Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-566-589/2026Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01453-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.3.1; 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.4.9.2; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Dambrauskaitėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 27 d. sprendimo ir 2026 m. balandžio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-435-1141/2026 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal S. M. priešieškinį D. R. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.Apeliacinės instancijos teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovas D. R. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. M. (toliau – ir atsakovas) 2 000 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2024 m. rudenį iš jo pasiskolino 2 000 Eur. Šalys susitarė, kad atsakovas pinigus grąžins dalimis iki 2025 m. pradžios. Tuo metu ieškovas dirbo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pavaduotoju, o atsakovas taip pat dirbo minėtoje Bendrovėje. 2024 m. gruodžio 28 d. paaiškėjo, jog atsakovas savinasi Bendrovės lėšas, todėl buvo nuspręsta atsakovą atleisti. Atsakovo neteisėtų veiksmų paaiškėjimo dieną atsakovas vis dar buvo skolingas ieškovui 2 000 Eur, todėl kaip šios skolos patvirtinimą jis išrašė ieškovui 2 000 Eur paprastąjį vekselį. Pagal šį vekselį atsakovas įsipareigojo grąžinti 2 000 Eur iki 2025 m. gegužės 20 d., tačiau pinigai nebuvo grąžinti. Vekselio turinys patvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimą.Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė teismo pripažinti 2024 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartį (paprastąjį vekselį) negaliojančia.Atsakovas nurodė, kad vekselis pripažintinas nesudarytu, nes pagal jį atsakovas piniginių lėšų iš ieškovo nesiskolino, o ieškovas neįrodinėja pinigų perdavimo fakto ir kitų su paskola susijusių aplinkybių. Vekselis pripažintinas negaliojančiu, nes buvo surašytas streso būsenoje, panaudojus fizinį ir psichologinį smurtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad buvo verčiamas sudaryti vekselį, datos vekselyje buvo įrašytos kito asmens, o tai reiškia, kad jis su vekselio sudarymu nesutiko, tam priešinosi vekselio neužpildydamas nuosekliai. Taigi, vekselis sudarytas dviejų asmenų konfliktinėje situacijoje.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. kovo 27 d. sprendimu ir 2026 m. balandžio 2 d. papildomu sprendimu ieškovo D. R. ieškinį atmetė ir atsakovo S. M. priešieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu atsakovo ieškovo naudai pasirašytą 2024 m. gruodžio 28 d. paprastąjį vekselį 2 000 Eur sumai ir priteisė iš ieškovo atsakovui 1 294 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovas nurodė teismui, jog 2024 m. rugsėjo 12 d. Bendrovėje perdavė atsakovui (tuometiniam savo geram kolegai) 2 000 Eur grynais pinigais. Kaip liudytoja apklausta K. E. nurodė, kad 4-5 metai dirba apskaitininke Bendrovėje, nurodė mačiusi, jog 2024 m. rugsėjo viduryje darbe ieškovas padavė tam tikrą sumą pinigų atsakovui, girdėjo kaip ieškovas ir atsakovas pokalbyje minėjo 2 000 Eur sumos paskolinimą. Kaip liudytojas apklaustas A. R. nurodė, kad yra ieškovo tėvas, nurodė, kad matė kaip 2024 m. rugsėjo 12 d. ieškovas padavė pinigus atsakovui. Atsakovas šias aplinkybes neigė. Atsakovo atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad skolintis pinigų atsakovui nebuvo jokio poreikio, nes į bylą pateikti J. M. banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog šeima turėjo santaupų.Teismas pažymėjo, kad 2 000 Eur sumos paskolinimui įstatymas numato privalomą rašytinę sutarties formą. Byloje esančiu 2024 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini), atsakovo išrašytu paprastuoju vekseliu 2 000 Eur sumai ieškovas ir rėmėsi kaip atsakovo pasirašytu paskolos rašteliu.Teismas nustatė, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog 2024 m. gruodžio 28 d. ieškovas jį darbe apkaltino metalo vagyste ir sumušė. Paklaustas apie vekselio pasirašymo aplinkybes atsakovas nurodė, kad buvo šoke, vekselio teksto neskaitė ir tik vėliau („pagooglinęs“) suprato, ką pasirašė. Kaip liudytoja apklausta J. M. nurodė, kad su atsakovu yra daugiau nei 25 metai, jai buvo šokas, kai atsakovas paskambino ir pasakė, kad jį darbe sumušė ir, kad kai pavyks ištrūkti, važiuos į priimamąjį, liudytoja taip pat nurodė, kad atsakovui buvo peršviestas