Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R.-D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), našlė, turinti aukštąjį išsilavinimą, pensininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R.-D. M., mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:??

ji, 2023 m. gegužės 6 d., apie 11 val., šalia jai ir A. K. priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, iš žemės ištrauktu autoparkingo plastikiniu žymekliu vieną kartą suduodama A. K. per kairės rankos, pakeltos ties galva, dilbį, padarė nukentėjusiajam A. K. odos nubrozdinimus kairiame dilbyje ir kairiame užausyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

K. T. R.-D. M. parodė, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso dviem savininkams: jai ir nukentėjusiajam A. K.. Su A. K. santykiai yra blogi, kadangi nežiūrint į tai, jog teismas yra padalinęs pastatą tarp savininkų, nustatęs kuriam savininkui priklauso kuri pastato dalis, tačiau A. K. yra užėmęs visą pastatą, duris užrakinęs savo spynomis ir ji negali patekti į jai priklausančio pastato dalį. Kaltinamoji gyvena O., tad raštu, siųsdama A. K. laiškus iš O. su pranešimais (kurie jai buvo grąžinami atgal), prašė A. K. atlaisvinti T. R.-D. M. priklausančias pastato patalpas. Kaltinamoji nurodo, jog informavo A. K., jog ji ketina atvažiuoti ir apžiūrėti savo patalpas, kad nuspręstų ką daryti toliau ir prašė bendrasavininko atlaisvinti jas. Apie asmeninį susitikimą su A. K. nesitarė, nes iš ankstesnių susitikimų patirties žinojo, kad susitikti bus beprasmiška, bus vien grasinimai.

Juridinių asmenų registro duomenimis individualios įmonės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) vadovas yra A. K. (I t., b.b.l. 187).

2023 m. birželio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. D. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-1579552-23 dėl abonentų išklotinių analizės nurodyta, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16333-23 metu buvo gautos T. R.-D. M. pagrobto mobilaus ryšio telefono „Samsung“ abonentinio numerio ir A. K. naudojamo abonentinio numerio srauto duomenų išklotinės. Susipažinus su gautais duomenimis bei juos sulyginus, nustatyta, kad abiejų abonentų numeriai patenka į toje pačioje teritorijoje (celėse) esančius bokštus ir jų judėjimo kryptys sutampa (II t., b.b.l. 72-74).

2023 m. rugsėjo 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16333-23 ikiteisminio tyrimo metu A. K. pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštišką reikalavimą Nr. IBPS-S-488324-23 (II t., b.b.l. 66-67) pateikė T. R.-D. M.mobilaus ryšio telefoną S. G. A50 (II t., b.b.l. 68-71).

2024 m. sausio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. 11-2708(23), 11-60(24) užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefone „S. G. A50 (SM-A505FNDS)“ IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2(duomenys neskelbtini)esantys vaizdo įrašai „20230506_104433.mp4“ ir „20230506_104555.p.4“ sukurti 2023-05-06 įrašyti prie specialisto išvados pridėto DVD disko kataloge „S. G. A50 (SM-A505FNDS)“. Mobiliojo ryšio telefone „S. G. A50 (SM-A505FNDS)“ nėra išlikusios informacijos apie kitus 2023-05-06 sukurtus atvaizdus ar vaizdo įrašus bei apie galimą 2023-05-06 sukurtų atvaizdų ar vaizdo įrašų ištrynimą. Mobiliojo ryšio telefono SIM kortelėje „KPS“ Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelėje „Megafon“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir microSD atminties kortelės „smartbuy“ Nr. (duomenys neskelbtini)kataloguose ir laisvosiose srityse nėra atvaizdų ar vaizdo įrašų, sukurtų 2023-05-06, bei nėra informacijos apie tokių atvaizdų ar vaizdo įrašų ištrynimą (II t., b.b.l. 114-115).

2024 m. vasario 6 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta vaizdo įrašų iš mobiliojo ryšio telefono „S. G. A50“, pridėtų prie Specialisto išvados Nr. 11-2708(23), 11-60(24) apžiūra. Viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip T. R.-D. M. reikalauja, kad A. K. atidarytų jos patalpų duris, o A. K. atsisako tai daryti. Antrame įraše užfiksuota, kaip A. V. tiesia ranką link T. R.-D. M. rankoje laikomo filmuojančio mobilaus ryšio telefono ir filmavimo vaizdas apsiverčia, filmavimas nutrūksta (II t., b.b.l. 116-118).

2023 m. rugpjūčio 30 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. savanoriškai pateikė du vaizdo įrašus ir autoparkingo žymeklį (I t., b.b.l. 48-51).

1) Vaizdo įrašas, kurio viršutiniame kairiajame kampe užrašas CAM4. Įrašo trukmė 20 sek. Įraše po kaire puse matosi raudonų plytų pastato siena, durys, pastogė, į sieną atremtas medinis padėklas. Vaizdas judantis, susiliejantis. Fone girdisi moters balsas, žodžiai neaiškūs;

2) Vaizdo įrašas, kurio viršutiniame kairiajame kampe užrašas CAM4 2023/05/06 A. Į. trukmė 53.46 min. Įraše po kaire puse matosi raudonų plytų pastato siena, durys, pastogė. Jokių žmonių nėra. Vaizdas iki 48.05 min. vienodas. 48.05 min. ateina T. R.-D. M. ir J. R., paklibina duris ir nueina už pastato. 52.03 min. T. R.-D. M. ir J. R. praeina. Fone girdisi balsai (žodžiai nesuprantami). Girdisi traškesys. 53.40 min. vaizdas pradeda judėti ir 53.47 min. įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 52-54).

2023 m. rugsėjo 11 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo A. K. pateikto autoparkingo žymeklio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad autoparkingo žymeklis - plastikinė 16x12 cm dydžio, 1 cm pločio auksinės spalvos lentelė su užrašu „Svečiams-Guests“. Lentelė pritvirtinta dviem metaliniais varžtais prie medinio 80 cm aukščio, 2x1 cm storio (kertuoto) pilkos spalvos stovo. Stovo galas smailas, dalis galo nulūžusi. Visas autoparkingo žymeklis įsuktas į maistinę plėvelę. (I t., b.b.l. 55-61). 2023 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. M. nutarimu autoparkingo žymeklis grąžintas A. K. ( I t., b.b.l. 62-64).

2023 gegužės 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I t., b.b.l. 72-74) A. K. pateikė 2023 m. gegužės 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadą Nr. G 1360/2023(01) užfiksuota, kad atlikimo pagrindas - asmeniškai prašant, mokėjimo pavedimo Nr. 1517. Tiriamasis A. K. teigia, kad 2023-05-06 adresu Širvintų rajonas Jauniunių kaimas, patalpų bendrasavininkė T. R.-D. M. sudavė strypu vieną kartą į kairę ranką. Pateikta išvada, jog A. K. nustatyta odos nubrozdinimai kairiame užausyje (Užpakaliau ausies mazgelio prisitvirtinimo apatinio krašto, nutrūkstantis 1,5x0,5 cm. nubrozdinimas) ir kairiame dilbyje (kurio kraštinės atitinkamai 3x0,4 cm ir 3,5x0,3 cm kairio dilbio vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje). Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršiu turinčiu daiktu, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.b.l. 77).

2023 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. p 2293/2023(01), atsakant į užduotyje pateiktus klausimus patikslinant 2023 m. gegužės 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadą Nr. G 1360/2023(01) nurodoma, jog A. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais (mažiausiai 1 kairiame užausyje ir mažiausiai 1 kairiame dilbyje). Atsižvelgiant į pateiktas įvykio aplinkybes, neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti parkavimo žymekliu (plastikiniu strypu) (I t., b.b.l. 86).

2023 m. gegužės 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1390/2023 (01) užfiksuota, kad T. R.-D. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimai nugaroje, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos trapecinio kaulo lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2023-05-06). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pateiktuose medicinos dokumentuose minima galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais medicinos duomenimis bei tyrimo rezultatais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius į šias vietas, tiek griuvinėjant ir minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi. Sužalojimų nugaroje lokalizacija yra sunkiai pasiekiama nukentėjusiosios rankomis. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo (II t., b.b.l. 51-54).

2023 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. pG 2304/2023 (01) užfiksuota, kad tyrimo metu nustatytas ir Specialisto išvadoje Nr. G 1390/2023 (01) nurodytas T. R.-D. M. kairės plaštakos trapecinio kaulo lūžis galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį per ranką (išmušant rankoje laikomą telefoną), tiek nukentėjusiajai pačiai griuvinėjant ir kaire plaštaka kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Atskirai kairės plaštakos trapecinio kaulo lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (II t., b.b.l. 55-56).

