Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) J. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo nubaustas 30 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad J. Š. 2025 m. vasario 11 d. 18 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną ,,Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nurodyta tvarka. Šiais savo veiksmais pažeidė Vietinės reikšmės apsaugos zonos ,,Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną ,,Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų, patvirtintų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-302, 1 ir 2 punktus.

Pareiškėjas J. Š., nesutikdamas su Institucijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti; 2) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos procesines išlaidas. J. Š. skundas grindžiamas tuo, kad jo deklaruota ir faktiškai gyvenamoji vieta yra name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Namas ir žemės sklypas, ant kurio stovi namas, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei A. Š.. 2024 m. liepos mėnesį minėto namo ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas – pareiškėjas J. Š., bendravo su Kauno miesto savivaldybės administracija ir biudžetine įstaiga (toliau – BĮ) „Parkavimas Kaune“ dėl Kauno miesto savivaldybės Tarybos spendimo, kuriuo buvo nutarta apmokestinti pravažiavimą į senamiestį, nurodant, kad reikia nurodyti automobilių duomenys, kuriais namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, naudotojai ir gyventojai naudojasi. Ko pasėkoje pareiškėjas 2024 m. liepos 25 d. elektroniniu paštu pateikė įmonei BĮ „Parkavimas Kaune“ automobilių sąrašą. Toliau įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ nurodė, kad J. Š. turi pateikti prašymą dėl leidimo įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „senamiesčio“ sumažintos taršos zoną“ išdavimo, kurį pareiškėjas pateikė 2024 m. rugpjūčio 1 d. J. Š. pateiktame skunde nurodyta, kad kadangi įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ ir tuo pačiu Savivaldybė nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol nėra priėmusi sprendimo, kuriuo netenkino 2024 m. rugpjūčio 1 d. prašymo, buvo laikoma, kad įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ ir tuo pačiu Savivaldybė neprieštarauja, jog sąraše nurodytais automobiliais būtų galima atvykti į namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir jos privačiame kieme statyti transporto priemones. Pareiškėjas skunde pažymi, kad kadangi jis gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris stovinčiame privačiame sklype, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei, taip pat, J. Š. priklauso asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos adresas registruotas (duomenys neskelbtini), taip pat, kadangi J. Š. vaikai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 11 d. 18 vai. 23 min. vyko į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę laikė namo kieme – privačiame žemės sklype, tuo įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjas skunde pabrėžia, jog nesutinka su Savivaldybės ir tuo pačiu įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ pozicija, jog jis privalo mokėti papildomą įmoką, siekiant patekti į savo gyvenamąją, tuo pačių savo nuosavybės teise priklausomą ir valdomą turtą – namą ir žemės sklypą bei organizacijos asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietą, kadangi tuo būtų apribota jo teisė naudotis nuosavybės teise, patekti į gyvenamąją ir veiklos vietą, būti su sutuoktine ir vaikais.

Be kita ko, skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. raštu buvo prašyta suteikti leidimą su transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be papildomo apmokestinimo nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol nei Savivaldybė, nei įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ nepriėmė sprendimo, kuriuo netenkintų prašymo – neleistų su transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patekti į žemės valdą, adresu (duomenys neskelbtini). Štai dėl ko, pareiškėjo teigimu, Savivaldybės ir tuo pačiu įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ neveikimo pagrindu negali atsirasti pasekmės kitiems, šiuo atveju pareiškėjui J. Š.. Analogiški Savivaldybės ir tuo pačiu įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ nutarimai, kuriais buvo paskirtos baudos pareiškėjui, išnagrinėtos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje administracinio nusižengimo bylose Nr. II- 95-814/2025, Nr. 11-96-814/2025, Nr. 11-98-814/2025, Nr. 11-99-814/2025, Nr. 11-102-814/2025, Nr. II-104-814/2025, Nr. IT-105-814/2025, 11-103-814/2025, taip pat Kauno apylinės teisino Kauno rūmuose administracinio nusižengimo bylose Nr. 11-283-1220/2025 ir Nr. 11-98-814/2025, kuriose teismai tenkino pareiškėjo skundus – panaikino nutarimus. Minėtose bylose nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduoti leidimai.

