- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-26
- Bylos Nr.
- AN2-241-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00926-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kategorijos
- 22.11.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-216-2024 apskundimo terminą ir atsisakyta priimti A. Ž. skundą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucija 2024 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-216-2024 administracinio nusižengimo byloje pripažino A. Ž. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta subendrinta 3 000 Eur dydžio bauda už tai, kad jis:
1.1. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) nuostatas: esant darbo sutarties požymiams, leido bendrovėje dirbti A. B. (A. B.) nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie A. B. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiu būdu pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą;
1.2. taip pat, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kliudė VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė šių VDI nurodymų: 1) 2024 m. sausio 19 d. Nr. SD-1-1679; 2) 2024 m. sausio 29 d. Nr. SD-1-2465; 3) 2024 m. vasario 2 d. Nr. SD-1-3125; 4) 2024 m. vasario 15 d. Nr. SD-1-3947, neatvyko į VDI Vilniaus skyrių, nepateikė paaiškinimų ir visų nurodytų dokumentų. Tokiu būdu kliudė VDI inspektoriams tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų inspektoriaus nurodymų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 11 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 ir 20 punktus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Užimtumo įstatymo 505 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
2. A. Ž., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, 2024 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas minėtą nutarimą pakeisti dalyje dėl administracinės nuobaudos. Kartu prašyme nurodė atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti dėl svarbių priežasčių ir skundą priimti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti Institucijos nutarimo apskundimo terminą ir atsisakė priimti A. Ž. skundą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas su bylos nagrinėjimo laiku pareiškėjui išsiųstas įmonės elektroniniu paštu, kuris nurodytas skunde, o skundžiamas nutarimas išsiųstas elektroniniu paštu, gautu iš A. Ž. valstybės informacinių sistemų (registrų), tad siunčiami dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai. Apylinkės teismas pažymėjo, kad paskutinė skundo pateikimo diena buvo – 2024 m. balandžio 8 d., o skundas dėl Institucijos nutarimo pateiktas 2024 m. gegužės 20 d. praleidus skundo padavimo terminą. Nėra duomenų, kad pareiškėjas atostogų metu būtų kur išvažiavęs, ar egzistuotų kažkokios ypatingos aplinkybės, trukdančios pareiškėjui pateikti skundą, skundo parengimas nėra susijęs su A. Ž. darbinėmis funkcijomis, todėl nėra svarbu, jis vykdė tuo metu darbines funkcijas ar ne. Nutartyje taip pat pažymėta, kad pareiškėjui buvo žinoma bylos nagrinėjimo data ir galima procesinio sprendimo priėmimo data, nes protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data, išaiškintos pareiškėjo teisės, tarp jų – prašyti bylos nagrinėjimą surengti žodinio proceso tvarka, kuria pareiškėjas nesinaudojo. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad jis apie nutarimą sužinojo tik grįžęs iš komandiruotės, nes nutarimas priimtas ir pareiškėjui išsiųstas 2024 m. kovo 19 d., o į komandiruotę jis išvyko 2024 m. balandžio 1 d. Apylinkės teismas sprendė, kad priežastys, kurias nurodo pareiškėjas, negali būti pripažįstamos svarbiomis, todėl terminas skundui paduoti neatnaujinamas ir skundą atsisakytina priimti.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti dėl svarbių objektyvių priežasčių ir pateiktą skundą priimti. Pareiškėjas nurodo, kad iki susipažinimo su skundžiama nutartimi jis neturėjo jokios informacijos apie protokolą ir procesinių teisių išaiškinimą. Skundo rengimo metu jis patikrino el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) duomenis, tačiau nenustatė jokių su šia administracinio nusižengimo byla susijusių gautų el. laiškų. Pareiškėjo vertinimu, el. laiškai nebuvo išsiųsti kompetentingų institucijų arba buvo išsiųsti, bet nepristatyti į gavėjo pašto serverį. Byloje nėra siuntėjo serverio pranešimo bei gavėjo serverio pranešimo apie siųstą ir gautą el. laišką. Taigi, byloje nėra įrodymų, kad išsiųsti laiškai pasiekė gavėją. Taigi, negalima konstatuoti,-kad pareiškėjui buvo įteiktas protokolas ir jam buvo išaiškintos procesinės teisės. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis ANK 573 straipsniu, siuntėjas turėjo ir galėjo dokumentus siųsti registruotu paštu, o gauta siuntos įteikimo pažyma būtų neabejotinas įrodymas apie procesinių teisių išaiškinimą.
