Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. liepos 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) J. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 14 d., (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ (toliau – ir Zona) nesumokėjus vietinės rinkliavos Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų, patvirtintų 2024 m. gegužės 14 d, sprendimu Nr. T-306, 15 punkte nurodytą tvarką ir pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus. Už nurodytą administracinį nusižengimą jam paskirta nuobauda – 30 Eur bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, Pareiškėjas pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi Pareiškėjo skundas buvo atmestas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad Pareiškėjas pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu „Dėl vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) nustatytą tvarką ir laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 25 d. iki 2025 m. kovo 2 d. įvažinėjo į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ neturėdamas tam reikalingo leidimo ir nesumokėdamas Nuostatais nustatytos rinkliavos. Pareiškėjas žinojo, kad nuo 2025 m. sausio 25 d. jam išduotas leidimas patekti į Zoną bus panaikintas ir nebegalios, tačiau atvykdamas į minėtą zoną nesumokėjo Nuostatuose nustatytos rinkliavos. Remiantis šiais duomenimis, konstatuota, kad Pareiškėjas pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį.

3. Nesutikdamas su priimta nutartimi J. Š. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį, Institucijos 2025 m. liepos 25 d. Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį, priteisti patirtas procesines išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentais bus pateikti vėliau bei prijungti pridedamus dokumentus.

3.1. Pareiškėjas nurodo, kad Institucija priėmė 21 (dvidešimt vieną) ginčytiną nutarimą administracinių nusižengimų bylose, kuriais tariamai Pareiškėjas padarė 21 (dvidešimt vieną) administracinį nusižengimą. Vadovaujantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodyta teismų praktika, sutinka ir mano, kad jo tariamai padarytas administracinis nusižengimas laikytinas tęstiniu.

3.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 21 išduotas leidimas neapmokestinamai pateikti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ buvo automatiškai panaikintais 2025 m. sausio 24 d., kadangi leidimas nebuvo panaikintas, ką pripažino BĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. L. liudydamas Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėjote administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškindamas, kad leidimas iš tikrųjų buvo panaikintas 2025 m. vasario 10 d. Pažymi, kad Pareiškėjas iki šiol nėra gavęs sprendimo dėl leidimo neapmokestinamai patekti Zoną panaikinimo, o jei būtų gavęs, būtų jį apskundęs.

3.3. Pažymi, kad Institucija nurodė, kad BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 24 d. atsakymas į Pareiškėjo 2025 m. sausio 5 d. prašymą ir yra sprendimas dėl leidimo panaikinimo, tuo tarpu BĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad minėtas atsakymas nėra sprendimas dėl leidimo panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jei laikant, kad leidimas buvo automatiškai panaikintas, nepriimant jokio sprendimo, iškyla klausimas, ar toks leidimo nepanaikinimas nepažeidė Pareiškėjo teisių, ko pasekmėje buvo priimtas skundžiamas Institucijos Nutarimas.

3.4. Skunde cituoja Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimą dėl asmens duomenų tvarkymo reglamentavimo, nurodydamas, kad leidimo įvažiuoti į Zoną išdavimo tikslui gali būti renkami duomenys, tačiau duomenų savininkui turi būti suteikta pasirinkimo teisė sutikti perduoti duomenis, tuo tarpu toks sutikimas ar nesutikimas negali turėti įtakos leidimo išdavimui ar panaikinimui, taip pat, kad duomenų rinkimas po leidimo išdavimo yra perteklinis dalykas.

3.5. Skunde Pareiškėjas analizuoja leidimo įvažiuoti į Zoną išdavimo ir panaikinimo procedūras, akcentuodamas, kad ginčo esmė yra neatskleista, kas yra esminė aplinkybė nustatant, ar BĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti leidimą.

3.6. Pareiškėjas nesutinka, kad jam buvo tinkamai įteiktas BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 24 d. raštas, nurodant, kad jeigu iš tiesų būtų laiku gavęs šį raštą, nebūtų 2025 m. vasario 21 d. su skundu kreipęsis į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, prašant įpareigoti BĮ „(duomenys neskelbtini)“ per 2 (dvi) darbo dienas priimti sprendimą dėl 2025 m. sausio 5 d. Pareiškėjo prašymo dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo.

