Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties J. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir institucija) 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-11155-2025 J. Š. nubaustas pagal Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 419 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. vasario 19 d. 14.39 val. Kauno miesto savivaldybėje, Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, nesumokėjus vietinės rinkliavos Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 (toliau –Nuostatai), 15 punkte nurodyta tvarka, tuo pažeisdamas Nuostatų 1 ir 2 punktus.

2. Institucijos nutarimą J. Š. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi skundas netenkintas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-11155-2025 paliktas nepakeistas.

3. Apeliaciniame skunde J. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-11155-2025 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taip pat skunde prašoma priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos procesines išlaidas.

3.1. Skunde J. Š. pirmiausia pažymi, kad jo atžvilgiu institucija priėmė ne tik 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-11155-2025, bet ir kitus nutarimus, kuriais jis nubaustas viso už 21 administracinio nusižengimo padarymą, bei teigia, kad, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1159-1260/2025, ir 2025 m. gruodžio 22 d. nutartyse, priimtose bylose Nr. II-1167-1165/2025, II-1080-1165/2025, II-1096-1165/2025, nurodyta teismų praktika, jo tariamai padaryti administraciniai nusižengimai turėtų būti laikomi tęstiniu administraciniu nusižengimu.

3.2. Toliau skunde J. Š. kvestionuoja skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad jam 2024 m. rugsėjo 21 d. išduotas leidimas neapmokestinamai patekti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ buvo automatiškai panaikintas 2025 m. sausio 24 d., nes jis 2025 m. sausio 5 d. raštu nurodė nesutikimą, jog BĮ „Parkavimas Kaune“ tvarkytų jo asmens duomenis, tarp jų ir jo vairuojamos transporto priemonės valstybinius numerius. Anot apelianto, sutikti su tokiu vertinimu nėra pagrindo, kadangi leidimus įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ išduoda BĮ „Parkavimas Kaune“ vadovaudamasi Nuostatais, kuriuose nėra numatyta leidimų sustabdymo ar panaikinimo procedūra, o BĮ „Parkavimas Kaune“, vykdydama veiką, privalo vadovautis tik teisės aktais, įskaitant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus. Be to, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1159-1260/2025 liudijęs BĮ „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas paaiškino, kad ši įmonė nepriiminėja sprendimų ir nepriėmė sprendimo panaikinti leidimą jam (J. Š.), tik jos darbuotojai padarė tai, kas buvo paprašyta, t. y. ištrynė jo (apelianto) automobilio valstybinius numerius, dėl ko sistema automobilio neatpažino. Justas Limanauskas taip pat pripažino, kad jam (J. Š.) leidimas iš tiesų buvo panaikintas tik 2025 m. vasario 10 d., bei paaiškino, kad sprendimai dėl leidimo panaikinimo yra skundžiami. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų kada ir kas BĮ „Parkavimas Kaune“ vardu priėmė sprendimą panaikinti leidimą, pateikė jį jam (J. Š.). Neišsiaiškinus šių aplinkybių, ginčo esmė nebuvo atskleista, nes tik jas išsiaiškinus galima nustatyti, ar jis padarė administracinį nusižengimą. Jeigu laikyti, kad leidimas buvo panaikintas automatiškai, nepriimant jokio sprendimo, nors leidimo panaikinimas sukuria ir panaikina teises ir pareigas, kyla klausimas, ar toks automatinis leidimo panaikinimas nepažeidė jo teisių, teisėtų lūkesčių ir teisės į gynybą (skųsti veiksmus). Ginčydamas tokią apylinkės teismo išvadą, J. Š. taip pat remiasi 2025 m. spalio 30 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimu Nr. 2R-5167 (2.13 Mr). Apeliantas teigia, jog iš jo yra suprantama, kad asmens sutikimas ar nesutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo negali turėti įtakos leidimo įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zon ą“ išdavimui ar panaikinimui, o duomenų rinkimas po leidimo išdavimo yra perteklinis dalykas. Be to, ir BĮ „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas negalėjo nurodyti, ar duomenų tvarkymas lemia leidimo išdavimą, ar jam (J. Š.) buvo atskleistos nesutikimo su asmens duomenų tvarkymu teisinės pasekmės. Tai taip pat patvirtina, kad ginčo esmė yra neatskleista.

