Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties J. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 10 d. nutarimu J. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalį nubaustas 30 Eur bauda už tai, kad 2025 m. vasario 11 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjus vietinės rinkliavos Vietinės reikšmės apsaugos zonos „(duomenys neskelbtini)“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „(duomenys neskelbtini)“ išdavimą nuostatų, patvirtintų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 (toliau – Nuostatai) 15 punkte nurodyta tvarka ir pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimu, J. Š. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi J. Š. skundas netenkintas. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad J. Š. žinojo, kad nuo 2025 m. sausio 25 d. jam išduotas leidimas patekti į „(duomenys neskelbtini)“ bus panaikintas ir nebegalios, tačiau atvykdamas į minėtą zoną nesumokėjo Nuostatuose nustatytos rinkliavos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 25 d. iki 2025 m. kovo 2 d. neturėjo reikiamo leidimo patekti į „(duomenys neskelbtini)“ ir apie tai nežinojo bei nesiėmė jokių priemonių leidimui susigrąžinti, teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas patraukti J. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį ir skirt jam nuobaudą.

3. Apeliaciniu skundu J. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį, Institucijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti įrodymų tyrimą ir priteisti iš Institucijos procesines išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau.

3.1. Skunde pažymima, kad Institucija priėmė administracinio nusižengimo bylose ginčytinus nutarimus, kurie šiai dienai nagrinėjami teisme (nėra įsiteisėję), kuriais jis padarė 21-vieną administracinio nusižengimo pažeidimą: 1) 2025 m. vasario 11 d. 08 val. 06 min.; 2) 2025 m. vasario 11 d. 12 val. 30 min.; 3) 2025 m. vasario 11 d. 18 val. 23 min.; 4) 2025 m. vasario 12 d. 11 val. 04 min.; 5) 2025 m. vasario 12 d. 13 val. 40 min.; 6) 2025 m. vasario 13 d. 11 val. 34 min.; 7) 2025 m. vasario 14 d. 15 val. 36 min.; 8) 2025 m. vasario 15 d. 20 val. 42 min.; 9) 2025 m. vasario 17 d. 22 val. 49 min.; 10) 2025 m. vasario 19 d. 14 val. 39 min.; 11) 2025 m. vasario 20 d. 10 val. 06 min.; 12) 2025 m. vasario 21 d. 13 val. 07 min.; 13) 2025 m. vasario 21 d. 19 val. 56 min.; 14) 2025 m. vasario 22 d. 18 val. 31 min.; 15) 2025 m. vasario 25 d. 09 val. 41 min.; 16) 2025 m. vasario 25 d. 11 val. 53 min.; 17) 2025 m. vasario 26 d. 07 val. 13 min.; 18) 2025 m. vasario 27 d. 09 val. 28 min.; 19) 2025 m. vasario 28 d. 11 val. 04 min.; 20) 2025 m. vasario 28 d. 16 val. 46 min.; 21) 2025 m. kovo 2 d. 14 val. 44 min.

3.2. Skunde akcentuoja, kad leidimus įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ išduoda BĮ „P. K.“ vadovaujantis Nuostatomis, kuriose nėra numatyta leidimų sustabdymo ar panaikinimo procedūra, o BĮ „P. K.“ vykdydama veiką privalo išskirtinai vadovautis tik teisės aktais, įskaitant Savivaldybės tarybos sprendimais. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėjote administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudijo BĮ „P. K.“ direktorius J. L., kuris paaiškino, kad BĮ „P. K.“ vykdo veiklą vadovaudamasi Savivaldybės tarybos priimtais sprendimais, taip pat paaiškino, kad BĮ „P. K.“ nepriiminėja sprendimų ir nepriėmė sprendimo panaikinti leidimą J. Š., tačiau BĮ „P. K.“ darbuotojai padarė tai, kas buvo paprašyta – ištrinti jo nurodyti automobilio valstybiniai numeriai. Vėliau liudytojas J. L. nurodė priešingas aplinkybes, t. y., kad BĮ „P. K.“ sprendimas panaikinti leidimą yra įforminamas J. Š. duomenų panaikinimu iš sistemos, taip pat, kad BĮ „P. K.“ darbuotojai priima sprendimą panaikinti leidimą ir apie tai informuoja asmenį, tokiu būdu kokį jis yra nurodęs, taip pat, kad leidimo panaikinimas vykdomas pagal BĮ „P. K.“ nustatytas taisykles, taip pat, kad priimtas sprendimas yra skundžiamas