3.7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nuostatuose nustatyti trūkumai bei kylantys neaiškumai dėl leidimo panaikinimo asmeniui atsiėmus leidimą tvarkyti jo asmens duomenis nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas. Pažymi, kad teisingumą vykdo tik teismas ir tik jis turi teisę ir pareigą sureguliuoti santykius, jeigu įstatymų leidėjas to nesureguliavo. Mano, kad teismas turėjo kreiptis į specialios kompetencijos teismą dėl išaiškinimo dėl Nuostatų atitikimo teisės aktams, be to, visi teisės aktų neaiškumai ir įvairios prielaidos turi būti aiškinamos Pareiškėjo naudai.

3.8. Skunde nesutinka su faktinėmis aplinkybėmis, kad Pareiškėjas 2025 m. vasario 14 d. neturėjo leidimo įvažiuoti į Zoną, kadangi 2024 m. rugsėjo 21 d. jam buvo išduotas neterminuotas leidimas, tuo tarpu leidimo sustabdymas ar panaikinimas procedūros nenumatytos Nuostatuose. Jeigu BĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepavesta panaikinti leidimus, tai ji negali naikinti leidimų.

3.9. Pareiškėjas nurodo, kad žinodamas, kad jam yra išduotas neterminuotas leidimas (Nuostatuose nėra nustatytas leidimo galiojimas), įvažiuodavo ir išvažiuodavo iš namų, kurie yra Zonoje, neįtardamas, kad leidimas yra panaikintas.

3.10. Akivaizdu, kad Savivaldybė piktnaudžiauja padėtimi persekiodama Pareiškėją, dėl ko susitrukdo jo asmeninis gyvenimas ir darbas.

4. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. G. pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriuo prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodo, kad bylos nagrinėjimo ribas šiuo atveju sudaro Institucijos Nutarimo dėl Pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, o ne klausimai, kas ir kada BĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą panaikinti leidimą, teisėtas ar neteisėtas toks sprendimas buvo. Nurodo, kad apelianto argumentai stokoja nuoseklumo ir yra tarpusavyje prieštaraujantys.

4.2. Aplinkybę, kad Pareiškėjas gavo 2025 m. sausio 24 d. atsakymą iš BĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad jam nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas nemokamai įvažiuoti į Zoną, patvirtina Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2025 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroninis susirašinėjimas su Interneto vizija, jog laiškas Pareiškėjui buvo pristatytas. Minėtas atsakymas buvo išsiųstas Pareiškėjui priklausančiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip patvirtino pats Pareiškėjas, jam priklauso ir yra naudojamas. Be to, Pareiškėjas pats nurodė, kad galėjo nepastebėti 2025 m. sausio 24 d. BĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo, kadangi tuo metu vyko daug teismo procesų.

4.3. Nurodo, kad Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi liudytojo J. L. parodymai negali būti šios bylos įrodymu, kadangi liudytojas šioje byloje nebuvo apklaustas. Vis dėlto, šie liudytojo parodymai patvirtina, kad Pareiškėjas buvo raštu informuotas apie leidimo panaikinimą.

4.4. Atsiliepime cituoja ANK nuostatas ir teismų praktiką, kuo remdamasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę sujungti gautas administracinių nusižengimų bylas su Pareiškėjo skundais, tuo tarpu vėlesnėse proceso stadijose bylų sujungimas tampa ne tik faktiškai sudėtingas, bet ir nebeatitinka bylų sujungimo instituto paskirties. Pažymi, kad dėl atsiradusių pasekmių skaičiaus yra kaltas pats Pareiškėjas, kadangi jis sistemingai darė pažeidimus.

4.5. Nurodo, kad pagal šiuo metu galiojantį ANK kiekvienas pažeidimas yra atskiras administracinis nusižengimas, todėl formaliai negalima vieno pažeidimo traktuoti kaip tęstinio. Be to, įstatymų leidėjo tikslas nėra suteikti galimybę asmeniui manyti, kad jam finansiškai būtų naudinga pažeidinėti teisės normas.

