Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir byla grąžinta Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui nagrinėti iš naujo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) J. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. J. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2025 m. kovo 2 d. 14.44 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos, nustatytos Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimo nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 (toliau – Nuostatai), tokiu būdu pažeisdamas Nuostatų 1, 2 punktus.

2. J. Š. pateikė Kauno apylinkės teismui skundą dėl Institucijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos nutarimą ir bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo, kad būtų įvertinta, ar 2025 m. kovo 2 d., 14.44 val., užfiksuotas J. Š. galimai padarytas pažeidimas nebuvo tęstinio administracinio nusižengimo sudėtinė dalis. Apylinkės teismas šį savo sprendimą grindė tuo, kad J. Š. leidimo įvažiuoti į sumažintos taršos zoną, kurioje gyvena, neturėjo nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d., Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO patvirtina, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama 15 bylų pagal J. Š. skundus dėl Institucijos priimtų nutarimų analogiško pobūdžio bylose, kurios pažeidimų, dėl kurių J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn, laikas sutampa su jam išduoto leidimo negaliojimo laikotarpiu ir Institucijos administracinio nusižengimo protokolai už šiomis dienomis padarytus pažeidimus buvo surašomi atskirai už kiekvieną įvažiavimo į sumažintos taršos zoną epizodą laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 12 d. iki 2025 m. liepos 4 d. Taip pat apylinkės teismas nustatė, kad per vieną dieną J. Š. buvo surašyti net keli administracinio nusižengimo protokolai už tą pačią dieną užfiksuotus pažeidimus, kurie taip pat buvo vertinami atskirais administracinių nusižengimų protokolais. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. galimai padaryti pažeidimai, keli jų, ar visi, turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika ir bet kuriuo atveju turėjo apie tai aiškiai pasisakyti nutarime, juo labiau, kad administracinio nusižengimo protokolus surašė bei nutarimus priėmė ta pati Institucija, todėl jai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neišsprendus klausimo, ar pažeidimai, visi ar tik dalis jų, yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje, buvo sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, kelianti realią skirtingų (prieštaringų) sprendimų priėmimo tikimybę.

3. Kauno apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą.

3.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog J. Š. suprato, kad norint įvažiuoti į specialiąją eismo zoną (STZ) jam reikalingas galiojantis leidimas, tačiau nesutiko su Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtu sprendimu dėl tokio leidimo būtinybės ir kad jam tinkamai buvo pranešta apie leidimo panaikinimą, tačiau Institucijos vertinimu, J. Š., kaip rūpestingas ir apdairus vairuotojas, kiekvienu atveju prieš įvažiuodamas į STZ privalėjo įsitikinti, ar jo valdoma transporto priemonė turi galiojantį leidimą.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad J. Š. teiginiai, jog jis nesutinka su STZ režimu, taikomu teritorijai, kurioje jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat jo argumentai, jog apie daromus pažeidimus jis esą nebuvo informuotas iš karto po pirmojo pažeidimo ir dėl to vėliau nebūtų daręs kitų analogiškų pažeidimų, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi dar 2024 m. buvo užfiksuoti analogiški administraciniai nusižengimai, vyko teisminiai procesai, kurių metu jam buvo išaiškinta, jog įvažiuoti į STZ leidžiama tik turint galiojantį leidimą, tačiau tai jo nuo vėlesnių analogiškų pažeidimų darymo neatgrasė.

3.3. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju J. Š. įvažiavimas į STZ buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika, kuri įvykdoma konkrečiu laiku ir konkrečioje situacijoje, vairuotojui kiekvienu atveju priimant naują sprendimą naudotis transporto priemone ir įvažiuoti į atitinkamą zoną, todėl toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir nėra susijęs su ilgalaikiu vieningos nusikalstamos veiklos įgyvendinimu – jis baigiamas pačiu įvažiavimo faktu. Taip pat teigiama, kad aplinkybė, jog per vieną mėnesį buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šių veikų laikyti tęstine veika, nes pakartotinis ar sistemingas teisės pažeidimas nėra tapatus tęstinei veikai, priešingai, tokiais atvejais konstatuotinas daugetinis administracinių nusižengimų padarymas, kai kiekvienas pažeidimas turi savarankišką objektyviąją ir subjektyviąją sudėtį.

