Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-972-1129/2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-10170-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25275979638 (toliau – Nutarimas), J. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. (toliau – pareiškėjas) Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą Nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2025 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-10170-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25275979638 ir bylą grąžino Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad Institucija, priimdama Nutarimą, neįvertino visų reikšmingų faktinių ir teisinių šios bylos aplinkybių, dėl ko galėjo pareiškėją administracine nuobauda nubausti nepagrįstai. Pareiškėjui buvo pranešta ir jis žinojo apie jam išduoto leidimo nemokamai įvažiuoti į sumažintos taršos zoną nebegaliojimą. Pareiškėjo veiksmuose, kai jis, žinodamas, kad neturi leidimo nemokamai įvažiuoti į rinkliavos zoną, į ją įvažiavo ir nesusimokėjo nustatytos rinkliavos, yra požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 419 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad per vieną dieną pareiškėjui buvo surašyti net keli administracinio nusižengimo protokolai, tą pačią dieną užfiksuoti pažeidimai, taip pat buvo vertinami atskirais administracinių nusižengimų protokolais. Institucija kiekvieną pareiškėjo įvažiavimą į sumažintos taršos zoną traktavo, kaip atskirą administracinį nusižengimą ir dėl kiekvieno iš jų pradėjo po atskirą administracinio nusižengimo teiseną. Institucija privalėjo svarstyti, ar pareiškėjo galimai padaryti pažeidimai, keli jų, ar visi, turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika ir bet kuriuo atveju turėjo apie tai pasisakyti Nutarime, tačiau to nepadarė. Administracinio nusižengimo protokolus surašė bei nutarimus priėmė ta pati Institucija, todėl jai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Neišsprendus klausimo, ar pažeidimai, visi ar tik dalis jų, yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje buvo sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, kelianti realią skirtingų (prieštaringų) sprendimų priėmimo tikimybę. tik Institucija, inicijavusi administracinių nusižengimų teisenas asmens atžvilgiu, o ne apylinkės teismas gali įvertinti visus priimtus procesinius sprendimus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., o kurie savarankiški administraciniai nusižengimai. Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga pareiškėjo veiksmus konkrečiu nagrinėjamu atveju įvertinti tenka Institucijai.

4. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimą administracinėje nusižengimo byloje Nr. 11-972-1229/2025 panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-10170-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25275979638. Skunde nurodė argumentus:

4.1. J. Š., kaip rūpestingas ir apdairus vairuotojas, kiekvienu atveju prieš įvažiuodamas į STZ privalėjo įsitikinti, ar jo valdoma transporto priemonė turi galiojantį leidimą. Nagrinėjamu atveju J. Š. įvažiavimas į STZ buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika, kuri įvykdoma konkrečiu laiku ir konkrečioje situacijoje, vairuotojui kiekvienu atveju priimant naują sprendimą naudotis transporto priemone ir įvažiuoti į atitinkamą zoną. Toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir nėra susijęs su ilgalaikiu vieningos nusikalstamos veiklos įgyvendinimu - jis baigiamas pačiu įvažiavimo faktu. Aplinkybė, kad per vieną mėnesį buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šių veikų laikyti tęstine veika, nes pakartotinis ar sistemingas teisės pažeidimas nėra tapatus tęstinei veikai. Be to, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ir bendros tyčios. Kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų kasdienių aplinkybių ir poreikių, o ne vieningo, iš anksto suplanuoto neteisėto elgesio plano. J. Š. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip tęstinis administracinis nusižengimas. Todėl nesutiktina su teismo išvada, jog, esant nagrinėjamoms aplinkybėms, Institucija privalėjo svarstyti, ar pareiškėjo J. Š. padaryti pažeidimai, keli jų ar visi, galėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, ir dėl to aiškiai pasisakyti nutarime. Institucija neturėjo nei teisinės pareigos, nei faktinio pagrindo atskirai svarstyti tęstinės veikos kvalifikavimo klausimo. ANK reguliavimas grindžiamas atsakomybe už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą, nenumatant nuobaudų subendrinimo galimybės net ir tais atvejais, kai toks subendrinimas galėtų švelninti asmens teisinę padėtį. Teismas, vykdydamas bylų nagrinėjimo ir teisės taikymo funkciją, privalo pats įvertinti bylos faktines aplinkybes ir pateikti aiškų teisinį vertinimą, o ne perkelti galimo neteisingo kvalifikavimo pasekmes Institucijai. Teismo suformuluota pareiga Institucijai kiekvienu atveju nutarime pasisakyti dėl galimo administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos yra ne tik teisiškai nepagrįsta ir praktiškai neįgyvendinama. neatitinka administracinių nusižengimų proceso struktūros, Administracinių nusižengimų kodekso reguliavimo ir realaus šio proceso vykdymo modelio, todėl negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrįsta. Kiekvienas pareiškėjo įvažiavimas į vietinės rinkliavos zoną sudarė savarankišką, baigtą administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi kiekvienu atveju buvo atliktas atskiras draudžiamas veiksmas įvažiavimas neturint galiojančio leidimo. Pareiškėjas kiekvieną kartą savarankiškai priėmė sprendimą važiuoti į vietinės rinkliavos zoną, žinodamas arba bent jau turėdamas žinoti, kad leidimas jam negalioja. Teismas nepagrįstai perkėlė Institucijai pareigą ex officio kvalifikuoti kelis atskirus pažeidimus kaip vieną tęstinę veiką, nors tokia pareiga neišplaukia nei iš Administracinių nusižengimų kodekso, nei iš susiformavusios teismų praktikos.

5. Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą pareiškėjas teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-4-511/2023).

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Aukštesniojo teismo nuomone Institucija, priimdama Nutarimą, neįvertino visų reikšmingų faktinių ir teisinių šios bylos aplinkybių, dėl ko galėjo pareiškėją administracine nuobauda Nutarimu nubausti nepagrįstai, apylinkės teismas šią išvadą darė pagrįstai.

8. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) d. 11.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos, nustatytos Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimo nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 (toliau – Nuostatai). Pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, patenkantį į Nuostatais nustatytą vietinės reikšmės apsaugos zoną, už kurią (transporto priemonių buvimą joje) Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra mokama vietinė rinkliava.

9. Pareiškėjui J. Š. nuo (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas leidimas įvažiuoti į sumažintos taršos zoną pagal jo nurodytų transporto priemonių valstybinius numerius, įskaitant transporto priemonę valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) BĮ „Parkavimas Kaune“, administruojančios sumažintos taršos zoną, (duomenys neskelbtini) d. atsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini)d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) „Parkavimas Kaune“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini)d. prašymu atšaukė (duomenys neskelbtini) d. duotą sutikimą tvarkyti jo duomenis, o leidimo galiojimui reikia tvarkyti asmens duomenis, t. y. keturratės transporto priemonės valstybinius numerius, informavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. bus panaikintas leidimas sumažintos taršos zoną keturratėms transporto priemonėms tarp kurių ir transporto priemonė, kuriai suteiktas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

10. (duomenys neskelbtini) d. pareiškėjas BĮ „Parkavimas Kaune“ pateikė sutikimą tvarkyti duomenis ir leidimas įvažiuoti į sumažintos taršos zoną, nemokant rinkliavos, jam buvo vėl aktyvuotas (duomenys neskelbtini) d., todėl pareiškėjas neturėjo galiojančio leidimo nemokamai įvažiuoti į sumažintos taršos zoną laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.

11. Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad aplinkybė, kad per vieną mėnesį buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šių veikų laikyti tęstine, nes pakartotinis ar sistemingas teisės pažeidimas nėra tapatus tęstinei veikai, teismas nepagrįstai sprendė, kad Institucija privalėjo svarstyti, ar pareiškėjo J. Š. padaryti pažeidimai, keli jų ar visi, galėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, ir dėl to aiškiai pasisakyti nutarime.

12. Apygardos teismas pažymi, kad tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu, vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas atskirai gali būti laikomas teisės pažeidimu, esant vieningai kaltei (bendrai tyčiai), siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu, padarius pirmą neteisėtą veiksmą, ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą.

13. Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

14. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad pareiškėjas faktiškai neturėjo leidimo nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., ir šiuo laikotarpiu užfiksuotas, pareiškėjo nurodytas, galimai padarytas 21 administracinis nusižengimas, numatytas ANK 419 straipsnio 1 dalyje. Taigi, visi pareiškėjo J. Š. galimai padaryti administraciniai nusižengimai nėra nutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito, yra to paties pobūdžio (vietinės rinkliavos už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną nesumokėjimas), jie galimai padaryti dėl tos pačios priežasties (nesutinkant dėl leidimo panaikinimo). Nagrinėjamu atveju ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų darymą pareiškėjas nutraukė pats, pateikdamas BĮ „Parkavimas Kaune“ sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir nuo (duomenys neskelbtini) d. vėl įgijo teisę (gavo leidimą) nemokamai įvažiuoti į senamiesčio zoną. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjo veiksmus, kurie buvo nagrinėjami, pradėjus eilę skirtingų administracinio nusižengimo bylų, galėjo jungti vieninga tyčia / neatsargumas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskirus nusižengimus, o kaip vieną vientisą veiką. Todėl pareiškėjui inkriminuotas Nuostatų pažeidimas, už kurį jis nubaustas pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį, vertinant jį užfiksuotų analogiškų pažeidimų visumoje, turi tęstiniam nusižengimui būdingus požymius, ką Nutarimą priėmusi Institucija privalėjo vertinti.

15. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tokios pozicijos laikomasi Kauno apygardos teismo išnagrinėtose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. AN2-57-954/2026, Nr. AN2-53-844/2026, Nr. eAN2-43-397/2026, Nr. eAN2-42-1259/2026, kuriose jau yra priimti analogiški teismų procesiniai sprendimai dėl Institucijos nutarimų, tačiau apeliantė teismų suformuotos praktikos nesilaiko.

16. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

17. Taigi, dar kartą akcentuotina, kad, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, Institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. padaryti nusižengimai ar dalis jų turėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai. Institucijos nutarimas nelaikyti užfiksuotų pažeidimų viena tęstine veika privalo būti motyvuotas ir pagrįstas. Institucijai šios pareigos neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jos 2025 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-10170-2025 panaikino ir bylą grąžino Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui nagrinėti iš naujo, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį apygardos teismas neturi pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutarimą priėmusios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.