3.3. Apelianto teigimu, BĮ „P. K.“ 2025 m. sausio 24 d. sudarytą atsakymą jis gavo iš BĮ „P. K.“, kuomet buvo nuvykęs aiškintis, kodėl nėra gavęs atsakymo į 2025 m. sausio 5 d. prašymą bei pateikė prašymą. Tada BĮ „P. K.“ iš savo el. pašto atspausdino el. laišką ir atsakymą, o apeliantas viršutinio lapo kampe užsirašė, kada gauta – 2025 m. vasario 27 d. Nors BĮ „P. K.“ atsakyme nurodyta, kad leidimas bus panaikintas nuo 2025 m. sausio 25 d. imtinai, tačiau leidimas nebuvo panaikintas ir tokią aplinkybę pripažino BĮ „P. K.“ direktorius J. L. liudydamas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškindamas, kad leidimas iš tikrųjų buvo panaikintas 2025 m. vasario 10 d.

3.4. Apelianto vertinimu, ginčo esmė neatskleista, neišsiaiškinta, kada ir kas tiksliai BĮ „P. K.“ vardu priėmė sprendimą panaikinti leidimą ir kada ir kas priimtą sprendimą pateikė apeliantui. Ši aplinkybė yra esminė, nustatant, ar J. Š. padarė administracinį nusižengimą. Taip pat neišsiaiškinta dėl leidimo panaikinimo pagrįstumo, susijusių su asmens duomenų ir nuosavybės teise priklausomo ir disponuojamo turto duomenų naudojimu ir rinkimu, vertinant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento kontekste.

3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į 2025 m. spalio 30 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris parengtas vertinant prašymo formą išduoti leidimą įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto teigimu, iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškino yra suprantama, kad leidimo įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ išdavimo tikslui gali būti renkami duomenys, tačiau duomenų savininkui turi būti suteikta pasirinkimo teisė sutikti perduoti duomenis ir sutikimo ar nesutikimas negali turėti įtakos leidimo išdavimui ar panaikinimui, taip pat, kad duomenų rinkimas po leidimo išdavimo yra perteklinis dalykas. Šiuo atveju 2024 m. rugpjūčio 1 d. pildydamas prašymą dėl leidimo išdavimo nebuvo informuotas, kad jis turi teisę nesutikti, kad jo asmenys duomenys ir apie nuosavybės teisę turimą ir disponuojamą turtą būtų renkami ir naudojami, kadangi prašymo formoje iš anksto buvo įrašyta sutikimo forma, neleidžiant išreikšti nesutikimą. Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimą J. Š. turėjo teisę nesutikti ir dėl to neturėjo sukurti ar panaikinti teises ir pareigas, įskaitant leidimo panaikinimą.

3.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvu, kad 2024 m. sausio 24 d. BĮ „P. K.“ priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikinto leidimą, kadangi šis dokumentas nėra sprendimas, sukuriantis teises ir pareigas, priešingai, jis yra, kaip ir BĮ „P. K.“ nurodo, atsakymas į 2025 m. sausio 5 d. J. Š. prašymą dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo. J. L. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad pareiškėjui J. Š. siųsto rašto esmė yra ta, kad asmuo yra informuojamas apie tai, kad jo leidimas negalios, jeigu bus ištrinti jo automobilio duomenys. Nagrinėjamu atveju neišsiaiškinta dėl leidimo panaikinimo pagrįstumo, susijusių leidimo panaikinimo pagrįstumu, kada ir kas priėmė sprendimą dėl leidimo panaikinimo ir ar aptariamas raštas gali būti laikomas sprendimu ir kokia buvo tikroji aptariamo rašto paskirtis.

