Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) atstovei Nijolei Raulinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. skundą dėl Institucijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies.

Teismo vertinimu, ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija nėra. Vis dėlto, teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje teismas pasisakys tik apie pareiškėjo J. Š. 2025 m. vasario 12 d. padarytą administracinio nusižengimą, kadangi kitos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės bei keliami klausimai nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. vasario 10 d. buvo suteiktas leidimas įvažiuoti į senamiesčio zoną. Vis dėlto, pareiškėjui 2025 m. sausio 5 d. pateiktus prašymą panaikinti jo asmens duomenis, tame tarpe ir transporto priemonių valstybinius numerius, toks leidimas buvo panaikintas. Iš pareiškėjo 2025 m. sausio 5 d. prašymo turinio matyti, kad J. Š. prašo panaikinti jo asmens duomenis iš BĮ „Parkavimas Kaune“ sistemos, o taip pat nurodo, jog nesutinka gauti informacijos apie leidimo būsena – nei trumpąja SMS žinute nei elektroniniu paštu. Institucija pareiškėjo naudojamu elektroniniu paštu 2025 m. sausio 24 d. – tuo pačiu, kuriuo pareiškėjas pateikė skundą teismui bei juo teikė papildomus dokumentus, išsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad jam išduotas leidimas bus panaikintas nuo sekančios dienos, t. y. sausio 25 d. Atsakyme nurodyta ir tai, kad J. Š. nuo 2025 m. sausio 24 d. iš BĮ „Parkavimas Kaune“ negaus jokių kitų pranešimų – nei SMS žinute, nei elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, Institucija pagrįstai ir tinkamai įvertino pareiškėjo J. Š. pateiktą prašymą bei jį patenkino, dėl ko J. Š. išduotas leidimas buvo pagrįstai panaikintas, ko pasėkoje, jis laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d. neturėjo leidimo įvažiuoti į senamiesčio zoną, o įvažiuodamas į ją, padarė nusižengimą, numatytą ANK 419 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pareiškėjui leidimas panaikintas turėjo būti nuo 2025 m. sausio 25 d., tačiau BĮ „Parkavimas Kaune“ atstovas susiklosčiusią situaciją įvertino pareiškėjo naudai ir leidimo galiojimą panaikino tik nuo 2025 m. vasario 10 d. Teismo vertinimu, tai, kad apie šią aplinkybę pareiškėjas informuotas nebuvo, niekaip neapsunkina J. Š. teisinės padėties, be kita ko, jis pats BĮ Parkavimas Kaune“ nurodė, jog jis nesutinka gauti informacijos apie leidimo būseną.

Pažymėtina, kad pareiškėjas J. Š. neginčijo ir neneigė, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje būtent jis vairavo minėtą transporto priemonę. Pareiškėjas neneigė ir to, kad nebuvo sumokėjęs savivaldybės nustatyto rinkliavos dydžio. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad vien aplinkybė, jog asmuo turi nekilnojamąjį turtą Zonos teritorijoje (t. y. patenka į Nuostatų 8.1–8.2 papunkčiuose nurodytą subjektų kategoriją), savaime nesuteikia teisės į leidimą be jokių papildomų veiksmų. Siekiant įgyti teisę į nemokamą leidimą, būtina ne tik atitikti nurodytas sąlygas, bet ir atlikti minėtame įstatyme nurodytus veiksmus. Nors pareiškėjas teigia, kad negavo BĮ „Parkavimas Kaune“ atsakymo, kuriame, be kita ko, nurodyta ir tai, kad jam nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas jo turimas leidimas įvažiuoti į senamiesčio zoną, tačiau, teismo vertinimu, šis pareiškėjo teiginys vertintinas kaip siekis išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. Š. pateikė prašymą nenaudoti jo asmens duomenų, todėl jam išduoti leidimai buvo panaikinti. Pažymėjo, kad BĮ „Parkavimas Kaune“ kreipėsi į elektroninio pašto tiekėją, kuris patikino, kad J. Š. elektroninis laikas buvo išsiųstas tinkamai. Liudytoja Ž. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. Š. atsakymas į jo paklausimą, o tuo pačiu ir informacija apie tai, kad nuo sekančios dienos bus panaikintas jo leidimas įvažiuoti į senamiesčio zoną, buvo išsiųsta 2025 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu. Išsiuntus pranešimą ji negavo jokio pranešimo apie tai, kad pareiškėjui laiškas neišsiųstas ar nepristatytas. Svarbu pažymėti ir tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad tuo metu, kai jam buvo išsiųstas BĮ „Parkavimas Kaune“ laiškas, vyko daug bylų, jam buvo pateiktas didelis kiekis duomenų, ko pasėkoje jo elektroninis paštas buvo „užkimštas“. Vis dėlto, jis patvirtino, kad šis elektroninis paštas buvo aktyvus ir naudojamas. Teismas pažymi, kad asmuo, nurodydamas elektroninį paštą, kuriuo pageidauja gauti jam siunčiamus dokumentus, iš esmės patvirtina, kad šiuo elektroniniu paštu jis bus pasiekiamas. Tai reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Ši aplinkybė suponuoja ir asmens pareigą tinkamai nustatyti elektroninį paštą, kad pageidautini gauti elektroniniai laiškai nepatektų į „brukalų“ (spam) katalogą, taip pat rūpintis, kad elektroninio pašto dėžutė nebūtų užpildyta, dėl ko elektroniniai laiškai nepasiektų adresato, arba adresatą pasiektų pavėluotai, juolab, kad pats asmuo prieš nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, yra laisvas pasirinkti elektroninio pašto paslaugos tiekėją. Pažymėtina, kad pareiškėjas teigė, kad apie BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. atsakymą sužinojo tuomet, kai teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-98-814/2025 registravo įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ atstovės Rūtos Mikšės pateiktą atsakymą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis atsakymas buvo užregistruotas 2025 m. kovo 3 d. 15.29 val., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui 2025 m. kovo 3 d. jau buvo išduotas leidimas įvažiuoti į senamiesčio zoną.