šonas, buvo skirti vaistai nuo uždegimo, kuriuos atsakovas gėrė 2 mėnesius, tačiau ir po atsakovas jautė skausmus tik ne tokius aštrius.Iš ieškovo į bylą pateikto Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2025 m. kovo 13 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir Nutarimas) teismas nustatė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29437-24 buvo nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2024 m. liepos 31 d. gavus A. R. (ieškovo tėvo) pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2024 m. liepos 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio jūrinio konteinerio, kuriame įrengtas ofisas, įsibrovus į patalpą iš kasos aparato buvo pavogti kasoje buvę pinigai – apie 1 463 Eur. Nutarime taip pat nurodyta, jog A. R. 2025 m. sausio 6 d. apklausoje parodė, kad 2024 m. lapkričio pabaigoje pastebėjo, jog Bendrovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra spalvoto metalo laužo (vario) trūkumas. A. R. parodė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. jis per kameras pamatė, kaip atvykus klientams ir pastariesiems atvežus į metalo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini), parduoti vizualiai mažą kiekį spalvoto metalo, atsakovas į priėmimo lapelį užrašė didelį kiekį 68 kg, 70 kg ir 30 kg spalvotojo metalo laužo, kai klientai buvo atvežę tris krepšelius, kurių bendra masė apie 10 kg. Nurodyta, kad šiuo atveju atsakovas būtų padaręs Bendrovei apie 700 Eur žalos. 2024 m. gruodžio 28 d. dėl šio įvykio kreiptasi į policiją, atvykus policijos pareigūnams, atsakovas parašė prisipažinimą ir pasirašė skolos vekselį dėl 4 000 Eur skolos ir prižadėjo grąžinti per 10 metų. A. R. nurodė, kad atsakovas dirba Bendrovėje svėrėju priėmėju, kad taip elgėsi jau seniai, nes buvo rastas didelis metalo laužo trūkumas (apie 700 kg). A. R. parodė, jog įtaria, kad ir vagystę iš kasos taip pat galimai įvykdė atsakovas. Iš minėto Nutarimo taip pat matyti, kad atsakovas 2025 m. sausio 29 d. buvo apklaustas ir jis parodė, kad Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2024 m. balandžio. Atsakovas apklausoje parodė, kad apie pinigų vagystę sužinojo iš ieškovo 2024 m. vasarą, o 2024 m. gruodžio 28 d. jam dirbant atėjo ieškovas ir pasakė „vagi metalą“, tada nusivedė į persirengimo kambarį, ten sudavė kumščiais tris kartus į kairį šoną ir liepė laukti policijos. Atvykus policijos pareigūnams, ieškovas padavė lapą ir liepė rašyti prisipažinimą, diktavo, ką rašyti, t. y., kad jis sverdamas metalą užrašydavo netikrus svorius. Atsakovas taip pat parodė, kad esant pareigūnams ieškovas atnešė du tuščius vekselius į kuriuos įrašė dvi sumas po 2 000 Eur ir minėtus vekselius atsakovas pasirašė. Išvykus policijos pareigūnams, ieškovas pasakė, kad atsakovas įvykdė ir pinigų vagystę vasarą iš vagono. Atsakovas tos pačios dienos vakare kreipėsi į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, nes „(duomenys neskelbtini) po D. R. smūgių“, apžiūros metu nustatė (duomenys neskelbtini) nebuvo, priėmime pasakė, kad patyrė buitinę traumą, todėl policijos nekvietė. Atsakovas taip pat parodė, jog vekselius pasirašė, nes norėjo kuo greičiau vykti pas medikus apžiūrai, jam skaudėjo (duomenys neskelbtini), buvo patyręs šoką. Minėtame Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad tyrimo metu nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį nepavyko.Teismas nurodė, kad iš byloje esančio diagnostinio tyrimo aprašymo matyti, jog atsakovas tyrimui atvyko 2024 m. gruodžio 28 d. 16 val. 25 min., jam buvo atlikta krūtinės ląstos rentgenograma. Nors šio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta, tačiau atsakovui buvo paskirtas medikamentinis gydymas ((duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės gydytojos neurologės L. B. 2025 m. vasario 17 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad atsakovas, be kita ko, skundėsi, jog (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog „gruodžio 28 d. buvo sumuštas pažįstamų asmenų“, gydytojos neurologės nurodyta būklės įvertinimo informacija, be kita ko, kad „(duomenys neskelbtini)“. Taikytas tas pats medikamentinis gydymas kaip ir 2024 m. gruodžio 28 d.Teismas vertino, jog tai, kad atsakovas buvo apklaustas policijos pareigūnų ir apie vekselių pasirašymo aplinkybes (pasak atsakovo, ieškovo 2024 m. gruodžio 28 d. panaudotą fizinį smurtą) atsakovas davė kaip liudytojo parodymus dar 2025 m. sausio 29 d., t. y. ieškovui dar nepasikreipus dėl skolos, kaip