2024 m. lapkričio 7 d. prašymu prie bylos medžiagos prijungtas T. R.-D. M. ir A. K. elektroninis susirašinėjimas 2023 m. gegužės 5 d., kuriame užfiksuota, jog A. K. siūlo susitikti ir viską aptarti, o T. R.-D. M. siūlo pašalinti visus neteisėtus pastatus nuo jai priklausančios žemės ir bendrai atkurti jų patalpas atskiriančią sieną. Išlaidas pasidalinant per pusę. Nurodo, jog žinučių lauks iki 2023 m. gegužės 8 d. ((III t., b.b.l. 174-175).

2024 m. gegužės 2 d. prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal IĮ (duomenys neskelbtini) savininko A. K. pareiškimą dėl įmonės turto sugadinimo ir sunaikinimo (I t., b.b.l. 188-208). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergė rūmų teisėjo, atliekančio ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, nutartimi A. K. skundas atmestas (I t., b.b.l. 215-218).

Remiantis 2023 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime ( I t., b.b.l. 132) užfiksuotais duomenimis ir teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose nagrinėjamas baudžiamoji byla Nr. 1-33-419/2025 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16333-23), kurioje A. K. kaltinamas tuo, kad:

2023 m. gegužės 6 d. apie 11.00 val. šalia jam ir T. R. - D. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su T. R. - D. M. metu, tyčia kumščiu T. R. - D. M. sudavė į įvairias kūno vietas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, taip pat tyčia stumdė nukentėjusiąją T. R. - D. M., dėl ko pastaroji mažiausiai 5 kartus buvo nugriuvusi ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus nugaroje, dešiniame dilbyje ir kairės plaštakos trapecinio kaulo lūžį, tokiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo T. R. - D. M., nes dėl kaulo lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui;

2023 m. gegužės 6 d. apie 11.00 val. šalia jam ir T. R. - D. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto, kurio metu buvo nesunkiai sužalota T. R. - D. M. ir per kurį T. R. - D. M., telefone renkant bendrojo pagalbos telefono numerį, iš rankos išmušus mobilaus ryšio telefoną „S. G. A50“ ir telefonui nukritus ant žemės, jis, pakėlęs telefoną nuo žemės, atvirai, t. y. matant T. R. - D. M. ir suprantant jo veiksmų neteisėtumą, įsidėjęs į kelnių galinę kišenę, pasiėmė telefoną, tai yra atvirai pagrobė T. R. - D. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „S. G. A50“, 127 Eur vertės (kaltinamsis aktas prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos 2024-09-25 teisėjos rezoliucija III t., b.b.l. 83, 84-92).

2023 m. rugpjūčio 30 d. 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime ( I t., b.b.l. 157-159) užfiksuota, jog prie šio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17706-23 prijungiama dalis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16333-23 (kuriame A. K. yra įtariamas pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 178 str. 5 d. nusikalstamų veikų padarymu) surinktos ir šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingos medžiagos (II t., b.b.l. 51-74). T. R.-D. M. neteista (II t., b.b.l. 149-150), administracine tvarka Lietuvos Respublikoje per 5 metų laikotarpį nebausta (II t., b.b.l. 152-153). Dirbo Autonominės nekomercinės bendrojo lavinimo organizacijoje „(duomenys neskelbtini). (VI t., b.b.l. 91-92).

2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjo nutarimu nutrauktas įtariamajai T. R.-D. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas (II t., b.b.l. 7-8). T. R.-D. M. sutarties pagrindu gynė advokatas B. C., kuris 2023 m. lapkričio 23 d. į bylą pateikė advokato orderį Nr. 847154, advokato kontoros adresas (duomenys neskelbtini) (II t., b.b.l. 28), 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė advokato orderį Nr. 847193 dėl atstovavimo teisme, pagal sudarytą atstovavimo sutartį (III t., b.b.l. 66). Įgaliotas atstovas pateikė T. R.-D. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas 1300 Eur sumai (atstovavimo išlaidos), galimam LR BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui (V t., b.b.l. 23-29).

A. K. interesus ikiteisminiame tyrime atstovavo įgaliota atstovė advokatė I. K. (I t.,,b.b.l. 109-112), pateikusi 2023 m. gegužės 16 d. orderį Nr. 603563. o remiantis 2024 m. rugpjūčio 14 d. advokato orderiu Nr. 405526, advokatė R. Š. pavedė advokato padėjėjai L. B. atstovauti nukentėjusįjį A. K. (III t., b.b.l. 56-57). Įgaliota atstovė pateikė prašymą dėl 1500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų) priteisimo (400 Eur už ieškinio parengimą ir 1100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) (III t., b.b.l. 195).

2024 m. rugsėjo 27 d. A. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamosios 1000 Eur neturtinę žalą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti) ( III t., b.b.l. 94-97).

2024 m. gegužės 7 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos 72,05 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo iš kalto asmens (t. 1, b. l. 92-100). 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu byloje (I t., b.b.l. 97-98), bei įgaliotam asmeniui leista procese (I t., b.b.l. 99-101). Teikė raštiškus prašymus bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (III t., b.b.l. 49, 81, 123, 137, 155, 171, 192, IV t., b.b.l. 40, 59, 105, V t., b.b.l. 12). 2025 m. rugpjūčio 4 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi pradinė civilinė ieškovė pakeista jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (V t., b.b.l. 190-191).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, jog žala nėra padaryta, todėl civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebus teikiamas (I t., b.b.l. 102).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų įvertinimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas arba buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Įrodomumo prasme svarbu, kad fizinis skausmas būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).

Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas BK 140 straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 str. 1 d. dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo sužalotas arba susargdintas.

Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą, būtini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

K. T. R. -D. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji patvirtino, jog jos ir nukentėjusiojo A. K. santykiai yra įtempti, jie jau daugiau nei dešimt metų bylinėjasi dėl naudojimosi bendrai priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos. K. T. R. -D. M. patvirtino, jog 2023 m. gegužės 6 d., apie 11 val., šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini)., tarp jos ir nukentėjusiojo A. K. įvyko konfliktas. Bei nurodė, jog minėtą dieną ir laiku, tarp jos ir A. K. vykusio žodinio konflikto metu, A. K. rankos smūgiu išmušė jos rankoje laikytą mobilaus ryšio telefoną „S. G. A50“, o šiam nukritus ant žemės pagriebė, įsidėjo į galinės kelnės kišenę ir atsisakydamas jį atiduoti pagrasino išmesti į šalia esantį prūdą. Kadangi minėtame telefone buvo itin svarbūs duomenys: grįžimo į (duomenys neskelbtini) bilietai, banko kortelės, prisijungimo duomenys, net ir automobilio „Bolt“, kuriuo ji atvyko registracijos duomenys, todėl išsigandusi, kad jis bus sunaikintas, kaltinamoji puolė link nukentėjusiojo A. K., kabinosi į jį (į drabužius), bandė pasiekti ir atsiimti telefoną, tačiau A. K. eidamas atbulomis nuo kaltinamosios ją nustumdavo, pastaroji griuvo, kėlėsi ir vėl keldamasi bandė užsikabinti už A. K. atsikelti ir paimti telefoną, tačiau ir vėl buvo pargriaunama. Kaltinamoji nurodo, jog jokių daiktų pakeliui ji neėmė ir jokiais daiktais A. K. nemušė. Po paskutinio nugriuvimo ji buvo praradusi sąmonę, o atsipeikėjusi ir pamačiusi šalia automobilį (kaip vėliau nustatyta V. V. automobilį) atsikėlusi iš jo paėmė raktus ir pašaukusi kartu su ja atvykusį J. R. (kuris A. K. išmušus jai iš rankos mobilaus ryšio telefoną ir bandant jį atgauti, tuo metu grūmėsi su A. K. darbininku V. V.) sėdo į automobilį ir pasišalino iš teritorijos. Raktus paėmė tikėdamasi juos vėliau išmainyti į mobilaus ryšio telefoną. Išvažiavus iš teritorijos, paprašiusi pašalinių žmonių iškvietė policiją, o policija iškvietė jai greitąją pagalbą.

