- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- AN2-44-1049/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00441-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, Tomo Pilecko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-24034-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220805636 V. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 375,00 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 14 d. 13.31 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „CHRYSLER PT CRUISER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 10 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi jo skundas tenkintas iš dalies, Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas panaikintas, administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutartyje nurodyta, kad V. V. atžvilgiu 2023 m. lapkričio 29 d. buvo priimti dar trys nutarimai skirtingose administracinių nusižengimų bylose, tačiau visi nutarimai iš esmės yra identiški, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas tas pats asmuo dėl analogiškų nusižengimų. Nurodyta, kad V. V. per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. galimai padarius keturis vienarūšius pažeidimus, jo veiksmai buvo įvertinti atskirais procesiniais dokumentais, taip sukuriant teisinę situaciją, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, kurioje pasisakoma, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesprendžiant jų sujungimo galimybių, ypatingai tuomet, kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimus priimanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, dėl kurių po to ir priimami nutarimai administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu.
Šalies argumentai
3. Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, Tomas Pileckas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą arba bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo iš esmės.
3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nesiėmė pareigos būti aktyvus ir imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams dėl trunkamojo pažeidimo pašalinti, nesigilino ir nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis nurodytu laikotarpiu buvo padaryti pažeidimai, kada asmuo apie jų padarymą buvo informuotas, taip pat nesiaiškino, ar atitinkamai tai buvo tik vairavimas neturint tam teisės ar kartu padaryti ir kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai.
3.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išaiškinimu, kad, jeigu tą pačią dieną asmens atžvilgiu nagrinėjamos kelios administracinių nusižengimų bylos, kurios savo esme yra panašios, tačiau pažeidimai yra padaryti skirtingu metu, skirtingomis aplinkybėmis, jie turėtų būti vertinami kaip trunkamas pažeidimas. Institucijos vertinimu, formuojant tokią teismų praktiką, akivaizdžiai būtų pažeisti teisingumo, atsakomybės neišvengiamumo principai. Šiuo atveju teismas, iškeldamas versiją dėl trunkamojo pažeidimo, net nesiaiškino, kokiomis priemonėmis buvo užfiksuoti kiti KET pažeidimai, jų aplinkybių ir priėmė formalią nutartį.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23221500137 V. V. patrauktas atsakomybėn dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, tai yra, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. vairavo transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės. Pažeidimas nustatytas pagal policijos registruojamų įvykių registre gautą pranešimą apie galimai padarytą nusižengimą. Šioje byloje 2023 m. spalio 4 d. V. V. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir išsiųstas asmeniui elektroniniu paštu.
3.4. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220805636 V. V. patrauktas atsakomybėn dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y., kad vairavo transporto priemonę „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės. Šis pažeidimas padarytas 2023 m. rugsėjo 14 d., asmuo tą dieną buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam dalyvaujant buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir įteiktas pasirašytinai.
3.5. Administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23221530118 V. V. patrauktas atsakomybėn dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo, t. y., kad 2023 m. rugsėjo 21 d. vairavo elektrinį 2 KW galingumo paspirtuką, neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas šaligatviu įvažiavo į pastatą pro duris ir paliko stovėti pastato viduje, ne stovėjimui skirtoje teritorijoje. Asmeniui dėl paminėtų nusižengimų padarymo 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir išsiųstas elektroniniu paštu.
3.6. Administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23221973714 V. V. patrauktas atsakomybėn dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų, t. y., kad 2023 m. rugsėjo 21 d. vairavo transporto priemonę „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Pažeidimas nustatytas pagal policijos registruojamų įvykių registre gautą pranešimą apie galimai padarytą nusižengimą. Dėl paminėtų nusižengimų V. V. atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir tą pačią dieną išsiųstas elektroniniu paštu.