nurodo ieškovas, užtikrintos 2024 m. gruodžio 28 d. atsakovo pasirašytu paprastuoju vekseliu, priteisimo, rodo, jog tai nėra atsakovo civilinėje byloje pasirinkta gynybinė pozicija. Tai, kad po darbo 2024 m. gruodžio 28 d. ir jame įvykusių įvykių atsakovas iš karto (tą pačią dieną) kreipėsi į medikus, taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą dėl atsakovo tą dieną patirto smurto. Tokios teismo išvados nekeičia byloje neginčyta aplinkybė, kad vekselius atsakovas pasirašė atvykus policijos pareigūnams, kuriuos iškvietė ne atsakovas, o kita konflikto pusė. Teismas papildomai pažymėjo, jog atsakovas apie tai, kad buvo gruodžio 28 d. sumuštas užsiminė ir gydytojai neurologei 2025 m. vasario 17 d., t. y. dar nesant civilinės bylos dėl skolos priteisimo ir, atitinkamai, atsakovui dar nereiškiant teisme reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl ieškovo panaudoto smurto jo atžvilgiu.Visų aptartų aplinkybių kontekste teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, kad 2024 m. gruodžio 28 d. vekselį dėl 2 000 Eur jis pasirašė ne su tikslu patvirtinti (ar kaip nurodo ieškovas – užtikrinti) paskolos iš ieškovo gavimą, o fizinio smurto pasekoje, be kita ko, ieškovui darant atsakovui ir psichologinį spaudimą, t. y. apkaltinus vagyste, iškvietus į darbo vietą policijos pareigūnus ir duodant atspausdintus vekselius atsakovui pasirašyti, pats įrašydamas į vekselį datą, iki kada atsakovas besąlygiškai įsipareigoja grąžinti 2 000 Eur. Šios nustatytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti atsakovo pasirašytą 2024 m. gruodžio 28 d. paprastąjį vekselį negaliojančiu, kaip sudarytą dėl smurto (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, atsakovo priešinį ieškinį patenkinus ir ginčo dokumentą pripažinus negaliojančiu, negalima išvada, kad šiuo atveju egzistuoja atsakovo paskolos raštelis ir, atitinkamai, kad šiuo atveju egzistuoja rašytinė paskolos sutartis. Taigi, ieškovo naudai parodymus davusių liudytojų (ieškovo tėvo A. R. ir Bendrovės darbuotojos K. E.) parodymais teismas nesivadovauja. Ieškovui neįrodžius fakto dėl 2 000 Eur paskolinimo atsakovui, ieškovo reikalavimas priteisti šią sumą iš atsakovo teismo atmetamas kaip nepagrįstas. Atitinkamai, atmetamas kaip nepagrįstas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo. Kadangi sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jam iš antrosios šalies (ieškovo) priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiIeškovas D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 27 d. sprendimą ir 2026 m. balandžio 2 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios skundo pateikimo dienai sudaro 1 190 Eur.Ieškovas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 177, 178, 185 straipsnių įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl ko buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės dėl ieškovo išdėstytos pozicijos bei ieškinyje keliamų reikalavimų.Mano, kad teismas rėmėsi išimtinai atsakovo parodymais ir jo pateiktais įrodymais, tuo tarpu ieškovo parodymus ir pateiktus įrodymus vertino kritiškai, į juos neatsižvelgė, t. y. ieškovo naudai parodymus davusių liudytojų A. R. ir K. E. parodymais teismas nesivadovavo.Nurodo, kad teismas klydo vertindamas ieškovo ir atsakovo asmeninius tarpusavio paskolinius santykius bei atsakovo santykius su UAB „Autobilas“. Nei atsakovo nusikalstami veiksmai prieš Bendrovę, nei policijos iškvietimas, nei teismo akcentuojamas smurtas niekaip nėra susiję su ieškovo ir atsakovo tarpusavio paskoliniais santykiais, kurie susiklostė iki minėto įvykio.Nurodo, kad teismas klydo vertindamas vekselio paskirtį civilinės teisės prasme, cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010) dėl vekselio teisinės prigimties. Tvirtina, kad vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, priešingai – vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį – patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja. Pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog piniginės lėšos atsakovui buvo paskolintos, tai patvirtino liudytojai A. R. ir K. E., tad reikalavimo teisė dėl vekselio besąlygiškumo ir abstraktumo savybių negali būti paneigta, juolab dėl susiklosčiusių neigiamų Bendrovės ir atsakovo santykių, kurie neturi nieko bendro su atsakovo ir ieškovo paskoliniais santykiais.Mano, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta pakankamai ir patikimų įrodymų atsakovo parodymams pagrįsti. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas paprastąjį vekselį pasirašė dėl smurto, nes byloje nėra jokių objektyvių tariamo smurto faktą patvirtinančių įrodymų.Atsakovas S. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo D. R. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui 1 080 Eur civilinės bylos vedimo išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi išimtinai atsakovo parodymais ir įrodymais, ar kad teismas klydo vertindamas ieškovo ir atsakovo asmeninius tarpusavio paskolinius santykius, atsakovo santykius su UAB ,,Autobilas“, yra nepagrįsti ir neteisėti.Apeliacinės instancijos teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosDėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribųPagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo D. R. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmestas ir tenkintas priešieškinis dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmėsNagrinėjamu atveju ieškovas D. R. kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo S. M. 2 000 Eur skolą pagal 2024 m. gruodžio 28 d. atsakovo ieškovo naudai pasirašytą paprastąjį vekselį. Ieškovas ieškinio pagrindu nurodė tai, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, o atsakovas dirbo minėtoje Bendrovėje svėrėju priėmėju. Atsakovas 2024 m. rudenį iš jo pasiskolino 2 000 Eur, kuriuos žadėjo grąžinti dalimis iki 2025 m. pradžios. 2024 m. gruodžio 28 d. paaiškėjo, jog atsakovas savinasi Bendrovės lėšas, todėl buvo nuspręsta atsakovą atleisti. Atsakovo neteisėtų veiksmų paaiškėjimo dieną atsakovas vis dar buvo skolingas ieškovui 2 000 Eur, todėl kaip šios skolos patvirtinimą jis išrašė ieškovui 2 000 Eur paprastąjį vekselį. Pagal šį vekselį atsakovas įsipareigojo grąžinti 2 000 Eur iki 2025 m. gegužės 20 d., tačiau pinigų negrąžino. Ieškovas įrodinėjo, kad vekselio turinys patvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimą.Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2024 m. gruodžio 28 d. atsakovo pasirašytą paprastąjį vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, motyvuodamas tuo, kad iš ieškovo pinigų nesiskolino ir jokių piniginių lėšų iš ieškovo niekuomet negavo, o vekselis buvo pasirašytas dėl neteisėto ieškovo elgesio atsakovo atžvilgiu, t. y. ieškovui panaudojus fizinį ir psichologinį smurtą, streso būsenoje.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. vekselį dėl 2 000 Eur atsakovas pasirašė ne su tikslu patvirtinti paskolos iš ieškovo gavimą, o fizinio smurto pasekoje, be kita ko, ieškovui darant atsakovui ir psichologinį spaudimą, t. y. apkaltinus vagyste, iškvietus į darbo vietą policijos pareigūnus ir duodant atspausdintus vekselius atsakovui pasirašyti, pats įrašydamas į vekselį datą, iki kada atsakovas besąlygiškai įsipareigoja grąžinti 2 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šios nustatytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti atsakovo pasirašytą 2024 m. gruodžio 28 d. paprastąjį vekselį negaliojančiu, kaip sudarytą dėl smurto (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovo priešieškinį patenkinus ir ginčo dokumentą pripažinus negaliojančiu, negalima išvada, kad šiuo atveju egzistuoja atsakovo paskolos raštelis ir, atitinkamai, kad egzistuoja rašytinė paskolos sutarties forma, ieškovo naudai parodymus davusių liudytojų parodymais nesivadovaujama. Ieškovui neįrodžius fakto dėl 2 000 Eur paskolinimo atsakovui, ieškovo reikalavimas priteisti šią sumą iš atsakovo teismo atmetamas kaip nepagrįstas.Ieškovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vekselio teisinę prigimtį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, dėl ko buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės dėl ieškovo išdėstytos pozicijos bei ieškinyje keliamų reikalavimų.Dėl vekselio teisinę prigimtį reglamentuojančių materialiosios teisės normų ne(taikymo) ir įrodinėjimo pareigos paskirstymoIeškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klydo vertindamas vekselio paskirtį civilinės teisės prasme. Ieškovas apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vekselio teisinės prigimties ir iš esmės teigia, kad ieškovo reikalavimo teisė dėl vekselio besąlygiškumo ir abstraktumo savybių negali būti paneigta, juolab dėl susiklosčiusių neigiamų Bendrovės ir atsakovo santykių, kurie neturi nieko bendro su ieškovo ir atsakovo paskoliniais santykiais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.Kasacinis teismas, siekdama suvienodinti iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus galios netekusio vekselio teisinės reikšmės ir iš tokio vekselio kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių, išaiškino, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019. Teismų praktika. 