- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-433-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00445-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gretminda“
- Ieškovas
- J. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretminda“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gretminda“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei dėl 4 946,79 Eur skolos, 5 procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti ar bet kaip kitaip suvaržyti teises į turtą, tačiau leidžiant jai valdyti ir naudoti šį turtą ir gauti iš jo pajamas. Nesant arba nepakankant atsakovės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenims, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, bendrai areštuotino ieškovo turto vertė neturi viršyti 4 946,79 Eur.
3. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu yra būtinos sąlygos: pirma, reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi prašymą tenkino. Ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti ar bet kaip kitaip suvaržyti teises į turtą, tačiau leidžiant jai valdyti ir naudoti šį turtą ir gauti iš jo pajamas. Nesant arba nepakankant atsakovės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenims, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, bendrai areštuoto turto vertei - 4 946,79 Eur sumai.
5. Nurodė, kad remiantis viešai prieinamais UAB „Rekvizitai.LT“ bei ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovės įmonėje dirba du darbuotojai. Atsakovės finansiniai duomenys lyginant 2020 m. ir 2021 m. yra pasikeitę ir kai kurios pozicijos pablogėjusios. Atsakovės ilgalaikio turto, kuris įmonėje naudojamas ilgiau nei metus, vertė sumažėjusi, t. y. 2020 m. buvo 8 614 Eur, o 2021 m. 6 023 Eur. Kaip ir nurodo ieškovas prašyme, vertinant visų skelbiamų metų tendencijas jis mažėja ir tikėtina, kad 2022 m. jis dar sumažėjęs; be to, ilgalaikį turtą sudaro viena transporto priemonė; atsakovės skelbiamos „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ 2021 m. padidėjo iki 10 747 Eur (2020 m. buvo 1606 Eur). Nors atsakovės pardavimo pajamos 2021 m. buvo išaugusios, bet grynasis pelnas (tai yra visos įmonės pajamos atėmus visas įmonės sąnaudas ir pelno mokesčius) 2021 m. buvo minusinis t. y. 2 634 Eur. Įvertinus minėtus duomenis, teismas konstatavo, kad bendrovės finansinė padėtis nėra gera, todėl ieškovo prašoma priteisti suma atsakovei gali būti didelė, todėl atsakovė gali elgtis nesąžiningai, ketinti paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti 2023 m. vasario 27 d. nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundo argumentai:
4.1. Tiek ieškovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas vertindamas viešai prieinamą informaciją iš rekvizitai.lt selektyviai ir subjektyviai išrinko tuos finansinius skaičius, kurie neva tai pagrindžia ir atskleidžia atsakovės nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismo aiškinimas vien tik vertinant finansinius rodiklius ir darant išvadą, kad prašoma priteisti suma atsakovei gali būti didelė ir tai gali lemti atsakovės nesąžiningumą turi būti vertinama kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti argumentai. Juo labiau, tokio pobūdžio vertinimas ir pirmosios instancijos argumentai prieštarauja esamai teismų praktikai dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalomosios antrosios sąlygos egzistavimo identifikavimui.
4.2. Pirmosios instancijos teismas išskyrė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas, kuris sudaro 4 946,79 Eur yra neva didelė suma atsakovei, kuri yra juridinis asmuo. Nesiimant vertinti pareikštos sumos dydžio, pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti sprendžiama vadovaujantis ne išimtinai ieškinio suma, tačiau vertinant situaciją atsakovės sąžiningumo aspektu. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovei ar atsakovės turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, t. y. jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę. Šiuo aspektu, teismų praktikoje yra pažymėta, kad sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.
4.3. Atsakovė yra ilgą laiką veikianti įmonė, kuri užsiima ūkine-finansine veikla ir nėra jokių požymių, kad atsirastų grėsmė ateityje pastarajai neįvykdyti būsimo teismo sprendimo, kurio suma siekia „net“ 4 946,79 Eur. Kaip jau minėta, nors šie duomenys nėra sietini su nesąžiningumo elemento atskleidimu, tačiau netgi juos vertinant, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis vertino neteisingai, selektyviai, fragmentiškai, kas sąlygojo neteisingų išvadų buvimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovas, prašydamas, taikyti laikinąsias priemones rėmėsi ne vien tik ieškinio suma. Kartu su ieškiniu, pašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė www.rekvizitai.lt pateikiamą ataskaitą apie atsakovę, kaip įmonę, iš kurios matyti, kad šiai dienai atsakovės įmonėje dirba tik 2 darbuotojai, kas leidžia daryti prielaidą, jog atsakovė nevykdo veiklos visu pajėgumu. Atsakovės ilgalaikio turto, kuris įmonėje naudojamas ilgiau nei metus, vertė sumažėjusi, t. y. 2020 m. buvo 8 614 EUR, o 2021 m. 6 023 U. V. visų skelbiamų metų tendencijas jis mažėja ir tikėtina, kad 2022 m. jis dar sumažėjęs.
5.2. Įvertinus atsakovės finansinius duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2021 m. skelbiamus www.rekvizitai.lt, kad atsakovės finansiniai duomenys lyginant 2020 m. ir 2021 m. yra pasikeitę ir kai kurios pozicijos pablogėjusios. Atsakovės skelbiamos „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ 2021 m. padidėjo iki 10 747 EUR (2020 m. buvo 1 606 EUR). Nors atsakovės pardavimų pajamos 2021 m. buvo išaugusios, bet atsakovės grynasis pelnas 2021 m. buvo minusinis t. y. -2 634 EUR.
5.3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis ir pagrįstai grėsmę keliančiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl sprendimo vykdymo pasunkėjimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimams užtikrinti, nes priešingu atveju egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė gali elgtis nesąžiningai, ketinti paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
5.4. Nors atsakovė ginčija antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas egzistavimą, ir teigia, jog yra visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta tokia išvada, tačiau šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą paneigti šią prezumpciją ir įrodyti savo gerą turtinę padėtį bei pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, nurodo, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovei ar atsakovės turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, t. y. jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
11. Byloje ginčo dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl argumentų, kurie susiję su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu.
12. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 195- 943/2018). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675- 943/2020).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Taigi aplinkybė, kad atsakovė turi mažai turto, kuriuo būtų galima užtikrinti ieškinio reikalavimą, nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukeltų atsakovei didelių sunkumų, nes atsakovė negalėtų naudotis visomis areštuotose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis. Taigi atsakovei neturint apyvartinių lėšų taptų sudėtinga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tada atsakovės turtinė padėtis neišvengiamai pablogėtų, ir tokiu atveju būtų pažeidžiami ne tik ieškovo, bet ir kitų juridinių bei fizinių asmenų interesai.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tik vienos iš šalių – kreditoriaus – interesų užtikrinimas, jo prašymu pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, neturėtų paralyžiuoti antrosios šalies, jeigu ji iš tikrųjų tebevykdo ūkinę komercinę veiklą, generuoja (ar realiai gali generuoti) pajamas, absoliučiai visos ūkinės veiklos, neturėtų suvaržyti visų be išimties šios įmonės įsipareigojimų vykdymo, ir, juo labiau, tokių priemonių taikymas neturėtų lemti įmonės nemokumo (bankroto) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015).
15. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrindė atsakovės nesąžiningumo, tai yra, kad atsakovės finansinė padėtis pablogėjo dėl atsakovės atliekamų nesąžiningų veiksmų ir siekio išvengti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino nepagrįstai.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
16. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.