3.3. Skunde J. Š. taip pat teigia, kad BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. atsakymas „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ Nr. S-56 negali būti prilygintas teisines pasekmes sukeliančiam sprendimui, kurio pagrindu būtų laikoma, kad leidimas buvo panaikintas. Kad tai nėra sprendimas, o tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris buvo parengtas reaguojant į 2025 m. sausio 5 d. pateiktą prašymą dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo, šiuo atveju aiškiai nurodė ir apklaustas BĮ „Parkavimas Kaune“ direktorius. Šiame rašte buvo tik preliminariai nurodyta, kad leidimas bus panaikintas. Be to, jame nebuvo nurodyta šio rašto apskundimo galimybė ir tvarka, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad administraciniam teismui gali būti skundžiami tik tokie viešojo administravimo subjektų aktai, kurie sukelia teisines pasekmes.

3.4. Taipogi skunde J. Š. kvestionuoja ir skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad jam buvo žinoma apie leidimo panaikinimą, nes BĮ „Parkavimas Kaune“ pateikė duomenis, patvirtinančius, jog įmonė išsiuntė jam el. laišką su 2025 m. sausio 24 d. atsakymu „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ Nr. S-56. Apelianto teigimu, nesulaukęs atsakymo į 2025 m. sausio 5 d. prašymą, jis 2025 m. vasario 21 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, be kita ko, prašant įpareigoti BĮ „Parkavimas Kaune“ per 2 darbo dienas priimti sprendimą dėl pateikto prašymo. 2025 m. vasario 25 d. gavęs iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus šaukimą bei siūlymą su BĮ „Parkavimas Kaune“ išspręsti ginčą taikiai, jis 2025 m. vasario 27 d. nuvyko į BĮ „Parkavimas Kaune“ pateikti naują prašymą ir tuo pačiu išsiaiškinti, kodėl negautas atsakymas į 2025 m. sausio 5 d. prašymą. Tik tada BĮ „Parkavimas Kaune“ darbuotoja iš įmonės el. pašto atspausdino el. laišką ir 2025 m. sausio 24 d. raštą Nr. S-56. Kadangi raštas buvo pateiktas, jis nebedalyvavo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus skundo nagrinėjime ir neskundė jo 2025 m. kovo 24 d. priimto sprendimo. Apeliantas tvirtina, kad tuo atveju, jei jis iš tiesų būtų el. paštu 2025 m. sausio 24 d. ar vėliau gavęs iš BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. raštą Nr. S-56, tai jis nebūtų 2025 m. vasario 21 d. skundu kreipęsis į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad el. laiško siuntėjas privalo įsitikinti, kad laiškas adresatą iš tiesų pasiekė (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-1072/2024). Taigi nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. elektroninį laišką jis gavo, turi būti laikoma, jog šios įmonės 2025 m. sausio 24 d. raštą Nr. S-56 jis gavo tik 2025 m. vasario 27 d. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, nukrypo nuo teismų praktikos, vadovavosi prielaidomis, o ne objektyviais rašytiniais įrodymais.

3.5. Be to, skunde J. Š. nurodo kategoriškai nesutinkantis su apylinkės teismo argumentu, kad nors Nuostatose yra nustatyti trūkumai bei kylantys neaiškumai dėl leidimo panaikinimo asmeniui atsiėmus leidimą tvarkyti jo asmens duomenis, tačiau tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir dėl to trūkumai ir kylantys neaiškumai paliekami nenagrinėtais. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas turėjo teisę ir pareigą kreiptis į specialios kompetencijos teismą dėl išaiškinimo dėl Nuostatų atitikimo teisės aktams, susijusių su leidimų panaikinimu, nes, Nuostatuose nesant leidimų panaikinimo procedūros, BĮ „Parkavimas Kaune“, perėmęs viešo administravimo funkcijas ir privalantis vadovautis tik teisės aktais (taikant imperatyvias teisės normas), savo veiksmais sukūrė ir panaikino jam teises ir pareigas. Be to, visi teisės aktų neaiškumai ir įvairios prielaidos turi būti aiškinamos jo (J. Š.) naudai.