Teismas, analizuodamas konflikto esmę, jo kilimo priežastis, konstatuoja, jog konfliktas kilo tarp pastato-karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių T. R. -D. M. ir A. K., teritorijoje, esančioje šalia šio pastato ir būtent dėl galimybės naudotis šiuo pastatu. Santykiai tarp šių bendrasavininkių yra įtempti ir konfliktiški jau daugiau nei dešimtmetį, santykius šalys ne kartą aiškinosi teismine tvarka. Nors pastatas ir žemės sklypas po juo atidalintas dar 2016 m. gruodžio 19 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.b.l. 182, 183-186) tačiau šalys ir toliau nesutaria dėl naudojimosi pastato patalpomis. Byloje nustatyta, kad santykiai tarp šių asmenų buvo ir tebėra įtempti.

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog 2023-05-06 konflikto, vykusio tarp A. K. ir T. R. -D. M., metu įvykio vietoje buvo keturi asmenys, tai yra kaltinamoji T. R. - D. M., nukentėjusysis A. K. ir liudytojai: J. R. bei V. V.. Visi įvykio vietoje buvę asmenys patvirtina, jog tarp A. K. ir T. R. -D. M. vyko žodinis konfliktas dėl pastato (kaltinamoji reikalavo atrakinti ir įleisti ją į pastato patalpas, o nukentėjusysis atsisakė tai daryti), šio konflikto metu šalys bendravo pakeltu tonu, abi bandė fiksuoti konflikto eigą mobilaus ryšio telefonais (2023-05-16 apklausos metu A. K. patvirtino, kad tiek jis, tiek T. R. -D. M. savo telefonais filmavo ir fotografavo (I t., b.b.l. 105)). Tiek konfliktavusios šalys, tiek įvykio liudytojai patvirtina, jog žodinio konflikto metu iš T. R. -D. M. rankos buvo išmuštas mobilaus ryšio telefonas, tačiau jų parodymai dalyje dėl to, kas išmušė mobilaus ryšio telefoną iš kaltinamosios rankų ir kaip šis mobilaus ryšio telefonas atsirado pas A. K., skiriasi: kaltinamoji T. R. -D. M. ir kartu su ja atvykęs liudytojas J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, jog mobilaus ryšio telefoną jai iš rankos išmušė A. K., taip pat tvirtino, jog A. K. pirmas priėjęs prie telefono jį pakėlė ir įsidėjo į galinę kalnių kišenę. Tuo tarpu liudytojo (A. K. darbininku, pažįstamu, patalpų nuomininku bylos nagrinėjimo metu pristatomo) V. V. ir nukentėjusiojo A. K. parodymai dėl šio įvykio epizodo kito tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismas, vertindamas kaltinamosios T. R. -D. M., nukentėjusiojo A. K., liudytojų J. R. ir V. V. parodymų patikimumą, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad visi šie proceso dalyviai naudojo smurtinius veiksmus (kaltinamoji konfliktavo su nukentėjusiuoju, o liudytojai minojosi tarpusavyje), tai yra šis įvykis juos palietė asmeniškai ir tiesiogiai, todėl aplinkybes jie gali aiškinti sau palankia linkme, savo parodymus derindami prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdami jiems nepalankias aplinkybes. Todėl teismas analizuoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu šių proceso dalyvių duodamų parodymų vienodumą, nuoseklumą jų sąsają su kitais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, jų tarpusavio santykius.

Nukentėjusysis A. K. pirminėse 2023-05-16 ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodęs, jog nematė, nei kur, nei kaip iškrito T. R. -D. M. telefonas (I t., b.b.l. 105-106), nurodo pamatęs iškritusį V. V. telefoną-jį pakėlė ir padavė V. V., o kur nukrito T. R. -D. M. telefonas-nematė. 2023-08-30 papildomos apklausos metu A. K. nurodė, jog visiems jiems stovint šalia (tarp V. V. ir A. K. buvo apie 2 m. atstumas), V. V. atitraukė nuo savęs T. R. -D. M. ranką, kurioje ji laikė telefoną, tarp jų įvyko kažkoks sustumdymas (detalės nepateikiamos). Tuomet V. V. su J. R. ėmė stumdytis, o A. K. ėjo atbulomis nuo jį puolančios T. R. -D. M. ir kažkuriuo momentu (už dviejų metrų) pamatė ant žemės juodos spalvos telefoną, pagalvojęs, kad tai V. V. telefonas – jį pakėlė ir įsidėjo į kišenę. Kada jis ten atsirado, kada iškrito-nematė (I t., b.b.l. 113-115).

Tuo tarpu 2023-12-01 akistatos su J. R. metu A. K. nurodė, jog matė nukritusius du telefonus T. baltos spalvos ir V. juodos spalvos telefoną, kurį pakėlė ir įsidėjo į priekinę kelnių kišenę Kas toliau vyko su T. telefonu- nežino. Jis jo neėmė. J. R. negalėjo matyti kaip jis pakėlė V. telefoną, nes jis tuo metu grūmėsi su V. (II t., b.b.l. 45-48). Tad akivaizdu, jog V. V. ir J. R. grūmiantis (voliojantis ant žolės), A. K. negalėjo pastarajam (V. V.) paduoti telefono. 2024-10-09 teisminio bylos nagrinėjimo metu (garso įrašas 26:52 min) A. K. nurodė, jog iškritus V. V. telefonui, pastarasis parodė ranka į savo telefoną ir pasakė :“ Va guli mano telefonas, paimk mano telefoną“, A. K. jo telefoną ir paėmė, tai yra visa tai vyko iki V. V. ir J. R. grumtynių pradžios. 2023-08-30 įtariamojo apklausos metu (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-16333-23) A. K. nurodė, jog:<...> matė, kad V. V. kažkaip T. ranką, kurioje buvo laikomas telefonas nuo savęs patraukė ar kažkaip ranką pastūmė į šoną. Tačiau tai nebuvo kažkaip stipriai padaryta, su didele fizine jėga. Jis nematė, kad V. V. būtų tą jos telefoną iš rankos išmušęs (III t., b.b.l. 84-92).

2024-02-01 ikiteisminiame tyrime pateiktame skunde dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, A. K. nurodė, jog telefonas iš T. R. -D. M. rankų buvo išmuštas ir tai padarė kitas asmuo (II t., b.b.l. 103-105). Tuo tarpu 2025 m. birželio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. nurodė, matęs kur nukrito iš T. R.-D. M. rankų iškritęs telefonas, ir nurodė tikslią vietą (V t., b.b.l. 83-120). Nors į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, bei pirminių apklausų metu A. K. nurodė, jog nematė kur nukrito kaltinamosios telefonas. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyr. tyrėjų S. B. ir N. Č. BODY kūno kamerų garso-vaizdo įrašuose ( I t., b.b.l. 175, IV t., b.b.l. 121) užfiksuota, jog A. K. nurodo, jog jis nežino kur yra T. R. -D. M. mobilaus ryšio telefonas, kur jis nukrito ir kur yra šiuo metu jo nežino, žada jį paieškoti, tačiau 2023 m. birželio 9 d. atlikus abonentų išklotinių analizę (II t., b.b.l. 72-74) ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikus A. K. raštišką reikalavimą Nr. IBPS-S-488324-23 (II t., b.b.l. 66-67), ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16333-23 A. K. pateikė T. R.-D. M.mobilaus ryšio telefoną S. G. A50 (II t., b.b.l. 68-71), bei apklausų metu paaiškino, jog telefoną visgi rado, laikė jį pas save beveik keturis mėnesius, negalėjo paaiškinti kodėl taip elgėsi (kodėl telefono negrąžino kaltinamajai) ir vėl keitė parodymus dėl kaltinamosios telefono radimo laiko ir aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ne vienos apklausos metu (ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu) nukentėjusysis nurodė, jog jį puldama T. R. - D. M. reikalavo atiduoti telefoną ir A. K. nurodo supratęs, jog jį kaltinamoji puola manydama (būdama įsitikinusi), kad pastarasis yra paėmęs jo telefoną (pvz., 2023-05-16 apklausos metu (I t., b.b.l. 105-108), 2024-10-09 teisminio bylos nagrinėjimo metu (26:52 min.-27:56 min., 54:58 min.-55:20 min.), tačiau nei kaltinamajai, nei į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė (nepateikė) šio mobilaus ryšio telefono, o jį sąmoningai (tyčia) laikė pas save nuo 2023-05-08 iki 2023 m. rugsėjo 6 d.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2025 m. birželio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. nurodytoje vietoje, kur pasak jo nukrito ir liko gulėti T. R.-D. M.mobilaus ryšio telefonas, į įvykio vietą atvykę tiek policijos pareigūnai, tiek liudytojas J. R. ne kartą ėjo ir vizualiai, bei skambindami į minėtą telefoną, jo ieškojo, tačiau jo nerado. Policijos pareigūnų S. B. ir N. Č. BODY kūno kamerų garso-vaizdo įrašuose ( I t., b.b.l. 175, IV t., b.b.l. 121) užfiksuota, jog įvykio vietoje bendraujama esant šviesiam paros metui (dienos metu), nurodytoje vietoje žolė nušienauta, jokių žolės sankaupų (kaip teigia nukentėjusysis) nėra, matomumas geras. Baltos spalvos dėkle esantis telefonas turėjo gerai matytis, be to-turėjo skambėti policijos pareigūnams renkant numerį. Tiek faktinė aplinkybė, jog telefonas nebuvo rastas A. K., V. V. ir J. R. aiškiai apibrėžtoje ir nurodytoje atviroje vietovėje (kur įraše matyti, po kelis kartus ėjo policijos pareigūnai, liudytojas J. R.), tiek A. K. teiginiai įvykio vietoje atsakant į policijos pareigūno klausimą kur yra kaltinamosios telefonas (jog telefonas „atsiras“ tik esant tam tikroms aplinkybėms), leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jau tuomet, kai J. R. ir policijos pareigūnai įvykio vietoje ieškojo kaltinamosios mobilaus ryšio telefono – šį turėjo (buvo paėmęs) A. K.. Tuo tarpu, iš BODY kamerų įrašų matyti, jog grumtynių tarp J. R. ir V. V. metu, J. R. pamestą mobilaus ryšio telefoną, policijos pareigūnams pareikalavus, atidavė V. V., kuris šį telefoną buvo pasiėmęs ir pasidėjęs į savo automobilio saloną.