3.4. Institucijos teigimu, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ir bendros tyčios, kaip ji suprantama kasacinio teismo praktikoje, t. y. iš anksto susiformavusio sprendimo atlikti ne vieną konkretų veiksmą, siekiant vieningo rezultato, nes kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų kasdienių aplinkybių ir poreikių, o ne vieningo, iš anksto suplanuoto neteisėto elgesio plano. Institucijos nuomone, tai, kad asmuo sąmoningai nesutiko su savivaldybės nustatyta tvarka, neeliminuoja pareigos kiekvienu atveju laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir nepaverčia kiekvieno atskiro pažeidimo tęstinės veikos dalimi. Dėl nurodytų aplinkybių, Institucija nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog esant nagrinėjamoms aplinkybėms Institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. padaryti pažeidimai, keli jų ar visi, galėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, ir dėl to aiškiai pasisakyti nutarime.

3.5. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kiekvienas J. Š. įvažiavimas į specialiąją eismo zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė administracinio nusižengimo sudėtį atitinkanti veika, atlikta atskiru laiku, skirtingomis aplinkybėmis ir kiekvienu atveju priimant naują sprendimą ir tokios veikos pagal savo pobūdį negali sudaryti tęstinės veikos, todėl Institucija neturėjo nei teisinės pareigos, nei faktinio pagrindo atskirai svarstyti tęstinės veikos kvalifikavimo klausimo. Institucijos nuomone, apylinkės teismo išvada, kad Institucija privalėjo ex officio analizuoti ir motyvuoti galimą pažeidimų kvalifikavimą kaip vieną tęstinę veiką, nepagrįsta nei kasacinio teismo suformuota praktika, nei tęstinės veikos instituto paskirtimi administracinių nusižengimų teisėje, ir lemia neteisingą teisės normų taikymą.

3.6. Skunde pažymima, kad ANK nėra konkrečiai numatyta pareiga teismams ar Institucijai sujungti administracinių nusižengimų bylas į vieną, taip pat nenumatyta galimybė subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas administracines nuobaudas, kaip tai yra nustatyta baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose, o įstatymo leidėjo tikslas yra kiek galima efektyviau užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui ateityje, nesuteikiant galimybės asmeniui manyti, kad jam finansiškai būtų naudinga daryti teisės pažeidimus, už kurių padarymą įstatymų nustatyta tvarka kyla administracinė atsakomybė. Institucijos teigimu, priešingas aiškinimas, kai savarankiški administraciniai nusižengimai būtų pripažįstami tęstine veika, paneigtų paties teisinio reguliavimo prasmę, juo labiau, kad ANK reguliavimas grindžiamas atsakomybe už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą, nenumatant nuobaudų subendrinimo galimybės net ir tais atvejais, kai toks subendrinimas galėtų švelninti asmens teisinę padėtį.

3.7. Skunde nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pritarta apylinkės teismo išsakytoms abejonėms, kad J. Š. padaryti pažeidimai, keli jų ar visi, galėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, būtent teismui kilo pareiga šias abejones pašalinti, nes teismas, vykdydamas bylų nagrinėjimo ir teisės taikymo funkciją, privalo pats įvertinti bylos faktines aplinkybes ir pateikti aiškų teisinį vertinimą, o ne perkelti galimo neteisingo kvalifikavimo pasekmes Institucijai, ypač tais atvejais, kai tokios pareigos Institucijai nenumato nei ANK, nei kita taikytina teisė.