3.6. Dar skunde J. Š. teigia, kad tai, jog Nuostatuose nėra numatyta leidimų panaikinimo procedūra, reiškia, kad leidimai nepanaikinami, nebent leidimo turėtojas neatitiks keliamų reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti leidimo išdavimo metu, t. y. reikalavimo „Senamiesčio sumažintos taršos zonoje“ nuosavybės teise turėti nekilnojamąjį turtą arba dirbti. Šiuo atveju jis visą laiką turėjo ir turi „Senamiesčio sumažintos taršos zonoje“ nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena ir deklaravo gyvenamąją vietą.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą ir J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas jų vertinimo taisyklių, savo išvadas grindė byloje esančiais įrodymais, tinkamai taikė teisės normas ir teisingai konstatavo, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Ši administracinio nusižengimo byla nagrinėjama dėl konkretaus fakto – įvažiavimo į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, neturint galiojančio leidimo, o ne klausimų, kas ir kada priėmė sprendimą panaikinti leidimą, ir ar tas sprendimas buvo teisėtas ar neteisėtas. Šiuo atveju BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. atsakymu „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ Nr. S-56 J. Š. buvo informuotas, kad, patenkinus jo 2025 m. sausio 5 d. prašymą dėl asmens duomenų netvarkymo, nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ keturratėms transporto priemonėms, kurių valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) <...>. Aplinkybę, jog 2025 m. sausio 24 d. apeliantas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com gavo atsakymą iš BĮ „Parkavimas Kaune“, patvirtina 2025 m. kovo 24 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr. 19R1-446, kuris nebuvo skundžiamas, bei el. susirašinėjimas su Interneto vizija. Apeliantas posėdžio metu patvirtino, jog šis elektroninio pašto adresas jam priklauso ir yra naudojamas.

4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad bendrosios kompetencijos teismai nėra teismingi spręsti bylų dėl savivaldybių priimtų norminių ar individualių teisės aktų teisėtumo, kadangi pagal Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnį ši kompetencija priskirta administraciniams teismams. Tuo tarpu ginčai dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, įskaitant jų rinkimą ir naudojimą savivaldybės ar jos įstaigų veikloje, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra priskirti nagrinėti administraciniams teismams, įgyvendinus ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl galimo J. Š. teisių pažeidimo, susijusio tiek su savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumu, tiek su jų pagrindu vykdomu asmens duomenų tvarkymu, ir šiuos klausimus paliko nenagrinėtus.

4.3. Institucijos atstovo vertinimu, šiuo atveju nubaustasis skunde nepagrįstai remiasi Justo Limanausko parodymais, nes jie buvo duoti ne šioje, o kitoje administracinio nusižengimo byloje. Kita vertus, nors Justo Limanausko parodymai negali būti vertinami kaip savarankiški įrodymai šioje byloje, jie patvirtina teismo padarytą išvadą, jog J. Š. buvo informuotas raštu apie tai, kad jo leidimas bus panaikintas. Todėl apelianto teiginiai, jog jis nebuvo informuotas apie leidimo panaikinimą, vertintini kritiškai ir nepaneigia teismo išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo.

4.4. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojantį ANK kiekvienas pažeidimas yra atskiras administracinis nusižengimas, todėl nėra pagrindo traktuoti J. Š. nusižengimų kaip vieno tęstinio. Be to, įstatymo leidėjo tikslas yra užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui ateityje, nesuteikiant galimybės asmeniui manyti, kad jam finansiškai būtų naudinga pažeidinėti teisės normas. Dėl atsiradusių pasekmių yra kaltas pats apeliantas, kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.