4.6. Atsiliepime teigia, kad Pareiškėjas, prašydamas priteisti procesines išlaidas, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jo prašymas yra nepagrįstas. Net tuo atveju, jeigu teismas nuspręstu panaikinti skundžiamą nutartį, procesinių išlaidų klausimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

4.7. Pažymi, kad apeliantas nepateikė objektyvių duomenų ar rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti skundo argumentus ir paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Visų pirma pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. skunde aukštesnės instancijos teismui prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinus tai, kad tiek pateikto apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai, be to, apeliacinės instancijos teismui iš esmės nebuvo pateikta jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie nebuvo žinomi skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinio nusižengimo byloje Pareiškėjas kelia klausimus dėl jo galimai padarytų administracinių nusižengimų pripažinimo tęstiniu administraciniu nusižengimu, jo tinkamo informavimo apie leidimo įvažiuoti į Zoną panaikinimą.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde, atsiliepime į jį bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas dėl Pareiškėjo skundo atmetimo ir Institucijos Nutarimo palikimo nepakeistu yra nepagrįstas.

8. Institucijos Nutarimu pareiškėjas pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 14 d., (duomenys neskelbtini) val. vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę, įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nurodyta tvarka, tuo pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus.

9. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu „Dėl vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų patvirtinimo“ Nr. T-306 (toliau – ir Tarybos sprendimas) nutarta nustatyti vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“. Šio Tarybos sprendimo 2 ir 3 punktais pritarta, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. būtų renkama vietinė rinkliava už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą ir patvirtinti Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatai. Nurodytu Tarybos sprendimu patvirtinti Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatai, kurių 1 punktu nustatyta, kad šie nuostatai nustato vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti keturratėmis mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, išdavimą rinkimo tvarką. Ši rinkliava – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pagrindu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta fiziniams ir juridiniams asmenims privaloma įmoka. Nuostatų 2 punktu nustatyta, kad įvažiavimu į Zoną laikomas transporto priemonės buvimas Zonoje nuo transporto priemonės valstybinių numerių ženklų užfiksavimo įvažiuojant į Zoną iki valstybinių numerių ženklų užfiksavimo išvažiuojant iš Zonos (toliau – Įvažiavimas į Zoną). Nuostatų 15 punkte reglamentuota Nuostatais numatytos rinkliavos, kurios dydis nustatytas 6 punkte (2 Eur) mokėjimo tvarka.

10. ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas skunde, be kita ko, kelia klausimus dėl Nuostatų teisėtumo ir pagrįstumo, Institucijos ir BĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimų, leidimų įvažiuoti į Zoną išdavimo ir panaikinimo procedūrų ir jų pažeidimo. Visgi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu šioje dalyje, kad nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos dalykas yra Institucijos Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl aukštesnysis teismas plačiau nepasisako dėl Pareiškėjo argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla. Sutiktina, kad būtent teismai vykdo teisingumą, tačiau toks aiškinimas negali būti suprantamas taip, kad nagrinėjant skundą dėl Institucijos Nutarimo, tuo pačiu būtų išnagrinėjami ir su tuo tiesiogiai nesusiję teisės aktai bei jų numatytos procedūros.