3.7. Tai rodo, kad administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti ir įteikti ne vienu metu. Visų pažeidimų aplinkybės yra skirtingos, ne tapačios, pažeidimai padaryti skirtingu laiku, skirtingose vietose, skirtingomis aplinkybėmis, kiekvienu atveju asmuo buvo tinkamai informuotas, kuo jis kaltinamas, pareikšti kaltinimai buvo aiškūs ir konkretūs. Kiekvieną pažeidimą darydamas asmuo jau žinojo apie jo atžvilgiu surašytus administracinio nusižengimo protokolus dėl vairavimo neturint tam teisės. 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau po to vis tiek vairavo transporto priemones, tiek lengvuosius automobilius, tiek ir transporto priemonę, kuri atitinka mopedo kriterijus, nors jau turėjo žinoti, kad negali vairuoti neturėdamas teisės. Keliose bylose buvo papildomai padaryti kiti KET pažeidimai, kurie negali būti traktuojami nei kaip tęstiniai, nei kaip trunkamieji. Šios aplinkybės, anot Institucijos, įrodo, kad jis padarė atskirus ir naujus nusižengimus. Dėl to teismo nutartyje nurodytu laikotarpiu padaryti pažeidimai negali būti laikomi nei trunkamuoju, nei tęstiniu pažeidimu, kadangi V. V. daromi neteisėti veiksmai vėliausiai 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo nutraukti policijos pareigūnų, kurie sustabdė V. V. vairuojantį transporto priemonę, surašė jam dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą. Todėl trukęs pažeidimas pasibaigė vėliausiai 2023 m. rugsėjo 14 d.
3.8. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220805636 pateiktą V. V. skundą dėl 2023 m. rugsėjo 14 d. padaryto KET pažeidimo, nepagrįstai bylą grąžino Institucijai spręsti dėl trunkamojo nusižengimo, kadangi aptariamas nusižengimas yra savarankiškas. Po šio nusižengimo asmuo toliau piktybiškai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, kai jau žinojo, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, todėl vien dėl to, kad asmuo nedideliu laiko tarpu padarė pažeidimus, numatytus tame pačiame ANK straipsnyje, negali būti pagrindu šiuos pažeidimus laikyti trunkamaisiais. Institucijos vertinimu, V. V. tyčia daryti priešingus teisei veiksmus šiuo atveju susiformavo dar iki pirmo veiksmo darymo ir truko iki tol, kol ją nutraukė policijos pareigūnai, jį sustabdę vairuojantį transporto priemonę 2023 m. rugsėjo 14 d., todėl vėliau padaryti pažeidimai kito bei peraugo į naujas veikas. Vien tai, kad V. V. visus padarytus nusižengimus sieja vienas tapatus ANK straipsnis, nesudaro jokio pagrindo juos visus traktuoti kaip trunkamąjį pažeidimą ir taikyti vieną atsakomybę.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Institucijos vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, Tomo Pilecko apeliacinis skundas netenkinamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo priimto sprendimo panaikinti Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-24034-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220805636 bei grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai pagrįstumo klausimas.
5. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas naikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-24034-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220805636 ir bylą grąžinti Institucijai, yra teisėtas ir pagrįstas.
6. V. V. Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-24034-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220805636 nubaustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y., už tai, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. 13.31 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad tą pačią dieną, t. y., 2023 m. lapkričio 29 d., V. V. atžvilgiu Institucijoje priimti dar trys nutarimai, kuriais jis, be kita ko, taip pat nubaustas ir už tai, kad ir kitu laiku vairavo transporto priemones neturėdamas tam teisės. Šiose administracinių nusižengimų bylose V. V. nubaustas už 2023 m. rugsėjo 7 d., 2023 m. rugsėjo 21 d. 9.02 val., ir 2023 m. rugsėjo 21 d. 13.20 val., įvykdytus administracinius nusižengimus. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad jis turi Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir yra įsitikinęs, kad šis vairuotojo pažymėjimas jam suteikia teisę vairuoti transporto priemones ir Lietuvos Respublikoje. Tokie V. V. paaiškinimai galėtų būti pagrindas manyti, jog jo veiksmus, kurie buvo nagrinėjami pradėjus keturias skirtingas administracinio nusižengimo bylas, galėjo jungti vieninga tyčia, tai yra, kad V. V. subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną vientisą veiką. Visgi tokių vertinimų skundą nagrinėjantis apygardos teismas nepateikia, nes kaltės klausimo šiuo atveju nesprendžia.
7. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.
8. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019).
9. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas, nors suklydo įvardindamas veiką kaip trunkamąją, tačiau padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad Institucija privalėjo svarstyti, ar V. V. galimai padaryti pažeidimai, keli jų, ar visi, turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika (ANK 424 straipsnio 3 dalis), ir bet kuriuo atveju turėjo apie tai aiškiai pasisakyti nutarime, tačiau to nepadarė, nors administracinio nusižengimo protokolus surašė bei nutarimus priėmė ta pati institucija, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad institucijai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Tokiu atveju neišsprendus klausimo, ar pažeidimai, visi ar tik dalis jų, yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje yra sukuriama dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus.
10. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog šioje konkrečioje byloje ir šiuo konkrečiu atveju turėjo būti sprendžiamas pavienių / tęstinių veikų atribojimo klausimas ir tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą V. V. atžvilgiu šioje administracinio nusižengimo byloje. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, vadovaudamasis nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, padarė pagrįstą išvadą, kad tik Institucija, inicijavusi administracinių nusižengimų teisenas V. V. atžvilgiu, o ne apylinkės teismas gali įvertinti visus priimtus procesinius sprendimus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., o kurie savarankiški administraciniai nusižengimai. Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga V. V. veiksmus konkrečiu nagrinėjamu atveju įvertinti visų pirma tenka institucijai.
11. Nors apeliaciniame skunde detalizuojant administracinių nusižengimų galimo padarymo ir administracinių nusižengimų protokolų surašymo bei jų išsiuntimo V. V. datas, tvirtinama, kad jis padarė keturis atskirus administracinius nusižengimus, tačiau tuo pačiu iš esmės sutinkama ir su tuo, kad V. V. išties iki 2023 m. rugsėjo 14 d., t. y. būtent iki šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, kuomet jam asmeniškai dalyvaujant buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už vairavimą neturint tam teisės, galėjo nesuprasti, nežinoti, kad jo turimas Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galimai nesuteikia jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Iki šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo, kuris padarytas, kaip minėta, 2023 m. rugsėjo 14 d., V. V. transporto priemonę, neturėdamas tam teisės vairavo ir 2023 m. rugsėjo 7 d. Administracinio nusižengimo protokolas dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. administracinio nusižengimo padarymo buvo surašytas tik 2023 m. spalio 4 d. ir išsiųstas V. V. el. paštu. Tad šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad tiek 2023 m. rugsėjo 7 d., tiek 2023 m. rugsėjo 14 d. įvykdyti administraciniai nusižengimai padaryti tomis pačiomis aplinkybėms, ir iki to laiko V. V. nebuvo pranešta apie jo galimą teisės norminius aktus pažeidžiantį elgesį, lieka nepaneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad juos sieja vieninga netiesioginė tyčia, su kuo, beje, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės sutinka ir Institucija. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad iki to momento, kada V. V. buvo aiškiai informuotas apie tai, kad jo turimas Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, jo padarytus nusižengimus siejo vieninga tyčia. Tuo tarpu klausimas, ar ir 2023 m. rugsėjo 21 d. jo padaryti administraciniai nusižengimai laikytini tęstiniais yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų, šis klausimas nagrinėjamas savarankiškai administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-25-993/2025.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog Institucija nesprendė klausimo, ar V. V. veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių, tai yra neišsiaiškino visų jo veiksmų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, pagrįstai panaikino Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23220805636 ir bylą grąžino nagrinėti institucijai. Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama galioti, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, Tomo Pilecko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.