4.5. Galiausiai atsiliepime pažymima, kad net ir tuo atveju, jei apygardos teismas nuspręstų panaikinti skundžiamą nutartį, procesinių išlaidų atlyginimo klausimas turėtų likti nenagrinėtas, nes pagal ANK 666 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatas atlyginamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, o pats apeliantas apeliaciniame skunde, kurį taip pat pasirašė jis pats, patvirtina, jog procese jam neatstovavo advokatas ar advokato padėjėjas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

J. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo paliktas galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-11155-2025, kuriuo J. Š. nubaustas pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 19 d. 14.39 val. vairuodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ ir nesumokėjo vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nurodyta tvarka, tuo pažeisdamas Nuostatų 1 ir 2 punktus. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad minėtu ne teismo tvarka priimtu nutarimu jis buvo nubaustas nepagrįstai, ir visų pirma siekia pradėtos administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Taip pat apeliaciniame skunde J. Š. pažymi, jog institucija jo atžvilgiu yra priėmusi viso 21 nutarimą, kuriais jis buvo pripažintas padariusiu ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, pasireiškusį įvažiavimu į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nustatyta tvarka, tik skirtingomis dienomis ir laiku, ir teigia, kad tokiu atveju jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas. Taigi, apeliaciniame skunde keliamas ir pavienių/tęstinių veikų atribojimo klausimas.

7. ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatus. Kaip teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina detalizuoti teisės aktą bei konkretų jo punktą (punktus), kurį (kuriuos) savo veiksmais ar neveikimu jis pažeidė.

8. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2024 m. gegužės 14 d. „Dėl vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų patvirtinimo“ Nr. T-306 nuspręsta: 1. Nustatyti vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, kuri apima vidinę teritoriją prie Nemuno ir Neries santakos ir kuri ribojasi su Šv. Gertrūdos g. (nuo Kauno pilies iki Gimnazijos g.), Gimnazijos g., Birštono g., Karaliaus Mindaugo pr. (nuo Birštono g. iki Aleksoto g.), išskyrus A. Mapu gatvę, ir vietinę rinkliavą už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą (1 punktas); 2. Pritarti, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. būtų renkama vietinė rinkliava už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą; 3. Patvirtinti Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatus. Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad šie nuostatai nustato vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti keturratėmis mechaninėmis transporto priemonėmis (toliau – transporto priemonė) į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, išdavimą rinkimo tvarką. Ši zona apima vidinę teritoriją prie Nemuno ir Neries santakos ir kuri ribojasi su Šv. Gertrūdos g. (nuo Kauno pilies iki Gimnazijos g.), Gimnazijos g., Birštono g., Karaliaus Mindaugo pr. (nuo Birštono g. iki Aleksoto g.), išskyrus A. Mapu g. (toliau – Zona). Ši rinkliava – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pagrindu Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos sprendimu nustatyta fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – transporto priemonės valdytojas) privaloma įmoka (toliau – Rinkliava). Nuostatų 2 punkte numatyta, kad įvažiavimu į Zoną laikomas transporto priemonės buvimas Zonoje nuo transporto priemonės valstybinių numerių ženklų užfiksavimo įvažiuojant į Zoną iki valstybinių numerių ženklų užfiksavimo išvažiuojant iš Zonos (toliau – Įvažiavimas į Zoną). Pagal Nuostatų 6 punktą, už Įvažiavimą į Zoną (toliau – leidimas) taikoma vienkartinė 2 Eur rinkliava.