Dėl Pareiškėjo informavimo

12. Pagal bylos duomenis, Pareiškėjas Zonoje nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena, šioje valdoje taip pat yra jo darbo vieta. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą apmokestinti įvažiavimą į senamiestį, Pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti Nuostatų 8 punkte numatyta galimybe nemokėti vietinės rinkliavos, elektroniniu paštu pateikė rinkliavos mokėjimus administruojančiai įmonei BĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, kartu nurodydamas transporto priemonių valstybinius numerius, ir 2024 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą apie aktyvuotus leidimus aštuonioms transporto priemonėms, tame tarpe ir transporto priemonei, kuria padarytas pažeidimas. 2025 m. sausio 5 d. Pareiškėjas kreipėsi į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo“, reikalaudamas ištrinti jo asmens duomenis, tame tarpe vardą, pavardę, asmens kodą, elektroninį paštą, telefono numerį, transporto priemonės (-ių) valstybinį (-ius) numerį (-ius), duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir išreikšdamas nesutikimą dėl šių duomenų tvarkymo. Šį prašymą Pareiškėjas pateikė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), prašyme nurodydamas, kad pageidauja informaciją ir duomenis (dokumentus) pateikti tuo pačiu el. paštu. Atsakydamas į Pareiškėjo prašymą, BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Pareiškėją, jog atsižvelgiant į tai, kad leidimo galiojimui reikia tvarkyti asmens duomenis, t. y. keturratės transporto priemonės valstybinius numerius, patenkinus prašymą dėl asmens duomenų netvarkymo leidimo išdavimo tikslu, nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas įvažiuoti į Zoną Pareiškėjo nurodytoms transporto priemonės, kuris 2025 m. sausio 24 d. buvo išsiųstas Pareiškėjui jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad faktiškai leidimas nemokamai įvažiuoti į Zoną pareiškėjui buvo panaikintas 2025 m. vasario 10 d. Taigi, Pareiškėjas nuo 2025 m. vasario 11 d. neturėjo leidimo įvažiuoti į Zoną, kol toks leidimas jam vėl buvo išduotas nuo 2025 m. kovo 3 d. Pareiškėjui pateikus sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo.

13. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie jam panaikintą leidimą įvažiuoti į Zoną. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Pareiškėjui ši informacija apie leidimo panaikinimą buvo išsiųsta jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį pats Pareiškėjas visuose dokumentuose nurodo kaip savo kontaktinį elektroninio pašto adresą. Juo labiau, teikdamas prašymą BĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Pareiškėjas išreiškė norą atsakymą ir visus kitus dokumentus gauti tuo pačiu elektroniniu paštu. Sutiktina, kad institucijos privalo tinkamai informuoti asmenis apie jiems aktualius sprendimus, šiuo atveju – apie leidimo įvažiuoti į Zoną panaikinimą. Visgi, institucijai tinkamai išsiuntus aktualius dokumentus, būtent asmeniui, kuriam yra svarbūs šie dokumentai, ypač išreiškus norą juos gauti nurodytu elektroniniu paštu, tenka pareiga domėtis ir laiku išsiųstus dokumentus peržiūrėti. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog ANK numato procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos dokumentus ir su jais susipažino. Taip pat nei teismas, nei institucijos asmeniui neprivalo įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad BĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas Pareiškėjui buvo tinkamas, todėl įsitikinti, ar jis juos gavo ir perskaitė, institucija neprivalėjo. Dėl to J. Š., nurodydamas savo elektroninį paštą ir išreikšdamas norą juo gauti dokumentus, turėjo būti itin apdairus ir dėmesingas, atidžiai tikrinti minėtą elektroninio pašto dėžutę. Tuo tarpu Pareiškėjui, nebūnant pakankamai atsakingu ir laiku nepatikrinus elektroninio pašto dėžutės, kuri buvo aktyvi ir naudojama, ir to pasekmėje praleidus jam siųstą informaciją apie leidimo įvažiuoti į Zoną panaikinimą, toks Pareiškėjo neveikimas ir atsiradusios pasekmės negali būti perkeliamos institucijai – BĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri šiuo atveju įvykdė savo pareigą ir tinkamai informavo Pareiškėją. Pažymėtina, kad toks pat Pareiškėjo elektroninio pašto adresas yra nurodytas ir nagrinėjamame apeliaciniame skunde, dėl to pagrįstai skundžiama nutartimi konstatuota, kad aptariamas dokumentas Pareiškėjui buvo išsiųstas ir tai padaryta tinkamu būdu. Ši aplinkybė konstatuota ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2025 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio Pareiškėjas neskundė. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad Pareiškėjas buvo informuotas apie nuo 2025 m. sausio 25 d. panaikintą leidimą nemokamai įvažiuoti į Zoną, todėl įvažiuodamas į Zoną ir nesumokėdamas numatytos rinkliavos, J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 419 straipsnio 1 dalyje.