Svarbu pažymėti ir tai, kad, teismo vertinimu, pareiškėjas 2025 m. sausio 5 d. pateikdamas prašymą BĮ „Parkavimas Kaune“ ištrinti visus jo asmens duomenis, tame tarpe ir transporto priemonės valstybinius numerius, galėjo suprasti, kad jo turimas leidimas bus panaikintas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas jau 2024 metais buvo informuotas apie tai, kad leidimams nemokamai įvažiuoti į vietinės rinkliavos zoną gauti yra reikalingi asmens duomenys, įskaitant transporto priemonių valstybiniai numeriai, nes vietinės rinkliavos mokėjimo nustatymas atliekamas techninėmis priemonėmis fiksuojat į zoną įvažiuojančių transporto priemonių valstybinius numerius. Taigi, pareiškėjas turėjo suvokti, jog iš sistemos pašalinus jo duomenis, jam išduotas leidimas bus panaikintas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas leidimo galiojimą pasitikrinti galėjo BĮ „Parkavimas Kaune“ internetiniame puslapyje.

Vis dėlto, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų LITEKO matyti, kad pareiškėjo J. Š. atžvilgiu buvo priimta keletas nutarimų skirtingose administracinių nusižengimų bylose, dėl kurių pateikti pareiškėjo skundai, tačiau visi jo atžvilgiu priimti administracinių nusižengimų nutarimai iš esmės yra identiški, be kita ko, administraciniai nusižengimai padaryti laikotarpiu, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas jam išduotas leidimas, tai yra nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Kaip jau buvo minėta, teismo posėdžio metu ir pats pareiškėjas pripažino, kad senamiesčio zonoje važinėjo daugybę kartų, kadangi ten yra jo gyvenamoji vieta.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje nedviprasmiškai pasisakoma, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesprendžiant jų sujungimo galimybių, ypatingai tuomet, kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), iškyla piktnaudžiavimo teise pavojus ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimus priimanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, dėl kurių po to ir priimami nutarimai administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-64-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-293-468/2022).

Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju darytina išvada, kad Institucija privalėjo svarstyti, ar galimai pareiškėjo J. Š. padaryti pažeidimai, keli jų, ar visi, turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, ir bet kuriuo atveju turėjo apie tai aiškiai pasisakyti nutarime, tačiau to nepadarė. Svarbu pažymėti, kad administracinio nusižengimo protokolus surašė bei nutarimus priėmė ta pati Institucija, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Institucijai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Tokiu atveju neišsprendus klausimo, ar pažeidimai, visi ar tik dalis jų, yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje yra sukuriama dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje ir šiuo konkrečiu atveju turėjo būti sprendžiamas pavienių / tęstinių veikų atribojimo klausimas ir tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą atžvilgiu šioje administracinio nusižengimo byloje. Institucija, inicijavusi administracinių nusižengimų teisenas atžvilgiu, gali įvertinti visus priimtus procesinius sprendimus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., o kurie savarankiški administraciniai nusižengimai. Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga veiksmus konkrečiu nagrinėjamu atveju įvertinti tenka Institucijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, jog Institucija nesprendė klausimo, ar pareiškėjo J. Š. veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių, tai yra neišsiaiškino visų jo veiksmų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, Institucijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgaliotini atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. skundu taip pat prašo priteisti iš Institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. Š. nepateikė objektyvių duomenų apie patirtas proceso išlaidas, be kita ko, administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nėra nutraukta pagal 565¹ straipsnio 1 punktą, todėl pareiškėjo J. Š. prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjo J. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

J. Š. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.