2019, 51, p. 61-72).Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą; 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 24 punktą).Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad atsakovo pasirašyto 2024 m. gruodžio 28 d. paprastojo vekselio turinys patvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimą. Ieškovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo vekselis neturėjo (buvo netekęs) vertybinio popieriaus galios. Tiek ieškovo ieškinio, tiek atsiliepimo į priešieškinį turinys patvirtina, kad pats ieškovas, siekdamas pagrįsti ieškinio reikalavimą, rėmėsi šios nutarties 29 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika. Be to, ieškovas 2025 m. gruodžio 23 d. teismo posėdyje pripažino, kad atsakovui (vekselio davėjui) užpildžius vekselį, jame nebuvo nurodyta vekselio išrašymo data, taip pat data, iki kada atsakovas besąlygiškai įsipareigoja grąžinti 2 000 Eur, tik vėliau šiuos trūkstamus duomenis į vekselį įrašė pats ieškovas. Ieškovas taip pat pripažino, kad praleido terminą pateikti vekselį (neprotestuotiną) apmokėti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių ginčą nagrinėjo bei reikalavimo pagrįstumą vertino pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimoIeškovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi išimtinai atsakovo parodymais ir jo pateiktais įrodymais, tuo tarpu ieškovo parodymais ir pateiktais įrodymais, ieškovo naudai parodymus davusių liudytojų A. R. ir K. E. parodymais nesivadovavo. Ieškovas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas klydo vertindamas ieškovo ir atsakovo asmeninius tarpusavio paskolinius santykius ir atsakovo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei atsakovo nusikalstami veiksmai prieš minėtą Bendrovę, nei policijos iškvietimas, nei teismo sprendime akcentuojamas smurtas niekaip nėra susiję su ieškovo ir atsakovo tarpusavio paskoliniais santykiais, kurie susiklostė iki minėto įvykio. Ieškovo manymu, nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta pakankamai ir patikimų įrodymų atsakovo parodymams pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas paprastąjį vekselį pasirašė dėl smurto, nes byloje nėra jokių objektyvių tariamo smurto faktą patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems apeliacinio skundo argumentams.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<…> pinigus gavau <…>“, „<…> ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kai paskolos sutartis, kuri turi būti sudaryta rašytine forma, tokia forma sudaryta nebuvo, o ieškovas sutarties sudarymui patvirtinti remiasi atsakovo išduotu dokumentu, neatitinkančiu CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tai reiškia įstatymo reikalaujamos sutarties paprastos rašytinės formos nesilaikymą ir įrodymų leistinumo sutarties sudarymo faktui įrodyti ribojimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju ieškovas paskolos sutarties sudarymą, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šias išimtis patvirtinančias aplinkybes teismai turi nustatyti ir motyvuoti nutartyje (sprendime) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024 26 punktas).Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, jog aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas). Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, jog kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nenustatė, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs procesines įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypęs nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos (CPK 12, 176-178, 182, 185 straipsniai). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą teismo sprendimą išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma.Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų A. R., K. E. ir J. M. parodymus, apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto. Atsakovo pasirašytas 2024 m. gruodžio 28 d. paprastasis vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas. Visuma byloje esančių įrodymų neleidžia taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį ir šioje byloje remtis ieškovo liudytojų (ieškovo tėvo A. R. ir Bendrovės, kurioje ieškovas bylos nagrinėjimo metu dirbo direktoriumi, apskaitininkės K. E.) parodymais bei spręsti, kad ieškovas perdavė atsakovui paskolos dalyką (2 000 Eur). Be ieškovo paaiškinimų ir jo liudytojų parodymų, byloje nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą atsakovui. Atsakovas teigė nesiskolinęs ir jokių piniginių lėšų iš ieškovo niekuomet negavo. Be to, atsakovas buvo apklaustas policijos pareigūnų ir apie vekselių 2024 m. gruodžio 28 d. pasirašymo aplinkybes (ieškovo 2024 m. gruodžio 28 d. panaudotą fizinį smurtą) atsakovas, kaip liudytojas, davė parodymus dar 2025 m. sausio 29 d., gydytojai neurologei 2025 m. vasario 17 d. taip pat nurodė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. buvo sumuštas, t. y. ieškovui dar nepasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo (pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas padavė 2025 m. birželio 6 d.) ir, atitinkamai, atsakovui dar nereiškiant teisme reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl ieškovo panaudoto smurto jo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, ieškovo pateiktų įrodymų visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta kaip pakankama ieškovo įrodinėtoms aplinkybėms (apie atsakovui paskolintus 2 000 Eur ir šių piniginių lėšų atsakovui perdavimą 2024 m. rugsėjo 12 d., atsakovo duotą įsipareigojimą jas grąžinti) pripažinti įrodytomis.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovas, kuriam teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodė. Ieškovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius paskolos prievolinius santykius, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visuma byloje nustatytų aplinkybių leido pripažinti pagrįstu atsakovo argumentą, kad 2024 m. gruodžio 28 d. vekselį dėl 2 000 Eur jis pasirašė ne su tikslu patvirtinti paskolos iš ieškovo gavimą, o fizinio smurto pasekoje, be kita ko, ieškovui darant atsakovui ir psichologinį spaudimą, t. y. apkaltinus vagyste, pakvietus į darbo vietą policijos pareigūnus ir duodant atspausdintus vekselius atsakovui pasirašyti bei pačiam įrašius į vekselį datą, iki kada atsakovas besąlygiškai įsipareigoja grąžinti 2 000 Eur. Atsakovo paaiškinimus ir jo liudytojos J. M. parodymus iš dalies patvirtina į bylą pateikto Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2025 m. kovo 13 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-29437-24 ir atsakovo pateiktų medicininių dokumentų duomenys (apie 2024 m. gruodžio 28 d. atsakovui atliktus tyrimus ir paskirtą gydymą). Kaip minėta, atsakovas buvo apklaustas policijos pareigūnų ir apie vekselių 2024 m. gruodžio 28 d. pasirašymo aplinkybes (ieškovo 2024 m. gruodžio 28 d. panaudotą fizinį smurtą) atsakovas, kaip liudytojas, davė parodymus dar 2025 m. sausio 29 d., gydytojai neurologei 2025 m. vasario 17 d. atsakovas taip pat nurodė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. buvo sumuštas, t. y. ieškovui dar nepasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo (pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas padavė 2025 m. birželio 6 d.) ir, atitinkamai, atsakovui dar nereiškiant teisme reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl ieškovo panaudoto smurto jo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo pateikta pakankamai ir patikimų įrodymų atsakovo įrodinėtoms aplinkybėms pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas 2024 m. gruodžio 28 d. paprastąjį vekselį pasirašė dėl smurto ir pripažino jį negaliojančiu, kaip sudarytą dėl smurto (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidųAtsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkindamas ir ieškinį atmesdamas tinkamai taikė vekselio teisinę prigimtį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nuo šias teisės normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos nenukrypo, visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir įvertino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovo prašymas priteisti jam apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2026 m. gegužės 6 d. patyrė 1 080 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 526,80 Eur (2025 m. IV ketv.) = 3 284,84 Eur), todėl, ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismasn u t a r i a :Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 27 d. sprendimą ir 2026 m. balandžio 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.Priteisti iš ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėja Rita Dambrauskaitė