K. T. R.-D. M.mobilaus ryšio telefone esančiame įraše (apžiūra II t., b.b.l. 116-118) užfiksuota, jog T. R.-D. M. reikalauja, kad A. K. atidarytų jos patalpų duris, o A. K. atsisako tai daryti, taip pat tai, jog taip pat šalia buvęs V. V. tiesė ranką link T. R.-D. M. rankoje laikomo filmuojančio mobilaus ryšio telefono ir tuomet filmavimo vaizdas apsivertė, filmavimas nutrūko. Šis įrašas patvirtina, jog tiek V. V., teik A. K. yra šalia kaltinamosios, vyksta žodinis konfliktas, tačiau nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog mobilaus ryšio telefoną kaltinamajai iš rankų išmušė V. V., o ne A. K. (kaip tvirtina kaltinamoji ir liudytojas J. R.), taip pat nepaneigia tiek kaltinamosios T. R.-D. M., tiek liudytojo J. R. teiginio, jog A. K. paėmė nukritusį T. R.-D. M. telefoną ir į pastarosios prašymą jį atiduoti – nereagavo, jo kaltinamajai neatidavė.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs kaltinamosios T. R. -D. M., nukentėjusiojo A. K., liudytojų J. R. ir V. V. parodymų patikimumą, jų sąsajas su kitais byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, jog tiek nukentėjusiojo A. K., tiek liudytojo V. V. parodymai dėl kaltinamosios mobilaus ryšio telefono išmušimo iš jos rankų ir jo paėmimo yra nenuoseklūs, jie kito viso bylos tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog net bylos nagrinėjimo teisme metu pagarsinus esamus neatitikimus ir prieštaravimus ir išklausius nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo V. V. parodymus tikslinančių teiginių, vėliau, pakartotinai atlikus procesinį veiksmą -parodymų patikrinimą vietoje, A. K. ir V. V. parodymai esminėse įvykio detalėse vėl pakito, be to, nurodydami dalį aplinkybių liudytojas V. V. ir nukentėjusysis A. K. vartojo žodelius: “neprisimenu“, „galbūt“, „negaliu tikslai pasakyti“, „praėjo daug laiko“, todėl šios parodymų dalys teismo negali būti vertinamos kaip faktinės aplinkybės, o traktuotinos kaip prielaida ar bandymas užpildyti spragas ir sukurti logišką įvykių seką atsižvelgiant ir į teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas, kitais įrodymais pagrįstas, aplinkybes, taip pat parodymus derinant tiek prie šio ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių, tiek aplinkybių, nustatinėjamų kitoje baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos Nr. 1-33-419/2025), kurioje A. K. yra pareikšti kaltinimai dėl minėto T. R. -D. M. mobilaus ryšio vagystės ir nesunkaus kūno sužalojimo. Liudytojas V. V. ir nukentėjusysis A. K. negalėjo paaiškinti savo parodymų nenuoseklumo (kitimo) priežasčių ir aiškiai, logiškai pagrįsti savo veiksmus ir jų seką (pvz., kodėl A. K., visiems teigęs, jog neturi kaltinamosios telefono, jį laikė pas save 4 mėnesius ir atidavė pareigūnams tik raštiškai pareikalavus (nustačius telefono buvimo vietą)), o liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais liudytojas prašė vadovautis esant prieštaravimams, nepagrindžia nukentėjusiojo teiginių, jog jis paėmė ne kaltinamosios, o liudytojo V. V. telefoną pastarąjam prašant. Tuo tarpu liudytojo J. R. parodymai (duoti būnant įspėtu dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu, akistatos su A. K. metu, parodymų patikrinimo vietoje metu) buvo detalūs ir nuoseklūs viso tyrimo metu, jie atitinka (neprieštarauja) byloje surinktai medžiagai. Taip pat byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad liudytojas J. R., kuris proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėjo kokį nors pagrįstą motyvą apkalbėti nukentėjusįjį A. K. (teismas pažymi, kad A. K. taip pat nenurodė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog liudytojas J. R. galėjo būti suinteresuotas apkalbėti jį nepagrįstai kaltinant telefono išmušimu ir jo paėmimu. Esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti nuosekliais liudytojo J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, jog būtent nukentėjusysis A. K. išmušė mobilaus ryšio telefoną iš kaltinamosios T. R. -D. M. rankos, o šiam iškritus ir nukritus jį pakėlė ir pasiėmė. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog būtent šie nukentėjusiojo A. K. veiksmai ir išprovokavo tolimesnius kaltinamosios T. R. -D. M. veiksmus jo atžvilgiu. K. T. R. -D. M. nurodo, jog puolė link nukentėjusiojo A. K. norėdama susigrąžinti A. K. paimtą jos telefoną, kuriame buvo svarbūs dokumentai ir duomenys (kodai, pinigai, kelionės bilietai ir kt.). Iš dalies tai patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės (telefono radimas pas nukentėjusįjį), nukentėjusiojo A. K. elgesys (netiesios sakymas pareigūnams, jog neturi telefono, jo (kaltinamajai priklausančio telefono) nepagrįstas laikymas ilgą laiką) ir jo tolimesni veiksmai: nors jis nurodo supratęs, jog kaltinamoji jį puola manydama, jog pas jį yra jos telefonas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kurių tokioje situacijoje, paprastai imtųsi pagrįstai/nepagrįstai puolamas/kaltinamas žmogus (pvz. paaiškintų, jog telefono neėmė, parodytų kur jis yra (jeigu neėmė, bet matė kur nukrito) ar atiduotų pakeltą telefoną šiam pareikalavus), tokiu savo elgesiu ir toliau provokuodamas kaltinamąją. Tai, jog liudytojo J. R. parodymai yra priešingi nukentėjusiojo A. K. ir jo gero pažįstamo – liudytojo V. V. parodymams, nepaneigia liudytojo parodymų objektyvumo ir patikimumo.

K. T. R. -D. M. pateiktame kaltinime buvo kaltinama tuo, jog kilusio konflikto su A. K. metu, tyčia ranka sugriebė A. K. už marškinių, tyčia nagais drėskė jam kaklą bei iš žemės ištrauktu autoparkingo plastikiniu žymekliu sudavė smūgį A. K. per kairę ranką, kuria jis užsidengė galvą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. K. odos nubrozdinimus kairiame užausyje ir kairiame dilbyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Analogišką poziciją užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. ir 138 str. numatytos nusikalstamos veikos, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, vienu atveju (BK 140 str.) sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, kitu atveju (BK 138 str.) sužalojant ar susargdinant žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.

Šie nusikaltimai yra tyčiniai, t. y. asmuo, atlikdamas 140 straipsnio ir 138 straipsnio dispozicijose nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šiuos straipsnius, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. dispozicijose apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnių dispozicijose nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo sužalotas arba susargdintas.

Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą, būtini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

K. T. R. -D. M. neneigia fakto, jog 2023 m. gegužės 6 d., apie 11 val., šalia jai ir A. K. priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp jos ir A. K. metu, pastarajam išmušus jai iš rankų mobilų telefoną ir jį pasiėmus, ji puolė link A. K., jį gaudė, rankomis bandė pasiekti ir atsiimti telefoną, pastarajam einant atatupstu nuo jos ir ją nustumiant - kaltinamoji nurodo griuvo ir kėlėsi, kabindamasi už A. K. marškinėlių, ko pasekoje galėjo ir apdraskyti, tačiau kaltinamoji neigia sudavusi A. K. autoparkingo plastikiniu žymekliu. Kaltinamoji nurodo, jog po to, kai A. K. išmušė jai telefoną iš rankų, pamačiusi, kur jis nukrito puolė link jo, pasiimti. Suprato, kad telefonu užregistruotas automobilis, kuriuo atvažiavo, telefone jos bilietai skirtis namo, taip pat telefono dėkle visos banko kortelės. Tačiau A. K. ja aplenkė - pakėlė jos telefoną, pradėjo eiti atbulas ir erzinti kaltinamąją šiuo telefonu, sakydamas: „nori gauti, eik, eik ir gauk“. Kaltinamoji nurodo, jog ji supratusi, kad jėga yra A. K. pusėje, bet taip pat suprato, kad jai būtina atgauti telefoną, todėl ėjo link atbulomis besitraukiančio A. K. siekdama atsiimti telefoną. O šis ją erzino telefonu, o jai priartėjus ir bandant sugriebti telefoną, jis ją nustumdavo, trenkdavo, ji griuvo, kėlėsi ir vėl bandė paimti telefoną. Jis vis ėjo atbulomis, o ji link jo, siekdama telefono, A. K. jai trenkdavo, ji krisdavo, keldavosi nuo kelių ir vėl siekdavo telefono, kurį A. K. laikė iškėlęs rankoje. Jis tokiu būdu iš jos tyčiojosi. Kaltinamoji nurodo, jog A. K. nuo jos traukdamasis ėjo ratu: pro kelmą ir suoliuką link prie keliuko augančios eglutės. Iki tol ji visą laiką matė jo rankoje savo mobilaus ryšio telefoną, o jau tuo metu, kai ji A. K.sugriebė už marškinėlių, jis telefoną buvo įsidėjęs į kelnių galinę kišenę. Ji matė, kaip A. K. ten jos telefoną įsidėjo. Kai ji A. K.sugriebė už marškinėlių ties krūtine, galimai ji jam nagais įdrėskė. Kai ji laikėsi jam įsikibusi į marškinėlius, jis sudavė jai kumščiu per pakaušį. Po šio stipraus skausmingo smūgio ji nukrito. Juto, kad jau krisdama prarado sąmonę. Atgavo sąmonę gulėdama. Matė, kad tolėliau ant J. R. gulėjo A. K. darbininkas (V. V.). Kur tuo metu buvo A. K., nežino. Suprato, kad reikia bėgti, kitaip ją čia gali paprasčiausiai nužudyti. Ji pradėjo šliaužti ant kelių link netoli stovėjusio V. V. automobilio, kurio durelės buvo atviros. Pamačiusi automobilyje raktų ryšulį jį nusprendė juos paimti, galvodama, jog po to policijoj juos galės apkeisti į telefoną, kadangi jai buvo reikalingas telefonas, kadangi ten buvo visi dokumentai ir viskas. Sugriebusi raktus ji nubėgo prie savo automobilio. Kaip tik pamatė, kad J. R. šiap taip iššliaužė iš po A. K. darbininko ir priėjo prie automobilio. Kaltinamojo sušuko J. R. greičiau sėsti į automobilį, abu greitai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jokio autoparkingo žymeklio ji iš žemės nerovė ir juo A. K. netrenkė. To padaryti negalėjo, nes nuo jai suduot smūgio per ranką (kuomet A. k. išmušė jos laikomą mobilaus ryšio telefoną), jai buvo lūžusi ranka.

Kitų liudytojų mačiusių įvykį byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju 2023 m. gegužės 6 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyriaus Ambulatorinio apsilankymo aprašyme, ligos istorijos Nr. 23-SPS-32516 nurodyta, kad A. K. skundžiasi kairio dilbio žaizda ir ausies žaizda, nurodo, kad sužalojo kaimynė su strypu. Skiltyje „Objektyvi apžiūra“ užfiksuota, kad už ausies stebimas įdrėskimas, kairio dilbio prox 1/3 paviršinis nubrozdinimas, stebima hematoma, judesiai apriboti, jutimai, kraujotaka nesutrikę. Diagnozės: Dilbio nubrozdinimas (S50.81 ) ir Kitų ir nepatikslintų dilbio dalių sumušimas (S50.1) (I t., b.b.l. 73).

2023 gegužės 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I t., b.b.l. 72-74) A. K. pateikė 2023 m. gegužės 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadą Nr. G 1360/2023(01) užfiksuota, kad atlikimo pagrindas - asmeniškai prašant, mokėjimo pavedimo Nr. 1517. Tiriamasis A. K. teigia, kad 2023-05-06 adresu (duomenys neskelbtini), patalpų bendrasavininkė T. R.-D. M. sudavė strypu vieną kartą į kairę ranką. Pateikta išvada, jog A. K. nustatyta odos nubrozdinimai kairiame užausyje (Užpakaliau ausies mazgelio prisitvirtinimo apatinio krašto, nutrūkstantis 1,5x0,5 cm. nubrozdinimas) ir kairiame dilbyje (kurio kraštinės atitinkamai 3x0,4 cm ir 3,5x0,3 cm kairio dilbio vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje). Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršiu turinčiu daiktu, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.b.l. 77).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir 2023-05-08 pareiškime , pateiktame policijai A. K. yra nurodęs, jog sužalojimai padaryti vienu smūgiu : „Bandė smūgiuoti į galvos sritį, bandydamas gintis nuo strypo patyrė kairės rankos dilbio sužalojimus ir subraižymus kaklo srityje. (I t., b.b.l. 1- 29). O 2023-05-08 Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, jog A. K. teigia, kad kietu strypu per ranką smogta kelis kartus (I t., b.b.l.3- 4).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas S. L. parodė, jog jis yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, pateikęs byloje specialisto išvadas dėl A. K. sveikatos sutrikdymo. Į bylą pateiktas pirminė specialisto išvada 2023-05-08, vėliau buvo pateikta papildoma užduotis ir 2023-07-24 pateikta papildoma specialisto išvada. Specialistas nurodo, jog pilnai palaiko savo išvadas.

2023 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. p 2293/2023(01), atsakant į užduotyje pateiktus klausimus patikslinant 2023 m. gegužės 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadą Nr. G 1360/2023(01) nurodoma, jog A. K.nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais (mažiausiai 1 kairiame užausyje ir mažiausiai 1 kairiame dilbyje). Atsižvelgiant į pateiktas įvykio aplinkybes, neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti parkavimo žymekliu (plastikiniu strypu) (I t., b.b.l. 86).

