prekybos automobiliais veikla, turėjo pati patikrinti visus prieinamus duomenis apie automobilį, žinoti apie defektus ir pranešti pirkėjui, o nepranešus atsako už šiuos trūkumus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

27. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė gavusi pretenziją iš ieškovo, tačiau nieko jam neatsakė, nei kad sutinka su ieškovo pretenzija, nei kad nesutinka. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovės atstovai buvo atvykę į UAB „Autoprojekcija“ ir apžiūrėjo Transporto priemonę ir išardytą Transporto priemonės variklį, tačiau ir po jos atstovų apsilankymo autoservise atsakovė jokių konkrečių transporto priemonės trūkumų/defektų šalinimo pasiūlymų ieškovui nepateikė, ir toliau neatsakė į ieškovo pateiktą pretenziją. Taip pat nesikreipė į jokius specialistus, kad būtų nustatyta kita/priešinga Transporto variklio gedimo priežastis, nei kuri buvo nurodyta Defektiniame akte, neprašė stabdyti Transporto priemonės remonto darbų, o žodžiu nurodė tik tai, kad galėtų kompensuoti ieškovui ne daugiau nei 2000 Eur jo Transporto priemonės defektų šalinimo išlaidų.

28. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įsigytas naudotas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovė neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

30. Kaip byloje nustatyta, ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovei, prašė atlyginti automobilio remonto išlaidas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atlikus ieškovo įsigyto automobilio remontą, nustatyti trūkumai buvo pašalinti ir automobilį galima naudoti pagal paskirtį, nepatiriant didelių sąnaudų ir nepatogumų, darytina išvada, kad ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas yra tinkamas ir proporcingas. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius prašomas priteisti patirtas įsigyto automobilio remonto išlaidas, atsakovė atlikto remonto pagrįstumo ir jo vertės paneigiančių įrodymų nagrinėjamoje byloje nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 946,79 Eur išlaidų dėl daikto trūkumų šalinimo tenkintinas (CK 6.334 straipsnis).

Dėl kitų argumentų

31. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, priteistina iš atsakovės 4 946,79 Eur išlaidų dėl daikto trūkumų šalinimo ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.334 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

34. Nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 165 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 3 585,64 Eur teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį tekinus visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Nustatyta, kad ieškovas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 111 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1 355,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų, tenkinus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. M. ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretminda“ 4 946,79 Eur automobilio trūkumų pašalinimo išlaidų ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretminda“ 3 750,64 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretminda“ 1 466,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.