5. Atskirajame skunde nurodoma, kad jis nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 31 d. buvo apmokamose atostogose dėl svarbių asmeninių (šeimos) aplinkybių. Šiuo laikotarpiu jis privalėjo 24/7 rūpintis šeimos nariu, jį slaugyti, važinėti po Lietuvos Respublikoje ir Baltijos valstybėse esančias gydymo ir reabilitacijos klinikas bei neturėjo jokios objektyvios galimybės naudotis kompiuteriu bei patikrinti el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Iš karto po atostogų pabaigos jis išvyko į komandiruotę nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 10 d., kur turėjo dalyvauti susitikimuose su tiekėjais, dalyvauti renginiuose, iš renginių vykti į nutolusias nakvynes vietas, tai reiškia, kad komandiruotės metu jis taip pat neturėjo objektyvios galimybės naudotis kompiuteriu bei patikrinti el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Taigi, tiek atostogų, tiek komandiruotės metu jo galimybės naudotis kompiuteriu ir tikrinti el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) buvo visiškai apribotos.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu jis būtų žinojęs apie užvestą administracinio nusižengimo bylą (būtų gavęs protokolą), jis būtų domėjęsis byla arba įgaliojęs kitą asmenį tai daryti. Kadangi tokios informacijos neturėjo ir nesitikėjo gauti, būdamas užimtas, neturėjo minties ieškoti interneto prieigos ir tikrinti asmeninę pašto dėžutę. Papildomai pažymėtina, kad tai retai naudojama pašto dėžutė, į kurią paprastai nėra gaunami svarbūs laiškai. Po grįžimo iš komandiruotės jis nusprendė pasidomėti dėl 2023 metų pabaigoje galimai A. B. teikto prašymo darbo ginčų komisijai, todėl susisiekė su Institucija telefonu. Kaip buvo nurodyta 2024 m. gegužės 20 d. skunde, Institucija jį nukreipė prisijungti prie Administracinių nusižengimų registro bei iš ten išsitraukti visą reikiamą informaciją. Taigi, jis nutarimą išsitraukė iš šios sistemos ir su juo susipažino tik 2024 m. gegužės 13 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis neturėjo objektyvios galimybės pateikti skundą, o terminą pateikti skundą praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Institucijos atstovas prašo atmesti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties kaip nepagrįstą ir šią nutartį palikti galioti. Atsiliepime pažymima, kad A. Ž. buvo informuotas apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą, kuris buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž. el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris apelianto buvo gautas, todėl jis apie bylos nagrinėjimą 2024 m. kovo 19 d. nustatytu laiku žinojo ir/ar turėjo žinoti. Atsiliepime nurodoma, kad A. Ž. net tik galėjo, bet ir turėjo pareigą domėtis savo administracinės bylos nagrinėjimo eiga, turėjo visas galimybes susisiekti su Institucijos pareigūne, atliekančią jo vadovaujamos įmonės patikrinimą, ir pasitikslinti, kuo šis baigėsi, taip pat patikrinimo metu teikti įmonės paaiškinimus bei dokumentus, tačiau to nepadarė. A. Ž. taip pat galėjo atvykti į bylos nagrinėjimą Institucijos protokole nurodytu laiku, tačiau šia teise nepasinaudojo. Priežastys, kurias pareiškėjas nurodė savo skunde, kodėl praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti skundą (t. y. buvo kasmetinėse atostogose ir ilgalaikėje komandiruotėje užsienyje), Institucijos vertinimu, nėra pagrįstos įrodymo galią patvirtinančiais dokumentais, todėl atmestinos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
A. Ž. atskirasis skundas tenkinamas.
8. ANK 656 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apylinkės teismo nutartį administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys šiame kodekse nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokolas A. Ž. buvo išsiųstas 2024 m. vasario 26 d. įmonės el. paštu (duomenys neskelbtini) bei remiantis Institucijos inspektore, registruotu laišku darbovietės adresu (duomenys neskelbtini), laiškas įteiktas, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 83), tačiau kaip pagrįstai pažymima pareiškėjo skunde, duomenų apie išsiųstą administracinio nusižengimo protokolą byloje (išskyrus minėtos Institucijos inspektorės el. laišką bei Administracinių nusižengimų registro išraše apie nutarimo išsiuntimą, iš kurių matyti, kad kartu buvo išsiųstas ir protokolas (b. l. 21)) nėra. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje A. Ž. buvo išsiųstas 2024 m. kovo 19 d., 10.54 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 83), gautu iš valstybės informacinių sistemų (registrų).
11. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad paskutinė diena skundui paduoti buvo 2024 m. balandžio 8 d., skundas paduotas tik 2024 m. gegužės 20 d., t. y., praleidus skundo padavimo terminą daugiau nei vieną mėnesį. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas vertino, kad pareiškėjui buvo žinoma bylos nagrinėjimo data ir atitinkamai galima procesinio sprendimo priėmimo data, nes protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data. Teismas sprendė, kad svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo praleistas įstatymo numatytas terminas skundui paduoti yra tik tos, dėl kurių objektyviai asmuo negali to padaryti, pvz. asmens buvimas užsienyje. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas atostogų metu būtų kur išvažiavęs, ar egzistuotų kažkokios ypatingos aplinkybės, trukdančios pareiškėjui pateikti skundą. Be to, teismas pažymėjo, kad skundo parengimas šiuo atveju nėra su A. Ž. darbinėmis funkcijomis, todėl nėra svarbu, jis vykdė tuo metu darbines funkcijas ar ne, kartu kritiškai vertinami teiginiai, kad jis apie skundžiamą nutarimą sužinojo tik grįžęs iš komandiruotės, nes skundžiamas nutarimas priimtas ir pareiškėjui išsiųstas 2024 m. kovo 19 d., o į komandiruotę pareiškėjas išvyko 2024 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas atsisakė atnaujinti Institucijos nutarimo apskundimo terminą ir atsisakė priimti A. Ž. skundą. Tačiau su tokiu apylinkės sprendimu nesutiktina.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 pažymėta, jog, analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08). Akcentuodamas tikslą, kuris matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 taip pat yra pasisakęs, jog valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).
13. Kaip matyti iš prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, A. Ž. nurodė termino praleidimo priežastį – apie priimtą nutarimą sužinojo tik 2024 m. gegužės 13 d. grįžęs iš komandiruotės. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 31 d. buvo apmokamose atostogose dėl svarbių asmeninių (šeimos) aplinkybių, o po to iš karto išvyko į komandiruotę nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. Apygardos teismo vertinimu, tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija byloje nėra paneigta, byloje yra pateikti įsakymai dėl vykimo į komandiruotę į Lenkiją bei minėtu laikotarpiu atostogų (b. l. 14 antra pusė, 15). Kaip jau buvo minėta, nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo išsiųstas 2024 m. kovo 19 d., 10.54 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 83), gautu iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Kita vertus, byloje nėra duomenų apie tai, kad šis nutarimas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas. Priešingai nei nurodoma Institucijos atstovo atsiliepime, asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).
14. ANK 623 straipsnyje nurodyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką, proceso veiksmai atliekami laikantis ANK nustatytų terminų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti procesiniai terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami. Proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Teismas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir savo iniciatyva reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-271-888/2022). Pritartina skundžiamos nutarties motyvams, kad ANK nėra išvardytas sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju šį klausimą sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis paprastai pripažįstama pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir valią, ir pan. Kita vertus, išėjimas atostogų ir atostogų laikotarpiu nesusipažinimas su gautais procesiniais dokumentais, net jeigu jie gauti ir elektroniniu paštu, negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo sąmoningai sukelta kliūtis, sutrukdžiusi laiku realizuoti turimas teises.
15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apygardos teismas vertina, jog A. Ž. prašyme nurodytos termino skundui paduoti priežastys – buvimas atostogose, kurių metu buvo išsiųstas skundžiamas nutarimas, o po to vykimas į komandiruotę ir dėl to pavėluotas nutarimo gavimas, yra svarbios. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas ir skundas perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti įstatyme nustatytą terminą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-216-2024 apskundimo ir perduoti nagrinėti A. Ž. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.