Dėl tęstinio administracinio nusižengimo

14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai nepagrįstai buvo kvalifikuoti kaip atskiri, kadangi yra pagrindas Institucijai svarstyti juos (ar dalį jų) pripažinti tęstiniu administraciniu nusižengimu.

15. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu, vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas atskirai gali būti laikomas teisės pažeidimu, esant vieningai kaltei (bendrai tyčiai), siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas neturėjo leidimo įvažiuoti į Zoną laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Šiuo laikotarpiu buvo užfiksuotas 21 (dvidešimt vienas) Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 419 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad per vieną dieną Pareiškėjui buvo surašyti net keli administracinio nusižengimo protokolai, tą pačią dieną užfiksuoti pažeidimai taip pat buvo vertinami atskirais administracinių nusižengimų protokolais. Tai reiškia, kad Institucija kiekvieną Pareiškėjo įvažiavimą į Zoną traktavo kaip atskirą administracinį nusižengimą ir dėl kiekvieno iš jų pradėjo po atskirą administracinio nusižengimo teiseną. Aukštesniojo teismo vertinimui, visi Pareiškėjo galimai padaryti administraciniai nusižengimai nėra nutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito, yra to paties pobūdžio (nesumokėjimas vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Zoną), galimai padaryti dėl tos pačios priežasties (ignoruojant vietinį teisės aktą ir pateiktą pranešimą dėl leidimo panaikinimo). Pažymėtina, kad ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų darymą Pareiškėjas nutraukė pats, pateikdamas BĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl gaudamas leidimą nemokamai įvažiuoti į Zoną.

18. Įvertinus aptartų aplinkybių visetą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo veiksmai – daugkartinis įvažiavimas į Zoną neturint tam leidimo, tuo pažeidžiant Nuostatus, pagrįstai galėtų būti vertinami kaip tęstinis administracinis nusižengimas, numatytas ANK 419 straipsnio 1 dalyje, kurį jungė bendra Pareiškėjo tyčia/neatsargumas. Toks sprendimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką analogiškų aplinkybių atžvilgiu. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apygardos teisme yra gauta 12 bylų su Pareiškėjo ar Institucijos skundais dėl apylinkės teismo nutarčių, kuriose nagrinėti Pareiškėjo skundai dėl Institucijos nutarimų pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamos dar 5 analogiškos bylos. Kaip matyti iš su Pareiškėjo skundu pateiktų Institucijos nutarimų, jie Institucijoje buvo priimti nuo 2025 m. liepos 25 d. iki spalio 10 d., t. y. pusantro mėnesio laikotarpiu. Protokolus ir nutarimus šiose administracinio nusižengimo bylose surašė ta pati Institucija, taigi, jai neabejotinai buvo žinoma ta aplinkybė, jog Pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiškus ir nedideliu laiko tarpu padarytus nusižengimus.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtent Institucija, inicijavusi administracinių nusižengimų teisenas asmens atžvilgiu, o ne apylinkės teismas gali įvertinti visus priimtus procesinius sprendimus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., o kurie savarankiški administraciniai nusižengimai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-44-1049/2025). Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga Pareiškėjo veiksmus konkrečiu nagrinėjamu atveju įvertinti tenka Institucijai.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Institucija privalėjo motyvuotai ir pagrįstai svarstyti, ar J. Š. padaryti nusižengimai (dalis jų) turėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai. Institucijai neišsprendus šio klausimo, kiekvieną nusižengimą nagrinėjant atskiroje byloje yra sukuriama dirbtinė situacija, sunkinanti pareiškėjo teisinę padėtį ir, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Dėl šių priežasčių, skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Pareiškėjas prašo iš Institucijos priteisti procesines išlaidas, tačiau pažymėtina, kad nėra pateikęs jokių patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Šia nutartimi Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama apylinkės nutartis naikinama ir byla grąžinama Institucijai, t. y. galutinis sprendimas šioje byloje nepriimamas, todėl prašymas dėl procesinių išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pareiškėjo J. Š. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.