Teismo posėdžio metu supažindinus specialistą su 2023-09-01 daiktų apžiūros protokolo duomenimis, parodžius specialistui autoparkingo plastikinio žymeklio fotonuotraukas (I t., b.b.l. 55-61), pagarsinus jo duomenis, specialistas nurodė, jog teikiamas išvada nesikeičia, tai yra sužalojimai A. K. buvo padaryti plačios grupinės priklausomybės požymius turinčiu daiktu, kurio negalima identifikuoti. Kadangi užduotyje buvo įvardintas plastikinis strypas - tai ir atsakymas buvo toks pat-galėjo būti padarytas plastikiniu strypu. Jokių individualių savybių nenustatyta, tad išvadoje paminėta, kad sužalojimai padaryti riboti paviršiaus buku daiktu, griuvimui tokie sužalojimai nebūdingi, mažai tikėtina. Sužalojimai įdreskiant nagais būtų kitokios formos. Taip pat pasisakyta ir dėl sužalojimo padaryto kairiajame užausyje-atsakymas nesikeičia, atmesti tokios galimybės negalima, Jeigu sužalojimas būtų darytas nagais- tai būtų likę specifiniai bruožai. Į klausimą kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis kai jam buvo padaryti šie sužalojimai- specialistas atsakyti negalėjo.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios ir nukentėjusiojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu (šalys patvirtino, tiek faktinę aplinkybę, jog tarp jų vyko konfliktas, tiek kaip šalys buvo išsidėsčiusios konflikto metu, tai yra nukentėjusysis ėjo atbulomis nuo kaltinamosios (visą laiką atsisukęs veidu į kaltinamąją), o pastaroji ėjo link nukentėjusiojo), įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje metu nustatytas faktines aplinkybes (vietą ir teritoriją kur vyko konfliktas), šių parodymų nuoseklumą ir jų sąsają su kita bylos medžiaga ir jose fiksuotais duomenimis: tai yra teismui pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose ( kaltinamosios T. R. - D. M. mobiliu telefonu „S. G. A50 (SM-A505FNDS)“ žodinio konflikto metu darytame vaizdo įraše iki smurtinių veiksmų pradžios įvykio vietoje matyti trys autoparkingo kuoliukai (IV t., b.b.l. 96, įrašo 32 sek..), (apžiūra fiksuota 2024 m. vasario 6 d. Kitų objektų apžiūros protokole (II t., b.b.l. 116-118)), o į įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyr. tyrėjo N. Č. kūno kameros garso-vaizdo įraše (I t., b.b.l. 175, IV t., b.b.l. 121, 27-32 sek.) (apžiūrėtame 2024 m. lapkričio 21-22 d. ir 2025 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokoluose (IV t., b.b.l. 31-35, 111-113, 117-120)), užfiksuoti jau tik du autoparkingo kuoliukai); medicininiais dokumentais ir kita bylos medžiaga pagrįstomis eksperto išvadose: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose ir specialisto paaiškinimuose užfiksuotų/nustatytų sužalojimų skaičių, jų pobūdį, ir lokalizaciją (nustatyti sužalojimai 1 kairiame užausyje ir 1 kairiame dilbyje, neatmetant galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai (I t., b.b.l. 86), sužalojimai padaryti riboto paviršiaus buku daiktu, savo forma nebūdingi griuvimui ar įdrėskimui nagais), kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, bei daro pagrįstą išvadą (paremtą eksperto išvada, jo paaiškinimais ir bylos medžiaga), jog nukentėjusiajam A. K. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas kairiame užausyje ir kairiame dilbyje (atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą), buvo padaryti vienmomentiškai, tai yra vienu trauminiu smūgiu kaltinamajai T. R. - D. M. suduodant autoparkingo plastikiniu žymekliu A. K. per į viršų ties galva iškeltą kairę ranką.

Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamosios teisinės padėties.

Taip pat kaltinime buvo nurodyta, jog T. R. - D. M., kilusio konflikto su A. K. metu, tyčia ranka sugriebė A. K. už marškinių, tyčia nagais drėskė jam kaklą.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą: kaltinamosios ir nukentėjusiojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu (apklausų metu, akistatos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu), atsižvelgęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose ir specialisto paaiškinimuose užfiksuotų/nustatytų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų skaičių, jų pobūdį, ir lokalizaciją (nustatyti sužalojimai: 1 kairiame užausyje ir mažiausiai 1 kairiame dilbyje), konstatuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (išskyrus nukentėjusiojo A. K. paaiškinimus), pagrindžiančių faktinę aplinkybę, jog nagrinėjamo konflikto metu kaltinamoji apdraskė nukentėjusiajam kaklą (sužalojimų-apdraskymų kaklo srityje nėra nustatyta), taip pat nėra įrodymų, jog dėl kaltinime nurodyto veiksmo - sugriebimo nukentėjusiajam A. K. už marškinių (nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo su geltonos spalvos maikute, o ne marškiniais), nukentėjusysis būtų patyręs fizinį skausmą, sužalotas ar susargdintas, tai yra, kad dėl šio kaltinamosios T. R. -D. M. veiksmo būtų atsiradę BK 140 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai, todėl T. R. - D. M. pareikštas kaltinimas šioje dalyje tikslinamas.

Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamosios teisinės padėties.

Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495/2020).??? ???

Tačiau ir toks faktinių aplinkybių keitimas teisme, kuris yra nesusijęs su kitokiu veikos kvalifikavimu ar griežtesnės bausmės skyrimu, gali turėti įtakos kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimui, todėl būtina vertinti visas pirmiau nurodytas aplinkybes, iš kurių būtų sprendžiama apie aplinkybių pakeitimo poveikį gynybai. Nustačius, kad pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, taip pat kitaip nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą, jos nepripažįstamos iš esmės skirtingomis ir esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme, taigi teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams.

Veikų aplinkybių patikslinimas, šalinant iš inkriminuotų veikų aprašymo tam tikras aplinkybes, kurios yra žinomos gynybai ir ginčijamos, paprastai įrodinėjant, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos, taip pat nepripažintinas kaltinimo keitimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-976/2022).

K. T. R. - D. M. ir jos atstovo argumentai, kad kaltinamoji turi būti išteisinta neįrodžius jos kaltės, kadangi nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo V. V., tai yra šių, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, o šių prieštaravimų pašalinti bylos nagrinėjo teisme metu, net ir atlikus papildomus procesinius veiksmus, nepavyko, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019). Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokiais atvejais teismas turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017). Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant dėl neesminių detalių prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94-303/2019, 2K-148-303/2023).

Taip pat kritiškai vertintini ir kaltinamosios T. R. - D. M. teiginiai, jog ji jokio autoparkingo žymeklio ji iš žemės netraukė ir juo A. K. nesudavė ir to negalėjo padaryti fiziškai, kadangi nuo jai suduoto smūgio per ranką (kuomet A. K. išmušė jos laikomą mobilaus ryšio telefoną), jai buvo lūžusi ranka. 2023 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. pG 2304/2023 (01) užfiksuota, kad tyrimo metu nustatytas ir Specialisto išvadoje Nr. G 1390/2023 (01) nurodytas T. R.-D. M. kairės plaštakos trapecinio kaulo lūžis galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį per ranką (išmušant rankoje laikomą telefoną), tiek nukentėjusiajai pačiai griuvinėjant ir kaire plaštaka kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Atskirai kairės plaštakos trapecinio kaulo lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (II t., b.b.l. 55-56).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, jog kai dėl vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų netinkamo elgesio, bylos aplinkybės nustatomos skirtinguose procesuose, negali susidaryti tokia procesinė situacija, kai atskiruose teismų baigiamuosiuose aktuose yra nustatytos priešingos viena kitai to paties įvykio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-06-21 nutarties Nr. 2K-158-495/2023 13 p.). Teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgdamas ir kartu atitinkamai įvertindamas tiek nagrinėjamoje byloje esamus ir ištirtus duomenis, tiek šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-33-419/2025, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, surinktus duomenis, daro išvadą, jog nėra nustatyta/konstatuota faktinė aplinkybė, jog konflikto metu T. R.-D. M. padarytas sužalojimas - kairės plaštakos trapecinio kaulo lūžis buvo padarytas būtent suduodant smūgį per ranką (išmušant rankoje laikomą telefoną) arba, kad po šio sužalojimo T. R.-D. M. ta pačia (kaire) ar kita ranka fiziškai negalėjo ištraukti iš žemės autoparkingo žymeklio ir juo užsimoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog savo parodymuose tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamoji, tiek liudytojai J. R., V. V. parodė, jog po telefono išmušimo iš jos rankų, kaltinamoji kelis kartus griuvo, tačiau keldamasi kabinosi rankomis už nukentėjusiojo rūbų, siekdama atsistoti ir siekdama atsiimti mobilaus ryšio telefoną, iš karto po konflikto su A. K., kaltinamoji iš V. V. automobilio paėmė raktų ryšulį, taip pat po konflikto vairavo transporto priemonę. Tai rodo, jog nustatytas sužalojimas (kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu) tiek dėl savo pobūdžio, tiek dėl galimos stresinės situacijos, minėto konflikto metu nesutrukdė kaltinamajai atlikti eilę veiksmų, naudojant rankų funkcionalumą. Be to, 2023 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu T. R.-D. M. nurodė, jog dėl patirto streso, šoko būsenos, skausmo ir sužalojimų ji galimai kažko ir neprisimena (II t., b.b.l. 40-44). Ji neprisimena, kad įvykio vietoje būtų buvę kokie nors plastikiniai autoparkingo žymekliai. Tuo metu ji patyrė didelį stresą dėl A. K. smurtinio elgesio jos atžvilgiu, ir, jei ką nors ir padarė, tai padarė tikrai gindamasi nuo jo. Šiame įvykyje ji tikrai neturėjo tyčios jį kažkokiu tai būdu sužaloti. Tai ką ji (kaltinamoji) darė, tai darė gindamasi

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021, 2K-48-495/2021). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra, jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021).

