Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto R. J. 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu J. Š., pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 419 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 30,00 eurų dydžio bauda, už tai, kad jis 2025 m. vasario 21 d. 19.56 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306, 15 punkte nurodyta tvarka ir pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus.

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, J. Š. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriame prašė panaikinti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad J. Š. atžvilgiu buvo priimta keletas nutarimų skirtingose administracinių nusižengimų bylose, dėl kurių pateikti pareiškėjo skundai, tačiau visi jo atžvilgiu priimti administracinių nusižengimų nutarimai iš esmės yra identiški, be kita ko, administraciniai nusižengimai padaryti laikotarpiu, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas jam išduotas leidimas, tai yra nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Institucija, šiuo atveju privalėjo svarstyti, ar galimai pareiškėjo J. Š. padaryti pažeidimai, keli jų, ar visi, turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, ir bet kuriuo atveju turėjo apie tai aiškiai pasisakyti nutarime. Tokiu atveju neišsprendus klausimo, ar pažeidimai, visi ar tik dalis jų, yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje yra sukuriama dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį. Apylinkės teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje ir šiuo konkrečiu atveju turėjo būti sprendžiamas pavienių / tęstinių veikų atribojimo klausimas ir tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą J. Š. atžvilgiu šioje administracinio nusižengimo byloje.

4. Institucija, nesutikdama su šiuo apylinkės teismo nutarimu, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog J. Š. suprato, kad norint įvažiuoti į specialiąją zoną jam reikalingas galiojantis leidimas, tačiau nesutiko su Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtu sprendimu dėl tokio leidimo būtinybės ir kad jam tinkamai buvo pranešta apie leidimo panaikinimą. Apelianto vertinimu, J. Š., kaip rūpestingas ir apdairus vairuotojas, kiekvienu atveju prieš įvažiuodamas į specialiąją zoną privalėjo įsitikinti, ar jo valdoma transporto priemonė turi galiojantį leidimą.

4.2. Skunde pažymima, kad J. Š. teiginiai, jog jis nesutinka su teritorijai, kurioje jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, taikomais apribojimais, taip pat, kad jis nebuvo informuotas iš karto po pirmojo šiame skunde nurodyto pažeidimo, vertintini, kaip deklaratyvūs, kadangi dar 2024 m. buvo užfiksuoti analogiški administraciniai nusižengimai, vyko teisminiai procesai, kurių metu jam buvo išaiškinta, jog įvažiuoti į minėtą teritoriją leidžiama tik turint galiojantį leidimą, tačiau tai jo nuo vėlesnių analogiškų pažeidimų darymo neatgrasė.

4.3. Institucija skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju J. Š. įvažiavimas į specialiąją zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika, kuri įvykdoma konkrečiu laiku ir konkrečioje situacijoje, vairuotojui kiekvienu atveju priimant naują sprendimą naudotis transporto priemone ir įvažiuoti į atitinkamą zoną. Toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir nėra susijęs su ilgalaikiu vieningos nusikalstamos veikos įgyvendinimu – jis baigiamas pačiu įvažiavimo faktu. Aplinkybė, kad per vieną mėnesį buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šių veikų laikyti tęstine veika, nes pakartotinis ar sistemingas teisės pažeidimas nėra tapatus tęstinei veikai. Priešingai, tokiais atvejais konstatuotinas daugetinis administracinių nusižengimų padarymas, kai kiekvienas pažeidimas turi savarankišką objektyviąją ir subjektyviąją sudėtį.

4.4. Skunde akcentuojama ir tai, kad dėl atsiradusių pasekmių skaičiaus yra kaltas pats J. Š., kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

4.5. Institucijos teigimu, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ir bendros tyčios, t. y. iš anksto susiformavusio sprendimo atlikti ne vieną konkretų veiksmą, siekiant vieningo rezultato. Kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų kasdienių aplinkybių ir poreikių, o ne vieningo, iš anksto suplanuoto neteisėto elgesio plano. Tai, kad asmuo sąmoningai nesutiko su savivaldybės nustatyta tvarka, neeliminuoja pareigos kiekvienu atveju laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir nepaverčia kiekvieno atskiro pažeidimo tęstinės veikos dalimi.

4.6. Skunde teigiama, jog kiekvienas J. Š. įvažiavimas į specialiąją eismo zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė administracinio nusižengimo sudėtį atitinkanti veika, atlikta atskiru laiku, skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir kiekvienu atveju sukurianti naują pareigą sumokėti nustatytą rinkliavą. Tokios veikos pagal savo pobūdį negali būti laikomos tęstine veika. Institucija neturėjo nei teisinės pareigos, nei faktinio pagrindo ex officio analizuoti ir motyvuoti galimą šių savarankiškų administracinių nusižengimų kvalifikavimą kaip vieną tęstinę veiką.