Institucija, nesutikdama su pareiškėjo skundu, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo palikti Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 39 punkte kaip viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra įtvirtinta leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Pažymėtina, kad leidimų įvažiuoti į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimo tvarką reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 patvirtinti Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai). Nuostatų 9 punkte nustatyta imperatyvi pareiga visiems asmenims, kuriems netaikoma rinkliava ir kurie turi teisę gauti nemokamus leidimus (išskyrus 8.10 papunktyje nurodytus atvejus), užsiregistruoti informacinėje sistemoje www.parkavimaskaune.lt. Taigi pagal galiojančius Nuostatus sprendimus dėl leidimų priėmimo ir jų administravimo vykdo BĮ „Parkavimas Kaune“, o ne Institucija, todėl skundo argumentai, kad Institucija nevykdo savo pareigų, neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip jau minėta, Institucija turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas ir skirti nuobaudas už jų nesilaikymą, tačiau leidimus išduoda BĮ „Parkavimas Kaune“. Leidimai išduodami asmenims, kuriems taikomos išimtys, arba tiems, kurie pagal nuostatus yra atleisti nuo rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjas nuo 2024 rugsėjo 21 d. iki 2025 m. sausio 24 d. turėjo galiojantį leidimą, todėl skundo teiginys, kad BĮ „Parkavimas Kaune“ nėra priėmęs sprendimo, iš esmės yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. sausio 24 d. turėjo galiojantį leidimą, o nuo 2025 m. sausio 25 d. iki 2025 m. kovo 2 d. šis leidimas buvo panaikintas ( pareiškėjo nesutikimu naudoti duomenis, tame tarpe transporto priemonės valstybinius numerius (2025 m. sausio 5 d. prašymas dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo), 2025 m. sausio 24 d. raštas Nr. S- 56 ) bei 2025 m. kovo 3 d. vėl aktyvuotas (2025 m. kovo 3 d. atsakymas į 2025 m. vasario 27 d. pateiktą sutikimą naudoti duomenis), darytina pagrįsta išvada, jog 2025 m. vasario 11 d., t. y. administracinio nusižengimo padarymo dieną, pareiškėjas neturėjo galiojančio leidimo ir todėl privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą. To nepadarius, jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnį. J. Š. skundo teiginys, jog jis iki šiol nėra gavęs atsakymo ar sprendimo, laikytinas nepagrįstu ir ne šios bylos dalyku. Pareiškėjo argumentai iš esmės laikytini gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės už nustatytą pažeidimą bei sudaryti klaidingą įspūdį apie tariamą institucijų neveikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žinojo, kad neturi leidimo, nes pats jo atsisakė, žinojo ir suprato apie būtinybę turėti tokį leidimą, kadangi dar 2024 m. kreipėsi į BĮ parkavimas Kaune“ dėl leidimo išdavimo, dalyvavo jo skunde minimose bylose, kuriose buvo nagrinėjama tiek Institucijos, tiek BĮ „Parkavimas Kaune“ pozicija, išklausė argumentus dėl leidimų išdavimo tvarkos, susipažino su galiojančiais Nuostatais ir taisyklėmis, girdėjo, kokia yra faktinė leidimų suteikimo procedūra, jau turėjo galiojantį leidimą, pats pateikė nesutikimą naudoti duomenis ir gavo raštą apie leidimo panaikinimą. Šios aplinkybės rodo, sąmoningą pareiškėjo pasirinkimą, neturint leidimo, įvažiuoti į ,,Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos, o ne Institucijos veiksmų sukeltą klaidingą prielaidą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2024 m. gegužės 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-306 patvirtintose nuostatuose nėra nustatyta išduotų leidimų galiojimo terminas ir jų sustabdymo bei panaikinimo procedūra. Šiuo atveju nei Savivaldybė, nei įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ nepateikė pareiškėjui jokio dokumento, kuriuo būtų nurodyta, kad jam yra išduotas ar sustabdytas, ar panaikintas leidimas. Savivaldybės pasisakymai, jog pareiškėjui išduoti leidimai buvo panaikinti, nes jis nebesutiko, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi, yra nepagrįsti. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija, vertindama Savivaldybės tarybos sprendimą ir įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ prašymo formą dėl leidimo išdavimo nustatė, kad turint leidimą ir vėliau išreiškiant nesutikimą dėl toliau asmens duomenų naudojimo nėra sąlyga leidimui panaikinti, nes įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas būtų perteklinis. Kita vertus, nei Savivaldybė, nei įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ negali pateikti duomenų, kada ir kokius asmens duomenis tikrino ir rinko nuo leidimo išdavimo laiko, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., iki tariamo leidimo panaikinimo – 2025 m. sausio 25 d., ar iš tiesų Savivaldybė ir ar įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ po leidimų išdavimo tikrino ir rinko leidimų turėtojų asmens duomenis, tikslu įsitikinti, ar jie neprarado teisės turėti leidimo. Savivaldybė ir įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ po leidimo išdavimo, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., iki 2025 m. sausio 25 d., nerinko ir netikrino pareiškėjo duomenis, tikslu įsitikinti, kad jis turi iki šiol teisėtai leidimą, nes senamiestyje turi nuosavybės teisę priklausomo turto ir gyvena senamiestyje. Todėl manytina, kad įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ ketinimas panaikinti leidimą ir galimai leidimo panaikinimo motyvas yra niekuo nepagrįstas.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad Institucija, gavusi BĮ ,,Parkavimas Kaune“ pranešimą, kad pareiškėjas neturėdamas leidimo įvažiavo į sumažintos taršos zoną ir nesusimokėjo nustatyta tvarka, pareiškėjo atžvilgiu surašė protokolą, kuriuo J. Š. buvo paskirta nuobauda. BĮ ,,Parkavimas Kaune“ nurodė, kad J. Š. buvo išduotas leidimas, tačiau vėliau jis buvo panaikintas. Administracinio nusižengimo padarymo dieną pareiškėjas neturėjo galiojančio leidimo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad kai suteikiamas leidimas įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną ,,Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ į duomenų bazę yra suvedamas žmogaus pagal BĮ ,,Parkavimas Kaune“ pateiktą prašymą vardas, pavardė, asmens kodas, kontaktai, unikalus numeris, kuram prašomas sumažintos taršos zonos leidimas. Kiekvienam unikaliam numeriui duomenų bazėje kuriamas atskiras leidimas, naudojant tuos pačius asmens duomenis. Leidimai yra išduodami metams. Praėjus metams – leidimas nustoja galioti. Pareiškėjas buvo parašęs, kad jo duomenys būtų panaikinti, todėl pareiškėjui suteikti leidimai buvo ištrinti ir jis apie tai buvo informuotas. Tačiau vėliau gavus pareiškėjo prašymą seno prašymo pagrindu buvo išduoti nauji leidimui, kad pareiškėjas galėtų įvažiuoti į sumažintos taršos zoną.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja BĮ ,,Parkavimas Kaune“ atstovė Ž. M. parodė, kad prieš įvažiuojant į sumažintos taršos zoną reikia turėti leidimą, tačiau, kaip teisingai nurodė Institucijos atstovė, pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo dieną tokio leidimo neturėjo.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad J. Š. buvo nubaustas 30 Eur bauda pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 11 d. 18 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną ,,Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nurodyta tvarka.