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo V. V. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs ir visa apimtimi neatitinka kaltinime nurodytų aplinkybių (dėl suduotų smūgių skaičiaus, sužalojimų mechanizmo ir kt.). Tačiau, išanalizavęs parodymų visumą, aptaręs jų kitimo eigą ir pasisakęs dėl skirtingų apklausų metu duotuose parodymuose esančių tam tikrų neatitikimų, teismas daro pagrįstą išvadą, kad dėl esminių bylos aplinkybių jų parodymai buvo tikslūs ir nekito viso proceso metu. Teismas remiasi ta parodymų dalimi, kurią patvirtino kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Taigi, teismas kaltinamosios kaltę grindžia ne tik nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kurie buvo pagrindinis įrodymų šaltinis, bet ir specialistų išvadomis ir duotais paaiškinimais teisme, iš dalies liudytojo J. R. parodymais bei kitais įrodymais, kurie išsamiai aptarti nuosprendžio dėstomojoje dalyje (BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka) ir kurių visuma patvirtina, kad T. R. - D. M., 2023 m. gegužės 6 d., apie 11 val., šalia jai ir A. K. priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, iš žemės ištrauktu autoparkingo plastikiniu žymekliu vieną kartą suduodama A. K. per kairės rankos, pakeltos ties galva, dilbį, padarė nukentėjusiajam A. K. odos nubrozdinimus kairiame dilbyje ir kairiame užausyje – nežymų sveikatos sutrikdymą. T. R. - D. M. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Teismų praktikoje yra akcentuojama, kad tokio pobūdžio bylose, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant ilgai besitęsiantiems konfliktiniams santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai įvertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).??

K. T. R. -D. M. nurodo, jog nagrinėjamo konflikto tarp jos ir A. K. metu, ji patyrė didelį stresą dėl A. K. smurtinio elgesio jos atžvilgiu, ir, jei ką nors ir padarė nukentėjusiajam, tai padarė tiktai gindamasi nuo jo.

Būtinoji gintis yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-350-222/2015, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020, 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023, 2K-7-48-495/2024).

Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-7-48-495/2024). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-387/2021, 2K-7-48-495/2024). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024, 2K-7-48-495/2024, 2K-245-976/2024).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad, nustačius specifinę abipusių muštynių situaciją, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Tokiu atveju abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais ir teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021, 2K-124-719/2022).

Teismas, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su: šalių tarpusavio ilgai besitęsiančiais konfliktiniais santykiais dėl turto, nukentėjusiojo bei kaltininkės elgesį prieš konfliktą (vykusį žodinį konfliktą, provokuojantį abiejų šalių elgesį (pakeltu tonu išsakomus reikalavimus, žeminimus, grąsinimus, demonstratyvų įvykių fiksavimą ir kt.), nukentėjusiojo veiksmus (kaltinamosios telefono išmušimą iš rankų ir jo paėmimą bei neatidavimą reikalaujant) nusikaltimo padarymą (smurtinius veiksmus vienas kito atžvilgiu naudojo ir nukentėjusysis, ir kaltinamoji); padarytų (specialisto išvadomis nustatytų) sužalojimų, kuriuos patyrė ir nukentėjusysis ir kaltinamoji pobūdį, daro motyvuotą ir pagrįstą išvadas, kad T. R. - D. M. nekilo teisė gintis, panaudojant fizinį smurtą prieš A. K., nes tuo konflikto etapu, kuomet ji panaudojo autoparkingo plastikinį žymeklį, jau vyko abipusės muštynės, tai yra aktyvius, smurtinius veiksmus naudojo abi pusės ir šių abipusių muštynių metu abiem šalims buvo padaryti atitinkami sužalojimai.

Teismas daro išvadą, kad pagal nurodytas faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, todėl BK 28 straipsnio nuostatos (vertinant T. R. -D. M. dalyvavimą abipusėse muštynėse) netaikytinos.

Dėl bausmės skyrimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Taigi, skiriant bausmę, vertinamos ne tik kaltinamojo atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, tačiau visų aplinkybių visuma, t. y. nusikalstamos veikos sunkumas, pobūdis, kilusios pasekmės, asmens asmenybė.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-511/2025). Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai yra tai, jog esant įtemptiems ir konfliktiškiems nukentėjusiojo A. K. ir kaltinamosios T. R. -D. M. santykiams (jau daugiau nei dešimt metų santykius dėl naudojimosi turtu sprendžiant teismuose), nukentėjusysis A. K., atvykęs į įvykio vietą, kur jo laukė T. R. -D. M., savo elgesiu ir veiksmais sąmoningai didino įtampą (pvz., tokie A. K. veiksmai: teritorijos užrakinimas, kelio automobiliu užtvėrimas - rodo asmens išankstinį nusiteikimą konfliktuoti); taip pat bendravimas pakeltu tonu, išsakomi reikalavimai pasiaiškinti, savo viršenybės demonstravimas, išsakyti grasinimai, demonstratyvus įvykių fiksavimas ir kt., akivaizdžiai sustiprino žodinį konfliktą, o tolimesni nukentėjusiojo A. K. veiksmai, tai yra kaltinamosios telefono išmušimas iš rankų ir jo paėmimas bei atsisakymas atiduoti buvo tiesioginė tolimesnio konflikto, kurio metu nukentėjusysis ir patyrė sužalojimus, priežastimi (ir pats nukentėjusysis nurodo, jog jis suprato, kodėl kaltinamoji ji puola), teismas daro pagrįstą išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis A. K. elgėsi provokuojančiai ir toks elgesys turėjo įtakos T. R. - D. M. nusikalstamos veikos padarymui. Tokius nukentėjusiojo veiksmus teismas vertina kaip tyčinius, rizikingus, turėjusius tiesioginės įtakos kaltinamosios T. R. - D. M. veiksmams, todėl teismas mano, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiojo A. K. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). T. R. -D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamosios T. R. - D. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų grupei (BK 11 str. 3 d); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (kaltinamoji T. R. - D. M. ankščiau neteista (II t., b.b.l. 149-151), administracine tvarka nebausta (II t., b.b.l. 152), charakterizuojama teigiamai, šiuo metu yra pensininkė, gyvenanti užsienyje (IV t., b.b.l. 88), taip pat atsižvelgiant į kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnyje nurodytas aplinkybes, mano, jog kaltinamajai T. R. - D. M. už padarytą nusikaltimą skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), nustatomas mažesnis už vidurkį laisvės apribojimo bausmės, numatytos BK 48 straipsnio 2 dalyje.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras paprašė kaltinamajai, kartu su skirtina laisvės apribojimo bausme, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Įvertinus tai, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, teismas sprendžia, kad prokuroro prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Baudžiamosios atsakomybės tikslų įgyvendinimui, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą, nustatant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo vertinimu ši poveikio priemonė bus pakankama ir proporcinga priemonė, padėsianti pasiekti bausmės tikslus.

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

1. 2024 m. gegužės 7 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos 72,05 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo iš kalto asmens (t. 1, b. l. 92-100). 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu byloje (I t., b.b.l. 97-98), bei įgaliotam asmeniui leista dalyvauti procese (I t., b.b.l. 99-101). Teikė raštiškus prašymus bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (III t., b.b.l. 49, 81, 123, 137, 155, 171, 192, IV t., b.b.l. 40, 59, 105, V t., b.b.l. 12). 2025 m. rugpjūčio 4 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi pradinė civilinė ieškovė pakeista jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (V t., b.b.l. 190-191).

2024 m. rugsėjo 27 d. A. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamosios 1000 Eur neturtinę žalą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti) (III t., b.b.l. 94-97). Nukentėjusiojo A. K. interesus ikiteisminiame tyrime atstovavo įgaliota atstovė advokatė I. K. (I t.,, b.b.l. 109-112), pateikusi 2023 m. gegužės 16 d. orderį Nr. 603563, o remiantis 2024 m. rugpjūčio 14 d. advokato orderiu Nr. 405526, advokatė R. Š. pavedė advokato padėjėjai L. B. atstovauti nukentėjusįjį A. K. (III t., b.b.l. 56-57). Įgaliota atstovė pateikė prašymą dėl 1500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų) priteisimo (400 Eur už ieškinio parengimą ir 1100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) (III t., b.b.l. 195).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys dėl 72,05 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo iš kalto asmens (t. 1, b. l. 92-100) yra pagrįstas, paremtas dokumentais, patvirtinančiais Valstybinės ligonių kasos išlaidas (iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokant sveikatos priežiūros įstaigoms už nukentėjusiojo A. K. gydymą), todėl tenkinamas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti 1000 eurų sumai (III t., b.b.l. 94-97). Teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-112-697/2018, 2K-132-942/2021, 2K-255-697/2022 ir kt.), o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas.