9. Nuostatų 8 punkte taip pat nurodoma kam rinkliava netaikoma. Į šį sąrašą, be kita ko, patenka asmenys, kurie valdo nuosavybės teise patalpas (statinius), kurios (-ie) registruotos (-i) kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai Zonos teritorijoje, arba yra deklaravę gyvenamąją vietą Zonos teritorijoje, tačiau rinkliava jiems netaikoma tik tokiu atveju, kai asmuo yra gavęs nemokamą elektroninį leidimą (Nuostatų 8.1, 8.2, 9 punktai). Būdai, kuriais nustatyto dydžio rinkliava mokama, įtvirtinti Nuostatų 15 punkte. Remiantis šiuo punktu, rinkliava gali būti sumokama: transporto priemonei esant Zonoje grynaisiais pinigais arba mokėjimo kortele, naudojantis transporto priemonių stovėjimo bilietų automatu; mobiliuoju telefonu siunčiant nustatyto turinio trumpąją žinutę savo mobiliojo ryšio operatoriui, jei su juo rinkliavos mokėtojas yra pasirašęs atitinkamą sutartį; naudojant rinkliavą renkančios įstaigos patvirtintas mobiliųjų įrenginių programas (pvz., „M. Parking“,„Unipark“, „Parkman“ ir „Carone“), spaudžiant start / stop; ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo išvažiavimo iš Zonos pervedama į Savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą: prisijungus el. svetainėje www.savitarna.parkavimaskaune.lt mokėjimo nurodymu (pavedimu) pervedant lėšas; grynaisiais pinigais arba mokėjimo kortele atvykus į rinkliavą renkančią įstaigą.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Š. nuosavybes teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, patenkančioje į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, yra deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 6-9, 15-18). Vis tik vien ši aplinkybė savaime nesuteikia jam teisės įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, nemokant Nuostatų 6 punkte nustatytos rinkliavos, kadangi, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nuo tokios rinkliavos mokėjimo Nuostatų 8.1 ir 8.2 punkte numatyti asmenys atleidžiami tik turint išduotą ir galiojantį nemokamą elektroninį leidimą. Bylos duomenys patvirtina, jog 2024 m. rugpjūčio 1 d. J. Š. pateikė rinkliavos mokėjimus administruojančiai įmonei BĮ „Parkavimas Kaune“ prašymą dėl leidimo įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimo (1 t., b. l. 10-11). 2024 m. rugsėjo 12 d. BĮ „Parkavimas Kaune“ direktoriaus pavaduotojas elektroniniu paštu informavo apeliantą, kad išnagrinėjus jo 2024 m. rugpjūčio 1 d. prašymą buvo nuspręsta išduoti jam aštuonis leidimus nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, bei paprašė J. Š. pateikti aštuonių transporto priemonių valstybinius numerius tam, kad turėtų galimybę juos aktyvuoti (1 t., b. l. 21). Aštuonių transporto priemonių valstybinius numerius, tame tarpe ir ne teismo tvarka 2025 m. rugpjūčio 19 d. priimtame nutarime nurodytos transporto priemonės, su kuria buvo padarytas jam inkriminuotas pažeidimas, valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini), apeliantas BĮ „Parkavimas Kaune“ pateikė 2024 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 23).

11. Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2025 m. sausio 5 d. J. Š. pateikė BĮ „Parkavimas Kaune“ prašymą „Dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo“, kuriuo, be kita ko, išreiškė nesutikimą, kad BĮ „Parkavimas Kaune“ naudotų ir tvarkytų su juo susijusius duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, elektroninį paštą, telefono numerį, transporto priemonės (-ių) valstybinį (-ius) numerį (-ius), duomenis apie nekilnojamąjį turtą), pareikalavo juos ištrinti (2 t, b. l. 21-22). Atsakydama į tokį prašymą, BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. raštu Nr. S-56 „Dėl 2025-01-05 prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ informavo J. Š., jog atsižvelgiant į tai, kad leidimo įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ galiojimui reikia tvarkyti asmens duomenis, t. y. keturratės transporto priemonės valstybinius numerius, patenkinus jo prašymą dėl asmens duomenų netvarkymo leidimo išdavimo tikslu, nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ aštuonioms transporto priemonėms, tarp jų ir transporto priemonei, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 79-82). Byloje esantys Kauno miesto savivaldybės administracijos parengti dokumentai patvirtina, kad leidimas nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ J. Š. 2025 m. sausio 25 d. faktiškai nebuvo panaikintas, jis galiojo nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. vasario 10 d. (1 t., b. l. 32-34, 40-41, 46-47, 50-52). Taigi apeliantas leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ neturėjo nuo 2025 m. vasario 11 d. iki kol toks leidimas jam vėl buvo išduotas nuo 2025 m. kovo 3 d., pateikus sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos 25 lapas).

12. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas neneigia to, kad 2025 m. vasario 19 d. 14.39 val., vairuodamas transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“. Byloje neginčijama ir ta aplinkybė, kad jis nesumokėjo Nuostatose nurodytos rinkliavos kuriuo nors iš Nuostatų 15 punkte įtvirtintu būdu. Tačiau J. Š. kvestionavo ir kvestionuoja sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą nemokamai patekti į šią zoną, bei tikino ir tikina, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie leidimo panaikinimą, dėl ko manė, jog 2025 m. vasario 19 d. leidimas vis dar galioja ir jis neturi pareigos mokėti rinkliavą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad, nesant Nuostatuose numatytos nemokamo elektroninio leidimo sustabdymo ar panaikinimo procedūros, BĮ „Parkavimas Kaune“ apskritai neturėjo įgaliojimų panaikinti jam 2024 m. rugsėjo 21 d. išduotą leidimą. Apeliantas taip pat teigia, kad leidimo panaikinimas nebuvo tinkamai įformintas, sudarant galimybę tokį veiksmą jam apskųsti, bei kelia klausimus, ar BĮ „Parkavimas Kaune“ teisėtai ir pagrįstai naudojo ir tvarkė su juo susijusius duomenis, ar jo nesutikimas su tokių duomenų naudojimu bei tvarkymu jau po leidimo išdavimo, suteikė pagrindą leidimo panaikinimui. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl skunde išdėstytų argumentų dėl BĮ „Parkavimas Kaune“ įgaliojimų apimties, šios įmonės priimto sprendimo panaikinti J. Š. išduotą leidimą įforminimo, tokio sprendimo bei apelianto asmens duomenų tvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, bendrosios kompetencijos teismai nėra teismingi spręsti bylų dėl savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumo, juos vykdant priimamų sprendimų, kaip ir nėra teismingi spręsti bylų dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Nagrinėjamos bylos ribas sudaro tik Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-11155-2025 administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Tuo tarpu skundo argumentas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie leidimo panaikinimą, atmestinas kaip prieštaraujantis bylos medžiagai. Apie panaikintą jam 2024 m. rugsėjo 21 d. išduotą leidimą nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ J. Š. buvo informuotas jau minėtu BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. raštu Nr. S-56 „Dėl 2025-01-05 prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis raštas apeliantui buvo išsiųstas 2025 m. sausio 24 d. 13.07 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. (2 t., b. l. 78). Nors ant elektroninio laiško išrašo matyti ranka padarytas įrašas – „gauta 2025.02.27“, o šalia šio įrašo pasirašė J. Š., be to, 2025 m. vasario 21 d. apeliantas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, be kita ko, prašant įpareigoti BĮ „Parkavimas Kaune“ per 2 darbo dienas priimti sprendimą dėl jo 2025 m. sausio 5 d. prašymo, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos patvirtinti, kad jis rašto Nr. S-56 negavo elektroniniu paštu jo išsiuntimo dieną. Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 5 d. prašyme, adresuotame BĮ „Parkavimas Kaune“, J. Š. išreiškė pageidavimą, jog atsakymas jam būtų pateiktas būtent elektroniniu paštu, išsiunčiant jį į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Šį savo elektroninio pašto adresą, kaip kontaktinį, jis nurodė ir apylinkės teismui bei apygardos teismui teiktuose skunduose (1 t., b. l. 2, 2 t., b. l. 2), skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (1 t., b. l. 124), iš jo siuntė ir ankstesnius elektroninius laiškus BĮ „Parkavimas Kaune“ (1 t., b. l. 12, 21-24), teikė papildomus dokumentus apylinkės teismui (1 t., b. l. 148), prašymą dėl informacijos pateikimo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (1 t., b. l. 151). Be to, aplinkybę, jog BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. raštas Nr. S-56 „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ J. Š. buvo įteiktas tinkamai ir jį apeliantas gavo, patvirtina ir įsiteisėjęs 2025 m. kovo 24 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr. 19R1-446 (1 t., b. l. 124-136), kuriame konstatuota, kad BĮ „Parkavimas Kaune“ atsakymas į 2025 m. sausio 5 d. prašymą J. Š. buvo pateiktas tinkamai, jo nurodytais kontaktiniais duomenimis, nepraleidus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino – 2025 m. sausio 25 d. išsiuntus jo prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com.