3.7. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog jis žinojo apie leidimo panaikinimą, kadangi 2024 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo pateiktas el. paštu. Nurodo, kad iš el. pašto išspausdintą raštą ir jo išsiuntimą patvirtinantį el. laišką gavo tik 2025 m. vasario 27 d., nuvykęs į BĮ „P. K.“. Nors BĮ „P. K.“ įrodinėja, kad raštą jo parengimo dieną el. paštu išsiuntė pareiškėjui, tačiau teismų praktikoje nurodoma, jog el. laiško siuntėjas privalo įsitikinti, kad el. laišką adresatas gavo, tuo užtikrinant teisę į gynybą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iš tiesų raštą Nr. (duomenys neskelbtini) BĮ „P. K.“ 2025 m. sausio 24 d. siuntė pareiškėjui ir kad jis pareiškėją pasiekė. Apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos, vadovavosi prielaidomis, o ne objektyviais rašytiniais įrodymais.

3.8. Apelianto vertinimu, teismas turėjo teisę ir pareigą kreiptis į specialios kompetencijos teismą dėl išaiškinimo dėl Nuostatų atitikimo teisės aktams, susijusių su leidimų panaikinimu. Tuo tarpu visi teisės aktų neaiškumai ir įvairios prielaidos turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su institucijos ir BĮ „P. K.“ pozicija, jog jis 2025 m. vasario 11 d. neturėjo leidimo, kadangi 2024 m. rugsėjo 21 d. jam išduotas leidimas buvo neterminuotas, nebuvo sustabdytas ir/ar panaikintas. Mano, kad jeigu BĮ „P. K.“ pavesta išdavinėti leidimus, atlikti viešo administravimo funkcijas, tai dar nereiškia, kad jai pavesta sustabdyti arba panaikinti leidimus. Šiuo atveju jis visą laiką turėjo ir turi „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena ir deklaravo gyvenamąją vietą.

4. Atsiliepimu į J. Š. apeliacinį skundą, Institucijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. G. prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byla nagrinėjama dėl konkretaus fakto – pareiškėjo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), neturint galiojančio leidimo. Byla nagrinėjama dėl to, ar konkrečiu metu apeliantas turėjo teisę įvažiuoti į ribojamą teritoriją, o ne dėl klausimų, kas ir kada BĮ „P. K.“ priėmė sprendimą panaikinti leidimą, ir ar tas sprendimas buvo teisėtas ar neteisėtas.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad aplinkybę, jog 2025 m. sausio 24 d. apeliantas gavo BĮ „P. K.“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodoma, jog nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas nemokamai įvažiuoti į (duomenys neskelbtini), patvirtina 2025 m. kovo 24 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei el. susirašinėjimas su ,,I. V.“, kuri pateikė atsakymą, kad laiškas pristatytas. Nurodytas raštas apeliantui buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o pats apeliantas posėdžio metu patvirtino, jog šis elektroninio pašto adresas jam priklauso ir yra naudojamas bei kad jis galėjo nepastebėti 2025 m. sausio 24 d. atsakymo į 2025 m. sausio 5 d. prašymą iš BĮ „P. K.“, nes tuo metu vyko daug teismo procesų.

4.3. Atsiliepime teigiama, kad bendrosios kompetencijos teismai nėra teismingi spręsti bylų dėl savivaldybių priimtų norminių ar individualių teisės aktų teisėtumo, kadangi pagal Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymas 17 straipsnį ši kompetencija priskirta administraciniams teismams. Be to, ginčai dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, įskaitant jų rinkimą ir naudojimą savivaldybės ar jos įstaigų veikloje, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra priskirti nagrinėti administraciniams teismams, įgyvendinus ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nepasisakė dėl galimo apelianto teisių pažeidimo, susijusio tiek su savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumu, tiek su jų pagrindu vykdomu asmens duomenų tvarkymu, ir šiuos klausimus paliko nenagrinėtus.