Pažymėtina, jog pagrindinis ir esminis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, yra dėl nusikalstamos veikos patirtos pasekmės asmens sveikatai. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Taigi, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, nuspręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į aukščiau paminėtas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo būdą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes, kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, išanalizavo teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, atkreipė dėmesį į tai, jog veikos padarymui turėjo įtakos tiek ilgą laiką trunkantys konfliktiški šalių santykiai, tiek provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, iš dalies nulėmęs/paskatinęs kaltinamąją nusikalsti prieš nukentėjusįjį, nuketėjusiojo patirtus išgyvenimus, įvertino kaltinamosios, kaip žalą padariusio asmens, kaltę, jos turtinę padėtį (kaltinamoji šiuo metu yra pensininkė, tačiau turi nuosavybėje nekilnojamąjį turtą (I t., b.b.l. 182)), tai, jog tarp šalių įvyko abipusės muštynės, kurių metu buvo sužalota ir pati kaltinamoji (jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinimai dėl šių sužalojimų yra pateikti nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-419/2025).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį ir su tuo susijusius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, tai, kad duomenų apie patirtų fizinių nepatogumų bei emocinių išgyvenimų ilgalaikį neigiamą poveikį jo psichinei sveikatai nepatekta, objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra; išanalizavęs nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, pridėtos baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinęs šios bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamosios ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, siekdamas išlaikyti nukentėjusiojo ir kaltinamosios teisių ir teisėtų interesų pusiausvirą, daro pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir priteisti nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamosios T. R. -D. M. 100 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), proporcinga nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams kompensuoti, adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms bei kaltinamosios galimybei atlyginti padarytą žalą. Kitoje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) A. K. prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti) ( III t., b.b.l. 94-97). Įgaliota atstovė – advokato padėjėja L. B. pateikė prašymą dėl 1500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų) priteisimo (400 Eur už ieškinio parengimą ir 1100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) (III t., b.b.l. 195). Prie prašymo pateikta 2024-11-15 sąskaita (advokatės R. Š. biuras) už teisines paslaugas A. K. ALB Nr. 14 (1500 Eur sumai, teisinių paslaugų pobūdis – konsultacijos, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme) ir 2024-11-15 pinigų priėmimo kvito Nr. 1136785 nuorašą III t., b.b.l. 196). Remiantis bylos medžiaga, nukentėjusiojo interesus viso ikiteisminio tyrimo metu atstovavo įgaliota atstovė advokatė I. K. (I t.,, b.b.l. 109-112, 177-178), pateikusi 2023 m. gegužės 16 d. orderį Nr. 603563, o remiantis 2024 m. rugpjūčio 14 d. advokato orderiu Nr. 405526, advokatė R. Š. pavedė advokato padėjėjai L. B. atstovauti nukentėjusįjį A. K. (III t., b.b.l. 56-57). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog analogiškai, pagal 2024 m. rugpjūčio 14 d. advokato orderį Nr. 405525, advokatė R. Š. pavedė advokato padėjėjai L. B. atstovauti nukentėjusįjį A. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-418/2025 (buvęs Nr. 1-801-418/2024), kurioje nagrinėjamos to paties tarp šalių įvykusio konflikto detalės, tik nukentėjusysis A. K. yra kaltinamojo statuse, o kaltinamoji T. R. -D. M. – nukentėjusiosios.

Atstovė (advokato padėjėja L. B.) dalyvavo teismo posėdžiuose:

Teismo posėdžio data Teismo posėdžio trukmė Dalyvavimas būdas 2024-08-19 13:05 val. Posėdis neįvyko (trukmė-15 min.) (III t., b.b.l. 63-64) atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu 2024-08-27 10:00 val. Posėdis neįvyko (trukmė-31 min.) (III t., b.b.l. 70-71) atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu 2024-09-27 9.30 val. Posėdžio trukmė – 2 val. 5 min. (III t., b.b.l. 103-105) atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu 2024-10-09 13:17 val. Posėdžio trukmė – 1 val. 56 min. (III t., b.b.l. 117-122) atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu 2024-10-22 13:15 val. Posėdžio trukmė – 3 val. 39 min. (III t., b.b.l. 140-146) atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu 2024-10-24 9.30 val. Posėdžio trukmė – 2 val. 22 min. (III t., b.b.l. 158-162) atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu 2024-11-11 9.41 val. Posėdžio trukmė – 1 val. 04 min. (III t., b.b.l. 185-190) atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu 2024-11-18 9.31 val. Posėdis neįvyko (trukmė-34 min.) (IV t., b.b.l. 13-15) atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į šių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, į tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų atlyginimo kaltinamajam nepriteisti ar jo dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-43-387/2022).

Teismas, atsižvelgdamas į advokato padėjėjos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parengto ir 2024-09-26 teismui pateikto procesinio dokumento – civilinio ieškinio turinį (spręstinų klausimų sudėtingumą) ir apimtį (III t., b.b.l. 94-95), tai, jog pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas tik iš dalies (vietoje prašomos 1000 Eur sumos -100 Eur); į teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę; atsižvelgus į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes (nustatytą kaltinamosios ir nukentėjusiojo elgesį nusikaltimo padarymo metu), į tai, jog advokato padėjėja L. B. atstovauja A. K. ir kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-418/2025 (buvęs Nr. 1-801-418/2024), kurioje nagrinėjamos to paties tarp šalių įvykusio konflikto detalės, tik nukentėjusysis A. K. yra kaltinamojo statuse, o kaltinamoji T. R. -D. M. – nukentėjusiosios, kaltinimas byloje buvo tikslinamas, į kaltinamosios turtinę padėtį, prašoma atlyginti proceso išlaidų suma (patirta dėl A. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos šioje baudžiamojoje byloje) mažintina nuo 1500 Eur iki 800 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo atstovės advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, kaltinamosios turtinę padėtį, bendra 800 Eur suma yra pagrįsta, ne per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl priteistina iš kaltinamosios T. R. -D. M..

Tuo tarpu kaltinamosios T. R. -D. M. atstovo prašymas (V t., b.b.l. 23-29) priteisti iš valstybės 1300 Eur patirtų proceso išlaidų advokato darbui apmokėti, byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį - netenkintinas.

Dėl daiktinių įrodymų.

Šiuo metu prie baudžiamosios bylos saugomos: CD laikmenos su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyr. tyrėjų S. B. ir N. Č. kūno kamerų garso-vaizdo įrašais (I t., b.b.l. 175, IV t., b.b.l. 121), CD laikmena su dviem vaizdo įrašais iš mobilaus ryšio telefono „S. G. A50“ (IV t., b.b.l. 94), CD laikmena su nukentėjusiojo A. K. pateiktais dviem foto-vaizdo įrašais (I t., b.b.l. 51), CD laikmena su vaizdo įrašais (įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje) (V t., b.b.l. 186), paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. R. - D. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, T. R. - D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (penkių šimtų eurų 00 ct.) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pavedant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio procesinio sprendimo priėmimo dienos. Įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą pervedamos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant mokėjimo paskirtį: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą). Banko kvitą ar internetinio pavedimo kopiją privaloma pateikti Utenos apylinkės teismo raštinei per nuosprendyje nurodytą terminą (6 (šešis) mėnesius nuo šios procesinio sprendimo priėmimo dienos).

A. K. 2024 m. rugsėjo 27 d. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamosios T. R. - D. M. 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) proceso išlaidų (patirtų dėl A. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos šioje baudžiamojoje byloje). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti. Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamosios T. R. - D. M. 72,05 Eur (septyniasdešimt du eurus 5 ct) žalos (išlaidų už A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas) ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“ AB.

Prie baudžiamosios bylos saugomas CD laikmenas (CD laikmenas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyr. tyrėjų S. B. ir N. Č. kūno kamerų garso-vaizdo įrašais (I t., b.b.l. 175, IV t., b.b.l. 121), CD laikmeną su dviem vaizdo įrašais iš mobilaus ryšio telefono „S. G. A50“ (IV t., b.b.l. 94), CD laikmeną su nukentėjusiojo A. K. pateiktais dviem foto-vaizdo įrašais (I t., b.b.l. 51), CD laikmeną su vaizdo įrašais (įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje) (V t., b.b.l. 186)), palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.