14. Taip pat paminėtina, jog ir pats J. Š., nagrinėjant jo skundą žodinio proceso tvarka, apylinkės teismui patvirtino, kad jis aktyviai naudojosi ir naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Apeliantas taip pat paaiškino, jog BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 25 d. elektroninio laiško galėjo nepastebėti, nes tuo metu į minėtą elektroninio pašto dėžutę gaudavo itin daug laiškų. Tokia BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 25 d. elektroninio laiško bei juo siunčiamo priedo (t. y. 2025 m. sausio 24 d. rašto Nr. S-56 „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“) neperskaitymo priežastis yra visiškai subjektyvi, todėl remiantis ja konstatuoti, jog J. Š. buvo netinkamai informuotas apie panaikintą leidimą automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nemokamai patekti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, nėra pagrindo. Šiuo atveju pats pasirinkęs elektroniniu paštu gauti atsakymą į jo 2025 m. sausio 5 d. pateiktą prašymą, J. Š. privalėjo atsakingai, atidžiai ir sistemingai tikrinti savo naudojamą elektroninio pašto dėžutę, o to nepadaręs kilusias pasekmes privalo prisiimti pats.

15. Vadovautis skunde nurodyta teismų praktika (administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-1072/2024 priimta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi) ir daryti priešingą išvadą skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo, kadangi šioje J. Š. administracinio nusižengimo byloje ir skunde minimoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-1072/2024 nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi, kaip skiriasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, kuria rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartyje, nustatytos aplinkybės. Nors kasacinis teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 pasisakė, kad, siųsdama dokumentus elektroniniu paštu, institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą, tačiau toks išaiškinimas pateiktas įvertinus tai, jog toje byloje nebuvo duomenų apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimą/sutikimą gauti ir siųsti bylos dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis, bei tai, kad institucija išsiuntė dokumentą elektroninio pašto adresu, kuris nesutapo nei su administracinio nusižengimo protokole, nei su Administracinių nusižengimų registre nurodytu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elektroninio pašto adresu. Šiuo gi atveju pats J. Š. 2025 m. sausio 5 d. kreipėsi į BĮ „Parkavimas Kaune“, jis pats aiškiai nurodė, kad atsakymą pageidauja gauti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, todėl BĮ „Parkavimas Kaune“ pasirinktas 2025 m. sausio 24 d. rašto Nr. S-56 „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ pateikimo jam būdas buvo tinkamas ir įsitikinti, ar jis jį gavo ir perskaitė, minėta bendrovė neprivalėjo.

16. Kadangi leidimo nemokamai įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ J. Š. neturėjo nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 3 d., nes šis buvo panaikintas, apie ką apeliantas buvo tinkamai informuotas, konstatuotina, jog jis, 2025 m. vasario 19 d. 14.39 val. įvažiavęs automobiliu į šią zoną ir Nuostatų 15 punkte nustatyta tvarka nesumokėjęs vietinės rinkliavos, pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus, ir tokie jo veiksmai visiškai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 419 straipsnio 1 dalyje, požymius. Taigi nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, ko pirmiausia siekia skundo autorius, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

17. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įžvelgia pagrindą panaikinti tiek skundžiamą apylinkės teismo nutartį, tiek ne teismo tvarka 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-11155-2025 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi institucija nesprendė klausimo dėl J. Š. veikų (visų ar dalies jų) kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veiklos.

18. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

19. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste aktualu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019).