4.7. Be to, skunde pažymima ir tai, kad ANK nėra numatyta pareiga teismams ar Institucijai sujungti administracinių nusižengimų bylas į vieną.

4.8. Pažymima ir tai, kad nagrinėjami administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingomis datomis, Institucijoje gauti ir registruoti skirtingu metu, kiekvienas jų buvo nagrinėjamas atskiruose administraciniuose procesuose, kuriuos vykdė skirtingi pareigūnai skirtingu laiku, o pareiškėjo skundai dėl priimtų nutarimų buvo pateikti ir perduoti teismui skirtingais laikotarpiais. Net ir tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl galimos pareiškėjo J. Š. veiksmų kvalifikacijos kaip vienos tęstinės veikos, pareiga šias abejones pašalinti tenka pačiam teismui. Pažymima, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kuri įgaliota surašyti administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą administracinio nusižengimo byloje), dėl pastarojo trūkumų galima, kuomet jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti.

4.9. Skunde teigiama, kad teismo suformuluota pareiga Institucijai kiekvienu atveju nutarime pasisakyti dėl galimo administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir praktiškai neįgyvendinama. Administracinių nusižengimų tyrimas vykdomas konkrečios bylos ribose, laikantis proceso koncentracijos ir dispozityvumo principų, o kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal jį priimamas nutarimas yra susijęs su konkrečiu pažeidimo faktu, konkrečia data ir konkrečiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimo tyrimus atliko skirtingi pareigūnai skirtingu metu, kiekvienas jų sprendė tik dėl jam perduotos ir jo tiriamos konkrečios bylos.

4.10. Institucija nurodo, jog kiekvienas J. Š. įvažiavimas į vietinės rinkliavos zoną sudarė savarankišką, baigtą administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi kiekvienu atveju buvo atliktas atskiras draudžiamas veiksmas įvažiavimas neturint galiojančio leidimo. Pažeidimai buvo fiksuojami skirtingu laiku, skirtingais momentais ir techninėmis priemonėmis, todėl objektyviai neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas juos vertinti kaip vieną veiką. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kiekvieną kartą savarankiškai priėmė sprendimą važiuoti į vietinės rinkliavos zoną, žinodamas arba bent jau turėdamas žinoti, kad leidimas jam negalioja. Pats pareiškėjo pripažinimas, jog jis „važinėjo daugybę kartų“, patvirtina ne tęstinės veikos buvimą, o dauginę administracinių nusižengimų visumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde teigiama, jog kiekvienu atveju, kuomet J. Š. įvažiavo į specialiąją eismo zoną, buvo atliktas atskiras draudžiamas veiksmas, neturint galiojančio leidimo. Pažeidimai buvo fiksuojami skirtingu laiku, todėl objektyviai neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas juos vertinti kaip vieną. Institucijos manymu, apylinkės teismas nepagrįstai perkėlė Institucijai pareigą kvalifikuoti kelis atskirus pažeidimus kaip vieną tęstinę veiką, nors tokia pareiga neišplaukia nei iš ANK, nei iš susiformavusios teismų praktikos.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti institucijai, yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Institucijos nutarimu, J. Š. nubaustas pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 21 d. 19.56 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos.

9. Pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatų pažeidimą.

10. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. Š. laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. vasario 10 d. buvo suteiktas leidimas įvažiuoti į senamiesčio zoną. 2025 m. sausio 5 d. J. Š. pateikus prašymą panaikinti jo asmens duomenis, tame tarpe ir transporto priemonių valstybinius numerius, toks leidimas buvo panaikintas nuo 2025 m. vasario 10 d., t. y. J. Š. laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d. neturėjo leidimo įvažiuoti į senamiesčio zoną. Apylinkės teismo vertinimu, 2025 m. vasario 21 d. 19.56 val., J. Š. įvažiuodamas į minėtą senamiesčio zoną, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 419 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, J. Š. 2025 m. sausio 5 d. pateikdamas prašymą BĮ „(duomenys neskelbtini)“ ištrinti visus jo asmens duomenis, taip pat ir transporto priemonės valstybinius numerius, galėjo suprasti, kad jo turimas leidimas bus panaikintas.