3.8. Skunde taip pat nurodoma, kad remiantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Nurodoma, kad šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad ne bet koks nustatytas formalus bei apylinkės teismui galimai abejonių keliantis, o tik realus ir sunkiai procesine prasme įgyvendinamas (praktiškai neįmanomas) bylos nagrinėjimo teisme metu pagrindas gali būti pateisinamas ANK prasme grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Taip pat nurodoma, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kuri įgaliota surašyti administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą administracinio nusižengimo byloje), dėl pastarojo trūkumų galima, kuomet jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti.

3.9. Skunde teigiama, kad teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

3.10. Skunde pažymima, kad teismo suformuluota pareiga Institucijai kiekvienu atveju nutarime pasisakyti dėl galimo administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir praktiškai neįgyvendinama, nes administracinių nusižengimų tyrimas vykdomas konkrečios bylos ribose, laikantis proceso koncentracijos ir dispozityvumo principų, o kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal jį priimamas nutarimas yra susijęs su konkrečiu pažeidimo faktu, konkrečia data ir konkrečiomis aplinkybėmis. Taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų tyrimus atliko skirtingi pareigūnai skirtingu metu, kiekvienas jų sprendė tik dėl jam perduotos ir jo tiriamos konkrečios bylos, be to, nei ANK, nei kiti teisės aktai nesuteikia tyrėjui teisės ar pareigos peržengti tiriamos bylos ribas, vertinti kitose bylose nustatytas faktines aplinkybes ar analizuoti kitų tyrėjų priimtus sprendimus. Institucijos nuomone, teismo reikalavimas kiekvienu atveju pasisakyti dėl galimo veikų tęstinumo suponuotų pareigą tyrėjui „įeiti“ į kitas administracines bylas, vertinti jose nustatytus pažeidimus, jų skaičių, laiką, seką bei subjektyviąją pusę, nors tokie duomenys ne visada yra prieinami ir nepriklauso tiriamos bylos dalykui, todėl tokia pareiga ne tik neatitiktų ANK reglamentuojamų proceso ribų, bet ir pažeistų teisinio tikrumo, proceso ekonomiškumo ir institucinio kompetencijų atribojimo principus.

3.11. Skunde nurodoma, kad kiekvienas J. Š. įvažiavimas į vietinės rinkliavos zoną sudarė savarankišką, baigtą administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi kiekvienu atveju buvo atliktas atskiras draudžiamas veiksmas – įvažiavimas neturint galiojančio leidimo, pažeidimai buvo fiksuojami skirtingu laiku, skirtingais momentais ir techninėmis priemonėmis, todėl objektyviai neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas juos vertinti kaip vieną veiką. Skunde taip pat nurodoma, kad tęstinės administracinės veikos kvalifikavimas galimas tik tais atvejais, kai veiksmai atliekami vieningo sumanymo pagrindu, sudaro nepertraukiamą ir tarpusavyje neatskiriamą veiksmų grandinę, o nagrinėjamu atveju J. Š. kiekvieną kartą savarankiškai priėmė sprendimą važiuoti į vietinės rinkliavos zoną, žinodamas arba bent jau turėdamas žinoti, kad leidimas jam negalioja, be to, paties J. Š. pripažinimas, jog jis „važinėjo daugybę kartų“, patvirtina ne tęstinės veikos buvimą, o dauginę administracinių nusižengimų visumą.

3.12. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai perkėlė Institucijai pareigą ex officio kvalifikuoti kelis atskirus pažeidimus kaip vieną tęstinę veiką, nors tokia pareiga neišplaukia nei iš ANK, nei iš susiformavusios teismų praktikos, be to, Institucija, nustačiusi konkretų pažeidimą konkrečiu laiku, privalo priimti sprendimą dėl to pažeidimo, o ne hipotetiškai vertinti anksčiau ar vėliau padarytus analogiškus veiksmus kitose bylose. Institucijos nuomone, tokia teismo pozicija sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise, nes sudarytų galimybę asmeniui, sistemingai ir sąmoningai pažeidinėjančiam teisės aktų reikalavimus, išvengti atsakomybės už kiekvieną atskirą pažeidimą vien dėl to, kad jie yra panašaus pobūdžio ir atlikti tuo pačiu laikotarpiu ir toks aiškinimas prieštarauja administracinės atsakomybės prevencinei ir drausminančiai funkcijai.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties ir apeliacinio skundo argumentais, spręstina, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais motyvais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

6. Pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatų pažeidimą. Kaip minėta, J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. kovo 2 d., 14.44 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos, taip pažeisdamas Nuostatų 1, 2 punktus.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. turėjo leidimą nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. vasario 10 d. ir nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 21 d. (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) 21–22 lapai), taigi, šiuo atveju nagrinėjamo 2025 m. kovo 2 d. administracinio nusižengimo metu J. Š. leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ neturėjo. Taip pat tiek Institucijos skunde nurodoma, tiek Administracinių nusižengimų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad J. Š. laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. buvo net 21 kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už analogiško pobūdžio įvažiavimo į zoną atvejus, nesumokėjus vietinės rinkliavos, taip pat kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, dalis administracinio nusižengimo protokolų buvo surašyti už tos pačios dienos pažeidimus, vertinant juos, kaip atskirus nusižengimus.

8. Remiantis kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

9. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į aptartą kasacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad J. Š. visus, t. y. dvidešimt vieną, administracinius nusižengimus galimai padarė per ganėtinai trumpą laikotarpį – nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d., tokiu pat būdu – įvažiuodamas į sumažintos taršos zoną nesumokėdamas vietinės rinkliavos, ir dėl tos pačios priežasties – ignoruodamas vietinį teisės aktą bei pateiktą pranešimą dėl leidimo panaikinimo, kad kai kurie nusižengimai fiksuoti net keletą kartų per dieną, kad pats J. Š. pats nutraukė administracinių nusižengimų darymą, kreipdamasis į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikdamas sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, ko pagrindu jam nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl buvo išduotas leidimas nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. veiksmus galėjo jungti vieninga tyčia. Pastarosios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju Institucija turėjo spręsti pavienių / tęstinių veikų atribojimo klausimą.

11. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, jog visi nutarimai J. Š. atžvilgiu dėl minėtų administracinių nusižengimų buvo priimti tos pačios Institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas A. S. šioje administracinio nusižengimo byloje priėmęs 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusižengimo padaryto 2025 m. kovo 2 d., taip pat yra priėmęs ir kitus procesinius sprendimus dėl aptariamu laikotarpiu J. Š. fiksuotus analogiškus administracinius nusižengimus, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl 2025 m. vasario 27 d. padaryto nusižengimo, 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas dėl 2025 m. vasario 15 d. padaryto nusižengimo, 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas dėl 2025 m. vasario 17 d. padaryto nusižengimo, 2025 m. birželio 30 d. protokolas dėl 2025 m. vasario 28 d. padaryto nusižengimo, 2025 m. liepos 8 d. protokolas dėl 2025 m. vasario 21 d. padaryto nusižengimo, 2025 m. liepos 21 d. protokolas dėl 2025 m. vasario 25 d. padaryto nusižengimo.

12. Nors Institucija ir nesutinka, jog ji turėjo spręsti J. Š. pavienių / tęstinių veikų atribojimo klausimą, teigdama, kad tokie duomenys ne visada yra prieinami ir tokia pareiga nenumatyta ANK, tačiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Institucijai buvo žinoma apie administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š. rašomus administracinių nusižengimų protokolus bei vėliau jo atžvilgiu priimamus nutarimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolus, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt., todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, nagrinėjamoje situacijoje pareiga tinkamai įvertinti visus ankstesnius J. Š. atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., tenka būtent Institucijai.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl būtinybės įvertinti J. Š. veiksmų tęstinumo požymius ir pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti pilna apimtimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.