20. Iš J. Š. į bylą pateiktų dokumentų, o taip pat ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad apelianto atžvilgiu buvo priimtas ne vienas tos pačios institucijos (Kauno miesto savivaldybės administracijos) nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas padariusiu ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Kauno apygardos teisme buvo gauta viso dvylika bylų su J. Š. ar institucijos skundais dėl apylinkės teismo nutarčių, kuriose nagrinėti apelianto skundai dėl institucijos nutarimų, kuriais jis nubaustas už šio administracinio nusižengimo įvykdymą. Apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamos dar kelios analogiškos bylos. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokoluose bei ne teismo tvarka priimtuose nutarimuose suformuotų kaltinimų, institucija visais atvejais nurodo, kad J. Š. padaryti pažeidimai pasireiškė įvažiavimu į tą pačią vietinės reikšmės apsaugos zoną, t. y. „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nustatyta tvarka, tik skirtingomis dienomis ir laiku – kaip nurodo pats J. Š. įvažiavimai fiksuoti laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. imtinai, t. y. laikotarpiu nuo apeliantui išduoto leidimo panaikinimo iki jo pakartotinio išdavimo. Nustatyta, kad per vieną dieną J. Š. būdavo surašomi net keli administracinio nusižengimo protokolai, netgi tą pačią dieną užfiksuoti įvažiavimai į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ taip pat buvo vertinami kaip atskiri administraciniai nusižengimai.

21. Iš to, kas nurodyta matyti, kad visas veikas, už kurias J. Š. buvo nubaustas Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimais pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį, apeliantas galimai padarė tokiu pat būdu – nesumokėdamas vietinės rinkliavos už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną. Šie nusižengimai galimai buvo padaryti per trumpą laiką, dėl tos pačios priežasties – vietinio teisės akto ir pateikto pranešimo dėl leidimo panaikinimo ignoravimo. Be to, kaip jau minėta, J. Š. veiksmai/neveikimas, kurie institucijos buvo išskaidyti į atskirus administracinius nusižengimus, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. Nustatyta ir tai, kad ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų darymą pareiškėjas nutraukė pats, pateikdamas BĮ „Parkavimas Kaune“ sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl gaudamas leidimą nemokamai įvažiuoti į senamiesčio zoną.

22. Nurodytos aplinkybės šiuo atveju leidžia daryti prielaidą, jog J. Š. veiksmus/neveikimą, kurie buvo nagrinėjami pradėjus visą eilę atskirų administracinio nusižengimo bylų, galėjo jungti vieninga tyčia/neatsargumas, kad jis subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną vientisą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. galimai padaryti pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena veika, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai, bei turėjo apie tai aiškiai pasisakyti nutarime, tačiau to nepadarė, nors administracinio nusižengimo protokolus surašė bei nutarimus priėmė ta pati institucija, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad institucijai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui – J. Š. – surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Šiuo atveju tik institucija gali įvertinti visus apelianto atliktus veiksmus ir spręsti, kurie iš jų yra tęstiniai. Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt., ir negali šios pareigos perkelti teismui.

23. Nors institucijos atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju J. Š. savo veiksmais padarė skirtingus, o ne vieną tęstinį nusižengimą, tačiau atsiliepime iš esmės nėra nurodoma jokių teisės aktais, teismų praktika bei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis grįstų argumentų, kurie leistų sutikti, jog apelianto veiksmų kvalifikavimas kaip vienos tęstinės veikos nagrinėjamu atveju būtų teisiškai nepagrįstas. Argumentas, kad administracinių nusižengimų teisenoje asmens veiksmai (neveikimas) apskritai negali būti vertinami kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas prieštarauja jau aukščiau aptartai kasacinio teismo praktikai.

24. Dėl to, kas išdėstyta šios apygardos teismo nutarties 17-21 punktuose, skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Apeliaciniu skundu J. Š. prašo priteisti jo naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos proceso išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutadis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kadangi šiuo atveju joks galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje dar nėra priimtas, administracinio nusižengimo teisena J. Š. atžvilgiu nėra nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, byla grąžinama institucijai iš naujo tirti ir nagrinėti, toks prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-11155-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 25277811102 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

J. Š. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.