11. Vis dėl to, apylinkės teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nustatė, kad J. Š. atžvilgiu yra priimtas ne vienas nutarimas dėl identiškų pažeidimų, kurie padaryti laikotarpiu kuomet jam buvo panaikintas išduotas leidimas įvažiuoti į senamiesčio zoną, t. y. nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti klausimą dėl J. Š. tęstinių veiksmų, dėl ko, administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

12. Skunde apygardos teismui, Institucija nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti klausimą dėl J. Š. veiksmų tęstinumo. Institucijos manymu, J. Š. įvažiavimas į senamiesčio zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika bei toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir nėra susijęs su ilgalaikiu vieningos nusikalstamos veikos įgyvendinimu. Taigi, aptariamu atveju, kilo ginčas, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. veiksmai turėjo būti vertinami kaip savarankiški pažeidimai, ar kaip viena tęstinė veika. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei apeliacinio skundo motyvus, aukštesnysis teismas nevertina J. Š. kaltės klausimo, o pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Visų pirma, sprendžiant klausimą dėl galimų J. Š. tęstinių veiksmų pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-232/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

14. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. galimai padaryti pažeidimai, keli jų, ar visi, turėtų būtu kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, ir turėjo aiškiai pasisakyti apie tai nutarime.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apylinkės teisme buvo nagrinėjama ne viena administracinio nusižengimo byla dėl to, kad J. Š. įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos. Kauno apygardos teisme gauta 15 apeliacinių skundų administracinių nusižengimų bylose, kuriose J. Š. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 419 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog nagrinėjami administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingomis datomis, Institucijoje gauti ir registruoti skirtingu metu, kiekvienas jų buvo nagrinėjamas atskiruose administraciniuose procesuose, kuriuos vykdė skirtingi pareigūnai, skirtingu laiku, dėl ko Institucijos vertinimu, nebuvo jokio pagrindo spręsti dėl tęstinių J. Š. veiksmų. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, aukštesnysis teismas pažymi, jog administraciniai nusižengimai fiksuojami laikotarpiu, kuomet J. Š. negaliojo jam išduotas leidimas įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną, t. y. laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Be to, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nutarimai administracinių nusižengimų bylose buvo priimti tos pačios Institucijos, per palyginti trumpą laikotarpį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog Institucijai buvo žinoma apie J. Š. fiksuojamus pažeidimus bei surašomus atskirus protokolus bei nutarimus už kiekvieną įvažiavimą į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“.

16. Nors skunde akcentuojama tai, kad Institucija neturėjo pareigos kiekvienu atveju pasisakyti dėl galimo administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos, be to, visas kilusias abejones pašalinti yra teismo pareiga, tačiau aukštesnysis teismas sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent Institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylas turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, aš šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Administracinio nusižengimo bylose, galimai padarytų nusižengimų kvalifikavimas taip pat yra bylą tiriančios ir nagrinėjančios institucijos pareiga. Taigi, nagrinėjamu atveju, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog tik Institucija, inicijavusi administracinių nusižengimų teisenas J. Š. atžvilgiu, o ne apylinkės teismas gali įvertinti visus priimtus procesinius sprendimus dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., o kurie yra savarankiški administraciniai nusižengimai.

17. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. Š. atžvilgiu priimtas ne vienas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Ir nors skunde akcentuojama tai, kad aplinkybė, kad per vieną mėnesį buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šių veikų laikyti tęstine, visgi, svarbu įvertinti tai, kad galimi pažeidimai padaryti per ganėtinai trumpą laiką, tokiu pat būdu – įvažiuojant į sumažintos taršos zoną nesumokant vietinės rinkliavos, būtent tuo laikotarpiu, kuomet J. Š. negaliojo jam išduotas leidimas įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad tarp pačių pažeidimų fiksuojamas trumpas laiko tarpas, t. y. kai kurie nusižengimai galimai padaryti dvi dienas iš eilės, ar netgi tą pačią dieną, skirtingu laiku. Taigi, Institucijos nutarimai J. Š. atžvilgiu priimti dėl vienarūšio dalyko – įvažiavimo į sumažintos taršos zoną, nesumokant vietinės rinkliavos. Visus nusižengimus J. Š. galimai padarė tokiu pat būdu, esant tomis pačiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad iki to momento, kuomet J. Š. kreipėsi į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, dėl ko jam nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl buvo išduotas leidimas nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, jo galimai padarytus nusižengimus siejo vieninga tyčia.

18. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tapačių J. Š. veiksmų yra priimti ir kiti nutarimai administracinio nusižengimo bylose dėl analogiškų pažeidimų, bei į tai, jog teismų praktikoje nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, Institucija nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl to, ar J. Š. veiksmai atitinka tęstinį, ar pavienius administracinius nusižengimus.

19. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog Institucija nesprendė klausimo, ar J. Š. veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių, pagrįstai panaikino Institucijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Dėl to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, Institucijos skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.