4.4. Atsiliepime akcentuojama, kad apelianto argumentai, grindžiami kitos bylos liudytojo J. L. liudijimais, yra atmestini, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje minėtas asmuo nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Dėl šios priežasties kitoje byloje duoti liudytojo parodymai nelaikytini šios bylos įrodymais ir negali būti vertinami sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą. Nors bylos Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojo parodymai šioje administracinio nusižengimo byloje negali būti vertinami kaip savarankiški įrodymai, jie tik patvirtina teismo padarytą išvadą, jog apeliantas buvo informuotas raštu apie tai, kad jo leidimas bus panaikintas.

4.5. Institucijos teigimu, nors iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių Nr. 2AT-52-511/2019, 2AT-49-511/2019, 2AT-50-511/2019, 2AT-51-511/2019, 2AT-53-511/2019, 2AT-54-511/2019, 2AT-55-511/2019, 2AT-56-511/2019, 2AT-57-511/2019, 2AT-19-719/2020 matyti, jog ir jose, be kita ko, buvo nagrinėjamas klausimas dėl galimybės už kelių tapačių administracinių nusižengimų padarymą paskirti pažeidėjui vieną administracinę nuobaudą, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Tačiau pažymėtina, kad dabartinis ir nurodytose nutartyse nagrinėtų administracinių nusižengimų metu galiojęs teisinis reguliavimas, nustatantis administracinę atsakomybę už vieno asmens padarytus du ar daugiau administracinių nusižengimų, skiriasi. Šiuo metu galiojančioje ANK 38 straipsnio 2 dalies redakcijoje nėra numatyta galimybė paskirti pažeidėjui vienos nuobaudos už atskirus administracinius nusižengimus, nors ir yra nagrinėjamos kelios administracinių nusižengimų bylos. Dėl atsiradusių pasekmių skaičiaus yra kaltas pats apeliantas, kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. J. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliami kaltės, padarius ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodymų vertinimo klausimai. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, įvertina jo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį prašymą tenkinti. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, jei bylą dėl skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Pagal ANK 651 straipsnio 4 dalies nuostatas, toks prašymas turi būti motyvuotas. J. Š. apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvų, dėl kurių, apelianto vertinimu, žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. Š. „(duomenys neskelbtini)“ turi nekilnojamojo turto, kuriame yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena, šioje valdoje taip pat yra jo darbovietė. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą apmokestinti įvažiavimą į senamiestį, J. Š., siekdamas gauti leidimą įvažiuoti į apmokestintą zoną nemokamai, elektroniniu paštu pateikė rinkliavos mokėjimus administruojančiai įmonei BĮ „P. K.“ prašymą ir 2024 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą apie aktyvuotus leidimus aštuonioms transporto priemonėms, tarp jų ir transporto priemonei, kuria padarytas pažeidimas. 2025 m. sausio 5 d. J. Š. kreipėsi į BĮ „P. K.“ su prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo“, reikalaudamas ištrinti jo asmens duomenis, tame tarpe vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, elektroninis paštą, telefono numerį, transporto priemonės (-ių) valstybinį numerį, duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir išreikšdamas nesutikimą dėl šių duomenų tvarkymo. Šį prašymą apeliantas siuntė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) bei prašė informaciją ir duomenis (dokumentus) pateikti tuo pačiu el. paštu. BĮ „P. K.“ parengė ir tą pačią dieną el. paštu išsiuntė apeliantui 2025 m. sausio 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. Š. informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad leidimo galiojimui reikia tvarkyti asmens duomenis, t. y. keturratės transporto priemonės valstybinius numerius, informuoja, kad patenkinus prašymą dėl asmens duomenų netvarkymo leidimo išdavimo tikslu, nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas įvažiuoti į senamiesčio zoną pareiškėjo nurodytoms transporto priemonės. Leidimas nemokamai įvažiuoti į senamiesčio zoną pareiškėjui buvo faktiškai panaikintas 2025 m. vasario 10 d. Taigi, J. Š. nuo 2025 m. vasario 11 d. neturėjo leidimo nemokamai įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“, kol toks leidimas jam vėl buvo išduotas 2025 m. kovo 3 d., pateikus sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo.