2026 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi atsižvelgus į tai, jog 2026 m. sausio 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą prijungti prie jo atžvilgiu nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1159-1260/2025 ir nurodė savo elektroniniame laiške kitas teismo nutartis, priimtas tapačiose bylose, kuriose nurodyta, kad analogiškos administracinio nusižengimo bylos, tame tarpe ir ši byla, turėjo būti nagrinėjamos ne atskirai, o kartu, dėl šios priežasties siekiant visapusiškai bei išsamiai išnagrinėti bylą, įrodymų tyrimas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo atnaujintinas. Apklaustas teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė šią ir kitas jo atžvilgiu nagrinėjamas iš esmės tapačias administracinių nusižengimų bylas sujungti į vieną bylą ir konstatavus, jog jis pažeidė ANK 419 straipsnio 1 dalį, jo padarytus administracinius nusižengimus vertinti kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą.

ANK 419 straipsnio numatyta, kad vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas ir vietinės reikšmės apsaugines zonas nuostatų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.

Nagrinėjamos situacijos kontekste privalu atkreipti dėmesį į tai, jog vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinus tai, jog pareiškėjas tiek pateiktame skunde, tiek apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad aukštesnės instancijos teismas iš esmės analogiškose administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-113-888/2026, AN2-95-1049/2026, AN2-97-593/2026, AN2-81-928/2026, AN2-79-593/2026, AN2-89-926/2026, AN2-96-530/2026, AN2-88-737/2026, AN2-87-919/2026, eAN2-42-1259/2026, AN2-53-844/2026, eAN2-43-397/2026, AN2-57-954/2026 laikėsi vieningos pozicijos, jog Institucija, prieš priimdama pareiškėjo atžvilgiu keliolika atskirų skundžiamų nutarimų, turėjo apsvarstyti galimybę, ar pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai (jeigu apskritai tokie buvo padaryti) neturėjo būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Kaip matyti iš Liteko duomenų, Kauno apygardos teisme pareiškėjo J. Š. atžvilgiu išnagrinėtose administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-113-888/2026, AN2-95-1049/2026, AN2-97-593/2026, AN2-89-926/2026, AN2-96-530/2026, AN2-88-737/2026, AN2-87-919/2026, AN2-138-1023/2026 aukštesnės instancijos teismas konstatavo, jog skundžiamas nutartis priėmęs apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos Nutarimus ir grąžino administracinio nusižengimo bylas Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-81-928/2026, AN2-79-593/2026, eAN2-42-1259/2026, AN2-53-844/2026, eAN2-43-397/2026, AN2-57-954/2026 Kauno apygardos teismas konstatavo, kad visas veikas, už kurias J. Š. buvo nubaustas Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimais pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį, galimai padarė tokiu pat būdu – nesumokėdamas vietinės rinkliavos už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną. Šie nusižengimai galimai buvo padaryti per trumpą laiką, dėl tos pačios priežasties – vietinio teisės akto ir pateikto pranešimo dėl leidimo panaikinimo ignoravimo. Be to, J. Š. veiksmai/neveikimas, kurie institucijos buvo išskaidyti į atskirus administracinius nusižengimus, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų darymą pareiškėjas nutraukė pats, pateikdamas BĮ „Parkavimas Kaune“ sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl gaudamas leidimą nemokamai įvažiuoti į senamiesčio zoną, todėl šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas padarė prielaidą, jog J. Š. veiksmus/neveikimą, kurie buvo nagrinėjami pradėjus visą eilę atskirų administracinio nusižengimo bylų, galėjo jungti vieninga tyčia/neatsargumas, kad jis subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną vientisą veiką. Dėl aukščiau aptartų priežasčių šiose administracinių nusižengimų bylose buvo nutarta panaikinti apylinkės teismo nutartis ir priimti naujas nutartis – grąžinti administracinio nusižengimo bylas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Taigi atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis konstitucine teismo precedento doktrina, siekiant nenukrypti nuo aukštesnės instancijos teismo formuojamos praktikos, be kita ko, įvertinus tai, kad Kauno apygardos teismo nutartyse Nr. AN2-113-888/2026, AN2-95-1049/2026, AN2-97-593/2026, AN2-81-928/2026, AN2-79-593/2026, AN2-89-926/2026, AN2-96-530/2026, AN2-88-737/2026, AN2-87-919/2026, eAN2-42-1259/2026, AN2-53-844/2026, eAN2-43-397/2026, AN2-57-954/2026, AN2-138-1023/2026 pasisakyta, jog tikslinga spręsti klausimą dėl pavienių ir tęstinio teisei priešingų veiksmų atribojimo, teismas sprendžia, kad ir šioje byloje nustačius, jog Institucija kaip ir analogiškai išnagrinėtose bylose nesprendė šio klausimo, ar pareiškėjo J. Š. veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių, tai yra neišsiaiškino visų jo veiksmų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, Institucijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgaliotini atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Kita vertus, Institucijos nutarimo panaikinimas ir bylos grąžinimas Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą savaime nereiškia, kad J. Š. šioje ir aukščiau minėtose iš esmės tapačiose administracinių nusižengimų bylose inkriminuojamas ANK 419 straipsnio 1 dalies pažeidimas privalo būti vertinamas kaip viena tęstinė veika. Tai yra išimtinai Institucijos diskrecija – išsamiai ištirti nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai bei teisingai jas teisiškai įvertinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. skundu taip pat prašo priteisti iš Institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. Š. nepateikė objektyvių duomenų apie patirtas proceso išlaidas, be kita ko, administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nėra nutraukta pagal 565¹ straipsnio 1 punktą, todėl pareiškėjo J. Š. prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644–646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

J. Š. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.