8. Nors apeliantas įrodinėja, kad tinkamai ir laiku negavo BĮ „P. K.“ 2025 m. sausio 24 d. rašto ir dėl to nežinojo apie panaikintą leidimą nemokamai įvažiuoti į senamiesčio zoną, byloje paties pareiškėjo su skundu pateikta el. laiško kopija neabejotinai patvirtina faktą, kad minimas 2025 m. sausio 24 d. raštas pareiškėjui buvo išsiųstas jo surašymo dieną prašyme nurodytu būdu – el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Toks pat el. pašto adresas yra nurodytas ir nagrinėjamame apeliaciniame skunde, dėl to pagrįstai skundžiama nutartimi konstatuota, kad aptariamas dokumentas pareiškėjui buvo išsiųstas tinkamu būdu. Ši aplinkybė konstatuota ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2025 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pareiškėjas neskundė.

9. Nustatyta, kad J. Š. faktiškai neturėjo leidimo nemokamai įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2025 m. vasario 10 d. iki kovo 2 d. Dėl to apelianto atžvilgiu buvo priimtas ne vienas tos pačios institucijos (Kauno miesto savivaldybės administracijos) nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas padariusiu ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

10. Pažymėtina, kad visi J. Š. galimai padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 419 straipsnio 1 dalyje, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 10 d. iki kovo 2 d., nėra nutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito, yra to paties pobūdžio (nesumokėjimas vietinės rinkliavos už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną), galimai padaryti dėl tos pačios priežasties (ignoruojant vietinį teisės aktą ir pateiktą pranešimą dėl leidimo panaikinimo). Nustatyta ir tai, kad ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų darymą J. Š. nutraukė pats, pateikdamas BĮ „P. K.“ sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl gaudamas leidimą nemokamai įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) zoną. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. Š. veiksmus, kurie buvo nagrinėjami pradėjus visą eilę skirtingų administracinio nusižengimo bylų, galėjo jungti vieninga tyčia/neatsargumas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskirus nusižengimus, o kaip vieną vientisą veiką. Taigi, J. Š. inkriminuotas Nuostatų pažeidimas, už kurį jis nubaustas pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį, vertinant jį užfiksuotų analogiškų pažeidimų visumoje, turi tęstiniam nusižengimui būdingus požymius.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

12. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad Institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. padaryti nusižengimai ar dalis jų turėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai. Institucijos nutarimas nelaikyti užfiksuotų pažeidimų viena tęstine veika privalo būti motyvuotas ir pagrįstas. Institucijai neišsprendus šio klausimo, kiekvieną nusižengimą nagrinėjant atskiroje byloje yra sukuriama dirbtinė situacija, sunkinanti pareiškėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Dėl šių priežasčių, skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl J. Š. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 419 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmų kvalifikavimo kaip vieno tęstinio nusižengimo ar atskirų administracinių nusižengimų padarymo, nevertina byloje esančių duomenų, nes šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisakys dėl skunde išdėstytų argumentų, išeinančių už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, t. y. dėl BĮ „P. K.“ įgaliojimų apimties, šios įmonės priimto sprendimo panaikinti J. Š. išduotą leidimą įforminimo, šio sprendimo bei apelianto asmens duomenų tvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi bendrosios kompetencijos teismai nėra teismingi spręsti bylų dėl savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumo, juos vykdant priimamų sprendimų, taip pat spręsti klausimų dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Nors J. Š. prašo iš Institucijos priteisti proceso išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Šia nutartimi galutinis procesinis sprendimas byloje nepriimamas, administracinio nusižengimo teisena J. Š. atžvilgiu nėra nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, byla grąžinama institucijai iš naujo tirti ir nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

J. Š. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.